Kačių mėgėjas
Margo susipažino su Robertu trečiadienio vakarą baigiantis rudens semestrui. Ji dirbo nekomercinio kino teatro užkandžių bare, o jis priėjo nusipirkti didelę pakuotę kukurūzų spragėsių ir dėžutę saldymedžių saldainių „Red Vines“. – Tai... neįprastas pasirinkimas, – tarė ji. – Nemanau, kad esu kada pardavusi „Red Vines“. Flirtuoti su klientais ji įprato dar dirbdama bariste – taip gaudavo arbatpinigių. Kino teatre ji arbatpinigių neužsidirbdavo, bet darbas buvo nuobodus, be to, Robertas jai tikrai patiko. Ne tiek, kad, pavyzdžiui, prieitų prie jo vakarėlyje, bet užtektinai, kad sėdėdama nuobodžioje paskaitoje galėtų įsivaizduoti jį įsimylėjusi, – nors buvo tikra, kad koledžą jis jau baigė, yra bent jau įpusėjęs trečią dešimtį. Jai patiko, kad jis aukštas, o iš po atraitotos marškinių rankovės ji matė tatuiruotės kraštelį. Bet stambokas, barzda kiek per ilga, pečiai pakumpę, tarsi kažką saugotų. Robertas nesuprato, kad ji flirtuoja. Jei ir suprato, parodė tik žingtelėdamas atgal, tarsi kviesdamas ją pasistengti labiau. – Na, – tarė jis, – tada gerai, – ir įsidėjo grąžą į kišenę. 79