Manhetenas
Manhetene tarp statramsčių ir barščių sosnovskio stryte ganos daug lokių po liepos saule leipstančių nuo karščių o meškos vaikštinėja aveniu dangoraižių kvadratais išdalintam mieste jaučiuosi mažas aš toksai kad bliauna vili tokarev ant spintos červončikų nešildo tau delnai čia doleriai žaliuoja kaip bananai per riaušes į piliečius nukreipti o sprogus bankams siaučia uraganai metro stotelės skęsta vandeny o jonas mekas mekoje mekena kad lenonas ir leninas gyvi atlanto brizas plaukus jam kedena ir primena kad fluxus parduoti vergijai gugenheimo joko ono iš juoko sprogs per atlaidus onos taip nieko naujo nieko seno ponai neliks rytų pakrantės po dienos
50