. . . . . . . . .
1
. . . . . . . . .
Angelù lyguma, Aidahas
Ji buvo išrinktoji. Ištisus mėnesius jis stebėjo mergaitę, jau nuo tada, kai ji su šeima atsikėlė į kaimelį. Jos tėvas, Džordžas Šeldonas, buvo pusėtinas dailidė ir dirbo su statybininkų brigada. Motiną, nuobodžią ir neįsimintiną moterį, paskyrė į bendruomenės kepyklą. Abu buvo netekę darbų ir vilties, kai atklydo į jo bažnyčią Aidaho Folse, ieškodami paguodos ir išsigelbėjimo. Jeremijas pažvelgė jiems į akis ir pamatė tai, ką reikėjo pamatyti: paklydusias sielas, ieškančias inkaro, bet kokio inkaro. Jie buvo pribrendę pjūčiai. Dabar Šeldonai ir jų dukra Keitė gyveno C namelyje, naujai pastatytų Kalvarijos namelių eilėje. Kiekvieną sekmadienį sėdėdavo jiems paskirtuose klauptuose keturioliktoje eilėje. Jų priešakiniame kieme augo piliarožės ir saulėgrąžos, tokios pačios vyšnaitės, kokios puošė ir kitų namų kiemus. Šeldonai puikiai įsiliejo į kitų šešiasdešimt keturių šeimų gyvenimą Komunoje, šeimų, kurios kartu triūsė, kartu meldėsi ir kartu kiekvieną sekmadienio vakarą laužė duoną. Tačiau Šeldonai vienu labai svarbiu atžvilgiu buvo išskirtiniai. Jie turėjo nepaprastai gražią dukterį. Dukterį, į kurią jis negalėjo liautis spoksojęs. Pro savo langą Jeremijas galėjo matyti ją mokyklos kieme. 3