Biologijos pasitikrinamieji testai 12 klasei

Margarita Purlienė Inga Viltrakienė

Biologijos pasitikrinamieji testai 12 klasei

Turinys

I testas SVEIKATA ................................................................................................................................ 4 II testas HOMEOSTAZĖ IR ORGANIZMO VALDYMAS .................................................................. 17 III testas EVOLIUCIJA IR BIOĮVAIROVĖ .......................................................................................... 30 IV testas EKOLOGIJA ........................................................................................................................... 44 12 KLASĖS KURSO PASIEKIMŲ DIAGRAMA ................................................................... 55 ATSAKYMAI .......................................................................................................................... 56

3

Mitybos vertinimas pagal KMI Kūno masės indeksas skaičiuojamas pagal formulę: KMI =

masė (kg) ūgis (m2)

1 pav. Kaip skaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI)

Mokiniai

Amžius

Ūgis (cm)

Masė (kg)

Eglė

12

127

44

Smiltė

14

163

45

Ignas

17

160

56

Lukas

19

175

99

Klasifikacija

KMI (kg/m2)

Liesumas (per mažas svoris) Normalus svoris Antsvoris Vidutinis (I laipsnio) nutukimas Sunkus (II laipsnio) nutukimas Labai sunkus (III laipsnio) nutukimas

< 18,5 18,5–24,99 25,00–29,99 30,00–34,99 35,00–39,99 > 40

2 pav. KMI vertinimas pagal KMI duomenis

KMI

Mitybos vertinimas pagal KMI

1.2. Remdamiesi lentele „Kūno masės ir ligų rizikos vertinimo kriterijai“ nustatykite, kokiai rizikos grupei priklauso visi tirti mokiniai, bei nurodykite gresiančius sveikatos sutrikimus ir įrašykite skiltyje „Gresiantys sveikatos sutrikimai“. 4 taškai KMI

Kūno masės indeksas Mergaičių nuo 2 iki 20mergaitėms metų nuo 2 iki kūno 20 metų amžiaus amžiaus masės indeksas

35 34 33 32 31 30 29 28 27 26 25 24 23 22 21 20 19 18 17 16 15 14 13 12

Tamsi grafiko linija žymi vidutinį to amžiaus kūno masės indeksą

KMI 27 26 25 24 23 22 21 20 19 18 17 16 15 14 13 12

Kūno masės berniukams Berniukų nuoindeksas 2 iki 20 metų nuo 2 iki kūno 20 metų amžiaus amžiaus masės indeksas Tamsi grafiko linija žymi vidutinį to amžiaus kūno masės indeksą

KMI 27 26 25 24 23 22 21 20 19 18 17 16 15 14 13 12

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

KG/M2

KG/M2

Amžius (metais) Amžius (metais)

Kūno masės indeksas (kg/m2)

KMI 35 34 33 32 31 30 29 28 27 26 25 24 23 22 21 20 19 18 17 16 15 14 13 12

Amžius(metais) (metais) Amžius

Su nutukimu susijusių ligų rizika

< 18,5

Padidėjusi rizika susirgti ne su nutukimu susijusiomis ligomis

18,5–24,9

Nėra

25–29,9

Nedidelė

30–34,9

Padidėjusi

35–39,9

Didelė

> 40

Labai didelė

I testas

5

4.2. Remdamiesi paveikslu apibūdinkite pagrindinius etapus, kaip ŽIV dauginasi T limfocituose. 4 taškai

ŽIŽIV virusas T limfocitas Limfocitas T 11

55

22

44 33 Žmogaus imunodeficito viruso dauginimosi etapai

4.3. Pateikite dvi rekomendacijas, kaip reikėtų elgtis, kad neužsikrėstume ŽIV. 2 taškai

5.3.→

5 klausimas

5. Dviejose Petri lėkštelėse agaro mitybinėje terpėje buvo pasėta žarninių lazdelių (Escherichia coli). A Petri lėkštelė buvo laikoma 30 °C temperatūroje, B – 10 °C temperatūroje. Visą tyrimo laikotarpį buvo rašoma, kaip kito ląstelių skaičius kas 20 min. Tyrimo duomenys pateikiami lentelėje.

A bakterijų kultūra laikoma 30 °C temperatūroje Laikas minutėmis

B bakterijų kultūra laikoma 10 °C temperatūroje

Bakterijų skaičius

Laikas minutėmis

Bakterijų skaičius

0

50

0

50

20

50

20

50

40

58

40

55

60

75

60

60

80

130

80

85

100

283

100

103

120

600

120

125

10

Korepetitorius

7.4. Dėl sudėtingesnės sandaros D grupės augalai gebėjo greičiau ir toliau pasklisti žemyne. Paaiškinkite, kodėl. 2 taškai

7.6.→

8 klausimas

8. Schema pateiktas rakto, skirto bestuburių grupėms atpažinti, fragmentas.

Turi nariuotas galūnes Turi griaučius

Išoriniai griaučiai

A Gyvena vandenyje

Dvigeldžiai moliuskai

Ir sausumoje

Pilvakojai moliuskai

Neturi nariuotų galūnių Bestuburis Kūnas segmentuotas Neturi griaučių

Žieduotosios kirmėlės

Yra analinė anga Kūnas nesegmentuotas

B

8.1. Schemoje liko neįrašyti vėžiagyviai ir apvaliosios kirmėlės. Kur kurį įrašytumėte į A ir B langelius bei pagal kokį požymį tai nusprendėte? 4 taškai

8.2. Pateikite po vieną rūšies pavyzdį A ir B organizmų grupėms bei nurodykite organizmo prisitaikymą gyventi tam tikroje aplinkoje. 2 taškai Raidės

Organizmų grupės

Rūšys

Prisitaikymas gyventi aplinkoje

A B 8.3. Nurodykite jūsų įvardytų rūšių reikšmę žmogaus gyvenime. 2 taškai A grupės organizmai – B grupės organizmai – 7.6.→

9 klausimas

9. Jums pateiktas 7 organizmų sąrašas: A – europinė lydeka, B – ežerinė varlė, C – paprastoji angis, D – didžioji zylė, E – naminis žvirblis, G – pilkasis kiškis, H – baltasis kiškis.

9.1. Koks bendras sandaros požymis sieja šiuos gyvūnus, priskiriamus tam tikram tipui? 1 taškas

III testas

37

Gyvėdis – Vaidmuo – Skaidytojas – Vaidmuo –

2.4. Tarkime, atliekame tokį tyrimą: pripilame du vazonus daug humuso turinčio dirvožemio. Vieno vazono dirvožemį iškaitiname aukštos temperatūros krosnyje, kad žūtų visi dirvožemyje esantys mikroorganizmai. Į abu vazonus pasodiname po identišką augalą. Užtikriname vazono su steriliu dirvožemiu sandarumą, kad negalėtų į dirvožemį patekti jokie mikroorganizmai. Gryno vandens kiekis abiem augalams vienodas (taip pat ir kitos sąlygos, pavyzdžiui, temperatūra, apšvietimas). Paaiškinkite, kaip laikui bėgant skirsis šių augalų augimas ir kodėl. 3 taškai

7.6.→

3 klausimas

3. Paveiksle pavaizduota jūros organizmų produkcijos piramidė.

3.1. Paaiškinkite, ką parodo tokios piramidės ir kodėl jos paprastai yra būtent tokios formos. 2 taškai

s

kly

Ry

Sk

ės

br

um

s

kė

Sil

iai

v gy

žia

Vė

iai

bl

um

D

46

Korepetitorius