LEONAS BEREZINAS
Pirmoji dalis
Mokomoji knyga
Autorius
Leonas Berezinas (KTU)
Recenzentai:
doc. dr. Darius Kučinskas (KTU)
lekt. Dalius Nomicas (VDU)
Kalbos redaktorė
Rita Malikėnienė
Dizainerė-maketuotoja
Kristina Jarulytė
KTU Leidybos komisijos pritarta skelbti kaip mokomąją knygą
Studentų g. 54, LT-51424 Kaunas leidykla.ktu.edu
Be raštiško leidyklos „Technologija“ sutikimo nė viena šios knygos dalis jokiais tikslais ir jokiomis priemonėmis neturi būti kopijuojama
Bibliografinė informacija pateikiama
Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt
ISBN 978-609-02-1907-2 (Bendroji dalis)
ISBN 978-609-02-1908-9
e-ISBN 978-609-02-1905-8 (Bendroji dalis)
e-ISBN 978-609-02-1906-5
doi: 10.5755/e01.9786090219065
© Leidykla „Technologija“, 2025
© e. knyga, 2025
LEONAS BEREZINAS
Kaunas, 2025
Pirmoji dalis
Mokomoji knyga
„ Skamba kaip salėje!“ – tai vienas geriausių aukštos kokybės Hi-Fi ir Hi-End sistemų pagyrimų. Tai reiškia, kad įrangos garsas yra toks skaidrus ir neutralus, kad neprideda jokių spalvų. Koncertinėje praktikoje įsivyravo iš pirmo žvilgsnio gan priešingas požiūris:
„ Skamba kaip studijoje“ arba „ Skamba kaip Hi-End“. Tai reiškia, kad garse nėra triukšmo, iškraipymų, garso dažnio diapazonas yra suderintas, dinamiškas ir kartu komfortiškas.
Gyvo garso renginių įrašymo, transliavimo ar garso stiprinimo nenorėčiau išskirti kaip visiškai skirtingų technologijų. Jas jungia bendros arba panašios mikrofono naudojimo koncepcijos, garso valdymo pultai, monitoringas.
Gero ar blogo koncerto garso problema yra daugiaplanė, ji apima susipynusius techninius, psichologinius ir estetinius aspektus.
Vienas ar kitas instrumentas gali skambėti blogai, nes jam įgarsinti buvo pasirinktas netinkamas techninis sprendimas. Gali būti kalta nepakankama garso inžinieriaus techninė kvalifikacija arba klaidingas jo supratimas apie instrumento garso pobūdį.
Šioms ir kitoms problemoms analizuoti ir spręsti skirta ši knyga.
PRATARMĖ 10
1. TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ PROTOKOLO SUKŪRIMAS 12
1.1. Pagrindiniai techninių reikalavimų protokolo tikslai 13
1.2. Techninių reikalavimų protokolo struktūra 14
1.3. Techninių reikalavimų protokolo kūrimo programos ir priedai 20
1.4. Kas ir kaip formuoja įrangos techninių reikalavimų protokolą? 26
1.5. Technologinio proceso laiko apskaita 27
Savikontrolės klausimai 29
Užduotys 29
2. GARSO STIPRINIMO KOMPLEKSO STRUKTŪROS
DĖMENYS 30
2.1. Akustinių sistemų komplektų parinkimo kriterijai 31
2.1.1 Studijos garso atkūrimo sistema 31
2.1.2 Koncertų garso stiprinimo sistemų kokybės faktoriai 33
2.1.3 Pagrindiniai koncertų įgarsinimo sistemos ir studijos monitorių garso atkūrimo kokybės skirtumai 43
Savikontrolės klausimai 43
2.2. Garsinio signalo stebėjimas 43
2.2.1. Garso signalo laiko bei spektro išraiškos 43
2.2.2. Įvairūs garso stiprinimo sistemos iškraipymai ir priklausomybės 44
Savikontrolės klausimai 52
2.3. Garso šaltinių kryptingumo formavimas 52
2.3.1. Kryptingumo modeliai 52
2.3.2. Žemųjų dažnių (žemiau kaip 100 Hz) kryptingumo formavimas 56
2.3.3. Kardioidės diagramos žemųjų dažnių akustinės sistemos 58
2.3.4. „ END – FIRE “ kardioidės diagramos sudarymo būdas 61
2.3.5. Dideli žemųjų dažnių centriniai klasteriai 63
Koncertų įgarsinimo technologija. Pirmoji dalis
2.4. Erdvinio garso sistemos 65
Savikontrolės klausimai 68
2.5. Scenos monitoringas 69
2.5.1. Scenos garso kontrolės priemonės – monitoriai 69
2.5.2. Grįžtamasis ryšys 70
2.5.3. Monitorių išdėstymo ypatybės 74
2.5.4. Ausies monitorius – asmeninis monitorius 76
2.5.5. Scenos monitorių sistemos paruošimas koncertui, derinimas 78
2.5.6. Garso užlaikymo linijos, meninis monitoringo valdymas 80
2.5.7. Garso valdymo pultų pasirinkimas 82
2.5.8. Erdvinio (3D) monitoringo sistemos 85
Savikontrolės klausimai 88
2.6. Mikrofonų parinkimo ypatybės 88
2.6.1. Mikrofonas – instrumentas. 88
2.6.2. Garso inžinieriaus santykis su tembru 89
2.6.2.1. Pagrindinių tonų, obertonų dažnių diapazonas, jį lydintis žmogaus balso ir muzikos instrumentų triukšmas 92
2.6.2.2. Formantų dažnio charakteristikos 94
2.6.2.3. Muzikos instrumento tembras. Įvairių tipų dažnio korektorių įtaka transformuojant instrumento tembrą 94
2.6.2.4. Muzikos instrumento garsumas ir dinaminis diapazonas 99
2.6.2.5. Signalo atakos ir užgesimo laiko charakteristikų ypatybės, jų įtaka skambėjimo skaidrumui 100
2.6.2.6. Muzikos instrumento garso sklidimo, esant skirtingiems dažniams, būdingas kryptingumas 101
2.6.2.7. Muzikinius garsus lydinčio triukšmo pobūdis 102
2.6.2.8. Muzikos instrumento derinimo ypatybės ir jo derėjimas pasirodymo ar įrašo metu 103
2.6.3. Gyvo garso koncertų įrašymas, transliacijos. Kaip ir kodėl tai daroma 104
2.6.4. Didelio formato klasikinės muzikos koncerto technologija 107
Savikontrolės klausimai 115 Užduotys 115
3. KOMUTACIJOS 116
3.1. Silpnųjų srovių grandinės. Analoginiai tinklai 117
3.1.1. Garsinio signalo kelias 117
3.1.2. Garso stiprinimo sistemos funkcionalumas 118
3.1.3. Signalo lygio ir impedanso suderinimo konverteris 119
3.1.4. Daugiagysliai kabeliai (angl. multicore), sceniniai komutatoriai (angl. stagebo x) ir komutaciniai skydeliai (angl. patch) 121
3.1.5. Pagrindinis garso valdymo pultas 123
3.1.6. Akustinių sistemų komutacija 123
3.2. Skaitmeniniai garso tinklai 124
3.2.1. Tinklų komponentai, projektavimas, topologija 125
3.2.2. Variniai kabeliai skaitmeniniam signalui perduoti 127
3.2.3. Optinio pluošto kabeliai 130
3.2.4. Optinio pluošto tinklu sklindančių signalų tankinimas 132
3.2.5. Šviesos šaltiniai 132
3.2.6. Optinio pluošto (šviesolaidžių) kabelių komutacijos 133
3.2.7. Skaitmeninės garso sąsajos 136
Savikontrolės klausimai 145
3.3. Elektros energijos tiekimas renginiuose 145
3.3.1. Elektros energijos tiekimo problemų analizė: 146
3.3.2. Elektros energijos vartojimo galios ribojimas 147
3.3.3. Maitinimo įtampos išjungimas 148
3.3.4. Energijos tiekimo (persiuntimo patikimumo) kokybė 149
3.3.5. Kitų vartotojų sukeliami trukdžiai 154
3.3.6. Maitinimo tinklo dažnio svyravimas 154
3.3.7. Įžeminimas 155
3.3.8. Elektros laidininkai 174
3.3.9. Automatinės apsaugos aparatai 187
3.3.10. Elektros energijos kokybė 188
3.3.11. Maitinimas nuo nestacionarių (mobilių) elektros stočių (generatorių) 194
Savikontrolės klausimai 195
Užduotys 195
PRIEDAI 196
LITERATŪRA 214
APIE AUTORIŲ 223
Knyga „ Koncertų įgarsinimo technologija “ skiriama visiems pramogų verslo dalyviams: studentams, vadybininkams, garso inžinieriams ir technikams. Šią mokomąją knygą galime laikyti A. Dumčiaus mokomosios knygos „ Garso inžinerija “ (2010) tęsiniu. A. Dumčiaus knygoje pateikiami garso jutimo, sklidimo laisvoje erdvėje ir uždaroje patalpoje, garso signalų apdorojimo technologijos pagrindai ir technikos veikimo principai. Aptarti mikrofonų, garsiakalbių ir akustinių sistemų funkcionavimo pagrindai, parametrai ir esminiai parinkimo kriterijai. Šioje knygoje minėtos temos neanalizuojamos.
Beveik kiekvieną dieną vyksta daug įvairių renginių, koncertų, susitikimų, spektaklių, pramoginių pasirodymų ir t. t. Tačiau nedaug kas žino, kokios jėgos valdo šiuos įvykius, ir dar mažiau žmonių supranta, kokių įrankių reikia emocinei nuotaikai sėkmingai perteikti. Šios mokomosios knygos tikslas – atkreipti dėmesį į technologinius procesus, vykstančius pramogų verslo erdvėse. Knygoje pateiktą medžiagą galima studijuoti laikantis modulinės struktūros, t. y. temas pasirenkant pagal poreikį, arba linijiniu būdu – temas studijuojant iš eilės.
Pirmame skyriuje nagrinėjamos atlikėjo darbui reikalingos sąlygos. Studentai mokomi sukurti techninių reikalavimų protokolą, vadinamąjį techninį raiderį. Tai dokumentas, kuriame apžvelgiami visi atlikėjo norai, pateikiami reikalavimai ir sudaromi susitarimai, kad atlikėjas (muzikas ar aktorius) galėtų sėkmingai ir produktyviai atlikti savo darbą. Tokiu būdu suformuojamas technologijos elementų santykis, jų kokybė, kiekis, sudaromas biudžetas ir skaičiuojamas technologinio proceso laikas. Žinant, kad garso kokybė realiame gyvenime dažnai prasilenkia su norimu rezultatu, antrame skyriuje stengiamasi išanalizuoti idealios garso atgaminimo sistemos sąvoką, nagrinėti koncertų įgarsinimo technologiją, garso atgaminimo įrangą, skirtą emociniam ir meniniam muzikinės informacijos suvokimui perteikti.
Analizė vykdoma sugretinant studijos garso atgaminimo sistemą, nes jos privalumai geriausiai žinomi studentams. Studijos monitoringo sistema yra profesionali garso kontrolės priemonė. Ją naudodama kaip standartą, garso įrašų pramonė sukūrė pripažintus šedevrus. Studentai, lygindami pagrindinius koncertų įgarsinimo sistemos ir studijos monitorių garso atkūrimo kokybės skirtumus, gali suprasti, kokie veiksniai padeda teisingai perteikti muzikinę informaciją. Skyriuje supažindinama su įvairiais garso stiprinimo sistemos iškraipymais, priklausomybėmis, mokoma garso šaltinių kryptingumo formavimo taisyklių. Pristatoma plati tema – scenos monitoringas, aptariamos naujos erdvinio lauko 3D technologijos.
Mokydamiesi mikrofonų parinkimo ypatybių studentai sužino, kokios garso tembro priklausomybės dominuoja renkantis mikrofoną. Skyrius baigiamas pavyzdžiu – didelio formato klasikinės muzikos koncerto technologijos analize.
Trečias skyrius skirtas garsinio signalo kelio, garso stiprinimo sistemos funkcionavimo apžvalgai. Čia nagrinėjami analoginiai ir skaitmeniniai tinklai, įranga ir jų jungtys. Didžiausias dėmesys skirtas mažiausiai nagrinėtoms elektros energijos tiekimo problemoms. Pateikiama išsami jų analizė, remiamasi norminiais aktais, įstatymų reikalavimų apžvalga. Skyrius bus suprantamesnis perskaičius šias knygas: Isoda, G. (2005). Elektros instaliacija. Fridas; Masiokas, S. (1989). Elektrotechnika. Candela.
Skyrių pabaigoje žinioms įtvirtinti pateikiami savitikros klausimai, praktinės užduotys. Pateikiami naudingi skaitiniai, padėsiantys lengviau suprasti pateiktą medžiagą ir atlikti praktines užduotis.
Dėkoju kolegoms Albertui Jankauskui ir Vytautui Kederiui už naudingus patarimus ir palaikymą, recenzentams doc. dr. D. Kučinskui ir D. Nomicui – už tikslius ir naudingus pastebėjimus.
Koncertų įgarsinimo technologija. Pirmoji dalis
TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ PROTOKOLO SUKŪRIMAS
IŠNAGRINĖJĘ ŠIĄ TEMĄ
suprasti techninių reikalavimų protokolo tikslus; suformuoti techninio protokolo
pasirinkti programas, skirtas techniniam protokolui kurti;
suskaičiuoti viso technologinio proceso
Techninių reikalavimų protokolo, pramogų versle įprastai vadinamo techninio raiderio, rengimo klausimai turi įtaką visoms garso inžinerijos sritims, ir ne tik.
Daug klausimų kyla tiems, kurie to dar niekada nedarė. Kokios yra tokio protokolo užduotys? Kokius blokus būtina įtraukti? Kaip išreikšti savo pageidavimus ir būti tikriems kad jie bus įgyvendinti? Kokią programinę įrangą galima naudoti rengiant scenos planą? Kaip išreikšti kuo tikslesnę informaciją ir neišsiplėsti į romano rašymą?
Pradedant rašyti techninį protokolą, pirmiausia reikia suvokti, kaip pramogų verslo erdvėje vyksta technologiniai procesai, matyti kiekvieno segmento vaidmenį ir svarbą bendrame kontekste, skrupulingai skaičiuoti laiką ir žmogiškuosius išteklius, suvokti ir laiku įvardyti kilsiančias naudojimo problemas.
Šiuos klausimus reikia spręsti bendraujant su scenaristu, šou dizaineriu, 3D modeliuotoju, šviesos ir multimedijų dailininku. Jei tai TV šou, specialistų ratas gali būti dar didesnis.
1.1 PAGRINDINIAI TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ PROTOKOLO TIKSLAI
1.1.1. Darbo koordinavimas rengiant pramogų renginį – koncertą, pasirodymą . Pirmiausia tai techninė informacija , susijusi su konkrečiu įvykiu. Ji skirta darbui tarp renginį įgyvendinančių specialistų ir užsakovo ar atlikėjo koordinuoti.
Tai reiškia, kad pagrindinė protokolo užduotis turi būti tokia išsami ir tiksli, kad bet kuris specialistas, paėmęs dokumentą, galėtų labai preciziškai atkurti renginį.
Protokolas yra ne tik reikalavimų sąrašas, bet ir susitarimas tarp garso, šviesos režisierių ir renginio vadybininkų, nuomos kompanijos ir technikų.
Labai retais atvejais galima pamatyti techninį pasą, kuriame išdėstytos visos būtinos sąlygos įgyvendinti šou, įskaitant konstrukcijas, šviesas, garso įrangą, vaizdo įrašus, robotus, hologramas ir kt.
Techniniame reikalavimų protokole privalo būti:
+ teisingai ir tiksliai nurodytas reikiamos įrangos sąrašas; + išsamiai aprašyti šios įrangos išdėstymo ir naudojimo reikalavimai.
1.1.2. Atlikėjo darbui reikalingų sąlygų apibrėžimas. Tai dokumentas, kuriame apžvelgiami visi atlikėjo norai, sudaromi reikalavimai ir susitarimai, kad atlikėjas (muzikas ar aktorius) galėtų sėkmingai ir produktyviai atlikti savo darbą. Šiame dokumente aptariama techninė sutarties su atlikėju dalis.
Koncertų įgarsinimo technologija. Pirmoji dalis
1.2. TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ PROTOKOLO STRUKTŪRA
Garso padaliniui skirtame protokole privalomi šie blokai:
1. Pagrindinė organizacinė informacija apie renginį.
2. Techninės grupės kontaktinė informacija.
3. Atlikėjų ir įrangos išdėstymas scenoje (angl. stage plan).
4. Įvesties kanalų informacija (angl. input list ).
5. Išvesties kanalų informacija (angl. output list ).
6. Informacija apie naudojamą įrangą.
7. Specialieji prašymai, papildymai.
1 blokas. Kas, kur, kada
Informacija apie renginį – vienas svarbiausių dalykų, iš kurio mes sužinome, kas, kur ir kada vyks. Didesnė šios informacijos dalis gali būti konfidenciali ir pirmiausia aptariama su vadybininkais, renginio organizatoriais ir atlikėju, pvz.:
+ honoraro dydis, apmokėjimo forma, draudimai;
+ atlikėjo grupės dydis;
+ artisto atvykimo ir išvykimo laikas, būdas;
+ apgyvendinimo sąlygos;
+ maitinimas;
+ reklama, žiniasklaida;
+ apsauga.
Šie ir kiti klausimai, nesusiję su techninėmis priemonėmis, bet susiję su renginiu, aptariami sudarant bendrąją sutartį.
Profesinėje bendruomenėje dažnai pasitaiko, kai tas pats protokolas, kuriame nenurodyta data, salė ir atlikėjo programos pavadinimas, kasmet keliauja iš miesto į miestą. Žvelgiant į tokį reikalavimų protokolą, neįmanoma būti tikram dėl jo aktualumo. „ Atrodo, turiu kažkokį tavo raiderį nuo praėjusių metų “ , – keista frazė, išgirsta kalbant apie dokumentą, kuriuo reguliuojamas šou renginio dešimčių žmonių darbas. Neretai, sujungęs scenos įrangą pagal gautą protokolą, sužinai, kad jis senas ir darbas nuėjo veltui...
2 blokas. Kas jis ir kur jį rasti
Kontaktai – tai informacija apie Jus, Jūsų automobilį(-ius), apie garso inžinierių, vadybininką, žmones, kurie tiesiogiai dirbs su šiuo reikalavimų protokolu, su kuo jį reikia koordinuoti.
3 blokas. Ką, kur ir kaip. Išdėstymas
Scenos planas (angl. stage plan) – scheminis scenos atlikėjų išsidėstymo vaizdas: instrumentų, papildomų konstrukcijų ir kitos naudojamos įrangos, reikalingos šou. Pirmiausia būtina išsiaiškinti reikiamą scenos dydį, aukštį ir formą. Vienam atlikėjui dirbti vidutiniškai reikia apie 1,5–2 m 2 ploto. Tikslinti reikia kiekvienu atveju. Pvz., būgnininkui reikia ne mažiau kaip 2 m 2 ploto visam instrumentų komplektui sustatyti. Tokiu būdu galima suskaičiuoti minimalų scenos plotą, reikalingą kokybiškam muzikavimui: 10 atlikėjų × 2 m 2 = 20 m 2 ploto. 25 % reikia pridėti papildomai įrangai, scenos klausymo sistemoms ir t. t. 25 % reikia numatyti ir apšvietimo prietaisų vietai. Iš viso minimalus reikalingas plotas yra 28,8 m 2
Scenografijos ir medijos vietą bei dydį numatyti sunku. Reikia atskirai matuoti ir planuoti, bendraujant su renginio režisieriumi.
Šiuolaikinės scenos formuojamos iš standartinių scenos modulių, 1 × 2 m dydžio, turinčių galimybę keisti aukštį 200–1200 mm (1.1 pav.).
1.1 pav. Kintamojo aukščio scenos modulis
Kalbant apie sceną, nėra didelio skirtumo, ar gitarą pavadinti pilku kvadratu su prierašu, ar pavaizduoti Gibsono Les Paulo gitara su visais niuansais. Ta -
Koncertų įgarsinimo technologija. Pirmoji dalis
čiau tai bus ne dizaino projektas, o tik schema. Nuo to, kaip tiksliai ir aiškiai ji aprašyta, priklausys, kokiu greičiu koncertinės aikštelės technikai dirbs. Visi yra suinteresuoti, kad viskas būtų greita, tikslu ir pageidautina su nuotaika. Scenos plane:
+ pateikiama visa būtina informacija apie atlikėjų skaičių;
+ vaizduojamas žmonių ir technikos išsidėstymas scenoje;
+ viskas turi būti išdėstyta aiškiai ir nekelti, jei įmanoma, papildomų klausimų (1.2 pav.).
1.2 pav. „ Makchu Pikchu“ techninių reikalavimų protokolas, 2015 m. Minimalus scenos dydis – 4×6 m (šaltinis: https://www.stageplot.com/ )
4 blokas. Informacija apie įvesties kanalus (angl. input list)
Įvesties kanalų sąrašas yra matrica, garso valdymo pulto įėjimo kanalų lentelė, kurioje nurodomas garso šaltinis, pulto įvesties numeris ir kita reikalinga papildoma informacija. Remdamasis šia lentele, scenos technikas gali teisingai prijungti visus šaltinius: mikrofonus, signalo lygio ir impedanso suderinimo dėžutes (angl. Direct box, Di ), garso atkūrimo takelius, subkabelius, submaišiklius, šakotuvus ir kt. Čia gali būti nurodomi ne tik pagrindiniai mikrofonų modeliai, bet ir priimtini jų keitimo variantai.
1.1 lentelė. Įvesties kanalų lentelė iš „ Lemon Joy “ 2016 m. turo techninių reikalavimų protokolo
Įvestys/INPUT
1 El. būgnai kairėje
6 Bosinė gitara
7 Gitara kairėje
8 Gitara dešinėje
9 Roland L, kairėje
10 Roland R, dešinėje
11 Novation L, kairėje
12 Novation R, dešinėje
Shure SM57 Mažas
Shure SM57 Mažas
13 Pagrindinis vokalas (Lead Vox) Shure SM58 Su gerve
5 blokas. Išvesties kanalų informacija (angl. output list)
Išvesties sąrašas yra garso stiprinimo kanalų išvesties matrica: kiekio, paskyrimo ir išdėstymo (scenos klausymo monitorių, pagrindinių garso stiprinimo sistemos elementų ir papildomų garsiakalbių linijų).
Techninių reikalavimų protokole turėtų būti pateikta išsami informacija apie šių išvesties linijų komutaciją:
1. Scenos monitoriaus linijų: + tipas (pvz., mono- / stereo-, grindinės / ausinės), skaičius ir fizinės jungtys; + paskirtis (asmeninė linija, bendras klausymas ir t. t.), garso apdorojimas ir jo vieta (valdoma su FOH ar ne).
2. Pagrindinės garsiakalbių sistemos (portalo): išvesties sistemos konfigūracija ir jos valdymas (pvz., monosumos naudojimas atskiram siuntimui į žemųjų dažnių garsiakalbius, privalomo centrinio klasterio naudojimas ir kt.).
3. Papildomų garsiakalbių: šoninio užpildymo (angl. sidefill ), priekinio užpildymo (angl. frontfill ), erdvinių efektų (angl. surround ) ir kt.
konfigūracija, kai garso signalas iš pagrindinės matricos siunčiamas į priekinio užpildymo garsiakalbius (angl. frontfill ) ir koreguojamas tik lygis arba kai ši garsiakalbių sistemos informacija suformuojama atskirai.
6 blokas. Informacija apie naudojamą įrangą
Įrangą pamatome atvykę į renginio vietą. Vertinant garso stiprinimo įrangą iš nuomotojų pozicijos, į sąrašą įtraukta įranga ir yra viskas, ko reikia – nuo mikrofonų iki PA. Tačiau garso inžinieriai įprastai teigia, kad atskiru sąrašu būtina nurodyti „ scenos liniją “ (angl. back line), kurią sudaro atlikėjui reikalinga įranga ir akustinės sistemos. Likusi dalis jau yra įvesties sąraše, tad paprastai išreiškiami pageidavimai tik dėl pagrindinės garsiakalbių sistemos ir garso valdymo pulto.
Dėl pagrindinės garsiakalbių sistemos (portalų) paprastai nurodoma, koks garso slėgio lygis (angl. Sound pressure level - SPL) turėtų būti pasiektas salės centre (šis parametras yra gana standartinis, bet skiriasi priklausomai nuo muzikos stiliaus ir žanro, paprastai 80–110 dB). Pateikiami atkuriamų dažnių charakteristikos parametrai. Taip pat pageidaujamas arba, atvirkščiai, nepageidaujamas gamintojas.
Tas pats su garso valdymo pultu – kai kurie garso režisieriai dirba tik su tam tikru garso valdymo pultu, kuris paprastai būtinas dėl papildinių arba sudėtingos renginio struktūros, arba tiesiog įprastas.
7 blokas. Specialieji pageidavimai
Šioje dalyje paprastai išdėstomi pageidavimai dėl darbo organizavimo koncertinėje aikštelėje (pvz., kada turi atvykti technikai, kad garso patikrinimas įvyktų ne vėliau kaip likus 4 valandoms iki renginio pradžios). Garso inžinieriai gauna svarbią informaciją apie įrangą, kurią atlikėjo komanda atsiveža, ir jos sujungimo ypatybes.
Garso inžinierių suformuluoti reikalavimai turėtų užtikrinti tam tikrą sistemos darbo kokybės lygį. Tačiau apžvelkime kai kuriuos tipinius svarbius protokolo niuansus:
+ Akustinių sistemų gamintojų garsiakalbiai – X arba Y prekės ženklų, bet jokiu būdu ne Z prekių ženklo.
Deja, kaip rodo praktika, tai negarantuoja siekiamo rezultato, bet leidžia bent nuspėti problemas.
+ Akustinių sistemų galia – ne mažiau kaip ... kW salėje (galimas W variantas vienam klausytojui ), ne mažiau kaip ... kW atvirame ore.
1.3 pav. Latvių grupės „The Jokers“ trumpas techninių reikalavimų protokolas. Visas protokolas pateiktas 1 priede
Kartais nurodomas neiškraipytos galios lygis (angl. Root mean square, RMS) arba muzikinės programos galia yra mažai charakterizuojantis parametras. Iš tikrųjų deklaruojama galia gali skirtis kelis kartus.
+ Garso slėgio lygis prie garso valdymo pulto – ... dB (nurodomas svertinio filtro tipas).
Tai palyginamas ir lengvai patikrinamas parametras, tačiau protokoluose jis vis dar retas.
+ Atkuriamųjų dažnių diapazonas – nuo ... Hz iki ... Hz ; DACh netolygumas –dB; vienodas garso lygio paskirstymas visose žiūrovų vietose (kartais būna nurodomas netolygumas ... dB).
Šie reikalavimai savaime yra pagrįsti ir sudaro palyginamų ir lengvai patikrinamų parametrų sistemą, tačiau vertės, kurias nurodo protokolų kūrėjai, dažnai viršija pagrįstas pakankamas vertes ir iliustruoja fiziškai nerealizuojamus reikalavimus.
Pvz.: 138 (!) dB garso slėgio lygis prie garso valdymo pulto. Atkuriamųjų dažnių diapazonas – nuo 20 iki 20 000 Hz, DACh netolygumas visoje salėje yra ±0 dB ir t. t.
Koncertų įgarsinimo technologija.