Peliukas ir liuka

KAR-TĄ GY-VE-NO MA-ŽA MER-GAI-TĖ LIU-CI-JA, VI-SŲ VA-DI-NA-MA LIU-KA.

JI TU-RĖ-JO MINKŠ-TĄ LO-VE-LĘ IR DAU-GY-BĘ ŽAIS-LŲ.

SU ŽAIS-LAIS MEI-LIAI DRAU-GA-VO, BET Į LO-VE-LĘ GUL-TI NE-LA-BAI MĖ-GO.

MĖG-STA-MIAU-SI LIU-KOS ŽAIS-LAI BU-VO MA-ŽA PLIU-ŠI-NĖ KA-TY-TĖ IR DI-DE-LIS GAU-RUO-TAS ŠUO.

VIE-NĄ VA-KA-RĄ MA-MA IR

TĖ-TIS JĄ LO-VE-LĖ-JE PRIEŠ MIE-GĄ AP-KAM-ŠĖ. BET

VOS TIK JIEMS IŠ-Ė-JUS IŠ

KAM-BA-RIO, LIU-KA STAI-GA IŠ-GIR-DO KAŽ-KĄ TY-LIAI TY-LIAI CYP-SINT.