PARAZITAMS – NE Bewohnerfrei® (A liberated life®): kelias į sėkmingą, laimingą ir laisvą gyvenimą
Iš vokiečių kalbos vertė IEVA SIDARAVIČIŪTĖ
Vilnius, 2019
Versta iš: Tobias Beck Unbox Your Life!: BEWOHNERFREI®: Das Geheimnis für deinen Erfolg im Leben Gabal, 2018
Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).
Šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn. Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
ISBN 978-609-8233-37-7 © 2018 GABAL Verlag, Offenbach © Ieva Sidaravičiūtė, vertimas į lietuvių kalbą, 2019 © kucherav/Adobe Stock, viršelio nuotrauka © Robert Pauly, autoriaus nuotrauka © BALTO leidybos namai, 2019
Turinys Prologas 7 Veidrodiniai neuronai 10 Parazitai – labai alkani bekraujai vampyrai 15 Skruzdėlės – amžinas žygis vidutinybės link 27 Deimantai – apie spaudimą ir spindesį 31 Superžvaigždės – gimę, kad užkariautų pasaulį 34 Dėl ko keliesi rytais? Atrask savo aistrą! 37 Kaip aš atradau savo aistrą 42 Pokalbiai su Rutha 55 O kas toliau? Mentoriai ir superžvaigždės 61 Ko lauki? Keisk savo gyvenimą 67 Grąža visuomenei – keturios sritys ir laimė 73 Anksčiau viskas buvo geriau! 84
Veidrodinių neuronų programavimo instrukcija 86 Kam visa tai? 100 Niekada neprašyk leidimo 104 Tavo augimas ir aplinka 106 Stebuklingas akvariumas 109 Parašiutas 113 Tu nesi atsitiktinumas 116 Deimantus formuoja slėgis – tave taip pat! 120 Dalai Lama ir didysis ajajai 123 Mano kelionė į save 127 Praeities pėdsakai: aukso grynuolis 130 Nenukrypk nuo savo kelio 133
Literatūra 135 Padėka 137 Apie autorių 139
Prologas – Šiuo reisu skraidantys „Lufthansa“ lėktuvai visada vėluoja. Apstulbęs pašnairuoju į greta sėdintį lėktuvo keleivį, įbedusį į mane tuščią žvilgsnį. Atsisėdau vos prieš minutę. Šį žmogų regiu pirmą kartą gyvenime, bet jo žodžiai bemat paskatina mane kreiptis į stiuardesę. Svarstote, kodėl? Užduosiu jums klausimą: ar neteko susidurti su žmonėmis, kuriems viskas visada atrodo klaiku ir siaubinga? Kurie visada randa prie ko prikibti, kuriems vasarą visada per karšta, o žiemą – per šalta? Informaciniuose vaistinių lankstinukuose pateikiama biometeorologinė prognozė jų savijautą visada veikia neigiamai, ir diena bemat nueina šuniui ant uodegos. Žmonėmis, kurie šiaip ne taip atsitempia savo kūną vien tam, kad akimirksniu išsiurbtų jūsų gyvybinę energiją? Supratote, apie ką kalbu? Puiku. Žinote, kaip vadinu tokius žmones? Klausykite toliau: spusteliu mygtuką virš sėdynės. Stiuardesė priėjusi pasiteirauja, kuo galinti padėti. – Greta manęs sėdi parazitas! – pritrenktas atsakau. – Atleiskite, kas? – Parazitas, – pakartoju nė nemirktelėdamas. Netrukus man leidžiama persėsti kitur.
7
Kam taip varginuosi? Nes žinau, kad bendrakeleivis nepraleis progos visą kelią iš Frankfurto į Miuncheną skųstis man savo be galo sunkiu gyvenimu. Tai yra pagrindinė „parazitų“ veikla – ir užsiima jie tuo ne bet kaip, o su didžiuliu entuziazmu! Ar kada troškote įbrukti pašnekovui kibirėlį kreidelių ir išsiųsti jį į lauką piešti – tikėdamiesi, kad problema išsispręs pati? Deja, ši strategija dažniausiai neveikia. Atradau būdą, kaip neprisileisti tokių nemalonių žmogystų – ateityje taip elgtis su parazitais išmoksite ir jūs! Nevyniokime žodžių į vatą: kas gi yra tie parazitai? Kad prasiblaškytų, parazitai internete ieško informacijos apie ligas. Jie gyvena vadovaudamiesi mėnulio kalendoriumi, o savo negalavimus aiškina biometeorologinėmis prognozėmis. Parazitai piktinasi, kad žaidžiant tetrį negalima paversti kvadrato. Kalbėdami apie tikslus, omenyje jie turi darbo dienos pabaigą. Ilgalaikiu tikslu laiko savaitgalį – o šiam atėjus skundžiasi, kad trūksta dienos tarp šeštadienio ir sekmadienio. Iš esmės tame nėra nieko baisaus, lai šie žmonės dejuoja sau į sveikatą, jei ne vienas nepakenčiamas įprotis: jie kalba! Pavyzdžiui, apie tai, kaip trečios eilės pusbrolis iš motinos pusės užkliudęs lietaus statinę susimušė mažąjį kojos pirštelį. Žinote, kodėl jie taip daro? Nes trokšta dėmesio ir pripažinimo. Dėmesys – klastingas dalykas. Ne be reikalo sakoma: „Kuo daugiau dėmesio, tuo didesnė problema“. Šį reiškinį mėgstu lyginti su vėduoklės judesiu. Įsivaizduokite, kad mosuojate kartono lapu laužo pusėn. Kas nutinka? Toje pusėje, kuriai skiriate dėmesio, liepsnos kyla. Lygiai tas pats vyksta santykiuose su parazitais. Jų padermė dauginasi bendraudama su jumis. Kokią išvadą galima daryti? 8
Kas nutinka, kai parazitams skiriate per daug dėmesio? Teisingai, pats tampate vienu iš jų! Ar to norite? Žinoma, ne. Būtent dėl to ir rašau šią knygą. Norėčiau, kad gyventume pasaulyje, kuriame būtų kuo mažiau žmonių, besiskundžiančių skylėmis riestainiuose. Iš esmės didžiuma mano sutinkamų žmonių trokšta vieno: laimės ir sėkmės. Stebuklingos formulės, kaip tą pasiekti, nepateiksiu. Tačiau jau daugiau nei penkiolika metų domiuosi, kas gi iš tiesų neša žmonėms sėkmę. Visi pasisekimą pelnę žmonės turi vieną bendrą ypatybę: jų gyvenime nėra... Na, jau atspėjote, ko? Parazitų! Ši knyga – tai istorija apie nuotykingą kelionę. Papasakosiu apie susidūrimus su parazitais, skruzdėlėmis, deimantais ir superžvaigždėmis. Apie tai, kaip atradau savo aistrą ir kaip ją atrasti galite jūs. Nelaikau savęs vienu daugiausiai pasiekusių žmonių, bet širdyje jaučiuosi esąs turtingas. Dėl to, kad turiu galimybę kasdien užsiimti mėgstama veikla ir dalydamasis savo aistra padėti kitiems pelnyti pasisekimą. Jeigu norite prisijungti, pataikėte teisingai. Linkiu malonaus skaitymo. Dar kai kas – per ateinančias kelias valandas susipažinsime artimiau. Neprieštarausite, jeigu kol kas jus tujinsiu? Kada nors susitikę gyvai, galėsime iš naujo sutarti, ar ir toliau liekame prie kreipinio „tu“.
9
Veidrodiniai neuronai Pelnyti pasisekimą yra labai paprasta. Kas, jei pasakyčiau, kad raktas į sėkmę – tiesiai tau prieš akis? Taip, tiesiogine to žodžio prasme! Atidžiau pažvelk į savo aplinką. Su kuo gyveni? Su kuo dirbi? Ar tave supantys asmenys skleidžia teigiamą energiją? Su kuo leidi laisvalaikį? Šis klausimas yra bene pats svarbiausias. Dabar surašyk penkis žmones, kurių draugėje praleidi daugiausiai laiko. Kas jie ir kokiomis savybėmis pasižymi?
10
Pirmas svarbus teiginys: esu visiškai įsitikinęs, kad tavo tikslus ir siekius veikia būtent šie asmenys. Sunku patikėti, bet būtent taip ir yra. Vaizdžiai kalbant, mes esame penkių dažniausiai mus supančių žmonių suma. Kaip paaiškinti, kodėl taip yra? Mūsų smegenys išvystė labai įdomų įrankį. Leiskite pristatyti – veidrodiniai neuronai.
Šie nuostabūs instrumentai glūdi po mūsų akimis, ir (nors kol kas neturėjau garbės asmeniškai pažinti tavųjų veidrodinių neuronų) garantuoju – jie iš tiesų mato viską! Tai yra įrodyta moksliniais tyrimais. Veidrodiniai neuronai – tai nervinės ląstelės, kurios vien vizualiai stebint tam tikrą situaciją sukelia panašius jausmus ir reakcijas, kaip ir patiriant tą situaciją pačiam. Neįtikėtina, tiesa? Paprasčiausias šių nervinių ląstelių egzistenciją iliustruojantis pavyzdys – žymusis „žiovulio fenomenas“, kurį bent kartą patyrę tikrai esame visi. Kai važiuojant tramvajumi ar automobiliu bendrakeleivis plačiai nusižiovauja, įsijungia atitinkama ir mūsų smegenų sritis, sukelianti nevalingą žiovulį. Kai kurie jūsų vien skaitydami šį tekstą pajus norą nusižiovauti. Na kaip? Jau? Sveikinu, tavo organizmas veikia puikiai. 11
Kokią įtaką tai daro tavo gyvenimui? Ar darbe kasdien susiduri su nepatenkintais kolegomis, nuolat burbančiais dėl prašymų suteikti atostogas ir neergonomiškų rašomųjų stalų? Ar vakarus leidi su parazitų padermės niurzga draugu, kuris su pasaulio neteisybe susitaiko tik išlenkęs tris bokalus alaus? Kaip manai, kas tuo metu vyksta tavo smegenyse? Būtent! Veidrodiniai neuronai instinktyviai perima stebimą elgesio modelį ir tetrokšta kuo greičiau nusiskandinti ketvirtoje tavo bičiulio alaus taurėje. Negana to, kad veidrodiniai neuronai leidžia suvokti aplinkinių elgseną (kūno kalbą, veido išraišką ir pan.) taip, lyg patirtume tai patys, jie dargi ragina mus mėgdžioti šalia esančius žmones. Tu neturi kitos išeities! Nevalingai atkartoji artimiausios aplinkos veiksmus. Šis mechanizmas yra išties naudingas. Senovėje pirmykščiai žmonės tik taip ir išgyvendavo. Tų, kurie elgdavosi kitaip nei visa grupė, laukdavo neišvengiamas galas. Šiandien – dažniausiai – tai jau nebėra gyvybės ar mirties klausimas. Vis dėlto mokslininkai sutaria, kad per pastaruosius kelis tūkstančius metų mūsų smegenys beveik nepakito. Pagrindinė galvoje glūdinčio valdymo centro užduotis vis dar skamba taip: 12
saugokis pavojaus! Tavo pilkosios ląstelės nemėgsta pokyčių, joms atrodo, kad bus geriau, jeigu nelįsi per toli iš urvo, juk lauke jau tyko jis – pavojus. Kaip tai siejasi su mūsų gyvenimu čia ir dabar? Pripažink – juk išgirdęs, kaip apibūdinai penkis geriausius savo draugus, apie tave sužinočiau labai daug. Galėčiau nuspėti tavo pajamų lygį, pomėgius, pasakyti, ar skaitai knygas ir, jei taip, kokias. Įvertinti, ar mieliau įsijungi „pajamų naikinimo aparatą“ – televizorių, ar tobuliniesi seminaruose. Tavo ir draugų rengimosi stilius bei gyvenimo būdas greičiausiai taip pat yra panašūs. Su šiais penkiais žmonėmis susiję ir tavo žalingi įpročiai ar jų neturėjimas. Kodėl? Dėl veidrodinių neuronų! Tavo pasąmonėje vyksta nuolatinis mėgdžiojimo ir prisitaikymo procesas. Jį neblogai iliustruoja linksmas palyginimas: ar niekada nepastebėjai, kad didžiuma šunų yra lyg du vandens lašai panašūs į savo šeimininkus? Įdomu, kuris gi pasirenka kurį?
Įsivaizduoju, kaip skaitydamas raukai kaktą – karštligiškai permąstai sąrašą asmenų, kurių draugėje praleidi daugiausiai laiko. Nesijaudink, esi ne pirmas savo asmenybę analizuojantis 13
žmogus, svarstantis, kodėl niekas jo dėmesio į tai neatkreipė anksčiau. Kaip sakoma: „Toks tokį pažino“. Juk ne kitaip buvo ir mokyklos laikais. Egzistavo atskiros grupės – sportininkai, muzikalieji, gamtos mokslų mėgėjai ir pan. Ar jau anuomet tau nekrito į akį, kad šių grupių nariai dėvi panašius drabužius ir pasižymi panašia elgsena? Tai galioja visiems žmonėms, daug laiko praleidžiantiems drauge. Grįžkime į šio skyriaus pradžią: aplinka labai prisideda prie tavo sėkmės ar nepasisekimo. Svarbiausia blaiviai įvertinti savo aplinką. Atvejų, kai situacija yra absoliučiai nepataisoma, pasitaiko retai. Ko gero, ne visi tavo draugai yra sportiški, finansiškai nepriklausomi, nesaistomi šeiminių ryšių, puikūs pašnekovai, visada santūrūs ir dargi sąmoningi. Tame nėra nieko blogo. Visgi spėju, kad tavo geriausiųjų penketuke nerasime ir „dėl savo pačių kaltės“ nutukusių rūkorių, pasaulį suvokiančių per bulvarinių laikraščių ir sąmokslo teorijomis interneto platybes tvindančių tinklalapių prizmę. Antraip ši knyga greičiausiai nebūtų pakliuvusi tau į rankas. Aišku viena: visi mėgstame žmones, kurie yra į mus panašūs. Tikriausiai šią knygą tau kas nors rekomendavo ar net padovanojo. Tam draugui tu, ko gero, esi vienas iš penkių žmonių, su kuriais jis leistųsi užkariauti visatos. Brangink šį draugą ir aiškiai apsispręsk, kuria linkme suksi savo gyvenimą. Aš ir mano žmona Rita tą jau padarėme. Nusprendėme į savo aplinką įsileisti tik tuos žmones, kurie tempia mus į viršų, o ne žemyn. Problema, deja, dažniausiai slypi galvoje, o kartais netgi lovoje greta tavęs. Apie tai dar pakalbėsime. Išvada: jeigu tikrai nori pelnyti pasisekimą, kryptingai apsupk save žmonėmis, teikiančiais tavo smegenims ir veidrodiniams neuronams tinkamo peno. Jeigu trokšti numesti svorio, ieškok draugų, kuriems sporto neatstoja cigarečių sukimas. 14
Parazitai – labai alkani bekraujai vampyrai Kam neteko šito patirti? Pirmadienio rytas, tu spinduliuoji energija ir džiaugiesi nauja savaite – bet vos išvysti bekraujus parazitų padermės bendradarbių veidus, gera nuotaika ir motyvacija akimirksniu išsisklaido. Jeigu tokia situacija tau įgriso iki gyvo kaulo, jeigu trokšti sulaukti tikro pasisekimo, tave turi supti žmonės, kuriems įžengus patalpa nušvinta, o ne aptemsta – dėl veidrodinių neuronų! Jie yra itin jautrūs, tad saugok ir puoselėk savo turtą. Antraip anksčiau ar vėliau pats virsi parazitu. Galvojant apie parazitus man prieš akis iškyla konkretus vaizdas. Tai žmonės, kurie egzistuoja tik fiziškai. Viduje jie jau yra mirę ir ant kojų laikosi vien tam, kad galėtų dar šiek tiek pavirkauti savo pačių laidotuvėse. Kitaip tariant, tai vampyrai. Galbūt į galvą tau jau šovė keli vardai iš artimiausios aplinkos? Būtinai juos užsirašyk! Tai PARAZITAI, parazituojantys TAVO gyvenime!
15
Papasakosiu vieną istoriją. – Tobi, – meiliai paglostė man ranką Rita. – Ten, kur eisime, bus susirinkę paprasti žmonės. Jie nežino, kuo tu užsiimi, ir nepageidauja asmenybės ugdymo paslaugų. Smagiai praleiskime vakarą, o jei jau visai negalėsi tverti, trumpam išeisime į balkoną, gerai? Ruošėmės į mano žmonos bendradarbio trisdešimtojo gimtadienio šventę. Prieš vesdamasi ten, kur manęs niekas nepažįsta, ji visuomet pasisodina mane ant sofos ir instruktuoja, kaip elgtis viešumoje. Prisiekiu, visada iš paskutiniųjų stengiuosi laikytis jos nurodymų. Kai kuriomis dienomis man sekasi kuo puikiausiai, bet ta diena tikrai nebuvo viena iš tokių. Ar tau yra tekę buvoti viename tų susiėjimų, kur visi svečiai susispaudžia penkių kvadratinių metrų virtuvėje, nors bute yra 40 m2 ploto svetainė? Šis buvo kaip tik toks! Kad linksmybėmis nekvepia, supratau vos džiugiai pasisveikinęs: „Gerą vakarą!“ ir išvydęs, kaip suglumę į mane šnairuoja kai kurie svečiai. Vienas kitas šypsnis, galvos linktelėjimas. „Jergutėliau“, – tyliai sau pamaniau. – Brangioji, – sutrikęs šnipštelėjau, – ar mes pataikėm į trisdešimtąjį kolegos gimtadienį, ar į tolimo dėdės pakasynas? Rita šypsodamasi stumtelėjo mane mišrainės ir vienkartinių lėkščių link. Kraudamasis į lėkštę gedulin... atleiskite, šventinės vakarienės skanėsius, greta išgirdau murmesį: – Atsargiai. Praeitą savaitę buvau pas gydytoją, operavo pėdą. Vis dar truputį kraujuoja. Žiūrėk, neužmink. „Pažinsite juos iš balso ir kalbos“, – sakė jau senieji filosofai. Nelaimėliai skundžiasi problemomis ir aptarinėja kitus – sėk mės lydimi žmonės kalba apie tikslus ir idėjas. 16
Štai ir sutikau vieną tų, kurių savivertę kelia kalbos apie ligas. Parazitą! Net sprando plaukeliai pasišiaušė, delnai bemat sudrėko. Pastaruoju metu į parazitus alergiškai reaguoja jau ir mano kūnas. Po ranka nepasitaikė ledinio gėrimo, kurį išlenkęs skubiai užšaldyčiau veidrodinius neuronus, tad pasinaudojau kraštutine kovos su parazitais priemone. – Atleiskite, šia tema kalbėti negaliu, – atšoviau maloniai šypsodamasis. Žinote ką? Vakaras prie mišrainės? Iš meilės žmonai pasiaukosiu nė nemirktelėjęs. Tačiau laisvalaikiu bendrauti su parazitu? To jau per daug. Nė už ką! Rita dar spėjo mesti man maldaujamą žvilgsnį, kai iš visų pusių suskambo gailestingi aičiojimai ir akčiojimai. Virtuvės dėmesys bemat susitelkė į parazitų padermės svečią ir jo pėdą. Tuo šis kvapą gniaužiantis spektaklis nesibaigė. Kiekvienas troško savo negalavimu perspjauti kitą ar bent pasigirti turįs dar baisesne liga sergantį pažįstamą. Trisdešimtojo gimtadienio šventė virto kruvinu veidrodinių neuronų mūšiu ir kraupia patologijos paskaita vienu metu – o aš, mušamas šalto prakaito, atsidūriau pačiame šio košmaro centre.
17
Bejėgiškai apsidairiau po virtuvę ir prie šaldytuvo aptikęs storą flomasterį skersai durų išvedžiojau: „0800/1110111“. Kas tai per numeris? Pasuk*. Šia linija teikiama emocinė pagalba telefonu. Nesijuok, būtent taip viskas ir buvo. Prisiekiu – daugiau nebegaliu! Neturiu teisės taip kamuoti brangiųjų savo veidrodinių neuronų, o juo labiau laisvalaikiu. Beje, šis aspektas gana svarbus. Daugeliui parazitų ligos yra tapusios tikru hobiu. Juk visi pažįstame žmonių, kuriems pirmadieniais skauda nugarą, antradieniais – dantį, trečiadieniais – pilvą, o ketvirtadieniais – galvą. Ar šie egzemplioriai jau puikuojasi tavo sąraše? Jeigu ne, būtinai juos įtrauk. Egzistuoja netgi žiniasklaidos priemonės, kurių tikslinė auditorija yra kaip tik ši parazitų rūšis. Pavyzdžiui, Vokietijoje turime informacinį medicininį biuletenį „Apotheken Umschau“**. Šį nemokamai dalijamą periodinį leidinį skaito net 20,03 milijono žmonių (2015 m. duomenimis). 20 milijonų vokiečių dukart per mėnesį nagrinėja informaciją apie ligas ir šių simptomus. Ko gero, ir naktį pažadinti išvardytų bent 20 skirtingų galvos skausmo rūšių. Kiek vieną jų malšinti, žinoma, reikia skirtingais vaistais. Parazitų poreikių tenkinimu yra paremtos ištisos pramonės šakos.
* Numeris veikia tik skambinant iš Vokietijoje registruoto telefono numerio. (Čia ir toliau – vertėjos pastabos.) ** Vok. „Apotheken Umschau“ – „Vaistinių apžvalga“.
18
Saugok save ir veidrodinius neuronus kaip savo akį. Tai nėra paprasta, man ir pačiam ne visada pavyksta. Papasakosiu trumpą istoriją iš savo gyvenimo. Pavasarį nuvargęs ir jausdamas pirmuosius peršalimo požymius grįžau iš žymaus drabužių gamintojo mados pristatymo užsienyje. Frankfurto oro uoste patraukiau tiesiai į vaistinę nusipirkti vaistų. Maloniai mane aptarnavusi vaistininkė atsisveikindama pasiteiravo: – Ar jau skaitėte erkių laikraštėlį? – Ką tokį? – išsižiojau. – Erkių laikraštėlį! – pakartojo bauginančiu baltu chalatu vilkinti dama. – Ar turite vaikų? Gyvenate pačiame endeminės zonos centre. – Kokios zonos? Epideminės? – persigandau ir važiuodamas tramvajumi miesto centro link leidau savo pailsusiems, slogos kamuojamiems veidrodiniams neuronams kaip reikiant išnarstyti tą įstabų leidinį. Priešais sėdintis oro uosto darbuotojas netikėdamas savo akimis stebeilijosi į laikraštėlio viršelį.
Pirmą kartą gyvenime išsamiau susipažinau su erkėmis, kurios, kaip dabar sužinojau, priklauso voragyvių būriui. Šie nuolat besidauginantys padarai tyko krūmuose ir vienintelis jų gyvenimo tikslas, anot erkių laikraštėlio, yra nugalabyti mus įsisiurbus ir užkrėtus meningitu. Pernai Europoje taip nutiko 234 kartus. 19
Bemat supratau, jog privalau veikti – jau vien tam, kad apsaugočiau mažametį sūnų. Negana to, Hesenas žemėlapyje buvo pažymėtas raudonai. Raudonai! Ši spalva reiškė ypač didelį erkių kiekį. Paniškai perverčiau leidinį. Juk turi būti kokia nors išeitis! Galų gale paskutiniame puslapyje aptikau informaciją: dusyk per dieną pasipurškus kulkšnis stebuklinga priemone nuo erkių už 29,99 euro, parazitai palieka žmogų ramybėje. Praėjus vos 17 minučių nuo tada, kai oro uosto vaistinėje įsigijau vaistų nuo peršalimo, galvotrūkčiais įlėkiau į vaistinės filialą geležinkelio stotyje. – Purškalą nuo erkių, – sušnopavau. – Prašom, – atsakė oro uoste dirbančios vaistininkės klonas (kažkodėl visi vaistininkai atrodo vienodai – ko gero, ir čia pasidarbavo veidrodiniai neuronai). Po dviejų valandų sėdėjau namie prie stalo nuleidęs žaliuzes ir gausiai išsipurškęs dvokiančiu purškalu, nes juk visuotinai yra žinoma – kuo daugiau, tuo geriau. – Tobi, dėl Dievo meilės, kas nutiko? – persigando žmona. – Kam vidury dienos nuleidai žaliuzes? – Brangioji, vyksta karas. Žuvo 234 europiečiai, – baugiai sukuždėjau. Štai viena priežasčių, kodėl taip myliu savo žmoną. Ji ramiai paėmė skaičiuotuvą ir padalijo 500 000 000 iš 234. Rezultatas parodė, kad rizika Europoje mirti nuo erkės įkandimo yra 1 iš kiek daugiau nei 2 milijonų. Sumišęs atitraukiau žaliuzes ir nušveičiau chemijos butelaitį į šiukšlių dėžę. Reikia labai atsirinkti, kokią informaciją prisileidžiame. Pagalvok, kokias skaitai knygas, naujienas, kokias televizijos laidas žiūri. Pavyzdžiui, mano tetos Hildegardos nė neverta klausti, kaip sveikata – juk viskas parašyta biometeorologinėje prognozėje! Šiaurėje šiandien visiems skauda dantis, pietuose – nugaras, o vakaruose kamuoja alergijos. 20
Surašyk penkias dabar ar seniau savo „vartotas“ parazitiškas žiniasklaidos priemones.
Akivaizdu, kad parazitams ir jų paniką skleidžiančioms žiniasklaidos priemonėms turėtum skirti kuo mažiau laiko. Beje, jie naikina ir tavo vertingas mėlynąsias „gyvasties daleles“, kurios jau niekada nebeatsikurs. Kas tai per dalelės? 21