Išgyventi paauglystę: tėvams ir mokytojams

TURINYS

IŠGYVENTI PAAUGLYSTĘ

ŠEIMA

FIZINĖ IR PSICHINĖ SVEIKATA

ĮTAKOS

Augustui Gabrieliui, Vilhelmui Konstantinui, Mortai Sofijai ir Gertrūdai Elenai, išmokiusiems mane nuolankumo ir kantrybės –be jų niekada nebūčiau rašiusi knygos apie paauglystę.

Vis dar kasdien dėkoju už tai, kad atsidūriau švietimo srityje – prasmingesnio darbo neįsivaizduoju.

Ši knyga – antroji amžiaus tarpsnių serijos mokslo populiarinimo praktinė knyga tėvams ir pedagogams, pratęsianti „Pradinukų abėcėlę tėvams ir mokytojams“.

Jokiu būdu šia knyga nenoriu pasakyti, kad perpratau paauglius – paauglystė man (vis dar) iš visų amžiaus tarpsnių yra didžiausia paslaptis.

Kita vertus, ta paslaptis be galo masina, nes gyvenimas su paaugliais ir šalia jų yra it amerikietiški kalneliai: su didžiuliais pakilimais ir kvapą gniaužiančiais kryčiais, dažnai viskas įvyksta tą pačią dieną, o gal net ir valandą.

Dirbdama su paaugliais suprantu, kad tikiu pasaulio ateitimi ir nuolat po pokalbių bei susitikimų su jais galvoju, kad viskas mūsų pasauliui bus gerai.

Ir tas jausmas yra be galo geras.

Be galo šviesus.

Skaitykite knygą ne iš eilės, o pagal poreikį, pasirinkdami konkrečią temą. Žinoma, galite skaityti ir iš eilės.

Jei reikia, grįžkite ir skaitykite vėl.

(Pri)taikykite tai, ką pavyksta pritaikyti, ir nesijaudinkite dėl to, kas netinka, – neabejoju, kad rasite sprendimų, kurie čia nėra aprašyti, o jums būtent jie bus patys vertingiausi.

Tikiuosi, kad tai, ką perskaitysite, jus nuramins, įkvėps, atsakys į klausimus arba padės rasti savus atsakymus.

DĖKOJU LEIDYKLAI „DVI TYLOS“ IR JOS KOMANDAI už kantrybę bei supratingumą:

šią knygą – dėl pandemijos ir karo – rašiau lėčiau, sunkiau, jautriau. Didžiąją dalį knygos parašiau Islandijoje ir Italijoje – kraštuose, kurie patys yra du kraštutinumai, kokių kupina paauglystė.

DĖKOJU SAVO MYLINTIEMS TĖVAMS, kurie sako, kad aš neturėjau paauglystės, IR SESEI, kuri mane, paauglę, vedė iš proto, o jos paauglystės beveik nepatyriau, nes jau buvau sukūrusi savo šeimą. Tėvai sako, kad sesė jau turėjo paauglystę –tikiuosi, tie paauglystės kalneliai prisidėjo prie to, kad mano sesuo yra tokia tvirta, drąsi ir mylinti.

DĖKOJU SAVO VYRUI GABRIELIUI – su juo gyvenimas yra nesibaigiantis nuotykis.

DĖKOJU KARALIENĖS MORTOS MOKYKLOS IR VAIKYSTĖS SODO KOMANDOMS BEI MOKINIAMS. Ypač vadov(i)ų, kurie yra nematomi atlasai, laikantys organizaciją, komandai. Gera komanda yra didžiulė dovana gyvenime.

DĖKOJU JUMS, MIELI SKAITYTOJAI, kad galiu su jumis dalintis, o jums įdomu tai, kuo dalinuosi.

DĖKOJU GYVENIMUI, kuris yra stebuklas, kai stabteli apie tai pagalvoti.

Išgyventi paauglystę

PAAUGLIŲ AMŽIAUS TARPSNIAI

Paauglystė – tai toks amžiaus tarpsnis, kai iš vaikystės pereinama į jaunystę. Šiuo

laikotarpiu vyksta įvairių fizinių, kognityvinių ir elgesio bei socialinės raidos pokyčių.

Dauguma mokslininkų paauglystę skirsto į tris tarpsnius: ankstyvąją, viduriniąją ir vėlyvąją. Ankstyvoji paauglystė dažniausiai prasideda sulaukus 9–10 m. ir trunka iki

13 metų, vidurinioji prasideda sulaukus 13–14 m. ir trunka iki 16–17 m., o vėlyvoji –nuo 17 metų. Aš būčiau linkusi sakyti, kad ankstyvoji paauglystė prasideda sulaukus

9–10 m. ir trunka iki 12 metų, vidurinioji – sulaukus 13 m. ir trunka iki 16 m., o vėlyvoji – nuo 16 m. Nors tam tikras ribas galima apibrėžti, visada reikia prisiminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus.

ANKSTYVOJI PAAUGLYSTĖ

Sulaukę ankstyvosios paauglystės vaikai pradeda augti: pastebimas didelis ūgio ir svorio šuolis, pažastyse ir aplink genitalijas pradeda augti plaukai, mergaitėms pradeda augti krūtys, o vaikinams padidėja sėklidės, atsiranda susidomėjimas seksu. Jaunuoliai labiau prakaituoja, plaukai ir oda labiau riebaluojasi. Staiga susidomi savo kūnu ir gali pradėti eksperimentuoti, t. y. masturbuotis, nerimaudami, ar yra normalūs. Būtent šiuo laikotarpiu paaugliai nori būti normalūs. Nors minėjau, kad mokslininkai linkę nustatyti tam tikras amžiaus tarpsnių ribas, kai kurios mergaitės šių pokyčių sulaukia būdamos aštuonerių, o berniukai – devynerių. Mergaitėms menstruacijos prasideda maždaug dvylikos metų, dažniausiai praėjus keleriems metams po to, kai pradeda augti krūtys, nors pastebima, kad menstruacijos ankstėja. Šie kūno pokyčiai kelia smalsumą, o dažnam ir nerimą, juk paaugliai su tuo susiduria pirmą kartą, nežino, kas yra normalu, susidomi savo lytiškumu, seksualiniu identitetu ir savęs ieško visomis prasmėmis.

Ankstyvojoje paauglystėje vaikai vis dar mąsto konkrečiai, jiems vis dar viskas balta arba juoda – arba be galo gerai, arba blogai, kitokių atspalvių mažai. Visiškai normalu, jei paauglys šiame amžiaus tarpsnyje daug laiko praleidžia žiūrėdamas į veidrodį, galvodamas apie save, itin išryškėja paauglių egocentrizmas. Intelektualiniai pomėgiai prasiplečia, jie nori išbandyti naujų veiklų ir būrelių arba mesti tuos, kuriuos seniau lankė, nes pradeda domėtis karjera ir kartu bando taisykles bei ribas. Ankstyvojoje paauglystėje vaikai dažnai nudega, nes nesupranta, kad jų

veiksmai gali turėti nemalonių pasekmių. Gali pradėti eksperimentuoti su alkoholiu, cigaretėmis, pasitaikius progai net išbandyti lengvų narkotikų. Pamažu pradeda galvoti apie ateitį, bet kadangi negeba mąstyti abstrakčiai, vis dėlto labiausiai domisi tuo, kas vyksta čia ir dabar, ypač savo išvaizda ir ką apie juos mano bendraamžiai, nes ką galvoja mama ar tėtis, savaime suprantama, be to, jų autoritetas ir taip sumenkęs. Išauga privatumo poreikis, paaugliai pradeda atsiskirti nuo šeimos ir bando ribas, emocingai piktinasi, kai suaugę jas brėžia ir parodo, jog netinkamai pasielgus laukia nemalonios pasekmės. Siekdami atsiskirti nuo šeimos, ieško savęs, patiria didelę nuotaikų kaitą, tačiau vis geriau išreiškia savo jausmus ir norus.

Šiame amžiaus tarpsnyje paaugliai dažniausiai draugauja su tos pačios lyties asmenimis. Su priešingos lyties asmenimis nebent draugauja grupėmis, pavyzdžiui, eina į kiną ar miestą. Norėdami atsiskirti nuo tėvų, kartais nemandagiai kalba, yra atžagarūs, be to, tarsi pamato, kad tėvai nėra tobuli (juk paaugliams viskas juoda arba balta), pradeda pastebėti tėvų klaidas ir nebenori, kad gyvenime autoritetas būtų tik tėvai. Nemažai tėvų skundžiasi, kad ankstyvoji paauglystė yra tarsi grįžimas į trejų metų krizę – su pykčio priepuoliais, kai kas nors patinka arba nepatinka. Panašumų išties esama. Mums, tėvams, telieka giliai kvėpuoti, rasti savo emocijų raiškos būdų ir suprasti, kad aprangą ir pomėgius vaikai renkasi pagal bendraamžius, o ne pagal mus.

VIDURINIOJI PAAUGLYSTĖ

Viduriniojoje paauglystėje fiziniai pokyčiai vis dar tęsiasi, šis etapas ypač svarbus berniukams. Šio amžiaus tarpsnio pabaigoje dauguma vaikinų pasiekia 95 proc. savo ūgio. Be ūgio ir svorio, vaikinams auga sėklidės, varpa, gali vykti naktinė poliucija (nevalingas spermos išsiliejimas miego metu), pasikeičia balsas, kai kuriems išsivysto aknė. Fiziškai mergaitės jau būna beveik subrendusios, menstruacijos reguliarios. Šiuo metu paaugliai pradeda domėtis romantiniais ir net lytiniais santykiais, draugauja jau ne tik su savo lyties asmenimis, tad gali kilti klausimų dėl seksualinio identiteto. Taigi turite savo paauglį palaikyti ir kuo dažniau su juo kalbėtis. Kadangi pradeda rūpėti lytiniai santykiai, rūpi ir patrauklumas, tačiau santykiai dar tikrai nėra tvarūs, jie trumpalaikiai, bet dažniausiai kupini nerimo ir nepasitikėjimo, o meilė aistringa ir deganti. Tėvai dažnai sako, kad beveik visada pastebi, jog paauglys įsimylėjo, nes dažniausiai suprastėja akademiniai pasiekimai, visą laisvą laiką skiria romantiniam draugui arba kitiems draugams. Paaugliška meilė yra tokia karšta, kad visa tai, į ką reikėtų kreipti dėmesį, išsilydo. Šiame amžiaus tarpsnyje dažnai konfliktuojama, nes paauglys nori atsiplėšti nuo tėvų ir tapti suaugęs, leisti laiką tik su draugais.

Šiuo metu turbūt stipriausiai jaučiamas bendraamžių spaudimas ir labiausiai rizikuojama jam pasiduoti. Dažnai paauglystėje vaikų savivertė gana menka, nors kai kurie jau itin savimi pasitiki, bet vėlgi, tai tarsi amerikietiškieji kalneliai – tai jie

pasipūtę kaip povai, tai jaučiasi esą nevykėliai ar sako, kad niekas jų nemyli. Dažnai ginčijasi su visais autoritetais – mokytojais, būrelio vadovais ir kitais, kurie, jų nuomone, kelia grėsmę jų savarankiškumui. Kaip minėjau, nori būti patrauklūs, todėl be galo domisi savo kūnu ir eksperimentuoja. Dietos, sportas, makiažas, plaukų dažymas, tatuiruotės, auskarai keistesnėse vietose – tai yra įprastas paauglių eksperimentavimas. Paaugliai kol kas nėra susitaikę nei su savo kūnu, nei su charakteriu. Dažnai būtent šiame amžiaus tarpsnyje paaugliai pradeda rašyti dienoraštį, svajoja apie nebūtinai realius dalykus, bet svajodami jaučiasi galingi. Šiuo metu keičiasi ir bręsta smegenys, tačiau toli gražu jos dar nebaigė vystytis, todėl užplūdus stiprioms emocijoms paaugliai praranda gebėjimą blaiviai įvertinti situaciją, elgiasi impulsyviai ir neapgalvoja, kokios bus pasekmės. Tai gali būti susiję ir su mokslais, jie gali nepasimokyti tada, kai reikia, gali rizikuoti tada, kai to tikrai nereikia. Tačiau kartu paaugliai pradeda kelti tikslus, mąsto apie gyvenimo prasmę, atsiranda moralinis samprotavimas, idealai ir priimdami sprendimus atsižvelgia į sąžinę.

VĖLYVOJI PAAUGLYSTĖ

Atėjus vėlyvajai paauglystei baigiasi fizinė raida, nors berniukai dar gali augti – gali didėti tiek jų ūgis, tiek svoris. Šiame amžiaus tarpsnyje paaugliai jau gali kontroliuoti savo impulsus, įvertinti riziką ir pasekmes, domisi rimtesniais santykiais, turi aiškesnį seksualinį identitetą, gali pasakyti, kas jie tokie yra, kas jiems patinka, kokios jų vertybės, ką galvoja apie ateitį, apie ką svajoja, todėl visi ryšiai su draugais ir romantiniais partneriais yra stabilesni. Santykiai su tėvais tampa geresni, paaugliai jau geba ramiai su jais padiskutuoti, nebėra taip, kad tėvai automatiškai yra milžiniškas autoritetas, jie jau patys pasirenka tėvus kaip autoritetą. Taip pat sparčiai vystosi kognityvinė raida – paaugliai jau gali palaukti apdovanojimo, yra savarankiškesni ir vis emociškai stabilesni. Po truputį ateina identiteto pajauta, gebėjimas įvardinti ir kalbėti apie savo idėjas, jausmus, tikslus. Paaugliai nebėra karštakošiai, gali nusileisti, rasti kompromisą, geba pagalvoti ir rūpintis kitais. Kadangi jau galvoja apie ateitį, atsiranda darbo etika, mąsto apie savo vaidmenį pasaulyje, tad tai

įtvirtindami atsigręžia į tam tikras tradicijas, jiems kyla klausimų apie šeimą ir kitas socialines institucijas. Šiuo metu paaugliai nurimsta ir ima labiau pasitikėti savimi. Nors kognityvinė raida dar nesibaigė, galima teigti, kad jie jau užaugo.

BERNIUKAI IR MERGAITĖS

Paauglystė yra tas metas, kai mūsų vaikas išgyvena reikšmingus natūralius ir sveikus pokyčius. Fiziniai, emociniai ir psichologiniai pokyčiai siunčia signalą, kad vaikas pamažu tampa paaugliu. Nors XXI a. akcentuojame nestereotipinį ugdymą, nesidalinimą vaidmenimis ir kiekvieno vaiko individualumą, turime pripažinti, kad berniukų ir mergaičių pokyčiai nėra identiški.

FIZINIAI POKYČIAI PAAUGLYSTĖS METU

MERGAITĖS

Paauglystėje ne tik augama fiziškai, bet ir patiriama socioemocinių pokyčių. Kalbant apie fizinius pokyčius, mergaičių branda dažniausiai prasideda sulaukus 10–11, o berniukų – 11–13 metų. Tačiau kai kurioms mergaitėms brendimas gali prasidėti ir sulaukus 8 ar 13, o berniukams – ir 9 ar 14 metų. Normos ribos plačios, todėl dažnai akcentuoju, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas. Patys pokyčiai taip pat gali vykti skirtingai. Vieni vaikai akivaizdžiai pasikeičia per porą metų, o kai kuriems prireikia ir penkerių.

Kalbant apie mergaites, turbūt vienas pirmųjų matomų brendimo ženklų yra krūtinės vystymasis. Vienoms krūtys auga sparčiau, kitoms lėčiau, kartais jos būna jautrios, todėl dukroms gali būti nejauku arba net gėda. Taigi turime apie tai kalbėti jautriai, saugoti vaiko privatumą, o specialistai rekomenduoja pirmiausia dukrai pasiūlyti švelnios, malonios medžiagos ar sportinę liemenėlę, su kuria ji jaustųsi patogiai, o perėjimas nebūtų toks drastiškas. Be jokios abejonės, vyksta ir itin spartus augimo šuolis, ankstyvojoje paauglystėje mergaitės dažnai yra aukštesnės ir atrodo vyresnės už berniukus.

Taip pat pasitaiko, kad vaiko kūno dalys auga neproporcingai ir tas neproporcingumas akivaizdžiai matyti. Augimo šuolio metu mergaitės gali paaugti nuo 5 iki 20 cm, vėliau, sulaukus 16–17 metų, augimas sustoja. Mergaitės kūnas pamažu tampa vis moteriškesnis, bet tai ne visada kelia tik teigiamus jausmus. Kiek vėliau mergaitėms pradeda pažastyse augti plaukai, prasideda pirmosios mėnesinės. Turėtume su jomis apie tai pasikalbėti ir paaiškinti, kad tai jokiu būdu nėra gėdinga. Dukra turėtų galėti mums papasakoti, jeigu patiria makšties niežulį, jeigu mėnesinės yra skausmingos, jeigu išskyros blogo kvapo, kad galėtume jai padėti ir prireikus kreiptis į specialistą. Jeigu dukra nenori ar nedrįsta su mumis apie tai kalbėti,

reikėtų sutarti, kad tokiu atveju ji tiesiog paprašys apsilankyti pas šeimos gydytoją, o mes nelįsime su klausimais, ko jai ten prireikė. Taigi, nuo pirmosios brandos dienos turime tiek patys drąsiai ir be jokios gėdos kalbėti apie brendimo sukeltus pokyčius, tiek skatinti tai daryti dukrą.

BERNIUKAI

Jeigu auginate berniuką, paauglystės pradžioje turite su juo pasikalbėti apie tai, kad jo išoriniai lyties organai augs, kad aplink juos pradės dygti plaukai. Antrame brandos etape prasideda augimo šuolis: vaikinai sparčiai išauga, platėja jų krūtinė, pečiai ir lygiai taip pat kaip merginoms kūno dalys gali augti neproporcingai. Vaikinai per šį augimo spurtą paauga nuo 10 iki 30 cm, augti nustoja būdami 18–20 metų. Trečiame brandos etape vaikinams pradeda augti plaukai pažastyse, ant veido, kitų kūno dalių, patankėja plaukai ant rankų ir kojų. Sulaukę 13–15 metų paaugliai miegodami gali patirti erekciją, spermos išsiliejimą be jokios priežasties. Sūnus turi žinoti, kad tai yra normalus procesas. Galiausiai vaikinai patiria balso lūžį: plonas, aukštas berniukų balsas pažemėja. Kurį laiką net pasitaiko šokinėjimų ir viename sakinyje balsas gali keisti tembrą. Be jokios abejonės, matomi, girdimi ir jaučiami pokyčiai paauglius veikia emociškai.

Be viso to, bręstant paauglių smegenims, keičiasi ir hormonai, o tai turi įtakos elgesiui. Paauglys išsiugdo tokias savybes kaip savikontrolė, gebėjimas spręsti problemas ir priimti sprendimus, nes būtent ankstyvojoje paauglystėje vaikas pradeda vis geriau mąstyti abstrakčiai. Būtina akcentuoti, kad šis procesas nesibaigia iki trečiojo dešimtmečio. Kadangi paaugliai sparčiai auga, jie kurį laiką vis ką nors nuverčia, už ko nors užkliūva, sulaužo – jiems tiesiog reikia apsiprasti su pasikeitusiu kūnu. Kai kurie vaikai, ypač prasidėjus paauglystei, priauga svorio, jiems reikia daugiau energijos, baltymų, mineralų. Tad, norėdami saugoti paauglių fizinę sveikatą, turime rūpintis ir jų maisto kokybe. Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad net ir mokytojai juokauja, jog tikrai galima užuosti, kada prasideda paauglystė, nes atėjus į klasę joje tvyro prakaito kvapas. Su vaiku reikia pasikalbėti apie higienos svarbą ir kūno priežiūrą. Visų pirma, dažniau maudytis, nepamiršti dezodoranto. Be to, paauglius dažnai kankina ir padidėjęs spuoguotumas bei aknė, tad kilus tokių problemų pasikalbėkite su savo šeimos gydytoju ir patys neeksperimentuokite.

APIE KĄ KALBĖTI SU SŪNUMI?

Paauglystėje vyksta ne tik fiziniai pokyčiai. Mokslininkai sutaria, kad berniukai labiau linkę užsidaryti ir paauglystės pradžioje dėl skirtumų, kuriuos pradeda pastebėti tarp savęs ir mergaičių, išgyvena labiau. Paaugliams berniukams turime skirti daugiau laiko atsakyti į klausimus, pamąstyti, nes dauguma brendimo pradžioje patiria lėtesnę verbalinių gebėjimų raidą. Taip pat buvo pastebėta, kad berniukai dažniau

atidėlioja, sunkiau susitelkia į akademinę veiklą. Šiuo atveju galime jiems padėti sudarydami darbų sąrašus, dažniau juos patikrindami, pavyzdžiui, jeigu vaikas ruošia namų darbus, galime ateiti į kambarį kas 15 minučių ar pusvalandį ir pasiteirauti, kaip jam sekasi. Taip pat šio amžiaus berniukai sunkiau supranta kitų žmonių jausmus nei mergaitės. Norėdami padėti jiems įgyti šį gebėjimą, turėtume su berniukais kalbėti apie kitų ir jų pačių jausmus.

Šio amžiaus paaugliams yra svarbios veiklos kartu. Jeigu matote, kad vaikas mieliau kartu žaistų kompiuterinius žaidimus, tai nevenkite jų žaisti, jeigu paauglys norėtų kartu žaisti krepšinį, žaiskite kartu. Kalbant apie paauglius, tam tikros veiklos ne tik gali, bet ir turi būti mūsų inicijuotos, tačiau jeigu norime turėti artimus santykius, turime įsiklausyti į tai, kokių veiklų nori mūsų paauglys. Kalbant apie jausmus, svarbu turėti omenyje, kad turime sūnui akcentuoti, jog jis neturi būti kietas. Pabrėžkite, kad būtent jautrus žmogus yra kietas, kad svarbu jausti empatiją. Atsisakykite stereotipų ir paaiškinkite, jog ašaros yra normalu – tai nei gerai, nei blogai, tiesiog visiškai normalu išgyvenant stiprius jausmus verkti. Visi jausmai yra svarbūs, tad komunikuokime su sūnumi apie juos, kalbėkime apie tinkamą jausmą raišką.

Dažnai manoma, kad berniukai nepatiria nuotaikų kaitos, tačiau iš tiesų jie linkę užsidaryti, rečiau kalbėti apie tai, ką jaučia, jų nuotaikų svyravimai nėra tokie dideli ir tada gali atrodyti, kad nuotaikų kaitos tiesiog nėra. Tačiau tai netiesa. Tiriant paauglių nuotaikų kaitą buvo išsiaiškinta, kad berniukai dėl hormono testosterono, o mergaitės dėl hormono estrogeno patiria nuotaikų kaitą, todėl apie tai verta žinoti ir kalbėti. Ypač jeigu vaiko raida yra sparti arba atsilieka. Tarkime, visi sūnaus draugai jau išgyveno ūgio šuolį ir balso tembro pasikeitimą, o jūsų sūnus dar ne. Jeigu jis nieko nesako, tai nereiškia, kad tam yra abejingas. Kadangi paaugliai berniukai kalba mažiau, tokie pokalbiai yra itin svarbūs. Net rekomenduojama kalbėtis nežiūrint į akis. Kalbėtis galite automobilyje, tvarkydamiesi ar žaisdami krepšinį. Pokalbis turi būti nuolatinis mūsų bendravimo ir bendradarbiavimo su vaiku palydovas. Be jokios abejonės, paauglystė yra metas, kai berniukai nori bandyti ribas ir dažnai tai daro elgdamiesi rizikingai: galbūt pradeda rūkyti, vartoti alkoholį, išbando narkotikinių medžiagų, specialiai elgiasi priešingai, nei sutarta ir pan. Vėlgi, tai yra normalu, tačiau kaip viskas pavyks, priklauso nuo mūsų turėtų pokalbių.

Nepamirškite kalbėti ir apie mandagumą. Nėra mandagu gatvėje spjaudytis ar burbtelti, kai kitas žmogus su tavimi pasisveikina. Pamatę, kad paauglys nemandagiai elgiasi, tuoj pat apie tai pasikalbėkite. Itin svarbu formuoti tinkamus ir gyvenimui reikalingus įgūdžius – kambario švara, maisto gaminimas. Sūnui turėtume aiškiai pasakyti, kad tai nėra nei moteriški, nei vyriški darbai, tai yra tiesiog žmogiški darbai. Kiekvienas žmogus turi galėti ir gebėti susitvarkyti savo kambarį, išplauti grindis, išskalbti rūbus, įkalti vinį, atkimšti kriauklę.

Paauglystės pradžioje nepamirškite su sūnumi pakalbėti apie seksualumą ir lytinius santykius – kas yra seksas, apie atsakomybę ir jos prisiėmimą ir ypač reikia pabrėžti, kad „ne“ reiškia „ne“. Tiek jis, tiek kitas žmogus bet kurią akimirką gali

pakeisti savo nuomonę ir ją reikia gerbti. Lietuvoje vykdytos apklausos rezultatai rodo, kad 8 iš 10 trečiokų jau yra sąmoningai ir nesąmoningai matę pornografinių tinklalapių. Tad turėtume spėti su vaikais apie pornografiją pakalbėti pirmiau, nei tai nutinka. Nemanykite, kad šios temos yra savaime suprantamos ir aiškios.

APIE KĄ KALBĖTI SU DUKRA?

Kalbėdami su ar apie mergaites, neturėtume bijoti kalbėti apie jų fizinius pokyčius. Su mergaitėmis itin aktualūs pokalbiai apie maistą, sveiką mitybą ir nepasidavimą visuomenės peršamam įvaizdžiui. Masinėse medijose – žurnaluose, interneto tinklalapiuose, socialiniuose tinkluose – dažnai akcentuojama, kaip turi atrodyti mergina ir jauna moteris. Neretai tai labai prasilenkia su realybe ir gali kilti psichologinių problemų ar net valgymo sutrikimų. Tai iliustruoja pavyzdys, aprašytas Mary Pipher knygoje „Prikelti Ofeliją. Kaip išgyventi paauglystę“: 1951 m. „Mis Švedija“ buvo 1,69 m ūgio ir svėrė 68 kg, o 1983 m. išrinkta gražuolė buvo 1,75 m ūgio ir svėrė tik 49 kg. Vykstant dideliems fiziniams pokyčiams, siaučiant hormonų audroms, nepaprastai svarbu dukrą girti ir ja džiaugtis, nes pasitikėjimo savimi jaunoms moterims itin trūksta. Nežinau, kokia yra jūsų patirtis, tačiau mano vaikai atsisako būti giriami ir nesidžiaugia, kai taip elgiuosi. Jie sako, kad aš esu jų mama, todėl juos ir giriu. Nebijokite to pripažinti, bet nesiliaukite dėl to jų girti. Paauglystėje mergaitės paprastai yra organizuotesnės, rečiau neatlieka namų darbų, mokykloje joms rečiau kyla sunkumų, tačiau jos dažniau išgyvena nerimą, suserga depresija. Man pačiai buvo netikėta, tačiau ir aplinkoje pastebiu, jog paauglystėje mergaitės dažniau kenčia dėl sutrikusio miego. Taip pat atsiranda problemų dėl sporto: dėl besikeičiančio kūno ir stiprių išgyvenimų kartais jos pradeda vengti sportuoti.

Atkreipkite dėmesį, kad mergaičių savivertė paauglystėje stipriai susijusi su užmegztais ryšiais, todėl paauglystėje reikia stebėti, kas yra mergaitės draugės, ką ji su jomis veikia, ką kalba, nes bendrystės jausmo poreikis didelis. Būtent dėl to reikia labai atsargiai kritikuoti mergaičių drauges. Aišku, ir berniukų, bet ypač reikia įsiklausyti, ką kalba mergaitės – ar jos tik nori išlieti savo nepasitenkinimą drauge ar prašo patarimo. Jei lįsime su savo patarimais ten, kur nereikia, mergaitė gali užsidaryti ir mums daugiau nieko nepasakoti. Dėl minėto hormono estrogeno mergaitės patiria stipresnę nuotaikų kaitą negu berniukai, tad dažnai viso susikaupusio pykčio atpirkimo ožiais tampa tėvai, kadangi jaunos merginos neturi emocijų raiškos patirties ir įgūdžių. Patarčiau kuo mažiau į tai reaguoti – nesvarbu, ar tai būtų akių vartymas ar atsidusimas. Žinoma, šiek tiek vėliau galima dukrai pasakyti, kad kai ji varto akis ar dūsauja, jums nemalonu ir sunku kalbėtis, tačiau nesitikėkite, kad tai išgirdusi ji kaipmat nustos taip elgtis. Dėl hormonų pokyčių smegenyse mums gali atrodyti, kad dukra staiga ėmė turėti tvirtą ir stiprią nuomonę absoliučiai visais klausimais ir nori ją išsakyti, bet kartu ir nukreipia į mus pyktį. Kadangi paauglė su mumis gyvena visą gyvenimą, puikiai žino, kaip mus išvesti iš kantrybės.

Vien tai, kad jai sunku kontroliuoti impulsus, nereiškia, jog ji gali nepagarbiai elgtis, todėl nurimus audroms turėtume pasakyti, kad su mumis taip kalbėti negalima, kad tai yra nemandagu ir nepagarbu. Be viso šito, mergaitės patiria daugiau spaudimo dėl intymių santykių. Turime su jomis kalbėtis, ką reikėtų sakyti ar kaip elgtis, jeigu bučinys virstų kuo nors, kas joms nemalonu, ir jos norėtų pasakyti „stop“. Noriu pabrėžti, kad apie tai su mergaite reikėtų pakalbėti iš anksto, neužplūdus vienokioms ar kitokioms emocijoms, ir kalbėti ne kartą, kad iškilus tam tikrai situacijai ji tarsi automatiškai pajustų impulsą elgtis taip, kaip mes ir kalbėjome. Vėlgi, reikia suvokti, kad aptempta ar itin trumpa apranga nereiškia, jog mergaitė galvoja apie seksą ar seksualumą. Ji tiesiog tyrinėja savo pasikeitusį kūną ir eksperimentuoja su apranga. Seksuali apranga tikrai nėra lygu sekso kvietimui.

ABI LYTYS TURI IR SKIRTUMŲ, IR PANAŠUMŲ

Paauglystėje labai stengiamės nestereotipiškai ugdyti savo sūnų ir dukrą, tačiau iš didelio rašto neišeikime iš krašto ir supraskime, kad dauguma mergaičių yra mergaitės, o dauguma berniukų yra berniukai. Visi turi savo poreikius, kuriuos galima generalizuoti. Negalima generalizuoti visko ir visų, kartais ir tarp tipinių mergaičių bei berniukų yra itin didelių skirtumų. Neneikime, kad biologiniai skirtumai mergaičių ir berniukų smegenyse lemia tai, kad jauni žmonės skirtingai priima informaciją, bendrauja ir mokosi. Abi lytis reikia lavinti – automobilyje klausykitės žinių radijo, dalinkitės su vaikais įdomiais straipsniais. Suprantu, kad jie ne visada tai priims ir tuo domėsis, tačiau esu tvirtai įsitikinusi, kad būdamas paauglys vaikas privalo žinoti, kas yra šalies premjerė ar kokios pagrindinės problemos vyrauja pasaulyje. Lygiai taip pat neturime vaidinti vaiko draugų. Kalbėdama apie pokalbius su vaiku noriu pabrėžti, kad vaikams reikia tėvų, nes draugus jie jau turi. Jiems reikia šiltų, gražių, pasitikėjimu grįstų santykių, tačiau mes savo vaikams turime būti draugiški tėvai, o ne draugai. Kai paauglys su mumis nenori kalbėti, nepriimkime to asmeniškai. Bendraudami su mumis jie jaučiasi saugūs, todėl taip atsipalaiduoja, kad net gali mus atstumti. Paauglystėje jie be galo susitelkę į save, todėl neturėtume įsižeisti, jei jie nemato, kad ir mums tai yra sunkus etapas. Kartokite sau, kad tai normalu ir laikina. Suprantu, kad tai yra labai sunku, kad ilgimės to laiko, kai vaikas ateidavo, myluodavo ir apsikabindavo, tačiau turime suprasti, jog tai yra svarbus virsmas, kurį turime gerbti. Šiame amžiuje svarbiausia klausytis. Ne išspręsti situacijas, ne jas taisyti, o girdėti ir padėti, jeigu vaikas paprašo pagalbos. Kai kurie fiziniai pokyčiai būdingi vyriškajai lyčiai, kiti – moteriškajai, vienus pokyčius sukelia testosteronas, kitus – estrogenas, tačiau su vaikais kalbėdami apie jų socialinį ir emocinį gyvenimą turime pabrėžti, kad suaugę abu galės rūpintis kūdikiu, pakeisti nuleistą padangą ar pagaminti pietus.

Ką, tavo nuomone, tėvai turėtų žinoti apie tavo emocijas?

Norėčiau, kad tėvai nevadintų mano emocijų bereikšmėmis ar išsidirbinėjimu, kad konfliktinėse situacijose suprastų, jog emocijos nereiškia mano negebėjimo protingai mąstyti. Be to, jie patys kartais neadekvačiai elgiasi, o mes, paaugliai, ne kvaili ir viską matom.

Nežinomas vardas, 15 m.