Domas ir Tomas. Dingusių katinų byla. 8 knyga

© Skaistės Dirgėlienės nuotr.

TOMAS DIRGĖLA

TOMAS DIRGĖLA – bene populiariausias lietuvių vaikų rašytojas, kurio knygos leidžiamos pakartotinai ir verčiamos į užsienio kalbas, o vaikai tiesiog eina iš proto dėl jo detektyvinės serijos „Domas ir Tomas“! Rašytoją vaikai atpažįsta net gatvėje ir būtinai pasidomi būsimomis knygomis ar paprašo bendros nuotraukos. Istorija tavo rankose – jau dvidešimt devintoji T. Dirgėlos knyga!

Upė su Tomu keliauja į gyvūnų prieglaudą. Mergaitė seniai svajoja turėti mielą pūkuotą miaukiantį padarėlį! Bet greitai paaiškėja, kad visi katinai iš „Gyvūnų namų“ buvo tiesiog PAVOGTI! (Čia reikia patikslinti: jie BUVO NUKNIAUKTI!)

AŠTUNTA KNYGA

Dingusiu katinu byla

„Ši knyga pakeitė mano gyvenimą!“ Išgalvotas skaitytojas „Tomai, gal jau iškraustysi indaplovę?“ Skaistė Dirgėlienė

9 786094 666698

TOMAS DIRGĖLA

Dingusiu katinu byla

O dar ir tie keisti laiškai su grasinimais, skirti mokytojai, kuriuos siuntinėja... pala pala – detektyvas Tomas?

Kur dingo mieliausi pasaulio gyvūnai? Ar pavyks juos rasti?

Ar Tomo nemeilė matematikai peraugo į piktus laiškus mokytojai? Kas? Kam? Už ką? Ko? Ką?

Taip, klaustukų čia daugiau nei šauktukų, kabliataškių ar kitų skyrybos ženklų. Ir tai gali reikšti tik viena – TAVĘS LAUKIA DAR VIENA BYLA!

ISBN 978-609-466-669-8

To da rn ebu vo!

NUO

NUO

8

8

IKI

IKI

12

12

METŲ

METŲ

TOMAS DIRGĖLA

AŠTUNTA KNYGA

Iliustravo Rytis Daukantas

V ILNIU S

2022

Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt. Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn.

Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. Šioje knygoje naudojamas partnerio UAB „Tele2“ turinys. © Tomas Dirgėla, 2022 © Rytis Daukantas, iliustracijos, 2022 © „Tyto alba“, 2022 ISBN 978-609-466-669-8

Turinys

Autoriaus žodis....................................................................9 Pamirštas pažadas..............................................................16 Naujasis mokyklos direktorius.......................................23 Gyvūnų namai...................................................................30 Apklausa numeris vienas.................................................37 Grasinantis laiškas.............................................................43 Apklausa numeris vienas tęsiasi.....................................50 Grasinantis laiškas nuo detektyvo Tomo?...................56 Mykolas Palaukauskas......................................................63 Apie žodžio NUKNIAUKTI reikšmę...........................70 Paslaptingas direktoriaus skambutis.............................76 Akistata Mėmės kabinete................................................81 Renata Balandytė..............................................................88 Gana trumpas skyrius, jeigu lygintume su kitais.........94

Renata Balandytė. Tęsinys...............................................96 Negali būti!...................................................................... 102 Mokyklos direktorius spintoje..................................... 110 Kitas skyrius.................................................................... 116 Upe, mes įkliuvom......................................................... 117 Liudas Mėmė irgi įkliuvo.............................................. 122 Rožinis furgonas............................................................. 130 Geri katinėliai, geručiai................................................. 135 Tikrieji balandėliai ........................................................ 141 Sauskelnės – geriausias ginklas.................................... 145 Ką? Ką?............................................................................. 148 ... ........................................................................................ 152 Pabaiga............................................................................. 153 Eiliuotas skyrius............................................................. 156

1.

AU TOR I AUS ŽODIS

Labas, skaitytojau! Kai išėjo paskiausia Domo, Tomo ir Upės nuotykių dalis, mane užgriuvo tavo ir kitų šios serijos fanų žinutės! Ir visose buvo tas pats klausimas:

AR TIKR AI DAUGIAU NEBUS NĖ VIENOS KNYGOS APIE DOMĄ IR TOMĄ?

9

d oma s ir toma s. dingusių katinų by l a

Toks klausimas kilo ne šiaip sau. Istorijos apie dingusią mergaitę pabaigoje tavo mylimi detektyvai galutinai nusprendė daugiau nebetirti jokių bylų. Nė vienos! Daugiau niekada! Pamaniau, kad aš čia nelabai ką galiu ir pakeisti, juk pagrindiniai šių istorijų veikėjai yra jie...

Bet paskui ėmiau ir prisiminiau! Juk būtent knygos apie DOMĄ IR TOMĄ suteikia tiek malonumo mano skaitytojams, o ką jau kalbėti apie tuos vaikus, kurie visai nemėgsta skaityti! Pradėję nuo šios serijos jie greitai pamilsta knygas ir žingsnis po žingsnio tampa patys kiečiausi!

Tad nutariau pasikalbėti su Domu, Tomu ir Upe. Susitikom sau vieną saulėtą rugsėjo dieną miesto parke, siurbčiojom kolą ir kramsnojom skrudintas bulvytes.

– Vaikai labai laukia, – nedrąsiai ištariau.

– Tai eikit namo, – nusijuokė Tomas, – jeigu jau vaikai nekantrauja, kad grįžtumėt.

– Aš ne apie tai, – atsakiau sukikenęs.

– Jie laukia bulvyčių? Prižadėjot parnešti ir jiems? – paklausė Upė.

10

d oma s ir toma s. dingusių katinų by l a

Aš sudrebėjau – jeigu mano vaikai būtų čia, likčiau be bulvyčių! Išsigandęs akimirksniu susigrūdau į burną visas likusias mano lėkštėje. Viską sučiaumojęs pasijutau daug ramiau.

– Ne, – papurčiau galvą.

– Gal jie laukia Kalėdų? – bandė spėti Domas. – Visi jų laukia, patikėkit...

11

d oma s ir toma s. dingusių katinų by l a

– Kalbu ne apie savo vaikus, – ėmiau po truputį atversti kortas.

– Rūpinatės ir kitais? Oo, kaip miela, – Upei sužibo akys.

– Kalbu apie skaitytojus, – pasakiau tiesiai šviesiai. – Apie tuos vaikus, kurie eina iš proto dėl knygų apie jus.

– Ir jiems reikia bulvyčių? – Tomas suraukė kaktą ir tyliai pridūrė: – Aš jau pamečiau mintį, apie ką mes čia...

– Jie nori istorijų apie jus! – sušukau.

Domas, Tomas ir Upė nieko neatsakė. Tik susižvalgė, o tada lyg niekur nieko nuleidę galvas ėmė kramtyti toliau.

Viskas, pamaniau. Šią temą galiu pamiršti. Reikės imtis naujos serijos, kurios vaikai lauktų lygiai taip pat, o ją skaityti būtų taip pat malonu kaip kiurksoti prie kompiuterio ekrano.

– Mums reikia daugiau pavojų, – nei iš šio, nei iš to prabilo Domas.

Tuoj kilstelėjau galvą susidomėjęs.

12

d oma s ir toma s. dingusių katinų by l a

– Pavojų? – perklausiau ir nuo stalo čiupęs savo aifoną keliais spustelėjimais atsidariau užrašinę.

– Aha, – linktelėjo berniukas. – Daugiau pavojų.

– Dau... giau... – ėmiau žymėtis. – Pa... vo... jų...

– Ir meilės! – sušuko Upė. – Kur dingo mūsų su Tomu meilės istorija? Kur dingo meilės eilėraščiai?

Mergaitės balsas man pasirodė kiek liūdnokas.

Jausdamasis kaltas užsirašiau ir šią pastabą.

– Taaaip, – sulinksėjau. – Grįš meilės reikalai.

Tada atsisukau į Tomą – ko gi trūksta jam?

Bet tas kimšo bulvytes apie kažką užsigalvojęs.

– Ei! – sušuko Upė.

13

d oma s ir toma s. dingusių katinų by l a

– Žemė kviečia Tomą, kartoju, Žemės planeta kviečia... – ėmė juoktis Domas.

– Ką? – Tomas staiga pašoko lyg prikeltas vidury nakties.

– Mes čia kalbėjom apie tai, kas mums padėtų vėl grįžti prie bylų.

– Daugiau galimybių praleisti matematikos pamokas! – nė nesusimąstęs pareiškė Tomas prajuokindamas mus visus.

– Gerai, pasižymiu, – užsirašiau tramdydamas juoką.

– Ir dar daugiau pavojų! Ir daugiau meilės reikalų! – Tomas pakartojo Domo ir Upės pasiūlymus – jų, panašu, užsisvajojęs pirmiau nė neišgirdo.

– Pavojai, meilė ir mažiau matematikos pamokų, – vos spėjau perskaityti garsiai – už nugaros išgirdau klegesį.

– Čia jie!

– Domas su Tomu!

– Ir Upė, čiagi detektyvė Upė!

– Tomai Dirgėla, kada nauja...

14

d oma s ir toma s. dingusių katinų by l a

– Domai, galima nuotrau...

– Upe, būk mano žmona!

– Tomai, sukurk man eilėraštį, plyyz...

Kol detektyvų trijulė bendravo su gerbėjais, aš patyliukais išsmukau rašyti naujos istorijos apie Domą, Tomą ir Upę.

Be to, buvau pamiršęs piniginę ir nesumokėjau už savo kolą ir bulvytes...

15

2.

PA M I R Š TA S PA Ž A D A S

– Ir nepamiršk, ką man žadėjai po pamokų! – Upė mirktelėjo ir nuskubėjo į klasę.

Kurgi kitur eisi nuskambėjus skambučiui į pamoką, ar ne?

O Tomas tuo metu stovėjo kažin ko užsigalvojęs.

– Aš kažką žadėjau po pamokų? – pasikasė galvą. – Nieko, dar visa pamoka prieš akis. Kol mokytoja pasakos apie skaičius, kuriuos yra įsimylėjusi ir mielai už jų ištekėtų, galėsiu užsiimti savo reikalais ir...

16

d oma s ir toma s. dingusių katinų by l a

– ...ir? – išgirdo balsą už nugaros.

– Ir mėginsiu prisiminti, ką gi aš pažadėjau savo mei...

Tomas staiga nutilo. Garsiai nurijęs seilę, jis lėtai apsisuko. Priešais jį stovėjo matematikos mokytoja.

Miestamiesčio miesto Miestiečių mokykloje ji dirbo dar visai neseniai, tad vaikai gerai jos nepažinojo.

– Galėsi prisiminti direktoriaus kabinete, jaunuoli! – mokytoja prisikišo prie pat Tomo; atrodė, kad jų nosys liečiasi, o mokytojai šaukiant seilės iš burnos tiško tiesiai vargšui berniukui ant veido.

17

d oma s ir toma s. dingusių katinų by l a

Tomas nusišluostė veidą rankove, bet dėl to gavo dar vieną pastabą.

– Nuo manęs nepasislėpsi. Einam!

Berniukas sekė iš paskos ilgu koridoriumi. Nieko ypatingo nevyko, jis tik darė, ką palieptas. Koridoriaus gale mokytoja staiga sustojo.

Tomas vos į ją nesiplojo.

– Kur čia to Mėmės kabinetas? – ėmė dairytis mokytoja.

– Va ten, kur užrašyta „Direkto...“ – Tomas nedrąsiai dūrė pirštu.

Mokytoja lėtai atsisuko. Berniukas nelaukė nieko gero.

– Jaunuoli, gal gali pagarbiau su mokytoja? Ar bent žinai, kiek metų aš atidaviau tokiems snargliams kaip tu?

Tomas mintyse ėmė skaičiuoti, bet klausimas, regis, buvo retorinis – mokytoja jau beldė į duris.

– Mokytoja Rutuliene, užeikit, – linktelėjo direktorius Liudas.

– Nulis pagarbos, – suirzo moteris. – Bent savo mokytojų pavardes galėtumėt išmokti, jaunuoli.

18

d oma s ir toma s. dingusių katinų by l a

– Atleiskit, Kvadratiene, – kaltai šyptelėjo Mėmė.

– Ką? Kvadratienė?

– Skaičiuotuvienė? – direktorius truktelėjo pečiais.

– Tuoj aš jums...

– Matematikienė? – toliau bandė laimę direktorius, nusprendęs vardyti, kol pataikys. – Šimtienė?

Kalkuliatorytė? Lygtienė-Nežinomytė? Apskritimienė? Trapeci...

– Petrauskienė, – netekusi kantrybės pertraukė jį matematikos mokytoja. – Mano pavardė Petrauskienė.

Liudas Mėmė išsižiojo iš nuostabos. Tą patį padarė ir tarpdury sustingęs Tomas.

19

d oma s ir toma s. dingusių katinų by l a

– Bet jūsų pavardė... – bandė aiškintis Mėmė, – ji visai nesusijusi su matematika, kaip įprastai būna mūsų mokykloje.

– Ir ką? – piktai atšovė Petrauskienė.

– Na... – Liudas suglumo. – Atrodo, kaip ir nieko.

Tiesiog...

– Tai ir gerai, – pertraukė direktorių Petrauskienė ir atsisukusi dūrė pirštu į Tomą. – Atvedžiau jums vieną tokį, ruošėsi per mano pamoką galvoti, ką prižadėjo kažkokiai mergaitei po pamokų.

Sakiau, kad direktoriaus kabinete galės pagalvoti.

Einu, pamoka jau prasidėjo.

20

d oma s ir toma s. dingusių katinų by l a

Ir Petrauskienė išėjo, prieš tai piktdžiugiškai nužvelgusi Tomą. Štai, mąstė ji, dabar tai tau bus, gausi pylos nuo direktoriaus!

– Įsitaisyk, kur tau patogiau, – kreipėsi Mėmė į Tomą. Šis uždarė duris, o tada klestelėjo ant odinio fotelio.

– Kol galvosi, ką ten kam prižadėjai, aš nueisiu kavos į valgyklą. Kad tau netrukdyčiau...

Ir Tomas ėmė sukti galvą – ką gi jis prižadėjo savo meilei? Mėmė tuo metu stengėsi išeiti kuo tyliau, tipeno ant pačių pirštų galiukų, bet... netyčia ranka užkliudė metalinę vazą – toji garsiai nudardėjo jam po kojomis.

– Ššš... Galvok, galvok, išeinu, – pridėjęs pirštą prie lūpų sušnabždėjo Tomui Liudas Mėmė.

Bet išgąsdintas triukšmo nepastebėjo po kojomis žaislinės antytės, kurią čia paliko mažieji Mėmės, vakar užsukę su mama Dana. Liudas užlipo ant anties ir per visą kabinetą nuaidėjo šaižus žaislo cyptelėjimas.

21

d oma s ir toma s. dingusių katinų by l a

– Oi, viskas, aš jau išėjau, išėjau...

Tačiau tada gestikuliuodamas Mėmė užkliudė ant sienos kabantį gongą ir kabinetas nuo stipraus garso ėmė net virpėti!

Toliau pereikime į kitą skyrių, kai dar septynis kartus nesėkmingai užkliuvęs Liudas Mėmė pagaliau paliko savo kabinetą.

22

© Skaistės Dirgėlienės nuotr.

TOMAS DIRGĖLA

TOMAS DIRGĖLA – bene populiariausias lietuvių vaikų rašytojas, kurio knygos leidžiamos pakartotinai ir verčiamos į užsienio kalbas, o vaikai tiesiog eina iš proto dėl jo detektyvinės serijos „Domas ir Tomas“! Rašytoją vaikai atpažįsta net gatvėje ir būtinai pasidomi būsimomis knygomis ar paprašo bendros nuotraukos. Istorija tavo rankose – jau dvidešimt devintoji T. Dirgėlos knyga!

Upė su Tomu keliauja į gyvūnų prieglaudą. Mergaitė seniai svajoja turėti mielą pūkuotą miaukiantį padarėlį! Bet greitai paaiškėja, kad visi katinai iš „Gyvūnų namų“ buvo tiesiog PAVOGTI! (Čia reikia patikslinti: jie BUVO NUKNIAUKTI!)

AŠTUNTA KNYGA

Dingusiu katinu byla

„Ši knyga pakeitė mano gyvenimą!“ Išgalvotas skaitytojas „Tomai, gal jau iškraustysi indaplovę?“ Skaistė Dirgėlienė

9 786094 666698

TOMAS DIRGĖLA

Dingusiu katinu byla

O dar ir tie keisti laiškai su grasinimais, skirti mokytojai, kuriuos siuntinėja... pala pala – detektyvas Tomas?

Kur dingo mieliausi pasaulio gyvūnai? Ar pavyks juos rasti?

Ar Tomo nemeilė matematikai peraugo į piktus laiškus mokytojai? Kas? Kam? Už ką? Ko? Ką?

Taip, klaustukų čia daugiau nei šauktukų, kabliataškių ar kitų skyrybos ženklų. Ir tai gali reikšti tik viena – TAVĘS LAUKIA DAR VIENA BYLA!

ISBN 978-609-466-669-8

To da rn ebu vo!

NUO

NUO

8

8

IKI

IKI

12

12

METŲ

METŲ