Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios
bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt
ISBN 978-609-484-720-2
© Sudarymas, Dainora Krasavičiūtė, 2024
© Viršelio dizainas, Andrius Morkeliūnas, 2024
© UAB LECTIO DIVINA, 2024
Šį leidinį (ar kurią nors jo dalį) draudžiama atgaminti bet kokia forma, būdu ar priemonėmis (elektroninėmis, skaitmeninėmis, optinėmis, mechaninėmis, kopijavimo, įrašymo ar kt.) be išankstinio leidėjo sutikimo raštu. Draudžiama viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą internete, išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas, parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip parduoti nuosavybėn. Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. Asmuo, kuris imasi neteisėtų veiksmų šio leidinio atžvilgiu, bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir jam bus pareikštas ieškinys patirtai žalai atlyginti.
Įvadas
Lietuvių kalbos keiksmažodžiai yra spalvingoji kalbos dalis, kurioje susipina įvairios emocijos ir išraiškos. Jie gali būti
naudojami įvairiais būdais – nuo išreiškiamo pykčio iki humoristinių komentarų. Pristatydami „Didįjį keiksmažodžių žodyną“ norime tarti keletą žodžių apie esminius keiksmažodžių bruožus, paaiškinti, kodėl jie svarbūs kiekvienai gyvai kalbai ir supažindinti, kaip jie atsispindi lietuvių kalboje.
kas yra keiksmažodžiai?
Keiksmažodžiai, kartais vadinami vulgariais ar netinkamais žodžiais, yra kalbos dalis, kurią dažnai siejame su šokiruojančiu ar įžeidžiančiu turiniu. Tai žodžiai, posakiai ar pertarai, kurie yra laikomi nepadoriais ar netinkamais vartoti viešoje kalboje ar bendravime. Tačiau keiksmažodžiai gali būti skirti įvairioms situacijoms ir emocijoms išreikšti: nuo pykčio iki nuostabos ar nepasitenkinimo, o pastaruoju metu jie imti vartoti grožinėje literatūroje kaip papildoma meninė priemonė.
kodėl keiksmažodžiai yra svarbūs?
Dabartinis lietuvių kalbos žodynas sako, kad „keiksmažodis – keikiamas žodis“, o „keiktis – sakyti piktus, šiurkščius žodžius; vadinti piktais, šiurkščiais žodžiais, plūsti“. „Keiksmas – keikimas; plūstamas, koneveikiamas žodis“, „keikūnas –kas daug keikia, plūstasi, keiksnys“. Taigi galime teigti, kad keiksmažodis – dažnai staigi reakcija į tam tikrą situaciją, savotiškas emocinio krūvio sumažinimas. Psichologai teigia, kad
keikūnai plūsdamiesi jaučiasi daugiau pasitikintys savimi, nori šitokiu būdu atkreipti į save dėmesį. Jaunimo kalboje ypač apstu rusiškų keiksmažodžių, nes kai kurie girdėti lietuviški dažnai atrodo per švelnūs, netinkami esamai „svarbiai“ situacijai.
Tačiau dažnai nesuprasdami rusiškų keiksmažodžių tikrosios reikšmės dėl rusų kalbos nemokėjimo, keiksmažodį vartoja kaip laisvės, drąsos, saviraiškos, pasipriešinimo atributą. Nors dažnai laikomi tabu, keiksmažodžiai yra svarbus kalbos elementas, nes jie padeda išreikšti išskirtines, stiprias emocijas ir skirtingas reakcijas. Jie taip pat gali būti svarbi kultūrinio identiteto dalis, nes skirtingose kultūrose tokie aštresni ir grubesni žodžiai gali turėti skirtingą prasmę ir savitai atspindėti tautos identitetą.
Be to, žinoti keiksmažodžius ir suprasti jų naudojimo kontekstą žmonėms gali būti naudinga – taip jie galėtų geriau suprasti ir interpretuoti kalbos turinį bei bendravimo situacijas. Todėl keiksmažodžių žodynas gali būti naudingas kaip kalbos mokymosi ir gilesnio supratimo įrankis.
kaip keiksmažodžiai atsispindi lietuvių kalboje ?
Lietuvių kalbos keiksmažodžiai yra įvairūs ir skirtingi, atspindintys įvairias emocijas ir gali būti vartojami skirtingose situacijose. Dažniausiai jie susiję su skirtingomis gyvenimo ar veiklos sritimis, tarkim, apibūdina asmeninius santykius, darbo aplinką, politinę situaciją ar pan.
Keiksmažodžiai dažniausiai vartojami šnekamojoje kalboje, jiems svarbus ne dalykiškumas ar tikslus informacijos perdavimas, bet kur kas ryškiau atskleidžiamas ekspresinis ar emocinis kalbos aspektas. Keiksmažodžiai, žargonas yra didelį
emocinį ir ekspresinį krūvį turinti leksika ir dažnai ji peržengia profesines, socialines ar kitas įprastas dalykines ribas.
Nors keiksmažodžiai dažniausiai vartojami šnekamojoje kalboje, tačiau neretai jų galima aptikti ir literatūroje, tiksliau, grožinės literatūros tekstuose. Tuomet šie „pikantiški“ žodžiai įgyja socialinę ir net meninę paskirtį. Žargonas ir įvairūs keiksmažodžiai padeda individualizuoti veikėjų kalbą, tikroviškai perteikti jų socialinę aplinką. Daugelis kalbininkų pateisina tokį keiksmažodžių vartojimą, nes tokiu būdu grožinės literatūros tekstuose ar dialoguose geriau atspindima tikrovė.
didžioji keiksmažodžių knyga
Šis keiksmažodžių žodynas yra skirtas visiems, norintiems geriau suprasti ir interpretuoti lietuvių kalbos keiksmažodžių subtilybes. Knygoje pateikiami įvairūs keiksmažodžiai, paaiškinamos jų reikšmės ir pateikiami naudojimo kontekstai. Žodžiai ir posakiai pateikiami abėcėlės tvarka, kad būtų lengviau orientuotis ir susirasti norimą žodį ar frazę. Be keiksmažodžių, žodyne rasite ir daugelį jaunimo vartojamų svetimybių ir žargono, kuriuo dažnai nuspalvinama ir paryškinama gatvės kalba. Žodyne paaiškinama, kaip keiksmažodžiai ir žargonas gali būti naudojami konkrečiose situacijose, suteikiama informacijos apie jų kultūrinę reikšmę ir kontekstą. Šis žodynas skirtas tiems, kurie nori pažinti ekspresyvią ir nesustabarėjusią lietuvių kalbą, taip pat jis bus įdomus ir naudingas visiems, kurie ketina pasigilinti į lietuvių kalbos subtilumus ir įvairovę.
Sa NT rum P o S
džn. – dažniausiai
iron. – ironizuojama
menk. – menkinamoji reikšmė
niek. – niekinamoji reikšmė
pan. – panašiai
ppr. – paprastai
prk. – perkeltinė reikšmė
pvz. – pavyzdžiui
santr. – santrumpa
sen. – seniau
vart. – vartojama
vulg. – vulgarizmas
