Didysis miegas

Mama meška iškėlė snukį į dangų ir uodė orą. Tuoj spustels šaltukas.

Metas ruoštis didžiajam žiemos miegui ir pūsti į akį iki pat pavasario.

Meškutis sunerimo: – Ar aš ką nors sapnuosiu, mamyt?

– O, taip, – raminamai suurzgė mama meška. – Tu nieko kita neveiksi, tik sapnuosi.

– Ar užmigsiu MEŠKINŲ miegu?

– Taip, mažyli, užmigsi

didžiuoju miegu – kietai ir ilgam.

Meškutis niekaip nerado ramybės: „O jeigu, o jeigu, o jeigu . . . pristigsiu sapnų?“

– Tada jau bus ne didysis meškinų miegas, o didysis niekas, – svarstė šleivakojis.

„Sugalvojau! – toptelėjo meškučiui, – keliausiu ieškoti sapnų.“