I
Klerfė sustabdė automobilį prie degalinės, prieš kurią
buvo nukastas sniegas, ir pasignalizavo. Varnos karkė ant te-
lefono stulpų, o mažoje dirbtuvėlėje už degalinės kažkas kalė skardą. Žvangesys nutilo, ir pasirodė šešiolikametis vaikinas su raudonu megztiniu ir akiniais plieno rėmeliais. nos.
— Pripilk baką, — pasakė Klerfė, išlipdamas iš maši— „Super“?
— Taip. Kur čia dar būtų galima užkąsti?
Jaunuolis parodė nykščiu į kitą gatvės pusę.
— Šiandien pas juos pietums Berno kepsnys. Nuimti
grandines?
— Kam?
— Kelias aukščiau dar labiau apledėjęs negu čia. — Visoje perėjoje?
— Per perėją jūs negalėsit važiuoti. Nuo vakar ji vėl už-
daryta. Tokiu žemu lenktyniniu automobiliu jūs ir nepravažiuotumėt.
3