Issuu on Google+

Tapkite Knygų klubo nariu! • Nemokamas knygų katalogas kiekvieną ketvirtį • Naujausios ir populiariausios knygos • Ypatingi pasiūlymai • Knygų pristatymas į namus, darbovietę ar paštą www.knyguklubas.lt


UDK 398.21(474.5) Ve82

Sudarė

dr. R I TA R E P Š I E N Ė Dailininkė

L I N A Ž U TA U T Ė

Pirmasis leidimas 2011

© Rita Repšienė, 2011 © Lina Žutautė, 2011

© Leidykla „Šviesa“, 2011

ISBN 978-5-430-04446-6


LIETUVIų PA S A K o S

IR SAKmĖS


urinys Iš kur kilo velniai

5

Kai velniai kalviais dirbo Svečiuose pas velnius Velniai jaujoje

Apie netikusį vaiką,

6

kurį velnias mokė

7

Velnių neštas

10

Apie vedybas su velniu

12

Kaip mergos velnią prausė ožiuku pasivertęs velnias

15 19

Velnio pinklės

20

57 58

Apie velnius, slibinus ir raganas įveikusį kareivį

Apie velniui pažadėtą pirmagimį

ir pamestas

53

59

Velnias ir juodoji knyga

Gražaus ponaičio

Kaip atsirado pragaras

Kaip velnias vaikus

Sutartis, pasirašyta

26 Sidabro kulka 30

Velnio pramanai,

nelaisvėje sukeitė

32

Pas velnienę patekus Vienas prieš velnius Velnio pinigai

35 36

Velnias numirėlio odoje

99

97

100 Velnio išvarymas 102 Kodėl velnias

47

pas velnią dvare tarnavo

95

Velnias ir linai

45

Apie vienturtį sūnų, kuris

apsėdimai ir baimės krauju

Kaip buvo nugalėtas Liuciferis

84 87

48

šermukšnio bijo

Perkūnas ir velnias Velnių ežeras

106

103 105


š kur kilo velniai Dievas kūrė žmones iš molio, pūtė, ir jie skrido ant žemės. Ir angelas, prisižiūrėjęs, kaip Dievas daro, taip pat pradėjo lipdyti iš molio ir pūsti. Angelo padaryti kūriniai tik kliba, bet neskrenda. Tada angelas nuėjo pas Dievą ir klausia: – Kodėl tavo kūriniai skrenda, o mano tik kliba? Dievas jam ir liepė: – Eik ir pažiūrėk į tą, kurį nulipdei. Ir tu toks būsi. Angelas nuėjo ir žiūri – tas jo nulipdytas iš molio kūrinys Dievo paverstas baisiu Liuciferiu. Angelas nusigando ir pats velniu pavirto. Tada tuos angelo lipdytus kūrinius Dievas pradėjo stumti iš dangaus į žemę ir svaidė net tris dienas. Ir dabar dar kai kada matyti koks velniukas, karantis ant debesies krašto.

5


Parėję iš pirties, vyrai paragino: – mergos, taisykitės į pirtį! Eikit greičiau, negaiškit, nes garas atvės. Šios, paskutinius darbus pabaigusios, vantas po pažastimis pasikišusios, vyrų paskubintos, nuėjo į pirtį. Visos periasi, mazgojasi. Tuo tarpu kažkas pabeldė į duris. Viena mergaitė klausia: – Kas čia? – Aš atnešiau jums karšto vandens nusiplauti. mergaitė ir sako: – Ar čia tu, Jonai? Už durų atsiliepė: – Taip, tai aš. Tuojau jos atidarė duris, ir įlėkė velnias. Toji mergaitė labai išsigando, o kitos mergos ėmė klykti nesavu balsu. Velnias joms ir tarė: – Nebijokit, aš jums nieko nedarysiu. Tuoj atnešiu jums visokių gėrybių. mergos aprimo. Tada velnias pasakė: – Kai išsitrinksit galvas, atnešiu jums po palaidinę. mergoms tai patiko. Išsitrinko visos galvas, laukia velnio. Vienu metu tik drinkt – durys atsidarė. mergos žiūri – velnias tarpdury su glėbiu drabužių. Jos neapsakytai apsidžiaugė. Velnias tada mergų klausia: – Ar visos galvas išsitrinkot?

17


visko, ir tas išsigando, o man ką reikės daryti, kai kūmas prispirs gulti, ir kas mane išgelbės?“ – Vaikeli brangus, patark man dabar, ką daryti, kad po mirties netektų ant tos lovelės gulėti, kurios ir patys velniai bijo, − ėmė plėšikas prašyti vaikino. Vaikinas jam atsakė: – Einam, brangus bičiuli, pas tuos brolius atsiskyrėlius, jie man patarė, tai ir tau padės. Sutiko plėšikas, ir nuėjo jie pas atsiskyrėlį patarimo. Didžiai apsidžiaugė atsiskyrėlis, pamatęs vaikiną išgelbėtą. Plėšikas puolė po kojomis seneliui, melsdamas pagalbos. Šis jam atsakė: – Susidėk didelę krūvą malkų, pasidaryk kryžių, atlik išpažintį, užlipk ant malkų krūvos, apsikabink kryžių, o šitam vaikinui liepk malkas kryžiumi užkurti. Ir kol numirsi ugnyje, kryžiaus nepaleisk. Tada jeigu ir atbėgs tavo kūmas Liuciferis, tai tau nieko nepadarys. Kaip jam pasakė, taip jis viską ir padarė. Sulėkė velniai kaip krankliai, sutūpė apie degančias malkas, bet nieko jam negalėjo padaryti, nes angelai jo sielą iš liepsnų paėmė ir nunešė į dangų.

25


elnias ir juodoji knyga

84

Gyveno kartą toks viengungis bernas. Vieną dieną turguje jis nusipirko juodąją knygą, kuri gali padėti iškviesti velnią. Norint kipšą prisikviesti, reikia pildyti visus reikalavimus, kurie yra knygoje parašyti, tai yra namie būti su kepure, nelankyti bažnyčios, užsikimšti ausis su vata, kada varpai skambina, nekalbėti poterių ir rožinio, nesižegnoti, niekam nieko nedaryti, iš trobos išnešti visus šventus paveikslus ir maldaknyges, nelaikyti šventinto vandens ir šventintų žvakių, nenešioti ant kaklo kryželio arba škaplieriaus, varyti iš namų elgetas ir panašiai. Tą knygą reikėjo skaityti be pertraukų ir nepakeliant galvos, kad ir kas trukdytų. Bernas vis skaitė knygą. Jam skaityti jau liko tik keli lapai. Tada kažkas jį ėmė šaukti vardu ir triukšmauti. Bernas ilgai save tramdė, bet pagaliau neiškentė ir pažiūrėjo į tą pusę, kur kažkas triukšmavo. Ir pamatė velnią, apsirengusį gražiausiais drabužiais. Bet velnias tuoj išnyko. Tada bernas vėl norėjo toliau skaityti knygą, bet negalėjo − jam į akis nežinia iš kur ėmė byrėti smėlis. Taip juodoji knyga ir liko neperskaityta iki galo. Viengungis knygą sudegino ir nuėjo į bažnyčią melstis. Grįžęs namo, rado apverstą aukštyn kojomis stalą, o ant



Velnių ežeras