vėjo nublokšti
27
Nieko ji daugiau ir neturėjo, nieko, vien tik šią raudoną žemę, šią žemę, kurią vos prieš kelias minutes norėjo mesti šalin kaip sudriskusią nosinę. Dabar ta žemė vėl jai atrodė brangi ir Skarlet pusiau sąmoningai nusistebėjo, koks ją buvo pagavęs pamišimas, kad ji ką tik šios žemės visai nevertino. Jeigu Ešlis būtų pasidavęs, ji tikriausiai būtų su juo iškeliavusi, palikusi artimuosius ir drau gus, nė neatsigręžusi į juos, tačiau net ir tuštumos jausmas ne trukdė suprasti, kad jai plyštų širdis paliekant brangias raudonas kalvas su ilgomis užliejamomis lomomis ir su ištįsusiomis juodo mis pušimis. Mintys ilgesingai lėktų atgal į tas kalvas iki pat jos mirties dienos. Net ir Ešlis neužpildytų tuščių širdies erdvių, jei iš Skarlet širdies būtų išrauta su šaknimis Tara. Koks Ešlis išmin tingas, kaip jis puikiai ją pažįsta! Jam pakako įsprausti jai į saują šlapios žemės gniužulą, kad ji atitoktų. Kai Skarlet jau stovėjo prieškambaryje ir ketino užverti lauko duris, išgirdo bildant kanopas. Apsisukusi pažvelgė į alėją. Jau dabar tai ji svečių tikrai nepriiminės. Verčiau bėgs į savo kambarį ir teisinsis, kad skauda galvą. Bet kai vežimaitis priartėjo, besprunkanti Skarlet sustojo iš nuostabos. Vežimaitis atrodė naujas, spindėjo laku, nauji buvo ir pakinktai, tai vienur, tai kitur žybsintys blizgintu žalvariu. Paša liečiai, jokios abejonės. Nė vienas iš tų, kuriuos Skarlet pažinojo, nebūtų turėjęs pinigų tokiam naujutėlaičiam kinkiniui. Skarlet stovėjo tarpduryje ir žiūrėjo, šaltam skersvėjui pla kant padurkus apie sudrėkusias kulkšnis. Vežimaitis sustojo priešais namą ir išlipo Džonas Vilkersonas. Skarlet taip nuste bo išvydusi savo buvusį prievaizdą, atvažiavusį tokiu prabangiu ekipažu, vilkintį tokiu prabangiu paltu, kad akimirką net ne galėjo patikėti savo akimis. Vilas buvo sakęs, jog Džonas ėmęs klestėti, kada gavęs naują darbą Išlaisvintųjų biure. Užsidirbęs krūvą pinigų, kaip sakė Vilas, apgaudinėdamas juočkius arba valstybę, o gal konfiskuodamas iš žmonių medvilnę ir saiksty damasis, kad ta medvilnė priklausiusi Konfederacijos valdžiai. Žinoma, jis niekaip nebūtų įgijęs tiek pinigų sąžiningai tokiais sunkiais laikais.