VIRSELIS – Liaukis, Lopai. Jis teatrališkai apsidairė. – Tikiuosi, nenori pasakyti, jog kalbuosi su tavim mintimis? Juk žinai, kaip beprotiškai tai skamba. Nurijusi seilę ir kaip įmanydama ramiau išklojau: – Tu mane gąsdini, ir abejoju, ar verta su tavim bendrauti. – Galėčiau pakeisti tavo nuomonę. – Noora! – Vi perrėkė klegesį ir žaidimo automatų pypsėjimą. – Susitikime prie Arkangelo“, – pasiūlė Lopas. ” Žengiau atatupsta. – Ne, – impulsyviai atsakiau. Lopas atsistojo man už nugaros, ja perbėgo šiurpas. – Aš lauksiu, – sukuždėjo į ausį. Paskui dingo.