Pasakos

Nušokęs Džekas iš visų jėgų užsimojo ir dėjo kirviu, pupienojas ėmė siūbuoti ir braškėti. Paskui staiga tik triokšt! – ir išvirto ant žemės. O su juo išvirto ir milžinas!

Taip ir atėjo milžinui galas, nebeliko nė stebuklingojo pupienojo, o kartu pasibaigė ir Džeko nuotykiai!

j

196

Raudonkepuraite

V

ieną dieną Raudonkepuraitei ir jos motinai atėjo žinia, kad susirgo senelė.

– Nueik pas ją, – pasakė mergaitei motina, – ir nunešk pintinėlę valgio.

198

Ir Raudonkepuraitė iškeliavo. Jos pintinėlėje buvo įdėta šviežių kiaušinių, medaus ir naminio ragaišio senelei. „Kaip gerai, kad turiu raudoną apsiaustėlį ir kepuraitę, – pagalvojo šokinėdama. – Mėgstu jį dėvėti, nes jį man pasiuvo senelė.“ Tiesą sakant, ji taip mielai jį dėvėjo, jog visi ją ir vadino Raudonkepuraite, o ne tikruoju vardu!

Netoli mergaitės namų augo miškas, kur jai nebuvo leidžiama žaisti.

199