Meilė, seksas ir kiti melai

VIRŠELIS UDK 159.92 Eh49

Versta iš: Ehrlich & Gnadenlos Liebe, Sex und andere Lügen Knaur Taschenbuch Verlag

ISBN 978-9955-38-567-7 Liebe, Sex und andere Lügen © 2008 Droemersche Verlagsanstalt Th. Knaur Nachf.

GmbH & Co. KG, Munich © Vertimas į lietuvių kalbą, Birutė Lipavičienė, 2010 © Leidykla „Alma littera“, 2010

$

M:) Nuo: Sąžiningojo Kam: Negailestingajai Data: lapkričio 11 d.

Tema: Tai aš ir pradėsiu...

Miela Negailestingoji, štai mano pirštai tvarkingai guli ant klaviatūros, kad po trumpų apmąstymų pereitų į pašėlusį šokį, kurio išdava tikriausiai bus griozdiškas pirmasis elektroninis laiškas, bet kažkas sulaiko mano pagrindinius veikėjus, smilius, nekantraujančius pradėti žaismingą pašnekesį apie moters ir vyro bendrumus ir skirtumus. „Moters ir vyro“, – ar pastebit, aš arba mes, vyrai, visada stengiamės į jus ir į jūsų lyties atstoves kreiptis politiškai korektiškai.

Taigi tariu „moteris ir vyras“, nors junginys „vyras ir moteris“ mūsų kalboje taip prigijęs, kad ištariamas savaime. Beje, ir ne tik mūsų. Ar iš viso egzistuoja kalba, kurioje sakoma „moteris ir vyras“? Negaliu tokios prisiminti. O kodėl taip yra? Nes „vyras“ – stipresnė būtybė, o „moteris“ yra ta, kuri už jo nugaros ieško apsaugos.

Atleiskit, nuklydau į šalį. Užtat dabar mano pirštai pradėjo kilnotis. Jie maigo, ir nuo jų lakstymo klaviatūros mygtukai sušyla. Dabar pamažu pradedu prisiminti aibę klausimų, kuriuos sumaniau mūsų pokalbiui. Begalę tarp abiejų lyčių neišaiškintų dalykų, kurie, mano nuomone, pernelyg lengvabūdiškai priimami kaip savaime suprantami. Bet tam mes turim pakankamai laiko.

Kadangi jau prašnekom ta tema, tai vakar teko guosti seną studijų draugą. Kas atsitiko? Ogi ji paliko jį. Tipiška istorija, išvakarėse jie darniai drybsojo ant sofos prie televizoriaus, kartu linksminosi šaipydamiesi iš tuščio šou. Bavariškas liaudies dai-

5

nas traukė barbės, kurios iš tikrųjų yra iš Kotbuso, o jų tartis nė iš tolo neprimena to kalnų regiono šnekos, ir kurios vos užpakaliuką dengiančiais liaudiškais drabužėliais profesionaliai atliko komisijos padėjėjų vaidmenį. Tą vakarą ji viskuo buvo patenkinta.

Ir vis dėlto.

Jie juokėsi, pokštavo, sušveitė milžinišką picą ir išlenkė du butelius merloto. Paskui truputį pasimylėjo ir susiglaudę kaip du šaukšteliai užmigo. Mano studijų draugas horizonte nematė nė debesėlio. Kol kitą rytą buvo pažadintas iš gilaus miego, kai ji kaip kulka išlėkė iš vonios kambario ir pareiškė: „Viskas baigta.

Mes pernelyg skirtingi. Tu manęs visiškai nepažįsti, po tiek kartu praleistų mėnesių vis dar nežinai, ko man reikia.“ Vaikinas iš nuostabos tik išsižiojo. Ei? Gal jis kaip tam televizijos seriale pateko į paralelinį pasaulį? Negi trečiadienio rytą jis iš tikrųjų stovi savo bute priešais draugę, o ši siunčia jį kuo toliau? Akimirksniu viskas baigėsi. Laimės ir prisiminimų apie kartu praleistą vakarą ant sofos neliko nė kvapo. Ir jis lig šiol nežino, kas atsitiko. Draugė tik atšovė: „Jei pats nesupranti, niekuo negaliu pagelbėti, mano sprendimas – pats teisingiausias!“ Ar jūs, gerbiama Negailestingoji, nutuokiate, kas atsitiko? Kelios mintys mano galvoje jau sukasi. Bet norėčiau išgirsti jūsiškes.

Gal moterys jautresnės ir ryžtingesnės, kai tarpusavio santykiuose ateina metas radikalioms permainoms? Kodėl tik jūs, moterys, kruopščiai pasveriat kiekvieną žodį, o mes – ne? O gal ir mes taip darom? Ar iš tikrųjų, kai reikia įsijausti į artimo problemas, vyrai užsitraukia raištį ant akių kaip Temidė? Kas gi čia vyksta?

Vienas klausimas po kito, kuriuos reikia kuo skubiau konstruktyviai apsvarstyti ir atlikti ekspertizę. Taigi pradėkim pokalbį ir išsiaiškinkim kai kurias lyčių problemas. Savo ir kitų labui. Iš anksto labai džiaugiuosi mudviejų dialogu. Iki kito karto, miela nepažįstamoji (jokių dviprasmybių!).

Kaip visad politiškai korektiškas Sąžiningasis

6

Nuo: Negailestingosios Kam: Sąžiningajam Data: lapkričio 21 d.

Tema: Tai aš ir pradėsiu...

Mielas Sąžiningasis, iš pradžių turiu atsiprašyti, kad taip ilgai priverčiau laukti atsakymo, bet, kaip kartais nutinka su vyrais, taip ir su moterimis – būna nelengva. Tiesą sakant, jūsų laiškelis mane truputį suglumino ir nežinojau kaip pasielgti, todėl mano pirštai nesugebėjo pasiekti klaviatūros. Čia bus įsivėlusi kažkokia klaida.

Jokia moteris, jeigu tik neįsižiūrėjo kito vyruko ir nesiruošia sprukti, nepalieka savo partnerio lyg niekur nieko. Nors vis dažniau moterims trūksta kantrybė ir jos susikrauna daiktus (dažniausiai skyrybų iniciatorės yra moterys), drįsčiau tvirtinti, kad jos neišeina prieš tai nepamėginusios išsiaiškinti su vyru, su kuriuo kartu gyveno ir kuris tapo ne itin sukalbamas.

Moterys per dieną ištaria vidutiniškai 20 000 žodžių, vyrai – tik 7000. Ir jūs tikit, kad moteris išėjo prieš tai neišsikalbėjusi?

Ne. Manau, kad jūsų draugas, kaip ir dauguma vyrų, nė nesuprato, kad brangiausioji jau seniai ruošėsi išeiti. Esu įsitikinusi, kad moteris, papasakojusi savo vyrui, jog po pietų prekybos centre prie kasos raudonplaukis įžūlus storulis įrėmė jai į nugarą peilį, išgirsta tik draugišką kriuktelėjimą arba: „Taip, brangioji.“ Nes jis nesiklauso! Vyrai ne tik nekalba, vyrai daug ką praleidžia pro ausis. Net ir įspėjamuosius signalus. Štai todėl esu itin patenkinta, kad mudu pasirinkom rašytinę bendravimo formą. Tuomet aš bet kada turėsiu galimybę įrodyti, kad tą ar aną jau prieš kelias savaites esu rašiusi. Patikėkit manimi. Tai atsitiks. Lažinamės? Iš butelio šampano? Šiais žodžiais esu priversta baigti laišką. Turiu bėgti. Kad ir kaip ten būtų, mano atsakymą jūs jau turit. Paskambinkit savo draugui ir pasiteiraukit.

7

Įdomu sužinoti, ką jis atsakys. Baigsiu klausimu: kodėl jums, vyrams, mūsų žodžiai pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina?

Nuostabaus vakaro jums linki Negailestingoji

Nuo: Sąžiningojo Kam: Negailestingajai Data: lapkričio 23 d.

Tema: Tai aš ir pradėsiu...

Miela Negailestingoji, jei kiekvienas žodis, garso bangomis patekęs į ausį, užsilaikytų smegenyse, o ne išplazdėtų, mano galva per trumpiausią laiką turėtų sprogti. Arba būčiau priverstas kaip Dustinas Hoffmanas filme „Lietaus žmogus“ atmintinai mokytis telefonų knygas nuo Oberamergau iki Flensburgo. Tik kam to reikia?

Matot, kaip ir tikėjausi, aš nė nemėginau užminti jums ant kaklaraiščio (moteriško, žinoma, siauro kirpimo, vienspalvio, nusagstyto keliais stiklo blizgučiais, itin derančio prie aptemptos palaidinės ir įliemenuoto kelnių kostiumo), o jūs pradėjote karščiuotis. To nesiekiau, bet vis tiek dėl to neatsiprašinėsiu. Bet pasielgsiu labai negarbingai. Aš sutiksiu su jumis. Vienu klausimu. O gal ir dviem.

Moterys nemalonius dalykus pastebi greičiau nei vyrai. Štai taip. Gavot ko norėjot! Taip, aš pritariu jums, gerbiamoji Negailestingoji. Visų vyrų vardu pripažįstu, kad turim tą silpnybę. Bet gal mes, vyrai, tiesiog sugebam ilgiau kęsti ne itin palankias situacijas? O moterys reaguoja perdėm nekantriai ir kartais gana neapgalvotai puola keisti padėties? Daugelis dalykų gamtoje susitvarko savaime. To išmokome dar mokykloje. Tai kodėl savaime negali susitvarkyti emocinė nesantaika tarp dviejų homo sapiens?

8

Aš to netvirtinu, tik iškeliu klausimą, kad mudu jį aptartume (ir sumaniai išsisuku nuo jūsų rūstybės).

Taip, jau ne kartą esu girdėjęs priekaištą, kurį mums, vyrams, meta moterys: esą nesugebam įsijausti į kitos lyties būseną ir retkarčiais praleidžiam žodžius pro ausis.

Kai paklausiau apie tai savo draugo, to, kurį paliko, jis pagalvojo ir pripažino, kad retkarčiais neįsiklausydavo į draugės pastabas. Ir kaip jis galėjo tai padaryti? Po trylikos valandų maratono reklamos agentūroje, keturių nepavykusių susitikimų ir begalinės kelionės namo per automobilių užtvindytas gatves nebesi toks atidus, kad įsijaustum. O dėl ištampytų nervų nesugebi aptarinėti svarbių klausimų. Ir išvis, kodėl jūs mūsų neapkabinate, kai liūdim arba esam apimti streso?

Bet aš nuklydau į šalį, atleiskit. Grįžkim prie atjautos. Galbūt jūs, moterys, iš mūsų pernelyg daug tikitės, manote, kad mes iš partnerės žvilgsnio privalom suprasti, kad namuose kažkas negerai arba pasakėm ką nors ne taip. Mes stiprūs, bet nesam antžmogiai. Todėl esu už atvirą bendravimą. To reikia net mums. Pasakykit, ko iš mūsų tikitės, kas jus gali įžeisti ir kokios netikėtos smulkmenėlės pasaldina jūsų gyvenimą. Tada vyras puikiausiai įsijaus į moters situaciją. Nes mes sugebam visko išmokti. Ir niekam neteks kankintis.

Sutinku su jūsų pasiūlytomis lažybomis. Aš statau dar daugiau: tas iš mudviejų, kuris pirmas atkreips kito dėmesį, kad vienu ar kitu klausimu jau buvo šnekėta, laimi dėžę šampano. Beje, dėl tos pastabos, kad moterys daugiau už vyrus pasako žodžių, man šovė galvon vienas senas priežodis: „Svarbu kokybė, o ne kiekybė.“ Nežiūrėkit į paskutinį sakinį itin rimtai. Nes gerbiamos šio pasaulio damos taip pat dažnokai griebiasi sarkazmo.

Linkėjimus jums siunčia labai atsidavęs ir kupinas simpatijos Sąžiningasis

9