Kaip tik tą akimirką mano gėlėtoji kuprinė ūmai šnypšdama pašoko aukštyn ir lyg įgelta patrako blaškytis į visas puses. Aišku, tai tik Moksmoksas – pabudęs jis mėgino pašėlusiais šuoliais ištrūkti laisvėn. Bet Leonardas to negalėjo žinoti, tad į strykčiojančią kuprinę spoksojo lyg į vieną iš tų specialiųjų efektų itin šiurpiame siaubo filme.
18
– Taip, matyt, taip ir bus… – mikčiojo tėvas. – Ir vėl gyvensi su mumis, taip? – sušuko Leonardas. – Taip, manau, taip… – patvirtino tėvas ir nusišypsojo. – Supratai, kaip kvaila vien tik dirbti, dirbti ir dirbti, taip? – sušuko patenkintas Leonardas. – Taip, – atsakė tėvas ir staiga jo žvilgsnis nusigiedrijo. – Kaip tik taip, Leonardai. – Aš taip troškau šito, – sumurmėjo Leonardas, vos pajėgdamas atgauti kvapą. Tėvo veidas vis labiau švito.
89