K e ršt o k e l i a s
y
11
Roganas pastebėjo, kad kambaryje stipriai kvepia rožėmis, jomis buvo išsiuvinėtos lango užuolaidos ir paklodės. Rožėmis buvo išsiuvinėti net plonyčiai merginos naktinukai. Ji jam nusišypsojo. – Mano vardas Rozali. Mėgstu viską su rožėmis: kvepalus, drabužius, – viską. Regis, ji mergaitiškai didžiavosi savo meile rožėms, tarytum tai suteiktų jai ypatingo savitumo. Roganą tai pralinksmino. Jis atsisėdo ant lovos ir mostu ją pakvietė. Rozali priėjo ir atsistojo jam tarp kojų. Jis užuodė švelnius jos kvepalus, ir kai ji palengva vilkosi savo šilkinius naktinukus, jis matė jos krūtis žemuogių viršūnėlėmis, ilgas baltas šlaunis, o paskui jos kūnas apgaubė jį it švelnūs šilkiniai žiedlapiai, ir putlios lūpos lyg žiedas prasiskleidė prie jo burnos, bejėgiškai virpėdamos nuo aistros.