KĄ AŠ ŽINAU... Dvi nelaimingos santuokos, galybė nenusisekusių romanų... Ir tu manai, kad turi teisę apie mus rašyti? Mano draugo žodžiai, kai jį palikau
Mano buvęs draugas teisus. Neturiu teisės niekam nieko patarinėti, nes nežinau pati, neturiu laimės recepto. Turiu tik daugybės klaidų, padarytų gyvenime, istoriją. Kaip sako viena mano pažįstama: „Tu, Rūtka, mokeisi iš klaidų, bet išmokai tik klysti...“ Man šešiasdešimt vieni. Dabar, keliaudama savo gyvenimo upe per vienatvės lygumas – link pabaigos, link jūros, negaliu išsivaduo ti nuo minties, kad vis dėlto turiu pamėginti suprasti ir padarytas klaidas, ir tuos, kurių taip ir nesupratau, – savo gyvenimo vyrus. Tiek daug jų gyvenime pažinau ir daugelį tikrai artimai. Visi jie praplaukia pro mano akis, tokie skirtingi, tokie panašūs: sene lis, tėvas, sūnus, krikšto sūnus, mano vaikų draugai, sutuoktiniai ir kavalieriai, mano draugai, dvynės sesers, giminaičių ar draugių sutuoktiniai ir gerbėjai, žymūs Lietuvos politikai, bendražygiai ir aktoriai, su kuriais dirbau. Lyg per ūkanas ima ryškėti tai, kas juos, 9
bent daugumą jų, sieja. Man rodos, imu suprasti šį tą svarbaus apie Didžiąją Paslaptį – vyro sielą. Kiekviena iš mūsų, būdama paauglė, svajojo sutiksianti tą tikrąjį, vienintelį, kurį pamils, jis pamils ją, tuomet vestuvės, balta suknelė su nuometu ir ilgas laimingas gyvenimas su juo ir dviem vaikučiais. Ir aš ne išimtis. Tas vienintelis, kurį sutikau, buvo ne vienintelis ir ne vienas, ir ne tas, ir ne tie. Tačiau tikriausiai ne jis ar jie buvo kalti dėl nepavykusios santuokos ar meilės istorijos. Aš visą gyvenimą maniau, kad vyrai yra panašūs į mus, moteris, taip pat mato pasaulį ir taip pat į jį reaguoja. Per mažai kalbėjau su jais, per daug teisiau. Taigi dabar esu viena. Ir, matyt, kitaip jau nebus. Jeigu prieš trisdešimt metų būčiau žinojusi, ką žinau dabar, jei prieš dvidešimt metų būčiau kalbėjusi su savo vyrais, kaip išdrįstu kalbėti dabar, jei prieš dešimt metų būčiau perskaičiusi, ką perskai čiau dabar... Ech, būčiau buvusi laimingesnė. O svarbiausia – lai mingesni su manimi būtų buvę jie, maniškiai. Galbūt sunkiausias uždavinys rašant šią knygą yra tai, kad ne galėsiu įvardyti daugelio žmonių, apie kuriuos rašysiu. Pažeisiu jų privatumą. Atskleisiu tai, ko jie nenorėtų – o ir aš nenorėčiau, – kad būtų atskleista. Todėl vyrų vardų čia bus nedaug, tik artimiausieji ir tik gražiuoju minimi. Nebus ir šimtaprocentinio aiškumo, kurios istorijos yra mano patirtos, o kurios – mano draugių ar vyrų, kurie sutiko su manimi kalbėti apie save ir kitus likdami anonimiški. To dėl, kaip sakoma knygose, visi panašumai su realiais žmonėmis yra atsitiktiniai. Tačiau juk tai ne istorijos spalvotiems „Žmonių“ žur nalo puslapiams užpildyti. Tai istorijos sunkokam žmonių – vyrų ir moterų – gyvenimui drauge palengvinti. 10
Tad štai, mieloji, knyga apie vyrus – pagrįsta mano asmenine daugelio dešimtmečių patirtimi, atvirais pokalbiais su vyrais be rašant šią knygą ir tikrinant kai kurias įžvalgas, taip pat ir žymių psichologų tekstais apie juos, paslaptinguosius... Apie gamtos ir ci vilizacijos paslaptį, trumpu pavadinimu – JIS.
GRUMTYNĖS DĖL STATUSO Davaj, tu man neaiškink, supratai? Iš dviejų vyrų pokalbio
Mano sodyboje sugedo į ežerą įleistas vandens siurblys. Atvažiavo giminaitis, jaunas techniškas vyras. Dar pasikviečiau kaimyną, ne jauną technišką vyrą. Klaida. Jie iki tol buvo nepažįstami, tad užuot taręsi ir bendradarbiavę spręsdami problemą, kaip darytų net ir ne pažįstamos moterys, tiedu iškart susikalė. Paskui kiekvienas atskirai man sakė: „Tas durnius nieko neišmano, paaiškins jis man...“ Jei kada nors esi buvusi pas automechaniką, jis būtinai paklausė: „Koks durnius tau mašiną taisė?“ Ir taip toliau. Visas tas „matavi masis b...iais“, moksliškai tariant, yra paprasčiausia patinų kova dėl socialinio dominavimo, kova dėl statuso. Visose organizuotose žinduolių grupėse vyksta kova dėl socia linio dominavimo. Kiekviena grupė turi savo lyderį – stipriausią patiną, kuriam tenka geriausios patelės. Tas patinas paprastai va dinamas alfa patinu (angl. alfa male). Kol gentis būdavo nedidelė, įtampa dėl statuso būdavo pakenčiama, dominuojantys individai 60
pasendavo, jų vietą užimdavo jauni. Šiais laikais tapti visuomenės lyderiu yra nepaprastai sunku, tačiau aukšto statuso troškimas iki šiol tebėra vienas būdingiausių vyrų bruožų. Vienas mano kavalie rius buvo keletą kartų praradęs darbą, nes nesuvaldydavo ilgo liežu vio ir bendradarbiams aiškindavo, koks durnas yra įmonės vadovas ir kaip nevykusiai jis vadovauja. Nesuvaldydavo vargšas ne liežuvio, o noro pakilti statuso laiptais, matuodavosi b...iais su įmonės savi ninku ir... gaudavo ko nusipelnęs. Įrodyta, kad visiems vyrams būdinga pervertinti savo gebėjimus. Londono universiteto koledže buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad absoliuti dauguma vyrų pervertina savo protą. Mokslininkai, tyrinėjantys gyvūnų elgseną, teigia, kad dažniau siai būriui vadovauja patinai, kurių organizme yra didžiausias tes tosterono kiekis. Taigi ir žmonių visuomenėje paprastai padėties šeimininkas bus tas, kurio organizme yra daugiausia vyriško sekso hormono. Žmonijoje visada viešpatavo daug testosterono turintys vyrai, ir visai pagrįsta prielaida, kad istorijoje pasižymėjusios mo terys, pavyzdžiui, Margaret Thatcher ar Žana Arkietė, motinos įs čiose 6–8 savaitę gavo papildomų vyriškų hormonų. O kaip sekėsi mūsų dar negimusiai prezidentei 6–8 savaitę? Ko gero, ne blogiau nei Žanai Arkietei... Vienas profesorius atliko įdomų tyrimą: paėmė įvairių profesijų atstovų vyrų – nuo verslo vadovų ir politikų iki sportininkų, kunigų ir kalinių – seilių mėginius. Jis tyrė testosterono kiekį šių vyrų seilėse. Pasirodo, daugiausia testosterono turi sportininkai ir kaliniai, ma žiausiai – kunigai. Kinų vyrai turi daug mažiau testosterono nei kau kaziečiai, jų veidai beplaukiai ir jie kur kas mažiau linkę nusikalsti. Netgi tirta, koks vyras moteriai saugiausias, t. y. keliantis mažiausiai 61
streso ir mažiausiai linkęs smurtauti. Taigi jei ieškai idealaus vyro – rinkis kiną, dirbantį pusę dienos ir mėgstantį klasikinę muziką. Vyrai per amžius aplinkiniams demonstravo savo aukštą statusą. Nuo genties vado, kuris vienintelis galėjo dėvėti galvos apdangalą su galybe erelio plunksnų iki... Iki šiuolaikinio vadovo, kuris ren giasi prabangiai, bet kukliai, sėdi didžiuliame kabinete – būtinai viršutiniame dangoraižio aukšte su vaizdu į visą miestą, apsistatęs šiuolaikiniais tarnais – padėjėjais, patarėjais ir sekretorėmis. Kal bėdamas su valdiniais jis pasitelkia žvilgsnį ir balsą, kad efektyviai juos valdytų. Suerzintam lyderiui užtenka dirstelti į kurį nors žmo gų, kad šis sutriktų. Jam užtenka pakelti balsą ar pakartoti nurody mą, kad išreikštų savo valdžią. Lengvas ir paprastas šiuolaikinio alfa patino gyvenimas... Kiekvienas normalus vyras nenori būti vadybininkas, jis trokšta būti bendrovės vadovas, generalinis direktorius, valdybos pirmi ninkas. Kokie vyrai gali būti geri vadovai? Daug ką paaiškina 2009 metais atliktas kelių šimtų aukščiausio lygio vadovų tyrimas. Jame sakoma, jog nėra vieno asmenybės tipo, kuris garantuotų, kad vyras sėkmingai vadovaus. Tačiau nustatyta, kad labiausiai su sėkme susijusios yra šios savybės: dėmesys deta lėms, atkaklumas, efektyvumas, analitinis mąstymas ir gebėjimas dirbti daug valandų iš eilės. Įdomu, kad sėkmingiausiai vadovauja visai nebūtinai tie, kurie gavo geriausią išsilavinimą. Dar įdomiau, kad vadovų efektyvumas darbe smarkiai sumažėja, kai jie tampa garsūs ir gauna aukštus ap dovanojimus. Statusas žmogui kenkia? Bet dar labiau žmogui ken kia, kai jis negali pasiekti trokštamo statuso laiptelio, ir yra išspiria mas iš šios kovos. 62
„Mūsų bendruomenėse yra šimtai tūkstančių frustraciją pati riančių lyderystės siekėjų, kurie neturi jokios vilties vadovauti. Kas atsitinka sutrukdžius jiems kopti laiptais? Žinoma, jie gali pasiduo ti ir pasitraukti, tačiau tokia padėtis kelia depresiją. Iš visuomenės pasitraukusio žmogaus bėda yra ta, kad jis niekur nepasitraukia: jis lieka savo vietoje ir lieja panieką jį supančioms lenktynėms“*, – rašo Desmondas Morrisas. Mano vėlyvasis internetinis draugas, prieš mums susipažįstant, vienu metu irgi buvo atsisakęs ieškoti darbo, nenorėdamas, kaip pats įvardijo, „dalyvauti žiurkių lenktynėse“, tad sėdėdavo kiau ras dienas prie kompiuterio ir parduotuvėse pirkdavo nukainotus maisto produktus. Tačiau feisbuke, kuris visiems mums leidžia būti kuo tik nori, jis visada prisistatydavo kaip „interneto bosas“. Vienas iš būdų patenkinti statuso poreikį – vadovauti mažai po mėgių grupelei: medžiotojų būreliui ar panašiai. Yra ir begalė kitų būdų: pavyzdžiui, viena išmintinga verslininkė, mano bičiulė, savo vyrui pasiūlė būti jos vadovaujamos įmonės prezidentu. Jam nieko nereikėjo daryti. Grįžusi namo iš darbo pasisveikindavo: „Sveiki, prezidente“, ir jos vyras, sėdintis su alumi priešais televizorių, būda vo labai patenkintas. „Ar man gaila? – sakydavo ji draugėms, – juk jam tai taip malonu. O namie – taika ir ramybė.“ Gyvename visuomenėje, kur laiptai į dangų tarsi atviri visiems. Deja, ten, danguje, mažai vietos, ir kiekvienam laimėtojui tenka milžiniškas skaičius tų, kuriems nepasisekė.
* Desmond Morris. Žmonių zoologijos sodas, p. 56.
63
Anksčiau klasinėje visuomenėje kiekvienas priklausė savo socia liniam sluoksniui ir iš jo ištrūkti būdavo praktiškai neįmanoma ar bent labai sunku. Dabar, galima sakyti, kiekvienam atviras kelias iš pat apačios į viršų. Gyvename meritokratinėje visuomenėje, kur laiptai į dangų tarsi atviri visiems. Deja, ten, danguje, mažai vietos, ir kiekvienam laimėtojui tenka milžiniškas skaičius tų, kuriems ne pasisekė, kurie turi dirbti juodus darbus arba tarnauti sėkmingai prasimušusiam asmeniui. Didinti pardavimus alfa patinui. Ką da ryti, kaip sumažinti patiriamą stresą? Desmondas Morrisas aprašo gerai žinomą fenomeną – vadina mąjį „galios mėgdžiojimą“. Nors ir nesi alfa patinas, gali jį mėgdžio ti. Amerikos indėnų gentyse tik vadas galėjo dabintis erelio plunks nomis, tačiau šiuolaikiniame vyrų pasaulyje tai gali daryti kiekvie nas. Reikia tik noro ir pinigų. Tavo namas gali būti didelis. Kabinete gali būti didelis odinis krėslas. Jei nepriklausai visuomenės elitui, gali rengtis, tarsi jam priklausytum, ir nešioti Rolex laikrodį. Gali turėti didesnę mašiną – kone pagrindinį Lietuvoje statuso simbolį. Vairuoji VW golfą – tu gezas, audinę ar BMW – esi alfa patinas. Pagaliau net ir važinėdamas prastesne mašina gali lenkdamas kitą nerodyti posūkio: mat tas anas, kurį lenki, turėtų atspėti, pajusti, kad tu jį lenki. Ir net pats lenkimas, greičio viršijimas yra statuso siekimas – man taisyklės negalioja, „traukitės, marozai“. Tavo statu sas kyla sulig kiekviena aplenkta valtimi. Net moteris dažnai tampa statuso siekimu: gera mašina ir veislinė boba yra būtini jauno statu so siekėjo atributai. Kaip ten naujieji rusai vadina panas? Tiolka – telyčia. Geras patinas visada turi gerą telyčią kaip aukšto statuso simbolį. 64
Įdomus dėsningumas: kuo aukštesnį statusą yra pasiekęs asmuo, tuo labiau jam reikia pripažinimo ir pagyrų – kasdienės dozė palai ko jo tonusą ir psichinę pusiausvyrą. Kadaise Vytauto Landsbergio, kai jis buvo faktinis Lietuvos vadovas, koncerte laukėme apie 20 mi nučių. Sako, ir kituose renginiuose taip būdavo. Jis pasirodydavo tik tada, kai visi jau būdavo pavargę laukti ir pagaliau JAM įžengus į salę atsistodavo ir imdavo ploti... Tuomet buvo paplitęs anekdo tas apie profesorių: jis susirūpino ir pats nusprendė išsitirti, ar tik neserga didybės manija. Sukviesti gydytojai padarė visus reikiamus kraujo, šlapimo tyrimus, tomografijas, kardiogramas ir echoskopi jas. Po konsiliumo gydytojai pristatė Landsbergiui tyrimų išvadą: „Profesoriau, jūs nesergate didybės manija. Jūs iš tikrųjų didis!“ Su šiuo pripažinimo ir pagyrų poreikiu susijęs įdomus fenome nas: kaip artimiausi politinių lyderių bendražygiai elgiasi su savo vadais. Tai galėtume pavadinti politinio Judo fenomenu. Yra partija, yra jos vadas, alfa patinas. Bet šalia alfa patino yra beta patinas, an tras asmuo, pavaduotojas, lojalus ir ištikimas, žiūrintis vadui į akis ir linksintis iki nualpimo. Ilgai linksi, ne vienus metus. Jis žino visas vado paslaptis, silpnybes ir vis tiek jį dievina. Ar tikrai? Ar tai tik gudrybė, padedanti jam sušilti ir užsiauginti raumenis, kad aplenk tų vadą kovoje dėl dominavimo? Vyriškasis statuso siekimo genas beveik visada jį stumia iš beta patino pozicijų aukštyn į alfa patino vietą. Vadui tai būna visiškai netikėta, nes ilgametis, nuoširdus be protiškas Nr. 2 atsidavimas buvo užmigdęs jo budrumą... Šalia Vytauto Landsbergio ilgus metus buvo Andrius Kubilius. Iš pradžių tik Sąjūdžio žaliaraištis, paskui vis arčiau vado, vis aukščiau partijos hierarchinėje struktūroje... Kol įvyko ta dvikova, visada vykstanti tarp patinų, pretenduojančių į dominavimą savo grupėje, 65
bandoje, gentyje. Dabar jie – seniai jau nebe bendražygiai... Viktoro Uspaskicho dešinioji ranka buvo toks Viktoras Muntianas, buvo tol, kol užsiaugino raumenis ir nusprendė, kad dabar jis pakankamai svarbus bei didis ir gali viešai atsiriboti nuo savo vado, susitvarkyti su juo – tad įskundė jį spaudai. Rolando Pakso dešinioji ranka buvo Valentinas Mazuronis, buvo, žiūrėjo vadui į akis („Prezidente, pre zidente...“) ir linksėjo tol, kol užsiaugino raumenis ir paliko savo vadą, jį gerai apdergęs. Dabar jis – jau kitos grupės dominuojantis patinas, Darbo partijos lyderis. Politikoje geriau nei kitur matoma patinų kova dėl statuso grupėje. Šios kovos strategija vadinasi „Linksėk galva ir ropok aukštyn“.
Politikoje geriau nei kitur matoma patinų kova dėl statuso gru pėje. Šios kovos strategija vadinasi „Linksėk galva ir ropok aukštyn“. Esi jaunas ir ambicingas. Talento nėra. Tau nesiseka verslas. Nesi nei mokslininkas, nei menininkas. Ar tu džiūsi kur aptarnaudamas klientus, ar bandysi įsikabinti į partijos garvežį ir tada... pirmyn, aukštyn lėtai ir užtikrintai. Jei būsi lojalus, nešiosi partijos lanks tinukus, linksėsi vadui ir nemalsi liežuviu ko nereikia, tavimi bus pasirūpinta. Roposi aukštyn, nelabai aukštai, bet užtat užropojęs ant kurio nors statuso laiptelio gyvensi sočiai ir saugiai. Pagrindinis darbas bus linksėti ir vykdyti partijos zadanijas. Bet yra ir kitas variantas: linksėti tol, kol pavyks užropoti į pačias aukštumas. Štai pavyzdys. Nušalintąjį prezidentą Rolandą Paksą prieš keletą metų netikėtai paliko jaunas ištikimas jo partijos ak 66
tyvistas. Jam mat atsivėrė akys ir jis suvokė tikrąsias vertybes. Jis paskelbė apie tai viešai ir perėjo į kitą partiją, pas tuometinį Vil niaus merą Artūrą Zuoką. Taigi naujasis vertybių gynėjas vieną gra žų pirmadienį atėjo į frakcijos pasitarimą mero kabinete ir atsisėdo prie didelio pailgo stalo su naujaisiais bendražygiais. Vadas sėdėjo stalo gale. Kitą pirmadienį naujokas partietis atėjo truputį anksčiau už kitus ir pasistengė atsisėsti dar kiek arčiau vado, o po kelių sa vaičių jau sėdėjo vado dešinėje ir tos vietos niekam nebeužleido. Posėdžiuose jis uoliai ir pritariamai linksėdavo galva. Vadui patiko. Vertybės augina raumenis, ypač kaklo. Kaip vyriška... Kaip lietuviška... Kaip universalu... Ar žinojai, kad gamtoje egzistuoja apie penkiasdešimt jūrų gy vūnų rūšių – žuvų ir krevečių, kurios gyvena valydamos didžiąsias žuvis, t. y. rankiodamos parazitus nuo jų žvynų, pelekų ar net valy damos jų šnerves. Didžiosios žuvys tuo visai patenkintos, jos man dagiai prasižioja ir leidžia mažosioms įplaukti į jų burnas, išvalyti tarpdančius, o paskui netrukdomoms plaukti atgal į jūrą. Net ne bando jų praryti. O kam? Tos žuvelės – tik tarnaitės, jos juk nedaly vauja kovoje dėl statuso ar grobio. Jos tik maitinasi. Kas atsitinka su vyrais, kurie negali pasiekti daugmaž juos tenki nančio statuso? Jie jaučiasi pažeminti. Britų autoriai Richardas Wilkinsonas ir Kate Pickett tvirtina, jog „pats faktas, kad tavo statusas visuomenėje yra labai žemas, sukelia didelį stresą ir daro žalą psichikai. Nelygybės ir socialinės izoliacijos pojūtis kelia skausmą, o šis savo ruožtu veda prie nutukimo, svei katos problemų, yrančių socialinių ryšių, depresijos ir nerimo“*. Jie * Richard Wilkinson, Kate Pickett. The Spirit Level: Why More Equal Societies Almost Always Do Better. Penguin Books, 2010, p. 399. (Vertimas iš anglų k. – autorės.)
67
tyrė Didžiosios Britanijos valdininkų elgesį. Kai kurie valdininkai turėjo aukšto statuso ir didelės įtampos darbą. Kiti turėjo mažos įtampos, menko statuso darbą. Manytume, kad žmonės, dirbantys labai įtemptą darbą, dažniau serga širdies ir skrandžio ligomis ir jų sveikata prastesnė. Faktas kitas: tai buvo būdinga dirbantiems neį temptą darbą. Žemas statusas turi savo kainą. Yra įdomi teorija, kodėl vyrų populiacijoje yra daug aukštumų pasiekusių talentingų vyrų – mokslininkų, politikų, menininkų, taip pat daug nevykėlių (lūzerių) ir palyginti mažai vidutiniokų, „normalių“. Jeigu įsivaizduotume šiuolaikinių vyrų populiaciją, tai būtų tarsi kolba: plati viršuje ir apačioje, siaura per vidurį. Štai toks vaizdas:
talentingieji
vidutiniokai
nevykėliai
68
Moterų populiacijos vaizdas priešingas: mažai viršuje, pasie kusių aukštumų, mažai apačioje, žlugusių, nevykėlių, ir palyginti daug vidutiniokių, „normalių“ moterų. Tai tarsi elipsė. Vaizdas štai toks: talentingosios
vidutiniokės
nevykėlės
Pažiūrėkite, iš ko mes, vidutiniokės, t. y. dauguma mūsų, turim rinktis partnerį. Mūsų kategorijoje mums lygių, „vidutiniškų“ vyrų mažai. Aukštumų pasiekusiųjų visoms irgi neužteks. Taigi lieka rinktis iš didelės nevykėlių masės – rinktis kuo mažesnius nevykė lius? Arba likti vienoms? Taip ir renkamės. Kodėl taip yra, kodėl vyrų populiacijoje yra tiek nevykėlių? Vyrai visą laiką dėl visko kovoja su kitais vyrais, labai stengiasi, kad būtų patys pirmutiniai ir greičiausi, didžiausi ir geriausi – ir 69
kaskart, kai jiems nepasiseka, jie palūžta. Tai didžiulis vyrų ir mote rų skirtumas. Tarp vyrų yra daugiau Nobelio premijos laureatų, bet ir daugiau nevykėlių – štai visa vyrų giminės esmė. Tarp vyrų yra daugiau Nobelio premijos laureatų, bet ir daugiau nevykėlių.
Iš čia – kelias į agresiją.
VYRŲ AGRESIJA Gauni uniformą, pavalgyt ir pašaudyt – kas gali būti geriau? Buvęs krašto apsaugos savanoris
Vyrai yra agresyvesni nei moterys – tai lemia didesnis testosterono kiekis jų organizme. Mokslininkai tyrė kalėjime už sunkius nusikal timus įkalintų vyrų kraują ir nustatė, kad testosterono lygis jų orga nizme didesnis nei tų, kurie yra padarę menkesnius nusikaltimus. Dar daugiau: kiti mokslininkai yra nustatę elgesio tipą, kurį jie vadina save kurstančiu, save maitinančiu pykčiu (angl. autocatalyctic arba self reinforcing). Yra vyrų, kuriems beveik neįmanoma suvaldyti prasidėjusio pykčio priepuolio. Įsiūtį kaitina sukilę hormonai: tes tosteronas, vazopresinas ir kortizolis. Mano bičiulė nežino, ką daryti, kai vyrą po vieno kolegos skambučio vos ne kas rytą apima trumpas nekontroliuojamo, aklo pykčio priepuolis: jis nebeturi žodžių, išsky rus tris penkis rusiškus keiksmus ir jų variacijas... „Myžalas trenkė galvon“, – sako sau (žinoma, ne jam) mano bičiulė ir laukia, kol nu slūgs. Ne myžalas, ne, trys nekontroliuojami vyriški hormonai. 71
I dalis.
SUPRASTI
Ką aš žinau... . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9 Kas jis? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12 Istorinis, tikrasis vyras . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15 Pagyvenęs Lietuvos vyras: dvi žaizdos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22 Jaunas Lietuvos vyras: trys žaizdos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27 Berniukas, arba smaugianti motinos meilė . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39 Vyro smegenys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50 Grumtynės dėl statuso . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 60 Vyrų agresija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 71 Kova dėl teritorijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 76 Sutramdytas, sėdintis vyras . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 80 Atgal į gamtą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 88 Užsimiršimo paieškos: butelis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 93 Vyro baimės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 97 Vyro kūnas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 101 Galva . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 102 Ausys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 104 Akys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 106 237
Nosis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 109 Burna . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 110 Smakras ir kaklas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 113 Krūtinė ir nugara . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 115 Rankos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 117 Pilvas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 119 Ponaitis P. ir jo ginklanešiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 123 Kojos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 133
II dalis.
MYLĖTI
Meilė – naujųjų laikų religija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 139 Kas mus traukia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 143 Kas juos traukia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 148 Flirto svaigulys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 155 Įsimylėjimo ekstazė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 158 Nesuklysk rinkdamasi, arba nevilties sindromas . . . . . . . . . . . . 163 Internetinės meilės platybėse . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 169 Seksas vyro akimis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 173 Pirmoji vyro baimė – impotencija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 184 Antroji vyro baimė – būti atstumtam . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 189 Monogamiją išrado vyrai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 194 238
Santuoka – vienatvė dviese ar saugus uostas? . . . . . . . . . . . . . . . 202 Mylėti vedusį, arba aštrūs trikampių kampai . . . . . . . . . . . . . . . 212 Tavo vaikų tėvas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 219 Senstantis vyras . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 223 Pabaigos žodis – laimingas vyras . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 228