VIRŠELIS 40
⁾
Danielle Steel
Ji linktelėjo. Nors punšo nenorėjo, nesumojo, ką dar galė tų jam pasakyti. Gailėjosi čia atėjusi. Jis buvo toks nuoboda, bet daugiau niekas nepakvies jos šokti, be to, su ta tamsiai mėlyna suknele atrodė kvailai. Reikėjo likti namie ir klausytis radijo su mama, kaip buvo jai pagrasinęs tėtis. – Tuojau grįšiu, – tarė Deividas ir dingo. Ji ėmė žvalgytis į šokančias poras. Daugelis merginų buvo gražiai pasipuošusios ryškiaspalvėmis suknelėmis pūstais si jonais, užsimetusios mažyčius švarkelius, jų suknelės buvo panašios į tą, su kuria jai buvo uždrausta eiti iš namų. Praėjo, regis, visa amžinybė, kol vėl pasirodė išsišiepęs Deividas. Atrodė taip, tarsi būtų slėpęs jaudinančią paslap tį. Vos paragavusi punšo, ji suprato, kodėl jis toks laimingas. Gėrimas atrodė keisto skonio, ir ji sumetė, kad buvo pasti printas. – Kas jame? – paklausė ji, giliai įkvėpdama punšo ir siurb telėdama mažą gurkšnelį, mat jai parūpo, ar jos įtarimai pa grįsti. Ji buvo ragavusi alkoholio tik kelis kartus, bet nė kiek neabejojo, kad į punšą jo pripilta ganėtinai. – Tik truputis tauraus gėrimo, – nusiviepė jis, ūmai tarsi dar labiau sumažėjęs ir kur kas labiau subjaurėjęs nei tada, kai pakvietė ją į šokius. Buvo tikras pašlemėkas, ir tai, kaip geidulingai skersakiavo į ją, kėlė šleikštulį. – Nenoriu apgirsti, – atsainiai pasakė ji, dar labiau gailė damasi, kad atėjo į šokius ir ypač su juo. Kaip ir dažniausiai, ji čia jautėsi nesmagiai. – Nagi, Maribeta, būk draugė. Tu nenusigersi. Tik keletą gurkšnelių. Pralinksmėsi. Ji įdėmiau pažvelgė į jį ir suprato, kad jis, nuėjęs atnešti punšo, spėjo nusitašyti. – Kiek prisisiurbei? – Jaunikliai už sporto salės turi keletą butelių romo, o Ka ningemas – puslitrį degtinės. – Puiku. Tiesiog nuostabu.