D
augiametis žolinis augalas, kurio stiebas briau notas, tuščiaviduris, status, apaugęs dilginamai siais plaukeliais. Lapai – priešiniai, lancetiški arba pailgai kiaušiniški su stambiai dantytais pakraščiais, apau gę plaukeliais. Žiedai – vienalyčiai, žali, ner yškūs, susitelkę į šluoteles. Vaisius – ovalus arba kiaušiniškas, 1,2–1,5 mm dydžio riešutėlis. Žydi birželio–spalio mėn. Dauginasi šak niastiebiais ir sėklomis. Auga patvoriuose, šiukšlynuose, drėgnuose lapuočių miš kuose, prie sodybų, pakrūmėse. Paplitusi visoje Lietuvoje.
Žaliavai renkami visiškai susiformavę ir sveiki lapai augalui žydint, taip pat sėklos ir šaknys. Džiovinami palėpėse – gerai vėdi namose ir nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotose patalpose. Išdžiūvusi vaistinė žaliava yra tamsiai žalia, savotiško kvapo, kar toko skonio. Sandariai laikoma žaliava tinka vartoti trejus metus. Lapuose yra vitaminų C ir B grupė, flavonoidų, tanidų, organi nių rūgščių, cukraus, proteinų, riebalų, glikozido urticino, fermen tų, chlorofilo, beta sitosterolio, gleivių, krakmolo, fitoncidų. Be to, juose yra dar filochinono (K), eterinio aliejaus, mineralinių me džiagų (kalio, kalcio, natrio, magnio, geležies, silicio, sieros, chlo ro, chromo, vario, vanadžio ir kt.). Plaukelių ląstelėse yra skruzdžių rūgšties, kuri ir dirgina odą, be to, randama acto ir sviesto rūgščių. Medikai dilgėlių preparatus vartoja plaučių, žarnyno, nosies, gimdos, hemorojaus, inkstų kraujavimams stabdyti, nes šiame au gale yra mikroelementų ir makroelementų, vitaminų, raugų ir ki tų medžiagų, kurios didina kraujo krešumą. Užpilui ruošti imama
• 45 •