Gamtos vaistinė

D

au­gia­me­tis žo­li­nis au­ga­las, ku­rio stie­bas briau­ no­tas, tuš­čia­vi­du­ris, sta­tus, ap­au­gęs dil­gi­na­mai­ siais plau­ke­liais. La­pai – prie­ši­niai, lan­ce­tiš­ki ar­ba pail­gai kiau­ši­niš­ki su stam­biai dan­ty­tais pa­kraš­čiais, ap­au­ gę plau­ke­liais. Žie­dai – vie­na­ly­čiai, ža­li, ne­r yš­kūs, su­si­tel­kę į šluo­te­les. Vai­sius – ova­lus ar­ba kiau­ši­niš­kas, 1,2–1,5 mm dy­džio rie­šu­tė­lis. Žy­di bir­že­lio–s­pa­lio mėn. Dau­gi­na­si šak­ nias­tie­biais ir sėk­lo­mis.

Au­ga pa­tvo­riuo­se, šiukš­ly­nuo­se, drėg­nuo­se la­puo­čių miš­ kuo­se, prie so­dy­bų, pa­krū­mė­se. Pa­pli­tu­si vi­so­je Lie­tu­vo­je.

Ža­lia­vai ren­ka­mi vi­siš­kai su­si­for­ma­vę ir svei­ki la­pai au­ga­lui žy­dint, taip pat sėk­los ir šak­nys. Džio­vi­na­mi pa­lė­pė­se – ge­rai vė­di­ na­mo­se ir nuo tie­sio­gi­nių sau­lės spin­du­lių ap­sau­go­to­se pa­tal­po­se.

Iš­džiū­vu­si vais­ti­nė ža­lia­va yra tam­siai ža­lia, sa­vo­tiš­ko kva­po, kar­ to­ko sko­nio. San­da­riai lai­ko­ma ža­lia­va tin­ka var­to­ti tre­jus me­tus.

La­puo­se yra vi­ta­mi­nų C ir B gru­pė, fla­vo­noi­dų, ta­ni­dų, or­ga­ni­ nių rūgš­čių, cuk­raus, pro­tei­nų, rie­ba­lų, gli­ko­zi­do ur­ti­ci­no, fer­men­ tų, chlo­ro­fi­lo, be­ta si­tos­te­ro­lio, glei­vių, krak­mo­lo, fi­ton­ci­dų. Be to, juo­se yra dar fi­lo­chi­no­no (K), ete­ri­nio alie­jaus, mi­ne­ra­li­nių me­ džia­gų (ka­lio, kal­cio, nat­rio, mag­nio, ge­le­žies, si­li­cio, sie­ros, chlo­ ro, chro­mo, va­rio, va­na­džio ir kt.). Plau­ke­lių ląs­te­lė­se yra skruz­džių rūgš­ties, ku­ri ir dir­gi­na odą, be to, ran­da­ma ac­to ir svies­to rūgš­čių.

Me­di­kai dil­gė­lių pre­pa­ra­tus var­to­ja plau­čių, žar­ny­no, no­sies, gim­dos, he­mo­ro­jaus, inks­tų krau­ja­vi­mams stab­dy­ti, nes šia­me au­ ga­le yra mik­ro­ele­men­tų ir mak­ro­e­le­men­tų, vi­ta­mi­nų, rau­gų ir ki­ tų me­džia­gų, ku­rios di­di­na krau­jo kre­šu­mą. Už­pi­lui ruoš­ti ima­ma

• 45 •