Angelėliai

Dr. Tanya Byron ir Sacha Baveystock

Patarimai tevams, ˇ kaip pakeisti seimini gyvenima ˇ ir labiau dziaugtis savo vaikais

I skyrius

Kieno tai problema? „Ji nedaro nieko, ką aš liepiu.“ „Nesvarbu, kiek kartų jam ką nors sakyčiau, jis nesiklauso.“ „Esu visiškai sutrikusi ir nusivylusi.“ Tai daugelio tėvų, skambinusių pagalbos į „Angelėlių“ programą, istorijos.

Galbūt ir jūs skaitote šią knygą todėl, kad taip pat nesusitvarkote su savo vaikais. Galbūt jūs net nenutuokiate, ką darote ne taip – tiesiog jaučiate, kad nesusitvarkysite. Gal jaučiatės nugalėti ar esate išsekę. Gal net mąstote, ar jūsų vaikams nereikėtų profesionalų pagalbos.

Jei tai tiesa, jūs esate tokioje pat padėtyje, kaip daugelis šeimų, norėjusių dalyvauti mūsų televizijos laidose. Jie drąsiai nusprendė išmėginti savo sėkmę ir spręsti savo problemas priešais televizijos kameras. Jiems visiems „Angelėliai“ tapo galimybe gauti profesionalų patarimą ir pagaliau suvokti, ką jie galbūt daro negerai.

Daugelis jų jau konsultavosi su vaikų ekspertais, perskaitė visas knygas, kurias rado, ir tarėsi su draugais bei giminaičiais.

10

Kieno tai problema?

Jie jautėsi taip pat, kaip daugelis žmonių, mėginusių vadovautis patarimais, rastais knygose ar gautais iš kitų žmonių, tačiau viskas baigdavosi taip pat – „aš bandžiau, bet viskas perniek“. Ko gero, dauguma tėvų, užsirašiusių dalyvauti „Angelėlių“ programoje, suvokė, kad ir šis būdas nepadės problemos išspręsti žaibiškai. Kaip ir filmavimas, kuris gali būti ilgas bei varginantis, taip ir santykių su vaikais pasikeitimas yra toks pat ilgas ir reikalaujantis pastangų procesas. Skubėjimas ar kruopščiai nesuplanuotas problemų sprendimas gali baigtis nesėkme.

Tad jeigu norite kuo greičiau pereiti prie skyriaus, kuriame aprašyti būtent jūsų problemos sprendimo būdai, nedarykite to. Puikiai suprantama, kad norite spręsti savo problemą dabar, tačiau yra svarbu viską pradėti nuo šio skyriaus.

Gyvybiškai svarbu suprasti, kokia ta jūsų problema ir kieno ji yra. Daugybėje šeimų, kurios kreipėsi pagalbos į „Angelėlių“ programą turėdamos ilgiausius problemų sąrašus, po apmąstymų ir pokalbių požiūris į tas problemas visiškai pasikeitė.

Jūsų asmeninė „Angelėlių“ programa Kiekviena šeima, dalyvavusi „Angelėlių“ programoje, turėjo sutikti su sąlyga, kad pirmąsias dvi savaites jų namuose bus filmuojama viskas, visos ydos ir trūkumai. Gavus šeimos leidimą, pagrindinėse gyvenamosiose patalpose buvo sumontuotos kameros su judesio davikliais, kurios filmavo įprastinį šeimos gyvenimą. Po to visa nufilmuota medžiaga buvo sumontuota į „elgesio juostą“, kurią vienas iš ekspertų – dr. Tanya Byron, Rachelė Morris ar dr. Stephenas Briersas – peržiūrėdavo ir galiausiai parodydavo pačiai šeimai.

Nuo pat pradžių laidos kolektyvas prašydavo šeimos elgtis natūraliai ir nieko nekeisti. Daugeliui dalyvių tai atrodydavo bauginančiai, bet mums buvo svarbu gauti tikrą, neiškreip-

Kieno tai problema?

tą vaizdą to, kas vyksta stebimoje šeimoje. Žinoma, kai kurie tėvai mėgino taisyti savo elgesį prieš kameras, tačiau retas sugebėjo tai daryti iki galo. Taigi mes turėjome galimybę pamatyti ir pajusti, koks iš tiesų yra jausmas būti tos šeimos nariu.

Daugumai šeimų šie potyriai buvo tarsi žiūrėjimas į veidrodį – jie pamatė, kad jų pačių elgesys ir reakcija į savo vaiką galėjo būti problemos dalimi. Staiga jie suvokė, kad daugeliu atvejų elgėsi pagal tam tikrus „elgesio modelius“, apie kuriuos anksčiau neturėjo žalio supratimo. Daugeliui šios juostos peržiūra tapo praregėjimo akimirka – buvo akivaizdu, kad jų pačių elgesys nulėmė vaiko elgesį. Pavyzdžiui, Brianas Christie apstulbo suvokęs, kad jis nuolat rėkia ant savo sūnaus, o Vicki Wells pamatė, kad jos nuolatinis kabinėjimasis iš tiesų tik blogina sūnaus Oliverio elgesį.

Taigi norime, kad įsivaizduotumėte, jog jus taip pat stebi kameros. Taikydami atsargų, laipsnišką metodą, mes padėsime jums susikurti asmeninę „elgesio juostą“, taip bus apibrėžta ir identifikuota jūsų problema. Linkime patirti praregėjimo akimirką.

Kas per problema? Žinoma, jūs negalite pritvirtinti kamerų savo namuose, tačiau mes siūlome alternatyvą – pradėkite rašyti labai paprastą asmeninį dienoraštį, kuris viską „stebės“ už jus. Užrašai padės jums atpažinti elgesio modelius ir problemų priežastis. Visų svarbiausia, jie parodys jūsų reakcijas į jums nepatinkantį vaiko elgesį.

Privalote būti sąžiningi ir tikroviškai aprašyti visus įvykius – tarytum jus iš tiesų stebėtų kameros. Spėjame, kad dūsausite ir aikčiosite iš siaubo pamatę, jog viskas daug rimčiau, nei jums atrodė. Tačiau labai svarbu suvokti, kas yra daroma neteisingai, nes kitaip nebus įmanoma to pakeisti.

Nesistenkite pagreitinti įvykių. Nespręskite savo šeimos pro-

11

12

Kieno tai problema?

blemų mažiausiai savaitę, iš pradžių tik žymėkite viską, ką pastebite.

Prieš bandant ką nors pakeisti, reikia labai tiksliai žinoti, ką būtent reikės keisti. Ko gero, galėsite gana abstrakčiai apibūdinti savo problemą, pavyzdžiui, „mano dukra nenori eiti miegoti“ arba „mūsų sūnus elgiasi agresyviai“, tačiau tai nėra pakankamai detalus įrašas, padėsiantis jums kovoti su iškylančiais sunkumais. Pavyzdžiui, ar frazė „nemiega“ reiškia „neužminga savo lovoje“, ar „neišmiega visą naktį savo lovoje“, ar „užminga savo lovoje, tačiau 20 kartų per naktį prabunda ir kviečia mamą“? Kiekvienas šių minėtų pavyzdžių gali būti įvardytas kaip miego problema, bet jie visi skiriasi, tad jų sprendimų būdai taip pat nevienodi. Taigi stenkitės kiek įmanoma tiksliau aprašyti iškylančius sunkumus.

Kas yra normalu?

Dauguma šeimų, kurios kreipėsi į mūsų programą, bandė spręsti elgesio problemas, tokias kaip įniršio ir agresijos priepuoliai. Kiti dažnai „Angelėlių“ programoje nagrinėti klausimai buvo mušimasis, ignoravimas, miego sutrikimai, nepaklusnumas, maitinimo sunkumai, elgesys tualete ir jausminės problemos, ypač nerimas bei blogas savęs vertinimas.

Tačiau kur yra ta riba, kai šie dalykai tampa „blogu“ elgesiu? Daug tėvų nežino, ko gali tikėtis iš savo vaikų, tad pirmiausia reikėtų apsispręsti – ar tai, ką įvardijate kaip problemą, iš tiesų yra problema. Ar pastebite, kad kiti tokio amžiaus vaikai elgiasi taip pat? O gal tai labiau susiję su jūsų kaip tėvų neužtikrintumu? Ar jūs iš tiesų žinote, koks tokio amžiaus vaiko elgesys yra normalus?

Pavyzdžiui, daugelis vaikų verkšlens, zys ir nenorės daryti to, kas liepta. Daugelis brolių ir seserų mušasi, pykstasi, rėkia ir vienas kitam priekaištauja. Dauguma pradedančių vaikščioti kūdikių patiria įniršio priepuolius keletą kartų per dieną,

Kieno tai problema?

nes tuo gyvenimo periodu reikia ypatingų valios pastangų.

Tad svarbu žinoti, kas būdinga vaikams skirtingais amžiaus tarpsniais. Tai, kad dvimetis griūna ant grindų ištiktas isterijos priepuolio, yra visiškai normalu, tačiau jau kitaip bus vertinamas analogiškas šešiamečio elgesys. Metukų kūdikis sunkiai užmigs pats be jūsų pagalbos, tačiau reikėtų sunerimti, jei keturmetis vis dar užminga tik jūsų lovoje.

Be to, labai svarbu nepamiršti, kad kiekvienas vaikas yra asmenybė su savais charakterio bruožais, kurie ir lemia jo elgesį. Pažvelkite į savo šeimą – jūsų vaikai, net būdami broliai ar seserys, yra labai skirtingi. Mūsų elgesį lemia genai ir aplinka, kurioje gyvename. Pridėkite dar lyčių skirtumus, gimimo eiliškumą ir ankstyvuosius gyvenimiškus potyrius ir pamatysite, kad kiekvienas iš mūsų yra unikalus.

Nors mes siūlome vaiko elgesio kontrolės būdus, visgi labai svarbu per daug neįsitempti dėl savo „probleminio“ vaiko ir susitaikyti su tuo, kad dalis jo elgesio yra tiesiog asmenybės bruožas. Svarbu nepamiršti, kad problemos, dėl kurių taip išgyvenate, nedaro jūsų vaiko nenormalaus ir kad jūs nesate vieninteliai, turintys tokių sunkumų.

Pradedame rašyti dienoraštį 12-ame puslapyje yra dienoraščio pavyzdys, kurį galite naudoti, sekdami probleminį elgesį. Šį dienoraštį lengva suprasti, jį rašyti reikėtų mažiausiai savaitę. Pavyzdyje apačioje parodyta, kaip turėtumėte aprašyti įniršio ir agresijos atvejus.

Pirmoji dienoraščio rašymo taisyklė yra ta, kad reikėtų aprašyti kiekvieną naują atvejį kuo greičiau, kitaip jūs jį pamiršite. Be to, būtina labai konkrečiai aprašyti iškylančias problemas – kada jos atsiranda ir kaip dažnai tai kartojasi. Stenkitės pasirinkti paprasto sąsiuvinio dydžio dienoraštį – jį bus patogu nešiotis ir bet kada žymėtis svarbius dalykus.

Taip pat verta rašyti dienoraštį ką nors keičiant šeimos gyvenime – tai jums padės sekti pokyčius, pavyzdžiui, ar tam

13

14

Kieno tai problema?

tikras elgesys nesikartoja taip dažnai kaip anksčiau. Po kurio laiko jūs galėsite atsekti, kaip įvyko tam tikras pokytis.

Iš pradžių paimkite patį paprasčiausią sąsiuvinį, apsukite jį šonu ir nubraižykite per visą jo plotį lentelę, kaip parodyta apačioje. Daugiausia vietos skirkite A, B ir C stulpeliams.

K ą raš yti į lentel ę Savaitės diena/ data/laikas

A Kur esate ir kas vyksta

B Jūsų vaiko elgesys

C Jūsų reakcija

Atkreipkite dėmesį, ar tos problemos nenutinka tam tikru paros metu, jei taip – kas galėtų jas sukelti.

„A“ reiškia /antecedentus/ įvykius – psichologinis priežasties terminas.

„B“ reiškia elgesį.

Aprašykite tiksliai, ką daro jūsų vaikas.

„C“ reiškia padarinius.

Atkreipkite dėmesį į savo reakcijas.

Pasekmė Pažymėkite, kaip jūsų reakcija paveikė vaiko elgesį.

Gali atrodyti, kad pildant lentelę teks įdėti daug triūso. Tačiau nepamirškite, kad žinios – jūsų galia, ir šie užrašai, daryti gana trumpą laiką, padės ilgam išspręsti problemas. Visa surinkta informacija pagelbės jums rasti tinkamiausią problemos sprendimo būdą.

Kieno tai problema?

E lgesio dienoraš č io pav yz d y s 1 Savaitės diena/data/ laikas

A Kur esate ir kas vyksta

B Jūsų vaiko elgesys

Pirmadienis, 12-oji, 9.30 ryto

Automobilyje, važiuojant apsipirkti

Rėkia ir muša sesę.

Pirmadienis, 12-oji, 10.30 ryto

Namuose, išpakuojant pirkinius

Pirmadienis, 12-oji, 11.30 ryto

Poilsio kambaryje geriant arbatą

C Jūsų reakcija

Pasekmė

Aprėkiau ir bandžiau suduoti.

Visi rėkėme vienas ant kito – į parduotuvę atvažiavome visi apimti streso.

Nori ledinuko, 1. Bandžiau rėkia ir bando paaiškinti, kad man įkąsti, kai ledinukui per sakau ne. anksti. 2. Po to, kai ji man įkando, įkandau jai atgal, bandydama parodyti, kaip man skauda.

Kandžiojo ir mušė sesę, kad nepasidalijo žaislu.

Aprėkiau ir patraukiau nuo sesers, pliaukštelėjau.

Isterijos priepuolis ant grindų, bandant man įspirti.

Baisi isterija verkiant ir mane mušant.

Supraskite savo užrašus Peržiūrėkime atidžiau A, B ir C stulpelius ir išsiaiškinkime, kas iš tiesų vyksta.

Paros metas: Panašu, kad rytas yra įtemptas laikas. Visi sudirgę, ir streso lygis aukštas. Nepamirškite – jei jūs esate sudirgęs, jūsų vaikas jaučiasi taip pat.

A – antecedentai (įvykiai): Katie pyksta, kai Sam ką nors daro ir neįtraukia jos, pavyzdžiui, išpakuodama pirkinius. Ar taip ji

15

16

Kieno tai problema?

kovoja dėl mamos dėmesio? Ji nesupranta, kad kai Sam sako „ne“, tai reiškia „ne“. Jeigu Katie negaus mamos dėmesio elgdamasi gerai, ji išmoks elgtis blogai, kad jo gautų.

B – elgesys: Katie yra agresyvi, rėkia, mušasi, spardosi, kandžiojasi ir griūva ant grindų. Panašu, kad ji patiria agresijos priepuolius ir jau žino, kad jais naudodamasi gali paveikti kitus.

C – pasekmės: Sam elgesys atliepia Katie elgesį – ji taip pat rėkia, muša ir kandžiojasi. Jeigu nenorite, kad jūsų vaikas elgtųsi agresyviai, nereaguokite į jo elgesį agresyviai – jūs tik supainiosite savo vaiką ir jis nežinos, kokie jo veiksmai būtų teisingi. Be to, Sam bando paaiškinti trimetei dukrai, kodėl negalima valgyti saldainio ryte. Tačiau trimečiai dar negali suprasti ir protingai sau argumentuoti, kodėl tam tikrų norimų dalykų jiems negalima.

Išvada: Sam reakcija ir atsakomieji veiksmai turi dvi pasekmes – jie pailgina probleminį elgesį ir daro jį dažnesnį. Taigi Sam elgesys yra problemos dalis.

Taigi kas turėtų keistis?

Tai ypatingai svarbus klausimas, kurį turite užduoti sau. Ką norime pakeisti? Sam dienoraštis aiškiai parodo, kad Katie elgesį reikia keisti, – ji agresyvi ir priverčia visus (taip pat ir save) jaustis nelaimingus. Jei tai tęsis iki mokyklinio amžiaus, mergaitė gali turėti sunkumų bendraudama su bendraamžiais, taip pat socialinių ir mokymosi problemų. Reikia pažymėti, kad Sam elgesys mažai kuo skiriasi nuo trimetės dukters, tad iškyla klausimas – kuri iš jų yra suaugusi?

Jei iš karto pagalvojote, kad tai tik jūsų kaltė, pažvelkite į visa tai iš šono. Pirma, nė vienas nesame idealus, o jei ir būtume, mūsų vaikai užaugtų turėdami gana keistą pasaulėžiūrą. Vaikai turi augti matydami mūsų daromas klaidas ir iš

Kieno tai problema?

jų mokytis, įgyti svarbiausių gyvenimiškų įgūdžių. Antra, jei nuspręsime, kad ne mūsų vaikai, o mes esame ta problema, viskas bus daug lengviau – juk tereikės pakeisti savo elgesį ir, jei pasiseks, mūsų vaiko elgsena taip pat pasikeis. Trečia, kuo greičiau liausimės žiūrėti į savo vaiką kaip į problemą, tuo greičiau jis nustos ja būti.

Jei jums sunku pripažinti, kad patys darote įtaką blogam savo vaikų elgesiui, arba dar nepadarėte tokių išvadų rašydami dienoraštį, prisiminkite, kad esame savo vaikų elgesio modeliai, stebėdami mus jie mokosi. Jei kiekvieną kartą isterijos priepuolio metu vaikas gaus saldainį, jis įsisąmonins, kad norėdamas gauti saldainį jis turi sukelti isteriją. Tai, kaip jūs bandote spręsti iškylančius sunkumus, turi didžiulę įtaką to elgesio pasikartojimui.

Dee Georgiou negalėjo susitaikyti su tuo, kad jo dukrą Nicolą ištikdavo isterijos priepuoliai. Jis norėdavo, kad mergaitė nustotų triukšmauti, laikydavo ją apkabinęs, glostydavo ir siūlydavo jai saldumynų. Užduodamas klausimą: „Ką norėtum, kad tau nupirkčiau?“, jis davė dukrai suprasti, kad už tuos priepuolius ji gali būti apdovanota. Dee mylėjo savo dukrą ir norėjo jai gero, tačiau nesuvokė, kad savo elgesiu skatina mergaitę elgtis taip, kaip jam nepriimtina.

Galite paklausti, ar neigiama jūsų reakcija gali turėti įtakos jūsų vaiko elgesiui ir versti jį taip elgtis nuolat. Jei Brianas šaukė ant Matthew, kodėl šis nesiliovė elgtis taip, kaip jam draudžiama? Štai tokiais atvejais jums reikia apgalvoti savo elgesį.

Kaip jūs elgiatės, kai vaikas elgiasi gerai? Vaikai atsimins, kaip elgdamiesi jie atkreipia jūsų dėmesį. Jei rėkiate ir barate, vaikas vis dažniau elgsis taip, kad jums reikėtų šaukti ir priekaištauti. Kai rašysite dienoraštį, pasižymėkite, kada giriate savo sūnų ar dukrą, – Brianas pamatė, kad darė tai ne taip dažnai, kaip reikėtų.

17

18

Kieno tai problema?

Ką jūs darote? Šiais laikais, kai visi yra beprotiškai užsiėmę, dauguma mūsų visgi dažniau savo vaikus peikia, o ne giria. Taip yra ne todėl, kad norime būti blogais tėvais. Tuomet, kai mūsų vaikai yra ramūs ir tylūs, mes naudojamės proga ir tiesiog dirbame savo darbus. Tačiau vaikams pradėjus elgtis blogai, mes viską metame ir pradedame šaukti. Tik nuo mūsų reakcijos priklauso, ar toks vaikų elgesys kartosis.

Pažvelkime į du elgesio modelius: 1 Jo Barton pirmame aukšte užsiima namų ruoša, o trimetis Eliottas ir penkiametis Luke’as žaidžia miegamajame.

2 Eliottas meta kaladėlę broliui į galvą ir įsiplieskia muštynės. Po kelių sekundžių Jo atsiduria vaikų kambaryje, išskiria mušeikas, šluosto ašaras ir myluoja.

Vaikai mėgsta dėmesį, ir tėvai yra to dėmesio esminis šaltinis. Tad kuris iš minėtų modelių dažniau sutinkamas? Žinoma, kad antrasis.

Galbūt galite prisiminti tokių atvejų, kai stengėtės girti savo vaiką, tačiau jo elgesys negerėjo. Reikia turėti omeny, kad pakeisti elgseną nėra taip lengva. Laikui bėgant, daugiausia laiko skirsite savo vaiko probleminiam elgesiui, tačiau reikės ir vis dažniau girti už gerą elgesį. Be to, privalėsite išmokyti jį pamiršti savo blogus įpročius – tai reikalaus daugybės jūsų pastangų, kantrybės ir nuoseklumo.

Ką reiškia elgesys?

Jei susitaikėte su mintimi, kad norint pakeisti vaiko elgesį greičiausiai reikės keisti savąjį, vertėtų išsiaiškinti, ką reiškia elgesys. Tai labai svarbus aspektas, nes kartais neteisingai išaiškintas elgesys gali tik pakenkti sprendžiant problemą.

Kieno tai problema?

Dažna „Angelėliuose“ dalyvavusių tėvų klaida buvo įsivaizdavimas, kad jų vaikas ne pagal amžių sugeba pagrįsti savo elgesį. Smegenų dalis, atsakinga už elgesio valdymą, racionalius ir protingus veiksmus, yra priekinėje skiltyje. Ši smegenų dalis ankstyvaisiais gyvenimo metais dar tik vystosi ir nefunkcionuoja taip kaip suaugusio žmogaus. Taigi ilgi pokalbiai su mažaisiais apie gerą ar blogą elgesį neduos jokių rezultatų, išskyrus padidintą dėmesį jiems, taip stiprinant blogą elgesį. „Aš tiesiog jaučiu, kaip jis nori mane pažeminti ir imti kontroliuoti padėtį“, – sakė Lisa Williams apie savo keturmetį sūnų Kieraną. Moteris nesuprato, kad jos sūnus dar neturi sudėtingų mąstymo įgūdžių ir nesuvokia savo elgesio poveikio kitam asmeniui. Berniukas tiesiog kivirčydavosi su mama, nes ginčų metu ji jam skirdavo visą savo dėmesį.

Turite suvokti, kad jūsų reagavimas į vaiko elgesį gali būti pagrįstas tik jūsų įsivaizdavimu to, kas vyksta, nes nežinote, ką iš tiesų jaučia jūsų vaikas. Pavyzdžiui, gali paaiškėti, kad vaiko įniršis yra didžiulio emocinio skausmo, o isterijos priepuoliai – giliai įsišaknijusio nesaugumo pasekmė.

Emily Soilleux dažnai ištikdavo jos tėvus sekinantys isterijos priepuoliai. Jos mama Jane skausmingai reaguodavo į dukros ašaras, kurios pasipildavo kiekvieną sykį mamai išeinant iš namų be dukros. Tačiau Jane nesuprato esminio dalyko – jos dukra nepatirdavo emocinio sukrėtimo, o tiesiog niršdavo, kad mama išeina, ir savo pyktį trimetė išreikšdavo rėkdama ir griūdama ant grindų. Jane nematydavo, kad jai išėjus iš namų ašaros iškart liaudavosi. Kai tik Jane suvokė, kad jai prieš akis ne gili emocinė trauma, o tiesiog pyktis, ji sugebėjo atsiriboti ir efektyviau kovoti su šia problema.

Jei į vaiko elgseną žiūrėsite iš suaugusiojo pozicijų, jūs klaidingai interpretuosite jo veiksmus, skirsite tam per daug dėmesio ir tik pabloginsite situaciją. Jo Barton neleido sūnui Luke’ui desertui išsirinkti ledų vietoj pudingo, nes šis nesuvalgė visų pietų, tad Luke’as pasipiktinęs nuslydo po stalu. Ta-

19

20

Kieno tai problema?

čiau užuot ignoravę tokį sūnaus elgesį kol šis baigsis, visa šeima pasidavė Luke’ui. Galų gale abu tėvai puolė siūlyti Luke’ui visokiausių gėrybių, taip pat ir ledų, tačiau Luke’as tiesiog nesugebėjo sau to logiškai paaiškinti, tad vis labiau pyko. Tėvų reakcija didino jo pyktį – juk kuo daugiau jis pyko, tuo daugiau dėmesio jam buvo rodoma. Tuo tarpu jo brolis Eliottas, tvarkingai suvalgęs pietus ir gražiai elgęsis, nesulaukė jokio dėmesio. Jei Jo nebūtų leidusis įtraukiama į Luke’o „įžeistų jausmų“ ir pykčio žaidimą, šis protrūkis būtų daug greičiau pasibaigęs.

Kas dar vyksta?

Tuomet, kai susierziname dėl savo vaikų elgesio, mūsų mąstymas „užsikerta“. Užuot pagalvoję apie tai, ką daro vaikas ir kodėl jis tai daro, mes neapgalvotai reaguojame, taip tik pablogindami vaiko elgesį.

Trejų metų Ella Price dominavo šeimos gyvenime dėl kandžiojimosi ir įniršio priepuolių, tačiau jos tėvai Nigelas ir Bianca nesusimąstydavo, kokios buvo tokio elgesio priežastys. Jie dukrą tiesiog traktavo kaip sunkų vaiką. Tačiau šeimos elgesio juostos parodė, kad Ella ir jos du broliai, septynerių ir penkerių metų, iki 22 val. 30 minučių žiūrėdavo filmus savo kambaryje.

Nigelas ir Bianca nebuvo nerūpestingi tėvai, jie tiesiog pasirinko netinkamą dienos režimą. Tėvai nesugebėjo blogo Ellos elgesio susieti su miego trūkumu. Įvertinę situaciją jie suvokė, kad jų vaikas nėra siaubūnas, tiesiog jam trūksta miego.

Agresyvus Jay’aus Cooperio elgesys su broliu Owenu kėlė nerimą berniukų mamai Kathy. Ji jautė, kad sūnus gali elgtis ypatingai žiauriai, taigi vengė kontakto su juo. Susidariusi aiškesnį vaizdą ji suvokė, kad Jay’us imdavosi smurto, nes pats tai patyrė vaikystėje. Iš tiesų berniuko baimė dar labiau didino jo pyktį ir trukdė suvokti, koks gi fizinis kontaktas yra priimtinas, o koks – ne. Tai tik sunkino padėtį.