Siaubu autobusas 6

Netrukus jis jau sėdi virtuvėje prie stalo, paskubomis kimšdamas burnon sumuštinį.

– Gal dar ką suvalgytum, Nonvalai? – klausia Sokas.

Jau tokią ankstyvą valandą jis skimbčioja prie stiprintuvo neprijungta bosine gitara. Jo šūkis toks: repetuoti niekados ne per anksti. Arba ne per vėlu... Sokas baigia penktą dešimtį ir vis dar viliasi ūmai išgarsėti su savo grupe Rokas Su Majonezu (RSM).

Tarpduryje pasirodo žmogysta su chalatu, nešina palete ir teptukais.

Regis, kažkas nuo ankstaus ryto ketina tapyti.

– Šit kaip! Labai skubi, Nonvalai?

Nonvalas pilna burna linkteli.

– Į mokyklą.

Gerda nustebusi susijuokia.

– Nuo kada pradėjai vaikščioti į mokyklą taip anksti?

Dažniausiai turiu verste versti tave iš lovos. Niekad nenori lįsti iš savojo siaubų užkampio. Vadinasi, turėjo nutikti kažkas nepaprasta.

Nonvalas gūžteli pečiais ir skubiai gurkšteli arbatos.

Gerda atsiremia į durų staktą.

– Ar yra kas nors, ką turėčiau žinoti, mažiau? Gal ką iškrėtei?

Nonvalas apsimeta net neišgirdęs šio klausimo.

– Gerai, tada ne.

8