Page 1

Linas Slušnys,

vaikų ir paauglių psichiatras, LIONS QUEST programos direktorius

Jonas Girskis,

neurologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas

Paulius Jurkevičius,

dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondentas Romoje

Linas Slušnys: paauglystė – visiškai naujas žaidimo etapas. Atsakymai į amžinus klausimus: kaip pažinti save ir suprasti draugą, kodėl sunku sutarti su tėvais, kas yra vyriška draugystė, kuo meilė skiriasi nuo susižavėjimo? Išmoksi pasitikėti savimi, įveikti laikinus stresus ir į kasdienes problemas galėsi žiūrėti iš aukšto. Jonas Girskis: vyras turi būti ne tik stiprus ir gražus, bet ir sveikas. Įvertink savo fizinę būklę ir nepatingėk atlikti gydytojo siūlomų pratimų. Ir dar čia rasi apie tai, ko nepatogu klausti nei tėvų, nei draugų. Paulius Jurkevičius: reikia valyti ne tik dantis, bet ir batus. Išmoksi užsirišti kaklaraištį ir neišsigąsti, šalia lėkštės pamatęs daugiau nei vieną šakutę. Sužinosi, kaip prakalbinti merginą, kaip bendrauti su vyresniais ar užmegzti pažintį internete. elgtis protingai. Koks vyras be pinigų? Šis skyrius – trumpas savarankiškumo pradžiamokslis su naudingais patarimais, o pabaigoje siūloma pati geriausia investicija gyvenime.

finansų ekspertas

Gabrielius Liaudanskas – Svaras, hiphopo grupės „G&G Sindikatas“ lyderis

Gabrielius Liaudanskas – Svaras: lais-

valaikis – svarbiausia mūsų gyvenimo dalis. Tai ne vien televizorius, kompiuteris ir knygos, bet ir laiptinės chebra, riedlentės, motociklai. Ir dar pankai, gotai, metalistai bei kitoks į rėmus netelpantis jaunimas, apie kurį Svaras turi ką pasakyti. ISBN 978-9986-16-775-4

9 789986 167754

BŪK VYRAS

Algimantas Variakojis: su pinigais reikia

Algimantas Variakojis,

Linas Slušnys • Jonas Girskis Paulius Jurkevičius • Algimantas Variakojis Gabrielius Liaudanskas – Svaras

Paauglystė – tartum šuolis parašiutu: baisu, bet stengiesi suvaldyti drebančias kojas ir, atsainiai išsišiepęs, krinti, kad nuo žemės atsikeltum jau kaip tikras vyras. Kad nekristum veidu į purvą, padės penki labai patyrę instruktoriai.

Linas Slušnys Jonas Girskis Paulius Jurkevičius Algimantas Variakojis Gabrielius Liaudanskas – Svaras

BŪK VYRAS Berniukų knyga


Linas Slušnys Jonas Girskis Paulius Jurkevičius Algimantas Variakojis Gabrielius Liaudanskas – Svaras

BŪK VYRAS Berniukų k n y ga VILNIUS 2010


UDK 159.927-055 Bu-171

Iliustravo RYTIS DAUKANTAS

Dalis už šią knygą gautų lėšų skiriama LIONS QUEST programai Lietuvos mokyklose remti.

ISBN 978-9986-16-775-4

© Linas Slušnys, 2010 © Jonas Girskis, 2010 © Paulius Jurkevičius, 2010 © Algimantas Variakojis, 2010 © Gabrielius Liaudanskas, 2010 © Rytis Daukantas, iliustracijos, 2010 © Asta Puikienė, dizainas, 2010 © „Tyto alba“, 2010


TURINYS PAAUGLYSTĖS LABIRINTAI. Linas Slušnys ...................................13

Kitas žaidimo lygis ........................................................................................................................... 14 I dalis. POKYČIŲ METAS . ....................................................................15 Suaugusieji – draugai ar globėjai? . ................................................................ 15 Mokykloje viskas kitaip . ..................................................................................... 16 Susidraugauk su savo kūnu . .............................................................................. 17 II dalis. EMOCIJŲ SKALĖ . .....................................................................20 Džiaugsmas . .............................................................................................................. 22 Pyktis . ........................................................................................................................... 23 Laimė . ........................................................................................................................... 25 Sielvartas, liūdesys .................................................................................................. 27 Baimė ............................................................................................................................ 27 Meilė, susižavėjimas, neapykanta ................................................................... 30 Nerimas . ...................................................................................................................... 31 III dalis. STRESAS IR DEPRESIJA .........................................................34 Stresas ........................................................................................................................... 34 Kas sukelia stresą . ............................................................................................ 35 Streso mechanizmas . ..................................................................................... 36 Kaip įveikti stresą ............................................................................................. 38 Nepasiduok nereikalingam stresui . ....................................................... 40 Depresija ..................................................................................................................... 43 Depresija – liga . ................................................................................................ 43 Depresijos priežastys ..................................................................................... 44 Kada reikėtų sunerimti ................................................................................. 45 Kaip elgtis, užklupus depresijai ................................................................ 46 IV dalis. NAMŲ TERITORIJA ................................................................48 Kas tvarkys namus . ................................................................................................ 48


Jei nesiseka mokslai ............................................................................................... 49 Kai barasi tėvai . ........................................................................................................ 52 Dvylika būdų sutarti su tėvais .......................................................................... 54 Skyrybos. Nauja šeima.......................................................................................... 58 V dalis. DRAUGAI IR PRIEŠAI .............................................................60 Vidinis ir išorinis „aš“ ............................................................................................ 61 Bendraminčiai – jėga ............................................................................................ 63 Išmok pasakyti „ne“ . .............................................................................................. 65 Apie tikrą draugystę ir prisitaikymą . ............................................................ 66 Kaip elgtis sudėtingose situacijose . .............................................................. 68 Pagalba galvojančiam apie savižudybę ................................................. 68 Pagalba ketinančiam bėgti iš namų ........................................................ 69 Pagalba patiriančiam prievartą ................................................................. 70 VI dalis. PIRMOJI MEILĖ . .......................................................................73 „O aš taip myliu, aš taip myliu...“ . .................................................................... 73 Amžinas klausimas: kas yra meilė? . ....................................................... 75 Ar ji tikrai tau skirtoji . .................................................................................... 77 Kaip su ja bendrauti . ...................................................................................... 80 „Sudie, mano mergaite, sudie...“ ....................................................................... 80 VII dalis. BŪK LYDERIS .............................................................................83 Išmok klausytis . ....................................................................................................... 83 Išmok pasitikėti savimi . ....................................................................................... 86 Įgūdžiai .................................................................................................................. 86 Pagarba .................................................................................................................. 87 Atsakomybė ........................................................................................................ 89 Kaip išsiugdyti pasitikėjimą savimi ........................................................ 90 III dalis. ATSARGA GĖDOS NEDARO ................................................93 V I kebli tema: žalingi įpročiai . ............................................................................. 93 Narkotikai . .......................................................................................................... 94 Alkoholis .............................................................................................................. 94 Rūkymas . ............................................................................................................. 98


II kebli tema: intymios paslaptys . ............................................................... 102 Subtilios problemos .................................................................................... 103 Lytinis potraukis ........................................................................................... 103 Varikocelė ......................................................................................................... 104 Kas žinotina apie prezervatyvus ........................................................... 105 Mitai apie lytiškai plintančias ligas (LPL) ....................................... 107 Interneto spąstai ................................................................................................... 108 Tai tik pradžia... ............................................................................................................................... 111 GYDYTOJO PATARIMAI. Jonas Girskis . ...........................................113

Susipažinkime ................................................................................................................................. 114 I dalis. DVASINĖ SVEIKATA ..............................................................115 Stotelė tarp praeities ir ateities ...................................................................... 115 Šeima – tavo uostas . ........................................................................................... 116 Nesipyk – ir būsi sveikas . ................................................................................ 117 Brangink laiką ir gerbk išmintį . .................................................................... 118 II dalis. LYTIS IR SEKSUALUMAS ....................................................119 Lytinis auklėjimas . ............................................................................................. 119 Stebėk ir pažink save . ......................................................................................... 121 Masturbacija . ......................................................................................................... 123 Lytiniai santykiai .................................................................................................. 124 Saugus seksas ......................................................................................................... 126 Lytinė higiena ........................................................................................................ 128 Bėdos ir gėdos ....................................................................................................... 128 Prostatitas . ........................................................................................................ 128 Pėdų grybelis . ................................................................................................. 129 III dalis. FIZINĖ SVEIKATA . .................................................................131 Ką žinai apie raumenų ir kaulų sistemą? ................................................. 131 Taisyklinga laikysena . ........................................................................................ 132 Tavo darbo vieta ............................................................................................ 133 Tavo kuprinė . .................................................................................................. 133


Stuburo ir kaulų ligos . ....................................................................................... 134 Skoliozė .............................................................................................................. 134 Kifozė, arba Šauermano liga . .................................................................. 135 Osgudo-Šliaterio liga . ................................................................................ 135 Fizinio aktyvumo paslaptys ........................................................................... 136 Kokios fizinės savybės leidžia tau judėti . ......................................... 136 Netingėk sportuoti . ..................................................................................... 139 Kaip kilnoti svarmenis ............................................................................... 140 Apšilimas ........................................................................................................... 142 Augimo bėdos ................................................................................................ 143 Netradicinė medicina . ...................................................................................... 150 Meditacija ......................................................................................................... 150 Joga ....................................................................................................................... 151 ETIKETO PASLAPTYS. Paulius Jurkevičius . ..................................155

Prieš rungtynes. Kam reikia etiketo? .................................................................................. 156 Pirmas kėlinys. ĮVAIZDIS – ŽINIA PASAULIUI ..................................161 Sutinka pagal drabužį ........................................................................................ 161 Kostiumo laisvė ............................................................................................. 163 Kaklaraiščio kodas ....................................................................................... 164 Ideali aprangos formulė . ........................................................................... 165 Marškinių elegancijos abėcėlė ............................................................... 166 Batai, diržas ir kiti vyriškumai ................................................................ 166 Etikečių dilema . ............................................................................................. 172 Higienos malonumas ........................................................................................ 174 Kūno švara . ...................................................................................................... 174 Kūno estetika .................................................................................................. 177 Penkios mintys apie įvaizdžio kūrimą ...................................................... 180 Antras kėlinys. BENDRAVIMO ETIKETAS ...........................................181 Pasisveikinimo ritualas .................................................................................... 181 Prisistatymas ir pristatymas ........................................................................... 183


Devynios strateginės pristatymo taisyklės . .................................... 184 Pokalbio menas .................................................................................................... 187 Juokas – dalykas rimtas .................................................................................... 189 Dovanos – kaip širdis liepia ........................................................................... 190 Bendravimo subtilybės . ................................................................................... 191 Su tėvais . ............................................................................................................ 191 Su vyresniais už save . .................................................................................. 191 Su kitokiais negu tu . .................................................................................... 192 Su ja ...................................................................................................................... 192 Bendravimas per atstumą . .............................................................................. 194 SMS – trumposios žinutės ...................................................................... 195 Elektroninis paštas ....................................................................................... 195 Pokalbių svetainės ........................................................................................ 196 „Facebook“ ir kiti socialiniai interneto tinklai . .............................. 196 apildomas kėlinys. PEILIŲ KLASTA . ....................................................198 P Po rungtynių .................................................................................................................................... 203 NE TIK APIE PINIGUS. Algimantas Variakojis . ............................205 I dalis. KAIP TAPTI SAVARANKIŠKAM, arba PENKIOLIKOS METŲ KAPITONAS ................................207 Pinigai tavo kišenėje ........................................................................................... 208 Kaip užsidirbti pinigų . ...................................................................................... 210 Darbai ir mokslai . ......................................................................................... 213 „Nieko asmeniška, tai tik verslas...“ . ..................................................... 215 Kad taupyti būtų smagu . ................................................................................. 218 Mokykis pirkti ....................................................................................................... 221 Pirkti ar nepirkti? 12 procentų taisyklė . ........................................... 222 Kiek kainuoja laikas . .......................................................................................... 225 Kas už ką moka ..................................................................................................... 225 II dalis. SVAJOK APIE ATEITĮ ............................................................229 Kurk gyvenimo planus ..................................................................................... 229


Mokslas – tai jėga . ............................................................................................... 232 Savarankiško gyvenimo pradžia .................................................................. 233 Samdyti ar būti samdomam . .................................................................. 233 Išvaizda ir elgesys – tavo vizitinė kortelė .......................................... 236 Dirbk keliaudamas ....................................................................................... 237 Žingsniai į verslą ................................................................................................... 239 Svarbiausia – charakteris . ......................................................................... 239 Rizikos toleravimo testas ......................................................................... 244 Jeigu gimė verslo idėja... . ........................................................................... 245 Kas žinotina pradedančiam investuotojui . ..................................... 248 Vienos skolos istorija, arba Kaip išgyventi ............................................. 255 Šykštaus gyvenimas pilkas . ............................................................................ 257

LAISVALAIKIO MENAS. Gabrielius Liaudanskas – Svaras ..........261

Laimės receptas . ............................................................................................................................ 262 I dalis. LAISVAS LAIKAS – GERAS LAIKAS .................................265 Namuose nenuobodu ....................................................................................... 266 Ką rodo televizorius .................................................................................... 266 Magnetinė kompiuterio trauka ............................................................. 267 Atsiversk knygą .............................................................................................. 269 Filmų pasaulis ................................................................................................. 271 Nepamiršk žaidimų ..................................................................................... 272 Pasidaryk pats ................................................................................................. 273 Kolekcionavimas ir kiti hobiai ............................................................... 275 Gatvė: rojus ir pragaras ..................................................................................... 276 Laiptinės chebra . ............................................................................................ 277 Narkotikai ir kitos pagundos .................................................................. 278 Riedlentės, riedučiai ir BMX .................................................................. 279 Motociklai ir automobiliai ....................................................................... 280 Sportas – smagu ir sveika ................................................................................ 281 Augintiniai – draugai, už kuriuos esi atsakingas . ................................ 282


II dalis. JAUNIMO SUBKULTŪRA ....................................................284 Hipiai . ........................................................................................................................ 284 Metalistai . ................................................................................................................ 285 Gotai ........................................................................................................................... 286 Skustagalviai .......................................................................................................... 287 Pankai . ....................................................................................................................... 288 Hiphopas . ................................................................................................................ 290 „G&G Sindikato“ istorija .......................................................................... 291 Grafičiai . ............................................................................................................ 294 POST SCRIPTUM ..................................................................................299

Vaikinų literatūra?! O kodėl ne? Kęstutis Urba . ............................................................. 300 Lotyniški žodžiai ir posakiai .................................................................................................... 310 Šiuos pavadinimus matome kasdien. Ką jie reiškia? Giedrius Drukteinis ......... 323


Algimantas Variakojis

NE TIK APIE PINIGUS

Parašyta jaunimui, bet galima skaityti ir vyresniems


Sveikinu – šiame kompiuterinių žaidimų ir televizijos pasaulyje skaitai knygą. Ir teisingai darai, nes kalbėsime apie tavo gyvenimą, apie pasiruošimą ateičiai. Kalbėsime apie pinigus – tema, kurios žmonės neretai vengia. Noriu pasidalyti savo patirtimi, kaip tvarkytis su pinigais, kaip jų uždirbti, o svarbiausia – kaip juos išsaugoti. Papasakosiu tau apie savo klaidas ir pergales, kurios padėjo man tapti finansų ekspertu. Beje, man labai patinka mintis, kad ekspertas – tai daugiausia visko išbandęs ir daugiausia klaidų padaręs žmogus. Aš pamažu tampu vis geresniu ekspertu, vis dar įsiveliu į ką nors nauja ir... vėl klystu. Nors, manau, sava patirtis svarbiausia, gal mano pasakojimas padės tau išvengti elementarių klaidų, o suklydus lengviau atsitiesti.

206

B Ū K

V Y R A S


Pirma dalis

KAIP TAPTI SAVARANKIŠKAM, ARBA PENKIOLIKOS METŲ KAPITONAS

Taip taip, išmokęs elgtis su pinigais, tapsi savo gyvenimo kapitonu. Ne visiems tai pavyksta. Vieni drąsiai plukdo savo laivą per audras, prisitaikydami prie bangų, vėjų, neįtikėtinai manevruoja, žinodami, kad bet kurią akimirką gali laivą pasukti ten, kur nori. Jie visada turi tikslą, nes plaukimas be tikslo – ir Vadovauti savo gytėra betikslis plaukimas. O kiti visą gyvenimą prasėdi venimo laivui reikia galeros* dugne apsikabinę irklą ir, klausydami komanpradėti čia ir dabar, dų iš viršaus, vograuja: „Vargšeliai, jie tenai, viršuje, ne po penkerių ar šlampa, jiems reikia sukti galvą, kur link kreipti laivą, dešimties metų. kaip lopyt bures, o mes... Aštuonias valandas irkluojam, aštuonias miegam, aštuonias valandas žiūrim teliką ir geriam alų. Ir ko ten lipti į viršų. Pro liuką ir taip viskas matyti.“ Tokie netampa net jūrininkais – visą gyvenimą dirba kitiems, neišlenda iš skolų ir nuolat keikia likimą. Vadovauti savo gyvenimo laivui reikia pradėti čia ir dabar, o ne po penkerių ar dešimties metų. Išmok pats priimti sprendimus, pelnyk pagarbą, tapk savarankiška asmenybe. Ir tam visai nereikia pirkti savo laivo. Nebent... pats to panorėsi.

* Irklinis VII–XVIII a. karo laivas; galerą irkluodavo prikaustyti vergai, nusikaltėliai, kariai.

N E

T I K

A P I E

P I N I G U S

207


Pinigai tavo kišenėje Tikrai nepasakosiu, kaip iš tėvų išprašyt daugiau pinigų. Nepateiksiu ir taisyklių, kurių laikydamasis taptum turtingas. Gerai būtų – perskaitai reikiamą knygą ar straipsnį, padirbėji ten, kur nurodo penktas taisyklių punktas, investuoji į aštuntame punkte nurodytą kompaniją, pelną panaudoji, kaip nurodyta skyriuje „Laisvalaikio menas“, – ir tampi turtingas. Žmonės visi skirtingi, skirtingi ir jų norai. Pažiūrėk, kaip pasaulio įžymybės siekė aukštumų – kiekvienas nuėjo savo kelią, visos sėkmės istorijos unikalios. Ar privalome gyventi ir elgtis taip, kaip jie? Manau, verta pasidomėti, kokių klaidų jie darė, kaip kūrė planus, kaip juos keitė ar siekė savo tikslo. Bet esu įsitikinęs, kad kiekvienas turėtume susikurti savas taisykles, savus tikslus. Būti atsakingas už SAVO su niekuo nepalyginamą gyvenimą. Tos taisyklės ir gyvenimo nuostatos nebūtinai turi sutapti su mano arba kitų. Ne kartą teko matyti, kaip maži (kartais ir didesni) vaikai, sustoję prie saldainių ar žaislų skyriaus, o dažniausiai prie kasos, maldauja tėvų: „Nupirk man šitą daiktą.“ Kiti ne maldauja, o rėkte rėkia: „Nuuuuuuuupirk!“ Ir nepadeda jokie argumentai, tėvų aiškinimai, kad šis daikčiukas nereikalingas ar per brangus. Paaugę nebūname tokie kategoriški, bet tas įdomių daiktų pasaulis, palaikomas milžiniškos reklamos industrijos, vis dar mus veikia. Ir vėl – nupirk... Ir nereikia man aiškinti, kaip labai to daikto reikia. Reikėjo visko ir man, ir mano abiem sūnums dabar reikia. Kuo dažniausiai baigiasi? Tėvai arba perka, arba ne. Ar yra kita išeitis? Štai patarimas, kurį siūlau vaikams ir jų tėvams. Tikiuosi, sudomins ir tave. Jis gali padėti sutaupyti pinigų ir, svarbiausia, tėvų nervų. Susitark su tėvais dėl sumos, kurią gautum VISOMS savaitės išlaidoms. Tu jiems pažadi nezyzti ir neprašinėti daugiau, jie iš karto duoda tau visus savaitei skirtus pinigus. Patikėk, vienoks jausmas, kai tėvai perka viską, ko tik užsimanai, ir visai kitoks, kai pats atsakai už SAVO pinigus. Be abejo, gali kilti pagunda

208

B Ū K

V Y R A S


viską išleisti naujam muzikos centrui arba galingam žaidimų kompiuteriui – šito bijo ir tavo tėvai. Pasitarkite, kiek pinigų išleisi drabužiams, kiek maistui (netaupyk maistui!). Aš, pavyzdžiui, net savo mažajam sūnui Kęstučiui, kuriam neseniai sukako devyneri, patikiu pinigus, kad jis pats mokykloje sumokėtų už būrelius ir maitinimą. Paprastas veiksmas, bet kokį pasididžiavimą matau jo akyse, kai jis tai daro! Dėl kitų išlaidų su savo vaikais susitariam taip – skiriu tam tikrą sumą pinigų savaitei ir nenurodinėju, kur tie pinigai turi būti išleisti. Gali juos kaupti ar išleisti per vieną dieną saldainiams, niekučiams. Tai jų sprendimas. Tėvai, kaip minėjau, prisibijo, bet... Tai išties geriausia pamoka. Po pirmų kelių savaičių, kai tie pinigai būdavo tučtuojau išleidžiami, o vaikui tekdavo stovėti nukabinta nosimi, nes kišenėje švilpdavo vėjai, viskas pasikeitė. Pastebėjau, kad pinigų švaistymas gerokai sumažėjo, sūnūs net pradėjo tartis su manimi ar mama, prieš pirkdami kokį daiktą. Mat pinigai ne iš dangaus byrėjo, o buvo realūs, suma – ribota. Pasikalbėk apie tai su tėvais, gal ir tau pavyks sutarti. Tada pamatysi, kaip greitai pasikeis tavo požiūris, norai, imsi labiau save gerbti. Ir drabužius gali pirkti pats. Žinoma, čia lengva suklysti. Neturėdamas patirties, išsirinksi, atrodytų, gerą daiktą, ir tik vėliau paaiškės, kad jis prastos kokybės arba nepraktiškas. Mes šeimoje sutarėme taip – drabužiams irgi skiriama tam tikra suma pinigų, sūnus išsirenka parduotuvėje jam patikusius daiktus, juos pardavėja atideda, o paskui kartu nuvažiavę į parduotuvę įvertiname kokybę ir kainą. Vis dėlto paskutinis sprendimas – vaiko. Mes turime veto* teisę, bet ja nepiktnaudžiaujame. Jeigu jau gauni iš tėvų kišenpinigių ir leidi juos savo nuožiūra, sveikinu – esi kelyje į finansinį savarankiškumą, pats tvarkai savo pinigus. Nori žengti dar vieną žingsnį į priekį? Pasidomėk, kiek tėvai moka už butą, elektrą, vandenį. Šios sumos gali išgąsdinti, bet, manau, sukels minčių – kaip galima tiek pinigų uždirbti. Paprašyk, kad tėvai leistų (aišku, jų pinigais) sumokėti už paslaugas. Suprasi, kaip dirba bankas, kaip skaičiuojamos išlaidos. Galbūt tada labiau branginsi tai, ką turi. Tėvams toks domėjimasis tikrai patiks. * Veto (lot. draudžiu) – vieno nario neleidimas įsigalioti daugumos narių priimtam sprendimui.

N E

T I K

A P I E

P I N I G U S

209


Kaip užsidirbti pinigų Vieni gauna kišenpinigių, ir jiems to užtenka. Kitiems reikia daugiau. O kartais pinigų trūksta ir tėvams. Iš kur gauti pinigų? Kiekviena šeima turi savo taisykles, savo įpročius. Kai kurie tėvai moka vaikams už gerus pažymius, kiti už tai, kad vaikai tvarko namus. Esu ir aš mokėjęs premijas savo sūnui, kad jis, dar nelankydamas mokyklos, atmintinai sudėdavo skaičius. Vis dėlto manau, kad už gerą mokslą, namų tvarkymą ar gerą elgesį neturėtų būti mokama, – juk taip ir dera elgtis. Tokia mano nuomonė. Paauglystėje užsidirbti nėra paprasta. Pats gyvenau sovietinėje santvarkoje. Nors tada buvo šlovinamas darbas, egzistavo (iki dabar išlikęs) ir principas – vaikų išnaudoti negalima. Nėra galimybės dirbti, nėra galimybės užsidirbti. Vis dėlto mes rinkdavome makulatūrą – gaudavome kelias kapeikas ir – tik nesijuok – keletą ritinėlių tualetinio popieriaus arba knygą, kurią perskaitę galėdavome parduoti. Vasarą visiems kolūkiečiams būdavo privaloma nuravėti tam tikrą skaičių lysvių. Mokėdavo nedaug, ir ne kiekvienas garbingo amžiaus kaimo žmogus įstengdavo tuos darbus nudirbti. Jaunam berniokui tai buvo galimybė užsidirbti vieną kitą rublį (visoje Sovietų Sąjungoje naudoti pinigai, paprašykit tėvų apie juos papasakoti). Rudenį fabrikai supirkinėdavo uogas. Aš skindavau šermukšnius – išeidavo nemaža sumelė. Anksčiau mokyklose rengdavo darbo ir poilsio stovyklas, taigi nuo 9 klasės per vasarą jau būdavo galima šiek tiek užsidirbti. Bet būdavo, kad dirbame nevienodai, o pinigus dalijamės po lygiai. Nemanau, kad tai buvo parduotos vasaros – smagiai leisdavome laiką su draugais, miestiečiui kaimas šiek tiek dvelkė egzotika. O jau tas šviežio šieno kvapas... Ar kada jį jautei? O tas smagumas karštą vasaros dieną suprakaitavusiam, aplipusiam žole pūkštelti

210

B Ū K

V Y R A S


į ežerą! O keltis su rasa tekant saulei, kad pamojuotum dalgiu! Taip, aš moku pjauti žolę dalgiu – senelis išmokė. Tik arti neišmokau – labai jau atsakingas darbas, ne mokinukui. Ir šiais laikais kaime jaunuoliui darbų, matyt, nestinga. Mokėjimas vairuoti traktorių ar kombainą tikrai nekliudys studijuoti universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Ką daryti miesto vaikui? Pasukti galvą. Štai mes gyvename name. Pinigų savo vaikams už tai, kad pjauna žolę prie namo, nemoku. Bet neprieštaraučiau, jeigu su mūsų žoliapjove jie nupjautų žolę kaimynui. Ir taip užsidirbtų pinigų. Lengvi ir paprasti darbai – išplauti koridorių, iškasti griovį. Tik paklauskite kaimyno, manau, jis tikrai nepagailės šimto kito už tai, kad nudažysite jam tvorą. Jums patogiu laiku, šviečiant saulei, pasitelkus pagalbon keletą draugų. Sėdi prie kompiuterio? Pasisiūlyk kam nors surinkti tekstą ar išversti iš anglų kalbos. Mėgstu fotografuoti ir filmuoti. Vėliau medžiagą apdoroju kompiuteriu ir sukuriu filmuką. Kai vieniems draugams jubiliejaus proga iš senų nuotraukų sukūriau dešimties minučių prisiminimų albumą, parinkau ir muziką, kiti mane užvertė prašymais padaryti tą patį. Siūlė pinigų. Man šis užsiėmimas patinka, smagu džiuginti draugus, bet turiu ir kitų darbų. Ir laisvalaikį leidžiu ne vien prie kompiuterio. O jums būtų puiki galimybė. Išmokite tai daryti, sukurkite kelis darbelius su tėvų nuotraukomis ar filmuota medžiaga, parodykite kitiems, padovanokite keliems draugams ir, pamatysite, – sulauksite užsakymų. Mano vyresnysis sūnus Mindaugas nemokamai sukūrė kelis plakatus vienai naujai muzikos grupei ir, esu tikras, jei nenuleis rankų, tobulės, už naujus darbus gaus šiek tiek pinigų. Jei moki fotografuoti, tobulink įgūdžius – užsidirbti litą kitą gali fotografuodamas vestuves ar kitas šventes. Kelionės nuotraukas galima parduoti interneto svetainėms, o jei pavyko užfiksuoti įsimintiną, netikėtą įvykį, – pasiūlyk naujienų agentūroms, gali gauti ir keletą tūkstančių. Be to, kaip ir mano laikais, galima rinkti uogas, grybus, vaistinius augalus. Ir pinigų užsidirbsi, ir gamtoje pabūsi. Nukask sniegą kieme... Kaip sunku būna žiemą išvažiuoti iš pripustytų kiemų. Gal namo gyventojai ar bendrijos pirmininkas sumes keletą litų? Netingėk paklausti!

N E

T I K

A P I E

P I N I G U S

211


Jei noriu pasveikinti bičiulį, o trūksta laiko, nupirkęs gėlių paprašau jas pristatyti draugui į darbą arba naGėda ne dirbti mus. Tik ne visi gėlių pardavėjai tą paslaugą teikia. O sunkius ar nešvajeigu teikia, tenka mokėti 50–70 litų. rius darbus, – O kaip idėjos – „balionai į namus“, „mes pavedžiosigėda gyventi me jūsų šunį“? Kas laisto kaimynų gėles, kai jie atostoapsileidus. gauja? Gal beviltiškai nusilupusi kaimynų tvora erzina ne tik jus, bet ir pačius kaimynus? Pasuk galvą! Pasikalbėk su tėvais, giminaičiais, draugų tėvais, kaimynais. Pasakyk, kad nori užsidirbti, esi pasiruošęs atlikti darbą iki galo ir tvarkingai, kad per valandą norėtum gauti tiek ir tiek litų. Arba kad nori ko nors išmokti ir iš pradžių sutinki dirbti netgi nemokamai. Gal kas nors paprašys nuplauti mašiną, pavedžioti šunį, palaistyti daržą. Jeigu vertinsi savo darbą ir gerai jį atliksi, tikrai sulauksi ir rimtesnių pasiūlymų. Visi darbai geri, gėdingų nėra. Dauguma dabartinių milijonierių pradėjo gyvenimą nuo paprastų darbų – krovė vagonus stotyje, rūšiavo daržoves sandėliuose. Ir šiandien, jeigu prireiktų, esu įsitikinęs, jie pasiraitotų rankoves ir nebijotų susitepti rankų. Neseniai skaičiau smagią istoriją, kaip tarybiniais metais į alpinistų stovyklą atvažiavo anglų lordas. Stovykla buvo apleista, netvarkinga, ypač baisi ir nešvari išvietė. Аlpinistai paslapčia šaipėsi, laukdami, kaip į tai reaguos lordas. Šis paprasčiausiai paėmė kibirą, šluotą ir viską sutvarkė. Gėda ne dirbti sunkius ar nešvarius darbus, – gėda gyventi apsileidus. Šiandien tiek bedarbių, gaunančių valstybės pašalpą. Klausiu vieno: ar galėtum iškasti griovį prie mano namo? Atsako: ne, aš juk vadybininkas, kaip čia dabar kasiu griovį? O pats ne kartą mačiau, kaip didelės firmos savininkas griebia kastuvą į rankas, kad padėtų savo darbininkams lieti naujo cecho pamatus, arba, nusimetęs švarką, su baltais marškiniais lenda pažiūrėti, kas sugedo staklėse. Tokie žmonės be darbo nelieka. O jeigu ir lieka, tai trumpam. Net jeigu pinigų užtenka, svarbu išmokti užsidirbti jų pačiam, pajusti, kad jie taip lengvai nebyra į kišenę. Suvokti, kad dirbant greitai ir kokybiškai arba sugalvojus, kaip geriau ar paprasčiau atlikti darbą, galima užsidirbti daugiau. Atlygio dydis priklauso nuo žinių ir gebėjimų.

212

B Ū K

V Y R A S


Dėmesio! Jeigu sumanysi imtis kokios nors nuolatinės veiklos ar rimtesnio darbo, nepamiršk posakio: yra du neišvengiami dalykai – mirtis ir mokesčiai. Plačiau www.vmi.lt. Darbai ir mokslai Skatinu dirbti, bet noriu priminti, kad jaunystė – gražiausi gyvenimo metai. Jei kiauras dienas nenuleisi akių nuo kompiuterio ar neištiesdamas nugaros dirbsi, neteksi dalies savęs, dalies savo gyvenimo. Reikia išmokti pasirinkti prioritetus, išsaugoti aukso viduriuką: kiek laiko skirti darbui už pinigus čia ir dabar, kiek laiko skirti mokslams, kad ateityje uždirbtum daugiau, ir Dykaduonis metų kiek laisvalaikiui – nuotykiams, kelionėms ir ieškojimetais svaičioja mams (turiu galvoje ne tuščią dykinėjimą ar kiurksoapie nuostabią ateijimą prie televizoriaus, kompiuterio). tį, bet nieko nedaro, Prasmingas gyvenimas – kai ko nors išmoksti, sukad tokią turėtų. žinai, pamatai. Visada suprasiu vaiką, žaidžiantį kompiuterinį žaidimą, žiūrintį smagų filmą, svajotoju pavadinsiu gulintį ant žolės ir akimis ganantį debesis. Bet niekada nepateisinsiu to, kuris susitapatina su žaidimo herojumi ar auka, paskęsta virtualioje realybėje, atmintinai moka filmus, smulkiai gali atpasakoti jų turinį su visais Australijos,

N E

T I K

A P I E

P I N I G U S

213


Amerikos kraštovaizdžiais, bet tingi nueiti iki miško, nėra stovėjęs žiemą ant slidžių, nardęs ežere, nė karto nėjo į žygį, todėl nemoka pastatyti palapinės, užkurti laužo. Tai dykaduonis, metų metais svaičiojantis apie nuostabią ateitį ir nieko nedarantis, kad tokią turėtų. Stebėk, kas tau patinka, kas geriausiai sekasi. Tobulink savo įgūdžius. Mokykloje man baisiai nesisekė geografija – tie dirvožemio tipai, klimato pokyčiai ilgą laiką buvo kažkas nesuvokiama. Esu dėkingas savo geografijos mokytojai Pleitienei, kuri pastebėjo, kad mane labiau domina ekonominis šalių gyvenimas, ir klausdavo manęs vienintelio dalyko – apibūdinti šalies geografinę padėtį, gamtos išteklius ir pramonės potencialą. Kurioje šalyje vertėtų statyti uostą, o kurioje plėsti tekstilės pramonę. Iki šių dienų laisvai skaitau žemėlapį – tai man padeda kasdienėje veikloje ir leidžia užsidirbti duonai kasdienei. Beje, kai pradėjau buriuoti, iš karto supratau, kas yra ciklonas, kas yra atmosferos frontas, kaip formuojasi debesys, – nes tai reikalinga ir, pasirodo, visai nesunku išmokti. Paklausk savęs ir... išdrįsk paklausti mokytojos – kam reikia to, ko mokaisi? Ar tai pravers gyvenime? Literatūra – kad mokėtume bendrauti, matematika – logiškai mąstyti... Žinau, kad tėvai kartais už vaikus atlieka namų darbus. Todėl su didele pagarba prisimenu savo tėvą. Jis, kai nesugebėdavau išspręsti Mokaisi ne dėl pasunkaus uždavinio, liepdavo imtis lengvesnio, jei neįžymio, o tam, kad kąsdavau ir to, siūlydavo dar lengvesnį – kol galiausiai ką nors žinotum ir imdavau suprasti. Netrukus jau gliaudžiau ir pačias sugebėtum. sudėtingiausias užduotis, tapau vienu geriausių matematikų klasėje. Bet ne tai svarbiausia. Šiandien jau neatsimenu, kas yra sinusas, kas kosinusas, bet logiškai mąstyti, ieškoti įvairiausių sprendimų per matematikos pamokas tikrai išmokau. Prisipažinsiu, dažnai ginčydavausi su mokytojais. Su vienais dėl to, kad moko ne to, ko, mano nuomone, reikia, su kitais dėl to, kad moko ne taip, kaip reikia. Lengva dabar kaltinti anglų kalbos mokytoją dėl to, kad smagiai leidome laiką per pamokas, bet taip ir neišmokome angliškai susišnekėti. Šiandien klausiu savęs: o ką pats padariau, kad išmokčiau? Jau mokyklos metais žinojau, kad ji man bus reikalinga, bet... Universitete mane domino ekonomika. Mokytis buvo lengva ir... nuobodu. Vienintelio dėstytojo (tada dar ne ekonomikos mokslų profeso214

B Ū K

V Y R A S


riaus) Kęstučio Glavecko paskaitos apie kapitalo rinkas, pinigus versdavo pajudinti smegenis. Ir šis dėstytojas iškrėtė man šunybę, ją prisimenu iki šiol (tik dabar jau su pagarba). Per egzaminą jis ėmė manęs klausinėti ne iš mokymosi programos. Ei, kitiems juk užtenka atsakyti į biliete surašytus klausimus! Mano pasipiktinimas buvo atremtas argumentu: „Jeigu domiesi, vien mokymosi programos nepakanka. Ar mokaisi tam, kad gautum pažymį? Ar tam, kad ką nors žinotum ir sugebėtum?“ Mokykis dabar, kad ateityje nereikėtų naktų ir dienų leisti tam, kam anksčiau neskyrei pakankamai dėmesio, – spragoms užkamšyti. Vertinu žmones, kurie studijuodami dirba, ypač darbą, susijusį su būsima profesine veikla. Tada žinai, ko tau iš mokslų labiausiai reikia. Aš pats, pradėjęs studijuoti, dirbau vos ne nuo pirmų dienų. Dirbau traukinių palydovu – tai leido pamatyti daug miestų, nemokant už keliones. Be to, keliaudamas turėjau laiko mokytis, ruoštis egzaminams. Panašios priežastys paskatino įsidarbinti sargu – tylu, niekas netrukdo susikaupti, tik mokykis. Bet turiu draugą mediką, aukščiausios klasės chirurgą, savo srities profesionalą. Jis pradėjo dirbti tik baigęs mokslus ir iš karto pagal specialybę. Visą savo laisvą laiką praleido studijuodamas ir gilindamasis į savo profesiją, septynerius metus, diena iš dienos. Gyveno sunkiai, bet tikslą pasiekė. Jeigu būtų per studijas uždarbiavęs, skyręs daugiau laiko kelionėms, nebūtų tapęs tokiu puikiu specialistu. Šiandien, ištikus nelaimei, be abejonės, kreipčiausi į jį. Taigi – pats turi rinktis ir spręsti, kas svarbiau vienu ar kitu atveju. „Nieko asmeniška, tai tik verslas... (Silpnų nervų žmonėms ir neturintiems humoro jausmo skaityti nerekomenduojama)

Ar girdėjai šią frazę, ištartą Krikštatėvio? Nematei šio filmo? Siūlau pažiūrėti: „Krikštatėvis“, 1972 metai, režisierius Francis Ford Coppola, pagal Mario Puzo romaną. Pakalbėkime apie pelningiausius verslus... Narkotikai, vagystės, žudynės... Kai esi mafijos bosas, viena parduota narkotikų partija atneša keletą, o gal net keliolika milijonų dolerių. Jeigu vadovauji vagių ar reketininkų klanui, beveik nieko nereikia daryti – nusikalstamai gautų pinigų tau pri-

N E

T I K

A P I E

P I N I G U S

215


klausanti dalis sruvena į kišenę malonia srovele. Ar ne romantiška, išlaužus banko seifą, į maišelį susimesti krūvelę šlamančiųjų? Ką gi, panagrinėkime verslo planą, kaip to pasiekti. Filmuose „Krikštatėvis“, „Žmogus su randu“ (1983 m., rež. Brian de Palma), „Vieną kartą Amerikoje“ (1984 m., rež. Sergio Leone; vienas mėgstamiausių mano filmų) tai parodoma gana smulkiai. Visų pirma, reikia daug sportuoti, nes kas klausys paliegusio išblyškėlio? Užsirašyk į kovos menų būrelį – imtynės, karatė – neapsiribok viena sporto šaka. Negerk, nevartok narkotikų, nes ta kompanija nežino žodžio „palauk“ – menkiausia silpnumo akimirka, ir būsi sudorotas. Išmok valdyti ginklą, žinok, kaip jį ardyti, valyti. Apie tai yra knygų, dauguma rusų kalba. Ją irgi reikėtų išmokti, mat mūsiškius gangsterius (toliau vadinsiu juos gangais) sieja artimi ryšiai su Rusijos nusikalstamu pasauliu. Neįkainojamos instrukcijos pateikiamos rusų filme „Brolis“ (1997 m., rež. Aleksej Balabanov). Jei moki kalbą, būtinai pažiūrėk visas 15 „Brigados“ serijų (2002 m., rež. Aleksej Sidorov). Pasimokyti šaudyti galima tire, tik nežinau, ar jų Lietuvoje dar likę. Na, gal ir su žaidimo automatais. Instrukcijų rasite filmuose, kuriuose vaidina Stivenas Sigalas (Steven Seagal). Iš jo galima pasimokyti ir aikido pratimukų. Beje, pirmą kartą susidūrę su priešu ar auka, daugelis sutrinka. Žinai, kodėl? Nes neruošia namų darbų. Taip, taip... Rengiantis tokiai pavojingai (ir pelningai) profesijai reikia išlieti daug prakaito. Paimk į rankas virtuvinį peilį (geriausia du), atsistok prieš veidrodį, dantys sukąsti, lūpų kampučiai nuleisti. Tu piktas, tu laaabai piktas! Ir lėtai košk pro dantis: „Pinigai arba gyvybė!“, „Tu čia kam aiškini?!“ (Parepetuok vieną kitą rusišką frazę.) Kai nustosi iš savęs juoktis – būsi pasiruošęs. Žinok, jei pasirinksi šį kelią, teks atsikratyti abejonių. Norėdamas pakilti aukščiau, turėsi be sentimentų pašalinti iš kelio tuos, kurie tau trukdys. Ir iš tikrųjų, ne filme.

216

B Ū K

V Y R A S


Tai daryti iš pradžių teks pačiam. Ne pro šalį būtų lankyti dramos būrelį, kad išmoktum įtikinėti („žolė – ne Paimk į rankas narkotikas“), meluoti tėvams („užtrukau pas draugą, virtuvinį peilį mama, ruošėme namų darbus, o susikruvinau par(geriausia du), griuvęs“), draugams („aš rimtas bičas, nepažįstu aš tų atsistok prieš veibanditų“). drodį ir lėtai košk Viena labiausiai tau reikalingų disciplinų – matemapro dantis: „Pinitika. Reikia mokėti skaičiuoti pinigus, nes kompanija, gai arba gyvybė!“ kurioje sukiosiesi, ne iš pačių sąžiningiausių. Ar teisingai su tavim dalijasi? Kiek yra procentas nuo obščiako (visos sumos)? Koks nors gangas, skaitydamas šį tekstą, turbūt pasakytų: „Ką šitas molis čia rašo? Viskas yra kitaip. Bosas rūpinasi mumis kaip tėvas, o chebra visada pridengia vieni kitus, neparduoda. Kai aš tapsiu bosu...“ Bet jis ir pats bijo pripažinti, o gal net nesusimąsto apie tai – kalbėdami apie blizgantį gangsterio „Mersedesą“, nepamirškite garso: „Cvankt, cvankt – durelės užsitrenkė, tik tak – tiksi laikrodukas.“ O jeigu tas laikrodukas dar netiksi, vis tiek važinėji gatvėmis su baime, kad jį išgirsi. Gyvensi prabangiame name, bet jame nebus vietos saulei – gyvenimas su nuleistomis užuolaidomis, kad snaiperiai neįsegtų kulkos. Už pinigus pirksi „draugus“, nes vargu ar kas norės su tavimi draugauti. Teks susitaikyti ir su tuo – jeigu tave sužeis, sulauksi kulkos ir iš partnerio, kad neišduotum kitų. Nieko asmeniška, tik verslas. Kodėl skyriuje apie pinigus rašau apie gangus? Todėl, kad ten tikrai sukasi dideli pinigai. Galinga pinigų darymo mašina. Tik proto įgavę veikėjai nenori teptis rankų ir nešvariems darbeliams atlikti samdo vis jaunesnius. Paskutiniu metu policija ir konkuruojančios gaujos smarkiai praretino jų gretas, todėl „torpedoms“ (dirbantiems gatvėje, pardavinėjantiems narkotikus ar puldinėjantiems žmones) mokama vis daugiau. Ir tau gali žadėti aukso kalnus, gausi į rankas vieną kitą šimtą litų, pripasakos apie romantišką „tikrų“ gangų gyvenimą, apie galimybę kada nors tapti bosu. Arba: „Kai sukaupsi vieną kitą dešimtį tūkstančių, galėsi pasitraukti ir pradėt naują gyvenimą.“ Tai melas – gaujos taip lengvai nepaleidžia. Ir bosu niekada netapsi – labai jau daug norinčių, tave „užlenks“ pirmą. O jei ir pasieksi aukštumas, bus baisu atsigręžti ir pamatyti nueitą kruviną kelią.

N E

T I K

A P I E

P I N I G U S

217


Gyvensi prabangiame name, bet jame nebus vietos saulei.

Paprašyk, kad kas nors parodytų tikrą narkomaną, kadaise pradėjusį nuo žolytės, turėjusį sukaupto turto. Viską praradusį ir bejėgį. Ne gaujos narį, o jos auką. Pavartyk penktus laikraščių puslapius – ten daug rašoma apie gangų gyvenimą, tiksliau, apie mirtį. Tokios šio verslo pasekmės.

Kad taupyti būtų smagu Taupymas – ką pačiam primena šis žodis? Norų ribojimą ar naujas galimybes? Jei galvočiau, kad dėl taupymo man reikia atsisakyti skanios bandelės ar iškylos į atrakcionų parką, kankinčiausi kiekvieną dieną, o sutaupyti pinigai neteiktų džiaugsmo. Bet jeigu svajosiu apie tai, ką gausiu, surinkęs tinkamą sumą, kiekvienas pridėtas centas teiks daug laimės. Žinok, kam taupai, ką galėsi nuveikti ar įsigyti, surinkęs tinkamą sumą. Pasikabink priešais ant sienos savo trokštamo dalyko nuotrauką – ar tai būtų mobilusis telefonas, ar kelionė, ar dviratis. Betikslis pinigų kaupimas džiaugsmo neteikia. Betikslis piniPinigus galima kaupti banke, tik... gų kaupimas Būsiu sąžiningas: palūkanos nedidelės, padėjęs šimdžiaugsmo tą litų, per metus sutaupysi vos keletą. Ką siūlau? Paneteikia. dėti galėtų tėvai. Kaip elgiuosi aš? Esu atidaręs „Tėčio banką“, kuriame kas mėnesį skaičiuojamos palūkanos. Kad būtų įdomiau, palūkanų dydis mano banke – 5 procentai per mėnesį. Už kiekvieną išsaugotą šimtą litų kas mėnesį papildomai priskaičiuoju po 5 litus. Du mėnesiai – 10 litų, metai – 60 litų. Sužinoję apie šį banką, indėlininkais panoro tapti žmona ir seneliai, bet tokios palūkanos mokamos tik ypatingiems klientams – mano vaikams. Ir paprastame banke tokių palūkanų negausi. Papasakok apie šią idėją savo tėvams ar seneliams, galbūt jiems irgi patiks. Ir nereikės pinigų prašinėti – pats susitaupysi. Tai savarankiškumo mokyklos dalis. Tiesa, čia irgi glūdi pavojų. Susižavėjęs taupymu, gali išvis nustoti leisti pinigus ir pasiduoti... godumui. Mano vyriausiasis sūnus Mindaugas „Tėčio

218

B Ū K

V Y R A S


banke“ per porą metų sukaupė kelis tūkstančius litų, bet mano džiaugsmą, kad jis išmoko taupyti, užtemdė nerimas – jis visai atprato pinigus leisti. Nustojo pirkti patinkančius daiktus, taupė kiekvieną litą. Savaime pinigų taupymas niekur neveda. Žinoma, svarbu sukaupti tam tikrą sumą pinigų juodai dienai, sunkiems gyvenimo atvejams, bet kaupti, neturint tikslo ar noro kada nors juos panaudoti... Ką tada dariau aš? Tą, ką daro visos pasaulio vyriausybės, kai nori paskatinti vartojimą, – sumažinau palūkanų normą. Tiksliau, uždariau Mindaugui „Tėvo banką“. Teko pačiam galvoti, kaip susitaupyti daugiau pinigų, domėtis realiu investavimu, realiomis banko palūkanomis (du procentai per metus – ne taip patrauklu). Jei nepavyks su tėvais sutarti dėl taupymo su didesnėm palūkanom, paprašyk, kad tavo pinigus jie padėtų į banką tam tikram terminui. Prieš tai paskaičiuok, kiek laiko reikės, kad sutaupytum norimą sumą. Trijų mėnesių? Tebūnie trijų mėnesių terminuotas indėlis. Terminuotą indėlį nutraukti sudėtingiau, todėl ir pagundų išleisti dalį pinigų nekils.

Trumpi patarimai Yra toks senas posakis: praimtas litas – ne litas, praimtas šimtas – ne šimtas. Manau, šį posakį žino tavo tėvai, o ypač seneliai. Visada lengviau išleisti centus – juk tokia smulki moneta. Kokia suma tau atrodo didelė? Vienam tai bus 10 litų, kitam – 100. Mažesnės sumos – smulkūs pinigai. Čia ir slypi išlaidavimo paslaptis –

N E

T I K

A P I E

P I N I G U S

219


smulkūs pinigai mažiau vertinami, juos lengviau išleidžiame. Jeigu reikia ką nors pirkti, sunkiau bus išsikeisPraimtas litas – ti stambesnę kupiūrą. Viena yra iškrapštyti iš kišenės ne litas, praimtas kelias monetas po litą ir visai kas kita pasiryžti išleisti šimtas – ne šimtas. 10 litų banknotą. Todėl kiekvieną kartą, sukaupęs diVisada lengviau desnę sumą smulkių, iškeisk ją į stambesnę kupiūrą, išleisti centus – juk kad būtų mažiau pagundų tuos pinigus išleisti. tokia smulki Ar nešiotis pinigų ir kiek? Manau, kad reikėtų nešiomoneta. tis tiek pinigų, kad gimtajame mieste galėtum parvažiuoti namo (prireikus ir su taksi), nusipirkti maisto. Kitame mieste – kad užtektų pinigų susimokėti už nakvynę, maistą ir, jeigu kas, – parsigauti namo. Šitie pinigai turi būti neliečiami – nepasiduok pagundoms jų išleisti ar paskolinti. Ir gerai paslėpk nuo svetimų akių, kad nepavogtų. Didesnės sumos nešiotis ne tik nėra prasmės, bet ir pavojinga. Nemažai parduotuvių siūlo įvairių nuolaidų. Kad galėtum jomis pasinaudoti, reikalingi čekiai arba įvairūs kuponai, kurie šiaip dažniausiai keliauja į šiukšlių dėžę. Statistika rodo, kad panaudojami tik 5 procentai įvairių nuolaidų kuponų. Rink tėvų ir savo pažįstamų čekius. Taip sąžiningai galėsi pretenduoti į sutaupytus pinigus. Ei, pamažu tampi šeimos finansininku? O kur dar įvairios loterijos! Nelabai jomis tikiu, bet jeigu nieko nekainuoja? Gal ir nerašyčiau apie tai, jei ne vienas atsitikimas mano gyvenime – žmona, užpildžiusi keletą loterijos kortelių, kurias ketinau išmesti, laimėjo šeimai 50 000 litų.

220

B Ū K

V Y R A S


Linas Slušnys,

vaikų ir paauglių psichiatras, LIONS QUEST programos direktorius

Jonas Girskis,

neurologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas

Paulius Jurkevičius,

dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondentas Romoje

Linas Slušnys: paauglystė – visiškai naujas žaidimo etapas. Atsakymai į amžinus klausimus: kaip pažinti save ir suprasti draugą, kodėl sunku sutarti su tėvais, kas yra vyriška draugystė, kuo meilė skiriasi nuo susižavėjimo? Išmoksi pasitikėti savimi, įveikti laikinus stresus ir į kasdienes problemas galėsi žiūrėti iš aukšto. Jonas Girskis: vyras turi būti ne tik stiprus ir gražus, bet ir sveikas. Įvertink savo fizinę būklę ir nepatingėk atlikti gydytojo siūlomų pratimų. Ir dar čia rasi apie tai, ko nepatogu klausti nei tėvų, nei draugų. Paulius Jurkevičius: reikia valyti ne tik dantis, bet ir batus. Išmoksi užsirišti kaklaraištį ir neišsigąsti, šalia lėkštės pamatęs daugiau nei vieną šakutę. Sužinosi, kaip prakalbinti merginą, kaip bendrauti su vyresniais ar užmegzti pažintį internete. elgtis protingai. Koks vyras be pinigų? Šis skyrius – trumpas savarankiškumo pradžiamokslis su naudingais patarimais, o pabaigoje siūloma pati geriausia investicija gyvenime.

finansų ekspertas

Gabrielius Liaudanskas – Svaras, hiphopo grupės „G&G Sindikatas“ lyderis

Gabrielius Liaudanskas – Svaras: lais-

valaikis – svarbiausia mūsų gyvenimo dalis. Tai ne vien televizorius, kompiuteris ir knygos, bet ir laiptinės chebra, riedlentės, motociklai. Ir dar pankai, gotai, metalistai bei kitoks į rėmus netelpantis jaunimas, apie kurį Svaras turi ką pasakyti. ISBN 978-9986-16-775-4

9 789986 167754

BŪK VYRAS

Algimantas Variakojis: su pinigais reikia

Algimantas Variakojis,

Linas Slušnys • Jonas Girskis Paulius Jurkevičius • Algimantas Variakojis Gabrielius Liaudanskas – Svaras

Paauglystė – tartum šuolis parašiutu: baisu, bet stengiesi suvaldyti drebančias kojas ir, atsainiai išsišiepęs, krinti, kad nuo žemės atsikeltum jau kaip tikras vyras. Kad nekristum veidu į purvą, padės penki labai patyrę instruktoriai.

Linas Slušnys Jonas Girskis Paulius Jurkevičius Algimantas Variakojis Gabrielius Liaudanskas – Svaras

BŪK VYRAS Berniukų knyga

Būk vyras: berniukų knyga  

Knygos Būk vyras: berniukų knyga ištrauka

Būk vyras: berniukų knyga  

Knygos Būk vyras: berniukų knyga ištrauka

Advertisement