KARO DIENORAŠTIS. 2014–2015
– Aga, „Pelių gaudyklę“* paleisk! – užsakiau aš. Pajudėjome. Po mano alkūne – kolonėlė. Iš jos dainuoja „Piknikas“. Dar purvas nenuplautas nuo odos, Tik baimės nebėra...** * * * 2014 m. rugsėjo 4 d., gvardijos eilinis Igoris Jefremenka, Jefremas Vyresnysis Maksimas Tylusis Tiščenka ir Kolia Matrosas pasikeitė poste, miegojo. Pradėjau budėti su Olegu Posochovu. Dieną „Meškėne“ vienas paprastai žiūrėdavo per stebėjimo kameras, o kitas ką nors veikdavo. Darbo poste buvo visada: tai kamera nukrito, tai atotampą reikia iš naujo įtvirtinti, tai dar kas nors... Olegas per kamerą užfiksavo judėjimą. Sunkvežimis. Varo pas mus. Keikdamiesi ir rėkdami nubėgome į dešinįjį sparną, iš kur buvo galima pasiekti sunkvežimį. Į postą grįžo Matrosas su Maksu, jie dar nelabai suprato, kas vyksta: iššoko be šarvų užsimiegoję. Iš tikrųjų niekas dar nesusivokė, kas vyksta. „Uralas“ jau spėjo apsisukti. Mes su Olegu ėmėme šaudyti. Pramušėme radiatorių ir ratą. Na, ir į kėbulą dėjome – po pusę dėtuvės kiekvienas. Tie, kurie „Uralе“, pristabdė ir iššoko už mašinos. Pradėjo keiktis: – Ką, į savus šaudote?! – O jūs kas? *
Grupės „Piknikas“ daina „Iš pelių gaudyklės“. (vert. past.)
** Еще грязь не смыта с кожи, / Только страха больше нет... – dainos „Iš pelių gaudyklės“ pradžia. (vert. past.)
171