Issuu on Google+


Fred Friedberg

Iš anglų kalbos vertė lina vyšniauskienė


Į ŽAN GA Per pastaruosius 15 metų pasiekta didelių laimėjimų gydant psichologines traumas ir palengvinant emocinius išgyvenimus, tam parengti nauji psichoterapijos metodai. Geriausiai ištirtas ir plačiai naudojamas metodas – akių judesių technika (AJT). Anksčiau nepaprastą gydomąjį AJT efektą galėjo užtikrinti tik psichoterapeutai, nes pritaikyti gydymą mokėjo tik kvalifikuoti specialistai. Daktaras Fredas Friedbergas pakeitė tokią praktiką. Pirmą kartą vienas iš efektyviausių kada nors sukurtų metodų, palengvinančių emocines kančias, buvo pritaikytas asmeniniam naudojimuisi! Prieš aptardamas unikalų daktaro Friedbergo indėlį ir šios knygos reikšmę, noriu trumpai papasakoti AJT istoriją. Ši technika pirmą kartą buvo panaudota gydant karo veteranus, kurie patyrė psichologinių traumų. Buvo pastebėta, kad jei žmonės įsivaizduodavo tragišką mūšio sceną, o paskui vedžiodavo akimis iš vienos pusės į kitą, situacija vis mažiau jaudindavo. Šį ryškų efektą patvirtino daugelis mokslinių tyrimų. Atkreiptas dėmesys, kad daugybei žmonių, kurie patyrė potrauminį stresą – kai kurie sutrikimus jautė ne vienerius metus – įspūdingai sumažėjo nerimo, pykčio priepuolių, „prisiminimo blyksnių“ simptomų ir atkrito daugybė kitokių su trauma susijusių problemų.


6

Fred Friedberg

Technika neabejotinai veikia. Tik niekas nežino kodėl. Iš pradžių buvo manoma, kad efektas pasiekiamas dėl greitai judančių akių fenomeno. Kol žmonės miega, jų akys juda. Sapnai dažnai atspindi kasdienes problemas ir emocinę įtampą, galbūt greiti akių judesiai – taip pat AJT – yra natūralus organizmo metodas kovoti su psichologine trauma. Tai buvo puiki teorija, tačiau ji pasirodė esanti neteisinga. AJT veikia lygiai taip pat, jei pasitelkiami garsai ar net prisilietimai. Pavyzdžiui, jei girdite spragtelėjimus vienoje ar kitoje ausyje, tas pojūtis irgi gali palengvinti emocines kančias. Metodas veikia ir tuo atveju, kai paeiliui liečiama viena ir kita kūno pusė. Akivaizdu, kad AJT nėra tik regėjimo fenomenas, todėl neįmanoma jo paaiškinti vien greitais akių judesiais. Egzistuoja dar viena teorija, pagal kurią AJT apibūdinama kaip pakartotinių poveikių rezultatas. Daug kartų atgaivindami atmintyje jus neraminančias scenas, palaipsniui prie jų priprantate. Išmokstate išgyventi kančią. Deja, toks tvirtinimas nepaaiškina, kokiu būdu AJT padeda sušvelninti emocines kančias nepaisant skausmingų vaizdų. Jums gali palengvėti net be jokios vizualizacijos. Neseniai paplito teorijos, pagrįstos bendromis visų metodų ypatybėmis, kai gydoma naudojant AJT – paeiliui stimuliuojamos priešingos smegenų pusės. Ar jūsų akys juda iš vieno šono į kitą, ar girdite besikaitaliojančius spragsėjimus, ar liečiate paeiliui vieną ir kitą koją, jūs nuosekliai stimuliuojate iš pradžių vieną, paskui kitą smegenų sritį. Tokia dviejų pusių stimuliacija


gydymas akių judesių technika

7

susilpnina emocinį skausmą. Nerimą, pyktį, kaltę, gėdą – beveik kiekvieną emocinio susijaudinimo rūšį – galima sumažinti pasitelkus AJT. Mes vis dar nežinome, kodėl tai vyksta, bet matome, kad technika yra veiksminga. Pritaikant tradicinę AJT paprastai naikinamos neigiamų prisiminimų pasekmės, tačiau daktaras Friedbergas suprato, kad šis metodas gali būti taikomas šalinti beveik visoms nepageidaujamoms emocijoms. Užuot rinkęs neraminančius vaizdus iš praeities, jis naudojo AJT, kad sušvelnintų dabartines emocines kančias. Jį domino ne senos psichologinės traumos, o esama būsena. Akcentas buvo perkeltas nuo psichologinės traumos į emocijas – tokia buvo pirmoji iš dviejų radikalių daktaro Friedbergo įdiegtų naujovių. Antrąja tapo technikos supaprastinimas, kad ja galėtų pasinaudoti bet kuris žmogus. Perskaitę knygą sužinosite, kaip stuksenimas paeiliui į kiekvieną koją arba akių judesiai iš vieno šono į kitą susilpnina emocines kančias. Abu AJT variantai pakankamai efektyvūs ir jų nesunku išmokti. Akių judesių technikos variantas, sukurtas daktaro Friedbergo, veikia kaip kiekvieno žmogaus įvaldoma labai efektyvi psichoterapijos forma. Gydomoji AJT galia nėra neįmenama paslaptis. Atvirkščiai, tai paprasčiausias rinkinys, kurį galima perprasti per porą valandų. Visiškai neperdedu, jei sugebate nustatyti laiką žiūrėdami į laikrodį, tai sugebėsite išmokti pritaikyti daktaro Friedbergo AJT.


8

Fred Friedberg

Geri psichoterapijos metodai pasirodo nelabai dažnai. Dar rečiau tokį gydymo būdą „dovanoja“, kad juo galėtų pasinaudoti kiekvienas žmogus. Džiaugiuosi galėdamas pristatyti knygą, kuri pakeis jūsų gyvenimą į gerąją pusę. Metju Makėjus, humanitarinių mokslų ir medicinos mokslų daktaras


1 SKYRIUS

POTENCIALIOS NAUJOJO METODO GALIMYBĖS

Jei jus kamuoja stresas ir nuolat bandote rasti keletą brangių minučių, kad nusiramintumėte ir atsikratytumėte įtampos, padės nauja metodika, kuri vadinama akių judesių technika, arba AJT. Faktiškai AJT yra greiti akių judesiai iš vieno šono į kitą arba stuksenimas pirštais. Ši itin paprasta ir tuo pat metu efektyvi technika gali užtikrinti nestandartinius streso šalinimo būdus, kai atrodo, kad situacija nekontroliuojama. AJT spėriai sumažins emocinę įtampą ir nukreips mąstymą pozityvia, racionalia ir optimistine vaga. Šią maždaug prieš dešimtį metų atrastą techniką lengvai gali įsisavinti praktiškai kiekvienas žmogus. Iš šios knygos sužinosite, kaip ja naudotis, kad pasiektumėte didžiausią efektą. Dėmesio: jei praeityje patyrėte psichologinę traumą arba pastebite potrauminio streso simptomų, pavyzdžiui, jus neramina prisiminimai apie buvusius įvykius, kamuoja košmarai, sutrinka miegas, apima panika ir/arba vargina nuolatinė baimė


10

Fred Friedberg

bei įtampa, jei kyla haliucinacijų arba suicidinių minčių, pasireiškia dažni nuotaikų svyravimai, nebandykite savarankiškai gydytis naudodamiesi AJT. Jeigu patiriate depersonalizaciją (disociatyvųjį asmenybės pakrikimą), sergate šizofrenija ar maniakine depresinė psichoze, pagalbos reikia kreiptis į kvalifikuotą psichiatrą.

Skeptikų nuomonė Nors aš neabejojau išskirtine AJT savybe pašalinti įtampą, artimieji ir draugai į šią techniką žvelgė nepasitikėdami. Mano gera draugė – psichologė Dorina, taip pat buvo skeptiškai nusiteikusi jos atžvilgiu. Mudu dažnokai aptarinėjome šią metodiką, kol rašiau knygą. Kai aprašinėjau neįprastus stuksenimo pirštais ir akių judesius – tai, kas sudaro AJT esmę, Dorina kaltino mane šarlatanizmu. Ji negalėjo patikėti, kad tokie paprasti fiziniai pratimai gali sukurti naujas nuostatas ir išspręsti problemas. Kildavo karštų ginčų. Po kelių savaičių nuo mūsų ginčo dėl AJT, Dorina man prisipažino, kad vairuodama mašiną baiminasi judrios sankryžos. Ši bėda prasidėjo vieną audringą vakarą. Dorina stovėjo prie šviesoforo, kai į jos automobilio galą įsirėžė kita mašina. Traumų buvo išvengta. Bet po šios avarijos Dorina pradėjo jausti stiprią baimę kirsdama judrias sankryžas, nerimas versdavo ją įsikibti vairą ir stipriai spausti stabdžius. Dorina įdėmiai ir ilgai tyrinėdavo transporto srautus bijodama, kad koks nors automobilis neatsitrenktų į jos mašiną.


gydymas akių judesių technika

11

Taigi dabar gavau galimybę panaudodamas naująją techniką padėti kolegei ir pabandyti ją įtikinti, kad AJT – tai moksliškai pagrįsta terapija, o ne populiarus saloninis triukas. Kai pasiūliau pasitelkti AJT ir išspręsti jos problemą, ji reagavo skeptiškai, tačiau pabandyti sutiko. Dorina patyrė stresą ir galvojo tik apie judrią sankryžą. Tuo metu, kai ji buvo įsigilinusi į savo išgyvenimus, stuksenau per jos rankas. Ji beveik iš karto pajuto, kad svaigsta galva, o gąsdinantis vaizdas dar paryškėjo. Iš pradžių tokia reakcija pastebima dažnai. Antrosios AJT sesijos metu stuksenimą pakeičiau akių judesiais, kurie jai priminė langų valytuvus tą naktį, kai įvyko avarija. Jos baimė vėl sustiprėjo. Jei AJT metu žmogaus stresas sustiprėja, pereinu prie kito akių judesių tipo. (Smulkiau aptarsime penktame skyriuje.) Per trečią AJT sesiją vedžiojau ranka aukštyn ir žemyn, o Dorinos akys sekė rankos judesius. Po dviejų (!) akių judesių aukštyn žemyn bauginantis vaizdas visiškai išnyko. Šūktelėjusi „jis išnyko“, Dorina pajuto, kad judrių sankryžų baimė praėjo. Dar nuostabiau, kad ji nekantraudama, o ne būgštaudama, laukė galimybės realiai išbandyti rezultatą, nors vos prieš minutę ją dėl to suimdavo siaubas. Praėjus savaitei po AJT sesijos Dorina papasakojo man apie savo vėlesnę patirtį. Pristabdžiusi prie sankryžos ji pastebėjo, kad rankos lengvai laiko vairą, užuot nervingai spaudusios, kojos irgi atpalaiduotos, nes ji visa jėga nemynė stabdžių pedalo. Dorina pajuto baimę, kai automobilis su priekaba valčiai pasuko už kampo greta jos mašinos, bet ta baimė šioje situacijoje buvo


12

Fred Friedberg

derama: priekaba pravažiavo labai arti jos automobilio. Ir ši baimė greitai praėjo. Dorinai daugiau nereikėjo naudoti AJT. Kaip galima paaiškinti tokį akivaizdų problemos panaikinimą? Naujos psichoterapijos formos gali veikti sėkmingai, žmonės tikisi pagerėjimo ir jo sulaukia. Nors Dorina nejuto optimizmo ir pasitikėjimo AJT, šią technologiją vertino kaip naują šarlatanišką priemonę nuo visų ligų, bet pratimai iš tikrųjų išsprendė jos problemą. Ar AJT tebuvo būdas atitraukti dėmesį? Akivaizdu, kad ne. Prieš gydymą Dorina dažnai stengdavosi atsiriboti nuo baimės ir galvoti apie ką nors kita. Tai nepadėdavo. Nors ji nesuprato, kaip veikia AJT, rezultatas ją įtikino, kad ši gydymo forma moksliškai pagrįsta. Kas iš tiesų nutiko Dorinai sesijos metu? Matyt, AJT veikia kaip galinga atpalaidavimo priemonė, ji sušvelnino baimę ir pasitarnavo kaip greitas ir spontaniškas stimulas permąstyti vairavimo įgūdžius judriose sankryžose. Po šešių mėnesių vairavimo baimė negrįžo. Tokį teigiamą rezultatą buvo galima pasiekti taikant kognityvinę psichoterapiją, kuri efektyviai gydo fobijas, tačiau tam būtų prireikę keturių–šešių daug valandų trunkančių seansų, o ne penkių minučių AJT!

AJT ir šeimyninės problemos Aš taip pat susidūriau su skeptišku Bilo – mano trisdešimt devynerių metų kliento – požiūriu į AJT. Jis liguistai nerimavo


gydymas akių judesių technika

13

dėl to, kad žmona perėjo į naują darbą, nes baiminosi galimos, kaip jam atrodė, išdavystės. Nors jie buvo laimingai pragyvenę santuokoje 15 metų, vyras buvo susirūpinęs dėl tokio nepagrįsto būgštavimo. Psichoterapinės sesijos metu Bilo paklausiau: „Ar norite atsikratyti šios įkyrios idėjos?“ Jis nusijuokė, pažvelgė į mane ir pasakė: „Nemanau, kad tokio pobūdžio problemą galima išspręsti.“ Paaiškinau AJT esmę ir tada pademonstravau jam šią techniką. Pirmoji jo reakcija buvo visiška nuostaba: „Aš tiesiog negalvoju apie tai. Kas atsitiko? Problema tarsi tiesiog išnyko.“ Po dviejų savaičių būgštavimas buvo minimalus ir netrukdė kasdieniniams darbams. Kadangi vėliau jokių kontaktų su juo nepalaikiau, tad negaliu tvirtai pasakyti, jog stiprus baiminimasis dėl žmonos neištikimybės daugiau niekada jo nekamavo. Tačiau išmokiau jį ta technika naudotis namuose tuo atveju, jei baimė grįžtų. Turėdamas ilgą nerimo gydymo patirtį galiu tvirtinti, kad net dvi savaites trunkantis nuolatinės baimės šalinimas – įspūdingas rezultatas.

AJT padeda įveikti viešų pasirodymų baimę Viešų pasirodymų baimė – dar viena paplitusi problema, susijusi su stresu, kurią galima išspręsti, pasinaudojus AJT. Kerolina pajusdavo stiprų nerimą likus dar kelioms savaitėms iki to laiko, kada reikės sakyti ilgą kalbą, nors ji – profesionali pedagogė ir dažnai dalyvaudavo dalykiniuose susitikimuose. Ji


14

Fred Friedberg

dukart lankė viešųjų pasirodymų kursus, kurie jai padėjo pasiruošti ir suorganizuoti derybas, bet kalbėdavo sausai ir nuobodžiai. Negalėjo kalbėdama įsisavinti gyvo, įdomaus betarpiško pokalbių stiliaus. Kai pranešiau jai apie galimybę panaudoti AJT, kad atsikratytų viešų pasirodymų baimės, ji atsisakė tokios keistos procedūros. Vis dėlto penkių minučių trukmės AJT sesija padėjo palaipsniui sumažinti baimę, iš pradžių pastebėjo, kad jai galvojant apie būsimąjį pasirodymą, kaklas pastebimai atsipalaiduodavo; vėliau ji įsivaizdavo, kad gali sėkmingai pasakyti kalbą; galiausiai, patikėjusi savo jėgomis, tiesiog liovėsi nerimauti dėl būsimo pranešimo. Po trijų savaičių dėstytojų konferencijoje ji pasakė kalbą daug tvirčiau ir gyviau. Vėliau gauti atsiliepimai patvirtino, kad jos įgūdžiai pagerėjo. Kokiu būdu AJT padeda? Ši metodika veikė kaip galinga nuolatinės relaksacijos technika, sušvelninusi viešų pasirodymų baimę, ir kaip vizualizacijos technika, leidusi jai įsivaizduoti, kad kalba daug laisviau ir tvirčiau. Stebėdamas panašias į anksčiau minėtas situacijas mačiau įspūdingus AJT naudojimo rezultatus. Kaip psichologas, praktikuojantis daugiau kaip 18 metų, niekada nebuvau susidūręs su tokia galinga technika. Ji stebėtinai greita ir efektyvi. Priešingai nei įprasta nuomonė, kad efektyvi psichoterapija trunka kelias savaites, mėnesius ar net metus. AJT gali per keletą minučių sukelti esminius ir ilgalaikius emocinius pasikeitimus.


gydymas akių judesių technika

15

AJT ištakos AJT buvo sukurta 1990-aisiais, kad greitai palengvintų potrauminį stresą ir padėtų spręsti sudėtingas problemas, susijusias su stresu, emocines kančias patiriantiems žmonėms (Marquisas, 1991; Smythas 1994; Wolpe’as ir Abramsas 1991). Daugiau kaip trys šimtai žmonių buvo sėkmingai išmokyti naudotis AJT, kad be jokių nepageidaujamų efektų sumažintų stresą. Vienas šios technikos pranašumų – prieinamumas. Ja galima naudotis beveik visose situacijose, norint sumažinti vidutinį ar aukštą streso lygį. Nuo to laiko AJT buvo taikoma dviem kryptimis. Viena iš šios metodikos versijų dabar vadinama AJPD, termino „akių judesių pakeitimai ir desensibilizacija“ akronimas. Pagal AJPD metodiką prie pradinės akių judesių technikos dar prijungtas perdirbtas aštuonių žingsnių modelis, skiriamas tik sertifikatus turintiems psichoterapeutams, kurie gali jį naudoti dirbdami su pacientais, kenčiančiais nuo potrauminio streso ir kitų streso formų. Literatūroje apie AJPD dažnai kartojami primygtini perspėjimai, kad šios praktikos nesiimtų psichoterapeutai (o juo labiau ne specialistai), neturintys tinkamo pasiruošimo. Vienoje profesionalioje knygoje apie AJPD principus ir procedūras (Shapiro, 1995) teigiama, kad „aprašytas procedūras gali atlikti tik sertifikatus turintys psichoterapeutai“. Be to, pridurta, kad „(norint naudotis AJPD) reikia mokytis su kvalifikuotais AJPD dėstytojais bei lankyti seminarus“.


16

Fred Friedberg

Jei AJPD naudoja nepatyrę asmenys, gali kilti rizika, kad bus atgaivinti netikėti, bauginantys prisiminimai apie traumuojančius įvykius. Nepasiruošęs AJPD naudotojas gali nežinoti, kaip įveikti asmenybę griaunančius emocinius sukrėtimus. AJPD kūrėjas, daktaras Frensis Šapiro, perspėja, kad „nekompetentinga atranka, blogas pasirengimas ar netinkamas metodo naudojimas gali sąlygoti lemtingas pasekmes (netgi bandymą žudytis)“ (Shapiro, 1995). Nežiūrint visų griežtų įspėjimų ir grėsmingų pranašavimų, neradau jokių mokslinių įrodymų, kad AJPD technika būtų pavojinga. Be to, kaip patyręs specialistas, beveik dešimt metų dirbantis pagal šią techniką, nepastebėjau nė vienos nepageidaujamos savo paciento reakcijos. Kai kurie žmonės jaučia tam tikrų negalavimų naudodami AJPD arba AJT, tačiau to galima tikėtis taikant bet kokią psichoterapijos formą. Žmonės gali susijaudinti, kai kalba ar galvoja apie savo problemas, nepriklausomai nuo to, ar jie naudoja AJPD, ar AJT, ar bet kurią kitą psichoterapinę metodiką. Sutrikimus, susijusius su šiomis technikomis, pašalinti ne lengviau nei įprastus negalavimus, kurie pasireiškia jomis nesinaudojant. Todėl nepalaikau nuomonės, kad AJPD ir AJT metodika yra rizikinga. Šioje knygoje AJT pristatau kaip naudingą ir lengvai įvaldomą techniką. Išbandęs AJT poveikį gydydamas daugiau kaip du šimtus pacientų standartizavau ir supaprastinau procedūrą taip, kad ja galėtų naudotis bet kuris žmogus, spręsdamas prob­ lemas, susijusias su stresu. Nereikia būti psichoterapeutu. Ne-


gydymas akių judesių technika

17

reikia specialaus pasiruošimo. Esu įsitikinęs, kad nereikia atgaivinti vaikystės prisiminimų, jei norite pasijusti geriau. Užuot ėmęsis spręsti su psichologine trauma susijusias problemas padedamas patyrusio psichoterapeuto, pabandykite pritaikyti AJT. Be retų išimčių, ši praktika puikiai veikia bet kokio tipo stresą, susietą su kasdieninio gyvenimo sunkumais ir santykiais tarp asmenų, nepasitenkinimu darbu ir net su kai kuriais chroniškais susirgimais. Kai tik sužinosite, kaip naudotis AJT, manau, sutiksite su manimi, kad tai yra galinga priemonė, skirta ilgam laikui pašalinti stresą.

Išankstiniai AJT tyrimai Nors AJT naudingumas įrodytas, daugelį metų šia technika gydydamas pacientus supratau, kad yra būtini moksliniai tyrimai, kurie patvirtintų mano klinikinę patirtį. Kaip privačiai praktikuojantis psichologas aš finansuoju savo tyrimus ir publikuoju jų rezultatus psichologijos ir medicinos žurnaluose. Šie rezultatai užtikrina tam tikrą mokslinį mano darbo pripažinimą ir pasitikėjimą juo. Neseniai užbaigiau paruošiamąjį AJT efektyvumo tyrimą apie pagalbą žmonėms, sergantiems fibromialgija – tai sunkiai diagnozuojama ir gydoma liga tiek fiziologine, tiek ir psichologine prasme. Daktaro Džono Sarno, chroniškų skausmų specialisto ir knygos „Receptas kūnui ir sielai“ (Sarno, 1998) autoriaus, manymu, fibromialgija yra ypač sunkaus chroniš-


18

Fred Friedberg

ko skausmo sindromo tipas. Sergantys fibromialgija žmonės kenčia nuo viso kūno skausmų, o chroniškas nuovargis trukdo jiems dirbti ir užsiimti kasdieniais reikalais. Dėl šios ligos atsirandantys suvaržymai gali tapti sunkaus streso ir frustracijos priežastimi. Nėra jokių fibromialgijos gydymo metodų, ir daugelis medikų yra skeptiški jos atžvilgiu. Todėl šia liga sergantiems žmonėms labai sunku rasti gydytoją, pasirengusį pasiūlyti kokią nors pagalbą, išskyrus medikamentinį simptomų slopinimą. Pamaniau, kad jei AJT efektyviai padeda sergant fibromialgija, sukėlusia stiprų stresą, tai metodika gali būti naudinga ir šalinant stresą kasdienėse situacijose. Mano tyrime savanoriškai sutiko dalyvauti šešios moterys nuo 37 iki 53 metų amžiaus, keturios jų buvo ištekėjusios ir keturios dirbo nevisą dieną. Formaliai tyrimas buvo sudarytas iš dviejų AJT sesijų, trunkančių po 45 minutes, ir savaitės pertraukos bei papildomos sesijos po trijų mėnesių. Tarp sesijų pacientės būdavo instruktuojamos, kaip kasdien naudoti AJT, kad šalintų stresą ir stiprintų relaksaciją. Norėdamas patvirtinti, kad AJT sesijos metu buvo patiriama reali fizinė relaksacija, kiekvieną dalyvę prijungiau prie šiluminės biologinės atgalinio ryšio įrangos. Šilumos daviklis, pritvirtintas prie smiliaus, matuoja odos temperatūrą. Šiluminis biologinis atgalinis ryšys – žinomas ir objektyvus metodas, taikomas matuoti fiziologinį stresą ir relaksaciją.


gydymas akių judesių technika

19

AJT sesijų metu ir per priėmimus jos taip pat buvo testuojamos pagal „pieštuko – popieriaus“ metodiką, norint įvertinti kasdienę būtį, nerimo ir depresijos lygį bei nuovargio lygį. Visos dalyvės pranešė, kad liga darė didelę įtaką jų veiklai, visos jautė smarkų nerimą, depresiją ir nuovargį. Pacientės turėjo pakankamai motyvų išbandyti šią naująją techniką, kuri galėjo pagerinti jų savijautą. Žinoma, buvau entuziastingai nusiteikęs AJT atžvilgiu ir nenorėjau jų nuvilti. Praktikos rezultatai buvo įspūdingi. Penkios iš šešių dalyvių pajuto ryškų sveikatos pagerėjimą. Testai, užpildyti antrosios sesijos metu, patvirtino šešių pacienčių būklės pasikeitimus: 30 % sumažėjęs nerimo vertinimas, 29 % sumažėjęs depresijos vertinimas, 13 % sumažėjęs ligos poveikio vertinimas ir 11 % sumažėjęs nuovargio lygis. Šis pagerėjimas buvo dar didesnis, papildomai įvertinus po trijų mėnesių: 47 % sumažėjęs nerimo vertinimas, 32 % sumažėjęs depresijos vertinimas, 19 % sumažėjęs ligos poveikio vertinimas ir 21 % mažesnis nuovargis. Dalyvės vertino AJT kaip itin naudingą metodiką stresui šalinti ir palengvinti emocines kančias. Atgalinio biologinio ryšio rezultatai patvirtino, kad AJT iš tiesų susijusi su fizine relaksacija. Relaksacijos požymiu tapo pakilusi pirminė rankos temperatūra, kurią išmatavo atgalinio ryšio įranga. Po dviejų AJT sesijų vidutinė rankos temperatūra pakilo 4,9 laipsnio. Tai esminis pokytis, patvirtinęs dalyvių pateiktus streso mažėjimo vertinimus ir relaksacijos padidėjimą AJT metu.



Gydymas akių judesių technika