Atsakingas žaidimas

Page 1

2.2.2. Vyrų ir moterų žaidimas

Dar Ch. Darwin pažymėjo, kad tarp žmogaus lyčių yra didesnis skirtumas negu tarp daugelio keturkojų lyčių (Darwin, 2017). Biologiškai vyriška ir moteriška lytis vienodai reikalinga, todėl ir vienodai vertinga, kas, žinoma, neturi būti suprantama kaip lyčių tapatumas, nes tik dėl lytinių skirtumų ir turi prasmę dviejų lyčių egzistavimas. Biologinius lyčių skirtumus galima aiškintis remiantis V. Geodakyan pasiūlyta evoliucine lyčių teorija, kuri tinka ir interpretuoti skirtingą vyrų bei moterų žaidimą. Pagrindinė teorijos idėja – biologinę rūšį sudaro dvi asinchroniškai evoliucionuojančios, bet susietos posistemės. Vyriškoji lytis yra operatyvinė populiacijos posistemė, o moteriškoji lytis – konservatyvioji posistemė. Rūšis vienu metu turi ir kisti, ir išlikti pastovi. Prieštaringas uždavinys – norint prisitaikyti, kisti, reikia išmėginti aplinką, jos poveikį, rizikuoti, o norint išsaugoti, kas pasiekta, reikia vengti naujų, nežinomų poveikių, rizikos. Šiuos uždavinius vyriška ir moteriška lytis tarsi pasidalina. V. Geodakyan nuomone, moteriška lytis realizuoja tendenciją stabilizuoti atranką, o vyriška suteikia atrankai dinamikos. Šias biologines užduotis atitinka ir psichologiniai lyčių ypatumai, kuriuos galima tiksliau įvertinti aptariant didesnėms žmonių grupėms būdinga elgesį, o ne pavienius asmenis (Geodakyan, 2015). Į pastarąją aplinkybę atkreipia dėmesį ir J. S. Hyde. Jis pažymi, kad lyčių skirtumai nėra kiekvienam skirtingos lyties individui būdingų priešingų savybių ar būsenų raiška, o atsiskleidžia statistiškai (Hyde, 2005).

Vyrų ir moterų biologiniai skirtumai nėra pakankamas pagrindas nagrinėjant jų elgesį visuomenėje, socialinius ir psichologinius vaidmenis, gyvenimo stilių. Todėl lyčių skirtumus dera aptarti siejant su vyrų ir moterų vaidmeniu socialinėse struktūrose.

Antikinėje Spartoje moterys sportuodavo, jų nuomonė buvo svarbi priimant valstybinius sprendimus, o tuo pačiu metu kitame graikų mieste, Atėnuose, buvo teigiama, kad siųsti mergaitę į mokyklą – tai „duoti nuodingai gyvatei geluonį“ (Pomeroy, 2002).

Šiuo metu vyriškumo ir moteriškumo sampratą galima sieti su G. H. Hofstede siūloma kultūros, kaip vertybinio programavimo, samprata. Apibūdindamas skirtingas kultūras, jis išskiria ir vyriškumo – moteriškumo dimensiją, kuri atskleidžia kultūrai būdingą orientaciją į vertybes. Tradiciškai laikomos vyriškomis – ryžtas, veiklos efektyvumas,

50

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.