Issuu

VYTAUTAS MATULEVIČIUS

BAIMĖS FRONTAS: Kaip Rusija

kovoja informacinį karą ir kaip ją įveikti

ISBN 978-609-96604-0-0

Redaktorius – Andrius Zimaitis.

Kalbos redaktoriai – Tomas Šiuškus ir Neringa Gudišauskaitė.

Viršelio dizainas – Justina Jokūbaitytė ir Eglė Bagdonaitė.

Maketuotojas – Gvidas Misiūnas.

Išleido UAB „Bosanova“, spausdino spaustuvė KOPA, 2026 m.

I SKYRIUS: Kodėl Rusija siekia, kad mes bijotume

II SKYRIUS: Kaip Rusija skleidžia baimę ir kaip mes jai padedame

III SKYRIUS: Kaip plačiai Lietuvoje paplitę Kremliaus naratyvai

IV SKYRIUS: Kaip pralaimime Rusijai informaciniame kare

V SKYRIUS: Kaip galime laimėti

Mano šeimai.

I SKYRIUS

Kodėl Rusija siekia, kad mes bijotume

Rusija baugina mus iš silpnumo, o ne iš jėgos.

2026 m. pradžioje nėra indikacijų, kad Rusija artimiausiais metais planuotų puolimą prieš NATO

Baltijos šalyse. Toks yra vieningas viešai skelbiamas

Aljanso pareigūnų1, Estijos žvalgybos2 ir Lietuvos

kariuomenės3 vertinimas.

Rusija yra įklimpusi Ukrainoje, kur kasdien praranda daugiau nei tūkstantį karių. Kremlius yra netekęs didelės dalies profesionalios kariuomenės, elitinių dalinių, karininkų korpuso, didelės dalies

moderniausios technikos, laivų, strateginių bombonešių ir naikintuvų.

Tai, kad Rusija artimiausiu metu neplanuoja pulti

NATO, indikuoja faktas, jog daug dalinių iš vakarinių

šalies sričių yra perkelti į Ukrainą. Kartu tai leidžia

daryti išvadą, kad, nepaisant Kremliaus viršūnių ir propagandistų retorikos, Rusija nemano, jog NATO puls ją.

„Mintis, kad Rusija galėtų kariauti prieš JAV vedamą

Aljansą ir laimėti, kai ji net Ukrainoje nepajėgia stabiliai judėti nei po 10, nei po 100 kilometrų per dieną, yra tiesiog absurdiška. Todėl mums reikia daugiau ramybės ir blaivesnės perspektyvos. Neturėtume skubėti kalbėti apie Trečiąjį pasaulinį karą, kai šis sausumos karas Europoje vis dar tęsiasi, o Rusija tiesiog kraujuoja, kasdien prarasdama vis daugiau karių“, – sako „The

Insider“ vyr. redaktorius M. Weissas. Tuomet kodėl Kremlius mus nuolat baugina? Mano nuomone, baimė yra vienintelis būdas, kuriuo Rusija gali tikėtis laimėti prieš Vakarus ir pasiekti savo tikslų. Grasinimai branduoliniu karu, hibridinės atakos, karinių pajėgumų demonstravimas, informacinis karas – visa tai yra Rusijos ginklai, sėjantys baimę ir chaosą.

Kartais bukais, o kartais ir ypatingai išmaniais būdais, Rusija kiekvieną sekundę pila melo laviną į mūsų –vakariečių – galvas. Kad panikuotume. Perdegtume.

Palūžtume. Rusija siekia, kad būtume apatiški, silpni, bailūs. Kad bijotume jos galios. Kad priimtume klaidingus sprendimus kaip žmonės, organizacijos ir valstybės. Kad patys save įtikintume, jog nelaimėsime prieš Rusiją. Ir todėl nuolankiai priimtume jos valią ir norus.

Amžinoji imperija

Esminis Kremliaus siekis nesikeičia nuo Ivano Rūsčiojo laikų – tai „amžinoji galia“. Kaip teigia buvusi Ukrainos užsienio reikalų ministro patarėja L. Tsybulska, Rusija nori dominuoti ne tiek dėl turtų, kiek dėl galios ir imperijos išsaugojimo. Kitaip tariant, dėl paprastojo imperializmo, kuris Rusijoje sudužo į šipulius, griuvus Sovietų Sąjungai. Būtent todėl jos žlugimą Rusijos dik-

tatorius Vladimiras Putinas pavadino „didžiausia XX a. geopolitine katastrofa4“.

Daugelis analitikų sutaria, kad imperijos praradimą

Kremlius priėmė kaip pažeminimą. Maskvos politikų sąmonėje Vakarai dėl šių aplinkybių esą liovėsi gerbti

Rusiją ir jos interesus. V. Putinas tai patvirtino 2025

m. pabaigoje, atvirai pasakęs, kad „Rusija nepradėtų naujų karų, jei Vakarai gerbtų Rusiją5“.

Visa tai, žinoma, yra netiesa. Kremliaus „pagarbos“ suvokimas reikštų kapituliaciją prieš jo reikalavimus, kad ir kokie nepalankūs kitoms šalims jie būtų. Imperija nesiskaito su „mažyliais“. Imperija kalbasi tik su kitomis imperijomis. Kaip XIX a. ar Molotovo–Ribentropo pakte.

Kaip ir visoms imperijoms, Rusijai būtinos kolonijos, todėl ji nuolat siekia užvaldyti savo kaimynus.

Nulinės sumos žaidimas

Buvęs JAV prezidentas Richardas Nixonas yra pasakęs: „Vakarai siekia taikos, Rusija siekia pergalės6.“ Mes, Lietuvos gyventojai, tai puikiai žinome iš savo istorijos. Rusija niekada nesiekė sugyventi su kaimynais ar bendradarbiauti lygiaverčiais pagrindais. Ji siekė pavergti. Tai – nulinės sumos žaidimas, kai vieno dalyvio laimėjimas yra lygus kito dalyvio pra-

laimėjimui. Kremlius nenori balanso ar pariteto su Vakarais. Rusija siekia pergalės – NATO ir ES paralyžiaus arba net subyrėjimo.

Tokiu atveju Kremlius sustiprintų savo galią ir geopolitinį statusą, mat užsienio politiką galėtų grįsti tiesioginiais dvišaliais santykiais, kuriuose

Rusija visuomet būtų stipresnioji pusė. Tai leistų

Maskvai spausti bet kurią Europos šalį priimti jai naudingus sprendimus vidaus ir užsienio politikoje, prekyboje ar gynyboje.

„Europa Rusijai kelia ilgalaikę grėsmę taip, kaip jos galbūt nekelia Jungtinės Valstijos. Europa ilgą laiką buvo Rusijos žaidimų aikštelė: iš pradžių ji atėjo su pinigais, o paskui – su tankais ir priešlėktuvinėmis sistemomis“, – sako M. Weissas.

Šioje vietoje svarbu pripažinti, kad Europa pati noriai kvietė Rusijos pinigus į Senąjį žemyną. Dar visai neseniai Londonas buvo juokais vadinamas

„Londongradu“ dėl daugybės ten įsikūrusių Rusijos verslininkų ir oligarchų. Nyderlandų įmonės statė

šimtus milijonų kainuojančias jachtas, kurias turtingi Rusijos piliečiai laikė Prancūzijos ir Italijos kurortuose prie Viduržemio jūros.

Vokietijoje irgi ilgą laiką vyravo įsitikinimas, kad glaudūs ekonominiai ryšiai su šia Rytų valstybe kuria tarpusavio priklausomybę, kuri mažina karinio

konflikto tikimybę. Dar gerokai iki invazijos į Ukrainą teko girdėti apie Vakarų diplomatų nuostabą, jog

Rusija galėtų naudoti energetiką ar ekonominius ryšius

kaip geopolitinį svertą. Buvo tikima, kad Rusija, kaip ir Vakarai, siekia bendradarbiavimo, augimo ir gerovės.

Tačiau šiandien akivaizdu: Vakaruose uždirbtus pinigus

Kremliaus režimas dėjo į karo skrynią ir gamino

ginkluotę. Be abejo, nemažą dalį tiesiog pavogdavo.

„Vienas aukšto rango Vokietijos saugumo pareigūnas man pasakė, kad Rusija Vokietijai yra egzistencinė grėsmė. Ne todėl, kad rusų tankai įriedės

į Berlyną, o todėl, kad jei NATO nesugebės apginti

rytinio flango ir Rusija įgis politinės įtakos Europoje, bus apribota Vokietijos laisvė ir jos galimybės savarankiškai formuoti užsienio bei saugumo politiką“, – teigia O. Moody.

Vietoje Vokietijos čia galime įrašyti bet kurią

Vakarų valstybę. O. Moody pritaria buvęs Suomijos karinių pajėgų vadas T. Kivinenas: „Jeigu politiškai išliekame vieningi – esame saugūs. Rusijos prioritetas yra tą vienybę sugriauti: supriešinti valstybes tarpusavyje ir suskaldyti mūsų visuomenes.“ Anot jo,

Vakarų susiskaldymas šiandien yra didžiausia mūsų rizika.

Tai – ne teorija iš vadovėlio, tai – tikri faktai. Pakanka prisiminti dujotiekio „Nord Stream“ epopėją, aukštesnes nei kitose valstybėse dujų kainas Lietuvoje ar energetinį

šantažą visai ES prieš ir po 2022 m. vasario 24 d.

Jei nebūtų ES ir vieningos energetikos politikos, Rusija ir šiandien spaustų Europos šalis, žongliruodama energetikos resursų prieinamumu. Jei nebūtų NATO, nepavykus prispausti ekonomiškai, Kremlius savo tikslų siektų ginklu, kaip tai daro Ukrainoje. Šioje šalyje, o ir kitur, Rusija pirmiausiai bando sulaužyti visuomenės stuburą.

„Jie naudoja priešingus naratyvus ir supriešina mus tarpusavyje. Jie nebesistengia įpiršti „rusiškojo pasaulio“ idėjos. Jie akcentuoja mūsų klaidas ir išnaudoja kiekvieną problemą, kiekvieną temą, kuri mus skaldo kaip visuomenę. Nesvarbu, ar tai kalbos klausimas, ar koronaviruso pandemija, ar bet kas kita – viską, dėl ko ginčijamės, jie paverčia ginklu prieš mus. Tai yra ta pati taktika, kurią jie naudojo ir kitose šalyse – Jungtinėse Valstijose ar Jungtinėje

Karalystėje per „Brexit“, sekėme jų įtaką ir Katalonijos referendumo kontekste. Jie ir ten stiprino du tarpusavyje priešingus naratyvus, kiršino abi puses“, –

teigia buvusi Ukrainos užsienio reikalų ministro patarėja L. Tsybulska.

Buvimas ES ir NATO nariais neapsaugo nuo Kremliaus informacinio karo. Kiekvieną dieną Rusija bombarduoja Vakarų valstybių visuomenes dezinformacija.

Vienintelis karas, kuriame Rusija gali laimėti

Dėl šiuo metu sėkmingo Rusijos informacinio puolimo susidaro absurdiška situacija. Vakarų politikai ir visuomenės bijo Rusijos, nes pastaroji mums sako, kad jos reikia bijoti.

Maskva siekia, kad mūsų visuomenės būtų apatiškos. Kad nepalaikytų gynybos išlaidų didinimo, paramos Ukrainai, kad atšauktų sankcijas Rusijai bei toliau pirktų naftą ir dujas iš Kremliaus. Kad neigiamai vertintų savo kaimynus ir ES bei NATO.

Kremlius nuolat bando mus įtikinti, kad mes, Vakarai, esame suglebę, susiskaldę, kad, pasipriešinę Rusijai, sulauktume branduolinio smūgio.