1 MUZIKOS VAKARAS Norint atsikratyti nepakeliamo spaudimo, reikia hašišo. Ką gi, man reikėjo Wagnerio. Wagneris — tai priešnuodis par excellence prieš visa, kas vokiška. Ecce Homo, „Kodėl aš toks protingas“, 6 skirsnis *
1
868 m. lapkričio 9 d. dvidešimt ketverių Nietzsche savo draugui ir bendramoksliui Leipcigo universitete Erwinui Rohde’i atpasakojo komediją. „Mano komedijoje, — rašė jis, — veiksmai išdėstyti tokia tvarka: 1. Vakarinis aukštuomenės susitikimas, arba pakaitinis profesorius. 2. Išvarytas siuvėjas. 3. Pasimatymas su X.
Tarp aktorių yra keletas senyvų moteriškių. Ketvirtadienio vakarą Romundtas nusivedė mane į teatrą, kuriam jaučiu vis vėsesnius jausmus ... Sėdėjome galerijoje tartum Olimpo dievai ir kritikavome chaltūrą, pavadintą Grafu Eseksu. Žinoma, bambėjau ant savo pagrobėjo ... Kitą vakarą buvo suorganizuota pirmoji šio semestro Klasikų draugijos paskaita, ir manęs labai mandagiai paprašė jos imtis. Turėjau apsirūpinti akademinių ginklų atsargomis, bet netrukus jau buvau pasiruošęs, * Iš vok. k. vertė Rūta Jonynaitė. Cituojant originalius F. Nietzsche’s veikalus, šioje knygoje taip pat remiamasi Alfonso Tekoriaus, Evaldo Nekrašo, Arvydo Šliogerio ir Lino Rybelio vertimais. (Red. past.)