Žinios apie esmę

Filosofiniai Išminties Valdovų Mokymo aspektai

Žinios apie esmę

Pagal T. N. Mikušinos darbus

VšĮ „Siriaus“ centras Kaunas, 2020

Įžanga Prieš jus pirmoji serijos „Filosofiniai Išminties Valdovų Mokymo aspektai“ knyga. Šio tyrimo pagrindą sudaro vieno iš šiuolaikinių vedančiųjų filosofų-humanistų Tatjanos Nikolajevnos Mikušinos darbai.

Nuo 2005 iki 2015 metų T. N. Mikušina priėmė holistinį filosofinį-etinį Mokymą, apimantį tūkstančius teksto puslapių.

Mokymas buvo priimtas ypatingos meditacijos metodikos būdu iš daugiau nei 50-ies Šviesos Būtybių – Išminties Valdovų. Mokymą sudaro 470 Laiškų, kurie publikuojami kelių tomų leidinyje „Išminties Žodis“. Mokymas išverstas į 20 pasaulio kalbų, knygos išleistos dešimčia kalbų.

Autorės atliktas tyrimas – tai pirmasis bandymas apibendrinti pagrindinius T. N. Mikušinos priimto filosofinio-etinio Mokymo teiginius ir suklasifikuoti juos pagal filosofinius mokslinius terminus ir koncepcijas.

5

Tyrime paliesti ne visi filosofiniai Mokymo aspektai, o tik vienas, liečiantis ontologiją, arba mokymą apie būtį.

Skaitytojas gali susidaryti savo nuomonę apie Išminties Valdovų Mokymą susipažinęs su juo tinklalapyje „Sirijus“ sirius-ru.net, o taip pat daugiau nei 50-yje publikuojamų knygų, atskleidžiančių skirtingas Mokymo briaunas.

6

Filosofija – kas tai?

Pradžioje pasitelksime apibrėžimus. „Filosofija – dvasinės veiklos forma, skirta pagrindinių pasaulėžiūros klausimų, susijusių su integralaus (vientiso) požiūrio į pasaulį ir žmogų jame išgryninimui, iškėlimui, analizei ir sprendimui. Tiesiogine prasme žodis „filosofija“ reiškia meilę ir išmintį (iš graikų kalbos fileo – meilė ir sofia – išmintis). Filosofijos, kaip specifinės dvasinės veiklos formos užgimimas, priskiriamas maždaug 1-o tūkstantmečio prieš mūsų erą pradžiai, taigi nuo šio mokslo atsiradimo pradžios praėjo maždaug trys tūkstančiai metų. Patį „filosofijos“ terminą įvedė senovės graikų matematikas ir mąstytojas Pitagoras (VI a. pr. m. e. vidurys).

Pirmasis pakankamai išsamus šios sąvokos turinio ir prasmės, kitaip nei jam artimų sąvokų „žinios“ ir „išmintis“, išaiškinimas priklauso Platonui“. (1) „Filosofija“ – bendruomeninės sąmonės forma, 7

pasaulėžiūra, idėjų, požiūrio į pasaulį ir žmogaus vietą jame, sistema; tiria pažintinį, socialinį-politinį, vertybinį, etinį ir estetinį žmogaus ir pasaulio santykį“. (2) Šiuos filosofijos apibrėžimus nagrinėjant Išminties Valdovų Mokymo, perduoto per T. N. Mikušiną, kontekste, galima pasakyti, kad Mokymas kaip tik yra dvasinės veiklos forma, arba požiūrių sistema, arba pasaulėžiūra, kuri turi gilų dorovinį pagrindą. Mokyme pateikiama koncepcija, nagrinėjanti tokius klausimus, kaip : kas yra fizinis pasaulis, ar mūsų fizinis pasaulis yra identiškas visatai, žmogaus vaidmuo pasaulyje, visatos ir žmogaus evoliucija. Mokyme nagrinėjama vertybinė ir etinė žmogaus gyvenimo pusė, vertinama šiuolaikinė socialinė-politinė valstybių sistema, nušviečiama ir daug kitų klausimų. Taigi, Išminties Valdovų Mokymas yra koncepcija, kuri traktuoja pagrindinius filosofinius klausimus, todėl savo esme yra filosofinis mokymas.

Be abejo, gali iškilti klausimas apie „nemokslinę“ Mokymo kilmės formą, juk jis yra ne racionalaus žmogiško proto mąstymo vaisius, o priimtas ypatingo meditacijos metodo pagalba kaip Aukščiausios Žinios. Šių Žinių Šaltinis yra už žmogiškosios sąmonės 8

ribų. Bet jei į filosofijos sąvokos traktuotę pažiūrėsim iš istorinio skerspjūvio, tai aptiksime, kad visos filosofijos istorijos eigoje ji nuolat kito ir grynai racionalistinis (klasikinis racionalistinis) filosofijos supratimas buvo būdingas tik vienam iš istorinių jos vystymosi periodų.

9