Įvadas
Piliečių mokslas yra viena iš atvirojo mokslo sričių, kai piliečiai, neturintys mokslinės kompetencijos, aktyviai įsitraukia prisidėdami prie mokslinių tyrimų vykdymo, susipažindami ir naudodami mokslo rezultatus sprendžiant visuomenei aktualias problemas (Vohland ir kt., 2021; Butkevičienė ir kt., 2022). UNESCO (2021) atvirojo mokslo rekomendacijose piliečių mokslas pripažįstamas svarbia mokslo ateities sritimi. Nors akademinės bendruomenės požiūris į piliečių mokslo projektus vis dar gana skeptiškas (Nascimento ir kt., 2018), tačiau pastaraisiais metais jis keičiasi. Piliečių įsitraukimas į mokslinius tyrimus yra skatinamas tiek vietos bendruomenės, tiek regiono ar pasauliniu mastu, piliečių mokslo projektams skiriamas finansavimas (Butkevičienė ir kt., 2021). Yra sukurta daug internetinių platformų, kuriose dalijamasi žiniomis, priemonėmis, mokymais ir ištekliais, susijusiais su piliečių mokslo tyrimais ir iniciatyvomis (Dakić ir Trtovac, 2022).
Veiklos, kuriomis piliečiai įsitraukia į mokslinius tyrimus, atliekamos gana seniai. Vis dėlto iki šiol nėra sutariama dėl visuotinai taikomos, aiškios piliečių mokslą apibūdinančios sampratos (Bogert ir kt., 2022; Ignat ir kt., 2019; Vohland ir kt., 2021). Tai paaiškinama tuo, kad detalus ir tikslus apibrėžimas gali ne tik iškreipti ir susiaurinti piliečių mokslo suvokimą, bet ir apriboti dalyvių įsitraukimą ir galimybes išnaudoti piliečių mokslo potencialą (Auerbach ir kt., 2019). Be to, labai konkretus apibūdinimas gali riboti piliečių mokslo veiklos teikiamų naudų ir galimybių suvokimą ir sunkinti įvairių suinteresuotų šalių komunikavimą, taip pat mažinti motyvaciją ir įsitraukimą (Eitzel ir kt., 2017; Heigl ir kt., 2019). Be to, piliečių mokslą sudėtinga apibrėžti dėl jo kompleksiškumo ir įvairiapusiškumo. Piliečių mokslo sampratų Europos valstybėse (Austrijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Turkijoje, Slovėnijoje ir kt.) lyginamoji analizė parodė, kad piliečių mokslas įvairiose šalyse apibūdinamas ir interpretuojamas skirtingai, priklausomai nuo šalies kultūrinių ypatybių, politinių prioritetų ir skirtingų piliečių mokslo taikymo kontekstų (Vohland ir kt., 2021).
Dažniausiai piliečių mokslas suprantamas kaip plačiosios visuomenės narių įsitraukimas į mokslinius tyrimus (Bogert ir kt., 2022), kaip mokslinė veikla, kurioje piliečiai dalyvauja savanoriškai, nors ir nebūdami profesionalūs mokslininkai (Haklay, 2013; Butkevičienė ir kt., 2021), arba kaip piliečių ir mokslininkų bendradarbiavimas kuriant mokslo žinias (Lorke ir kt., 2019; Roche ir kt., 2020). Piliečių dalyvavimas moksliniuose tyrimuose gali būti susijęs su duomenų rinkimu, analize, viešinimu, prieiga prie išteklių ar kitais žinių kūrimo ir sklaidos būdais. Piliečių mokslas suteikia galimybių vykdyti mokslinius tyrimus, pasitelkiant kolektyvines įvairios patirties turinčių visuomenės narių pastangas. Toks požiūris ne tik išplečia mokslinių tyrimų apimtį, bet ir priartina mokslinius tyrimus prie visuomenės, skatindamas bendros atsakomybės jausmą ir įsitraukimą į mokslinių žinių kūrimą. Be to, taip skatinamas gilesnis sudėtingų klausimų supratimas ir piliečių bei profesionalių mokslininkų bendradarbiavimas, galiausiai taip užtikrinama nauda visai visuomenei (Mumelaš ir Martek, 2024).
Sisteminiu požiūriu piliečių mokslas yra atvirojo mokslo dalis, turinti savo ekosistemą ir jos daugiasluoksnes sąveikas, apimančias skirtingo lygmens turinio, dalyvių ir procesų dimensijas (Butkevičienė ir kt., 2022). Piliečių mokslo projektai gali būti vykdomi atskirose, dažnai gana siaurose mokslo srityse (tiksliųjų, gamtos, medicinos ir kitose) arba peržengti atskirų mokslo disciplinų ribas, pavyzdžiui, bioįvairovės, darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo (Jordan ir kt., 2015; Carciu ir Villares, 2022; Sanabria-Z ir kt., 2022), siekiant pritraukti platesnį visuomenės dalyvavimą moksliniuose tyrimuose ir taip prisidėti prie mokslo žinių pažangos. Dalyvavimas piliečių mokslo veikloje didina rezultatų aktualumą, pakartotinį panaudojimą ir praktinį pritaikomumą įvairiose srityse.
Nors piliečių mokslas ne visuomet susijęs su aukšto lygio moksliniais straipsniais ar kitomis mokslinių rezultatų formomis, tačiau gauti rezultatai gali daryti didelę įtaką gyvenimui tų, kurie yra tyrimo dalyviai. Daugelyje tyrimų (Clare ir kt., 2019; Cohen ir kt., 2015; Balázs ir kt., 2021) diskutuojama, kaip užtikrinti aukštą piliečių mokslo duomenų kokybę, siekiant vertingų mokslo rezultatų. Piliečių mokslas padeda tobulinti mokslinius tyrimus tiek techniniu, tiek etikos požiūriu, skatindamas didesnį mokslo žinių matomumą (Mumelaš ir Martek, 2024).
Sparčiai populiarėjant piliečių mokslui, vis daugiau dėmesio skiriama savanorių ugdymui: jų mokslinėms ir / ar skaitmeninėms kompetencijoms ir ugdymo poreikiams nustatyti (Blanco-López ir kt., 2015; Carciu ir Villares, 2022; Pawlowski ir kt., 2021; Queiruga-Dios ir kt., 2020; Stylinski ir kt., 2020). Piliečių mokslas vis dar susiduria su iššūkiais, tokiais kaip institucinės paramos trūkumas ir / ar išlaikymas, esamų organizacinių struktūrų konsolidavimas, paskatų mokslininkams ir piliečiams kūrimas, informavimas ir propagavimas, gebėjimų stiprinimas, dėmesys etikos ir teisės klausimams (Nielsen ir kt., 2024).
Piliečių mokslo projektai yra svarbūs ne tik patiems dalyviams, bet ir mokslo tyrimus vykdančioms institucijoms ir plačiajai visuomenei, nes jie gali daryti ilgalaikį poveikį skatinant inovacijas, sąmoningumą, pasitikėjimą mokslu ir mokslo vystymąsi. Dalyvaudami piliečių mokslo veiklose, piliečiai gali įgyti svarbių praktinių įgūdžių – tyrimų planavimo ir įgyvendinimo, duomenų rinkimo, mokslinių problemų sprendimo, komandinio darbo, komunikacijos ir kitų kompetencijų. Tai gali padėti jiems ruoštis ateities karjerai įvairiose mokslo srityse.
Lietuvoje piliečių mokslo projektai pradėti vykdyti pakankamai neseniai, o terminai, susiję su piliečių mokslu ir mokslininkais neprofesionalais , vis dar yra diskusijų objektas (Butkevičienė ir kt., 2021). Dažniausiai neaiškumų kyla dėl nepakankamai aiškių ribų tarp visuomenės narių įsitraukimo į tyrimus, kuriuose jie dalyvauja kaip tyrimo objektai ir kuriuose jie dalyvauja kaip tyrėjai, atlikdami įvairias veiklas, susijusias su duomenų rinkimu, analize, sklaida ir kt. Lietuvoje, įvairių suinteresuotųjų šalių iš akademijos, viešojo ir privataus sektoriaus bei piliečių visuomenės atstovų požiūriu, piliečių mokslo vertinimas yra mažai palankus, nes yra mažai žinomas piliečių mokslo terminas, įvairioms suinteresuotoms grupėms trūksta dalyvavimo piliečių mokslo veiklose patirties, be to, gajus požiūris, kad piliečiams trūksta žinių ir įgūdžių dalyvauti mokslinių tyrimų procese. Kiti aktualūs kontekstiniai veiksniai,
galintys riboti piliečių įsitraukimą į mokslinius procesus, yra „nepakankamai aukšta savanoriavimo kultūra, skaitmeninių įgūdžių trūkumas ir nepalankios suinteresuotųjų šalių nuostatos piliečių mokslo atžvilgiu“ (Butkevičienė ir kt., 2022, p. 37).
Piliečių mokslo plėtra atveria galimybes įsitraukti bibliotekoms, kurios istoriškai turi nusistovėjusius ryšius ir su profesionaliais mokslininkais, ir su profesionalios mokslinės veiklos pasirengimo neturinčiomis įvairiomis visuomenės grupėmis (Kaarsted ir kt., 2023). Bibliotekos peržengia savo tradicinio vaidmens ribas (Schlak, 2018), jos tampa gyvybiškai svarbiomis erdvėmis, skatinančiomis socialinę sanglaudą ir užtikrinančiomis įtraukią aplinką, kurioje įvairios bendruomenės gali vykdyti veiklas ir bendradarbiauti. Sujungdamos tyrėjus su piliečiais mokslininkais, bibliotekos veikia kaip intelektualiniai centrai, kuriuose galima rasti mokslo žinių ir dalyvauti mokslinėje veikloje (Cohen ir kt., 2015). Bibliotekos turi išteklių, priemonių, ir kompetencijų, galinčių paskatinti ir padėti visuomenės nariams įsitraukti į mokslinę veiklą, ugdyti piliečių mokslinį ir informacinį raštingumą, skatinti jų motyvaciją kurti mokslo žinias. Bibliotekos vis aktyviau dalyvauja piliečių mokslo veikloje suteikdamos patalpas, technologijas ir išteklius, taip pat telkdamos bendruomenę, kaupdamos, tvarkydamos ir prižiūrėdamos duomenis (Ayris ir Ignat, 2018, Cavalier ir kt., 2020; Wallis, 2023).
Bibliotekų įsitraukimas ir dalyvavimas piliečių mokslo iniciatyvose išplečia bibliotekų veiklas ir vaidmenis, teikiant naudą ne tik piliečių mokslo projektų vykdytojams, bet ir pačioms bibliotekoms (Ignat ir kt., 2019; Cigarini ir kt., 2021; Mumelaš ir Martek, 2024). Pasitelkusios piliečių mokslą bibliotekos gali praturtinti savo kolekcijas ir padaryti jas labiau prieinamas. Skirtingų tipų bibliotekų įsitraukimas ir gaunama nauda gali skirtis. Cigarini ir kt. (2021), tyrinėdami viešąsias bibliotekas, pabrėžė, kad piliečių mokslas padeda bibliotekoms pritraukti naujų vartotojų, didina socialinę sanglaudą ir gerina bibliotekos socialinės vertės suvokimą. O akademinės bibliotekos, remdamos aukštųjų mokyklų mokymosi ir mokslinių tyrimų tikslus, palaiko ryšius su dėstytojais, darbuotojais ir studentais, taip pat su institucijos laboratorijomis, komitetais, asociacijomis ir kt. (Cavalier ir kt., 2020). Bibliotekos, dalyvaudamos piliečių mokslo projektuose, yra pripažįstamos vertingais partneriais įvairiose mokslo srityje, plėtoja partnerystę, praturtina esamus bibliotekos fondus ir plėtoja naujas paslaugas, be to, užtikrina darbuotojų asmeninį ir profesinį tobulėjimą (Mumelaš ir Martek, 2024).
Bibliotekų įsitraukimą į piliečių mokslą skatina arba stabdo įvairūs išoriniai ir vidiniai veiksniai. Tyrimais yra nustatytas piliečių mokslo skatinimo įvairiais lygmenimis (nacionaliniu, universitetų ir bibliotekų lygmenimis) strategijos trūkumas. Kritiškiausios kliūtys, trukdančios bibliotekininkams įgyvendinti tinkamą politiką, yra finansinių ir žmogiškųjų išteklių trūkumas, žinių ir įgūdžių stoka, mažas visuomenės susidomėjimas piliečių mokslu, sprendimus priimančių asmenų paramos trūkumas (Dakić ir Trtovac, 2022).
Piliečių mokslo veiklose bibliotekos dažniausiai užima tarpininko arba skatintojo vaidmenis tarp piliečių mokslo dalyvių (mokslininkų, piliečių ir kitų suinteresuotų šalių), vykdant komunikacijos, informacijos rengimo ir perdavimo, mokymo ir
veiklų koordinavimo procesus (Lorke ir kt., 2019; Santos-Hermosa ir Atenas, 2022).
Šios veiklos reikalauja papildomų kompetencijų, gebėjimo jas pritaikyti skirtingiems kontekstams bei auditorijoms. Siekiantiems įsitraukti į piliečių mokslo projektus bibliotekininkams reikalingos mokslinė ir skaitmeninė, komunikacijos, veiklų kuravimo / koordinavimo ir edukacinės kompetencijos (Kaseorg ir kt., 2022; Lorke ir kt., 2019; Roche ir kt., 2020; Santos-Hermosa ir Atenas, 2022; Schmidt ir kt., 2016).
Lorke ir kiti (2019), nagrinėdami piliečių mokslo projektų dalyvių kompetencijų lygius ir jų ugdymo poreikius, pateikė piliečių mokslo kompetencijų ugdymo rekomendacijas, pritaikytas skirtingiems piliečių mokslo projektų dalyvių vaidmenims (projektų dalyviams, skatintojams ir iniciatoriams / organizatoriams), tačiau bibliotekininkai kaip potencialūs piliečių mokslo dalyviai jose nėra įvardinti.
Dauguma autorių teigia, kad piliečių mokslui aktualių kompetencijų ugdymas turi būti kryptingas, suplanuotas ir tęstinis procesas, aiškiai įvardinant norimus pasiekti tikslus ir pasirenkant jiems įgyvendinti tinkamiausias strategijas ir metodus (Santos-Hermosa ir Atenas, 2022). Be to, jis turi būti grindžiamas grįžtamuoju ryšiu ir objektyviu pakartotiniu pasiektų rezultatų vertinimu bei pripažinimu (Roche ir kt., 2020). Bibliotekininkų turimų kompetencijų nepakanka įgyvendinant piliečių mokslo projektus, todėl jų ugdymas yra viena iš svarbių sričių siekiant paskatinti bibliotekininkų įsitraukimą į piliečių mokslą (Rozenberga ir kt., 2022). Deja, siekiant ugdyti bibliotekininkų piliečių mokslo kompetencijas, dažniausiai susiduriama su laiko trūkumu, veiklos prasmės ir savo vaidmens suvokimu, o šiuos veiksnius sąlygoja darbuotojų motyvacijos stoka (Kaseorg ir kt., 2022).
Akademinės bibliotekos galėtų skatinti piliečių mokslą kurdamos protokolų, duomenų formų ir mokomosios medžiagos kolekcijas, siūlyti infrastruktūrą piliečių mokslo projektams įgyvendinti, pritaikyti priemonių rinkinius piliečių mokslo projektams rengti, užtikrinti savanorių įtraukimo ir išlaikymo procesus, vykdyti rinkodaros veiklas ir kurti teigiamą požiūrį į piliečių mokslą, informuoti apie visus naujus atradimus ir vykdyti tiek mokslo rezultatų, tiek mokslo populiarinimo sklaidą (Liu ir Liu, 2023). Be to, akademinės bibliotekos galėtų prisidėti prie piliečių mokslo vertinimo procesų, užtikrinti, kad duomenys atitiktų FAIR (randami, prieinami, sąveikūs ir pakartotinai panaudojami) principus, kurti ir prižiūrėti duomenų rinkinius.
Mokslinėje literatūroje galima rasti tyrimų, analizuojančių piliečių mokslo dalyviams reikalingų kompetencijų struktūrą ir jiems ugdyti reikalingas sąlygas. Vis dėlto šie tyrimai nukreipti į siauras, konkrečias dalyvių grupes. Pavyzdžiui, FabCitizen projekto pagrindu buvo sudaryta piliečių mokslo kompetencijų struktūra, orientuota į 5–9 klasių mokinių, jų mokytojų ir tėvų įsitraukimą bei dalyvavimą piliečių mokslo projektuose, siekiant šių kompetencijų ugdymą įtraukti į formaliąsias mokyklų programas (Pawlowski ir kt., 2021). Tačiau bibliotekininkų įsitraukimui į piliečių mokslo veiklas reikalingos kompetencijos mažai tyrinėtos ir apibrėžtos (LIBER Citizen Science Working Group, 2021). Taip pat nepavyko rasti tyrimų, kuriuose būtų analizuojamos bibliotekininkų, įgalinančių dalyvių įsitraukimą į piliečių mokslo veiklas, kompetencijos ir jų ugdymo galimybės.
Akademinės bibliotekos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje 2022–2024 m. vykdė
ERASMUS+ projektą „Universitetų bibliotekos, stiprinančios akademinės bendruomenės ir visuomenės ryšį per piliečių mokslą Baltijos šalyse“ (toliau – LibOCS). Projekte dalyvavusios bibliotekos turėjo atvirojo mokslo iniciatyvų įgyvendinimo patirties, todėl piliečių mokslo veiklose įžvelgė potencialą stiprinti mokslininkų ir visuomenės bendradarbiavimą ir įsitraukimą į mokslinius tyrimus. Projekto veiklos orientuotos į bibliotekininkų kompetencijų dalyvauti piliečių mokslo veiklose ugdymą: parengtas atvirosios prieigos mokymosi kursas, priemonių apie piliečių mokslą rinkinys, pravesti mokymai bibliotekininkams trijose Baltijos šalyse, organizuotos diskusijos su universitetų vadovais ir mokslo administracijos atstovais apie piliečių mokslo veiklas. Projekte aptartos kompetencijos ir jų ugdymas reikalauja gilesnės analizės, todėl LibOCS projektas nagrinėjamas kaip atvejis šioje monografijoje.
Bibliotekininkų piliečių mokslo kompetencijos, jų ugdymo poreikiai ir galimybės sudaro monografijos mokslinio problemiškumo pagrindą , kuris detalizuojamas tokiais klausimais: kokios kompetencijos reikalingos bibliotekininkams, vykdantiems piliečių mokslo veiklas ir atliekantiems įvairius vaidmenis? kokie yra prioritetiniai šių kompetencijų ugdymosi būdai?
Tyrimo objektas – piliečių mokslo veikloms vykdyti reikalingos bibliotekos darbuotojų kompetencijos.
Tyrimo tikslas – nustatyti bibliotekininkų, įgalinančių įsitraukimą į piliečių mokslo veiklas, kompetencijų poreikį ir jų ugdymo galimybes.
Tyrimo uždaviniai: / teoriškai pagrįsti piliečių mokslo veiklas įgalinančių bibliotekininkų kompetencijų ir jų ugdymo konceptualųjį modelį; / empiriškai patikrinti piliečių mokslo veiklas įgalinančių bibliotekininkų kompetencijų ir jų ugdymo poreikių ir būdų raišką; / tyrimo rezultatų pagrindu patikslinti piliečių mokslo veiklas įgalinančių bibliotekininkų kompetencijų ir jų ugdymo konceptualųjį modelį.
Teorinės nuostatos. Pagrindžiant piliečių mokslo kompetencijų struktūrą, buvo remtasi kognityvinio konstruktyvizmo teorija, kuri pripažįsta aktyvų besimokančiojo vaidmenį ir aplinkos įtaką individo žinių formavimuisi, todėl jos yra individualizuotos ir gali neatitikti iš išorės asmenį pasiekiančios informacijos. Šį neatitikimą iš esmės lemia asmeninės savybės, tokios kaip turimos pagrindinės kompetencijos, asmenybės bruožai, vertybiniai požiūriai ir savęs kontekstualizavimo aspektai (Jucevičienė, 2007). Šiame darbe taip pat remiamasi Knowles ir kt. (2020) suaugusiųjų ugdymo teorijomis, kurios teigia, kad kiekvienas suaugęs žmogus atsiduria konkrečiose situacijose, susijusiose su jo darbu, poilsiu, gyvenimu bendruomenėje ir kitose situacijose, kada reikia prisitaikyti. Ugdymo procese pagrindinis vaidmuo tenka besimokančiajam, o mokomoji medžiaga ir ugdytojai atlieka pagalbininko vaidmenį.
Į piliečių, mokslininkų ir bibliotekininkų įsitraukimą žvelgiant kaip į tarpusavio sąveiką, vadovaujamasi Freire dialogine perspektyva (cit. iš De Albuquerque ir
De Almeida, 2020), teigiančia, kad dvilypumas tarp įgalinimo ir instrumentalumo atspindi esminę įtampą, kuria grindžiamos visos iniciatyvos, paremtos piliečių surinktais duomenimis, net jei ši įtampa nebuvo aiškiai išreikšta ar teoriškai pagrįsta. Ši įtampa kyla dėl asimetriškų mokslininkų ir piliečių vaidmenų bei jų kultūrinių ir epistemologinių skirtumų. Pripažinus šią konstitucinę įtampą ir būnant atviriems ir (arba) „pasirengusiems“ susidurti su kitoniškumo rizika, piliečių tyrimai galėtų skatinti kritišką ir įtraukų žinių kūrimo procesą, kuris iš tiesų suteikia daugiau galių išreikšti piliečių nuomonę (De Albuquerque ir De Almeida, 2020).
Šios monografijos tyrimo dizainas, apimantis tyrimo tikslą, tyrimo logiką ir metodus, pristatomas 1 paveiksle
Literatūros apžvalga –pagrįsti bibliotekininkų komptencijų, įgalinančių piliečių mokslo veiklas, struktūrą ir jų ugdymo būdus
Literatūros analizė
Piliečių mokslo veiklas įgalinančios bibliotekininkų kompetencijos ir jų ugdymo būdai: atvejo analizės strategija
1 pav. Tyrimo logika
Fokusuotos grupės diskusija – nustatyti bibliotekininkų požiūrį ir kompetencijas, įgalinančias piliečių mokslo veiklas, ir jų ugdymo būdus
Apklausa raštu – nustatyti bibliotekininkų požiūrį į piliečių mokslo veikloms reikalingas kompetencijas ir jų ugdymo būdus
Interviu – atskleisti įsitraukimo į piliečių mokslo veiklas patirtį ir bibliotekininkų įsitraukimui į piliečių mokslo veiklas reikalingas kompetencijas
kompetencijos, įgalinančios
piliečių mokslo veiklas
Kokybinė teminė turinio analizė
Duomenų statistinė analizė
Kokybinė teminė ir manifestinė turinio analizė
Empirinio tyrimo metodologija buvo grindžiama keliomis pagrindinėmis nuostatomis.
/ Bibliotekininkų vaidmenims ir su jais susijusioms kompetencijoms piliečių mokslo veiklose pagrįsti taikyta mokslinės literatūros analizė. Ji leido apibrėžti galimus bibliotekininkų vaidmenis ir veiklas piliečių mokslo projektuose, pagrįsti kompetencijų struktūrą ir turinį, bibliotekininkų įsitraukimo į piliečių mokslo veiklas ir joms vykdyti reikalingų kompetencijų ugdymosi motyvaciją.
/ Atvejo strategija taikyta kaip skėtinis metodas, sujungiantis kokybinius ir kiekybinius tyrimo metodus:
/ fokusuotos grupės diskusiją su Lietuvos bibliotekininkams organizuotuose mokymuose apie piliečių mokslą dalyvavusiais akademinių, viešųjų ir valstybinės reikšmės bibliotekų darbuotojais; / apklausą raštu su mokymuose apie piliečių mokslą dalyvavusiais
Lietuvos bibliotekų darbuotojais;
/ interviu su LibOCS projekto vykdytojais, projekto mokymuose dalyvavusiais bibliotekininkais, projekto diskusijose dalyvavusiais mokslininkais ir mokslo administratoriais iš Estijos, Latvijos, Lietuvos.
Duomenų analizės metodai:
/ analizuojant fokusuotos grupinės diskusijos ir interviu duomenis taikyta teminė ir manifestinė turinio analizė. Gauti duomenys leido nustatyti bibliotekų darbuotojų vaidmenis vykdant piliečių mokslo veiklas ir joms reikalingas kompetencijas bei jų ugdymo poreikį ir būdus;
/ statistinė apklausos duomenų analizė, taikant aprašomosios statistikos metodus.
Monografijos mokslinį naujumą ir teorinį reikšmingumą sudaro:
/ išanalizuoti ir pagrįsti bibliotekininkų vaidmenys ir veiklos piliečių mokslo projektuose;
/ pagrįstas piliečių mokslo veiklas įgalinančių bibliotekininkų kompetencijų ir jų ugdymo konceptualusis modelis gali būti naudojamas įvairių tipų bibliotekose identifikuojant turimas ir trūkstamas piliečių mokslo kompetencijas; / apibrėžta bibliotekininkų piliečių mokslo kompetencijų struktūra suteikia galimybių nustatyti bibliotekų (viešųjų ir akademinių) darbuotojų ugdymosi poreikius ir parengti ugdymo programas ir planus.
Monografijos praktinis reikšmingumas. Atliktų tyrimų rezultatai rodo akademinių ir viešųjų bibliotekų įsitraukimo į piliečių mokslo projektus potencialą. Monografijoje pateiktų teorinių ir empirinių tyrimų rezultatais galima naudotis planuojant bibliotekos organizacinius pokyčius, motyvuojančius ir įgalinčius bibliotekininkų įsitraukimą į piliečių mokslo veiklas. Bibliotekos, įgyvendinančios piliečių mokslo projektus, gali vadovautis šiuo modeliu vertindamos bibliotekininkų pasirengimą vykdyti veiklas, turimas ir trūkstamas kompetencijas, jų ugdymo poreikius
Tautkevičienė, Aldona Augustinienė, Aistė Pranckutė
ir būdus. Tyrimo rezultatai taip pat gali būti naudojami rengiant ilgalaikius ir einamuosius bibliotekininkų kompetencijų vystymo planus. Šio modelio taikymas gali būti išplėstas į kitas bibliotekas, pavyzdžiui, mokyklų, ir atminties institucijas, pavyzdžiui, muziejus.
Tarpiniai tyrimo rezultatai pristatyti LibOCS projekto ir kituose mokslo renginiuose: konferencijose, seminaruose, sklaidos renginiuose, diskusijose ir kt. Šiuose susitikimuose dalyvavo įvairių suinteresuotųjų grupių atstovai: akademinių ir viešųjų bibliotekų vadovai ir darbuotojai, akademinių institucijų akademiniai ir administracijos darbuotojai, kurie aptarė, vertino ir diskutavo apie bibliotekininkų vaidmenis, galimas veiklas ir joms vykdyti reikalingas kompetencijas dalyvaujant piliečių mokslo iniciatyvose.
Monografijos struktūra. Monografiją sudaro 4 skyriai. Įvade atskleidžiamas šios temos aktualumas, problematika, keliami tikslai ir uždaviniai, atskleidžiama tyrimo logika. Pirmame skyriuje „Bibliotekininkų kompetencijos vykdant piliečių mokslo veiklas ir jų ugdymas“ analizuojami bibliotekininkų, kaip dalyvių / savanorių, tarpininkų / palengvintojų, iniciatorių / projekto vykdytojų, vaidmenys ir jiems būdingos veiklos. Skyriaus pabaigoje pristatomas teoriškai pagrįstas konceptualusis bibliotekininkų, įgalinančių piliečių mokslą, kompetencijų ir jų ugdymo modelis. Antrajame skyriuje aprašomas tyrimui pasirinktas LibOCS projekto atvejis, kurio unikalumas apima trijų Baltijos šalių bendradarbiavimą siekiant inicijuoti piliečių mokslo veiklas akademinėse ir viešosiose bibliotekose, sukuriant edukacinio įgalinimo prielaidas reikalingoms kompetencijos įgyti. Trečiame skyriuje pristatoma atvejo studijos strategija ir metodų trianguliacija grindžiama metodologija. Šiame skyriuje atsispindi tyrimo duomenų rinkimo metodai: apibūdinama fokusuotos grupės diskusijų imtis ir aptariami klausimai, apklausos raštu imtis ir klausimynas, interviu imtis ir klausimai. Taip pat aprašomi duomenų analizės metodai, tyrimų patikimumo ir validumo kriterijai. Ketvirtame skyriuje „Bibliotekininkų kompetencijų, įgalinančių visuomenės įsitraukimą į piliečių mokslo projektus, raiška“ aprašomi tyrimų rezultatai, atskleidžiantys bibliotekininkų vaidmenis, veiklas, turimas ir trūkstamas kompetencijas, jų ugdymo poreikį ir ugdymo būdų prioritetus LibOCS projekto vykdytojų, piliečių mokslo iniciatyvomis besidominčių bibliotekininkų, mokslo administratorių ir mokslininkų požiūriu. Diskusijų ir apibendrinimo dalyje aptariami ir su ankstesnių mokslinių tyrimų duomenimis lyginami empirinio tyrimo rezultatai, papildant bibliotekininkų, vykdančių piliečių mokslo veiklas, kompetencijų ir jų ugdymo modelį. Monografija baigiama praktinėmis rekomendacijomis, tolimesnių tyrimų gairėmis ir išvadomis.
Padėka
Monografijos autorės dėkoja LibOCS projekto partneriams iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos universitetų bibliotekų, taip pat projekto partneriams iš verslo organizacijų Immer Besser (Vokietija) ir Web2Learn (Graikija), pasidalijusiems savo patirtimi, idėjomis ir įžvalgomis aptariant piliečių mokslo projektuose bibliotekininkų vaidmenis, veiklas ir jų vykdymui aktualias kompetencijas bei jų ugdymo būdus. Taip pat dėkoja monografijos recenzentėms už vertingas pastabas, pasiūlymus ir gilias įžvalgas.
kompetencijos, įgalinančios
piliečių mokslo veiklas
P iliečių mokslo veiklas įgalinančių
biblio T ekininkų kom P e T encijų ir jų ugdymo
konce PT ualiojo modelio Pagrindimas
Šiame skyriuje analizuojama mokslinė literatūra ir konstruojamas teorinis piliečių mokslo veiklas įgalinančių bibliotekininkų kompetencijų ir jų ugdymo modelis.
Pirmiausia aptariama piliečių mokslo nauda mokslui ir visuomenei, įvardijami piliečių mokslo dalyviai ir įvairių suinteresuotųjų grupių įsitraukimo lygmenys. Toliau analizuojami bibliotekininkų, dalyvaujančių piliečių mokslo iniciatyvose, vaidmenys ir su jais susijusios veiklos, joms atlikti reikalingos kompetencijos ir jų ugdymo galimybės. Taip pagrindžiamas piliečių mokslo veiklas įgalinančių bibliotekininkų kompetencijų ir jų ugdymo konceptualusis modelis.
1.1.
Dalyvavimo piliečių mokslo veiklose įgalinimas
Piliečių mokslo sąvoka, kaip minėta įvade, nėra nusistovėjusi samprata, tačiau dažniausiai jis apibrėžiamas kaip plačiosios visuomenės narių dalyvavimas mokslinėje veikloje (Bogert ir kt., 2022) arba piliečių ir mokslininkų bendradarbiavimas kuriant mokslo žinias (Lorke ir kt., 2019; Roche ir kt., 2020). Piliečių mokslas skatina mokslo žinių pažangą, visuomenės įsitraukimą į žinių kūrimo, naudojimo ir sprendimų priėmimo procesus, aktyvų pilietiškumą. Turrini ir kt. (2018), kalbėdami apie piliečių mokslo įtaką mokslui ir visuomenės gerovei, išskiria tris sritis: naujų žinių kūrimą, visuomenės mokslinių kompetencijų ugdymą ir aktyvų įsitraukimą į socialinių-ekonominių problemų sprendimą. Naujų žinių kūrimo srityje spendžiami klausimai, susiję su ypač dideliu sukauptų duomenų kiekiu ir visuomenės pagalba juos renkant ir tvarkant. Visuomenės ugdymo srityje gilinamasi į piliečių mokslo dalyvių žinias ir gebėjimus, ypač susijusius su moksliniu raštingumu. Piliečių dalyvavimo srityje aktualus bendruomenių įgalinimas aktyviai veikti ir prisidėti prie aplinkos gerinimo ir aktualių problemų sprendimo.
Holistiškai analizuojant šį piliečių mokslo potencialą, pagal piliečių mokslo ekosistemos ir jos lygmenų modelį (Butkevičienė ir kt., 2022), nauda visuomenei ir mokslui išryškėja trijose dimensijose: turinio, dalyvių ir procesų.
Gintarė Tautkevičienė, Aldona Augustinienė, Aistė Pranckutė
Turinio dimensija atskleidžia technologinius sprendimus, problemų aktualumo ir pritaikymo visuomenei įvairovę, t. y. mokslo sričių ir disciplinų, tarptautiškumo ir geografinės plėtros bei dalyvavimo tematiką ir būdus (Butkevičienė ir kt., 2022). Piliečių mokslo projektų įvairovė yra didelė, todėl sudėtinga juos suklasifikuoti pagal aiškius kriterijus. Vis dėlto galima rasti dėsningumų, leidžiančių išskirti tam tikras piliečių mokslo projektų kategorijas. Visų pirma, piliečių mokslo projektai gali būti grupuojami pagal mokslo sritį (gamtos mokslų, socialinių mokslų, humanitarinių mokslų projektai). Gamtos mokslai apima gyvybės ir fizikos mokslus, o gamta tiriama stebint ir tyrinėjant reiškinius, tikrinant hipotezes ir atliekant eksperimentus. Biologinei įvairovei stebėti ypač naudingas piliečių įsitraukimas, nes, dirbant su piliečiais mokslininkais, stebint biologinės įvairovės tinklus, padidėja duomenų kiekis (taigi ir jų patikimumas), taip pat išplečiamos tyrimo laiko ir vietos apimtys (Chandler ir kt., 2017). Daugiau kaip 80 proc. biologinės įvairovės duomenų Europoje užregistruoja piliečiai mokslininkai (Schmeller ir kt., 2009), todėl biologinės įvairovės vertinimo geografinė ir laiko aprėptis didele dalimi priklauso nuo savanorių aktyvumo ir jų galimybių nuvykti į dominančias teritorijas. Humanitarinių mokslų ir menų tyrimo metodai, problemos formulavimas ir duomenų rinkimo bei interpretavimo būdai gali skirtis nuo gamtos mokslų, todėl svarbu atkreipti dėmesį į šiuos skirtumus. Socialiniai mokslai plačiai taiko dalyvavimu grindžiamas piliečių įtraukimo formas (ESCA, 2020).
Piliečių mokslo ekosistemos šerdis yra aktyviai dalyvaujantys mokslininkai ir piliečiai – tai dalyvių dimensija. Kad neprofesionalūs mokslininkai gebėtų prisidėti prie tyrimų, jiems būtina kitų dalyvių pagalba: informavimas apie projektų procesą ir rezultatus, visuomenės švietimas ir konsultacijos dalyviams, etikos principų užtikrinimas renkant duomenis, tyrimų proceso supratimas ir piliečių mokslo projektų inicijavimas. Tai yra mokslininkų atsakomybės, jos ir lemia sėkmingą projektų vykdymą, dalyvių motyvuotumą ir logistinės įtampos dėl išteklių išvengimą (Butkevičienė ir kt., 2022). Remiantis Miller-Rushing ir kt. (2012), pagrindiniai piliečių mokslo dalyviai yra mokslininkai ir visuomenės nariai (piliečiai), kurie bendradarbiauja moksliniuose tyrimuose. Tačiau piliečių mokslo ekosistemoje dalyvauja gerokai platesnis suinteresuotųjų šalių ratas, kuris apima įvairių sektorių (mokslinių tyrimų, švietimo, verslo ir pramonės, politikos ir vykdomosios valdžios, socialinio ir kultūrinio) atstovus (Butkevičienė ir kt., 2021; Roche ir kt., 2020; Vohland ir kt., 2021).
LIBER Piliečių mokslo darbo grupė (LIBER Citizen Science Working Group, 2021) siūlo piliečių mokslo projektuose dalyvaujančias suinteresuotąsias šalis skirti į 4 grupes: visuomenines organizacijas, švietimo organizacijas, valdžios institucijas, verslo ir pramonės sektorių ( 2 pav.).
Suinteresuotosios šalys, anot (Vohland ir kt., 2021), įsitrauktų į piliečių mokslo veiklas, jei jos suvoktų piliečių mokslo esmę ir matytų piliečių mokslo veiklų teikiamą naudą. Kiekviena suinteresuotųjų šalių grupė piliečių mokslo veiklose turi jiems aktualius įsitraukimo motyvus ir prioritetus. Pavyzdžiui, vyriausybinėms struktūroms, akademinėms ir mokslinių tyrimų institucijoms reikia tam tikro lygio sąveikumo. Tačiau bendruomenės inicijuojamuose piliečių mokslo projektuose, kur suinteresuotosios šalys yra asmenys ar neformalios visuomenės grupės, sąveikumas nėra prioritetas, joms svarbiausia, kad duomenys būtų pateikiami vartotojui lengvai suprantamu, patogiu formatu (Vohland ir kt., 2021).
Visuomeninės organizacijos
Nevyriausybinės organizacijos, klubai, asociacijos, kooperatyvai, nepriklausomos žiniasklaidos kanalai, virtualios bendruomenės, paramos fondai
Valdžios institucijos
Tarptautinės, valstybinės, regioninės politinės organizacijos, savivaldybės, agentūros, tarnybos
Piliečių mokslo veiklų dalyviai
Švietimo organizacijos
Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo įstaigos, gimnazijos, kolegijos, universitetai, neformaliojo ugdymo įstaigos, suaugusiųjų švietimo įstaigos
Verslo ir pramonės sektorius
Stambaus ir smulkaus verslo įmonės, pramonės įmonės, privati žiniasklaida, inovacijų centrai
2 pav. Piliečių mokslo veiklų dalyviai pagal suinteresuotųjų šalių grupes (LIBER piliečių mokslo darbo grupė, 2021)
Trečioji piliečių mokslo ekosistemos dimensija – gana kompleksiški įvairių interakcijos lygių bendrakūros procesai tarp pilietinės visuomenės, aukštųjų mokyklų, valdžios institucijų ir pramonės (D‘Este ir kt., 2019, cit. iš Butkevičienė ir kt., 2022). Bendrakūros pridėtinė vertė yra penkeriopa: vykdomiems tyrimams ir mokslininkams, piliečiams, mokiniams ir jaunimui, mokslo ir tyrimų sistemai, visuomenei ir aplinkai (Butkevičienė ir kt., 2022).
Piliečių mokslo veiklų nauda visuomenei / piliečiams apima edukacinį ir problemų sprendimo įgalinimą (Bogert ir kt., 2022; Carciu ir Villares, 2022; Roche ir kt., 2020; Shirk ir kt., 2012): / piliečių mokslo veiklomis mokslas yra priartinamas prie visuomenės ir ugdomas piliečių mokslinis raštingumas; / visi dalyviai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, profesijos, vykdomos piliečių mokslo veiklos ir įsitraukimo lygmens, gauna naudingos patirties ir įgyja naujų žinių ir kompetencijų – skatinamas mokymasis visą gyvenimą; / visuomenės nariai ir (arba) bendruomenės įgalinami realiai prisidėti prie aktualių regioninių ar nacionalinių problemų sprendimo; / piliečių įtraukimas į piliečių mokslo projektų planavimą ar tyrimo klausimų formulavimą leidžia tyrimus orientuoti į visuomenei svarbias problemas; / piliečių mokslo projekte dalyvaujančių šalių gausa ir įvairovė skatina komunikaciją ir bendradarbiavimą tarp skirtingų visuomenės grupių; / galimybė vykdyti didelės apimties, įvairaus pobūdžio visuomenės poreikius ir (arba) globalias problemas sprendžiančius piliečių mokslo projektus padeda atkreipti valdžios institucijų ir sprendimus priimančių organizacijų dėmesį į problemas.
Gintarė Tautkevičienė, Aldona Augustinienė, Aistė Pranckutė
Piliečių mokslo veiklos teikia naudos mokslui ir mokslininkams , skatindamos demokratinių procesų vystymą, didindamos mokslo tyrimų efektyvumą, skaidrumą ir atvirumą:
/ piliečių įtraukimas į projektus padeda mokslininkams įvykdyti didesnės apimties tyrimus ir (arba) sutrumpinti jų vykdymo trukmę, taigi mokslo progresas yra spartesnis; / piliečių mokslo projektų metu vykdomi tyrimai yra vieši nuo planavimo iki rezultatų paskelbimo. Tyrimus paprasta atkartoti ir validuoti, todėl didinamas mokslo skaidrumas;
/ piliečių mokslo projektų duomenys atviri, todėl juos galima panaudoti pakartotinai kitiems tyrimams; / taupomas laikas ir resursai, išvengiama tyrimų dubliavimo (Butkevičienė ir kt., 2022; Carciu ir Villares, 2022; Mumelaš ir Martek, 2024).
Taigi piliečių mokslas, kaip piliečių ir mokslininkų bendradarbiavimas kuriant naujas mokslo žinias, turi didelį potencialą ir suteikia neabejotinos naudos mokslui ir visuomenei (Bogert ir kt., 2022; Roche ir kt., 2020; Shirk ir kt., 2012).
Haklay (2013) siūlo atsižvelgti į savanorių piliečių mokslo dalyvių į(si)traukimo lygį mokslo projekte:
/ minios telkimas (angl. crowdsourcing) – dalyviai padeda profesionaliems mokslininkams rinkti ir / ar apdoroti tyrimo duomenis; / pasidalytosios žinios (angl. distributed intelligence ) – dalyviai pirmiausia dalyvauja specialiuose mokymuose, po to gali analizuoti jau surinktus duomenis; / dalyvaujamasis mokslas (angl. participatory science) – piliečiai patys apibrėžia problemą, renka ir analizuoja duomenis, bet projekto metu būtina profesionalių mokslininkų pagalba ir konsultacijos;
/ ekstremalusis piliečių mokslas (angl. extreme citizen science ) – piliečiai planuoja, vykdo ir kontroliuoja tyrimą nuo problemos apibrėžimo iki rezultatų viešinimo. Mokslininkai padeda planuoti tyrimo procesą, esant poreikiui, konsultuoja.
Įsitraukimas į piliečių mokslą gali būti dvejopas: įgalinantis ir instrumentinis. Viena vertus, piliečių mokslas siejamas su įgalinimu kurti duomenis, kita vertus, instrumentinis dalyvavimas pasireiškia, kai asmenys piliečių mokslo veiklose kviečiami veikti kaip duomenų teikėjai. Filosofine prasme šis ambivalentiškumas gali reikšti, kad, gyvenant „po tiesos“ eroje, keičiasi požiūris į mokslinės „tiesos“ epistemologinį pagrindą, t. y. piliečių mokslo tyrimai turėtų būti grindžiami bendrakūros procesu (De Albuquerque ir De Almeida, 2020). Tai yra aukščiausias dalyvavimo lygmuo rodo, kad visos suinteresuotosios šalys įgalinamos bendradarbiauti, piliečių mokslo veiklos transformuojamos į bendrakūros procesą (Roche ir kt., 2020).
Kalbant apie įgalinimą, monografijoje pirmiausia remiamasi demokratijos ir įgalinimo teorija (Kreisber, 1992), kuri įgalinimą apibrėžia kaip plėtojamą gebėjimą padaryti įtaką, dalyvauti sprendimų priėmimo procese, vykdyti pokyčius. Įgalinimo konceptas apima tris aspektus: procesą, rezultatą ir savybes. Psichologine prasme
įgalinimas susijęs su dalyvavimo kompetencijos įgijimu, savo teisių ir atsakomybių užtikrinimu per dvipusį žmonių ar bendruomenių dialogą (Kreisber, 1992). Įgalinimas apima ne tik santykius, bet ir motyvavimo gebėjimus (Koberg ir kt., 1999). Vienas iš įgalinimo šaltinių yra žinios, kadangi leidžia pamatyti tiesą, koks yra pasaulis (Usher ir kt., 1997). Šias sampratas apibendrino Jucevičienė ir kt. (2010), teigdama, kad įgalinimas yra procesas, vykdomas galios turėtojo, siekiančio pasidalyti savo galia ir suteikiančio galimybę kitiems žmonėms, bendruomenėms ir organizacijoms kurti savo gyvenimą ir didinti savo gyvenimo kontrolę, priimti sprendimus dėl savo gyvenimo. Moore ir kt. (2006) pabrėžia išlaisvinamąjį įgalinimo pobūdį: tai ne tik veikimo laisvės ir erdvės išplėtimas, bet ir reikalingos kompetencijos įgalinimas. Kompetencijos įgalinimas apima tris dimensijas – proceso, turinio ir mokymosi visą gyvenimą, tad tai yra:
/ pedagoginis procesas, kuriame praktikuojami demokratiniai santykiai, o ugdymo metodai ir turinys plėtoja ugdytojo ir besimokančiojo mokėjimą pasidalyti galia;
/ įgalinantis ugdymo turinys, užtikrinantis besimokančiojo kūrybą ir savarankišką sprendimų priėmimą; / mokymosi visą gyvenimą ir jo sėkmės įgalinimas.
Ugdytojų kompetencijos ir jų tobulinimas yra dar viena įgalinimo charakteristika (Branderburg, 2008; Moore ir kt., 2006). Įgalinimas apima individualią atsakomybę, savarankišką sprendimų priėmimą ir tikėjimą gebėjimu efektyviai veikti (Kreisberg, 1992).
Piliečių mokslo aspektu įgalinimo samprata siūlo papildomą etinių-metodologinių kriterijų rinkinį, kuriuo siekiama atskleisti įgalinančius santykius ir pertvarkyti galios asimetriją tarp piliečių ir mokslininkų. Remiantis Freire kritine pedagogika siūloma vaidmenų skirtumus pritaikyti pertvarkant ir tarpusavio santykius, ir santykius su žiniomis (De Albuquerque ir De Almeida, 2020).
Herzog ir Lepenies (2022) siūlo žvelgti į piliečių mokslą iš patariamųjų sistemų teorinės perspektyvos. Piliečių mokslas sujungia mokslinius tikslus, t. y. mokslinių žinių kūrimą, į platesnį viešąjį diskursą įtraukiant visuomenės narius. Jis gali būti inicijuotas universitetų ar valstybinių institucijų arba paskatintas socialinių judėjimų ar aktyvistų grupių. Priimti patariamųjų sistemų perspektyvą reiškia pabrėžti, kad per piliečių mokslą gali būti sustiprinta mokslo atsakomybė visuomenei, kuri buvo vienas iš pirminių piliečių mokslo impulsų, o piliečiai gali gauti naudos epistemologiniu, etiniu ir politiniu požiūriu. Piliečių mokslas suteikia galimybę pereiti prie visai visuomenei skirtų švietimo koncepcijų, kuriomis siekiama stiprinti pagrindinius sėkmingo gyvenimo ir funkcionuojančios visuomenės gebėjimus (Herzog ir Lepenies, 2022).
Nemažai tyrimų vykdyta nustatant motyvuojančius veiksnius piliečiams įsitraukti į piliečių mokslo projektus (Edwards, 2014; Kaseorg ir kt., 2022; Scotland Counts, 2016), parengtos kelios piliečių mokslo projektų rengimo, organizavimo ir skatinimo studijos bei rekomendacijos (Maccani ir kt., 2020; Ozolinčiūtė ir kt., 2022;
Gintarė Tautkevičienė, Aldona Augustinienė, Aistė Pranckutė
Shirk ir kt., 2012). Anot Hecker ir kt. (2018), mokslinius tyrimus atveriant visuomenės nariams, mokslas tampa įtraukesnis. Tai gali padėti įveikti hierarchinį arba priešišką santykį tarp tyrėjų ir piliečių ir leidžia užmegzti pasitikėjimo ir patikimumo santykius, sukurti solidarumo ryšius, suvienyti jėgas iššūkiams spręsti, kai piliečiai tampa tam tikros srities daliniais ekspertais ir gali kitiems perduoti įgytas žinias. Mansbridge ir kt. (2012, p. 12) teigimu, „daugybės ir daugialypių balsų, interesų, rūpesčių ir pretenzijų įtraukimas remiantis įgyvendinama lygybe yra [...] pagrindinis patariamosios demokratijos procesų demokratiškumo elementas“.
Vertinant bibliotekų galimybes įsitraukti į piliečių mokslo veiklas, bibliotekos priskiriamos visuomenės organizacijų grupei ir yra traktuojamos kaip piliečių mokslo proceso dalyvės, įgalinančios bendruomenę rinkti, analizuoti ar kitaip dirbti su mokslo duomenimis. Bibliotekos gali atlikti ir kitus vaidmenis, tada keičiasi jų veiklos ir vaidmenys.
1.2. Bibliotekininkų vaidmenys ir veiklos piliečių mokslo projektuose
Bibliotekų vaidmenys ir funkcijos, jų svarba ir raiška priklauso nuo bibliotekos tipo, kintančių aptarnaujamos bendruomenės prioritetų, šalies ir kitų aplinkos sąlygų. Vaidmenis dažnai suformuoja išorinės aplinkos spaudimas ir lūkesčiai, kuriuos turi pildyti tam tikrą vaidmenį atliekantis veikėjas (Petraitytė, 2013). Ilgą laiką kaip esminės buvo įvardijamos kumuliacinė (kaupimo ir saugojimo), mnemoninė (žmonijos atminties saugojimo) ir komunikacinė (atminties perdavimo) bibliotekos funkcijos, iš kurių susiformavo naujos funkcijos: kultūros, švietimo, informacijos, mokslo pagalbinė, rekreacijos (laisvalaikio), profesinės ir gamybinės veiklos informacinio aprūpinimo, socialinės sanglaudos, ugdymo (Glosienė ir kt., 1998). Šios funkcijos ir toliau pasipildo naujomis dėl nuolat kintančios aplinkos ir vartotojų poreikių kaitos. Prieinamos informacijos kiekiai ir įvairovė šiais laikais pasiekė tokius mastus, kad bibliotekininkams, kaip informacijos specialistams, tenka papildomai specializuotis siauresnėse, visiškai naujose srityse (Borbély, 2022). Bibliotekos dalyvauja virtualiose socialinėse bendruomenėse, skirtose darbui, mokymuisi, laisvalaikiui ir bendradarbiavimui, prisijungdamos prie jau esamų virtualių bendruomenių, kur vyksta intensyvi komunikacija ir pasikeitimas informacija (Huvila ir kt., 2014). Bibliotekų ir informacijos paslaugų ir turinio perkėlimas į virtualią erdvę kuria naują bibliotekos ir vartotojo santykį, kuris leidžia vartotojams konstruoti tapatumą virtualioje erdvėje, tačiau technologijoms tampant kasdienybe silpnėja vietinių bendruomenių tapatumas (Aabo, 2005; Juknevič, 2016). Dėl besivystančių technologijų įtakos visame pasaulyje, kintant bibliotekų paslaugoms, keičiasi ir bibliotekų vaidmenys, o bibliotekų specialistams reikalingi nauji įgūdžiai ir gebėjimai (Aslam, 2022). Ieškoma naujų bibliotekos vaidmenų, kai visuomenei sudaromos dalyvavimo sąlygos, kuriamas bibliotekų turinys, dalijamasi žiniomis, siekiant pasitenkinimo ir gerovės dirbant, leidžiant laisvalaikį, mokantis, studijuojant ir kt. (Nguyen ir kt., 2012). Juknevič (2016),
analizuodama bibliotekos vaidmenų kaitą, akcentuoja bibliotekos ir visuomenės ryšius, kurie keičia vaidmenis ir lemia jų vystymąsi nuo bibliotekininko, kaip vienintelio galimo informacijos eksperto, iki bibliotekos specialisto, kur informacija ir žinios kuriamos kartu su vartotoju (Nguyen ir kt., 2012). Vykstant intensyviems pokyčiams išorinėje aplinkoje, bibliotekos savo struktūra ir teikiamomis paslaugomis stengiasi prisitaikyti prie kintančių aptarnaujamos bendruomenės poreikių – perorganizuoja erdves, diegia technologijas, teikia naujas paslaugas (Aslam, 2022). Ši tendencija ypač išryškėjo, kai sparčiai besivystančios technologijos paskatino bibliotekas ne tik teikti prieigą prie informacinių išteklių, bet ir įsitraukti į įvairiausias mokslines, socialines, ekonomines ir net politines veiklas (Borbély, 2022; Schmidt ir kt., 2016).
Šiuolaikinė biblioteka apibūdinama kaip „naujoji kompaktiška socialinė erdvė, kurioje bendruomenė ir bibliotekininkai dirba išvien, įgyvendindami misiją tobulinti ir plėtoti visuomenės žinias“ (Huvila ir kt., 2014). Atvirojo mokslo iniciatyvos paskatino akademines bibliotekas tradicines funkcijas papildyti naujomis, o bibliotekininkus – įsisavinti naujas veiklas, įskaitant (bet neapsiribojant) įvairiapusę pagalbą bendruomenės nariams atvirosios prieigos publikavimo modelių, žurnalų kokybės ir patikimumo vertinimo, autorinių teisių nuosavybės ir licencijų, duomenų aprašymo, saugojimo ir viešinimo klausimais (Santos-Hermosa ir Atenas, 2022; Wałek, 2018). Šiandien akademinėse bibliotekose neretai sutinkami dalyko bibliotekininkai; nebe naujiena tampa ir vadinamųjų duomenų vadybininkų – stiuardų profesija, o didesnių bibliotekų struktūroje neretai suformuojami atskiri padaliniai, kurių tikslas – ugdyti vartotojų kompetenciją orientuotis informacijos gausoje, tinkamai cituoti šaltinius, taikyti bibliografijos valdymo programas ir pan. (Schmidt ir kt., 2016; Wałek, 2018).
Šiuolaikinei visuomenei ypač aktualios atvirojo mokslo veiklos. Bet nors atvirojo mokslo veiklų vystymas ir taikymas dažnai yra reglamentuotas institucinėmis politikomis ar strategijomis, kaip rodo praktika, šių tikslų įgyvendinimas nėra užtikrintas (Tautkevičienė ir kt., 2022). Viena iš priežasčių – institucijos neturi specialistų, kurie būtų atsakingi tik už atvirojo mokslo duomenų valdymą, kita – nėra apibrėžti kompetencijos kriterijai, kurie būtų keliami darbuotojams, dirbantiems su atvirojo mokslo klausimais (Tautkevičienė ir kt., 2022). Be to, atvirojo mokslo veikloms vykdyti reikalingų kompetencijų ugdymas nėra įtrauktas į informacijos specialistų formalaus ugdymo studijų programas, todėl reikalingas kompetencijas bibliotekininkai įgyja savo iniciatyva, studijuodami literatūrą ir užsienio bibliotekų praktiką. Taigi šiandien akademinės bibliotekos yra pagrindinės iniciatorės skatinant ir įgyvendinant atvirojo mokslo ir atvirosios prieigos praktikas ir šviečiant bendruomenės narius (Santos-Hermosa ir Atenas, 2022).
Akademinės bibliotekos, įgyvendindamos atvirojo mokslo iniciatyvas, veikia keliomis kryptimis (Santos-Hermosa ir Atenas, 2022; Schmidt ir kt., 2016; Wałek, 2018):
/ organizuoja mokymus ir teikia konsultacijas efektyvios literatūros paieškos, mokslinių duomenų valdymo planų rengimo, atviros prieigos publikavimo, autorinių teisių ir susijusiomis temomis;
Gintarė Tautkevičienė, Aldona Augustinienė, Aistė Pranckutė
/ kuria ir koordinuoja mokslinės informacijos infrastruktūrą, skirtą mokslinių tyrimų rezultatams saugoti ir skleisti (pavyzdžiui, institucinės ir (arba) nacionalinės talpyklos);
/ vykdo ir skatina atviros prieigos žurnalų ir (arba) knygų leidybą (pavyzdžiui, universiteto leidyba, jei tokia yra);
/ bendradarbiauja su komplektavimo skyriumi, bibliotekų konsorciumais ir tyrimų finansuotojais formuojant informacijos išteklių fondą, dalyvaujant atvirosios prieigos organizacijų veiklose bei derinant prieigos prie išteklių licencijų sąlygas;
/ teikia prieigą prie paslaugų ir įrankių, kurie padeda įvertinti mokslinės produkcijos ir (arba) šaltinių, kuriuose planuojama publikuotis, kokybę.
Į piliečių mokslo veiklas gali įsitraukti visų tipų bibliotekos: viešosios, akademinės, mokslinės, mokyklų ir kt. (Mumelaš ir Martek, 2024). Priklausomai nuo bibliotekų tipo, jų veikla yra bendravimas, bendradarbiavimas ir pagalba įvairių grupių atstovams: mokslininkams, pavieniams lankytojams (studentams, mokiniams, dėstytojams, miesto visuomenei ir kt.) ir jų bendruomeninėms, visuomeninėms, valstybinėms ir verslo organizacijoms ir kt. Bibliotekos turi erdvių, informacijos išteklių, technologijų, infrastruktūrą, taip pat kompetentingų darbuotojų, galinčių atlikti įvairias piliečių mokslo projektuose vykdomas veiklas.
Bibliotekų vaidmuo gali būti pasyvus, suteikiant saugią aplinką, prieigą prie informacijos šaltinių, išteklių ir bendruomenės, ir aktyvus, kai bibliotekos įtraukia visuomenę į piliečių mokslo veiklas, organizuoja mokymus, vykdo sklaidą ir kt. (Ayris ir Ignat, 2018). Vykdant piliečių mokslo projektus, būtinas veiklų tarp mokslininkų, bibliotekų ir visuomenės koordinavimas. Cohen ir kt. (2015) teigimu, vykdydama piliečių mokslo projektus, biblioteka padeda susieti tyrėjus su piliečiais ir veikia kaip intelektualinis centras – erdvė, kurioje galima gauti informacijos apie vykdomus projektus ir pagalbą dalyviams piliečių mokslo veiklose. Bibliotekos gali atlikti svarbų vaidmenį piliečių mokslo projektuose, skatindamos bendruomenės įsitraukimą ir prisidėdamos prie mokslo duomenų rinkimo bei sklaidos. Piliečių mokslo projektų vykdytojai bibliotekose gali rasti su projekto tema susijusius informacijos išteklius ir kolekcijas, o piliečių projektų metu surinkti duomenys gali būti kaupiami ir saugomi bibliotekų valdomose infrastruktūrose: duomenų bazėse, talpyklose ir kt. (Cigarini ir kt., 2021). Bibliotekos taip pat gali padėti organizuoti susitikimus, seminarus, mokymus, padėti ugdyti piliečių gebėjimus rinkti, tvarkyti ir saugoti duomenis.
Bibliotekos taip pat gali vykdyti bibliotekininkystės, informacijos ir komunikacijos sričių mokslinius tyrimus, nors jos ne visuomet tai deklaruoja.
Bibliotekų darbuotojai, priklausomai nuo turimų kompetencijų ir išteklių, gali įsitraukti į piliečių mokslo projektus, atlikdami įvairius vaidmenis. Vykdant piliečių mokslo projektus išskiriami trys pagrindiniai piliečių mokslo dalyvių vaidmenys (Lorke ir kt., 2019): / dalyviai / savanoriai (angl. participants) – asmenys, dalyvaujantys piliečių mokslo veiklose ir skirtingais įsitraukimo lygiais prisidedantys prie piliečių
mokslo projektų įgyvendinimo: nuo duomenų rinkimo iki tyrimo klausimų ar projekto dizaino formulavimo. Ši auditorija didžiąja dalimi apibūdina plačiosios visuomenės narius (piliečius), bet taip pat gali apimti ir kitas grupes, įskaitant studentus, mokytojus, bibliotekininkus ir kt.; / tarpininkai / palengvintojai (angl. facilitators) – asmenys, mokantys piliečių mokslo dalyvius ar jų grupių vadovus – kuratorius. „Tarptautinių žodžių žodyne“ (2013) teikiamas daiktavardis fasilitacija (angl. facility – lengvumas, laisvumas, sklandumas), psichologinis procesas, kurio metu neutralus asmuo, didindamas grupės darbo efektyvumą tarp visų grupės narių, siekia padėti grupei rasti būdų išnagrinėti, išspręsti problemas ir priimti sprendimus (p. 248). Tuo užsiimantis asmuo (angl. facilitator ) gali būti pavadinamas fasilitatoriumi. Dar tiksliau kaip edukologijos terminas vartotinas žodis palengvinimas (angl. facilitation), reiškiantis ugdytojo veiklą, skirtą mokymosi, saviauklos sunkumams mažinti, padėti įveikti vidinius ir išorinius trukdžius (Jovaiša, 2007, p. 195). Šį vaidmenį gali atlikti patys mokslininkai, mokytojai, specializuoti gidai, atminties institucijų (bibliotekų, muziejų) atstovai ir pan.; / projektų iniciatoriai / vykdytojai (angl. project designers) – asmenys, inicijuojantys ir vystantys piliečių mokslo projektus. Ši grupė dažniausiai apima mokslininkus, projektų koordinatorius, įtraukties specialistus, nacionalinės valdžios atstovus ar aktyvius piliečius.
Šie vaidmenys nėra griežtai apibrėžti, ir asmenys (fiziniai ir juridiniai) gali atlikti kelis vaidmenis tame pačiame piliečių mokslo projekte ar keisti vaidmenis projekto metu, augant jų įsitraukimo lygmeniui (Lorke ir kt., 2019). Bibliotekų darbuotojai gali būti dalyviais / savanoriais, tarpininkais / palengvintojais, piliečių mokslo projektų iniciatoriais ar vykdytojais (Ignat ir kt., 2019; Lorke ir kt., 2019).
Akademinių bibliotekų darbuotojai, atsižvelgiant į jų, kaip informacijos specialistų, kvalifikaciją, išvystytus ilgamečius ryšius su savo atstovaujamomis bendruomenėmis, bendradarbiavimo su išoriniais veikėjais (leidėjais, konsorciumais ar kitomis organizacijomis) patirtį ir atliepiant vartotojų (studentų, mokslininkų ir institucijos administratorių) poreikius, piliečių mokslo veiklose dažniausiai matomi kaip atliekantys tarpininkų ir / ar edukatorių vaidmenis (Ignat ir kt., 2019; Lorke ir kt., 2019). Įsitraukdami į piliečių mokslą kaip projektų dalyviai ar savanoriai, bibliotekininkai dažniausiai padeda rinkti, analizuoti, vizualizuoti duomenis (Pranckutė ir Tautkevičienė, 2024). Baltijos šalyse (Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje) bibliotekininkų, mokslininkų ir kitų piliečių mokslo dalyvių apklausa parodė, kad bibliotekai piliečių mokslo projektuose pirmiausia priskiriamas tarpininko / palengvintojo vaidmuo ir veiklos: informacijos apie projektą teikimas, dalyvių pritraukimas, komunikavimas ir tarpininkavimas tarp skirtingų piliečių mokslo dalyvių grupių, ugdymas ir konsultavimas dėl projekto užduočių atlikimo, infrastruktūros naudojimo ir kitų klausimų (Rozenberga ir kt., 2022). Apklausos dalyviai nuomone, mažiau bibliotekininkams būdingos veiklos yra organizavimas ir koordinavimas, pagalba renkant duomenis ir pildant tyrimų protokolus, kurios priskiriamos tarpininko / palengvintojo vaidmeniui.
Gintarė Tautkevičienė, Aldona Augustinienė, Aistė Pranckutė
Taip pat mažiau bibliotekininkams būdingas projekto iniciatoriaus / vykdytojo vaidmuo, kurį atliekant prisiimama atsakomybė už projekto planavimą ir rengimą.
Lorke ir kt. (2019) išskirti bibliotekininkų vaidmenys buvo aptarti LibOCS projekto dalyvių susitikimuose, juos detalizuojant ir priskiriant jiems būdingas veiklas (Pranckutė ir Tautkevičienė, 2024). Diskusijų dalyvių išryškinti vaidmenys ir jiems būdingos bibliotekininkų veiklos pateikiami 1 lentelėje. Išskirtoms veikloms vykdyti bibliotekininkams reikalingos atitinkamos kompetencijos, joms pagrįsti skiriamas 1.3 poskyris „Bibliotekininkų kompetencijos įgalinant piliečių mokslo veiklas“.
1 lentelė. Bibliotekininkų veiklos vykdant skirtingus vaidmenis piliečių mokslo projektuose
Dalyvis / savanoris
Savanoriavimas
Duomenų rinkimas
Duomenų analizė
Duomenų vizualizavimas
Tarpininkas / palengvintojas
Literatūros paieška
Duomenų valdymas
Komunikacija su savanoriais ir tyrėjais
Bendruomenės telkimas
Savanorių įtraukimas ir išlaikymas
Informacijos sklaida
Renginių organizavimas
Mokymų vedimas
Pagalba ir konsultacijos
Projekto iniciatorius / vykdytojas
Aktualių temų paieška
Finansavimo paieška
Projekto rengimas
Projekto valdymo plano rengimas
Projekto tvarumo plano rengimas
Duomenų valdymo plano rengimas
Duomenų rinkimo protokolų rengimas
Žvelgiant į augantį piliečių mokslo potencialą mokslo, socialinėje, ekonominėje, švietimo ir kultūros srityse, bibliotekos galėtų užimti svarbų vaidmenį piliečių mokslo projektuose, atlikdamos informacijos sklaidos, komunikavimo, skatinimo ir ugdymo veiklas, veikdamos kaip pagrindinis visas piliečių mokslo projekto dalyvių grupes telkiantis ir jungiantis elementas. Bibliotekų darbuotojai gali atlikti įvairius piliečių mokslo dalyvių vaidmenis: būti dalyviais, tarpininkais / skatintojais, projektų iniciatoriais / vykdytojais. Taigi remiantis literatūros analize galima teigti, kad bibliotekoms dažniausiai priskiriamas itin svarbus piliečių mokslo tarpininko vaidmuo, apimantis visų suinteresuotųjų šalių telkimą, informavimą, tarpininkavimą, konsultavimą ir švietimą. Vis dėlto bibliotekos dar nepakankamai pripažįstamos kaip aktyvios piliečių mokslo projektų dalyvės. Viena iš priežasčių – bibliotekininkų vaidmuo piliečių mokslo projektuose iki šiol nėra aiškiai apibrėžtas ar suvokiamas. Tai rodo, kad reikalingi bibliotekų veiklos pokyčiai, taip pat požiūrio į piliečių mokslo veiklų skatinimą ir paramą kaita.
1.3. Bibliotekininkų kompetencijos įgalinant piliečių mokslo veiklas
Augant piliečių mokslo iniciatyvų pripažinimui, bibliotekos kviečiamos prisidėti prie piliečių mokslo skatinimo ir teikti pagalbą bei gaires bibliotekininkams, entuziastingai dalyvaujantiems piliečių mokslo programose (Cohen ir kt., 2015). Piliečių mokslas yra kompleksiška ir įvairialypė sritis, todėl piliečių mokslo veikloms reikalingos įvairios kompetencijos. Tai skatina keisti ir plėsti bibliotekos veiklas bei ugdyti joms atlikti reikalingas bibliotekininkų kompetencijas. Kompetencijos samprata apima ne vien gebėjimus tinkamai atlikti užduotį, bet ir asmens sprendimus, kokie metodai būtų efektyviausi užduočiai atlikti. Kompetencija – asmens žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybės ir požiūriai, pasireiškiantys sėkmingais žmogaus konkrečios veiklos, darbo rezultatais (Jucevičienė, 2007). Vadinasi, kompetencijai pasireikšti būtina tikslinga protinė veikla, neatsiejama nuo kritinio mąstymo ir sprendimų priėmimo gebėjimų (Jucevičienė, 2007; Schmidt ir kt., 2016).
Tyrimų, analizuojančių piliečių mokslo dalyviams reikalingų kompetencijų struktūrą ir joms ugdyti reikalingas sąlygas, nėra daug arba jie nukreipti į konkrečias dalyvių grupes, pavyzdžiui, mokinių, pagyvenusių žmonių. LIBER piliečių mokslo darbo grupės iniciatyva parengtame piliečių mokslo vadove bibliotekininkams, tyrėjams ir visuomenei (LIBER Citizen Science Working Group, 2021) aptariami piliečių mokslo projektams vykdyti reikalingi gebėjimai ir jų ugdymas, tačiau jame neįvardijamos skirtingiems piliečių mokslo dalyvių vaidmenims reikalingos kompetencijos. Lorke ir kt. (2019), nagrinėdami piliečių mokslo dalyvių vaidmenis (dalyvių, skatintojų ir iniciatorių / organizatorių), įvardijo kompetencijų lygius ir kompetencijų ugdymo poreikius, tačiau neapibrėžė kiekvienam vaidmeniui būdingos piliečių mokslo kompetencijų struktūros.
Piliečių moksle bibliotekų darbuotojų veiklos atliekant tarpininko tarp piliečių mokslo dalyvių (mokslininkų, piliečių ir kitų suinteresuotų šalių) ir palengvintojo kitiems dalyvauti vaidmenis apima komunikacijos, informacijos rengimo ir perdavimo, mokymo ir veiklų koordinavimo procesus ir reikalauja ne tik pritaikyti turimas kompetencijas naujoms veikloms, skirtingiems kontekstams, auditorijoms, bet ir ugdyti naujas (Lorke ir kt., 2019; Santos-Hermosa ir Atenas, 2022).
Mokslinės literatūros analizė leido nustatyti žinias, gebėjimus ir patirtį, reikalingus bibliotekininkams, siekiantiems įsitraukti į piliečių mokslo veiklas, būti piliečių mokslo ir visuomenės tarpininkais ( 2 lentelė), ir šias kompetencijas: mokslinę, informacinę, skaitmeninę, organizacinę, projektų valdymo, komunikacinę, edukacinę (American Library Association, 2009, 2023; Kaseorg ir kt., 2022; LIBER Citizen Science Working Group, 2021; Kwon ir kt., 2022; Lorke ir kt., 2019; Pawlowski ir kt. 2021; Rozenberga ir kt., 2022; Santos-Hermosa ir Atenas, 2022; Schmidt ir kt., 2016; Shirk ir kt., 2012; Vohland ir kt., 2021). Pažymėtina, kad kai kurioms piliečių mokslo tarpininko, palengvintojo ar dalyvio vaidmenims priskiriamoms veikloms atlikti reikia ne vienos, o keleto skirtingų kompetencijų (Pawlowski ir kt., 2021). Šios kompetencijos toliau analizuojamos atskleidžiant jų struktūrą.
Gintarė Tautkevičienė, Aldona Augustinienė, Aistė Pranckutė
2 lentelė. Bibliotekininkų, vykdančių piliečių mokslo projektus, veiklos ir jas atitinkančios kompetencijos
Bibliotekininkų vykdomos piliečių mokslo veiklos
Pagalba rengiant tyrimo dizainą, metodologiją, duomenų rinkimo protokolus, instrukcijas projekto dalyviams ir savanoriams
Konsultavimas duomenų rinkimo, apdorojimo, aprašymo, saugojimo ir sklaidos klausimais
Patikimos, geros kokybės ir projektui aktualios informacijos paieška
Projektui reikalingos literatūros paieška ir analizė
Projekto dalyvių konsultavimas informacijos paieškos klausimais
Konsultavimas autorių teisės klausimais
Darbas su informacinėmis sistemomis ir sklaidos kanalais (institucinėmis talpyklomis, duomenų bazėmis, informacijos viešinimo, sklaidos, duomenų rinkimo platformomis ir pan.)
Projekto sklaidos ir viešinimo plano sudarymas
Projekto renginių organizavimas
Grupių ir komandų organizavimas ir koordinavimas
Pagalba rengiant projekto paraiškas, duomenų valdymo planus
Dalyvavimas planuojant ir jų koordinuojant projekto veiklas
Visų projekto dalyvių ir visuomenės informavimas apie projekto eigą, progresą, rezultatus
Nuolatinis tarpininkavimas, pagalba komunikuojant su visomis projekto suinteresuotomis šalinis, grįžtamojo ryšio perdavimas
Dalyvių įtraukimas, telkimas, motyvavimas
Sklandus ir suprantamas komunikavimas su kitais projekto dalyviais, įskaitant užsienio atstovus
Projekto informacijos sklaida institucijoje, nacionaliniu, tarptautiniu lygmenimis
Įvairioms interesų grupėms (savanoriams, dalyviams, mokslininkams, valdžios ar finansuojančių institucijų atstovams) pritaikytų mokymų, konsultacijų organizavimas ir vedimas
Mokymų projekto dalyviams ir savanoriams rengimas ir vedimas
Kompetencija
Mokslinė
Informacinė
Skaitmeninė
Organizacinė
Projektų valdymo
Komunikacinė
Edukacinė
