Lietuvių kalba. Vadovėlis 5 klasei by knygos.lt

I skyrius

II skyrius

3 Pratarmė ....................................................................................................... 6 Kviečiame susipažinti su vadovėliu .......................................................... 8

Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys .... 10 1. Gimtosios kalbos svarba ............................................................................ 12 2. Žodžio reikšmė. Žodžių daugiareikšmiškumas ..................................... 16 3. Žodžių vartojimas perkeltine reikšme. Homonimai ............................ 19 4. Sinonimai ....................................................................................................... 21 5. Antonimai 24 6. Senieji ir naujieji žodžiai ............................................................................ 26 Ko išmokome? ........................................................................................... 28 Įsivertinimas .............................................................................................. 29

Fonetika ir rašyba ........................................................ 32 7. Kalbos padargai. Lietuvi ų kalbos garsai ................................................ 34 8. Garsas ir raid ė .............................................................................................. 37 9. Balsiai ir dvibalsiai ....................................................................................... 41 10. Priebalsiai ..................................................................................................... 46 11. Priebalsi ų supanaš ė jimas 49 12. Kietieji ir minkštieji priebalsiai ................................................................ 51 13. Mišrieji dvigarsiai ......................................................................................... 53 14. Skiemuo ......................................................................................................... 54 15. Kirčiuoti ir nekirčiuoti skiemenys, priegaid ė ....................................... 58 Ko išmokome? ........................................................................................... 63 Įsivertinimas .............................................................................................. 66

Žodžių sandara ir rašyba ............................................. 70 16. Reikšmin ė s žodžio dalys ir j ų žym ė jimas .............................................. 72 17. Šaknis 74

III skyrius

Turinys

4 18. Nosini ų raidži ų rašyba šaknyje ................................................................ 78 19. Galūn ė ............................................................................................................ 80 20. Priešd ė lis ........................................................................................................ 82 21. Priebalsių supanašėjimas ir susiliejimas priešdėliuose ir dūriniuose ....... 84 22. Priesaga 87 23. Priebalsi ų supanaš ė jimas ir susiliejimas priesagose .......................... 90 24. Kamienas ....................................................................................................... 92 Ko išmokome? ........................................................................................... 94 Įsivertinimas .............................................................................................. 96

skyrius Kalbos dalys ............................................................... 100 25. Kalbos dali ų sistema ................................................................................ 102 26. Veiksmažodis 105 27. Pagrindin ė s veiksmažodžio formos ...................................................... 108 28. Veiksmažodžio nuosakos ir laikai .......................................................... 110 29. Veiksmažodži ų asmenavimas ................................................................ 116 30. Esamojo laiko dalyviai .............................................................................. 118 31. Veiksmažodži ų kirčiavimas 121 Ko išmokome? ......................................................................................... 124 32. Daiktavardis ............................................................................................... 128 33. Daiktavardžio gimin ė .............................................................................. 130 34. Daiktavardžio skaičius .............................................................................. 133 35. Bendriniai ir tikriniai daiktavardžiai ...................................................... 136 36. Daiktavardžio linksniai ............................................................................ 141 37. Daiktavardži ų kirčiavimas 146 38. Prielinksniai ir polinksniai ....................................................................... 149 Ko išmokome? ......................................................................................... 154 39. Būdvardis .................................................................................................... 156 40. Būdvardžio gimin ė ir skai č ius ................................................................ 160 41. Būdvardžio linksniavimas 163 42. Būdvardis sakinyje ................................................................................... 166 43. Būdvardžio daiktavard ė jimas ................................................................ 169 Ko išmokome? ......................................................................................... 171 Įsivertinimas ............................................................................................ 172

V

skyrius Sintaksė ir skyryba .................................................... 176 44. Žodži ų junginiai 178 45. Sakinys. Sakinių rūšys .............................................................................. 180 46. Vientisinis sakinys. Sakinio dalys .......................................................... 187 47. Pagrindin ė s sakinio dalys ....................................................................... 189 48. Antrinink ė s sakinio dalys. Papildinys .................................................. 192 49. Aplinkyb ė .................................................................................................... 193 50. Pažyminys .................................................................................................... 196 51. Vienarūši ų sakinio dali ų skyryba 199 52. Kreipinys ir jo skyryba .............................................................................. 203 53. Sud ė tinis sakinys ...................................................................................... 209 54. Sud ė tinių sakinių skyryba. Jungtukiniai ir bejungtukiai sakiniai ... 211 55. Sud ė tinių sakinių skyryba. Sujungiamieji sakiniai ........................... 213 56. Sud ė tinių sakinių skyryba. Prijungiamieji sakiniai 215 57. Dialogo skyryba ........................................................................................ 217 Ko išmokome? ......................................................................................... 220 Įsivertinimas ............................................................................................ 223

skyrius Aš medijų pasaulyje ................................................... 228 58. Kas yra medijos? ........................................................................................ 230 59. Žinut ė s ......................................................................................................... 232 60. Kronikin ė s žinut ė s 234 61. Paprastosios žinutės ................................................................................. 235 62. Išpl ė stin ė s žinut ė s ..................................................................................... 237 Ko išmokome? ......................................................................................... 240 Vietoj įsivertinimo ................................................................................... 240 Santrumpos ............................................................................................. 242 Literatūros šaltinių sąrašas .................................................................... 243 Iliustracijų šaltinių sąrašas ..................................................................... 247

Kviečiame susipažinti su vadovėliu

Papildoma medžiaga, kurią galima atidaryti išmaniajame įrenginyje nuskaičius QR kodą

I skyrius

e-lankos.lt/5y8y

reiškinys

2. Žodžio reikšmė. Žodžių daugiareikšmiškumas

3. Homonimai. Žodžių vartojimas perkeltine reikšme

4. Sinonimai

5. Antonimai

6. Senieji ir naujieji žodžiai Ko išmokome? Įsivertinimas

Skyriaus turinys

Skyriaus įvadas, mokymosi uždaviniai, naujos sąvokos

Paryškintas poskyrio įvadas

Teorinė medžiaga paraštėje pažymėta brūkšniu

Teorija pateikiama ir schemomis, kad būtų lengviau įsiminti

Mikas, Barbė ir Kvarkas yra seni draugai. Jie labai smalsūs, nes tiki, kad ir paprastuose dalykuose slypi visokios paslaptys, o kasdieniški daiktai turi savas istorijas.

Šiame skyriuje aiškinsimės gimtosios kalbos svarbą žmogaus gyvenime. Leisimės kelionę po žodžių brūzgynus: sužinosime, kas yra žodžio reikšmė, kokie žodžiai vadinami daugiareikšmiais, kuo

sinonimas

II. FONETIKA IR RAŠYBA 1

7. Kalbos padargai. Lietuvių kalbos garsai Kalba mus lydi kasdien, kiekviename žingsnyje. Ar kada nors susimąstėte, kaip atsiranda sakinys, žodis, galų gale garsas? Taigi, garsas.

7.1. Ištarkite o e p r Ką tuo metu, kai tariate, daro lūpos, liežuvis? Aptarkite, kas dar padeda ištarti šiuos garsus.

Atlikdami užduotį supratote, kad garsai susidaro veikiant mūsų kalbos padargams. Štai jie:

Viršutinė ir apatinė lūpa

Gomurys, kuris baigiasi liežuvėliu

Gerklos su balso klostėmis

Bronchai

Plaučiai

Nosies ertmė

Viršutiniai ir apatiniai dantys Ryklės ertmė Burnos ertmė Liežuvis

Kvėpuojamoji gerklė

Kalbos padargų paskirtis – suteikti tam tikrą pavidalą oro srovei, kurią žmogus tardamas garsą iškvepia iš plaučių. Štai tariant ė i oro srovė nesutinka kalbos padargų sudarytų kliūčių, ji tolygi, kalbos padargai vienodai įtempti visą tarimo laiką, o tariant priebalsius oro srovė sutinka įvairiausių kliūčių, kurias sudaro arba liežuvis, arba dantys, arba… Pamėginkite tarti priebalsius ir patys suprasite, kas norėta pasakyti.

sinonimas

giesmės Kalba gimtoji lūposna įdėta.

Pilėnų laužuose išdeginta, išlydyta, Su perregima gintaro šviesa. Ji – motinos baudžiauninkės lopšinėse, Ji – Pirčiupio smėlynų raudose…

Ja kalba pievų tyluma ir gatvių gaudesys, Balkonai priemiesčių naujų spalvoti, Gelsvų kasyčių juokas ir pušų rimtis, Ir tie veidai, rūstim ir meile išvagoti.

Lietuviškasis žodis liko kraujo raidėm

Ant kamerų akmens ir pelenuos. Pasaulio kryžkelėj – prie Nẽmuno ir Báltijos –Likimas motinos kalba dainuos.

antonimas sinonimas

homonimas antonimas antonimas

homonimas

Prišaukti džiugesį lyg paukštį ulbantį, Kad ligi galo vieškeliu lydėtų, Iš duonos kvapo ir miškų giesmės Kalba gimtoji lūposna įdėta. JANINA DEGUTYTĖ

homonimas

7. KALBOS PADARGAI. LIETUVIŲ KALBOS GARSAI

7.2. Ištarkite a e ė i o u ir pasakykite, kurie kalbos padargai dalyvauja tariant šiuos garsus.

7.3. Ištarkite b d g ir p t k Pasvarstykite, kuo skiriasi šių garsų tarimas. Pagal tarimo būdą lietuvių kalbos garsai skirstomi į balsiùs priebalsius ir dvigarsius

Lietuvių kalbos garsai

Užduotys, padedančios įtvirtinti žinias

Balsiai Juos tariant oras eina laisvai, nesutikdamas kliūčių

Priebalsiai Dvigarsiai Juos tariant oras sutinka tam tikrų kliūčių Dvibalsiai Mišrieji dvigarsiai

Vienu atsikvėpimu ištariami dviejų balsių junginiai

7.4. Paklausykite, kaip diktorius taria balsius. Pakartokite.

7.5. Paklausykite, kaip diktorius taria dvibalsius. Pakartokite.

Balsio ir pusbalsio junginiai

Tariant garsus labai svarbu kalbos padargų (liežuvio, lūpų, minkštojo gomurio, balso klosčių) padėtis ir judesiai. Kai jie tinkami, mūsų ištarti garsai būna aiškūs ir švarūs. Tada juos puikiai supras mūsų pašnekovas ar klausytojas. To-

dėl mokantis taisyklingos tarties reikia lavinti kalbos padargus: iš pradžių garsai tariami lėtai, o kai padargai įpranta tarti, tempas greitėja. Jeigu dėl kokių nors priežasčių sunku arba nepavyksta ištarti kurio nors garso, gali padėti logopèdai.

Jie žino daugybę pratimų, kaip nustatyti tinkamą padargų padėtį, kad garsas išeitų taisyklingas. Lavinti kalbos padargus svarbu ir mokantis svetimų kalbų, kur tarimas paprastai vis kitoks. Jei norime gerai kalbėti svetima kalba, turime išmanyti kalbos padargų veikimą ir tos kalbos ypatybes.

QR kodo ženkliuku pažymėtos tos užduotys, kurias galima atsidaryti nuskaičius QR kodą skyriaus pradžioje

W GIMTOJI KALBA Iš kopų šnabždesio su debesim ir prošvaistėm, Iš marių virpulio ir ežerų nendrėtų. Iš duonos kvapo ir miškų

ypatingi antonimai, kam kalboje reikalingi sinonimai ir kaip pasensta žodžiai. Užvertę skyrių, tiek kalbėdami, tiek rašydami gebėsite pasirinkti išraiškingesnį, tikslesnį, vaizdingesnį žodį ar posakį. 1. Gimtosios kalbos svarba

Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis

34 35

1 2 2 3 3 4 4 5 6 5 6

KO IŠMOKOME?

Ko išmokome?

Kiekvienas žodis ką nors reiškia. Pagal tai, kiek turi reikšmių, žo-

džiai skirstomi į vienareikšmius ir daugiareikšmius

Vienareikšmiais vadinami žodžiai, turintys tik vieną reikšmę.

Daug daugiau žodžių turi po kelias ar net keliolika, keliasdešimt reikšmių. Juos vadiname daugiareikšmiais mokykla (1) mokymo bei auklėjimo įstaiga; (2) patalpa, pastatas, kur mokoma; (3) mokslo, meno, literatūros pakraipa, srovė Pirma tokių žodžių reikšmė yra pagrindinė. Kitos, nors tokios pat svarbios, atsirado vėliau.

Naujų reikšmių žodžiai įgauna dėl dviejų priežasčių: f prireikus pavadinti naują dalyką, kuris arba panašus jau esamą, arba su juo susijęs; f kai norima įprastą pavadinimą pakeisti vaizdingu. Žodžiai gali turėti tiesioginę (ką žodis žymi ir reiškia) ir perkeltinę reikšmes.

Santrumpa prk. žodyne rašoma tada, kai pateikiama perkeltinė žodžio reikšmė

Perkeltinės reikšmės – viena gražiausių mūsų kalbos ypatybių, nes leidžia sulyginti du iš pirmo žvilgsnio nepalyginamus dalykus, vienų daiktų ypatybes perkelti kitiems: lapė – plėšrus brangiakailis žvėrelis ir gudrus, suktas, mokantis pataikauti žmogus.

Skirtingai skambantys tos pačios arba artimos reikšmės žodžiai vadinami sinonimais: draugas – bičiulis giria – miškas kiškis – zuikis stropus – uolus

bėgti – lėkti

Antonimais vadinami priešingos reikšmės žodžiai: – jaunas aukštas –žemas diena – naktis juodas – baltas

Žmonės nuolat kuria žodžius, nes gyvenimas keičiasi, atsiranda naujų daiktų ir reiškinių Jeigu žodis sukurtas visai neseniai, į vadiname naujadaru: sauskelnės sėdmaišis asmenukė grotažymė patiktukas Kalboje vyksta ir atvirkščias procesas – pasenusių, savo amžių atgyvenusių žodžių, tokių kaip ašva dieveris tęvas, nykimas.

Įsivertinimas

I. Savo žinias ir gebėjimus įvertinkite taškais. Atlikite penkias savikontrolės užduotis. Mokytojo padedami ištaisykite klaidas ir suskaičiuokite surinktus taškus.

1. Dar kartą perskaitykite vadovėlyje pateiktą ištrauką iš Mikalojaus Daukšos „Prakalbos malonųjį skaitytoją“ ir taisyklingai įrašykite trūkstamus

žodžius. Kurgi pasaulyje yra (1) tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, (2)

II. FONETIKA IR RAŠYBA

8.4. Užrašykite savo ir suolo draugo vardą. Suskaičiuokite garsus ir raides.

8.5. Suskaičiuokite, kiek šiuose žodžiuose raidžių ir kiek garsų.

Ašara, gerbiamasis, žvirblis, liūdnas, kompiuteris, saulėtekis, popierius, draugas, ąžuolas, žodžiai, mėsainis, švarraštis.

SUŽINOKITE DAUGIAU

Lietuvių kalbos abėcėlė per kelis šimtmečius (XVI–XX a.) susidarė lotyniškojo raidyno pagrindu. Pirmąją lietuvių abėcėlę 1547 m. „Katekizme“ pateikė Martynas Mažvydas.

Ilgainiui ji keitėsi ir įvairavo iki pat XX a. pradžios. Lietuvių abėcėlės istorijoje įvairiai buvo žymimi tie garsai, kurių lotynų kalboje nėra, pavyzdžiui, č š ė ū Senuosiuose lietuvių raštuose tas pats garsas dažnai būdavo žymimas skirtingai. Pavyzdžiui, Mažvydas garsą [ ] žymėjo taip: i j y g ij ih jh gh. Raidės č š ž nusižiūrėtos iš čekų abėcėlės, plačiau imtos vartoti tik XIX a. pabaigoje. Dabartinė rašyba įsitvirtino XIX a. pabaigoje –XX a. pradžioje. Jai pagrindus padėjo žymus lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskis.

ĮSIVERTINIMAS

Atsižvelgdami taškus, kuriuos surinkote atlikę kiekvieną užduotį, nuspalvinkite namelį. Pavyzdžiui, jei pirma užduotis įvertinta 10–9 taškais, atitinkamą namelio langelį spalvinkite žaliai. Jei antra užduotis įvertinta 8–7 taškais, spalvinkite geltonai ir t. t. Nuspalvinti langeliai parodys, ką mokate geriausiai, o ką dar reikėtų pasimokyti. Ar jūsų namelis žaliuoja, o gal gausu raudonų atspalvių? Susimąstykite, ar sistemingos jūsų fonetikos, kirčiavimo ir rašybos žinios.

Mokinio individualios pažangos namelis

Moku skirstyti garsus grupes. 1 Skiriu o ir uo ė ir ie. 2 Gebu nustatyti žodžio garsų ir raidžių skaičių.

3 Skiriu ilguosius ir trumpuosius balsius bei skiemenis.

4 Skiriu kietuosius ir minkštuosius priebalsius. 5 Skiriu dvibalsius ir mišriuosius dvigarsius. 6 Moku suskirstyti žodį skiemenimis. 7 Nustatau kirčio vietą žodyje. 8 Nustatau kirčiuoto skiemens priegaidę. 9 Moku kirčiuoti trumpuosius ir ilguosius skiemenis. 10

Dar reikia kai ką pakartoti.

3–0 tšk. Verčiau pasimokyti ir įsivertinti iš naujo.

pažangos namelis

Kai kas nors visai neaišku, jie eina klausti Profesorės.

Ji žino kone viską, bet sako, kad klausimai svarbesni už atsakymus. Kaip manote, kodėl?

Teorinės medžiagos santrauka Įsivertinimo užduotys

28 29

Individualios

Pateikiama papildoma informacija smalsiems, sparčiau dirbantiems mokiniams

1 1 2 2 3 3 4 4 5 6 5 6

I. KALBA KAIP SOCIALINIS, KULTŪRINIS IR ISTORINIS REIŠKINYS

ir (3) ? Visais amžiais žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba ir visados rūpinosi ją išlaikyti, (4) (5) ir (6) Ne žemės (7) ne drabužių (8) ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia (9) ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą (10) ir brolišką meilę. (10 taškų, už klaidą atimamas 1 taškas.) Surinkta taškų 2. Pateiktus žodžius suskirstykite į vienareikšmius ir daugiareikšmius. Akis, instruktažas, mokykla, varna, Didžióji Britãnija, pica, žiedas, žiūronai, daiktavardis, karoliukai. Vienareikšmiai žodžiai: Daugiareikšmiai žodžiai: (10 taškų, už klaidą atimamas 1 taškas.) Surinkta taškų 3.

tiesiogine

2. Senelės

čio

5. Laukia sunkus darbas. 6. Buvo pakeltas sunkus akmuo. 7. Snaudžia šilelis. 8. Senelis snaudžia po pietų 9. Mokiniai plaukė baidarėmis. 10. Merginų daina plaukė nušienautomis pievomis. Tiesioginė reikšmė Perkeltinė reikšmė (10 taškų, už klaidą atimamas 1 taškas.) Surinkta taškų 69 1 2 3 4 5 6 Fonetikos, kirčiavimo ir rašybos žinių įsivertinimas Užduoties numeris 10–9 tšk. Viską moku puikiai. 8–7 tšk. Reikia įtvirtinti žinias. 6–4 tšk.

atitinkamas lentelės skiltis surašykite sakinius, kuriuose žodžiai pavartoti

arba perkeltine reikšme.

Pakilo šviesi saulė

šviesus protas. 3. Gydytojos širdis auksinė 4. Tė-

kolekcijoje yra auksinė moneta.

1 2 3 4 5 6

e-lankos.lt/5y8y

I skyrius Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys

1. Gimtosios kalbos svarba

2. Žodžio reikšm ė. Žodži ų daugiareikšmiškumas

3. Homonimai. Žodži ų vartojimas perkeltine reikšme

4. Sinonimai

5. Antonimai

6. Senieji ir naujieji žodžiai Ko išmokome?

Įsivertinimas

antonimas sinonimas

Šiame skyriuje aiškinsimės gimtosios kalbos svarbą žmogaus gyvenime. Leisimės į kelionę po žodžių brūzgynus: sužinosime, kas yra žodžio reikšmė, kokie žodžiai vadinami daugiareikšmiais, kuo ypatingi antonimai, kam kalboje reikalingi sinonimai ir kaip pasensta žodžiai.

Užvertę skyrių, tiek kalbėdami, tiek rašydami gebėsite pasirinkti išraiškingesnį, tikslesnį, vaizdingesnį žodį ar posak į.

sinonimas

GIMTOJI KALBA

sinonimas

Iš kopų šnabždesio su debesim ir prošvaistėm, Iš marių virpulio ir ežerų nendrėtų.

Iš duonos kvapo ir miškų giesmės Kalba gimtoji lūposna įdėta.

Pilėnų laužuose išdeginta, išlydyta, Su perregima gintaro šviesa.

Ji – motinos baudžiauninkės lopšinėse, Ji – Pir~čiupio smėlynų raudose…

Ja kalba pievų tyluma ir gatvių gaudesys, Balkonai priemiesčių naujų spalvoti, Gelsvų kasyčių juokas ir pušų rimtis, Ir tie veidai, rūstim ir meile išvagoti.

homonimas

Lietuviškasis žodis liko kraujo raidėm Ant kamerų akmens ir pelenuos.

Pasaulio kryžkelėj – prie Nẽmuno ir Báltijos –Likimas motinos kalba dainuos.

Prišaukti džiugesį lyg paukštį ulbantį, Kad ligi galo vieškeliu lydėtų, Iš duonos kvapo ir miškų giesmės Kalba gimtoji lūposna įdėta.

antonimas sinonimas

homonimas antonimas antonimas

JANINA DEGUTYTĖ

homonimas

1. Gimtosios kalbos svarba

Gimtoji kalba – ta kalba, kurią žmogus natūraliai ankstyvoje vaikystėje išmoksta pirmąją. Jei vaikystėje vienodai gerai išmokstama kelių kalbų, tai abi (ar visos) kalbos gali būti laikomos žmogaus gimtosiomis kalbomis. Mus visus vienijanti kalba yra lietuvių kalba. Ji – mūsų namai. Kai kam ji gimtoji, kai kam savos valstybės oficialioji kalba, bet visiems – MŪSŲ KALBA, MŪSŲ DIDŽIAUSIAS TURTAS. Gimtoji kalba turi net savo dieną kalendoriuje: nuo 1999 m. vasario 21-oji Jungtinių Tautų paskelbta Tarptautine gimtosios kalbos diena.

1.1. Perskaitykite ištrauką iš Mikalojaus Daukšos „Prakalbos į malonųjį skaitytoją“ 1599 m. išleistoje „Postilėje“, iš lenkų kalbos išverstą Reginos Koženiauskienės, ir atsakykite į klausimus.

Kurgi pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos? Visais amžiais žmonės kalb ėjo savo gimtąja kalba ir visados rūpinosi ją išlaikyti, turtinti, tobulinti ir gražinti. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba. Tąja kalba paprastai visi rašo įstatymus, jąja leidžia savosios ir svetimų tautų istorijas, senas ir naujas, jąja aptaria visus valstyb ės reikalus, ją gražiai ir padoriai vartoja visokiais atvejais Bažnyčioje, tarnyboje, namie. Pati prigimtis visus to moko ir kiekvienas beveik iš motinos krūties įgauna potraukį į savąją kalbą – ją mielai vartoti, išlaikyti ir propaguoti.

Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienyb ės motina, pilietiškumo tėvas, valstyb ės sargas. Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę.

a) Be ko, autoriaus manymu, negalėtų egzistuoti tauta?

b) Kam reikalinga gimtoji kalba?

c) Kuo vienos tautos skiriasi nuo kitų?

d) Kas atsitiktų, jeigu gimtoji kalba būtų sunaikinta?

e) Pacituokite jums labiausiai patikusius ištraukos žodžius.

12 I. KALBA KAIP SOCIALINIS, KULTŪRINIS IR ISTORINIS REIŠKINYS 1 2 3 4 5 6

1. GIMTOSIOS KALBOS SVARBA

Padauža Kvarkas mėgsta mokytis iš klaid ų . Todėl kunigo Mikalojaus Daukšos prakalboje jam patiko ši vieta: „Kiekvienas į gauna potrauk į į savąją kalbą. Tai akivaizdžiai matome ne tik žmoni ų , bet ir neišminting ų padar ų gyvenime. Kas per keistenybės būt ų tarp gyvuli ų , jeigu varnas užsimanyt ų suokti kaip lakštingala, o lakštingala – krankti kaip varnas, ožys – staugti kaip liūtas, o liūtas – bliauti kaip ožys?“ Kvarkas pamėgino į sivaizduoti viską atvirkš č iai, ir štai kas išėjo...

1.2.

Justino Marcinkevičiaus eilėraštyje „Gimtoji kalba“ raskite žodžius, įvardijančius, kas autoriui yra gimtoji kalba.

Gimtųjų žodžių apkabintas, Aš gyvas kalboje.

Sakau: esi man kaip žibintas

Pasaulio tamsoje.

Kas moka žodį – randa kelią

Visur ir visada.

SUŽINOKITE DAUGIAU

Sakau: lietuviška knygelė –

Kaip neregiui lazda.

Kalba gimtoji – kasdieninė

Tu duona mums esi, Kai tariam: motina, gimtinė, Dangus – ir mes visi.

Gimtosios kalbos, kaip ir bet kurios kitos, reikia mokytis – pažinti jos fonetiką, kalbos dalis, žodžių darybą, sintaksę… Viso to jūs šiemet ir mokysitės bendraudami su šiuo vadovėliu. Tačiau buvo laikas, kai vaikai neturėjo iš kur mokytis savo kalbos. Ir tik 1547 m., pasirodžius pirmai spausdintai lietuviškai knygai – Martyno Mažvydo „Katekizmui“, tokia galimybė atsirado. Kaip jį pavadino pats autorius, tai „pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“, dar kitaip – pirmas lietuviškas vadovėlis.

13 1 2 3 4 5 6

Pateiktame