Renata KORSAKIENĖ
Mažų ir vidutinių įmonių
internacionalizacija:
globalizacijos sąlygomis
MONOGRAFIJA
Vilnius, 2022
Leidinį rekomendavo VILNIUS TECH Vadybos katedra
Recenzavo: prof. habil. dr. Marek Szarucki, Krokuvos ekonomikos universitetas prof. dr. Agota Giedrė Raišienė, Mykolo Romerio universitetas
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt
Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokomosios literatūros knyga (2022-046-M)
ISBN 978-609-476-321-2
eISBN 978-609-476-322-9
doi: 10.20334/2022-046-M
Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, be leidėjo sutikimo draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
Dėl leidimo kreiptis el. paštu eleidyba@vilniustech.lt
© Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2022
INTERNATIONALIZATION OF SMALL AND MEDIUM-SIZED ENTERPRISES:
CURRENT ACTUALITIES AND PROCESSES UNDER THE CONDITIONS OF GLOBALIZATION.
Pratarmė
Šiuolaikinės, į verslumą orientuotos visuomenės kontekste įvairiose šalyse vis labiau įsigali nuostata, kad verslumas ir verslininkystė yra svarbūs ekonomikos augimą lemiantys veiksniai, kurie yra neatsiejami nuo inovacijų kūrimo ir plėtros bei darbo vietų užtikrinimo. Šios tendencijos formuoja nuostatas, kad mažos ir vidutinės
įmonės (toliau – MVĮ) reikšmingai prisideda prie šalių ekonominio augimo, sudaro sąlygas naujoms darbo vietoms kurtis, prisideda prie pridėtinės vertės produktų kūrimo, taip pat kuria ir plėtoja inovacijas. Politinės priemonės, nukreiptos į verslumo skatinimą, yra orientuotos į šalių ekonomikos konkurencingumo ir klestėjimo didinimą ir gerovę. Tad formuojama MVĮ politika kelia nemažai iššūkių įvairiems sprendimų priėmėjams, kurie regioninėje verslo ekosistemoje turi aktyviai bendradarbiauti ir teikti paramą verslininkams. Neatsitiktinai viešosios politikos formavimas pastaraisiais metais atskleidžia daugiau pragmatiškai pasirinktus įvairių šalių politinius ir strateginius tikslus, tokius kaip nacionalinio konkurencingumo, inovatyvumo ir eksporto didinimas, kurių pagrindinis siekis yra šalies nacionalinės gerovės ir gyvenimo lygio kėlimas. Savo ruožtu politikos formuotojai nemažai dėmesio skiria MVĮ tarptautinės veiklos skatinimui, taip siekdami užtikrinti šalies ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Šios įmonės vis dažniau įsitraukia į didesnes užsienio rinkas, kad galėtų išnaudoti savo inovatyvių produktų ir paslaugų potencialą, taip pat prisitaikyti prie tarptautinių rinkų sąlygų, kad galėtų sėkmingai konkuruoti, augti ir išlaikyti konkurencinius pranašumus.
Ilgą laiką buvo laikomasi nuostatos, kad konkurencija tarptautinėse rinkose tradiciškai būdinga tik didelėms daugianacionalinėms įmonėms, o mažos įmonės daugiau apsiriboja nacionaline ar regionine rinka. Lyginant su didelėmis daugianacionalinėmis įmonėmis, MVĮ pasižymi pranašumais, kuriuos suteikia greitesnis ir lankstesnis sprendimų priėmimo procesas. Mažų įmonių santykiniai pranašumai dažniausiai yra siejami su verslia elgsena, tad joms būdinga didesnė dinamika, lankstumas, efektyvumas ir greitas sprendimų priėmimas. Didelių daugianacionalinių įmonių pranašumai yra siejami su masto ekonomija, didele veiklos apimtimi, rinkodaros gebėjimais ir finansiniais bei technologiniais ištekliais. Didelės įmonės,
turinčios daugiau išteklių, gali geriau reaguoti į įvairių aplinkos veiksnių keliamus iššūkius, o tai suteikia joms konkurencinių pranašumų tarptautinėse rinkose. Vis dėlto pastarojo laikotarpio tendencijos rodo, kad MVĮ yra ne tik pagrindiniai nacionalinių ekonominių sistemų dalyviai, tačiau kaip ir daugianacionalinės korporacijos konkuruoja toje pačioje tarptautinėje rinkoje. Tokius pokyčius reikšmingai lėmė globalizacijos ir konkurencijos augimas, kuris skatina MVĮ savininkus ir vadovus priimti sprendimus ieškoti galimybių už nacionalinės rinkos ribų.
Globalizacijos procesai ir globalių rinkų plėtra padidino konkurenciją ir šalių ekonomikų tarpusavio priklausomybę, tad įvairių šalių vyriausybės, formuodamos savo politiką, yra priverstos orientuotis į nacionalinę ir tarptautinę rinkas. Pažymėtina, kad globalizacija reikšmingai paspartino pramonės šakų integraciją į tarptautines vertės grandines, taip pat sumažino importo ir užsienio investicijų apribojimus. Be to, globalizacijos procesai reikšmingai prisidėjo prie žinioms imlios ekonomikos formavimosi, o siekiančios išlikti rinkoje įmonės turi ieškoti naujų verslo galimybių užsienio rinkose. Kita vertus, sparti technologijų plėtra pastaruoju metu taip pat sudaro palankias sąlygas MVĮ tarptautinei veiklai ir atitinkamai internacionalizacijos strategijų pasirinkimui. Pažymėtina, kad nuotolinio darbo galimybės, dirbtinis intelektas, daiktų internetas ir socialinė žiniasklaida yra vieni svarbiausių veiksnių, pastaruoju metu formuojančių palankesnes sąlygas MVĮ internacionalizacijai. Naujų technologijų plėtra leidžia įmonėms kur kas greičiau užmegzti verslo kontaktus su reikalingais tiekėjais, užsakovais ir partneriais, taip pat sumažina fizinį atstumą ir leidžia greičiau pasiekti vartotojus bei potencialius klientus, kuriuos itin sunkiai pasiekdavo ribotus išteklius turinčios MVĮ.
Globalizacijos sąlygomis dauguma MVĮ priima sprendimus orientuoti savo veiklas į tarptautines rinkas, todėl vadovai turi priimti strateginius sprendimus, kurie leistų užtikrinti sėkmę tarptautinėse rinkose. Vis dar stokojant vieno bendro MVĮ apibrėžimo mokslinėje literatūroje, sutariama, kad MVĮ pasižymi gana dideliais apribojimais, kitaip tariant, turi ribotus žmogiškuosius, finansinius ir informacinius išteklius, pasižymi legitimumo užsienio rinkoje ir trumpalaikio atsparumo išoriniams pokyčiams stoka. Kita vertus, labai svarbus ir kontekstinių veiksnių, pavyzdžiui, kultūrinių, institucinių, ekonominių ar geografinių, poveikis, kuris neabejotinai reikšmingai veikia vadovų sprendimus ir verslą bendrai. Neatsitiktinai į tarptautinę veiklą įsitraukusios MVĮ susiduria su papildomomis ir unikaliomis rizikomis, tokiomis kaip politinė rizika, su konkrečia šalimi susijusi rizika, ekonominė rizika ar kultūrinė rizika. Tokios rizikos dažnai yra neatsiejamos nuo konkrečių įvykių ar procesų, reikšmingai veikiančių verslą ir jo rezultatus. Taip pat reikia pabrėžti, kad MVĮ dėl savo dydžio turi mažai derybinės galios prieš kitus rinkos dalyvius
ir todėl turi prisitaikyti prie institucinės ir kultūrinės aplinkos nulemtų iššūkių užsienio rinkose. Pažymėtina, kad galimos rizikos reiškia įvairias neapibrėžtumo priežastis, būdingas užsienio rinkoms, ir gali turėti didelį neigiamą poveikį įmonės tolesniam funkcionavimui, ekonominiams interesams, pinigų srautams ir pelningumui. Antai politinė rizika, vertinama kaip nepalankių pokyčių užsienio šalies politinėje aplinkoje tikimybė, reiškia mažesnę grąžą arba investicijų praradimą, tad MVĮ internacionalizacija suteikia ne tik galimybę plėstis, bet reiškia didesnę riziką, kuri gali neigiamai paveikti verslą.
Pažymėtina, kad MVĮ kyla dar didesni iššūkiai, kai verslas plėtojamas keliose skirtingose šalyse, pasižyminčiose kompleksiškais konteksto veiksniais, o verslas plėtojamas pasirenkant skirtingus tarptautinės plėtros būdus. Taip pat reikia išskirti tai, kad įvairiose šalyse MVĮ skiriasi savo dydžiu, pasiskirstymu tarp atskirų verslo sektorių ir procentine dalimi nacionalinėse ekonomikose, todėl šių įmonių tarptautinių strategijų, veiklos būdų ir sąveikų su kitais dalyviais pažinimas kelia daug iššūkių tyrėjams bei apriboja galimybes lyginti skirtingų šalių įmones ir teikti apibendrinamąsias išvadas. Tokius apribojimus sukuria skirtingų šalių kontekstas, veikimo sąlygos ir jų poveikis MVĮ internacionalizacijai. MVĮ konteksto tyrimai yra daugiapakopiai, apimantys įvairius tyrimo lygmenis. Antai makroveiksnių tyrimai yra orientuoti į aplinkos, kurioje veikia veiklą nacionalinėje ir tarptautinėje rinkoje plėtojanti įmonė, taip pat į su verslo sektoriumi susijusios situacijos pažinimą. Įvairūs moksliniai tyrimai vykdyti makrolygmeniu išsivysčiusiose šalyse rodo, kad atitinkamų teorijų taikymas besivystančiose ar kylančios ekonomikos šalyse nėra vienareikšmiškas, nes šių šalių MVĮ veikia kitokios institucinės aplinkos sąlygomis ir atitinkamai susiduria su silpnesne institucine paramos sistema. Be to, nors makroaplinkos veiksnių tyrimai sulaukė daugiau įvairių šalių tyrėjų dėmesio, su verslo sektoriumi susiję veiksnių tyrimai yra mažiau išplėtoti, nors egzistuoja gana reikšmingi skirtumai tarp atskirų pramonės šakų ar net gamybos ir paslaugų sektorių. Pažymėtina, kad verslo sektorius, kuriame veikia MVĮ, apibrėžia reikalingų verslui žinių sritį ir svarbius ypatumus, susijusius su rinka, teisine aplinka, reikalingais plėtoti išoriniais tinklais, tad pats savaime pasižymi kompleksiškumu ir reikšmingai veikia MVĮ internacionalizaciją. Mezolygmens veiksniai yra orientuoti į organizacinio konteksto arba kitų veiksnių, susijusių su organizacija, pažinimą. Šio lygmens veiksniai, susiję su nuosavybe ar technologija, daro reikšmingą įtaką MVĮ tarptautinei plėtrai. Todėl pastaruoju metu atskira tyrimų kryptis orientuojasi į šeimos verslo MVĮ internacionalizacijos tyrimus bei siekia paaiškinti, kuo tokios nuosavybės formos verslai išsiskiria iš kitų nuosavybės formų. Akivaizdu, kad konfliktai tarp savininkų, jų polinkis į riziką ir platesni ryšiai reikšmingai
skiriasi tarp skirtinga nuosavybės forma pasižyminčių MVĮ, o tai daro įtaką jų internacionalizacijos procesui. Kita vertus, šio lygmens veiksniams įtaką daro šalies kultūrinis kontekstas, vyriausybės vykdoma politika ir verslo srities formuojamos sąlygos, kurios lemia įmonių elgseną ir rezultatus. Tad MVĮ internacionalizacijai poveikį daro ne tik konkrečios užsienio rinkos situacija ir su ja susijusi rizika, bet ir nacionalinėje rinkoje susiklosčiusios sąlygos, taip pat pačios įmonės ypatumai. Galiausiai reikšmingais laikomi mikrolygmens veiksniai, padedantys paaiškinti MVĮ sprendimų priėmėjų vaidmenį. Pabrėžtina, kad asmeninė individų motyvacija ir ketinimai plėsti verslą tarptautiniu mastu išlieka aktuali mokslinių tyrimų sritis, kurios mokslinis pažinimas reikšmingai prisideda prie verslo tarptautiškumo priežasčių paieškos. Šių tyrimų aktualumą išryškina tai, kad dauguma mažų įmonių, savo veiklą pradėjusių nacionalinėse rinkose, paprastai stokoja reikalingos tarptautinės patirties ir todėl ieško paramos tarptautinei veiklai plėtoti. Todėl, siekiant suprasti verslininko sprendimus plėtoti veiklą globaliose rinkose, reikia suprasti kognityvinius sprendimų priėmimo procesą veikiančius aspektus, kurie prisideda prie vadovų gebėjimų nustatyti, valdyti ir sumažinti tarptautinės veiklos rizikas bei sprendimų priėmimo proceso metu tinkamai vertinti riziką lemiančius veiksnius plėtojimo. Šie argumentai suponuoja, kad, nepaisant mokslinių tyrimų pažangos MVĮ internacionalizacijos srityje, išskirtini reikšmingi apribojimai. Pirma, moksliniai tyrimai MVĮ internacionalizacijos tematika vis dar yra fragmentiški, o tyrimų rezultatai pasižymi didele įvairove. Antra, moksliniuose tyrimuose vis dar stokojama aiškaus atsakymo, kaip ir kodėl MVĮ pasiekia skirtingus rezultatus tarptautinėse rinkose.
Šios monografijos tikslas – pristatyti mokslinius tyrimus, susijusius su MVĮ internacionalizacijos procesais ir tendencijomis bei šiuos procesus lemiančiais veiksniais, taip pat su internacionalizacijos kaip atskiros mokslinių tyrimų krypties raida ir tendencijomis. Siekiama atskleisti MVĮ internacionalizaciją kaip kompleksišką reiškinį, kurio suvokimas grindžiamas sisteminiu požiūriu, o moksliniai tyrimai parodo įvairaus pobūdžio priežastinius ir pasekmės ryšius. Monografijos tikslui pasiekti numatyti tokie uždaviniai: išryškinti perspektyvius požiūrius į mažų ir vidutinių įmonių sampratą ir klasifikaciją, politinius prioritetus ES, skirtus mažų ir vidutinių įmonių internacionalizacijos procesams aktyvinti, ypač atsižvelgiant į vykstančius globalizacijos procesus ir pandemijos keliamus iššūkius; kompleksiškai išanalizuoti internacionalizacijos teorijų raidą, šios raidos poveikį ir perspektyvius tyrimus, ypač išryškinant tolesnes tyrimų perspektyvas mažų ir vidutinių įmonių internacionalizacijos kontekste; išanalizuoti ir išryškinti mažų ir vidutinių įmonių internacionalizacijos procesus veikiančius kompleksinius veiksnius, jų pasekmes ir galimą poveikį rezultatams, prioritetą teikiant globalizaciją skatinančioms jėgoms,
paskatoms, kliūtims, organizaciniams ir individo lygmens veiksniams, tarptautinei strategijai ir verslo rezultatams. Todėl tikslui pasiekti taikyti įvairūs tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, sintezė ir apibendrinimas, apklausos metodas, interviu, daugiakriterio vertinimo metodai.
Monografiją sudaro trys dalys. Pirmoji monografijos dalis „Mažų ir vidutinių
įmonių tarptautinė plėtra: globalizacijos keliami iššūkiai“ yra skirta mažų ir vidutinių įmonių sampratos ir klasifikacijos klausimams bei su tuo susijusioms problemoms moksliniuose tyrimuose. Šioje dalyje išryškinami mažoms ir vidutinėms
įmonėms skirti politiniai prioritetai ir iššūkiai ES kontekste, atskleidžiama internacionalizacijos samprata ir internacionalizacijos iššūkiai globalizacijos ir pandemijos kontekste. Antroji monografijos dalis „Mažų ir vidutinių įmonių internacionalizacija: požiūrių raida ir priežasčių paieškos“ skirta tradicinių ir šiuolaikinių internacionalizacijos teorijų raidai ir suformuotoms prielaidoms, atskirai išskiriant mažų ir vidutinių įmonių internacionalizacijos teorijų raidą. Šioje dalyje, remiantis tarptautinės verslininkystės prielaidomis, išryškinamos tarptautinio verslo formos, dėmesį sutelkiant į globaliomis gimusias ir pakartotinai globaliomis gimusias įmones. Trečiojoje monografijos dalyje „Mažų ir vidutinių įmonių internacionalizacija: pagrindiniai procesą veikiantys veiksniai, rezultatai ir tendencijos“ nagrinėjama veiksnių sistema, prioritetą teikiant globalizaciją veikiančioms jėgoms, MVĮ vadovų suvokiamoms paskatoms, kliūtims, organizacijos ir individo lygmens veiksniams, tarptautinei strategijai ir veiklos rezultatams.
Monografijoje apibendrinami ankstesni autorės tyrimai, pristatomos naujos idėjos, formuluojamos išvados ir pasiūlymai. Monografija skirta socialinių mokslų tyrėjams, doktorantams, magistrantūros studijų studentams, politikos formuotojams, atsakingiems už MVĮ internacionalizacijos skatinimą, ir MVĮ vadovams.