Kazlų Rūdos laikraštis 2018 m. rugpjūčio 4 d. Nr. 10 (405). Tiražas - 2000 egz. ISSN-1822-3303
LLRI tyrimas: dvi iš trijų Lietuvos savivaldybių pernai išplėtė administracijos darbuotojų skaičių Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų atlikta Lietuvos savivaldybių administracijų analizė parodė, kad, kelerius metus iš eilės mažėjęs, pernai savivaldos aparatas ėmė augti. Lietuvos savivaldybių administracijose 2017-aisiais metais įsteigta 150 naujų darbo vietų. Tai 1,14 proc. daugiau negu 2016 m. Kazlų Rūda – ne išimtis. Savivaldybėje 2016-2017 m. užimtų administracijos pareigybių skaičius išaugo 1,3 proc. (1,25 pareigybės nuo 93,25 iki 94,5). Tuo metu 2016-2017 m. gyventojų Kazlų Rūdos savivaldybėje sumažėjo 2 procentais (nuo 12 379 iki 12 125). „Pokytis šalyje palyginus su 2016-aisiais nėra žymus – tik kiek daugiau nei 1 procentas. Tai tikrai nėra daug, tačiau neramina pati tendencija – po dviejų metų mažėjimo kreivė vėl pradėjo kilti aukštyn. Kodėl?“, – klausia Žilvinas Šilėnas, LLRI prezidentas. Anot jo, turint omenyje, kad gyventojų Lietuvoje nedaugėja, logiška būtų, kad ir administracijų aparatai susitrauktų – juk reikia aptarnauti mažiau žmonių. „Per aštuonerius metus Lietuvoje gyventojų sumažėjo kone dešimtadaliu, tačiau šalies savivaldybių administracijose užimamų pareigybių skaičius nenukrito”, – teigia Ž. Šilėnas. Per 2017 m. kone kas trečia šalies savivaldybė (39 iš 60) plėtė administracijos aparatą. Daugiausiai augo Vilniaus miesto (įsteigtos 43 naujos pareigybės), Vilniaus rajono (+24), Klaipėdos m. (+16), Alytaus rajono (+14), Klaipėdos rajono (+13), Panevėžio m. (+13) savivaldybių administracijos. LLRI analizė parodė, kaip per 2017 m. keitėsi savivaldybių administracijų dydžio ir gyventojų skaičiaus santykis. Žvelgiant į tūkstančiui konkrečios savivaldybės gyventojų tenkantį administracijos darbuotojų skaičių, matyti, kad šis santykis didėjo net 51 savivaldybėje iš 60, o tai reiškia, kad vienas darbuotojas aptarnavo mažiau gyventojų. „Vilniuje tūkstančiui gyventojų tenka maždaug 1,6 administracijos darbuotojo, o, tarkime, Neringoje – net 17. Kai kuriose administracijose šis darbuotojų ir gyventojų santykis augo, nes tiesiog buvo įsteigta naujų pareigybių. Kitose savivaldybėse – administracijos aparatas mažėjo, tačiau ne taip greitai kaip gyventojų skaičius”, – komentavo Martynas Tininis, LLRI analitikas. Anot LLRI, suprantama, kad daugiau gyventojų turinčioms savivaldybėms reikalingos ir didesnės administracijos. Tačiau yra savivaldybių, kurios net ir turėdamos panašų gyventojų skaičių, savivaldybių administracijose įdarbina daug daugiau žmonių. Pavyzdžiui, 2017 m. Telšių rajono savivaldybės administracijoje buvo 347 užimtų pareigybių, o Kėdainių r. – 155. Palyginimui, Telšių rajone buvo beveik 42 tūkst. gyventojų,
o Kėdainių r. – virš 47 tūkst. „Panašaus dydžio savivaldybėse darbuotojų skaičius smarkiai skiriasi. Suprantama, kad skirtumai yra ir gali būti, bet kai skirtumai tokie žymūs, kai kurioms savivaldybėms reikėtų rimtai susimąstyti, ar jos tinkamai išnaudoja resursus“, – sako Ž. Šilėnas.
Kazlų Rūdoje gyventojų mažėja, o administracijos aparatas plečiasi Pasak LLRI analitiko Martyno Tininio, Kazlų Rūdos savivaldybę lyginant su kaimyniniais Šakių, Vilkaviškio, Prienų, Kauno rajonais ir Marijampolės savivaldybe, pastebima, kad tendencijos yra labai įvairios. „Jei žiūrėtume į tai, kiek gyventojų vidutiniškai aptarnauja vienas savivaldybės administracijos darbuotojas, Kazlų Rūdos savivaldybėje šis skaičius yra mažiausias – 128. Šakių r. vienas darbuotojas aptarnauja – 189, Vilkaviškio r. – 170, Prienų r. – 185, Kauno r. – 265, Marijampolės sav. – 226. Visgi, būtina paminėti, kad kiekvienos savivaldybės administracija atlieka įstatymais nustatytas funkcijas ir jas vykdo darbuotojai, kurių skaičius nėra proporcingai susijęs su gyventojų skaičiumi. Kazlų Rūdos savivaldybėje 2016-2017 m. užimtų administracijos pareigybių skaičius išaugo 1,3 proc. (1,25 pareigybės nuo 93,25 iki 94,5). Tuo metu 2016-2017 m. gyventojų Kazlų Rūdos savivaldybėje sumažėjo 2 procentais (nuo 12 379 iki 12 125)“, teigia M. Tininis. Situacijos ir palyginimas su kaimyninėmis savivaldybėmis • Šakių rajone, kaip ir Kazlų Rūdoje, gyventojų mažėja, o administracija linkusi plėstis: gyventojų sumažėjo 2,5 procento nuo 29693 iki 28938. Administracijos aparatas augo 0,6 procento (pasipildė 1 pareigybe nuo 151,75 iki 152,75). Taigi, gyventojų mažėja, o administracijos plečiasi. • Vilkaviškio rajone gyventojų skaičius ir administracija mažėja: gyventojų sumažėjo 2,9 proc. (nuo 38595 iki 37473). Administracijos aparatas mažėjo 0,9 proc. (2 pareigybėmis nuo 223 iki 221). Matosi sutampančios tendencijos: gyventojų ir darbuotojų mažėja. • Prienų rajone, kaip ir Kazlų Rūdoje gyventojų mažėja, o administracijos plečiasi: gyventojų sumažėjo 2 proc. (nuo 27676 iki 27121). Administracijos aparatas augo 3,3 proc. ( atsirado 4,75 pareigybės nuo 142 iki 146,75). Matosi priešingos tendencijos: gyventojų mažėja, o administracijos plečiasi. • Kauno rajone daugėjant gyventojų didėja ir administracijos darbuotojų: gyventojų padaugėjo 1,7 proc. nuo 89516 iki 91073. Tuo metu Kauno rajono savivaldybės administracinis aparatas augo 3,2 proc. (įsteigta 10,75 pareigybės nuo 333,5 iki 344,25). Matosi
kad tendencija sutampa – daugėjant gyventojų didėja ir juos aptarnaujančių administracijos darbuotojų. • Marijampolės savivaldybėje mažėjant gyventojų mažėjo ir administracijos aparatas: gyventojų sumažėjo 2,3 proc. (nuo 57103 iki 55757). Taip pat sumažėjo ir administracijos aparatas 3,8 proc. (atsisakyta 10 pareigybių, nuo 257 mažinta iki 247). Marijampolės savivaldybėje mažėjant gyventojų mažėjo ir administracijos aparatas.
Apie tyrimą Lietuvos savivaldybių administracijų analize siekiama išsiaiškinti, kaip kasmet keičiasi savivaldos aparatas Lietuvoje. Tyrimą LLRI atlieka nuo 2010 m. Jame d a ly va u j a v i s o s Lietuvos savivaldybės. Naudojamasi Valstybės tarnybos departamento bei Lietuvos statistikos departamento duomenimis. Užimtomis pareigybėmis laikomi savivaldybių administracijose (įskaitant seniūnijas), savivaldybių kontrolės ir audito tarnybose bei savivaldybių tarybose dirbantys darbuotojai, įskaitant tuos, kurie laikinai neina pareigų. Lietuvoje yra 60 savivaldybių, pernai jų administracijose dirbo 13 264 ž mo nė s. U ž i mt ų pareigybių skaičius, 2014-2016 m. mažėjęs, 2017 m. vėl pradėjo augti. Per visą tyrimo laikotarpį, nuo 2010 metų, šis skaičius niekada nebuvo žemiau 13 tūkst. ribos, nors gyventojų Lietuvoje nuo 2010 m. sumažėjo daugiau nei 9 procentais.
Parengta pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto inf.