Page 1

Ekranas

Viršelio iliustracijos autorė Žvėrūna

2018 09


Filmo „Tokijo teismas“ („Tokyo Trial“) filmavimas Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Artūro Bulotos nuotr.


Kino prasme Kaunas ilgokai buvo nuskriaustas. Vilniuje iškart po karo įkurta Lietuvos kino studija, taigi ir atkūrus nepriklausomybę pirmiausiai ten ėmė megztis naujas šios meno – ir pramonės – šakos etapas. Vilnius turėjo „Skalviją“, tada ir „Pasaką“ ėmė turėti, o kauniečiai dėl paskutinio tikro kino bastiono – „Romuvos“ – su neaiškių tikslų vedamais investuotojais kovėsi „kavingais veidais“. Jiems pavyko, apie tai žurnale jau esame kalbėję su architektu ir garso menininku Dariumi Čiuta.

Šššš, seansas prasideda Kol kas istorinė „Romuva“ rekonstruojama, bet filmus kino teatro komanda rodo visu pajėgumu laikinojoje salėje prie Nacionalinio Kauno dramos teatro. Papildoma ovacijų banga – projektui „Lauko kinas“, kurio sėkmei šiemet pasitarnavo tropiniai orai. Bet vasara jau baigėsi, o geriausių praėjusio sezono filmų seansus repertuare pamažu keičia ilgai lauktos lietuviškos premjeros ir detektyviškai kruopščiai sudėlioti festivalių meniu. Jų rugsėjį net du – numerio temą įkvėpęs jau 11-asis Tarptautinis Kauno kino festivalis ir satelitinis Šiaurės šalių kino forumo „Scanorama“ renginys, skirtas istoriniam kinui – „Pirmoji banga“. O dar Kaune atidaroma iki pat lapkričio veiksianti paroda apie asmenybę, vertą tapti ne tik dokumentinio filmo, ne tik lietuviško kino herojumi – architektą Vytautą Landsbergį-Žemkalnį. Kol kas tai tik

idėja, net ne svajonė. Bet kinas – ilgas procesas, ką gi reiškia keleri metai šen ar ten? Gal kaip tik reikia dar kokių dešimties, kad visi archyvai būtų ištyrinėti, kad taikliausias galimas scenarijus būtų nubrėžtas? Šiame numeryje vis dėlto kalbame apie konkretesnius kino projektus. Jau nufilmuotus Kaune ir apie Kauną, tuos, kuriuose filmuojasi kauniečiai, ir tuos, kurie labiau akademiniai nei žiūroviški. Tuos, kurie ima gyventi antrus gyvenimus tinklaraščiuose, ir tuos, kurių beveik neįmanoma pamatyti. Taigi, šššš, žiūrime į ekraną, į kitokius ar kitų gyvenimus, kuriuose randame prieglobstį nuo savųjų ir įsikvepiame šiuos keisti. Rugsėjį, spalį ir visus kitus mėnesius. Kitų metų pradžioje – visi tikimės – jau atnaujintame Kauno kino centre „Romuva“.

2018

RUGSĖJIS

3


A J I R O T S I O T O F

„Iš tiesų tinklaraščio idėja nėra originali, seku keletą panašių instagramo paskyrų. Viena jų – „Filmtourismus“. Žmonės keliauja po pasaulį ir fotografuoja vietas, kur buvo nufilmuotos pasaulinio garso filmų scenos. Ir štai vieną dieną stovint po dušu (ten mane aplanko pačios geriausios mintys) šovė į galvą mintis įamžinti kino filmuose pasirodžiusias Kauno vietas. Į pagalbą teko pasikviesti Teodorą Biliūną , kuris yra kaunietis ir dar fotografas“, – savo dar visai naujo projekto priešistorę pasakoja iš Panevėžio kilusi Kristina Šilinytė, kurią galbūt žinote ir dėl prekės ženklo „Native LT“, kurio gaminius esame pristatę rubrikoje „Merkurijus“. Bet dabar – apie Kauną kine, kurį duetas atkuria žaisdamas detektyvus: žiūri filmą , stabdo Kaune filmuotas scenas, atsispausdina kadrus ir eina jų ieškoti į realybę. Fotografuoja, beje, išmaniuoju telefonu. Surasti tinkamą kampą – bene sunkiausia užduotis, bet kol kas jiems sekasi puikiai.

Kaunas kine Gunars Bakšejevs Teodoro Biliūno ir Kristinos Šilinytės nuotr.

4

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S


„Adomas nori būti žmogumi“ (rež. Vytautas Žalakevičius, 1959 m.)

Su lietuviško kino ištakomis tiek Teodoras, tiek Kristina susipažino Vytauto Didžiojo universitete studijuodami menotyrą – kino istorija buvo viena iš disciplinų. Vis dėlto „Kaunas kine“ – labiau iš meilės miestui. „Teko atidžiau peržiūrėti Kaune filmuotas juostas, kad surastume kadro vertas scenas. Vienas smagiausių atradimų per šį ieškojimų laiką buvo kino filmas „Adomas

nori būti žmogumi“ (rež. Vytautas Žalakevičius, 1959 m., – aut. past). Žiūrint sunku patikėti, kad tai lietuviškas filmas. Operatoriaus darbas vertas aplodismentų. Ir nors šiame filme tarpukario laikotarpis parodytas ne iš gerosios pusės, filme išties galima užčiuopti smetoniško Kauno dvasią“, – susirasti seną filmą tarp eilučių ragina Kristina.

„Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (rež. Raimundas Banionis, 1990 m.)

2018

RUGSĖJIS

5


A J I R O T S I O F

O

T

„Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (rež. Raimundas Banionis, 1990 m.)

6 6

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S


Ribojant save tik senuoju lietuvišku kinu turinio tinklaraščiui greit pritrūktų, bet Kauno senamiesčio mūrai ir gatvelės buvo kaip dekoracijos ir kuriant vakarietišką atmosferą studijos „Mosfilm“ kūriniuose: „Juk 1983 m. Kaune buvo filmuojamos svarbiausios filmo „Nematomas žmogus“ scenos – pagal H. G. Wellso romaną susuktas filmas turėjo nukelti žiūrovą į XIX a. Angliją, ir Kaunas puikiai tiko šiai kelionei laiku.“ Bėda, kaip sako Kristina, yra ta, kad daugelio senųjų filmų kokybė

yra apgailėtinos būklės, tad ne visus juos galima panaudoti nors ir internetiniame, bet vis dėlto XXI a. projekte. O ir pastatai ne visi išliko. Ar kūrybinis tandemas laukia naujausių Kaune filmuotų darbų premjerų? Žinoma. Dar Kristina ir Teodoras laukia, kol bus sutvarkyta Vienybės aikštė, kad galėtų užfiksuoti sceną iš filmo „Gražuolė“. Jis, beje, buvo filmuojamas tada, kai ši aikštė buvo dar tik įrengiama – 7-ajame XX a. dešimtmetyje.

2018

RUGSĖJIS

www.instagram.com/kaunas_kine

„Mano mažytė žmona“ (rež. Raimundas Banionis, 1984 m.)

7


A M M

Ė

N

E

S

I

O

T

E

„Visuomet prie naujo filmo pradedantiems dirbti kauniečiams sakau – keiksitės, nemiegosite, pyksite, bet kai savo darbo rezultatą išvysite sėdėdami kino salėje per premjerą, visa tai atrodys niekai“, – juokiasi Kauno kino biuro vadovas Aurelijus Silkinis, susitikti atbėgęs beveik iškart po to, kai Lietuvoje baigtas filmuoti HBO serialas „Černobylis“ („Chernobyl“), ir tiesiai iš būsimo didelio masto projekto lokacijos. „Černobylio“ premjera numatyta kitų metų rudenį, o Kaunui šiame filme atiteko... Maskvos vaidmuo. Nieko neįprasto – kino ekranuose mūsų miestas jau yra buvęs Tokijumi, Viena, Norvegija, Italija... Ir tai, atrodo, dar tikrai ne paskutinės serijos. Ypač jei, kaip svarstoma, bus padidinta mokesčių lengvata kino kūrėjams, šiuo metu siekianti 20 proc. Gera mokestinė aplinka, patogios lokacijos ir geri vietos darbuotojai yra tai, ko reikia, kad kino pramonė Lietuvoje tik augtų.

Dar neišfilmuotas miestas Kotryna Lingienė ir Kęstutis Lingys

8

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S


Filmo „Tokijo teismas“ („Tokyo Trial“) filmavimas Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Artūro Bulotos nuotr.

2018

RUGSĖJIS

9


A M E T M

Ė

N

E

S

I

O

Filmo „Tarp pilkų debesų“ („Ashes in the Snow“) filmavimas Kaune. Astos Martinonytės nuotr.

1 0

Kaip yra sakiusi viena užimčiausių kino prodiuserių Lietuvoje Lineta Mišeikytė, kurios dėka mūsų šalis vis papuola į užsienio kompanijų akiratį, Kaunas itin patogus kurti istoriniam kinui. Išties, čia daug architektūrinės „mėsos“ ir vis dar netikėtų rakursų, tad miestas gali vaidinti ne tik pats save. Nors, kai daro tai, savo vaidmenį atlieka tikrai įtikinamai. „Filmuojant demonstracijos sceną „Emilijoje iš Laisvės alėjos“ verkė visi“, – užtikrina A. Silkinis. Ir prideda istoriją apie tai, kad per filmavimą vienas demonstracijoje iš tikrųjų dalyvavęs kaunietis papasakojo režisieriui Donatui Ulvydui, kaip milicininkai kruvinas rankas plovėsi Laisvės alėjoje stovėjusiame gazuoto vandens automate. Jei filmą matėte, žinote, ar scenarijus buvo pakoreguotas.

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Su užsienio projektais sudėtingiau (nors ašarų irgi yra pasitaikę – verkė čia dokumentinį filmą apie „Mercedez-Benz“ dar 2012 m. kūrusi vokiečių režisierė Saskia Weisheit, pamačiusi, kokia tarpukario architektūra Kaune ir kaip viskas arti) – jų laikas, centimetrai ir kiti parametrai griežtai nustatyti. Storokos sutartys draudžia pasakoti tai, kas pikantiška. Net fotografuoti filmavimo aikštelėje žurnalistams paprastai neleidžiama, nes derinimas su visų aktorių agentais užtruktų tiesiog per daug brangaus laiko. Bet kol kas incidentų nebuvo, tad vienas filmavimas seka kitą. Štai, vos per „Netflix“ sužiūrėję „Emmy“ nominuotą istorinį miniserialą „Tokijo teismas“ („Tokyo Trial“), sužinojome, kad į Kauną atvyksta HBO komanda. Bet dar šiek tiek apie Tokijų 1946-aisiais, iškart po Antrojo


Filmo „Pelėdų kalnas“ filmavimas Kaune. Luko Juzėno nuotr.

pasaulinio karo, kuomet buvo teisiami karo nusikaltimais kaltinti aukšti Japonijos imperijos pareigūnai. „Be kino dailininkų, kostiumininkų ir kitų Lietuvos profesionalų, nominacijos filmas nebūtų gavęs. Gal net nebūtų nufilmuotas! O aš turiu pagrindo tai sakyti. Tai – labai aukštas įvertinimas. Sunku net nuspėti, kiek per metus visame pasaulyje išleidžiama šios kategorijos filmų – 1 000? 3 000? Būti tarp keturių geriausių – nenusakomas jausmas“, – iškart po to, kai serialas buvo nominuotas „Emmy“, spaudoje sakė kino kompanijos „Artbox“ įkūrėjas, prodiuseris Kęstutis Drazdauskas. Jam antrina A. Silkinis, o šiam – užsienio kino profesionalai, kurie renkasi mūsų šalį. Lietuviai tikrai dirba gerai, daug ir sąžiningai. Galima tik pridurti, kad ne tik kino pramonėje.

Beje, karo nuniokoto Tokijo vaizdai filmuoti... Didžiasalyje. Tiesa, prireikė papildomų griuvėsių rekvizitų. Karo tribunolu tapo Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune. O dabar – apie naujausius įvykius. Nesusipratimu galima vadinti tai, kad kai kurie kauniečiai sunerimo ir net kiek įsižeidė sužinoję, kad jų mieste filmuojami Černobylio vaizdai. Itin nedaug informacijos atskleidę serialo kūrėjai per žiniasklaidą vis dėlto patikslino, kad Kaune filmuotos ne scenos pačiame Černobylyje, bet Maskvoje, į kurios ligoninę po sprogimo buvo vežami pirmieji gelbėtojai. Ar pasitaiko neigiamai nusiteikusių žmonių, kuriems, tarkime, vykstant

2018

RUGSĖJIS

1 1


A M M

Ė

N

E

S

I

O

T

E

filmavimui uždarytas eismas trukdo pasiekti tikslą ar panašiai? „Gal vienas iš šimto – su kai kuriais užtenka pasikalbėti minutę, kitiems įtikinti, kad visa tai – miesto labui, prireikia ir valandos“, – kauniečių geranoriškumu iš esmės patenkintas prodiuseris. Komplimentų tiek jis, tiek Kaune dirbantys užsieniečiai negaili tiems, nuo kurių tiesiogiai priklauso filmavimo sparta – gatvių apšvietimą ir eismą reguliuojantiesiems. Žinoma, tokiam sklandžiam procesui įtakos turi tai, kad Kauno filmų biuras – miesto savivaldybės įkurta institucija. Bet ne tik valdžios institucijos iš to uždirba. Uždirba viešbučiai, maitintojai, kiti verslai. Taip pat muziejai ar kiti objektai, kurie pasirenkami kaip lokacijos. Galima sakyti, vienas būdų atgaivinti, sutvarkyti ar bent jau sureikšminti istorinę architektūrą – bent trumpam įsileisti į tokius pastatus filmavimo komandas. Pavyzdžiui, neseniai Kauno centrinis knygynas ir Karininkų ramovė tapo norvegiškomis vietelėmis, kuriose sukasi pagal Pero Pettersono bestselerį „Vogti arklius“ mieste kurto filmo veiksmas. Su nekantrumu daugelis lietuvių – taip pat ir išeivijos – laukia pagal JAV lietuvės Rūtos Šepetys romaną pastatyto filmo „Tarp pilkų debesų“ („Ashes in the Snow“) premjeros, kuri įvyks spalio 12 d. Įdomu, kad šiame projekte darbavęsi jaunesnės kartos lietuviai tik filmavimo aikštelėje sužinojo apie tikruosius tremties mastus ir pasekmes, o po pamainos skubėdavo namo naršyti internete. Taigi mokosi ne tik žiūrovai. Yra ir kita pusė. Visame pasaulyje garsus serialas „Sostų karai“ („Game of Thrones“), be kitų vietų, buvo filmuojamas įstabiame Kroatijos kurorte Dubrovnike. Dabar šis miestas,

1 2

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

galima sakyti, kenčia nuo populiarumo – čia organizuojamos dešimtys specialių ekskursijų, vien dėl jų į Kroatiją atvyksta daugybė užsienio turistų. Aha, kai kurie – tik dėl įsivaizduojamų sostų karų, bet ne dėl pačios Kroatijos, ir dėl to vietos gyventojai pagrįstai suirzę. Ar tai negresia Kaunui, Lietuvai? Sutikite, kad Lietuvos kraštovaizdis, su itin nedidelėmis išimtimis, ne itin palankus kurti tokio tipo filmams. Bet... yra atvirkštinis atvejis, iš kurio miestas jau patiria didelę naudą. Tai – „Persona Non Grata“,


japonų filmas apie diplomatą Čijunę Sugiharą. Filmuotas, paradoksalu, jis Lenkijoje dar 2013 m., tai yra prieš pat įsigaliojant jau minėtoms mokestinėms lengvatoms. Bet į Lenkiją japonai, filmo premjeros savaitgalį į jį plūdę lygiai taip pat kaip į naujausią Džeimso Bondo nuotykių seriją, neplūsta. Jų vis daugiau Kaune, tai patvirtins ir viešbučių savininkai, ir Sugiharos namų darbuotojai, ir turizmo operatoriai. Kas toliau? Toliau – tik didingiau. Spalį ar lapkritį, kaip skelbia užsienio žiniasklaida, Lietuvoje, o ir

Kaune, turėtų būti filmuojamas projektas apie Jekateriną Didžiąją su „Oskaro“ laureate Helen Mirren. Tokių dvarų, kaip Sankt Peterburge, Lietuvoje nerastume, taigi dalis scenų bus filmuojama „gimtinėje“. Bet Kaunas iš esmės „dar neišfilmuotas“, kaip sako A. Silkinis, taigi viskas – mūsų rankose. Kino ir svetingumo industrijų darbuotojų, na, ir šiek tiek valdžios atstovų. Ir net pamažu antrąjį gyvenimą pradedantis gyventi S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas su privatiems lėktuvams tinkamu tūpimo taku čia vaidina ne patį mažiausią vaidmenį.

2018

RUGSĖJIS

kaunasfilmoffice.com

Filmo „Tokijo teismas“ („Tokyo Trial“) filmavimas Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Artūro Bulotos nuotr.

1 3


A M E T O I S E N Ė M

11-ojo Tarptautinio Kauno kino festivalio (TKKF) programą rasite žurnalo pabaigoje, o šio pradžioje pakalbėkim apie festivalio pabaigą. Tiksliau, priežastis, lėmusias tai, kad festivalio uždarymui pasirinktas filmas „Vasaros pabaiga“ („End of Summer“, 2014 m.). Jo autorius – šių metų pradžioje Berlyne netikėtai miręs islandų kino kompozitorius Jóhannas Jóhannssonas, Kauno sinefilams artimai pažįstamas bent nuo 2009-ų jų. Tais metais islandas dalyvavo muzikinėse dirbtuvėse „Nordic Sounds in Film“, kurios vyko 3-iojo TKKF rėmuose. Būtent čia J. Jóhannssonas susipažino su švedų kompozitoriumi Eriku Enockssonu, ir tai tikrai nebuvo vienintelis jų susitikimas. E. Enockssonas atvyks ir šiemet – jo koncertas seks iškart po trumpo, bet užhipnotizuoti suspėjančio filmo „Vasaros pabaiga“ peržiūros, o gyvai atliekamą garsą papildys vaizdo menininko Martino Burströmo (Švedija) kūryba.

Skandinaviškas kino ratas Daina Dubauskaitė

1 4

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S


Jóhann Jóhannsson. Asmeninio archyvo nuotr.

Keletu faktų bei asmeninėmis įžvalgomis apie Jóhanno Jóhannssono kūrybą ir gyvenimą sutiko pasidalyti ne vienus metus šalia jo praleidusi danų kilmės kino prodiuserė Louise H. Johansen. Gyvenimo ir kūrybos partneriai kartu dirbo ir filme „Vasaros pabaiga“. Kurį laiką Islandijoje gyvenusi, šiuo metu Čekijoje įsikūrusi Louise H. Johansen taip pat dirbo su tokiomis juostomis, kaip „Grandma Lo-fi: The Basement Tapes of Sigridur Nielsdottir“ ir „Born to Lose“. Ji – ir kino žurnalistė, festivalių CPH PIX (Kopenhaga, Danija) ir FEBIOFEST (Praha, Čekija) programų sudarytoja.

Louise ir Jóhannas susipažino Reikjavike 2004-aisiais, kai įrašų kompanija „12 Tónar“ surengė vakarėlį norėdami atšvęsti vieną pirmųjų kompozitoriaus darbų kine – filmo „Dís“ garso takelį. Beje, šį melodingos elektronikos darbą Louise rekomenduoja būtinai paklausyti tiems, kurie pažįstami tik su vėlesne islando kūryba. Perskaičius žodį „Islandija“ turbūt ne vienam skaitytojui ausyse suskambo Muzika iš didžiosios „M“ – „Sigur Rós“,„Múm“, Björk ar bet kuris kitas iš daugybės atlikėjų, gimusių ir

2018

RUGSĖJIS

1 5


M

Ė

N

E

S

I

O

T

E

M

A

Filmo „Vasaros pabaiga“ („End of Summer“) stop kadras

pradėjusių kurti šioje atokioje saloje. Alternatyvaus, iš principo nesukurto komercinei sėkmei, bet muzikos verslo dėsnius kaskart drąsiai apeinančio skambesio kompanijoje būtina minėti ir J. Jóhannssoną. Muzika jo gyvenime atsirado anksčiau nei kinas. Į Reikjaviko indie sceną dar dvidešimties nesulaukęs vaikinas įšoko devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai įkvėptas tokių vietos kolektyvų, kaip „Þeyr“ ir „The Sugarcubes“, su bendraminčiais įkūrė shoegaze grupę „Daisy Hill Puppy Farm“. „Pavadinimas – tai juokas, pasiskolinome jį iš animacinio filmo apie Snupį“, – viename pirmųjų savo interviu pasakojo islandas. Anuomet jis minėjo, kad grupė dainuoja angliškai, o ne islandiškai, nes norėtų užkariauti didesnes auditorijas, nors, peržengus iš scenos į kino ekraną, kompozitoriui tai pavyko padaryti išvis be žodžių. Vėliau J. Jóhannssonas grojo tokiuose kolektyvuose, kaip „Ham“, „Apparat Organ Quartet“ ir „Evil Madness“. „Verta paminėti ir įtakingą menininkų kolektyvą „Kitchen

1 6

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Motors“, kurį Jóhannas įkūrė kartu su Kira Kira ir Hilmaru Jenssonu – tai gana ankstyvas pavyzdys to, kaip jam svarbu buvo bendradarbiauti“, – pastebi ir pasidomėti kviečia Louise. Vis dėlto tai, kas padėjo kompozitoriui iškilti tiek Islandijoje, tiek svetur, buvo soliniai darbai. Mūsų pašnekovė atvirauja, kad debiutinis Jóhanno Jóhannssono albumas „Englabörn“ jai iki šiol „rauna stogą“: „Styginių kvartetas, perkusija, elektronika – visa tai šiame albume susilieja į minimalistinę, bet itin emocingą muziką, nepavaldžią laikui, ir greičiausiai būtent dėl pastarosios savybės šio albumo kūriniai vėliau ne kartą naudoti įvairių filmų garso takeliams.“ Jei reikėtų paminėti garsiausius filmus, kuriuose skamba J. Jóhannssono kurta muzika, tai būtų jautrus pasakojimas apie fiziko Stepheno Hawkingo gyvenimą „The Theory of Everything“ (rež. James Marsh, 2014 m.) – už šį darbą, be kitų įvertinimų, kompozitorius nominuotas Oskarui – ir kraujais bei sudaužytais gyvenimais ekranus taškęs „Sicario“ (rež. Denis Villeneuve, 2015 m.). Labai


Filmų garso takeliai neretai garbinami kaip atskiri meno kūriniai, ir tai nėra naujas požiūris – prisiminkite kad ir Angelo Badalamenti ar Ennio Morricone. Tai darant vis dėlto svarbu nepamiršti, kad toks kūrinys yra kai ko didesnio dalis. „Jam bendradarbiauti su režisieriais sekėsi – galima sakyti, filmai buvo Jóhannui įkvėpimas soliniams darbams, net yra teigęs, kad padedant vaizdams jis kuria geriau“, – prisimena Louise. Tarp kitų islando įkvėpimo šaltinių ji mini literatūrą, kurią kompozitorius studijavo, taip pat vaizduojamuosius menus, istoriją: „Tokie soliniai Jóhanno darbai, kaip „IBM 1401“, „A User’s Manual“, „Fordlandia“ ar „The Miner’s Hymns“, yra paremti tikrais įvykiais.“ Kartu naudojami tradiciniai instrumentai, garsovaizdžiai ir elektronika – klausiu Louise, ar šis skiriamasis J. Jóhannssono bruožas įkvepia kitus kino muzikos kūrėjus. „Manau, šiandien tai – ištisa scena, ir kino muzika dabar išgyvena tikrai gerą laikotarpį – jai, kompozitoriams, garso dizaineriams skiriama daug dėmesio, net Holivude išbando-

„Vasaros pabaiga“ – pirmasis J. Jóhannssono režisuotas filmas. Tiesa, ši išraiškos priemonė jį domino ir anksčiau – 8 mm kino juosta kompozitorius fiksuodavo vaizdo medžiagą savo koncertams. Vis dėlto būtent „Vasaros pabaiga“ tapo tuo kūriniu, kuriame į viena sutekėjo visi jo talentai ir galimybės. Filmavimo darbai kelias savaites truko Antarktidoje ir žemyną supančiose salose. „Įdomu, kad iš tiesų Jóhannas dalyvavo kito filmo ekspedicijoje kaip kompozitorius – tiesiog įkvėpimui, bet į kelionę pasiėmė savo kamerą „Super-8“ bei senų vaizdo siužetų – iš to gimė labai gražus kūdikis“, – pasakoja Louise. Filmo muziką kartu kūrė – šiek tiek improvizuodami, žiūrėdami parvežtą medžiagą – ir kompozitoriai Hildur Gudnadóttir bei Robertas A. A. Lowe’as. „Kaip viena filmo prodiuserių, lydėjusi jį į ne vieną festivalį, labai džiaugiuosi, kad „Vasaros pabaiga“ atkeliaus ir į Kauną, – atrodo, taip uždarysime ratą, juk TKKF pakvietė Jóhanną dar jo karjeros kine pradžioje, ir būtent jūsų mieste jis susipažino su Eriku Enockssonu“, – taip su Louise vėl grįžtame į istorijos pradžią. Gal ratas niekuomet ir neužsidarys?

P. S. Asmeniškai rekomenduoju dar susirasti 2017 m. vykusios Jóhanno Jóhannssono viešnagės radijo stotyje KEXP vaizdo įrašą „YouTube“. Ten – ir muzika, ir interviu. Ir dar daug tos sunkokai nupasakojamos islandiškos minties, pakibusios kažkur tarp pikselių.

2018

RUGSĖJIS

johannjohannsson.com

Beje, kiek ironiška kalbant apie šį kompozitorių vartoti žodį „garsiausias“. Viename interviu, kalbėdamas apie filmo „Arrival“ (tai dar vienas projektas su režisieriumi Denisu Villeneuve’u) garso takelį, jis pabrėžė erdvės ir tylos naudojimo svarbą ir minėjo, kad komerciniame kine muzikos dažniausiai per daug.

mi nauji dalykai, suteikiama erdvė mąstyti kitaip, leisti garso takeliui ir garso dizainui natūraliai susilieti. Jóhannas labai anksti savo karjeroje žengė svarbius ir įtakingus žingsnius, kurie pramynė kelią kitiems“, – įsitikinusi prodiuserė, kuri dažnai leidžia sau būti tiesiog kino mėgėja.

kinofestivalis.lt

skirtingi kūriniai, savo nepanašumu lyg pabrėžiantys kompozitoriaus universalumą bei siekį neiti pramintais takais, sutinka Louise: „Jóhannui buvo svarbu niekuomet nesikartoti ir vertinti bendradarbiavimą, būtiną kino aikštelėje, – savo ruožtu jis siekė dirbti su režisieriais, kurie muziką mato ne kaip efektą, o kaip filmo balsą.“

1 7


S I T E I N U A K 1 8 1 8

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S


Sigitas Šidlauskas (g. 1974) – aktorius, puikiai žinomas Nacionalinio Kauno dramos teatro publikai. Jis atliko vieną iš pagrindinių vaidmenų šių metų pavasarį pristatytame filme „Kvėpavimas į marmurą“, kurio premjera Lietuvoje – rugsėjo 28 d. Tai – pirmasis režisierės Giedrės Beinoriūtės pilno metro filmas, taip pat paskutinis kino operatoriaus a. a. Audriaus Kemežio kūrinys, sukurtas pagal to paties pavadinimo Lauros Sintijos Černiauskaitės romaną. Kauno dramos teatro grimo kambarėlyje su S. Šidlausku glaustai aptarėme šį projektą, kino ir teatro santykį, aktorystės iššūkius bei tai, kas šiam darbui teikia prasmės. Beje, „Kvėpavimas į marmurą“ Tarptautiniame Kauno kino festivalyje atidarys Audriaus Kemežio retrospektyvą „Kiną kuria žmonės“. Rugsėjo 21 d. 18 val. Kauno kino centre „Romuva“ vyksiančiame seanse dalyvaus G. Beinoriūtė

Būtų gerai vaidinti vien pagal kino principus Julija Račiūnaitė Donato Stankevičiaus nuotr.

2018

RUGSĖJIS

1 9


S I T E I N U A K

Esate diplomuotas menotyrininkas. Ar tenka pritaikyti menotyros žinias dabartiniame darbe? Esu menotyros magistras, bet savęs niekada nelaikiau menotyrininku – nemanau, kad tai yra mano pašaukimas. Menotyrą galėtume palyginti kad ir su chirurgija: jei žmogus yra baigęs mediciną ir įgijęs chirurgo specialybę, bet vietoj chirurgijos jau kokius 20 metų vykdo administracines pareigas, jis nepajėgs lyg niekur nieko pradėti operuoti. Menotyroje, kaip ir kitose srityse, nuolatinėmis pastangomis turi būti stiprinami profesiniai raumenys, palaikomas jų tonusas, taigi akcentuoti menotyros svarbos man nesinorėtų. Nors, žinoma, platesnis akiratis aktoriui visada praverčia. Kadangi studijų metais tenka nemažai rašyti atliekant įvairias užduotis, ugdomas raštingumas, gebėjimas tiksliau formuluoti mintį, taip pat akademinės studijos skatina geriau planuoti savo laiką, laikytis tam tikros disciplinos. Aktoriaus profesijai tai tikrai nėra esminiai įgūdžiai, bet jie pageidautini ir parankūs. Kita vertus, yra žmonių, kurie puikiai tvarkosi ir nebaigę panašių mokslų. Šiek tiek apie teatrą ir kiną: ar kuri nors iš šių sričių yra jums artimesnė, galbūt prioritetinė? Galiu save laikyti profesionaliu teatro aktoriumi, kine neturiu tiek patirties. Nežinau, kaip būtų ir kaip jausčiausi, jei staiga patekčiau į kokią nors itin aukštos klasės profesionalų terpę. Bet kino jaučiuosi dar neatsiragavęs – norėčiau jo daug daugiau, tai labai įdomus darbas. Tad palyginkite darbą kine ir teatre. Manau, kad ir kine, ir teatre pasiruošimas vaidmeniui yra panašus: analizė, pripratimas prie partnerio ir prie teksto, darbas su režisieriumi – tai baziniai, labiau amato

2 0

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

lygmens dalykai. Bet štai išraiškos priemonės šiek tiek skiriasi: teatre reikia išmokti sutelkti didelės auditorijos dėmesį – jei po nosimi kažką sau tyliai murmėsi, paskutinė eilė nuobodžiaus. O vaidindamas kine tam tikrais momentais gali sau leisti elgtis bemaž natūraliai. Kita vertus, kine irgi yra tam tikrų suvaržymų, apgaulės, bet tai labiau sietina su kadro nustatymu, operatoriaus darbu. Pavyzdžiui, filmuojant sceną reikia labai tiksliai atsistoti į parinktą vietą, kad kadras būtų tinkamai sufokusuotas, taigi jaustis labai laisvai netenka. Ir vis dėlto vaidybinės išraiškos priemonės kine gali būti minimalistinės. Man būtų labai įdomu tai pritaikyti ir teatre. Dirbdamas mažose erdvėse, kameriniuose spektakliuose aš neretai pasvarstau, kad būtų gerai juose vaidinti vien pagal kino principus. Turite galvoje, kad kiekvienas nedidelis kaktos suraukimas galėtų tapti reikšmingas? Galėtų ką nors reikšti, taip. Spektakliuose galėtų likti nepanaudotas didžiosios scenos arsenalas, kad ir atitinkamos balso moduliacijos. Tinkamas balso pritaikymas scenai, po truputį formuojamas ilgus metus, yra viena iš svarbių teatrinės vaidybos dalių, o atėjus vaidinti į kiną staiga viso to reikia atsikratyti. Kino pasaulyje dažnai gali išgirsti pastabą „nereikia man to tavo teatro“. Prieš kamerą teatrinė vaidyba atrodo perteklinė. Kurį savo vaidmenį laikote didžiausiu iššūkiu? Kuris pareikalavo daugiausia pastangų? Tai buvo Antuano vaidmuo Gintaro Varno spektaklyje „Tolima šalis“. Šį vaidmenį gavau prabėgus ketveriems metams po studijų baigimo, kai vėl pradėjau dirbti teatre, – nemenka prastova. Grįžus prie vaidybos, paaiškėjo, kad nebėra studijų


mano tramplinas į ateitį. Jį suvaidinęs, rimtai pradėjau dirbti teatre, reguliariai gauti vaidmenis. O spektaklis gyvavo gal dešimtį metų.

Aktorystė visų pirma ir yra kompromisų profesija – ilgainiui tai sužinai ir turi išmokti.

laikais įgytos formos. Kurį laiką jaučiau didelę desperaciją. Be abejo, aktorių labai lengva įvaryti į kampą – tereikia kelis kartus pasakyti „blogai darai“, ir žmogus užkompleksuoja, užsidaro. O teatro esmė juk yra atsivėrimas. Aktoriaus profesija – tai atsivėrimas publikai, partneriui, režisieriui. Tą kartą atsiverti man ilgai nepavyko – kritiniais momentais manydavau, kad gal man jau ir neteks suvaidinti toje premjeroje. Vėliau įvyko lūžis, pavyko save nugalėti, bet vis viena šį vaidmenį pamenu kaip sunkiausią. Ar bėgant metams keitėsi santykis su šiuo vaidmeniu? Keitėsi. Antuano vaidmuo ilgainiui tapo vienas mano mėgstamiausių. Galima sakyti, sureikšminu jį, nes kaip tik šis vaidmuo buvo savotiškas

Palyginkite pirmuosius spektaklio gyvavimo metus su dešimtaisiais. Bėgant laikui atsirado daugiau pasitikėjimo, daugiau personažo charakterio niuansų, geriau pažinau partnerius. Juk pasirodžius šiam spektakliui aš buvau ką tik atėjęs į teatrą, jaučiausi vienas tarp patyrusių scenos vilkų. O koks vaidmuo jums kaip tik buvo itin „palei plauką“, labai artimas, savas? Man artimi tie vaidmenys, kuriuose gali labai susitapatinti su personažu, į jį giliai panirti, arba nuo kurių kaip tik galima atsiriboti, išlaikant vadinamąją brechtišką distanciją. O geriausia, kai ir tai, ir tai gali būti suderinama viename vaidmenyje. Sakyčiau, kad šiuo metu atlieku du tokius vaidmenis – dabartinio repertuaro spektakliuose „Bjaurusis“ ir „Aušros pažadas“. Šie vaidmenys turi visą paletę išraiškų: ekspresijos, humoro, dramatizmo, daug žmogiškai atpažįstamų dalykų. Abu atliekant prireikia ir labai susitapatinti su personažu, staigiai panyrant į tam tikrą būseną, ir nutolti nuo jo. Ar yra tekę „pasiskolinti“ kai kurias savo sukurtų personažų savybes, kurios praverstų kasdienėse situacijose? Tokio modelio niekada sau netaikiau, bet iš esmės šioje profesijoje turi būti empatiškas. Juk kartais tas personažas, kurį bandai sukurti, yra labai svetimas tavo prigimčiai. Tam, kad jį suvaidintum, visų pirma turi suprasti jo vidinę logiką, elgesio priežastis, kodėl jis tapo toks, o ne kitoks. Empatiją reikia ugdyti, tobulinti – tai yra darbo dalis.

2018

RUGSĖJIS

2 1


S I T E I N U A K

Kas šiame darbe jums suteikia prasmės pojūtį? Geras klausimas. Sunku paaiškinti – gal prasmingi yra tie momentai, kai vaidindamas spektaklyje jauti, jog žiūrovai tavęs klauso, kad juos pasiekia būtent tai, ką turi mintyse. Dažnai po spektaklio ar filmo pagal žiūrovų reakcijas gali suprasti, ar pavyko užmegzti kontaktą. Pasitaiko, kad žmonės sustabdo gatvėje? Pasitaiko, kad sustabdo kokioje parduotuvėje ar poliklinikoje. Pavyzdžiui, pats naujausias prisiminimas, tikrai suteikęs labai gerų emocijų, – prieš mėnesį įvykusi filmo „Kvėpavimas į marmurą“ premjera Karlovi Varuose, Čekijoje. Sulaukėme be galo šiltos žiūrovų reakcijos. Stebino nuoširdus publikos noras prieiti, pakalbinti, padėkoti, paspausti ranką. Žinoma, kritikai yra profesionaliausia publikos dalis ir gerą recenziją gauti yra malonu, bet man kaip tik tas spontaniškas žiūrovų dėkingumo reiškimas labiausiai užaugina sparnus.

2 2

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Turbūt retas menininkas svajoja apie kritikus kaip apie savo tikslinę auditoriją. Turbūt. Yra ir dar vienas momentas. Kritikai ateina į premjerinius spektaklius, o šie gali labai skirtis nuo trečiąjį ar dešimtąjį sezoną vaidinamo spektaklio. Premjerinė sėkmė – šiek tiek loterija. O didžioji dalis publikos spektaklius juk mato įvairiais etapais, ir tai, ką mes rodome po penkerių metų, gali labai skirtis nuo to, ką rodėme per pirmąsias penkias premjeras. Vieni vaidmenys tobulėja, vystosi, kiti ilgainiui blanksta. Bet jei mūsų publika kasmet grįžta žiūrėti spektaklio, tai tarytum ženklas, patvirtinantis spektaklio brandą. Bėgant metams atsitinka įvairių dalykų, ir nebūtinai kritikų išliaupsinti spektakliai išlieka geri ir brandūs po kelerių metų. Atrodo, kad kritikui galėtų būti visai smagu paeksperimentuoti pakartotinai po dvejų ar net dešimties metų recenzuojant spektaklį. Būtų įdomu, bet to niekas nedaro.


Kokiame naujame projekte dalyvaujate šiuo metu? Šiuo metu repetuoju Jakobo Henso vaidmenį Gintaro Varno pastatyme pagal Joshua Sobolio pjesę „Getas“. Bet šnekėti apie būsimus darbus liežuvis, kaip visada, nelabai verčiasi. Šiek tiek apie „Kvėpavimą į marmurą“. Ar buvo lengva prisijaukinti Liudo vaidmenį? Kalbant apie Liudo vaidmenį gal reikėtų atsispirti nuo to, su kokia moterimi jis gyvena – tai maksimalistė, ibseniška moteris. Kartu jie jau nemažai metų, ir kaip tik jam teko tapti lankstesniam, antraip jų keliai, ko gera, būtų išsiskyrę labai greitai. Situacija šeimoje pasikeičia atsiradus įvaikiui. Tai sujaukia nusistovėjusią pusiausvyrą tarp vyro ir moters, pradeda aiškėti tai, kas santykiuose ilgą laiką buvo užslėpta, užspausta. Kaip minėjau, turbūt didžiausi iššūkiai šiame projekte buvo susiję su patirties stoka kine. Man labai padėjo režisierė, jos žinojimas, kaip viskas turi būti. Padėjo ir tai, kad buvo daug repetuojama, dalyvaujant operatoriui, tad pakako laiko priprasti prie partnerės (aktorė Airida Gintautaitė, – aut. past.) – iki filmavimo mes jau buvome daug ką išsiaiškinę. O dėl Liudo vaidmens – ir man, ir režisierei svarbiausia buvo pasiekti, kad šis personažas būtų labai žmogiškai suprantamas, kad žiūrovui būtų lengva su juo tapatintis. Palyginkite šį personažą pagal knygą ir filmą. Iš esmės personažas labai nesikeitė. Romane daug nutylėjimų, daug to, ką turi suprasti tarp eilučių, labai mažai pokalbių – tai nėra dialogų romanas. Vis dėlto jį skaitydamas matai plačią ir įvairią šių personažų vidinio pasaulio panoramą. O filme, ypač po montažo, viso to šiek tiek sumažėja. Bet kardinalių pakeitimų nebuvo, esmė liko.

Ar nebuvo sunku dirbti su filme vaidinančiais vaikais? Nebuvo labai lengva. Bet, žinoma, didįjį darbą nudirbo režisierė – šioje srityje ji turi patirties, noro ir žino, kaip su jais bendrauti. Esate gavęs metų aktoriaus nominaciją už šį vaidmenį. Kaip iš esmės jus veikia oficialūs apdovanojimai, pripažinimas? Galima žiūrėti dvejopai. Viena vertus, dėmesys man malonus – tai bendražmogiška. Kita vertus, labai sureikšminti apdovanojimus būtų keista. Be to, žvelgdamas į Lietuvos kino kontekstą iš tolėliau, supranti, kad žirklės, skiriančios apdovanotą geriausią ir blogiausią filmus, yra gana siauros, juk tai tebesikurianti industrija. Apie komandą su kuria dirbote: ar lengvai pavyko įsiklausyti vieniems į kitus, pasiekti kompromisų? Aktorystė visų pirma ir yra kompromisų profesija – ilgainiui tai sužinai ir turi išmokti. Ypač kine esi priklausomas nuo daugybės veiksnių. Na, o subordinacija labai aiški – filmą stato režisierė. Viskas prasideda nuo jos, taigi ir galutinius sprendimus priima ji. Giedrė puikiai mato visus niuansus, stengiasi giliau pažinti aktorius, kuriuos pasirinko kurį laiką stebėjusi juos teatre ar kine. Airida yra puiki partnerė – su ja greitai radome bendrą kalbą, o tai be galo padeda filmuojant. Profesionalumas reikalauja siekti bendrumo ir supratimo su bet kokiu partneriu, vis dėlto daug geriau, kai pasiseka dirbti su tais, su kuriais lengvai susikalbi, kuriuos jauti iš mažiausio mirktelėjimo arba kurie geba įtemptą situaciją nukenksminti humoru. Šie dalykai nėra privalomi, bet jeigu jie atsiranda tarp partnerių – džiugesys. Taigi ilgai prisiminsiu šį darbą kaip malonų procesą.

2018

RUGSĖJIS

2 3


2 2 0 2 Ė N I T S O S S O R Ū T L U K S O P O R U E

Įamžinti tai, kas neapčiuopiama

S

Siūlų gatvė, mitingas Vienybės aikštėje, „Tulpė“, Menininkų namų kavinė, kino teatrai Šančiuose. Islamo ir katalikybės sugyvenimas Kęstučio Zenono Šafranavičiaus šeimoje, Dobrės Rozenbergienės patekimas į „gerą ją pusę“ Didžiosios akcijos metu Demokratų aikštėje, pokariu į Kauną atsikrausčiusiai mažajai Galinai įsiminę Kauno parduotuvių vitrinose kaboję kumpiai ir ketverių durų autobusai. Tos pačios Galinos šeimos fotografija ant Karo muziejaus liūto. Kava, kaimynai, kainos, problemos, džiaugsmai – visa tai susisluoksniuoja į vientisą Kauno atmintį. Šįkart kalbame apie du tuo pačiu žodžiu pavadintus, glaudžiai susijusius projektus – „Atminties vietos“ ir „Atminties biuras“.

K

A

U

N

A

Gunars Bakšejevs Vyčio Snarskio piešiniai

2 4

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S


2018

RUGSÄ–JIS

2 5


2 2 0 2 Ė N I

D. Citvarienei svarbu, kad Kauno istorijos neliktų įkalintos tekstuose, vaizdo įrašuose ar kelis kilogramus sveriančiose kokio miestelio istorijos knygose: „Taip, ne viena bendruomenė didžiuojasi šiais istorijų tomais, bet ar jaunoji karta juos atsivers?.. Norėtume, kad jos virstų bendruomenes įtraukiančiais spektakliais, alternatyviais maršrutais ar netradiciniais meno kūriniais. Norėtume, kad jos taptų gyvos, įdomios ir aktualios. Nes šios istorijos mums ne tik padeda pažinti praeitį, jos mums padeda suvokti, kas mes esame ir kur link einame.“

„Atminties vietų“ tekstus iki programos „Kaunas 2022“ starto daugiausia iliustravo fotografijos, kurias įkelti gali kiekvienas, norintis pasidalyti savo istorija. „Atminties biuras“ – tai ir vaizdo pasakojimai, atviri, nesurežisuoti interviu. Ši programa apima įvairius projektus, kalbančius apie atmintį, – tai susitikimai, koncertai, meno renginiai, leidiniai, filmai ir kitos iniciatyvos.

Rudenį Kauno ir Kauno rajono moksleiviams „Atminties biuras“ pasiūlys programą „Kino detektyvai“. Tai – liepą vykusioje „Kaunas 2022“ tarptautinėje jaunimo stovykloje „100 pirmų kartų“ jau išbandytos kūrybinės filmavimo ir montavimo dirbtuvės, kurių tikslas – jauniausius kauniečius paskatinti tyrinėti savo aplinką, pažinti vietos žmones ir jų istorijas bei naujomis akimis pažvelgti į miestą ar miestelį, kuriame gyvena.

K

A

U

N

A

S

E

U

R

O

P

O

S

K

U

L

T

Ū

R

O

S

S

O

S

T

„Atminties biuras“ – tai viena pagrindinių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programų, o jos pirmtakas – projektas „Atminties vietos“, pradėtas siekiant suvienyti tuomet egzistavusias visas miesto atminties iniciatyvas. Apie tai, kaip „vietos“ tapo „biuru“ ir kaip įamžinti tai, kas iki šiol nebuvo nufilmuota, užrašyta, atpasakota ar kitaip užfiksuota, bet juntamai egzistuoja mieste, pasakoja „Atminties biuro“ kuratorė dr. Daiva Citvarienė, dar spėjanti ir dėstyti VDU Menų fakulteto studentams. Ji – ir „Atminties vietų“ projekto iniciatorė.

2 6

„Vienas pagrindinių „Atminties biuro“ tikslų – padėti pažinti šį miestą kūrusius kauniečius – žydus, totorius, armėnus, lenkus, rusus, vokiečius ir kitus. Norime įtraukti kauniečius, kur jie bebūtų – JAV, Izraelyje, Vokietijoje ar Airijoje, dalintis savo istorijomis, pasakoti apie savo šeimas, jų gyvenimą Kaune ir pasaulyje“, – kviečia D. Citvarienė. Ji – ir projekto komanda – tikisi, kad „Atminties vietų“ interneto platformoje vis augantys medžiagos kalnai taps alternatyviomis istorijos pamokomis moksleiviams, studentams ir visiems miesto ir jos istorijos mylėtojams – taip pat ir istorijų archyvu ir įkvėpimo šaltiniu 2022-ųjų kultūros ir meno projektams.

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

„Norėjome bendruomenei palikti ką nors, kas neišblėstų išvažiavus stovyklautojams, – taip gimė dirbtuvių idėja. Kulautuvoje mokosi daug naujakurių, vaikų iš aplinkinių miestelių, kurių žinios apie šį tarpukario kurortą yra gana ribotos. Norėjome juos paskatinti pakalbinti savo kaimynus ar žmones, kurių jie iki šiol nekalbino, – maloniai nustebome, kad filmavimas ir montavimas stovyklos dalyvėms nebuvo didelis iššūkis, sudėtingiau buvo atrasti savo miestelio žmones, išdrįsti prie jų prieiti“, – tikrąjį ir programai svarbiausią iššūkį įvardija „Atminties biuro“ kuratorė. Ji pripažįsta, kad stovyklautojai, į Lietuvą suplūdę iš įvairių šalių, žavėjosi tuo, ko vietos žmonės gal ir nebepastebi – tarkime, apleistomis tarpukario vilomis.


VDU Menų fakulteto dėstytoja pabrėžia, kad V. Snarskio piešiniai – tai jo paties, kaip jauno dailininko, žvilgsnis į istoriją. Vytis pats nusprendžia, kurį momentą nupiešti, kaip jį pavaizduoti. Tai jo refleksija, kuri gyvena savo – meno kūrinio – gyvenimą: „Ji nėra „tikras“ dokumentas, nes jis negali pavaizduoti, „kaip viskas buvo“, tai tik gyvo pasakojimo ir dailininko vaizduotės susitikimas. Tuo jis ir įdomus, nes leidžia pasvarstyti, kaip menininkas, kaip jaunoji karta girdi ir mato šias istorijas? Kas jai šiuose atsiminimuose atrodo svarbu, įsimintina, verta užfiksuoti?“ Norite parašyti romaną? Scenarijų filmui? Galbūt kompiuterinį žaidimą? Siužetą jau turite, bet trūksta esminių detalių personažams? O gal svajojate išleisti tarpukario receptų knygą? Gal dar nežinote, ką, bet ką nors tikrai kaunietiško, neišgalvoto? „Atminties biuras“ kviečia pasibelsti į langelį ir pasiimti įkvėpimo talonėlį.

2018

RUGSĖJIS

atmintiesvietos.lt

„Kalbėtis su žmogumi apie jo likimą yra nepaprastai jautrus momentas. Jei interviu pasiseka, galime atverti duris į kito žmogaus pasaulį, jo gyvenimą. Menas yra bene tinkamiausias įrankis šioms jautrioms akimirkoms užfiksuoti. Joks istorinis dokumentas nesuteiks mums tokio vaizduotės ir emocijų derinio kaip piešiniai, gimstantys per tokius interviu. Iš tiesų, dažnai šie piešiniai atrodo lyg filmo stop kadrai, sunkaus, baisaus filmo kadrai, – mūsų įžvalgą patvirtina D. Citvarienė. – Idėja pasikviesti dailininką kilo išgirdus vienos menininkės, dirbančios su Jugoslavijos karo aukomis, istoriją. Menininkė pasakojo, kaip kartą teko klausytis nepaprastai skausmingo pašneko-

vės pasakojimo, kurio metu ji net negalėjo įjungti kameros ar paimti fotoaparato. Vienintelis įrankis, kuris atrodė tinkamas tokią jautrią akimirką, buvo prieštukas.“

kaunas2022.eu

Dar vienas aspektas, išskiriantis „Atminties biurą“ iš daugybės kartais ilgiau, kartais trumpiau gyvuojančių dokumentikos iniciatyvų, yra Vyčio Snarskio iliustracijos, papildančios biuro pašnekovų istorijas. Tai, viena vertus, kaip filmo, kurio niekas nespėjo nufilmuoti, kadruotės, kita vertus – kaip istorinio teismo proceso liudininkų pasisakymų fiksavimas. Įdomu – kaip nuspręsta įtraukti šią priemonę į „Atminties biuro“ programą?

2 7


S T A S E I M O N I A Z I D O C S E N U – S A N A U K

1932 metų gegužę į vieną iš buvusių Kauno parodos (dabartinis Mažasis ąžuolynas, kuriame yra Kauno apskrities viešoji biblioteka) paviljonų sugužėjo keli šimtai žmonių: visi jie puoselėjo viltis tapti didžiojo ekrano žvaigždėmis. Čia įkurtoje studijoje Jonas Vaičkus pradėjo ruošti aktorius, turėjusius anksčiau ar vėliau pasirodyti jo planuotame epiniame filme apie Kražių skerdynes. Spauda šią vietą „virš Kauno“ netruko pusiau juokais pakrikštyti Kauno Holivudu. Bet apie viską nuo pradžių: pradėkime nuo lietuviško vaidybinio kino ištakų, atsiradusių kur kas kuklesniame, žemutiniame, Kaune.

Holivudas Žaliakalnyje: pirmojo lietuviško garsinio filmo link Paulius Tautvydas Laurinaitis

2 8

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S


J. Vaičkus 1927 m. LTMK muziejaus fondai

2018

RUGSĖJIS

2 9


S T A S E I M O N I A Z K

A U

N

A

S

U

N

E

S

C

O

D

I

Užmojai kurti nacionalinį kiną beveik tokie patys seni kaip ir moderni Lietuvos valstybė. Kaip ir didžiojoje dalyje pasaulio, naujasis mediumas Kaune tapo kone populiariausia pramogos forma, prieinama daugeliui. Netruko atsirasti ir norinčių pradėti tautinę kino virtuvę. 1926 m. Kotryna Senkevič įkuria „Lietuvos kino filmos mokyklą“, o tais pačiais metais įsikuria ir bendrovė „Akis“, prie kurios taip pat veikė ir kino mokykla. Iš „Akies“ gimė ir pirmieji lietuviški pilnametražiai nebylieji filmai: „Kareivėlis – Lietuvos gynėjas“ (rež. Jurgis Linartas) ir „Jonukas ir Onutė“. Nors šie filmai šiuo metu yra dingę, apie jų kokybę daug ką sako tuometinė spauda, kaip teigiamą juostų pusę įvardijusi tik pastangas kurti lietuvišką kiną.

3 0

1931 m. iš Holivudo grįžo ten ne vienus metus praleidęs vienas lietuviškojo teatro pradininkų, pirmosios vaidybos studijos įkūrėjas Jonas Vaičkus. Jis turėjo didelį užmojį: pastatyti pirmąjį lietuvišką garsinį filmą, epą apie Kražių skerdynes. Ateinančiais metais Žemės ūkio rūmuose įvyko Lietuviško garsinio filmo kūrėjų susirinkimas, kuriame dalyvavo apie 90 tuo susidomėjusių „įvairių gyvenimo sričių“ veikėjų. Tarp jų – inžinierius Steponas Kolupaila, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, pulkininkas Juozas Šarauskas, pulkininkas Braziulevičius, poetas Faustas Kirša. Kaip galima spręsti iš susirinkimo protokolo, daugelio jų rūpestis buvo sukurti filmą, kuris ne tik auklėtų tautiškai, skatintų puoselėti to meto moralines normas, tačiau ir kurtų atsvarą importuojamai produkcijai. Pats Vaičkus matė JAV kiną kaip geriausią pavyzdį, kaip kinematografas galėjo keisti visuomenę: „U. S. Amerika šiam reikalui padėjusi visas pastangas, kad turėti tinkamą filmą ir ji pasiekė tai, ko norėjo: ji amerikietį padarė jautriu patrijotu ir vieningu šeimos nariu.“

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Aktorių ruošybai Vaičkus netrukus įkūrė kino studiją, kurios tikslas, anot paties jo, buvo „paruošti kultūringus darbininkus-aktorius lietuviškam filmui ir tonfilmui. Studija bus laboratorija, kur kiekvienas, pajutęs įgimtą gabumą, galės jį išlavinti“. Vienas mėnesis mokslų trimetėje mokykloje kainavo tuomet nemaža suma buvusius 50 litų, tačiau itin talentingiems, bet neturintiems lėšų buvo pažadėta jų padėti surasti. Studija iškilmingai atvėrė duris gegužės 7 d., o susidomėjimas buvo milžiniškas. Jau tuo metu buvo įsirašę 115 „abiejų lyčių, įvairių, galima sakyti, beveik visų Lietuvoje gyvenančių mažumų atstovų, įvairaus mokslo cenzo“ mokinių vien iš Kauno. O susidomėjimas iš provincijos buvo toks didelis, kad likusi priėmimo dalis ėjo itin lėtai. To meto „Kino naujienų“ žurnale netgi buvo rubrika „Ar aš tinku filmui?“, kurioje atsiuntę savo nuotrauką asmenys galėjo išgirsti studijos vadovo verdiktą. Darbas studijoje intensyviai vykdavo šešias valandas, dėl ko susilaukė kritikos iš studentų: neva nelikdavo laiko likusiai aktorių savišvietai – filmų žiūrėjimui. Vaičkaus kino studija gyvavo neilgai – spaudoje susilaukusi nemažai kritikos dėl ne itin vykusio studentų pasirodymo jos metinių proga, ji buvo priversta užsidaryti. Anot Vytauto Mikalausko, galima daryti išvadą, kad garsinio kino vaidyba nebuvo J. Vaičkaus stiprioji sritis, be to, ir pats režisierius buvo išsakęs nuomonę, kad ateityje didžiąją dalį pasaulinės produkcijos turėtų sudaryti nebylusis kinas. Vis dėlto Kražių projektui režisierius buvo pasiaukojęs: apkeliavo 163 stambesnes Lietuvos gyvenvietes, kuriose skaitė paskaitas „Lietuviškos filmos reikalingumas tautai ir Kražių skerdynių filmo pastatymas“. Po šnekos kiekvienoje vietovėje būdavo sudaromi komitetai su svarbiausiais vietos visuomenės veikėjais. 60 tokių sudarytų komitetų turėjo propaguoti


1932 m. skelbimas

filmo idėją, remti materialiai bei „dėti visas pastangas, kad tas filmas būtų pastatytas kaip garbės vainikas visai tautai ir pirmiesiems sukilėliams kaimiečiams sermėgiams, praliejusiems kraują nelygioj kovoj su rusų kazokais už savo tikėjimą ir tautos gerovę“. Buvo steigiamas centrinis komitetas Kaune, turėjęs būti projekto centru. Bet valstybinės paramos trūkumas filmo kūrybą stabdė. Nespėjęs įgyvendinti savo didžiojo projekto, Vaičkus 1935 m. mirė, nors, kaip rašoma nekrologe, iki pat mirties aktyviai kovojo kad „Kražių skerdynės“ išvystų dienos šviesą: jau buvo suplanavęs kelionę atgal į Holivudą, kur turėjo ieškoti paramos. Užsimojęs sukurti vaidybinį filmą buvo ir operatorius Stepas Uzdonas, dar 1934 m. parašęs scenarijų „Kruviniesiems keliams“ (dar vadintą „Kruvinąja laisvės daina“) – filmui apie vokiečių okupacijos metus ir maištą belaisvių stovykloje. 1935 m. sausį jau vyko lokacijų paieškos ir bandomieji filmavimai. Filmas taip ir nesimaterializavo dėl paramos trūkumo. Režisierius vėliau prisiminė, kaip vaidmenis išdalijo žmonėms, neturėjusiems nieko bendro su teatru: jau tuomet jis suvokė gestikuliuotos teatrališkos vaidybos problemą garsiniame kine, dar ir šiandien persekiojančią mūsų nacionalinę kino sceną. Kiek anksčiau S. Uzdonas buvo užsimojęs įgyvendinti ir kitą filmą, kurio darbinis pavadinimas buvo „Kęstučio mirtis“.

1937 m. į Kauną atvažiavo tik pavarde spaudoje aprašytas „p. Gorskis“ iš vienos austrų kino kompanijos ir pradėjo ieškoti aktorių bei filmavimo vietų potencialiam lietuviškam filmui. Scenarijų parašyti jis kreipėsi į kitą lietuviško teatro patriarchą Borisą Dauguvietį. Pasak Dauguviečio, žmonės iš Vienos susidomėjo galimybe kurti filmą apie Lietuvą dėl iki tol mažai užsienio žiūrovams pažįstamo krašto, be to, jie garantavo visą finansavimą ir įrangą: „Atvažiuoja žmonės iš užsienio ir sako: turime specialistų ir užtektinai išlaidoms pinigų. Tikimės kad padoriai padaryta filma iš lietuviško gyvenimo mums grąžins mūsų išlaidas, o gal ir užsidirbti pasiseks.“ Anot Dauguviečio, jis scenarijų sumodeliavo pagal penkis būdingus Lietuvos gyvenimo bruožus: kovas dėl nepriklausomybės, Lietuvos ūkininką, beišnykstančius bajorus, Kauno gyvenimą bei gyvenimą užsienio miestuose. Taigi filme iš tiesų turėjo atsispindėti didžioji dalis tuometės tautiniais pagrindais kurtos valstybės dvasios. Premjera turėjo įvykti 1938 m. vėlyvą rudenį, tačiau, išvykęs į Vieną ryškinti dalies juostų, Gorskis į Lietuvą taip ir nebegrįžo. Anot S. Mikalausko, tai greičiausiai buvo susiję su neseniai įvykusiu Anšliusu. Po kelių metų visas kalbas apie pirmąjį nacionalinį garsinį filmą užgesino panašūs įvykiai ir Lietuvoje.

2018

RUGSĖJIS

3 1


M

E

R

K

U

R

I

J

U

S

Fotografuota „Kaunas 2022“ biure, Laisvės al. 36

3 2

Lyg saldainių fabrikas, o gal pieno kokteilių baras – taip netikroviškai atrodo naujasis „Kaunas 2022“ biuras, įsikūręs Laisvės alėjoje. Sutapimas – tiesiai priešais memorialą Janui Zwartendijkui, kuris „Merkurijaus“ lentynas atstojo liepą.

Merkurijus

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S


2018

RUGSÄ–JIS

3 3


S U J I R U K R M

E

Oficialus dangiškojo biuro, kurio interjero autoriai – architektai Linas Tuleikis, Kęstutis Vaikšnoras ir Karolis Platakis, atidarymas – rugsėjo 7 d. Už įspūdingo stalo vos telpanti „kekso“ komanda nuo 2021-ųjų žada biuro durų išvis nebeuždaryti – čia bus teikiama visa įmanoma informacija apie projekto „Kaunas 2022“ programas ir veiklas. Kol vyksta parengiamieji darbai, mes biure rikiuojame šio mėnesio laimikius, vienaip ar kitaip kviečiančius aplankyti naują sezoną pradedančias Kauno kultūros vietas.

1

„Due.“ marškinėliai „Vandenis“ € 40 www.duefashion.com

„Čiurlioniškus“ marškinėliais (jų, be „Vandenio“, yra dar penki variantai) pagamino šioje srityje besispecializuojantis prekės ženklas iš sostinės „Due.“. Pasakoja jo atstovė Indrė Raubaitė: „Mūsų kūrinius anksčiau yra įkvėpę Egonas Schiele, Vincentas Van Goghas ir kiti menininkai, o pernai nusprendėme atiduoti duoklę lietuviui – išleidome M. K. Čiurlionio motyvais puoštas tampres, o šioms sulaukus didelio susidomėjimo rudens sezoną pradedame su nauja marškinėlių kolekcija“.

3 4

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S


2

Nacionalinio Kauno dramos teatro lojalumo kortelė

€5 Nacionalinis Kauno dramos teatras, Laisvės al. 71 Jei jau turite tokią pinigus kavai prieš spektaklį taupančią kortelę, belieka jums priminti, kad artėja spektaklio „Getas“ premjera. Dar neturinčius informuojame, kad sulig metų laiku atnaujinta ir teatro lojalumo sistema – dabar nuolaidos siūlomos platesniam socialinių grupių spektrui.

3

Kauno miesto kamerinio teatro dovanų kuponas Kauno miesto kamerinis teatras, Kęstučio g. 74A Turbūt nereikia įrodinėti, kad dovanoti patirtį – labai empatiškas sprendimas. Juolab kad Kamerinio repertuaras – ir demokratiškas, ir pajėgus nustebinti. Ar dovanos gavėjas atsidėkos pasisėdėjimu to paties pavadinimo bare? Linkime.

4

Kauno miesto muziejaus maišelis € 5.77 Kauno miesto muziejus, Rotušės a. 15

Kol aplankysite visus Kauno miesto muziejaus skyrius, patogų ir ekologišką maišelį užpildysite naujais bei laiko patikrintais suvenyrais. Beje, maišelį pagal paskirtį jau naudojantys kauniečiai sako, kad daugiausia susidomėjusių žvilgsnių susilaukia kituose miestuose. Būkite Kauno ambasadoriai ir jūs.

2018

RUGSĖJIS

3 5


11-asis Tarptautinis Kauno kino festivalis FESTIVALIO ATIDARYMO FILMAS

„Madlenos Madlena“

Ketvirtadienis, 09 20, 19:00 KKC ,,Tautos namai“ Šeštadienis, 09 22, 18:00 ,,Cinamon“ Penktadienis, 09 28, 20:00 KKC ,,Romuva“ Šeštadienis, 09 29, 18:30 KKC ,,Tautos namai“ Paauglė Madlena pradeda dirbti prestižinėje teatro trupėje. Netrukus viskas jos gyvenime susipina: trapi riba tarp Madlenos kuriamo vaidmens ir Madlenos – paauglės išnyksta. Šis filmas dėl kino kalbos ir pasakojimo inovatyvumo pasirinktas Tarptautinio Kauno kino festivalio 2018 atidarymo filmu.

K

A

L

E

N

D

O

R

I

U

S

Rež. Josephine Decker, JAV, 2018, 93 min., drama, trileris, anglų k. su LT subtitrais, N-13

PLATUS KAMPAS

„194. Mes, pabėgėlių stovyklos vaikai“

„Anotės arka“

Rež. Matthieu Rytz, Kanada, 2018, dokumentinis, 77 min., anglų k. su LT subtitrais Penktadienis, 09 21, 19:00 KKC ,,Tautos namai“ Šeštadienis, 09 29, 18:00 KKC ,,Romuva“ Kiribačiui, nedidelei Mikronezijos salų valstybei Ramiajame vandenyne, gręsia išnykimas dėl kylančio jūros lygio. Tolimam, sunkiai pasiekiamam pasaulio kampeliui klimato kaita yra kasdienis rūpestis.

„Aš kovoju su milžinais“

Rež. Anders Walter, Belgija, JK, JAV, 2018, fantastinė drama, 106 min., anglų k. su LT subtitrais Sekmadienis, 09 23, 16:00 ,,Cinamon“ Antradienis, 09 25, 18:00 KKC ,,Romuva“ Sekmadienis, 09 30, 16:00 ,,Cinamon“

Rež. Samer Salameh, Sirija, Libanas, 2017, dokumentinis, 90 min., arabų k. su EN ir LT subtitrais

Dvylikametė Barbara nuo nelengvos realybės slepiasi vaizduotės pasaulyje. Jame ji, nepaisydama savo baimių, kariauja su piktais milžinais, keliančiais grėsmę jos artimiesiems.

Šeštadienis, 09 22, 20:30 KKC ,,Tautos namai“ Trečiadienis, 09 26, 20:30 KKC ,,Tautos namai“

„Blogas Kameron Post auklėjimas“

Samiras užaugo Sirijoje, didžiausioje Palestinos pabėgėlių stovykloje

3 6

Yarmouk. Per asmeninę režisieriaus istoriją, kuri pasakojama dienoraščio principu, atsiskleidžia ir draugų grupelės, ir visos jų kaimynystės – žmonių be pilietybės – istorija.

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Rež: Desiree Akhavan, JAV, 2018, romantinė drama, 91 min., anglų k. su LT subtitrais, N-16


09 20 – 09 30 www.kinofestivalis.lt Penktadienis 09 21, 18:00 ,,Cinamon“ Sekmadienis 09 23, 18:00 ,,Cinamon“ Ketvirtadienis 09 27, 18:00 ,,Cinamon“ Kai dievobaiminga teta nusprendžia, kad homoseksualumas yra gydytina liga, šešiolikmetė Kameron uždaroma konversinės terapijos centre. Tačiau netrukus ji nusprendžia sprukti iš įstaigos „Dievo pažadas“ – tik pabėgimas gali ją iš tiesų išgelbėti.

„INAATE/SE/“

Rež. Adam Shingwak Khalil, Zack Khalil, Kanada, JAV, 2016, dokumentinis, 75 min., anglų k. su LT subtitrais, N-7 Šeštadienis, 09 22, 15:30 KKC ,,Tautos namai“ Kadaise legendoje išpranašauta, kad Šiaurės Amerikos krantuose išsilaipins europiečiai. Filmo režisieriai įvelka legendą į novatorišką formą idant atskleistų, kaip konstruojama šiuolaikinio autochtono tapatybė.

„Juodaodė motina“

Rež. Khalik Allah, JAV, 2018, dokumentinis, 77 min., anglų k. su LT subtitrais, N-16 Sekmadienis, 09 23, 16:00 KKC ,,Romuva“ Antradienis, 09 25, 18:00 ,,Cinamon“ Ketvirtadienis, 09 27, 19:30 KKC ,,Romuva“ Filmas kaip krikštas: filmo režisierius Khalikas Allahas žiūrovus pakviečia į dvasinę kelionę vandeniu per Jamaiką. Režisieriaus žvilgsnis aprėpia ir triukšmingą metropolį, ir tykų kaimą, žiūrovui pristatydamas aibę ryškių asmenybių, šią salą vadinančių namais.

„Kinšasos makambo“

Rež. Dieudo Hamadi, Kongo Demokratinė Respublika, Prancūzija, Šveicarija, Vokietija, Norvegija, 2018, dokumentika, 75 min., anglų k. su EN ir LT subtitrais, N-16 Sekmadienis, 09 23, 18:00 KKC ,,Romuva“ Šeštadienis, 09 29, 16:00 KKC ,,Romuva“ „Kinšasos makambo“ – tai pamąstymas iš epicentro apie politinio veiksmo reikšmę šiandienos pasaulyje ir apie tai, kokį vaidmenį jame vaidina valstybės sienos, didžiąja dalimi nubrėžtos kolonijinių jėgų.

„Laukiniai giminaičiai“

Rež. Jumana Manna, Libanas, Norvegija, Vokietija, 2018, dokumentinis, 66 min., arabų, norvegų, anglų k. su EN ir LT subtitrais Šeštadienis, 09 22, 18:45 KKC ,,Tautos namai“ Kas sieja Svalbardą Arktyje ir Bekos slėnį Libane? Stulbinančio grožio filmo „Laukiniai giminaičiai“ kadrai atskleidžia, kad visa – tirpstantys ledynai, korporacijų pelno siekiai, karo pabėgėliai – susipynę tampriais priežastiniais saitais.

„Mylimiausias“

Rež. Gustavo Pizzi, Brazilija, Urugvajus, 2018, drama, 98 min., portugalų k. su EN ir LT subtitrais Šeštadienis 09 22, 18:00 KKC ,,Romuva“ Penktadienis, 09 28, 18:00 KKC ,,Romuva“ Šeštadienis, 09 29, 18:00 ,,Cinamon“ Prisiminti ir save – to mokosi keturių sūnų mama Irena, sužinojusi, kad vyriausiąjį turės iš savo glėbio į didelį pasaulį paleisti kur kas anksčiau, nei norėtų.

2018

RUGSĖJIS

3 7


11-asis Tarptautinis Kauno kino festivalis „Plaustas“

Rež. Marcus Lindeen, Švedija, Danija, JAV, Vokietija, 2018, dokumentinis, 97 min. anglų , prancūzų , vokiečių, švedų, ispanų, japonų k. su en ir LT subtitrais, N-16

1973 – jų vasara. Skirtingų religijų, kultūrų, tautybių vyrai ir moterys leidžiasi į 3 mėnesių nuotykį plaustu per Atlanto vandenyną. Prasidėjus šiai kelionei, kelio atgal nėra.

K

A

L

E

N

D

O

R

I

U

S

Šeštadienis 09 22, 20:00 KKC ,,Romuva“ Šeštadienis 09 29, 20:00 KKC ,,Romuva“

„Spektrai“

Rež. Sven Augustijnen, Belgija, 2011, dokumentinis, 104 min., prancūzų k. su EN ir LT subtitrais, N-13 Antradienis, 09 25, 20:00 KKC ,,Tautos namai“ Šeštadienis, 09 29, 16:15 KKC ,,Tautos namai“ Atmintis sugrįžta. Nužudytojo Kongo Ministro Pirmininko Patrice Lumumba šmėkla parsiveja aukšto rango belgų pareigūnus, tuometiniame Elizabetvilyje liudijusius jo žūtį. Šmėklos grįžta priminti atsakomybės už kolonizacijos nuodėmę.

„Ursulos K. Le Guin pasauliai“

Rež. Arwen Curry, JAV, 2018, 68 min., dokumentinis, anglų k. su LT subtitrais Šeštadienis, 09 22, 16:10 KKC ,,Romuva“ * Pirmadienis, 09 24, 19:45 KKC ,,Tautos namai“ Šeštadienis, 09 29, 20:30 KKC ,,Tautos namai“ * Dokumentiniame filme užfiksuotas legendinės mokslinės fantastikos literatūros rašytojos Ursulos K. Le Guin paskutinis gyvenimo dešimtmetis. Tai istorija apie magišką moterį, įkvėpusią minias leistis į fantazijų pasaulį ir kurti.

„Vaizdų knyga“

Rež. Jean Luc Godard, Šveicarija, Prancūzija, 2018, drama, 84 min., arabų, anglų, prancūzų, italų k. su EN ir LT subtitrais Pirmadienis, 09 24, 18:00 ,,Cinamon“ Trečiadienis, 09 26, 18:00 ,,Cinamon“

„Tempelhofo oro uostas“

Paprastai visa prasidėdavo nuo sapno. Stebėdavomės, kaip visiškoje mūsų sąmonės tamsoje randasi tokios vaiskios spalvos.

Trečiadienis, 09 26, 19:30 KKC ,,Romuva“ Sekmadienis, 09 30, 18:00 KKC ,,Romuva“

„Veiksmas ir pertraukos“

Rež. Karim Aïnouz, Vokietija, Prancūzija, Brazilija, 2018, dokumentinis, 97 min., arabų, anglų, rusų, vokiečių k. su EN ir LT subtitrais, N-7

3 8

Istorinis Berlyno Tempelhofo oro uostas vis dar priima ir išlydi keleivius. Tačiau dabar keleiviai jame apsistoja kur kas ilgesniam laikui, nei prieš tai: jis tapo prieglauda pabėgėliams. Neapibrėžtumas, laukimas ir laikinumas – jų gyvenimo kasdienybė.

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Rež. Abigail Child, JAV, 2017, dokumentinis, 56 min., anglų k. su LT subtitrais, N-16


09 20 – 09 30 www.kinofestivalis.lt Sekmadienis, 09 23, 17:30 KKC ,,Tautos namai“ Trečiadienis, 09 26, 18:00 KKC ,,Romuva“

KARTĄ STAMBULE…

Kaune gimusi feministė ir politinė aktyvistė Ema Goldman buvo vadinama „Pavojingiausia moterimi Amerikoje“. Šiame daugiasluoksniame filme atskleidžiama mažai kam žinoma žymiosios anarchistės pusė.

„Kas nors naudingo“

„Vizija“

Rež. Naomi Kawase, Prancūzija, Japonija, 2018, drama, 104 min., anglų, prancūzų, japonų k. su EN ir LT subtitrais, N-13

Traukinyje susipažinusios moterys nusprendžia kelionę pratęsti drauge. Kad ir kokie būtų buvę jų kelionių tikslai iki lemtingo susitikimo, - dabar jos žengia nauju keliu.

Penktadienis, 09 28, 18:00 ,,Cinamon“ Šeštadienis, 09 29, 18:00 ,,Cinamon“

„Įsiplieskimas“

Į mišką Japonijoje atvyksta prancūzė eseistė, siekianti išvysti paslaptingą, kartą per tūkstantmetį sužaliuojantį gydomųjų savybių turintį augalą.

„Žaliasis rūkas“

Rež. Pelin Esmer, Turkija, Prancūzija, Nyderlandai, Vokietija, 2017, drama, 104 min., turkų k. su EN ir LT subtitrais, N-7 Penktadienis, 09 21, 20:00 KKC ,,Romuva“ Šeštadienis, 09 22, 20:00 ,,Cinamon“

Rež. Ceylan Özgün Özcelik, Turkija, 2017, psichologinis trileris, 94 min., turkų k. su EN ir LT subtitrais, N-16 Antradienis, 09 25, 20:15 KKC ,,Romuva“ Penktadienis, 09 28, 20:00 ,,Cinamon“

Rež. Guy Maddin, Evan Johnson, Galen Johnson, JAV, 2017, vaidybinis, 63 min., anglų k. su LT subtitrais, N-13

Kaip suprasti, kas tikra ir kas – ne, pasaulyje, kuriame verta suabejoti net asmeninių atsiminimų tikrumu? O jeigu viskas, ką žinai, yra manipuliacija?

Sekmadienis, 09 23, 14:30 KKC ,,Romuva“ Sekmadienis, 09 30, 15:00 KKC ,,Romuva“

„Druskos stulpas“

„Mūsų sukurtoji Hičkoko „Svaigulio“ versija, kurią konstravome savo pačių malonumui iš naujai „sukeistintos“ medžiagos, kartais tarsi rimuojasi, kartais pertvarko originalą, o kartais jį – žiaurų, naikinantį – apverčia, stačiai kaip kiaušinį keptuvėje,“ – rašo filmo režisieriai.

Rež. Burak Çevik, Turkija, 2018, drama, 70 min., turkų k. su EN ir LT subtitrais, N-16 Penktadienis, 09 21, 20:00 ,,Cinamon“ Atsiskyrėliškai gyvenanti moteris ieško savo dvynės sesers. Ji dairosi atokiausiuose miesto kampuose, kol galiausiai sutinka ką kitą.

2018

RUGSĖJIS

3 9


11-asis Tarptautinis Kauno kino festivalis KINĄ KURIA ŽMONĖS. OPERATORIAUS AUDRIAUS KEMEŽIO RETROSPEKTYVA

Retrospektyvos atidarymas. „Kvėpavimas į marmurą“

Rež. Giedrė Beinoriūtė, Lietuva, Latvija, Kroatija, 2018, drama, 97 min., lietuvių k. su EN subtitrais, N-13

K

A

L

E

N

D

O

R

I

U

S

Penktadienis, 09 21, 17:30 KKC ,,Romuva“ * Tai pasakojimas apie vienos šeimos gyvenimą: apie žmones, nepajėgiančius būti vienas su kitu giliąja prasme ir tai, kaip vienas sprendimas gali pakeisti viską. Filmas sukurtas pagal rašytojos Lauros Sintijos Černiauskaitės romaną.

„Brasbendas“

Rež. Julija Gruodienė, Rimantas Gruodis, Lietuva, 2006, dokumentinis, 60 min., lietuvių k. su EN subtitrais Šeštadienis, 09 22, 14:30 KKC ,,Romuva“ * Brasbendas – tai žavus kaimo mergaičių dūdų orkestras „Saulutė“, susikūręs Perekšliuose ir Sujetuose prie Panevėžio. Entuziastingas „saulučių“ muzikavimas kaimo kasdienybei suteikia netikėtų, kartais komiškų, akcentų.

„Prieš parskrendant į Žemę“ Rež. Arūnas Matelis, Vokietija, Lietuva, 2005, dokumentinis, 52 min., lietuvių, rusų k. su EN subtitrais, N-13 Trečiadienis, 09 26, 17:30 KKC ,,Tautos namai“ Vienas labiausiai pasaulyje įvertintų lietuviškų dokumentinių filmų apie

4 0

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

leukemija sergančius vaikus. Grumdamiesi su klastinga liga, Vilniaus pediatrinėje ligoninėje jie draugauja, žaidžia ir atskleidžia, kokia neišsemiama žmogaus sielos stiprybė.

„Narcizas“

Rež. Dovilė Gasiūnaitė, Lietuva, Graikija, 2012, drama, 95 min., lietuvių ir anglų k. su EN ir LT subtitrais Ketvirtadienis, 09 27, 17:00 Kauno menininkų namai * Šiuolaikinėje antikinio mito versijoje Teodoras yra gražus, viskuo apdovanotas ir savo vertę suvokiantis styginių kvarteto violončelininkas. Jis traukia žmones, jis juos žeidžia, bet vis tiek jam neįmanoma atsispirti.

„Kai aš buvau partizanas“

Rež. Vytautas V. Landsbergis, Lietuva, 2008, drama, 64 min., lietuvių k. su EN subtitrais Šeštadienis, 09 29, 14:00 KKC ,,Romuva“ * Spektaklyje partizanų vadą vaidinantį aktorių apninka vizijos, kurios jį nukelia į praeitį. Priepuoliai kartojasi, todėl aktorius nukreipiamas pas Senį, gyvenantį sename malūne. Susitikimas su Seniu aktoriui tampa susitikimu su savo paties praeitimi.

„Meistras ir Tatjana“

Rež. Giedrė Žickytė, Lietuva, 2014, dokumentinis, 84 min., lietuvių, anglų, rusų k. su EN ir LT subtitrais Šeštadienis, 09 29, 16:00 ,,Cinamon“ *


09 20 – 09 30 www.kinofestivalis.lt Talentingo Lietuvos fotografo Vito Luckaus portrete – gyvas liūtas, būtos ir nebūtos istorijos bei aistringa meilė gražuolei žmonai Tatjanai.

„Lietuvos energija“

„Moteris ir ledynas“ *

Filmas „Lietuvos energija“ – dokumentinio stiliaus studija apie elektros energijos įmonę. Kartu tai istorija apie sovietiniais metais pastatytą Elektrėnų miestą. Šis pramoninis miestas buvo suprojektuotas kaip optimizmo ir modernistinio etoso pavyzdys, simbolizavęs Lietuvos technologinę revoliuciją.

Rež. Audrius Stonys, Lietuva, Estija, 2016, dokumentinis, 56 min., lietuvių k. su EN subtitrais Sekmadienis, 09 30, 13:00 KKC ,,Tautos namai“ * Dokumentiniame filme „Moteris ir ledynas“ žvelgiama į vienos moters gyvenimą stulbinamo grožio Ledyne Kazachstane. Tai pasakojimas apie aistringą meilę vienatvei: mirtingą Moterį ir amžiną Ledyną.

„Vienatvės gaudesys“ *

Rež. Agnė Marcinkevičiūtė, Lietuva, 2014, dokumentinis, 34 min., lietuvių k. su EN subtitrais, N-7 Lietuvių rašytojos Jolitos Skablauskaitės kūryba išsiskiria paslaptingumu, gotikine estetika, archajiška pasaulėjauta. Filme bandoma atsakyti į klausimą, kas yra ši baisių ir keistų fantastinių literatūros pasaulių kūrėja. Antradienis, 09 25, 18:00 Kauno menininkų namai *

„Europa54° 54‘ - 25° 19‘“

Rež. Deimantas Narkevičius, Lietuva, 1997, videofilmas, 8 min., anglų k., su lietuviškais subtitrais „Tai paprastų paprasčiausias dokumentinis filmas apie tai, kaip vieną rytą keliavau iš savo buvusio buto iki geografinio Europos centro.“

Rež. Deimantas Narkevičius, Lietuva, 2000, videofilmas, 18 min., lietuvių k. su EN subtitrais

„Aplankant soliarį“

Rež. Deimantas Narkevičius, Lietuva, Vokietija, 2007, videofilmas, 19 min., lietuvių k. su EN subtitrais Praėjus daugiau nei 40 metų po Andrejaus Tarkovskio „Soliario“ (1972) pasirodymo, Donatas Banionis dar kartą suvaidina astronautą Krisą Kelviną. Šįkart – pagal paskutinįjį knygos skyrių. PATIRTYS Penktadienis, 09 21, 20:50 KKC „Tautos namai” Šeštadienis, 09 27 18:00 KKC „Romuva”

„Pienas“

Rež. Heather Young, Kanada, 2017, vaidybinis trumpametražis, 14 min., anglų k. su LT subtitrais, N-13 Jauna pienininkystės ūkio darbininkė rūpinasi ūkiu ir atidžiai stebi apvaisintas karves, kurios veda veršelius, o atvedusios prijungiamos prie melžimo aparatų. Mintys apie motinystę kelia nerimą.

2018

RUGSĖJIS

4 1


11-asis Tarptautinis Kauno kino festivalis „Nesama žaizda“

Rež. Maryam Tafakory, Iranas, JK, 2017, eksperimentinė dokumentika, 10 min., persų, anglų k. su EN ir LT subtitrais „Nesama žaizda“ atveria duris į moterų ir vyrų iniciacijos ritualus Irane ir drauge – į lyčių atskirtį. Atskirai egzistuojančius moterų ir vyrų pasaulius siekiama priartinti atskleidžiant jų panašumą.

Rež. Ayce Kartal, Prancūzija, 2016, animacinis, 8 min., turkų k. su EN ir LT subtitrais S., lakios vaizduotės mergaitė, guli ligoninėje. S. labai myli gamtą ir gyvūnus. Jos atmintyje iškyla senelių kaimas, tačiau drauge atsliūkina ir kiti – tamsūs, bauginantys – prisiminimai.

K

A

L

E

N

D

O

R

I

U

S

„Išdykus mergaitė“

„Vasarotojos“

Rež. Zeynep Koprulu, Turkija, 2018, drama, 16 min., turkų k. su LT subtitrais Į vasarojančio miesto rytą prabunda dvi draugės. Tai paskutinė jų diena kartu, nes viena iškeliauja gyventi į kitą šalį.

„Pasimetimas“

Rež. Berrak Çolak, Turkija, 2017, eksperimentinis, 12 min., turkų k. su EN ir LT subtitrais, N-13 Nedret, patraukli vyresnio amžiaus moteris, pabunda nusikaltimo vietoje, nesuvokdama, kas atsitiko. Ieškodama atsakymų ji iškeliauja į gatvę ir už miesto ribų.

4 2

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

SĄMONĖS AMPLIFIKACIJA Penktadienis, 09 21, 17:45 KKC ,,Tautos namai“ Pirmadienis, 09 24, 18:00 KKC ,,Tautos namai“ *

„Informacijos laukas“

Rež. Alex Anikina, Rusija, 2017, dokumentinis, 24 min., rusų k. su LT ir EN subtitrais Vizualinio pasakojimo lauke praeitis įsiveržia į dabartį, sulaužydama linijinio laiko iliuziją. Didžioji istorija ir mažieji pasakojimai susipina kamerinių režisierės vaikystės namų erdvėse Rusijoje.

„Kambarys su vaizdu į kokosų palmes“

Rež. Tulapop Saenjaroen, Tailandas, 2018, video esė, 29 min., tajų ir anglų k. su EN ir LT subtitrais Pamatęs tik estetizuotą ir griežtai reglamentuotą sąlyginai interaktyvų miesto pristatymą, turistas nusprendžia imtis tyrinėti erdvės anapus skaitmeninio fasado. STRATOS Šeštadienis, 09 22 17:15 KKC ,,Tautos namai“ Antradienis 09 25 18:00 KKC ,,Tautos namai“ * Antradienis, 09 30, 16:30 KKC ,,Romuva“


09 20 – 09 30 www.kinofestivalis.lt „Uplandas“

„Praeities šmėklos“

Praeityje gyvybingo Vakarų Afrikos miestelio griuvėsiai atskleidžia savo paslaptis: netesėtų gerovės pažadų ir pamirštos skriaudos istoriją.

Virtusi neramia siela, džinu, vaiduokliu, šmėkla, ji blaškosi savo vienatvėje. Ji pasakoja apie tikrą nutikimą vienu skaudžiausių Turkijos istorijos laikotarpių.

Rež. Edward Lawrenson, JK, Airija, 2018, dokumentinis, 29 min., anglų k. su EN ir LT subtitrais

„Saulės akmuo“

Rež. Filipa César, Louis Henderson, Portugalija, Brazilija, Prancūzija, 2018, dokumentinis, 35 min., portugalų k. su EN ir LT subtitrais Filmas pasakoja navigacijos istoriją nuo Fresnel lęšio pirmojo panaudojimo švyturiuose iki satelitinių sistemų – visa tai kolonijinių karinių pajėgų darbo rezultatas.

„Neochronophobiq“

Rež. Emre Hüner, Turkija, 2015, menininko filmas, 38 min. Šeštadienis 09 29 15:15 ,,Tautos namai“ Objektai ir kraštovaizdis filme „Neochronophobiq“ – gyvi. Jie – akmeny sustingusios kalbos metaforos, kurių garsas – trupantis stiklas. Jie – lėtai kintantis taktilinis pažinimas, ritualiniai objektai, minties formos, išdegtos glazūruotos molio figūros, kuriančios nelinijinį naratyvą post-humanistiniame laike. NAMAI Sekmadienis, 09 23, 15:30 KKC ,,Tautos namai“ *

Rež. Gürcan Keltek, Nyderlandai, Turkija, 2018, eksperimentinė dokumentika, 34 min., turkų k. su EN ir LT subtitrais

„Pakeliui namo“

Rež. Eric Baudelaire, Prancūzija, Italija, 2018, dokumentinis, 26 min. Keliaudamas namo filmo autorius Eric Baudelaire filmuoja Paryžiaus gatvėse besibūriuojančius kareivius. Antiteroristinė operacija baigėsi 2015 m., bet jie vis dar čia.

„Pasirašiau peticiją“

Rež. Mahdi Fleifel, Vokietija, Šveicarija, JK, 2018, dokumentinis, 11 min., anglų k. su LT subtitrais Šis kamerinis kūrinys – tai dviejų draugų pokalbis apie protestą, politiką ir viešos peticijos pasirašymo pasekmes, kai esi palestinietis, o peticija skelbia kultūrinį Izraelio boikotą.

„P kaip Palestina“

Rež. Muhammad El-Khairy, Kanada, 2018, vaidybinis, 2 min., anglų k. su LT subtitrais Tai trumpas vaidybinis filmas apie tai, kaip vykdoma politika užsienio kalba.

2018

RUGSĖJIS

4 3


11-asis Tarptautinis Kauno kino festivalis TARP PRANAŠYSTĖS IR POEZIJOS Sekmadienis, 09 23, 19:00 KKC,,Tautos namai“ Trečiadienis, 09 26, 19:00 KKC,,Tautos namai“

„Ada Kaleh“

„Jis pabudo tarp to, kas magiška ir mistiška, praktiška ir politiška, pranašiška ir poetiška, tragiška ir baugu...“

„Ko jūs pykstat?“

Rež. Rosalind Nashashibi ir Lucy Skaer. Jungtinė. Karalystė, Prancūzijos Polinezija, 2017 m., 18 min.,

K

A

L

E

N

D

O

R

I

U

S

Rež. Helena Wittmann. Vokietija, 2018 m., 14 min., anglų k. su LT subtitrais

Sekdamos Polio Gogeno pėdomis, filmo autorės iškeliauja į Taitį, kuriame tyrinėja garsiojo prancūzų menininko palikimą – specifinę vietos moterų vaizdavimo tradiciją. Nashashibi ir Skaer kelia moters vaizdavimo ir mito galios klausimus.

„Veslemøy daina“

Rež. Sofia Bohdanowicz Kanada, 2018 m., drama, 9 min., anglų k. su LT subtitrais Niujorko viešosios bibliotekos archyvuose Audrey imasi ieškoti reto 1909 m. sukurto garso įrašo, vadinamo „Veslemøy daina“.

Daugiau informacijos www.kinofestivalis.lt

4 4

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

„IT“ Rež. Anouk De Clercq, Tom Callemin, Belgija, 2017, 13 min., videofilmas anglų k. su LT subtitrais Aklas žmogus pasakoja apie užtemimą – šviesos reiškinį, kurį jis suvokia pasitelkdamas visas jusles, išskyrus regą. ON & FOR PRODUKCIJA IR PLATINIMAS Pirmadienis 09.27, 19:30, Kauno menininkų namai

„Kol kas“

Rež. Herman Asselberghs, Belgija, 2017, video, 32 min., olandų k. su EN ir LT subtitrais Per didžiausius sąmyšius laikas sustoja. Šis filmas siekia žengti koja kojon su laiku, banguodamas, suteikdamas pagrindinį vaidmenį gamtai, vėjui ir savaiminiam judėjimui.

„Pažeistos simetrijos“

Rež. Beatrice Gibson. Jungtinė Karalystė, 2015 m., 26 min., anglų k. su LT subtitrais Kietaširdis vienuolikmetis kapitalistas ir jo dešinioji ranka – pagrindiniai veikėjai šiame filme apie muziką, kapitalizmą ir abstrakciją. FESTIVALIO UŽDARYMAS

Garsovaizdžiai. Vakaras kompozitoriui, režisieriui Jóhannui Jóhannssonui atminti


09 20 – 09 30 www.kinofestivalis.lt Sekmadienis, 09 30, 18:00, Kauno kultūros centras „Tautos namai“, Kęstučio g. 1

Trečiadienis, 09 26,18:00, Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56

Rež. Jóhann Jóhannsson, Islandija, Danija, 2014, 29 min., nebylus Vizualinė trumpos ir atšiaurios Antarktidos vasaros kraštovaizdžio meditacija, palydėta talentingos kompozitoriaus Jóhanno Jóhannssono muzikos.

(rež. Filipa César, Louis Henderson, 2018, 35 min., portugalų k., T: EN, LT)

„Vasaros pabaiga“

Po filmo – 40 minučių trukmės Eriko Enockssono ir Martino Burströmo (Švedija) audiovizualinis pasirodymas pagal filmo „Apan“ (rež. Jesper Ganslandt, Švedija, 2009) muziką. KITI FESTIVALIO RENGINIAI Trečiadienis, 09 26, 10:00 Vytauto Didžiojo universitetas**

Tarptautinis kinotyros simpoziumas „Kino festivalis ir viešoji erdvė“.

Šio renginio tikslas – aptarti kino festivalio kaip kultūros reiškinio sampratas ir galimybes bei kino festivalių tyrimų reikšmę kinotyros ir kitų disciplinų kontekstuose. Pranešėjai: Dr. Masha Salazkina (Concordia universitetas, Kanada), Dr. Alice O. Lovejoy (Minnesotos universitetas), Jason Fox (Princeton universitetas), Barbara Wrum (kuratorė ir tyrėja, programos sudarytoja goEast kino festivalyje, Dok Leipzig patarėja), Dr. Gintautas Mažeikis (Vytauto Didžiojo universitetas).

Susitikimas su režisieriumi Louis Henderson: „Tyrimas kaip kino kūrimo strategija“. Filmo „Saulės akmuo“ seansas

Tai pirmasis antrojo tarptautinio bendradarbiavimo projekto „On & For“ *** etapo renginys. Šiuo projektu siekiama nagrinėti menininkų filmų kūrybos ypatumus bei galimybes, analizuoti inovatyvius judančio vaizdo kūrinių kūrimo bei platinimo modelius, stiprinti šioje srityje dirbančių menininkų gebėjimus bei vystyti tarptautinius menininkų ryšius, kuriant platformą, skirtą šių filmų gamybai bei sklaidai.

* Renginyje dalyvauja režisierius / svečias ** Daugiau informacijos – www.kinofestivalis.lt *** Daugiau – www.kinofestivalis.lt ir www.onandforproduction.eu Seansų ir renginių vietos: Kauno kultūros centras ,,Tautos namai“, Kęstučio g. 1, Kaunas Kauno kino centro ,,Romuva“ laikinoji salė, Kęstučio g. 62, Kaunas Kino centras ,,Cinamon“, PLC „Mega“, Islandijos pl. 32, Kaunas Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56, Kaunas Vytauto Didžiojo universitetas Organizatoriai pasilieka teisę keisti festivalio programą.

2018

RUGSĖJIS

4 5


Maršrutas Teatras Penktadienis, 09 14, 18:30

Spektaklis „Shalom, Bellissima!“

Tai spektaklis pagal autentišką kaunietės Bellos Shirin gyvenimo istoriją. 17metė kartu su savo Holokaustą išgyvenusiais tėvais 1963 m. išvyksta į Izraelį. 2004 m. ji sugrįžta į gimtąjį Kauną ir pagaliau pasijaučia laiminga. Ką išgyveno Bella Izraelyje ir Lietuvoje? Kodėl ji nori kalbėti apie daugiakultūrę ir ypatingai gražią Lietuvą? Kodėl ji pyksta, kai lietuvius vadina žydšaudžiais? Režisierės Inos Pukelytės į teatrą perkelta Bellos istorija pasakojama žydiškos trijų patiekalų vakarienės, metu.

K

A

L

E

N

D

O

R

I

U

S

„Teatro klubas“, Vilniaus g. 22

Penktadienis, 09 21, 18:00

Premjera. Spektaklis „Getas“ Nacionalinis Kauno dramos teatras, Laisvės al. 71

Antrasis pasaulinis karas. Nacių okupuota Lietuva virsta mirtinais spąstais žydams. Vyrai, moterys ir vaikai įkalinami getuose, iš kur veda tik vienas kelias – iki duobės pamiškėje. Gintaro Varno režisuotas „Getas“, dedikuotas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir Vilniaus geto likvidavimo 75-osioms metinėms – tai pasakojimas apie tuos, kurie sukūrė unikalų reiškinį – geto teatrą, mirties akivaizdoje tapusį žydų dvasinės stiprybės ir pasipriešinimo šaltiniu. Tai drama apie bendruomenės kovą už fizinį ir dvasinį išlikimą, net ir žinant, kad priešas šimtą kartų stipresnis. Tai pasakojimas ir apie tuos, kurie šaudė ir dalinosi aukų batus. Šeštadienis, 09 22, 12:00

Premjera. Spektaklis „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“ Kauno valstybinis lėlių teatras, Laisvės al. 87A

Į spektaklio pagal V. V. Landsbergio kūrinį premjerą kviečia režisierė Gintarė Damanskytė ir dailininkė Birutė Sodeikaitė. 09 18 – 09 22

Festivalis „Išeities taškas“ Kauno miesto kamerinis teatras, Kęstučio g. 74A

Pernai analizavęs skausmingas jaunimui problemas ir bandęs išsiaiškinti, nuo ko jaunas žmogus turi pradėti, kad galėtų išeiti iš nemalonių situacijų ir judėti pirmyn, šiemet jauniesiems teatro kūrėjams atviras festivalis Gyvūnams draugiškos vietos

4 6

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S


Rugsėjis evoliucionuoja ir kalba apie vienas kito negirdėjimą, informacinį perteklių, ryšio siekimą, tuo pačiu – baimę atsiverti, bet ir nori pasakyti, kad „viskas gerai, jūs ne vieni, mes Jus girdime“. „Išeities taško“ metu žiūrėkite režisierių Pauliaus Markevičiaus, Pauliaus Prievelio, Roko Lažaunyko, Eglės Švedkauskaitės, Andros Kavaliauskaitės, Agniaus Jankevičiaus ir Valentino Masalskio spektaklius.

Parodos 08 17 – 09 14

Ingos Linevičiūtės paroda „Therefore you are an idiot“

Kauno miesto muziejaus Pilies skyrius, Pilies g. 17

Ketvirtadienis, 09 27, 18:30

Premjera. Spektaklis „Brendžio trims. Po dešimt metų“ „Teatro klubas“, Vilniaus g. 22

Prieš dešimt metų sukurtame populiariame Inos Pukelytės spektaklyje „Brendžio trims!“ trys klasės draugės rengėsi švęsti ketvirtosios vestuves. Kas naujo trijulės gyvenimuose šiandien? Penktadienis, 09 28, 18:00

Premjera. Miuziklas „Džekilas ir Haidas“ Kauno valstybinis muzikinis teatras, Laisvės al. 91

„Džekilas ir Haidas“ – vienas žymiausių miuziklų, sukurtas pagal Roberto Louiso Stevensono romantinę filosofinę novelę „Nepaprasta daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija“. Čia muzikinės dramaturgijos priemonėmis pateikiamas S. Freudo mokslu grįstas ir itin išpopuliarėjęs siužetas apie žmoguje slypinčių blogio ir gėrio pradų dvikovą. Spektaklio režisierė – Viktorija Streiča, meno vadovas – Kęstutis Jakštas.

Menininkė, pasitelkusi piešimą ir akvarelę kuria dėlionę-žemėlapį: ji „kerpa“ ir jungia įvairius objektus, kuria naujus ženklus, kurie simbolizuoja kaip mes jaučiamės įstrigę „burbule“. Šiuose kūriniuose Inga siekia išlaikyti naudojamų priemonių laisvumą, medžiagiškumą ir pasikliauti procesu. Žaidimo būdu įvairūs fragmentai yra maišomi ir kuriamos naujos prasmės, naujos istorijos. Tokiu būdu bandoma atskleisti mitus ir diskutuoti, ką reiškia būti su jais, bet ne be jų.

2018

RUGSĖJIS

4 7


Maršrutas 09 01 – 10 31

„Kaunas Photo 2018“

K

A

L

E

N

D

O

R

I

U

S

Įvairios vietos

Prie M. Žilinsko dailės galerijos, kur šiemet veikia ir pagrindinė, ir dar keletas šių metų fotomeno festivalio parodų, pridėjus „Meno parką“, Kauno fotografijos galeriją, Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrių, Lietuvos švietimo istorijos muziejų, VDU, Valdo Adamkaus biblioteką-muziejų ir dar keletą lokacijų po atviru dangumi lyg ir išeina, kad 15-asis „Kaunas Photo“ visiškai padengia Kauną. Šiemet festivalio sukviestų menininkų darbai kalba apie komforto zoną ar jos nebuvimą, namų paieškas, florą ir fauną. Nuo tolimų kraštų iki čia pat esančios Brazilkos. Geriausia padėka nenuilstantiems organizatoriams – aktyvus dalyvavimas parodų atidarymuose ir turuose po jas, o šių organizuojama tikrai daug.

Lietuvos literatūros ir meno archyvas dovanoja pažintį su vienu žymiausių ir produktyviausių XX a. Lietuvos architektų, kurio gyvenimas ir kūryba atspindi ištisą modernizmo epochą. Asmeninis Vytauto Landsbergio-Žemkalnio darbų fondas epochą atveria per brėžinius, eskizus, nuotraukas, laiškus, raštus, raštelius ir dokumentus, liudijančius estetinių kriterijų kaitą, profesijos iššūkius ir laikysenas istorinių lūžių akivaizdoje. Archyvas eksponuojamas jo paties suprojektuotuose „Pienocentro” rūmuose – viename žymiausių tarpukario pastatų. Parodos kuratorė – Marija Drėmaitė, architektai – Ona Lozuraitytė ir Petras Išora. 09 10 – 09 24

Camillos Borghese paroda „Miesto dialogai“ / „Dialoghi Urbani“ Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56

09 07 – 11 08

Paroda „Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Architekto archyvas“

„Pienocentro“ rūmai, Laisvės al. 55 Į šią parodą KMN kultūros informacijos centras kviečia kartu su „Kaunas 2022“ platforma „Modernizmas ateičiai“. Parodos objektas yra Romos žemėlapis ir naujas, vis atsikartojantis motyvas jame.

4 8

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S


Rugsėjis 09 14 – 10 05

Katarzynos Tretyn-Zečević paroda „Erdvėlaikis“ Galerija „Meno parkas“, Rotušės a. 26

Tai – aktualios autoriui temos įvairus eksploatavimas pasirenkant skirtingas raiškos priemones. Autoriui svarbu tos vienijančios temos filosofinis daugiasluoksniškumas – „tema, temos gilumas ir jos skirtingos interpretacijos galimybės“. Paskutiniu metu S. Pauliukas analizuoja minimaliausią raiškos priemonę – tašką. Taško pasirinkimas kūrybiniame kelyje ir bandymas į tą tašką pažvelgti iš įvairių pusių: „taškas, kaip daugtaškis, ar taškas, kaip raiškos priemonė“ (S. Paliukas).

Muzika Šios autorės kūrybinė praktika yra pagrįsta siuvinėjimo tradicija. Siuvinėdama drobes ji supina tapybos, taikomojo meno ir mokslo tradicijas. 2015-aisiais K. Tretyn-Zečević pradėjo bendradarbiauti su Aleksander Jabłoński fondu ir astronomijos observatorija Piwice, netoli Torūnės (Lenkija). Iš to gimė projektai, jungiantys dvi sritis – meną ir mokslą. „Erdvėlaikio“ idėja reiškia stebėjimą nematomo arba to, ko dar negalime pamatyti. Pavadinimas referuoja į Einšteino teoriją, kur gravitacijos lauke susipina laikas ir erdvė.

09 04 – 10 05

Sauliaus Paliuko paroda „Spiečius“ Galerija „Meno parkas“, Rotušės a. 26

Menininko praktika dažnai remiasi tam tikro idėjinio vizualinio rakto pasirinkimu tam tikram kūrybiniam procesui ir tos problematikos analizavimui per kūrybinę raišką.

09 01 – 09 02

Tarptautinis Kauno kariliono muzikos festivalis

Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis, K. Donelaičio g. 64

Tęsiant įžanginių metų programos liniją, antrajame festivalyje skambės klasikos, liaudies, taip pat ir elektroninės muzikos kūriniai, atliekami klausytojams puikiai pažįstamų Lietuvos karilionininkų bei svečių iš užsienio. Festivalio dalyviai: Tiffany Ng (JAV), Monika Kaźmierczak (Lenkija), Erik Kure (Danija), Austėja Staniunaitytė, Julius Vilnonis bei Stanislovas Žilevičius (LT).

2018

RUGSĖJIS

4 9


Maršrutas Penktadienis, 09 14, 21:00

Renginys „Girrrls Power!“

U

S

Klubas „Lemmy“, Girstupio g. 1

Aktualios šiuolaikinės muzikos ciklas OLOS kviečia toliau tyrinėti plačią ir nenuspėjamą eksperimentinės muzikos geologiją. Išskirtinės, retos tribal, industrial, kraut, kosmische, exotica žanrų muzikos plokšteles šįkart suks Vilniaus pogrindžio scenos pažibos Patricia Kokett (Knekelhuis, Isla), Hìldå (Isla), Ilius (Secret Thirteen), o analoginėmis vaizdo projekcijomis rūpinsis su~y (DAI, Secret Thirteen). Kaip sako jie patys, kauniečių laukia laisvos formos audiovizualinis vojažas. Sekmadienis, 09 23, 17:00

Dvi Vilniaus grupės ruošiasi triukšmauti Kaune. „Crucial Features“ atveš agresyviai melodingo pankroko, o „shishi“ leisis į rap/trash/surf/soul/ lo-fi eksperimentus.

Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5

K

A

L

E

N

D

O

R

I

Tarptautinio muzikinės aranžuotės konkursofestivalio „APEX“ finalas

Penktadienis, 09 14, 23:00

„Palmės diskoteka: Bordello a Parigi“

Baras „Lizdas“, Nepriklausomybės a. 12 Paatostogavę įvairiose netradicinėse šokiams vietose „Lizdo“ kapitonai kviečia išgirsti olandiškąjį požiūrį į itališkosios elektroninės muzikos paveldą. Gros svečiai Mr Pauli ir De Dupe bei vietininkai Mario Moretti ir Elboe. Penktadienis, 09 21, 20:00

OLOS

Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56

5 0

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Iš pirmojo tokio konkurso Lietuvoje tikimasi atverti jau sukurtų, tačiau kitaip skambančių kompozicijų, grožį ir tokiu būdu – pasiekti tobulo skambesio aukštumas, o kolektyvus nudžiuginti nauju repertuaru. Konkursui-festivaliui pasirinkti trys kameriniai ansambliai. Tai – styginių kvartetas, fortepijoninis trio ir medinių pučiamųjų kvintetas. Jiems konkurso dalyviai parengs aranžuotes, kurias atliks Kauno styginių kvartetas, Kauno fortepijoninis trio ir Šv. Kristupo medinių pučiamųjų instrumentų kvintetas.


Rugsėjis Kinas 09 14 – 09 16

Ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ Kauno kino centras „Romuva“, Kęstučio g. 62

Bėgikai turi istorinę galimybę paskutinįkart iki rekonstrukcijos startuoti S. Dariaus ir S. Girėno stadione. Rinkitės vieną iš 7 sporto šventės organizatorių siūlomų distancijų, apšilkite, nusiteikite ir leiskitės sengirės laikus menančio Ąžuolyno parko takeliais bei Žaliakalnio gatvelėmis. 09 06 – 09 08

Pasaulio jaunimo dailiojo čiuožimo Grand Prix etapas: „Amber Cup“ „Žalgirio“ arena, Karaliaus Mindaugo pr. 50

Satelitinis Skandinavijos kino forumo „Scanorama“ renginys į Kauną atveš lygiai penkis ankstyvojo kino seansus, ir visi šie filmai būtini pamatyti tiems, kurie kiną nori suvokti kompleksiškai. Ankstyviausias filmų – švedo Victor Sjöström​„Nusikaltėlis ir jo žmona“ – siekia net 1918-uosius, šio seanso metu girdėsite ir Edgaro Sabilo ir Mėtos Gabrielės Pelegrimaitės muziką. Netylės ir Alfredo Hitchcocko „Nuomininkas: Londono paslaptis“ (1927 m.) – seanso metu skambės Viktoro Oresto Vagusevičiaus ir Mato Samulionio kūryba.

Pavasarį „Žalgirio“ arenai užvilktas ledo rūbas atnešė auksą Lietuvos ledo ritulio rinktinei. Šįkart žiemos sporto mėgėjų gretas didins daugiau nei 100 jaunųjų atletų iš 33 šalių, surengsiančių pasirodymus pavienio čiuožimo (merginų ir vaikinų) bei šokių ant ledo rungtyse. Šeštadienis, 09 22, 13:00

A lyga: Kauno „Stumbras“ – Kauno „Žalgiris“ Vieta bus patikslinta

Sportas Sekmadienis, 09 02, 11:00

Ąžuolyno bėgimas

S. Dariaus ir S. Girėno stadionas, Perkūno al. 5

Kaunietiškas derbis šildant – tikėkimės – bobų vasaros saulutei? Skamba kaip visai smagus būdas išrėkti sočius šeštadienio pusryčius.

2018

RUGSĖJIS

5 1


Maršrutas Šeštadienis, 09 22, 17:00

LKL sezono atidarymas: Kauno „Žalgiris“ – Pasvalio „Pieno žvaigždės“

Daugkartiniams Lietuvos čempionams, Kauno „Žalgiriui“, suteikiama garbė pradėti naująjį atkaklių kovų sezoną namų arenoje. Kol kas – lietuviškąjį. Pirmasis „Žalgirio“ pasirodymas „Eurolygoje“ suplanuotas spalio 12 d.

Kiti renginiai 09 03 – 09 09

Sugiharos savaitė Įvairios vietos

K

A

L

E

N

D

O

R

I

U

S

„Žalgirio“ arena, Karaliaus Mindaugo pr. 50

Tarptautinis renginys, pernai debiutavęs siekiant įamžinti Kaune dirbusio, tranzitines vizas nuo karo bėgusiems žydams išdavusio, japonų diplomato Čijunės Sugiharos atminimą, šiemet kviečia žvelgti dar plačiau. Šiemet savaitės renginiai pristatys ir kitus istorinius bei šiuolaikinius Lietuvos ryšius su Japonija bei pagerbs įvairių šalių diplomatus, gelbėjusius žydų gyvybes nuo Holokausto. Beje, šiemet prie iniciatyvos jungiasi ir netikėtos Japonijos kultūros festivalis „nowJapan“, Kauno menininkų namuose surengsiantis net trejas meno dirbtuves. 09 07 – 09 09

Europos žydų paveldo dienos Vilijampolė

5 2

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Europos žydų paveldo dienų metu kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami atrasti Slabadą – taip anksčiau buvo vadinama Vilijampolė, tik 1919 m. prijungta prie Kauno miesto. Žydų istorija Vilijampolėje prasideda nuo XVII a. vidurio. Čia buvo pastatyta pirmoji mūrinė sinagoga Kaune, veikė viena žymiausių Europoje rabinų mokyklų – Vilijampolės ješiva, įkurtas pirmasis garo varikliu varomas bravoras. II pasaulinio karo metais čia buvo Kauno getas. Didžioji dalis Kauno žydų žuvo per Holokaustą. Apie tai pasakoja naujas turistinis maršrutas „Vilijampolės litvakai“ – sudalyvaukite nemokamoje „Kaunas IN“ ekskursijoje ar pasiimkite ką tik išleistą „It’s Kaunastic“ serijos žemėlapį šia tema ir tyrinėkite rajoną savarankiškai.

09 07 – 09 09

Kauno rudens mugė Vilniaus g. ir Rotušės a.

Rudens mugės, dėl Laisvės alėjos rekonstrukcijos kiek mažesnės, nei galbūt įpratote, žinutė prekeiviams ir lankytojams – „Demonstruok savo amatą“. Originalūs ir išskirtiniai gaminiai, įdomūs jų pristatymai – tokius


Rugsėjis kriterijus organizatoriai diktuoja norintiems būti mugės dalimi, to iš prekiautojų tikisi ir kauniečiai bei miesto svečiai. Ir nepamiršta derėtis, tiesa?

Šeštadienis, 09 08, 13:00

Šilainių diena „Labas, Šilainiai!“ Pieva prie Baltų pr. 95 namo

Penktadienis, 09 07, 14:00

„Kaunas 2022“ biuro atidarymas Laisvės al. 36

Šiuo adresu keletą metų bus pagrindinė Europos kultūros sostinės būstinė, čia vyks susitikimai ir diskusijos su vietos partnerių organizacijomis ir menininkais, bus generuojamos idėjos ir kuriama tarptautinė 2022-ųjų metų kultūros programa. Ateikite susipažinti ir savo akimis pamatyti stulbinančio biuro interjero, kurio autoriai – Linas Tuleikis ir Karolis Platakis.

Šeštadienis, 09 08, 10:00

Augalinio maisto festivalis „Vegfest LT Kaunas“ Nepriklausomybės a.

Pusšimtis iš Lietuvos ir užsienio atvyksiančių prekybininkų sudomins tiek užkietėjusius veganus, tiek „ieškančius kažko naujo“ savo kūnui, stalui ar namams. Beje, savaitę iki festivalio V. Kudirkos bibliotekoje vyks nemokamų paskaitų apie augalinę mitybą ir sveiką gyvenseną ciklas. Tai jau antrasis „Vegfest LT“ renginys Kaune – tikimės, ne paskutinis.

Įdomiausius savaitės maršrutus sekite pilnas.kaunas.lt

„Kaunas 2022“ bendruomenių laboratorija „Fluxus Labas!“ pakurstė ir didžiausio Kauno mikrorajono – Šilainių – bendruomenę. Pirmoji tokia Šilainių diena bus itin sportiška ir aktyvi – vyks bėgimas, krepšinio varžybos ir daug kitų veiklų. Pledą pasiimti rekomenduojama. Antradienis, 09 11, 09:30

Europos modernizmo miestų ir vietovių forumas Kauno įgulos karininkų ramovė, A. Mickevičiaus g. 19

Pagrindinis tarptautinio renginio tikslas – suburti Europos miestus ir vietoves, kuriuose XX a. pirmosios pusės architektūrinis paveldas yra svarbi istorinio palikimo dalis, bei aptarti šio paveldo potencialą, formuojant šiuolaikinį miestų identitetą, jo išsaugojimą bei panaudojimą turizmui. Bus diskutuojama, ar šis Forumas galėtų tapti pagrindu tolimesniam Europos modernizmo miestų ir vietovių bendradarbiavimui bei tinklo sukūrimui.

2018

RUGSĖJIS

5 3


Maršrutas 09 12 – 09 13

Tarptautinė konferencija „Modernizmas ateičiai“

Europos modernizmo miestų forumo nuotaika šiam pasibaigus niekur nedings, tik persikels į kitą vietą. Europos paveldo metams ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta konferencija siekia skatinti diskusiją ir kūrybingą bei konstruktyvų dialogą tarp įvairių sričių ir specialistų. Dviejų dienų renginio metu bus pristatomi ne tik teoriniai pranešimai, bet ir dalinamasi atvejo studijomis bei gerosiomis praktikomis. Dalyvauti konferencijoje „Kaunas 2022“ programa „Modernizmas ateičiai“ kviečia visus, kurie domisi XX a. 3–4 deš. Europos modernizmo architektūrinio palikimo įvairove, sąveikomis, panašumais bei individualiaisiais bruožais.

Įvairios vietos

Teatras ir poezijos slemas ant M. Žilinsko galerijos laiptų, capoeira ir šiuolaikinis cirkas prie Soboro, virtualus futbolas, tikras bėgimas, pirmoji tatuiruotė, dronų lenktynės robotika, akrobatika ir net pirmosios pagalbos kursai. Jauniems ir širdyje jauniems skirtas savaitgalis be veiklos nepaliks visų, to pageidaujančių.

K

A

L

E

N

D

O

R

I

U

S

„Žalgirio“ arena (amfiteatras), Karaliaus Mindaugo pr. 50

09 14 – 09 15

Kauno Jaunimo dienos

09 14 – 09 16

Atviros kultūros festivalis „Kaunas Opener’18“ Įvairios vietos

Šio festivalio metu daugelis Kauno galerijų, muziejų ir kitų kultūros operatorių dar plačiau atvers savo duris. Nemokamas įėjimas, specialios ekskursijos, performansai ir instaliacijos viešosiose erdvėse ir kitos veiklos sudomins ne tik Kaune ką tik apsigyvenusius studentus, bet ir miesto senbuvius. „Esame tam, kad miesto kultūra būtų artima ir kiekvienam sava, o jos dvasia ne tik atgaivintų senus prisiminimus, bet ir keltų naujas emocijas“, – rašo organizatoriai.

5 4

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Šeštadienis, 09 22, 11:00

143-asis M. K. Čiurlionio gimtadienis

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, V. Putvinskio g. 55


Rugsėjis M. K. Čiurlionio galerija kviečia susitikti kasmetėje muziejaus šventėje – legendos gimtadienyje. Lankytojų laukia visą dieną truksianti programa: jau tradicija tapusios teminės ekskursijos, įvairūs edukaciniai užsiėmimai ir čiurlioniški žaidimai bei kasmet tradiciją praturtinančios staigmenos. Sekmadienis, 09 23, 10:00

Šv. Mišios

Santakos parkas Pirmojo po 25 metų pertraukos Popiežiaus vizito Lietuvoje kulminacija taps sekmadienio rytą Santakos parke aukojamos mišios. Popiežius Pranciškus mišias aukos ten pat, kur ir jo pirmtakas Jonas Paulius II. Neabejojama, kad į Kauną tądien suplūs tūkstančiai tikinčiųjų iš Lietuvos ir užsienio. Beje, atvykstantys iš toliau kviečiami nakvoti Kauno mokyklose.

09 24 – 09 30

Kūrybinės Šančių operos dirbtuvės Žemieji Šančiai

Birželį šančiškiai dalyvavo „Bendruomenės operos mokyklos“ mokymuose, juos konsultavo įvairūs savo sričių profesionalai, tad jau labai įdomu, koks bus galutinis rezultatas. Jį išvysime „Šančinėse“. Ketvirtadienis, 09 27, 12:00

Konferencija „Architekto Stasio Kudoko gyvenimo ir kūrybos laiptais“ Kauno KTU Vaižganto progimnazija, Skuodo g. 27

Apie vieną žymiausių visų laikų Kauno architektų kalbės architektūros istorikai, architektūrologai, jo šeimą Amerikoje pažinoję žmonės. Kaune paskutinę rugsėjo savaitę planuojama ir daugiau S. Kudokui skirtų renginių – trečiadienį vyks nemokama ekskursija, ; ketvirtadienį prisiminimų vakaras; penktadienį lankomi atokesni S. Kudoko projektuoti pastatai. Visi renginiai skiriami arch. dr. Stasio Kudoko 120-osioms gimimo ir 30-osioms mirties metinėms.

Šeštadienis, 09 29, 16:00

Iniciatyvų festivalis „Štai Šančiai“ Vieta bus patikslinta

Viešose Šančių erdvėse rugsėjo pabaigoje vyks jau keletą mėnesių kuriamos Šančių operos dirbtuvių kulminacija.

Kunkuliuojantis Šančių idėjų ir įvykių puodas šiemet nepaliks nė vieno abejingo. Jau atidarėme „Paraką“, ruošiamės operos premjerai, o daug kitų iniciatyvų tilps šiame festivalyje. Jis, beje, vyks viename Šančių kiemų? Kuriame? Patikrinkite feisbuką artėjant įvykio datai.

2018

RUGSĖJIS

5 5


pilnas.kaunas.lt

„Mane visada domino išdavystės anatomija. Išdavystės politikoje, kovoje, draugystėje, meilėje. ” Vytautas Žalakevičius (1930–1996) Lietuvos kino režisierius, dramaturgas

KAUNAS PILNAS KULTŪROS Mėnesinis leidinys apie asmenybes ir įvykius Kaune (platinamas nemokamai)

Laisvės alėja 59, 3 aukštas

Redakcijos adresas

Bendradarbiai: Andrejus Bykovas, Artūras Bulota, Austėja Banytė, Bernadeta Buzaitė, Daina Dubauskaitė, Donatas Stankevičius, Eglė Šertvyčūtė, Gunars Bakšejevs, Julija Račiūnaitė, Kotryna Lingienė, Kęstutis Lingys, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Reda Tomingas, Tautė Bernotaitė, Žvėrūna.

Globoja:

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖ

TIRAŽAS 10 000 EGZ.

ISSN 2424-4465

Leidžia: Leidžia

2018 2017 Nr. 9 2 (37) (18)


Millions discover their favorite reads on issuu every month.

Give your content the digital home it deserves. Get it to any device in seconds.