KAUNAS PILNAS KULTŪROS. 2017 RUGPJŪTIS

Turistai

VirĹĄelio iliustracijos autorius Liudas Barkauskas

2017 08

Kokią numerio temą besugalvotume, atidavę žurnalą spausti kaskart suprantame, kad ir vėl suruošėme kalną straipsnių apie žmones, kurie veikia, nes kitaip negalėtų. Architektai, senjorai, namo grįžę emigrantai, muzikantai, dėstytojai, tapytojai – visų jų parą sudaro 48 valandos, visi jie amžinai jauni. Tokie žmonės kuria Kauną, o gal Kaunas kuria juos?

... ar gidai?

Liepą Kaune atidarytas naujausias turistinis objektas – viena keisčiausių pasaulio aikščių, į kurią sunkoka patekti ir ne ką lengviau ją užfiksuoti. Nebent turite sparnus ar droną. Interviu su Jurgio Mačiūno aikštės idėjos autoriumi Nagliu Ryčiu Baltušniku rasite mūsų kovo numeryje. / Kauno savivaldybės nuotr.

Mąstydami apie turizmą, kaip vieną kertinių sričių, formuojančių Kauno įvaizdį šiandien, ieškojome pašnekovų, kurie neapsiribotų pramintais takais viena ilgiausių pėsčiųjų gatvių Europoje. Greičiau jau kapotų brūzgynus ir dėliotų grindinius pačių surinktais akmenimis. Tokių, kurie, kasdien būdami gidais bei pasakotojais, nepamirštų ir nuolat įdėmiai klausyti, kapstyti, turistauti savo kieme. Tokių, kurie gyvena ne nuo projekto rašymo iki finansavimo gavimo, o nuo atradimo iki papasakojimo apie jį. Tiesą sakant, ne vieną tokį kaunietį jau esame pristatę 23-uose ankstesniuose „Kauno pilno kultūros“ numeriuose – jei skaitėte juos ir mūsų srautą internete, žinote, kur rasti „Šančių kioską“ ir Kopūstų lauką, kaip radosi „Kiemo galerija“, kokios vešlios

yra Šilainių daugiabučių džiunglės, kuo kitokios „Ekskurso“ ekskursijos, kur įdomiausios geocaching slėptuvės ar kuo stebuklingas yra art deco sluoksnis Kauno istorijoje. Šįkart pats metas sužinoti, kiek pasaulio šalių sudaro Pažaislio vienuolyną, kaip atrodo Kauno marios iš paukščio skrydžio ir kuo išskirtinis Aleksoto aerodromas, kaip televizijos laida gali tapti ne tik turistiniu gidu, bet ir pilietiškumo mokytoju ir kaip atverti tarpukario duris 2022-iesiems. Dar kalbamės su viena mylimiausių Kauno gidžių ir klausome pasakojimo iš Pasaulio paveldo jaunųjų profesionalų forumo.

Pusiau turistai, pusiau gidai. Patys tikriausi Kauno ambasadoriai.

2017

RUGPJŪTIS

3

A M E T O I

@rayner_dsilva

M

Ė

N

E

S

Rugpjūčio numeris dedikuotas tiems žmonėms, kurių akimis ir ausimis Kauną neretai mato pirmąkart mieste apsilankantys žmonės. O kokį įspūdį namo išsiveža pastarieji? Mėnesio vaizdų istoriją konstravome taip – „Instagrame“ susiradome grotažymę #kaunastic, kuria per pastaruosius metus pažymėtos per 5 300 nuotraukų , ir ieškojome netikėčiausių kadrų , kurių autoriai – naujokai Kaune.

Iš kitos pusės

@valeria_kudryanok

4

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

2017

RUGPJŪTIS

5

A M I

O

T

E

@whereisnarmin

M

Ė

N

E

S

@thesanetravel

@go_hachimaru

6

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

2017

RUGPJŪTIS

7

N

E

S

I

O

T

E

M

A

Pažaislio vienuolynas, vienas gražiausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės Rytų Europoje, jau daugiau nei 350 metų dalyvauja Kauno istorijoje.

Nuo pat 1664 m., kai LDK kancleris Kristupas Žygimantas Pacas dovanojo Pažaislio dvarą vienuoliams kamalduliams, čia meldžiamasi už taiką ir ramybę Lietuvai, be to, šiuo metu Pažaislio vienuolyno ansamblis yra ir vienas svarbiausių kultūrinių turizmo traukos centrų Kaune. Čia laukiami piligrimai, turistai, menininkai, vasarą vyksta muzikos festivaliai, Žolinės atlaidai. Apie tai, kaip po šiais skliautais sugyvena kazimieriečių vienuolijos bendruomenė ir plūstantys iš viso pasaulio lankytojai, kalbėjomės su seserimi Juta (Edita Kunickaite).

M

Ė

Turistas vienuolyne Julija Račiūnaitė Dainiaus Ščiukos nuotr.

8

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

2017

RUGPJŪTIS

9

A M E T O I S E N Ė M 1 0

Gyvenate ir dirbate nuostabios architektūros ir gamtos paveldo apsuptyje. Be abejo, Pažaislio architektūrinį ansamblį galima laikyti vienu gražiausių Kauno turistinio žemėlapio taškų bei viena iš Kauno turizmo ambasadų. Papasakokite apie Pažaislio kultūros ir turizmo centro veiklą.

Tikra tiesa, kad Pažaislio vienuolyno ansamblis yra vienas lankomiausių Kauno kultūrinių objektų. Neslėpsiu, tuo mes tikrai džiaugiamės ir didžiuojamės. Pažaislio kultūros ir turizmo centras šių metų balandį atšventė savo gyvavimo dešimtmetį.

2014 m. mus aplankė 35 000, o 2016 m. – jau 40 000 lankytojų, taigi turistų srautas kol kas tik didėja. 2011 m. pietinėje oficinoje duris atvėrė muziejinė ekspozicija, edukacinė klasė. Čia vyksta edukaciniai užsiėmimai, skirti įvairioms amžiaus grupėms, šeimoms (pvz., „Šeimos tinginiadieniai“). Taip pat esame parengę edukacinių programų, skirtų šio vienuolyno istorijai, bet kartu norime, kad lankytojai susipažintų su dabartinėmis šios vietos šeimininkėmis, jų gyvenimu. Juk žmonėms dažnai yra šiek tiek neaišku, kokia čia mistinė, antgamtiška bendruomenė ir „su kuo ji valgoma“.

Ką veikiate per edukacinius užsiėmimus?

Edukaciniams užsiėmimams „Kazimieriečių paveldas“ buvo pagamintos lėlės, kurios aprengtos tiksliomis kopijomis aprangos, kazimieriečių dėvimos nuo praėjusių laikų iki šiandien. Papasakojame, kokia kiekvienos aprangos detalės paskirtis, pavyzdžiui, kodėl mums reikalingas škaplierius, kodėl vienuoliai nešioja rožinį, kaip ir kodėl bėgant laikui keitėsi galvos apdangalas, kaip skiriasi seserų apranga skirtingais tarnavimo vienuolyne etapais. Sakysime, sutikę vienuolę su baltu nuometu, žinosite, kad ji yra novicija,

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

t. y. kandidatė į vienuoles, dar tik pradedanti savo vienuoliškąjį gyvenimą. O jei nuometas yra štai toks, tamsus (rodo į savo nuometą ), žinosite, kad tai jau kurį laiką tarnaujanti kazimierietė ( juokiasi).

Dar esame parengę edukacinę programą „Po vaistažolių pasaulį“. Užsiėmimus veda sesuo Renata. Ji pasakoja lankytojams apie senąsias vienuolių kamaldulių tradicijas, jų sukurtus receptus. Kamaldulių parašytas originalių receptų knygeles radome Kauno regioniniame valstybės archyve. Knygelėse galima rasti daug naudingų ir įdomių patarimų, tarkime, sužinoti, kaip ir kokiais vaistais, tepalais ar nuovirais gydyti rožę, niežus ir panašiai.

Ar šie vaistai veiksmingi? Šitų mes nebandėme ( juokiasi)! Šiais laikais, jei žmogus turi rimtų nusiskundimų, jis keliauja pas gydytoją. Lietuvoje dažnos peršalimo ligos. Vienas vaistų receptų (be abejo, užrašytas lotyniškai) yra skirtas peršalimui gydyti ir įdomus tuo, kad į jo sudėtį įeina alus. Broliai kamalduliai savo laiku turėjo alaus bravorą Pažaislio palivarke. Pasigamintą tamsų alų jie pakaitindavo, įdėdavo daug medaus, įmaišydavo prieskonių (pipirų, gvazdikėlių) ir tokį gėrimą duodavo gerti peršalusiam, kosinčiam žmogui. Tarp kitko, šis receptas yra puikus – jį išbandėme ir pačios. Per edukacinius užsiėmimus alaus nekaitiname, tiesiog supažindiname su įvariausiomis žolelėmis, tinktūromis ir pan. Vienintelis vaistų gaminimo pagal senuosius receptus keblumas tas, kad kai kurios vaistažolės, augusios čia XVII a., paprasčiausiai išnyko, kai kurių nebeįmanoma gauti arba pagal tų laikų lotyniškus pavadinimus augalai nebeatpažįstami.

Taip pat vienuolyne vyksta daug ekskursijų. Vienu metu seserys pa-

čios vesdavo ekskursijas, tačiau ilgainiui priėjo prie išvados, kad jų pašaukimui labiau reikalingas maldos gyvenimas. Lai seserys meldžiasi už visus atvykstančiuosius, už gides ir jų nudirbamus darbus – mūsų nuomone, tai bus tikslingiau. Bet ir dabar pasitaiko lankytojų, pageidaujančių susitikti su kuria nors iš seserų, nes labai šiltai prisimena buvusį bendravimą ar yra girdėję gerų atsiliepimų.

1992 m. Pažaislis buvo grąžintas katalikų bažnyčiai (prieš tai keliems dešimtmečiams buvo priskirtas tuomečiam Kauno valstybiniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui). Kaip per tą laiką pasikeitė Pažaislio vienuolyno gyvenimas, kokia kryptimi jis juda šiandien?

Vienuolynas, kaip institucija, yra skirtas Dievui garbinti, tai yra vieta, kurioje turi būti daug maldos. Kartais tenka žmonėms priminti, kad pirminė šios vietos paskirtis – ne turizmas. Pačiam šio architektūrinio ansamblio fundatoriui Kristupui Zigmundui Pacui statant Pažaislį nė į galvą nešovė, kad ši vieta kada nors taps paveldo objektu. Jo paliktuose raštuose, testamente aiškiai parašyta: „Ši vieta yra skirta maldai.“ Skirta tam, kad vienuoliai aukotų savo gyvenimą maldai, konkrečiai – melstų Lietuvai taikos ir ramybės. Sovietmečiu šis vienuolynas buvo praradęs savo tikrąją paskirtį, todėl šiandien norėtume sulaukti kuo daugiau žmonių, atvykstančių melstis, laukiame atkeliaujančių sekmadienį į mišias, lankančių paveikslą „Švč.

Mergelė Marija su Kūdikiu“ (2000 m. iš katedros jis buvo grąžintas Pažaisliui). Tokia tad ir būtų mūsų judėjimo kryptis.

Kaip suderinate gausiai turistų lankomo objekto gyvenimą su vienuolyno vidaus gyvenimu?

Psalmėje yra tokie žodžiai: „Jei Dievas nestato, veltui statytojas vargsta“. Jei seserys neieškos kompromiso, tai ir joms, ir lankytojams bus prastai.

Gelbsti tai, kad pats Pažaislio architektūrinis ansamblis yra nemažas, iki šių dienų išlaikęs savo simetriją ir suskirstytas į labai aiškias dalis: šiaurinę, pietinę, rytinę ir vakarinę. Dabar mes kalbamės vakarinėje dalyje, bet štai rytinė dalis – tik seserims skirta klauzūra, pašaliečiams uždara vienuolyno vieta. Šiaurinė dalis atiduota turistams, per ją jie patenka į bažnyčią, o norinčios ten melstis seserys patenka per pietinę vienuolyno dalį. Taip pat šiaurinėje dalyje yra įrengtas rekolekcijų centras. Čia gyvena įvairiais tikslais atvykstantys žmonės. Šiuo metu rekolekcijų centre kaip tik vyksta dailės terapijos pleneras. Taigi, šiaurinė dalis atiduota visuomenės kultūriniams poreikiams. Na, o pietinėje, uždarojoje, vienuolyno dalyje ant durų yra pakabinti prašymai laikytis tylos, neiti į patalpas. Tiesą sakant, iš pradžių buvo sunku pripratinti lankytojus paisyti šių užrašų, bet per dešimt metų po truputį jie išmoko gerbti tylą ir privačią seserų erdvę.

Kas labiausiai domina ir stebina į Pažaislį atvykstančius turistus iš užsienio, Lietuvos?

Tikrai galiu pasakyti, kad užsienio turistus ypač stebina tai, jog vienu metu vienuolyne buvo įrengta psichoneurologijos ligoninė. Jie itin domisi sovietmečiu, t. y. tuo metu, kai po Antrojo pasaulinio karo seserys buvo išvarytos iš vienuolyno, o Pažaislis paverstas ligonine, vėliau archyvu, o galiausiai – M. K. Čiurlionio muziejaus padaliniu. Taip pat juos stebina, kad šis vienuolynas dabar

2017

RUGPJŪTIS

1 1

Ką reikėtų žinoti pirmą kartą vykstant į Pažaislį?

Pirmiausiai tai, kaip minėjau, kad Pažaislis yra veikiantis vienuolynas. Čia gyvenančios seserys meldžiasi, prižiūri ir brangina šią vietą. Juk be seserų Pažaislis būtų visiškai kitoks.

Bent man taip atrodo. Taip pat įdomu, kad per įvairius šio vienuolyno gyvavimo laikotarpius, sunkmečius, karus – per visus 350 metų – jis veikė pagal paskirtį ir buvo gyvenamas vienuolių. Be abejo, keli periodai iškrinta: sovietmetis, Pirmasis pasaulinis karas, kai, išsikrausčius provoslavų vienuoliams, vienuolynas kurį laiką buvo tuščias ir tarsi niekam nepriklausė. Tačiau per visą savo 350 metų istoriją Pažaislis tik penkiasdešimt metų nepriklausė bažnyčiai. Įdomu, kad šie faktai neretai nustebina būtent lietuvaičius, prisimenančius Pažaislį kaip ligoninę ar muziejų, o apie čia gyvenusius brolius kamaldulius, caro laikais gyvenusius provoslavų vienuolius ar XX a. pradžioje atvykusias į Pažaislį kazimierietes jie nežino.

Kokia istorija, susijusi su šia vieta, Jums asmeniškai yra labai brangi, jaudinanti?

Oi, kad tų istorijų labai daug! Turbūt man asmeniškai brangiausia būtų istorija apie kazimieriečių atvykimą į Pažaislį 1920 metais. Mūsų kongregacijos įkūrėja motina Marija Kaupaitė atkeliavo iš Amerikos į Kauną ir rinko vietą savo steigiamam vienuolynui. Po Pirmojo pasaulinio karo Pažaislis buvo be langų, be durų, žodžiu, tikrai tragiškos bū-

1 2

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

klės. Ši vienuolė kartu su dar trimis seserimis nepabūgo perimti tokio objekto. Į Lietuvą kazimierietes pakvietė tuometis archivyskupas Juozapas Jonas Skvireckas ir kiti vyskupai.

Kvietimo priežastis buvo lietuviškų mokyklų stygius pocarinėje Lietuvoje – kas nors turėjo jas įsteigti. Čikagoje kazimierietės buvo įsteigusios jau ne vieną lietuvišką mokyklą, visos seserys buvo tuometės naujos kartos pedagogės ir turėjo pakankamai patirties tam, kad Lietuvoje būtų pagaliau atgaivinta lietuviška mokykla. Net šiurpas krečia įsivaizdavus, kiek turėjo nuveikti keturios seserys. Tik pagalvokit: 1920 metai, ruduo, purvas, vežimu atitarški į didžiulį apleistą vienuolyną. Muziejuje mes turime seserų surašytą aktą, atskleidžiantį, kokį Pažaislį jos rado atvykusios. To meto žmonės vis dėlto buvo labai preciziški – akte išsamiai, su visomis smulkmenomis aprašoma, kiek durų, kiek langų buvo likę, kiek suolų, stalų. Iki 1924 m. vienuolės jau dirbo „Saulės“ gimnazijoje, turėjo pradžios mokyklą, o seserų skaičius perkopė šešias dešimtis. Norėtųsi per ketverius metus tiek pajėgti.

Pažaislis žavi ne tik architektūra, bet ir puikiai tvarkomu sodu. Kokia praktine veikla šiame vienuolyne mėgstate užsiimti?

Mes dirbame viską! Jeigu reikia, keliauji į sodą, jeigu reikia, marinuoji virtuvėje agurkus. Neskirstome darbų į malonius ir nemalonius, tiesiog darome tai, kas turi būti padaryta. Pavyzdžiui, šiandien seserys šiauriniame sode skynė uogas.

Sodų yra trys – rytiniame sode auga daug obelų, taigi nuo rugpjūčio ten skinsime obuolius. Pietiniame sode yra nuostabus vyšnių sodas – ypač gražu, kuomet jos žydi. Galbūt man mieliausias yra ruduo, obuolių raškymo metas. Aš kažkaip linkstu prie obuolių!

pazaislis.org

M

Ė

N

E

S

I

O

T

E

M

A

yra gyvas, veikiantis pagal paskirtį, kad seserų kongregacija ir nuolat čia besilankantys turistai darniai sugyvena po vienu stogu. Lankytojai visada labai džiaugiasi sutikę seserį ir su ja pasikalbėję, kai kurie ir asmenukėse nori kartu įsiamžinti, bet žinote – kai kas mėgsta fotografuotis, kai kas – ne.

2017

RUGPJŪTIS

1 3

Liuda Vitkienė gimė Kazachstane, bet save laiko kauniete. Čia ji gyvena daugiau nei ketvirtį amžiaus. Kadaise buvusi inžiniere, jau keletą metų dirba gide ir supažindina turistus su Kauno istorijos ir architektūros lobynais. „Kauną matau kaip unikalų Europos miestą, kuris turi ką papasakoti ir ką parodyti miesto svečiams“, sako Liuda ir išduoda, kad labiausiai dirbant gide ją veža, kai užsienio turistai žada grįžti ir rekomenduoti Kauną savo bičiuliams.

N

I

E

T

Ė

Daugiau, nei tikisi turistai

K

A

U

Edvinas Grin Teodoro Biliūno nuotr.

Iš Kazachstano į Kauną – įdomus maršrutas. Papasakokite savo istoriją!

Mano senelis, čekų kilmės inžinierius, į Kazachstaną buvo ištremtas Antrojo pasaulinio karo metais.

Tremtyje jam ir jo lenkų kilmės žmonai gimė mano mama. Vėliau senelis buvo reabilituotas, tačiau šeima liko gyventi šiaurės Kazachstane.

Praeito amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje į Kazachstaną iš Ukrainos atvyko mano tėtis, turintis, beje, ir lietuviško kraujo. Mano tėvai susipažino ir sukūrė šeimą Pavlodaro mies-

1 4

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

te, šiaurės Kazachstane. Ten gimiau, augau ir mokiausi. Baigus mokyklą mama mane išsiuntė studijuoti į Sankt Peterburgą, nes norėjo, kad grįžčiau prie savo ,,europietiškų“ šaknų. Studijuodama Elektrotechnikos universitete Sankt Peterburge ne tik įgijau inžinieriaus-elektriko specialybę, bet ir sutikau savo būsimąjį vyrą lietuvį. Baigęs studijas vyras grįžo į gimtąjį Kauną, kartu su juo atvykau ir aš. Taip atsidūriau Kaune. Čia pirmąkart apsilankiau 1988 metais, dar studijuodama.

2017

RUGPJŪTIS

1 5

1 6

Kaip tapote gide?

Turizmo srityje dirbu nuo 2010 m. Iki tol dirbau inžiniere, auginau vaikus.

Prasidėjus 2008 m. krizei, teko keisti darbą. Turizmą pasirinkau dėl kelių priežasčių – visada domėjausi istorija, norėjau geriau įsigilinti į Lietuvos ir Kauno istoriją. Kita priežastis – galimybė vesti ekskursijas rusakalbiams turistams ir taip atnaujinti rusų kalbos žinias, nes gyvendama Kaune buvau primiršusi šią kalbą. Šiuo metu ne tik dirbu gide, bet ir vadovauju savo įkurtai kompanijai ,,Kauno gidas“. Mes organizuojame ekskursijas kauniečiams ir miesto svečiams, užsienio turistams, teikiame gidų ir kitas turizmo paslaugas.

Kas Kaune jums įdomiausia?

Kokias vietas būtinai įtraukiate į savo maršrutus ir kur pati labiausiai mėgstate lankytis?

Kaunas gerai suplanuotas, čia gausu architektūros ir istorijos paminklų. Į ekskursijų maršrutus būtinai įtraukiu Kauno senamiestį – tai miesto širdis, gyvoji istorija, ir Naujamiestį – čia išlikę pastatai demonstruoja Kauno virsmą europiniu miestu jam tapus laikinąja sostine. Užsienio turistams rekomenduoju apsilankyti Pažaislio vienuolyne, muziejuose, fortuose.

Kauniečiams ir atvykusiems iš kitų Lietuvos miestų labai įdomu sužinoti daugiau apie modernizmo architektūrą, apsilankyti tarpukario pastatuose, prezidento V. Adamkaus bibliotekoje. Man pačiai labai patinka Senamiesčio ir Naujamiesčio visuma, Pažaislio vienuolyno ansamblis.

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Ko Kaunui trūksta? Kas čia galėtų būti geriau?

Kartais pasigendu tvarkos ir švaros Senamiestyje ar Aleksoto apžvalgos aikštelėje. Labai dažnai ekskursijos užsienio turistams vyksta sekmadienio rytais. Neretai tenka atsiprašyti turistų už išmėtytas šiukšles. Man atrodo, kad reprezentacinės Kauno vietos – aikštelė prie Kauno pilies, Rotušės aikštė, Aleksoto apžvalgos aikštelė – turėtų būti sutvarkomos sekmadienį anksti ryte, iki pasirodo pirmieji miesto svečiai.

Apskritai miestas, pradėjus dirbti naujai komandai savivaldybėje, keičiasi į gerąją pusę. Ypač teigiamai su kolegomis vertiname naujus šaligatvius Senamiestyje ir Centre – anksčiau turistai neretai patirdavo nepatogumų, kartais net traumų, eidami nesutvarkytu grindiniu.

Ar sutinkate, kad Kauno veidas – modernistinė architektūra?

Sutinku, kad dabartinio Kauno veidas – modernioji tarpukario architektūra. Bet negalime pamiršti ir gotikinės senamiesčio architektūros, Pažaislio vienuolyno ansamblio, medinės Žaliakalnio ir kitų miesto rajonų architektūros, miesto muziejų su unikaliomis ekspozicijomis, čia vykstančių aukšto lygio kultūros renginių.

Kuo dar domisi atvykėliai?

Užsienio turistai domisi ne tik miesto istorija, kultūros renginiais, bet ir gastronomija, apsipirkimu. Klausia patarimo, kur galima paskanauti tradicinių patiekalų, gėrimų, kur rasti įdomių suvenyrų ar lauktuvių, teiraujasi apie medicinos turizmo galimybes. Jiems yra įdomu, kuo miestas gyvena dabar, kiek jame gyventojų, kokios pramonės įmonės čia veikia, ką kauniečiai veikia laisvalaikiu, netgi kiek uždirba ir kiek moka už komunalines paslaugas.

Turizmas įprastai telkiasi centrinėse miestų vietose, o kaip periferija? Kaip manote, ar miegamieji Kauno rajonai pritaikomi turizmui ir galėtų būti įdomūs turistams?

Manau, kad ekskursijos po miesto periferiją gali būti įdomios ir patrauklios vietiniams turistams, kurie nori geriau pažinti savo miestą.

Ar galėtumėte rasti ką nors bendro tarp Kazachstano ir Lietuvos, Kauno?

Kazachstane pastarąjį kartą lankiausi prieš keturiolika metų, bet kartais tenka bendrauti su turistais, atvykusiais iš Kazachstano. Pastebėjau, kad kazachai, kaip ir lietuviai, žingeidūs žmonės, kurie labai domisi Lietuvos ir Kauno istorija, tradicijomis, kultūra. Per ekskursijas jie užduoda labai daug papildomų klausimų, kurie liečia įvairias mūsų gyvenimo sritis.

Šiais laikais, kai klesti technologijos ir atsiranda vis daugiau pažintinių programėlių turistams, gido vaidmuo tarsi nublanksta.

Kaip manote, ar gido funkcija kinta? Ar skiriasi gido veikla prieš dešimt penkiolika metų ir dabar?

Išmaniosios programėlės – labai patogi priemonė, ypač mėgstama jaunimo arba pavienių turistų.

Programėlės leidžia sutaupyti laiko, pinigų, tačiau, manau, kad gyvo žmogaus bendravimo jos nepakeis.

Pavyzdžiui, didelės turistų grupės, šeimos su įvairaus amžiaus vaikais, keliaujantys senjorai mieliau naudojasi gido paslaugomis. Kaip pasikeitė gido darbas? Atvykstantys turistai elektroninėje erdvėje randa labai daug informacijos apie miestą, lankytinus objektus, būna labai gerai pasiruošę, tad pagrindinis gido darbas – pristatyti miestą įdomiai, išradingai, nustebinti, parodyti ir suteikti daugiau, nei turistai tikisi. Gidas turi nuolat tobulinti savo žinias, kalbą, ieškoti naujos informacijos, galvoti, kaip įdomiai ją pristatyti.

2017

RUGPJŪTIS

kaunastour.lt

K

A

U

N

I

E

T

Ė

Miestas iš karto labai patiko. Jis buvo visiškai kitoks, nei iki tol matyti miestai Kazachstane ar kitur. Palyginti su jais, miestas pasirodė labai vakarietiškas, sužavėjo nuostabi gotikinė senamiesčio architektūra, iškilmingas ir žalias miesto centras (Naujamiestis). Taip pat įsiminė svetingi ir darbštūs čia gyvenantys žmonės.

1 7

Ieva ruošiasi ketvirtam kursui Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur studijuoja daug jėgų ir laiko reikalaujančią specialybę – atlikimo vokalą. Jos brolis Lukas aktyviai plečia siuvinėjimo verslą. Bet tai šio straipsnio, numerio temos ir Kauno, kaip Lietuvos aviacijos lopšio, kontekste tėra detalės.

Ievą ir Luką aplankėme Aleksote esančiame S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome, kuriame „dangiškos“ Liekių giminės atstovai, galima sakyti, užaugo.

I

O

T

E

M

A

Giedras dangus virš Aleksoto

N

E

S

Kotryna Lingienė ir Kęstutis Lingys Donato Stankevičiaus nuotr.

M

Ė

O dabar patys drauge su bendraminčiais, šeimininkaujančiais kaimyniniuose angaruose, „augina“ aerodromą ir, kaip patys sako, mažąją, nekomercinę aviaciją Kaune bei Lietuvoje. Jie – asociacijos „Pilotai. lt“ įkūrėjai ir Lietuvos aeroklubo bei Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų federacijos nariai. „Viso ko pradžia tikriausiai galima laikyti mūsų senelį Alfonsą Liekį, kuris buvo vienas iš pirmųjų ir garsiųjų skraidyklių sporto ir konstravimo pradininkų Lietuvoje, savo veiklą pradėjęs Šilutėje. Vėliau jo pėdomis pasekė ir mūsų tėvelis, kuris skraidyti pradėjo 13-os, galiausiai šia

1 8

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

aistra užkrėtė ir mus su Luku“, – pasakoja Ieva. Lukas skraido nuo 16-os, taigi jau dešimt metų, Ieva pradėjo prieš penkerius, sulaukusi 17-os.

Mergina aerodrome leidžia vasaras, kai nevyksta studijos, tiesa, ir per jas savaitgaliais ištaiko progą grįžti namo. „Šiam virusui vaistų nėra, troškulys numalšinamas tik skraidant, kuo daugiau skraidai – tuo ramiau gyvent, o kai tik skrydžių mažiau, viruso simptomai paūmėja“, – juokiasi pilotė.

Užsisakyti pramoginį skrydį dviviečiu ultralengvuoju lėktuvu virš Kauno – gana populiari pramoga.

2017

RUGPJŪTIS

1 9

Ieva, dažnai skraidinanti keleivius, pastebi, kad kvapą jos pakeleiviams dažniausiai gniaužia ne tik netikėti pojūčiai, bet ir raudoni Kauno senamiesčio stogai, Pažaislio vienuolynas, akimirkos prieš saulėlydį ir Kauno marios, kurios… savo spalvą keičia kone kiekvieną savaitę. Kaip geriau tai pamatyti nei iš paukščio skrydžio? Apie 10 proc. išbandžiusių pramoginį skrydį „užsikabina“ ir į aerodromą grįžta jau mokytis... … jei norite tapti ultralengvojo lėktuvo pilotu, kreipkitės į Ievą ir Luką.

Visiškai rimtai – dviviečio lėktuvo licenciją galima gauti porą mėnesių aktyviai paprakaitavus aerodrome. O tuomet kelionė iš Kauno iki, tarkim, Druskininkų truks vos 35 minutes. Apskristi galėsite ir visą Baltijos jūrą ar net toliau. Patikėkite, tai bus visai kitokios atostogos, nei keliaujant kemperiu, automobiliu, traukiniu ar net įprastais lėktuvų reisais. Lukas, remdamasis asmenine aviaturisto patirtimi, teigia, kad tarp pilotų galioja nerašytas drau-

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

giškumo kodeksas – kaip priimsi svečius tu, taip priims tave. Ir dažniausiai vieni kitus pilotai priima kaip šeimos narius.

Aviaturistų į Kauną užsuka vis daugiau – birželį baigtas tvarkyti 1 130 m ilgio ir 50 m pločio kilimo-tūpimo takas, dabar galintis priimti ir didesnius, šešiaviečius, lėktuvus, taigi pagaliau galima teigiamai atsakyti į užklausas, kurių netrūkdavo ir anksčiau. Štai liepą savaitgalį Kaune leido net 20 lėktuvų iš Šveicarijos, vėliau jie skrido į Palangą, Estiją. Tiesa, kol kas, nusileidus viename seniausių Europoje – 2015 m. šventėme jo šimtmetį – aerodromų, nakvynės dar tenka ieškoti mieste.

Aviakempingą, kuris, tikėtina, bus patrauklus ir kitomis transporto priemonėmis keliaujantiems, bet pro langą lėktuvus matyti mėgstantiems, planuojama atidaryti jau kitąmet, netrukus aerodrome ims veikti ir kavinė. Spagečiai su lėktuvais skamba geriau nei bet koks įprastas dienos pietų pasiūlymas!

Bet ir dabar užsieniečius dažniausiai žavi tai, kad S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas yra beveik pačiame miesto centre. Tai unikalu Europos mastu. O ar dėl to nekyla žemiškų problemų? „Kartais pasigirsta gyventojų skundų dėl triukšmo, bet valdžios atsakymas visuomet toks pats: aerodromas yra istorinė vertybė, jam daugiau nei 100 metų, jis buvo ir bus“, – pasakoja Lukas ir ranka moja link naujų namų kvartalo visai greta aerodromo. Šių gyventojai tokia kaimynyste džiaugiasi, jiems tai – romantika. O kai kurie Aleksoto ir Fredos gyventojai, prisižiūrėję veiksmo danguje virš namų, ateina ir mokytis pilotuoti.

Beje, Kauno vaikai lėktuvus jaukintis pradėti gali jau aštuonerių, prisijungę prie Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos Kauno vaikų aviacijos eskadrilės. Jiems sukonstruotos unikalios mokomosios skraidyklės, specialia priemone iškeliamos į 15–20 metrų aukštį.

Jau minėjome kad Aleksoto aerodromas yra Lietuvos aviacijos lopšys.

Geriau už mus tai galėtų papasakoti Lietuvos aviacijos muziejaus, esančio čia pat, aerodrome, edukatoriai.

Dar aerodrome susipažinsite su parasparniais, oro balionais, akrobatiniais skrydžiais – iš esmės visa aviacijos „gama“. Ir visa tai miesto centre.

2017

RUGPJŪTIS

pilotai.lt

A M E T O I S E N Ė M 2 0

Tokių ketvirtį valandos trunkančių skrydžių klubas per mėnesį (sezonas paprastai trunka nuo balandžio iki rugsėjo ar spalio) įvykdo per šimtą.

Paklaustas, kokios priežastys dažniausiai lemia tokius skrydžius, Lukas juokiasi, kad absoliuti dauguma tėvų, kuriems skrydžio kuponą įteikė vaikai, kadaise svajojo būti pilotais. Užsienio turistams paskraidyti virš Kauno irgi siūloma, tiesa, kol kas tokių keleivių aerodrome nedaug – matyt, sudėtinga ekspromtu keisti sustyguotą dienotvarkę. Pavadinkime tai niša ateičiai, nors Liekių šeimos atstovai pripažįsta, kad pramoginiai skrydžiai – labiau klubo įvaizdžio reikalas nei pagrindinis pajamų šaltinis.

2 1

S T A S E I M O N I A K

A U

N

A

S

–

U

N

E

S

C

O

D

I

Z

Birželio 25 – liepos 4 dienomis Lenkijoje vyko Pasaulio paveldo jaunų jų profesionalų forumas (World Heritage Young Professionals Forum, #WHYPF2017), kurio tema – „Atmintis: prarastas ir atkurtas paveldas“. Tai – nauja UNESCO iniciatyva, įgyvendinta prieš liepos 2 d. prasidėjusią 41-ą ją Pasaulio paveldo komiteto sesiją Krokuvoje.

Ieškant asmeninio santykio su paveldu Andrijana Filinaitė Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė, Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kuratorė Pasaulio paveldo jaunųjų profesionalų forumas / Anna Kaczmarz nuotr.

Į šį forumą, finansuojamą Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos, susirinko būrys jaunų žmonių (nuo 22 iki 32 metų) iš 32 pasaulio šalių, tarp kurių – Azerbaidžanas, Sirija, Tanzanija, Malis, Peru, Irakas, Pietų Korėja ir kt. Per 10 in-

2 2

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

tensyvių dienų Varšuva ir Krokuva tapo antrais jaunųjų profesionalų bendruomenės namais, į kuriuos ir ateityje bus gera sugrįžti naujiems projektams, orientuotiems į pažangią kultūros paveldo apsaugą.

2017

RUGPJŪTIS

2 3

2 4

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Šiuo metu WHL yra 1 073 vertybės.

Kadaise tai turėjo būti išskirtinai prestižinis sąrašas su pačiais unikaliausiais pasaulio objektais, kitaip tariant, crème de la crème. Per pirmąją Pasaulio paveldo komiteto sesiją Paryžiuje (1977 m.) buvo diskutuojama apie WHL išskirtinumą, poveikį, geografinį ir tipų (kultūros, gamtos paveldo) balansą. Šiuo metu WHL yra gerokai perpildytas, ypač – Europos ir Šiaurės Amerikos regiono vertybių, kurios užima net 47 proc. sąrašo (iš viso – 506). O, pavyzdžiui, Afrikos regiono vertybės užima 9 proc. (93 objektai), arabų šalių – tik 8 proc. (82 objektai). Todėl vis didesnis dėmesys dėl pasaulio paveldo vertybių įtraukimo į sąrašą skiriamas pastariesiems regionams.

Pasaulio paveldo centro direktorės vokietės Mechtild Rössler teigimu, šiuo metu vertybių įtraukimas į Pasaulio paveldo sąrašą tampa vis sunkesniu procesu, ypač Europos regiono valstybėms. Neslėpsiu, kad tai išgirdus pasidarė gan neramu: kas tokiu atveju laukia Kauno? Vis dėlto nevertėtų jaudintis – XX a. paveldo objektų WHL nėra daug. Būtent dėl šios priežasties ką tik sveikinome kolegas iš Eritrėjos: Afrikos modernistinis miestas Asmara oficialiai atsidūrė tarp pasaulio paveldo elito.

Per vieną iš forumo seminarų Jeruzalės Bezazelio menų ir dizaino akademijos profesorius Michaelis Turneris teigė, kad pats svarbiausias dalykas siekiant patekti į išskirtinį sąrašą yra ne pats „Oskaro gavimas“, o procesas, vykstantis iki taip ilgai lauktos šlovės akimirkos. Per šį laikotarpį, kol patenkama į WHL, neatskiriamais partneriais tampa

vietos bendruomenė, profesionalai ir valdžia. Tai – labai sveikas reiškinys, kuris padeda sukurti emocinį ryšį su vieta, suvokti paveldo reikšmę ir svarbą globaliame kontekste, galų gale – inspiruoja naujas iniciatyvas tarp vietos bendruomenės, tad šiuo aspektu paveldas įgauna ir milžiniškai svarbią socialinės jungties reikšmę. Miesto kontekste tokiu būdu vystosi vadinamosios darnios bendruomenės (angl. sustainable communities). Šis aspektas atsispindi ir jaunųjų profesionalų forumo deklaracijoje, kuria mes kreipėmės į UNESCO, tarptautinę bendruomenę ir Pasaulio paveldo konvencijos šalis. Išskirtinės visuotinės vertės paveldo apsauga yra neatsiejama nuo darnios visuomenės vystymosi: be žmonių nėra visuomenės, o be atminties darni plėtra nėra įmanoma.

Deklaracijoje su kolegomis kvietėme UNESCO, kaip organizaciją, aktyviau jungtis prie pilietinės visuomenės, ypač jaunimo, iniciatyvų – įtraukti ir įsitraukti į diskusijas, taip sustiprinant tarptautinės bendruome-

nės kolektyvinę paramą išskirtinės visuotinės reikšmės kultūros ir gamtos paveldo apsaugos veikloje, remiantis 1972 m. priimta Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija.

Mano nuomone, vietos bendruomenės ilgainiui turi tapti pagrindu bet kokiam sprendimų priėmimo procesui, susijusiam su kultūriniu identitetu ir atmintimi. Tai aktualu viso pasaulio kontekste, bet kuriame regione. Savo ruožtu Konvencijos šalys turėtų siekti užtikrinti paveldo apsaugą, integruodamos inovacijas, verslumą, partnerystę tarp privataus ir viešojo sektoriaus, atsinaujinančią energiją ir didindamos galimybes jaunimui įsidarbinti kultūros paveldo srityje.

Artėjant mūsų Valstybingumo šventei kitais metais, kviečiu visus užduoti sau klausimą: koks mano ir mano aplinkos santykis su atmintimi, paveldu, istorija ir kultūra bendrąja prasme?

2017

RUGPJŪTIS

unesco.org

Forume kartu su kolegomis iš absoliučiai skirtingų kultūrinių, politinių ir religinių laukų turėjome galimybę iš esmės susipažinti su svarbiausiais Lenkijos paveldo objektais, kurie įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą: tai – Varšuvos istorinis centras (įtrauktas 1980 m.), Krokuvos istorinis centras (įtrauktas 1978 m.), Veličkos ir Bochnios druskų kasyklos (įtrauktos 1978 m.). Karalių miestas – Krokuva – ir druskų kasyklos tapo vienais pirmųjų objektų, įtrauktų į Pasaulio paveldo sąrašą (angl. World Heritage List, arba WHL), – tai įvyko jau per antrąją Pasaulio paveldo komiteto sesiją. Taip kaimyninės šalies objektai atsidūrė viename sąraše su Jeloustouno nacionaliniu parku,

Acheno katedra, Galapagų salomis ir septyniais kitais.

Pasaulio paveldo jaunųjų profesionalų forumas / Beata Zawrzel nuotr.

S T A S E I M O N I A Z I D O C S E N U – K

A U

N

A

S

Galėčiau (ir norėčiau) tik pasidžiaugti ir pasiūlyti imti pavyzdį iš lenkų dėl jų požiūrio į kultūrą bendrąja prasme: tokio formato forumų (sykiu ir Pasaulio paveldo komiteto sesijos) organizavimas atriekia nemenką dalį nuo šalies biudžeto. Su baltu pavydu žiūrėjau į skaičius, pateikiamus vienose kūrybinėse dirbtuvėse: pavyzdžiui, Pasaulio paveldo sąraše esančio Krokuvos istorinio centro objektų tvarkybai kasmet skiriama nuo 7 iki 10 mln. eurų. Tokiu būdu kasmet sutvarkoma iki 100 objektų. Nesinori užsiimti saviplaka, bet kyla klausimas: „O kada taip bus pas mus, Lietuvoje?“. Tiesa, šiuo požiūriu Kaunas, paveldotvarkos programai 2017 m. skyręs 1 mln. eurų, lenkia visas šalies savivaldybes. Net neabejoju, kad lėšos paveldo tvarkybai tik augs. Vis dėlto valstybės lygmeniu vykdomai politikai šiuo klausimu reikėtų gerokai pasitempti, ypač artėjant šimtmečiui, reprezentuojant savo šalį pasaulyje ir kertine ašimi paverčiant visą kultūrinio lauko gyvenimą. Tačiau apie tai – kituose straipsniuose.

2 5

O

S

T

I

N

Ė

2

0

2

2

Vienas žymiausių tarpukario Kauno architektų Edmundas Alfonsas Frykas daugiabutį adresu Gedimino g. 48 suprojektavo gydytojo ir visuomenės veikėjo Prano Gudavičiaus užsakymu 1929-aisiais. Išnuomojęs kitus išskirtinio art deco stiliaus pastato aukštus, pirmajame apsigyveno ir kliniką įkūrė pats užsakovas, po kelerių metų tapęs Lietuvos gydytojų są jungos pirmininku ir Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi.

K

U

L

T

Ū

R

O

S

S

Sveiki atvykę į mūsų butą

K

A

U

N

A

S

–

E

U

R

O

P

O

S

Kotryna Lingienė ir Kęstutis Lingys Dainiaus Ščiukos nuotr.

2 6

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

1944-aisiais P. Gudavičius pasitraukė į Vakarus, 1956-aisiais mirė Niujorke. O kaip jo namas? Namas buvo nacionalizuotas, butai – išdalyti ir padalyti.

senjorai persikraustė į mažesnį būstą, o butą įsigijo jauni Kauno verslininkai, nusprendę dalį finansų investuoti į tarpukariu statytą nekilnojamąjį turtą.

Iki 1989-ųjų jame gyvenusiam žydų tautybės gydytojui (!) persikėlus į Izraelį, erdvų, daugiau nei 100 kv. m., butą trečiame aukšte įsigijo medikų (!!!) pora. Į tris pasaulio šalis pro langus „žiūrinčiame“ bute praleidę beveik tris dešimtmečius, šiemet

Su jais, Karoliu Baniu ir Petru Gaidamavičiumi, kalbamės tuščiame bute trečiame aukšte. Keli minkšti baldai svetainės centre, jaukiai plyštelėjęs paveikslas, kurį naujieji šeimininkai rado buto rūsyje, lyg čia buvusi, bet kitur įsigyta komoda ir... viskas.

2017

RUGPJŪTIS

2 7

Kas jus, kaip investuotojus, paskatino susidomėti būtent šio laikotarpio nekilnojamuoju turtu?

Karolis: „Prieš keletą metų suaktyvėjo kalbos apie tai, ar Kauno modernizmas gaus Europos paveldo ženklą, bus įvertintas UNESCO. Iš dalies tai paskatino investuoti būtent į paveldo sąraše esančius objektus, ne į tiesiog senus pastatus.

2 2 0 2 Ė N I T K

A

U

N

A

S

–

E

U

R

O

P

O

S

K

U

L

T

Ū

R

O

S

S

O

S

Pirmasis įspūdis čia primena ekskursiją renovuotame Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, tapusiame eksponatu. Tiesa, straipsnio „herojus“ dar tik laukia restauratorių. Jiems pasidarbavus į butą galės užsukti visi, to norintys ir tai vertinantys. Pagyventi, sudalyvauti parodos atidaryme ar vakarienėje.

Ar tokių butų-ne butų su istorija Kaune bus daugiau, šįkart neklausiame. Tiksliau, paliekame mintį atvirą – juk atėję pakalbinti naujųjų šeimininkų prasilenkėme su projekto „Kaunas 2022“ komandos nare, atsakinga už programą „Dizainas laimei“, Jūrate Tutlyte.

2 8

Jei asmeniškai ir nuo pradžių, tai man daug įtakos padarė fortepijono mokytoja muzikos mokykloje, kurios tėtis tarpukariu buvo kelių seimų narys. Ji vis rodydavo to laikmečio nuotraukas, mane žavėjo kostiumai, kitos detalės, namų svetainės stumdomomis durimis... Vėliau studijavau politikos mokslus, domėjausi istorija, konkrečiai šiuo laikotarpiu.“ Petras: „Man pirmiau gimė meilė nekilnojamam turtui ( juokiasi). Užsiimu tarptautine prekyba, vienu metu ėmė trūkti kažko artimo, apčiuopiamo, nes visa veikla „kabėjo internete“. Ėmiau daugiau keliauti, aplankiau tokius miestus, kaip Niujorkas, Paryžius, ir tuomet, grįžęs į Kauną, pamačiau kai ką labai panašaus, artimo niujorkietiškai dvasiai.

To tikrai nesitikėjau!“

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Karolis: „Vienas pirmųjų butų, kurį apžiūrėjome prieš trejus metus, buvo Juozo Daugirdo name Vytauto prospekte. Erdvus koridorius, dvi svetainės, kurias galima sujungti pobūviui, net tokios detalės, kaip mygtukas tarnui iškviesti vonioje. Likome sužavėti funkcionalumo, erdvių ir dizaino prasmingumo ir kuo daugiau objektų aplankėme, tuo labiau ta meilė stiprėjo.

Neabejoju, kad artėjant 2022-iesiems visuotinis susidomėjimas tarpukariu tik didės. Mes ir toliau medžiojame butus, tiesa, šis išskirtinis tuo, kad labai mažai pakeistas. Daug mūsų lankomų objektų padalinti, išskaidyti, jų interjero detalės suniokotos.“ Petras: „Manau, taip yra todėl, kad žmonės, kurie į šiuos butus atsikraustė ar buvo atkraustyti po karo, nevertino to grožio, nes jį kūrė ne patys, ne savo rankomis.“ Karolis: „Čia nieko nekeisime, išskyrus vamzdynus, visa kita restauruosime arba grąžinsime į pirminę stadiją, kaip, pavyzdžiui, radiatorius.

Radome kompaniją, kuri gamina senovinio tipo, špižinius, tiesa, jau ekonomiškesnius radiatorius. Užsakėme ir dvigubus medinius langus virtuvei bei voniai, kuriose šiuo metu sudėti plastikiniai.“ Petras: „Atrodo, čia niekad negyveno vaikai, nes visi durų stiklai yra autentiški.“ Karolis: „Kai kur stiklai matiniai, koridoriuje ir darbo kambaryje – skaidrūs. Buvę savininkai sakė, kad galbūt jie sovietiniai. Bet kai per Muziejų naktį lankėmės J. Gruodžio memorialiniame muziejuje, aptikome ten identiškus stiklus. Kalbėjome su muziejininke, ji patikino, kad jie nekeisti, autentiški. Darome prielaidą, kad ir mūsų buto stiklai autentiški.“

Ar statybų profesionalai Kaune moka dirbti su paveldu?

Petras: „Pamatysime! Ir tikrai mielai paviešinsime procesą, transliuosime jį.“ Karolis: „Mums, beje, labai pasisekė, nes šio pastato antrame aukšte yra vienõs garsiausių Kauno architekčių Gražinos Janulytės-Bernotienės biuras. Ji labai mėgsta tarpukarį ir labai saugo šį pastatą. Kalbėjome su ja, ji mielai konsultavo ir teikė rekomendacijas.“ Kokią šio buto viziją matote? Kaip jį atversite kauniečiams, svečiams?

Petras: „Jis ir dabar atviras. Mes juk čia esame ( juokiasi)!“ Karolis: „Kol kas vieno atsakymo neturime, bet svarstome, kad tai galėtų būti apartamentai, įdomūs keliautojams, kurie domisi architektūra, konkrečiai modernizmu. Tokių kol kas Kaune nėra, bent jau mes apie juos nežinome.“ Petras: „Šiemet idėjų sėmėmės Tel Avive. Sužavėjo bauhauzo pastatas, kuriame veikia viešbutis, vyksta parodos – ne tik bendrose erdvėse, bet ir kambariuose veikia ekspozicijos, menininkų kūrinius galima įsigyti.“ Karolis: „Kodėl gi šiame bute negalėtų veikti pop-up galerija, pop-up restoranas ar pop-up teatras? Planuojame darbus baigti kitų metų pradžioje. Užsuksite, pamatysite.“

2017

RUGPJŪTIS

2 9

2

Šiuo metu parduodamas ir Kauno centrinis paštas. Gal dalyvausite aukcione? Kas jame galėtų nutikti?

Petras: „Kartais tokios apžiūros pasibaigia ir liūdesiu. Tarkim, savininkas pasipasakoja, kad ką tik nudaužė visas art deco puošmenas, „kad neturėtumėt reikalų su paveldu“.“

Karolis: „Nematau problemos ir tokiam objekte įrengti tarptautinių biurų. Kabinetai ten nėra maži. Galbūt startuoliams tiktų? Multifunkcis pastatas, su viešomis ir privačiomis erdvėmis?“

Petras: „Ne, mums šis objektas didokas. Bet visokių minčių esame turėję. Pavyzdžiui, tarptautinis muziejus galėtų įsteigti savo filialą.“

T

I

N

Ė

2

0

2

Ar yra planuose daugiau objektų, kuriuos įsigytumėte, sutvarkytumėte ir atvertumėte jų duris?

Karolis: „Skelbimus sekame kasdien, tai jau tapo hobiu. Kartais kreipiamės vien dėl smalsumo, nes norime aplankyti paveldinį objektą, nors pirkti intencijos neturime. Tai tarsi pramoga.“

S

S

O

S

Įdomu ir labai pragmatiška, tiesa? Vis dėlto kaip verslui įžvelgti paveldo prasmę? Ar prasminga investuoti į patį miestą , kultūrą?

Karolis: „Žmonėms patinka istorijos. Kodėl gi nepradėjus nuo tokio tipo ekskursijų – pasakojant asmeniškas istorijas? Mane, va, patraukė nuotraukos. Šventės, taurės, šokiai... Įdomi apranga... Tai buvo kažkas kitoniško. Galbūt tai patrauktų ir šiandienos vaikus.“

Petras: „Dar yra paveldo mitai. Kokių tik mums nepripasakoja savininkai!“

Beje, ko jūs, kaip miestiečiai, tikitės iš Europos kultūros sostinės titulo? Ką jis mums duos?

Karolis: „Ir iš bičiulių girdime, žiniasklaidoje rašoma, kad paveldosaugininkai yra siaubūnai, kurie ateina ir baudžia. Visgi, kadangi mes norime būtent išsaugoti tai, kas sukurta, visuomet sulaukiame tik pozityvių atsakymų ir pagalbos.“

Karolis: „Jau dabar duoda. Jau kuris laikas stebime Kauno renesansą. Žmonės tampa atviresni. Jie geriau supranta, ką turi, ir nori tai rodyti kitiems. Dalyvaujame šiame pabudime, žadiname kauniečius. Ką tai duos miestui? Gal láimės? Gal atsikratysime kompleksų? Bus daugiau renginių, veiklų, žmonės dažniau pamatys vieni kitus, taps atviresni, draugiškesni.“

Petras: „Paveldosaugininkai irgi gyvena 2017-aisiais. Todėl mitų bijoti nereikia. Susitikite, pasikalbėkite.“

3 0

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

2017

RUGPJŪTIS

kaunas2022.eu

K

A

U

N

A

S

–

E

U

R

O

P

O

S

K

U

L

T

Ū

R

O

Karolis: „Daugumai verslininkų, kurie šiuo metu to nedaro, trūksta elementarių žinių. Kai pradedi domėtis savo miesto aplinka, istorija, architektūra, supranti ir moralinę, ir finansinę vertę. Viešbučių, kurie yra tiesiog viešbučiai, jau turime daug. Jie patogūs, bet neįdomūs. Galbūt Kauno verslininkams sudėtinga įsigyti objektus? Kai kurie tikrai stipriai suskaidyti, supirkti visų butų neįmanoma.“

Kaip, jūsų nuomone, dabartiniams paaugliams, kurie 2022-aisiais, Kaunui esant Europos kultūros sostine, bus ryškiausi jos veidai ir ambasadoriai, įskiepyti tą simpatiją kaunietiškai aplinkai?

3 1

Ą M E T Į

Paklaustos, kokias tris Kauno vietas rekomenduotų svečiams, TV kanalo „LRT Kultūra“ laidos „Stop juosta“ kūrėjos Jurgė Pridotkaitė ir Svetlana Gužauskienė juokiasi, kad tiesiog pasiūlytų pasižiūrėti visus laidos epizodus.

O jų – jau 30. 15 pristato modernistinę kauno architektūrą, 15 – „pramoninius“ tarpukario maršrutus nuo tekstilės, chemijos, maisto iki aviacijos, ne mažiau svarbios ir asmenybės. Žmonės, negailėję jėgų, proto, finansų tarpukariu, kiti, tęsę, kiek tai buvo įmanoma, pirmų jų pradėtus darbus sovietmečiu, ir tie, kurie miesto istoriją tyrinėja ir susidomėjimą ja žadina šiandien.

„Stop juosta“ stabdo akimirkas Kotryna Lingienė ir Kęstutis Lingys Donato Stankevičiaus nuotr.

3 2

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

2017

RUGPJŪTIS

3 3

Svetlana, garsiai svajodavau dirbti su ja. Prieš keletą metų susitikome, ir anksčiau rodyta laida „Septynios Kauno dienos“ virto nauju TV žurnalu „7 Kauno dienos“.

Į

T

E

M

Ą

Prieš daugiau nei dvejus metus, sumanius „Stop juostą“, televizijai teko įrodyti, kad dar vienos laidos tikrai reikia. Tuo metu nei apie kultūrą Kaune kas labai kalbėjo, nei tas Kaunas kam rūpėjo. O mes, Laisvės alėjos vaikai, – ir LRT Kauno redakcija įsikūrusi čia pat, – vis tikėjome, kad galima ją prikelti. Mums sakė: ką jūs čia gaivinate, leiskite tai Laisvės alėjai ramiai numirti. Laimei, idėja patikėjo UNESCO ir suteikė „Stop juostos“ projektui patronažą.

Kiekviena laida – konstruktyvus, gyvas, staigmenų pažeriantis dialogas tarp praeities ir šiandienos. Ir kartu – sustabdytas laikas, įamžintas etapas.

Todėl ir „Stop juosta“.

Kitą sezoną laidos komanda, jau įvertinta „Pragiedruliais“ kaip geriausios dokumentinės laidos kūrėjai, ieškos kaunietiškojo modernizmo pėdsakų kituose Lietuvos miestuose, kuriuose tarpukariu pastatus projektavo laikinosios sostinės architektai. Taigi nuo Kauno niekur toli nepabėgs.

Na, gal į Berlyną, kuriame, atrodo, yra atradę kūrybinės energijos šaltinį. „Daugiau kaip prieš metus savo iniciatyva lankėmės Berlyne vykusioje Kauno modernizmo parodoje.

Parengę reportažą įsiūlėme jį paro-

3 4

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

dyti LRT laidoje „Labas rytas“, įtikinome kauniečius architektus važiuoti į laidą ir tokiu būdu atstovauti miestui bei pristatyti tuo metu dar mažai kam žinomą Kauno modernizmą“, – pasakoja laidos prodiuserė ir redaktorė Jurgė. Su ja ir režisiere Svetlana susitikome Kauno geležinkelio stotyje – pro šalį dundėję traukiniai padėjo palaikyti pokalbio tempą.

Abi kuriate ir TV laidą „Septynios Kauno dienos“. Kaip radote laiko ir noro dar vienam ypač kaunietiškam projektui „Stop juosta“?

Beje, ar seniai dirbate dviese?

Jurgė: „Esu dirbusi daugelyje TV kanalų – vos tik tapdavo neįdomu, išeidavau. Ir vis matydavau, kaip dirba

Abiem skaudėjo širdis dėl to, kad tradiciškai visi renginiai, visas dėmesys – Vilniuje. Iš pradžių subūrėme idėjinę komandą, kurioje buvo ir menininkų, ir bankininkų, daug planavome. Tuomet nieko neįvyko, bent taip atrodė – idėjos išplito, o po metų mintys virto kūnu. Iš pradžių gal buvome per daug užsimojusios, o dabar darome tai, ką išmanome geriausiai. Smagu, kad tai, kas šiandien verda Kaune, iš dalies yra mūsų anuometinių svaičiojimų rezultatai.“ Vienas įdomiausių „Stop juostos“ momentų yra amžininkų, dirbusių ar kūrusių objektuose, į kuriuos užsuka maršrutai, pasakojimai. Iš jų degančių akių ir besiliejančių istorijų galima spręsti, kad, matyt, dažnai esate pirmosios, paprašiusios pasidalinti savo atsiminimais? Ar tenka laidos svečius ilgai įkalbinėti?

Svetlana: „Visaip būna. Kartais įkalbinėjame, bet vėliau pasakojimo sustabdyti neįmanoma. Labai smagu, o ir svarbu tai fiksuoti. Jau du mūsų laidos herojai – mokytojas Vytautas

Sabataitis ir Vytautas Narkevičius, pastatęs ne vieną tekstilės fabriką Kaune – paliko šį pasaulį, taip pat norėčiau paminėti ir šviesaus atminimo prof. Leonidą Donskį, dalyvavusį pirmuosiuose filmavimuose.

Taigi kartais mes ne tik pirmieji, bet ir paskutinieji fiksuotojai.“ Jurgė: „Laikas šiame projekte labai svarbus. „Stop juosta“ stabdo akimirkas. Kai pašnekovai pradėjo išeiti, supratome, kad ši laida jau yra istorinė, nors į didelius įvertinimus iš pradžių nepretendavome.“ Bet jau sulaukėte bene svarbiausio lietuviškoje televizijoje įvertinimo – „Pragiedrulių“ apdovanojimo. Kaip manote, ar tai susiję su padidėjusiu dėmesiu Kaunui, prie kurio neabejotinai prisidėjo ir pati laida?

Jurgė: „Kai trejus metus tą vaiką čiūčiuoji ir jis ima žengti pirmuosius žingsnius, tai priimi natūraliai. Taip turi būti! Vaikas išlipo iš vystyklų, dabar belieka žiūrėti, ar neužsigaus eidamas.

Kaune mūsų už rankų negraibsto, daugiausia komplimentų girdime iš kitų miestų. Štai skambina vienas vyriškis iš Žemaitijos, sako: ką jūs čia darot? Galvoju, nagi tikrai – ką mes čia darome? Gal kažką negerai darome? O jis, pasirodo, mūsų laidai prasidėjus daugiau niekuo užsiimti negali, taip įdomu, kad turi iki pabaigos pažiūrėti. Vilniečiai sako: koks gražus tas jūsų Kaunas, atvažiuosime pažiūrėti gyvai.

Kauno grožis subtilus, reikia mokėti jį pamatyti, taip pat ir mokėti parodyti. Laidoje tai daro profesionalūs architektai, menotyrininkai, istorikai – Jolita Kančienė, doc. dr. Vaidas Petrulis, doc. dr. Kastytis Antanaitis,

2017

RUGPJŪTIS

3 5

Matyt, ruošdamiesi laidai ir per filmavimą ekspertai irgi kažką nauja atranda?

Į

T

E

M

Ą

Svetlana: „Tikrai taip. Pavyzdžiui, nuostabių atradimų muzikiniame teatre patyrėme su architektūros istorike Jolita Kančiene – radome Kipro Petrausko grimo kambarį, o jame – praustuvą su autentiškomis art deco detalėmis, taip pat įdomu buvo stebėti architektūrologo Vaido Petrulio emocijas įžengiant į „Dirbtinio pluošto“ gamyklos patalpas.“ Jurgė: „Beje, senosiose „Dirbtinio pluošto“ patalpose, manau, lankėmės paskutiniai. Įmonės atstovams lyg nesmagu buvo, kad viskas aptrupėję, o mums tai kaip tik pasirodė labai vertinga. Nedaug belikę autentiškų to meto gamyklų interjerų. Pamatę laidą, supratę, ką ir kodėl fiksuojame, džiaugėsi ir „pluoštiečiai“.“ Kokio amžiaus yra „Stop juostos“ auditorija?

Jurgė: „Jau po kelių pirmųjų laidų gavome laišką iš vienos Kauno rajono mokyklos. Dėkojo už tai, kad laida puikiai tinkama rodyti per patriotinio ugdymo valandėles, klausė, ar bus daugiau maršrutų.

Taigi taip jau nutiko, kad orientuojamės į jaunimą. Gal dėl to, kad mus pačias supa daug jaunų žmonių? Galvojame, kaip jiems tą istoriją sugromuliuoti, įpumpuoti pasididžiavimo, kad jie pamėgtų Lietuvą, savo tapatybę, suvoktų, kokie esame.

Mūsų komandoje taip pat dirba jaunimas, kurį pradžioje tenka laikyti už rankos. Vėliau rezultatai džiugina. Laidą montuoja Juozapas Tamošiūnas ir Akvilė Matulaitytė,

3 6

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

filmuoja Rytis Titas ir Marius Staronis. Žurnalistė – Justina Vertelkaitė, garso režisierė – Lina Pranaitytė.

Laidos vinjetės autorius – Večiaslav Berežok – žinomas plastelino animatorius. Mūsų vinjetė – nulipdyta iš plastelino!

Kalbėdamos su laidos pašnekovais, amžininkais, matome, koks fantastiškas jų tikėjimas besikuriančia valstybe ir meilė Lietuvai. Išvykę mokytis į užsienį būtinai grįždavo ir visas savo žinias bei sugebėjimus realizuodavo Lietuvoje. Dėl to Kaune per nepilnus 20 tarpukario metų buvo pastatyti tūkstančiai pastatų, „užsukta“ daug pramonės šakų.“ Svetlana: „Peržiūrinėdamos Lietuvos archyve rastą medžiagą ne kartą pastebėjome, kaip skiriasi žmonių veidai tarpukariu, sovietmečiu ir dabar.

Kiekvienas laikmetis turi savo ženklus, savo veidus. Tarpukario veiduose – daug laisvės ir meilės.“ Tiesa, laidose pristatote ir per sovietinę okupaciją statytus objektus, sovietinę pramonę. Ar niekas nėra apkaltinęs to laikotarpio romantizavimu?

Svetlana: „Ar galima istorija romantizuoti? Nuo istorijos nepabėgsi.

Mūsų tikslas – parodyti kas buvo – pramonė susikūrė tarpukariu, sovietmečiu – transformavosi, plėtėsi, o nepriklausomybės laikotarpiu beveik viskas dingo.“ Jurgė: „Kalbant apie Kauną, kurdamos laidas supratome, kad pramonę iš esmės nužudė laukinis privatizavimas. Visai neseniai – prieš 20 metų.“ Svetlana: „Taip, pramonės maršrutai iš esmės buvo pramonės griuvėsių skaičiavimas. Jaunimas tai turėtų žinoti. Istorijos vadovėliai bus rašomi vėliau.“

Jurgė: „Tuo pačiu įsitikinome, kad tarpukariu žmonės iš tiesų dirbo vardan tos Lietuvos. Pramonininkai dosniai investavo į kultūrą, švietimą, rėmė menininkus, studentus.

Jei turi daug – daliniesi. Tai buvo norma. Sovietmetis ją panaikino.“ Ko laidos gerbėjai gali tikėtis naujame sezone?

Jurgė: „Toliau tyrinėsime modernizmą, tik jau visoje Lietuvoje, kokia ji buvo tarpukariu. Iš Kauno, tiesa, visiškai neišvažiuojame – architektai, gyvenę Kaune, dirbo visoje Lietuvoje.

Iš esmės sujungsime taškus. Juktar-

pukariu augo ne tik Kaunas, bet mažesnieji miestai. Čia prie mūsų ekspertų komandos prisidės nauji veidai – architektūros istorikės dr. Marija Drėmaitė, dr.

Viltė Migonytė, Lietuvos miestų architektai ir istorikai bei visas būrys amžininikų.

Dar pasidžiaugsiu, kad šiuo metu savo laidas verčiame į gestų kalbą.

Vėliau planuojame ir titrus kitomis kalbomis. Visas „Stop juostos“ laidas galite pamatyti LRT mediatekoje, naujas laidos sezonas – nuo rugsėjo 11-os dienos“.

2017

RUGPJŪTIS

facebook.com/stopjuosta

bibliotekininikas Alvydas Surblys ir kiti.

3 7

1

2

Įprastai naujausius Kaune sukurtus, pagamintus ar kitaip gimusius objektus pristatanti „Merkurijaus“ lentyna šįkart neapribota mėnesių ar metų. Surinkome krūvą leidinių – monografijų, architektūros gidų, net dvi grafines noveles, – kurie, perskaityti ar perversti, padės Kauną pažinti labai įvairiais pjūviais. Juk net ir valgyklų almanachas ar laikinosios sostinės įvaizdžio literatūroje tyrinėjimai gali tapti turisto gidu. Visas knygas galite rasti knygynuose (tikruose ar internete) ar, pavyzdžiui, kaunistikos skyriuje Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje.

3

4

5

J

U

S

6

U

R

I

Merkurijus

R

K

7

M

E

8

11 12 10 9

14

13

3 8

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

2017

RUGPJŪTIS

3 9

Fotografuota Kauno autobusų stotyje, Vytauto pr. 24 (architektas Gintautas Balčytis, 2017 m.)

Komiksas „Miestų istorijos: Kaunas Romantics“

1

6

7

Žemėlapis „Pasišančinėkim“

„Architekturführer Kaunas“

S U J I R

„Valgyklų gidas“

K

U

„Lietuvos tarpukario interjerai 1918–1940“

4

„ Kauno

senamiestis.

Keliautojo žinynas“,

9

M

Vytenis Almonaitis, Junona Almonaitienė („Keliautojo žinynas“, 2015 m.)

5

„Kauno getas 1941–1944“

Arūnas Bubnys (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2014 m.)

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

„Elektros boikotas ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“ Gediminas Kulikauskas („Obuolys“, 2015 m.)

10

Žemėlapis „It’s Kaunastic: Sugihara Route“ (Kauno turizmo

14

„10 litų: Grafinė novelė apie Darių ir Girėną“ Miglė Anušauskaitė, Gerda Jord („Aukso žuvys“, 2014 m.

„Progreso meteoras.

Modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1920– 1940 m.“ Marija Drėmaitė („Lapas“, 2016 m.)

Lina Preišegalavičienė („Vox Altera“, 2016 m.)

Virginija Januškevičiūtė, Laura Klimaitė (2009 m.)

E

R

12

Autorių kolektyvas („DOM Publishers“, 2016 m.)

8

„Laikinoji sostinė lietuvių literatūroje“ Viktorija Šeina (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2014 m.)

(Kauno turizmo informacijos centras, 2016 m.)

3

4 0

11

Autorių kolektyvas („Lapas“, 2015 m.)

Asta Didžiokaitė, Vikas Vikutauskas („Kitokia grafika“, 2015 m.)

2

„Kaunas 1918–2015.

Architektūros gidas“

13

„Tikrasis modernizmas: Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus istoriniam interjerui – 80 metų“ Lina Preišegalavičienė (Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2016 m.)

informacijos centras, 2016 m.)

2017

RUGPJŪTIS

4 1

Maršrutas 07 27 – 08 27

Paroda „Šuolis laike“

1944 m. mirusio Ericho Salomono, vieno Vokietijos fotožurnalizmo pradininkų, ir 1936 m. gimusios Barbaros Klemm spaudos/reportažinės fotografijos sudaro įdomią simbiozę. Perduodamos tam tikrą žinutę jos kartu perteikia tuometinių įvykių politinį, socialinį ir psichologinį kontekstą.

Sekmadienis, 08 06, 19:00

Žaliakalnio turgus, Zanavykų g. 25H

Babtyno-Žemaitkiemio dvaras, Babtų sen., Kauno raj.

Trečiadienis, 08 02, 19:00

„Pažaislio liepų alėjos vakarai“: „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“

Svetingumo kompleksas „Monte Pacis“, T. Masiulio g. 31

Naujo „Romuvos“ sezono atidarymas: „Beatričės bučinys“

Kauno kino centras „Romuva“ (lauko salė), Kęstučio g. 62

Ketvirtadienis, 08 10, 21:30 „Knygos teatras“ pristato pirmąjį savo spektaklį vaikams, bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų biblioteka parengtą pagal Kęstučio Kasparavičiaus apsakymus. Spektaklyje susipina 3 skirtingos istorijos, kurias teatras kviečia patirti liečiant, uodžiant, ragaujant... – pasikliaujant pojūčiais ne tik klausyti, bet ir iš tikrųjų išgirsti, ne tik žiūrėti, bet ir pamatyti.

Grupės pavadinimas ir kūryba„linksmai beprotiškos“ muzikos mėgėjų ausis kutena jau daugiau nei dešimt metų. Tai – gamtoje natūraliomis sąlygomis nesutinkama žodžių kombinacija, sukelianti ilgalaikę migreną gilios prasmės ieškotojams.

„Pažaislio muzikos festivalis“: „Kai susitinka džiazas, klasika ir afrokubiečių ritmai“

Koncerte į vieną sūkurį susilies džiazas, klasika ir afrokubiečių ritmai.

Pasaulyje reta tokių atlikėjų, kaip ansamblio siela, smuikininkė ir vokalistė Yilian Cañizares: Havanoje gimusi, Šveicarijoje gyvenanti, gerbianti praeitį, nujaučianti ateitį ir kiekvieną kerinčia šypsena apdovanojanti menininkė.

Penktadienis, 08 04, 21:30

S U I R O D N E L A

Šeštadienis, 08 05, 20:00

„Žaliakalnio turgaus teatro festivalis“: Spektaklis vaikams „Trumpos istorijos apie...“

Kauno fotografijos galerija, Vilniaus g. 2

K

Rugpjūtis

„Romuvos lauko kinas“: „Broliai“ Kauno pilis, Pilies g. 17

08 03 – 08 30

Plokštelių paroda „Kaip lapė vilką apgavo“ Lietuvių tautinės muzikos istorijos muziejus, L. Zamenhofo g. 12

Parodoje pristatomos 65 vinilinės garso plokštelės su meniškai iliustruotais jų įdėklais, kuriuos kūrė žinomi Lietuvos dailininkai, priklausančios Alytaus kraštotyros muziejaus Vaizdo ir garso rinkiniui.

4 2

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Klerės (Catherine Frot) kasdienybės galėtų pavydėti kiekvienas. Idiliškame moters gyvenime viskas sudėliota į vietas – mylimas akušerės darbas, mediciną studijuojantis sūnus ir sodas su nameliu prie Paryžiaus, jos ramybės salelė. Tačiau vieną dieną lyg griaustinis iš giedro dangaus į šį jaukų pasaulį įsiveržia Beatričė (Catherine Deneuve) – pamotė, prieš 30 metų be jokio paaiškinimo palikusi Klerę ir jos tėvą.

Šeštadienis, 08 05, 20:00

„Pažaislio muzikos festivalis“: „Dedikacija dainininkei Natalie Cole“ Prienų raj., Pociūnų aerodromas

Kauno bigbendo muzikantai ir solistė Vilija Matačiūnaitė pristato net 9 „Grammy“ statulėlių laimėtojos, džiazo legendos Nato Kingo Cole duktės Natalie Cole muzikinį palikimą.

Šis poetiškas dokumentinis filmas – originalą pranokstantis norvegų atsakas Richardo Linklaterio „Vaikystei“ („Boyhood“). Juosta buvo nufilmuota herojų mamos, režisierės Aslaug Holm, per aštuonerius jų gyvenimo metus.

08 11 – 08 25

Marijos Griniuk paroda „The Unbody/Nekūnas“ Kauno pilis, Pilies g. 17

2017

RUGPJŪTIS

4 3

Maršrutas Rugpjūtį blusturgis Šančiuose verda kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį.

Užsukite pirkti, parduoti, dovanoti ir pažindintis.

Marija Griniuk savo kūryboje jungia skirtingas išraiškos priemones – tapybą, video, animaciją, instaliaciją, performansą, kuriomis kalba apie alternatyvias visuomenes, post-apokaliptines vizijas, visuomenės ir individo vietą kritinėse situacijose. Lietuvoje, Danijoje ir Švedijoje gyvenanti ir kurianti menininkė Kaune pristato iš 1970 – 1991 m. mokyklinių uniformų bei dirbtinių medžiagų sukurta tekstilės objektą.

„GM Gyvai“: „Orkesta Mendoza“

Raudondvario pilis, Pilies takas 1, Raudondvaris, Kauno raj.

Ketvirtadienis, 08 17, 21:30

„Romuvos lauko kinas“: „Koledžas“ Kauno pilis

1927-aisiais sukurtas, ko gero, vienas iš labiausiai nuvertintų nebylios komedijos grando Busterio Keatono filmų, pasižymi išradingumu ir visada sugeba prajuokinti. Seansą pristato „Ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“.

Sekmadienis, 08 20, 18:30

August Strindberg spektaklis „Tėvas“ Nacionalinis Kauno dramos teatras, Laisvės al. 71

K

A

L

E

N

D

O

R

I

U

S

Ketvirtadienis, 08 17, 19:00

Rugpjūtis

Penktadienis, 08 11, 18:00

„Pažaislio muzikos festivalis“: „Kartais muzika teka taip ramiai“ Kauno tvirtovės VI fortas, K. Baršausko g. 101

„Merope“ – „world alternative“ muzikos grupė, kurianti unikalią lietuviško folkloro, originalių kompozicijų, akustinių instrumentų bei elektronikos sintezę. Grupė atpažįstama iš jai įprastų ramių tempų ir lygaus ritmo, tarsi vandens raibuliavimo ar senovinių raštų mirgėjimo. Šeštadienis, 08 12, 09:00 – 14:00

Šančių blusturgis

Aikštelė prie „Šančių kiosko“, A. Juozapavičiaus pr. 64

4 4

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Tai viena įdomiausių šiandienos lotynų grupių, kuri apjungia mambo, cumbia, bliuzą ir viską paskanina sodriais psichodeliniais atspalviais. 2016m. grupės albumas „¡Vamos A Guarachar!“ buvo pripažintas geriausiu Lotynų Amerikos muzikos albumu.

Ketvirtadienis, 08 17, 19:00

Grupės „Garbanotas Bosistas“ koncertas

„Adform Kiemelis“, Rotušės a. 20 Viena populiariausių Lietuvos grupių, susprogdinusi daugybę mitų apie tai, kaip turėtų skambėti komerciškai sėkminga muzika, grįžta aplankyti draugų Kaune. Iš kolonėlių liesis gėlės!

Viena žinomiausių Latvijos teatro figūrų Māra Ķimele švedų rašytojo Augusto Strindbergo dramą „Tėvas“ pastatė Klaipėdos dramos teatre. Daugelio įvertinimų susilaukęs spektaklis prieš pat rudens sezoną numalšins kauniečių teatro troškulį.

08 21 – 08 25

Kino stovykla „Filmuoju Kauną“

Kauno kino centras „Romuva“, Kęstučio g. 62 Kauno paauglių laukia filmavimo paskaitos ir praktinės užduotys, koman-

dos formavimo ir savęs pažinimo žaidimai, montavimo kursai, orientacinės varžybos ir ekskursijos po Kauno miestą kartu su „Ekskursu“ ir „Atminties vietomis“ bei masinė filmavimo scena.

Antradienis, 08 22, 18:00

Kuruotos rezidencijos „Centras“ pristatymas Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56

Kaip kuruota meno rezidencija grįžęs festivalis „Centras“ tęsia tiriamuosius vizitus Kaune. Šįkart atvyksta du menininkų kolektyvai – Lehman Brothers (Danija) ir Eglė Kulbokaitė su Dorota Gawęda (Lenkija). Etapinės rezidencijos dalyviai vizito metu kontūruos pasiūlytas temas „Institucija“ ir „Sinapsė“, kurios spalio 20 d. susijungs į bendrą parodą su jau viešėjusiu kolektyvu F.L.O.A.T. (Olandija) tiriančiu „Periferijos“ temą Kauno menininkų namuose.

Vakaro metu kolektyvai pasidalins kūrybinėmis praktikomis ir aktyvins rezidencijos ateities strategijas.

Antradienis, 08 22, 21:00

Premjera: „Šerkšnas“

Kauno kino centras „Romuva“ (lauko salė), Kęstučio g. 62 Naujausio Šarūno Barto filmo premjera įvyko šių metų Kanų kino festivalyje. Filme apie Ukrainos įvykius vaidina prancūzų aktorė Vanessa Paradis (Vanesa Paradis), garsus lenkų aktorius Andrzejus Chyra (Andžejus Čyra), Mantas Jančiauskas.

2017

RUGPJŪTIS

4 5

Maršrutas Ketvirtadienis, 08 24, 18:00

Trečiadienis, 08 30, 19:00

Pažintinė ekskursija „Atrask, tai – Šančiai“

„Pažaislio liepų alėjos vakarai“: Rolandas Kazlas ir „Pakeleiviai“

I

U

S

„Šančių kioskas“, A. Juozapavičiaus pr. 64

Svetingumo kompleksas „Monte Pacis“, T. Masiulio g. 31

Šios ekskursijos-orientacinio žaidimo metu išgirsite pasakojimą apie unikalaus rajono vystymąsi nuo pat seniausių laikų, kuriuos liudija 1933 m. surastas „Šančių lobis“. Ekskursijos dalyviai gaus žemėlapius su siūlomais atrasti objektais. Kai kurie objektai bus pažymėti QR kodu, tad pravers išmanusis telefonas ar kitas įrenginys.

Galite eiti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu, riedlente ar paspirtuku!

„VVV+v“ (Virvė-Virvelė-Virvytė-Virvogalis) – tai fantastiška vaizduotės kelionė, pilna atrakcijų bei įvairių spendimų paieškų. Šioje kelionėje vaikus lydi du profesionalūs šokėjai, kurie padeda užsimegzti tarpusavio ryšius, padėsiančius ir pramogaujant, ir sprendžiant iškylančius sunkumus. S

Šeštadienis, 08 26, 10:00

Sekmadienis, 08 27, 18:00

Nemuno sala

Pažaislio vienuolynas, T. Masiulio g. 31

D N E

„Pažaislio muzikos festivalis“: Baigiamasis koncertas

K

A

L

Idėjų festivalis „Laisvės piknikas“ Pernai lygioje vietoje atsiradęs ir milžiniško palaikymo sulaikęs „Laisvės piknikas“ tapo vienu netikėčiausių ir didžiausių renginių, kuriame apsilankė 10 000 žmonių iš visos Lietuvos. Šiemet „Laisvės piknikas“ žengia naują žingsnį ir kviečia visus į idėjų festivalį. Jo lankytojai kartu su valstybės vadovais, ekonomistais, politikais, visuomenės veikėjais dalyvaus viešuose debatuose, idėjų generavimo dirbtuvėse, klausimų-atsakymų sesijoje. Šeštadienis, 08 26, 11:30

„Žaliakalnio turgaus teatro festivalis“: Teatro laboratorija vaikams VVV+V Žaliakalnio turgus, Zanavykų g. 25H

4 6

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Nowacki (Lenkija) „Odra“, Yan Wang Preston (JK) „Motina upė“.

18:00 Parodos atidarymas. Kauno Fotografijos Galerija (Vilniaus g. 2).

Mayumi Suzuki (Japonija) „Atkūrimo testamentas“.

18:30 Parodos atidarymas. Galerija „Meno Parkas“ (Rotušės a. 27.). Matthew Moore (JAV) „Jūros peizažai“, Päivi Koskinen (Suomija) „Pirmadienis“, Russ Flatt (Naujoji Zelandija) „Nusivesk mane prie upės“.

21:00 Fotografijų projekcijos po atviru dangumi. Kauno pilies amfiteatras (Papilio g.).

09 02 – 09

O

R

Rugpjūtis

Daugiau nei dviejų valandų ir ne mažiau nei dviejų dalių koncertas „Vasaros – rudens dainų kolekcija“ bus išskirtinis tuo, jog jame bus galima išgirsti ir pačias naujausias, dar niekada neskambėjusias ir niekieno negirdėtas dainas.

Renginių ciklas „Sugiharos savaitė“ Įvairios vietos

Penktadienis, 09 01

14-ojo festivalio „Kaunas Photo“ atidarymas Įvairios vietos Galingais akordais „Pažaislio muzikos festivalį“ baigs dirigento Gintaro Rinkevičiaus batutos mosto valdomi Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras bei Kauno valstybinis choras. Įspūdingo italų operos genijaus Giacomo Puccini kūrinio „Messa di Gloria“ partitūrą įgarsins ir tenoras Edgaras Montvidas bei bosas Kostas Smoriginas.

16:00 Parodos atidarymas. Kauno menų inkubatorius (A. Mapų g. 20). Kacper Kowalski (Lenkija) „Šalutinis poveikis“.

17:00 Parodos „Upės“ atidarymas.

Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrius (L. Zamenhofo g. 12). Federico Rios Escobar (Kolumbija) „FRAC“, Jan Caga (Čekija) „Dunojus – mėlynoji upė“, John Trotter (JAV) „Nėra vandens, nėra gyvenimo“, Mathieu Nonnenmacher (Prancūzija) „Apšviesti upę“, Mikolaj

Pirmąkart organizuojama „Sugiharos savaitė“, skirta įamžinti tūkstančius gyvybių išgelbėjusio japonų diplomato Čiunės Sugiharos atminimą, vienija lietuvių, japonų ir žydų tautas Sugiharos istorijoje ir visų įvykių epicentre, t.y., Kaune. Renginių programoje įvairiose Kauno erdvėse numatomi muzikiniai koncertai, simpoziumas, viešos paskaitos, parodos, kūrybinės dirbtuvės ir kiti įvykiai.

Įdomiausius savaitės maršrutus sekite pilnas.kaunas.lt

2017

RUGPJŪTIS

4 7

pilnas.kaunas.lt

„Keliauti – reiškia nusipurtyti visas kasdienines, menkavertes, ydingas dulkes, pamiršti smulkias, o kartais ir stambesnes intrigėles, atsinaujinti ir papildyti savo vidinį aš – tapti didesniu žmogumi“ Antanas Poška (1903-1992) Keliautojas, mokslininkas, antropologas, rašytojas, žurnalistas, vienas pirmų jų lietuvių esperantininkų

KAUNAS PILNAS KULTŪROS Mėnesinis leidinys apie asmenybes ir įvykius Kaune (platinamas nemokamai) Laisvės alėja 59, 3 aukštas

Redakcijos adresas:

Bendradarbiai: Andrijana Filinaitė, Anton Nabolotnyj, Artūras Bulota, Dainius Ščiuka, Donatas Stankevičius, Edvinas Grin, Eglė Šertvyčūtė, Inga PažereckaitėKalėdienė, Julija Račiūnaitė, Kipras Šumskas, Kotryna Lingienė, Kęstutis Lingys, Liudas Barkauskas, Tautė Bernotaitė, Teodoras Biliūnas Globoja:

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖ

TIRAŽAS 10 000 EGZ.

ISSN 2424-4465

Leidžia:

2017 2017 Nr. Nr. 82 (23) (18)