KEIČIA TIE - KURIE KEIČIASI by Kaita Group

KEIČIA TIE – KURIE KEIČIASI

„KIEKVIENĄ DIENĄ DIRBAME

GALVODAMI, KUO NUSTEBINTI

NAUJAKURIUS

IR KAIP PAGERINTI JŲ KASDIENYBĘ NAUJUOSE NAMUOSE.“

Nekilnojamojo turto projektai reikšmingai keičia žmonių ir miesto gyvenimus. Tik galvojant apie tai galima sukurti unikalius sprendimus, kurie prisideda prie architektūrinės miestų raidos ir patogaus žmonių gyvenimo. Mes tuo tikime ir tai mus veda pirmyn. Viršuliškėse projektuojame dangoraižių kvartalą, Žirmūnuose, su Vilniaus universiteto neuromokslininkų pagalba, statome pirmąjį tokį daugiabutį Lietuvoje, sparčiai besikeičiančiame Naujamiestyje duris tuoj atvers dar vienas didžiulis į jokius standartus netelpantis būstų kvartalas. Tai tik keletas jau aštuntus metus skaičiuojančios tarptautinės įmonės „Kaita Group“ pavyzdžių, kurie keičia miesto veidą.

Kiekvieną dieną dirbame galvodami, kuo nustebinti naujakurius ir kaip pagerinti jų kasdienybę naujuose namuose. Džiaugiamės, kai pastangos yra įvertinamos –jau tris kartus mūsų vystomi projektai, visuomenės nuomone, yra pripažinti geriausiais Lietuvoje.

Kviečiu artimiau susipažinti ne tik su mūsų projektais, bet su nekilnojamojo turto rinka ir palydėti Jus kelionėje naujų namų link.

Ugnius Latvys „Kaita Group“ generalinis direktorius

TURINYS

„Kaita Group“ pristatymas

Nekilnojamojo turto rinkos naujienos sostinėje

Kas vyksta Vilniaus NT žemėlapyje?

„Haivo“ – miesto pulsas vos keli žingsniai nuo jūsų durų

Būsto įsirengimo ABC: patarimai ir praktika 14

Kaip gauti palankesnes paskolos būstui sąlygas? 16

Kaip pasilengvinti NT pirkimo procesą? 17

Dizaino tendencijos interjere 18

„Moods“ – subalansuotai gyvenimo pradžiai

Neuromokslininkų sukurti namai

Neuromokslininkė pataria: kaip pasitelkti šviesą geresniam miegui ir energijai?

Vaikų žaidimų aikštelių svarba raidai

„Newton“ – kokybiškas gyvenimas = (gamta + pramogos + paslaugos) x patogi infrastruktūra

Kaip sėkmingai investuoti į nekilnojamąjį turtą?

Kaip susirasti draugų, kai jau nebe -niolika?

„Off“ – nusistovėję standartai? Jiems tariame: @#$% OFF!

Nepažintas Naujamiestis

Kaip miestas atrodo pėsčiojo akimis?

„Youston apartments“ – be jokių...„o tai neminėjau?”

„Youston coliving“ – moki už nuomą, gauni gyvenimą

„DoDay“ – erdvė tavo produktyvumui

Miesto gatvės turgus

„KAITA“ VEDA Į PRIEKĮ

Norime atsidurti ten, kur dar niekas nebuvo. Atskleisti neatskleistas galimybes. Patenkinti nepatenkintus poreikius. Norime išbandyti neišbandytus kelius ir įrodyti – jei tai galima įsivaizduoti, tai galima ir įgyvendinti.

Todėl Lietuvos mums maža. Savo tikslų siekiame ir Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vidurio Europos šalyse.

VYSTOME

Naujos statybos išskirtinius daugiabučius

Miestą konvertuojančius projektus centrinėje dalyje

VALDOME

Didžiausią būstų nuomos portfelį Lietuvoje

Co-living ir co-working projektus

117 965 m²

Bendras plėtros plotas

42 595 m²

Įgyvendintų projektų plotas

25 493 m²

Bendras vystomų projektų plotas

737

Parduota būstų

669

Išnuomota būstų

VILNIAUS „KAITA“ ŽEMĖLAPIS

PILAITĖ

FABIJONIŠKĖS

PAŠILAIČIAI

JUSTINIŠKĖS

VIRŠULIŠKĖS

ŽVĖRYNAS

NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOS NAUJIENOS SOSTINĖJE

Vilniaus nekilnojamojo turto rinka: 2024-ieji augimo ir pokyčių metai

Sostinėje nekilnojamojo turto (NT) rinka 2024 metais intensyviai keitėsi ir tai pajuto tiek nuosavo būsto pirkėjai, tiek investuotojai. Miesto augimas, infrastruktūros plėtra ir gyventojų skaičiaus didėjimas sukūrė naujas galimybes ir keitė NT rinką iš esmės.

Pirminės būsto rinkos plėtra

Šiais metais Vilniuje pirminė būsto rinka sparčiai plečiasi. Pagal „Kaita Group“ duomenis nuo 2024 metų pradžios iki 2024 metų liepos pabaigos būsto pasiūla Vilniaus miesto pirminėje rinkoje pasipildė 28 naujais projektais, kurie pirkėjams pasiūlė daugiau nei 2 500 naujų būstų. Šis augimas rodo, kad NT plėtros tempai yra itin aukšti, o miesto teritorijoje vis dar yra daug potencialo naujiems projektams.

Pirminė būsto rinka, tai rinka, kurioje sukasi naujų būstų, dar neturėjusių savininkų, pardavimas, dažniausiai naujai sukurtuose kvartaluose.

Vystytojų aktyvumas ir projektų mastas

Vilniuje 2024 metais itin aktyviai veikė keletas didžiųjų nekilnojamojo turto vystytojų.

„Kaita Group“ – rinkai pasiūlė 354 naujus būstus dvejuose projektuose (vasario mėnesį startavo „Newton“ su 120 naujų būstų Viršuliškėse, gegužės mėnesį – projektas „Off!“ su 234 naujų būstų Naujamiestyje). Antroje vietoje tarp vystytojų yra „Hanner“ (275 pasiūlyti būstai), trečioje –„Realco“ (234 pasiūlyti būstai). Daugiausiai būstų pasiūlyta Naujamiestyje (475), Verkiuose (447) ir Žirmūnuose (301).“

Rajonų populiarumas ir pasiūlos struktūra

Kai kurie Vilniaus mikrorajonai išlaiko savo populiarumą. Tai lemia jų patraukli vieta, išvystyta infrastruktūra ir nuolat augantis paslaugų sektorius. Tad nenuostabu, kad jų paklausa koreguoja nekilnojamojo turto kainas. 2024 metais lyderių sąraše rasime Naujamiestį, Verkius ir Žirmūnus. Šie rajonai traukia tiek nuosavo būsto pirkėjus, tiek investuotojus.

„Šiuo metu Vilniuje daugiausiai naujų nekilnojamojo turto projektų vystoma šiose vietovėse: Naujamiestyje (15 projektų), Šnipiškėse (12 projektų), Senamiestyje (12 projektų), Pilaitėje (11 projektų) ir Verkiuose (9 projektai). Pagal laisvų ir rezervuotų būstų skaičių pirmauja Naujamiestis (608 būstai), šiek tiek atsilieka Verkiai (554 būstai), toliau Pilaitės (409 būstai), Žirmūnų (393 būstai) ir Šnipiškių (309 būstai) mikrorajonai.“

Kainų kaita, kas vyksta rinkoje?

Vienas aktualiausių klausimų NT rinkoje visad išlieka vienas, tai kaina. Šiais metais sostinės rinka susidūrė su skirtinga kainų dinamika, kuri išsidėstė pagal skirtingus mikrorajonus.

„Apžvelgiant vieno kambario būstų pasiūlos kainas penkiose Vilniaus seniūnijose, turinčiose didžiausią būstų pasiūlą (Naujamiestis, Verkiai, Pilaitė, Žirmūnai ir Šnipiškės) ir atsiremiant į 2024 metų sausio–liepos mėnesius turime tokius duomenis:

Brangiausiai vieno kambario būstai buvo parduodami Šnipiškėse (liepos duomenimis, po vidutiniškai 4 797 Eur/ kv. m), o nuo sausio kainos padidėjo apie 2,9 %.

Šiek tiek mažiau augo kainos Naujamiestyje (vidutinė kaina 4 342 Eur/kv. m., ir 0,9 % padidėjimas nuo 2024 sausio).

Verkiuose vidutinė kaina 3 299 Eur/kv. m ir 1,2 % padidėjimas nuo 2024 sausio). Žirmūnuose vidutinė kaina buvo 2 978 Eur/kv. m., o kaina augo net 4,9 % nuo 2024 sausio. Pilaitėje vidutinė kaina 2 828 Eur/kv. m., tačiau ji krito 2,3 % nuo 2024 sausio.“

Ateities perspektyvos

Šios 2024 metų tendencijos Vilniaus nekilnojamojo turto rinkoje leidžia nuspėti ir ateities pokyčius. Dėl didėjančio gyventojų skaičiaus miestas ir toliau plėsis, tad ir poreikis naujiems būstams išliks. Taip pat tikėtina, kad artimiausiais metais rinkoje vyraus ne tik pirminės būsto rinkos plėtra, bet ir augs dėmesys tvarumui, inovacijoms bei būsto prieinamumui. Investuotojams tai reiškia naujas galimybes, o būsto pirkėjams – platesnį pasirinkimą ir geresnes sąlygas renkantis svajonių namus.

„Ateinančiam pusmečiui prognozuočiau būstų pardavimų augimą. Teigiamą prognozę siečiau su didėjančiu būstų įperkamumu. Tai lemia sparčiau už infliaciją ir būsto kainas augantys atlyginimai, Europos centrinio banko ketinimai mažinti palūkanų normas (tikimąsi, kad 2024 metų pabaigoje, 2025 metų pradžioje EURIBOR 6 mėnesių sieks apie 3 %.), todėl sumažės finansinė našta, perkantiems būstą su paskola. Palyginimui pateiksiu skaičius: dabar (2024 08 16) EURIBOR 6 mėnesių siekia 3,367 %. Taip pat pasibaigęs atostogų sezonas (vasaros metu susitarimų skaičius įprastai būna mažesnis, rinka mažiau aktyvi) ir rinkoje vis atsirandantys nauji projektai. Visa tai lems augantį būstų įperkamumą.“

„Kaita Group“ patarimai norintiems priimti teisingą sprendimą pasirenkant būstą.

Tad, kad būstas būtų tinkamas gyvenimui ir kartu turėtų augančią vertę, reikėtų atsakyti į šiuos klausimus:

VIETA IR INFRASTRUKTŪRA

Ar vieta, kurioje planuojate įsigyti būstą, yra patraukli ir turi gerą susisiekimą su svarbiausiais objektais, tokiais kaip Jūsų darbovietė, vaikų mokykla ar prekybos centras?

RAJONO VYSTYMOSI POTENCIALAS

Ar rajone yra planuojami nauji infrastruktūros objektai, pavyzdžiui, mokyklos ar prekybos centrai ir kaip tai gali paveikti būsto vertę?

RAJONO DEMOGRAFIJA

Ar rajonas populiarus tarp jūsų rato žmonių, pavyzdžiui, šeimų ar jaunų specialistų, ir ar yra nuomos paklausa?

BŪSTO BŪKLĖ IR KOKYBĖ

Ar būstas yra naujas ar senas, ar reikia renovacijos ir kokia yra statybos medžiagų ir inžinerinių įrengimų kokybė šiuo metu?

NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOS SITUACIJA

Ar būsto kainos rajone šiuo metu kyla, ar mažėja ir kokios yra ekspertų prognozės dėl ateities?

PIRKĖJO ILGALAIKIAI PLANAI

Ar planuojate gyventi būste ilgą laiką, ar tai tik laikinas sprendimas, jei taip, ar būstas bus parduodamas ar išnuomojamas ateityje?

ASMENINIAI POREIKIAI

Ar svarbu, kad būstas būtų šalia gamtos ar arčiau miesto centro, ir ar prioritetas teikiamas privatumui ar balkonui, terasoms?

ASMENINĖS FINANSINĖS GALIMYBĖS

Ar įvertinote ne tik būsto įsigijimo kainą, bet ir ilgalaikes išlaidas, tokias kaip komunaliniai mokesčiai, priežiūros, remontų ar būsimos renovacijos išlaidos?

Eliza Dūmanienė

KAS VYKSTA VILNIAUS NT ŽEMĖLAPYJE

„Kaita Development“

Plėtros ir projektavimo skyriaus vadovė

Savivaldybės vaidmuo Vilniaus urbanistikoje

Miesto savivaldybės planai daro tiesioginę įtaką nekilnojamojo turto rinkai. Savivaldybės dėmesys inicijuoja tam tikrų rajonų augimą ir plėtrą. Infrastruktūros vystymas – remontuojami keliai, šaligatviai, statomi viadukai, kuriamos žaliosios erdvės, ne tik gerina gyvenimo kokybę, bet ir didina tam tikrų teritorijų patrauklumą vystytojams. Jiems aktualu pagerintas susisiekimas, komunikacijos. Visa tai vilioja ir gyventojus, kartu jiems pasiūlant viešąsias paslaugas – mokyklas, darželius, sveikatos paslaugas teikiančias įstaigas bei mažinant spūstis.

Vilniaus miesto savivaldybė aktyviai vysto infrastruktūrą, modernizuoja viešojo transporto tinką – papildo jį ekologiškais autobusais, naujais troleibusais, taip stiprindama rajonų patrauklumą ir gerindama gyvenimo kokybę centrinėse sostinės dalyse. Naujamiestyje iš esmės atnaujintos

pagal naują viziją rekonstruota Naugarduko gatvė, kurioje įkurtos poilsio zonos. „Šie pokyčiai vieni pirmųjų pradėję darnaus judumo plano įgyvendinimą, norint miestą padaryti patrauklesniu alternatyvioms transporto priemonėms –dviračiams, paspirtukams, kelionėms pėsčiomis“ – pasakoja „Kaita Development“ Plėtros ir projektavimo skyriaus vadovė Eliza Dūmanienė. Žirmūnuose atnaujintas paplūdimio parkas ir pagerintas susisiekimas, palei Neries krantinę sutvarkytas pėsčiųjų ir dviračių takas, kuris keičia šio rajono susisiekimo galimybes su centrine miesto dalimi. Pagerinta infrastruktūra ir gyvenimo kokybė Žirmūnuose paskatino naujų nekilnojamojo turto projektų plėtrą. Viršuliškių ir Pilaitės dalyje taip pat įrengti nauji dviračių, pėsčiųjų takai –nuo Teodoro Narbuto kalno iki pat miesto centro, atnaujintos gatvės siekiant rajonus daryti patrauklesniais. Sukurta Viršuliškių urbanistinės kalvos vizija, kuri padės įgyvendinti prestižinių gyvenamųjų dangoraižių kvartalą. Šis mikrorajonas vis populiarėja tarp jaunų šeimų, kurioms svarbu geras susisiekimas ir išvystyta infrastruktūra.

nes čia esanti infrastruktūra puikiai pritaikyta jaunoms šeimoms. Pasak Elizos šiaurinės ir vakarinės miesto dalių plėtra ryškesnė dėl Vakarinio miesto aplinkkelio, kuris pagerino šių vietovių susisiekimą. Gyvenamieji kvartalai apsupti parkų ir jaukių gamtos lopinėlių yra itin patrauklūs. Vakarinėje Vilniaus dalyje, ypač Pilaitės, Pašilaičių, Lazdynėlių mikrorajonuose vyko aktyvi daugiabučių ir gyvenamųjų namų plėtra. Šie rajonai populiarėja ir dėl gerai išvystytos infrastruktūros, puikių susisiekimo galimybių ir gamtos, kuri ranka pasiekiama.

Per pastaruosius dešimt metų Vilniuje vyko intensyvi urbanistinė transformacija, o keletas rajonų patyrė itin ryškius pokyčius, daugiausia dėl konversinių nekilnojamojo turto projektų. Šie projektai pakeitė buvusias industrines ar apleistas zonas į modernias gyvenamąsias ar komercines erdves. Ryškiausi Vilniuje pastebimi konversiniai rajonai yra Naujamiestis, Paupys, Šnipiškės ir Žirmūnai.

NAUJAMIESTIS, anksčiau buvęs pramoninis rajonas, pastaraisiais metais sparčiai keičiasi. Buvusių fabrikų, pavyzdžiui „Spartos“, vietoje įsikūrė komercinis pastatų kompleksas „Cyber City“, aplink jį randasi kiti itin patrauklūs verslo centrai pritraukiantys profesionalus, kuriems reikalingi gyvenamieji būstai. Dalis buvusių gamyklų virsta dabar itin populiariais gyvenamaisiais loftais. Juos paprastai renkasi jauni gyventojai, mėgstantys erdvę kuriančias aukštas lubas.

ŠNIPIŠKĖS – kadaise tradicinių medinių namų rajonas su komerciniais elementais šalia miesto centro įgavo naują įvaizdį. Šioje zonoje gimė idėja kurti urbanistinę kalvą, kuri iš esmės pakeitė dešiniojo Neries kranto rajono veidą. Senųjų pastatų vietoje įsikūrė komercinės paskirties dangoraižiai: Vilniaus miesto savivaldybės pastatas, verslo centras „Europa“, taip pat „Quadrum Business City“, „3 Burės“, „Forum Palace“ ir kiti. Šnipiškių transformacija iš pramoninės zonos į šiuolaikinį verslo rajoną paskatino įsikurti daugybę verslų. Galiausiai ši zona tapo prestižine miesto dalimi.

ŽIRMŪNAI taip pat transformuojami iš pramoninės zonos į modernų gyvenamąjį rajoną, kur senosios „kuro aparatūros“ vietoje kyla nauji, miestietiškam gyvenimui pritaikyti, daugiabučiai. Šalia sukurtas naujas didelis Ozo parkas. Atsinaujino viena patraukliausių Vilniaus prekybos zonų – „Ogmios miestas“, siūlantis ne tik gausybę kokybiškų apsipirkimo vietų, bet ir pramogų visai šeimai: zoologijos parką, žaidimų erdves, kavines ir kita.

Šie pokyčiai atspindi Vilniaus miesto transformaciją, suteikdami rajonams naują veidą bei labiau prisitaikantys prie besikeičiančių miestiečių poreikių.

Tolimesnės miesto plėtros kryptys

Pastaraisiais metais Vilnius aktyviai plėtėsi ir į rytus: Kalnėnų ir Pavilnio puses, kur pastatyti prestižiniai gyvenamieji projektai. Šiose teritorijose atsirado nauji gyvenamieji kvartalai. Ilgai laukti nereiks ir išvysime, kaip Minsko plento ir Liepkalnio rajonai taip pat taps itin patrauklūs gyventojams, teigia Eliza, pabrėždama, kad jau paruošta pažangi infrastruktūra, įskaitant gerinamus susisiekimo kelius ir transporto jungtis. Be to, miesto plėtra neišvengiamai tęsis į pietinę Vilniaus pusę – Naujininkų ir Oro uosto kryptimi. Sėkminga Naujamiesčio konversija rodo, kad ir Naujininkai, ypatingai erdvės aplink geležinkelio stotį, sulaukę didelio ir reikšmingo miestui projekto „Vilnius Connect“ įgyvendinimo pakeis savo veidą iš esmės. Tai stiprins šių vietų patrauklumą ir gerins jų įvaizdį, nusikratant stereotipų.

Kurie rajonai išlaiko savo populiarumą?

„Jeigu tik kas parduotų laisvą sklypą Šnipiškėse – mielai jį įsigyčiau“ – juokiasi Eliza. Tačiau, tokių aukso vertės pasiūlymų rasti bus sunku, nes jis jau beveik pilnai apstatytas. Šnipiškių CBD (angl. central business district) rajonas savo sėkmės formulę perkels į atgyjantį Viršuliškių mikrorajoną. Jame suplanuoti ne tik komerciniai pastatai, tarp kurių jau sėkmingai įsikūrė „Sky home“, bet ir kol kas bene vieninteliai vieningos architektūros gyvenamieji dangoraižiai galintys pasiūlyti penthauzo tipo būstus su unikaliais panoraminiais vaizdais. „Tai unikalus ir išskirtinis Vilniaus ateities projektas, apie kurį šiuo metu dar mažai kalbama“ – sako Eliza.

Naujamiestis vienas iš seniausių ir labiausiai urbanizuotų rajonų Vilniuje. Jis yra netoli senamiesčio, turi gerai išvystytą atnaujintą infrastruktūrą ir yra patrauklus dėl jauniems profesionalams aktualių darbo vietų ir kultūrinių įstaigų gausos. Dėl čia įsikūrusios vienaragių bendruomenės Naujamiestis traukia ir kitus startuolius, jų darbuotojus. „Netolimoje ateityje numatytas dar didesnis šio rajono vystymas – bus pradėtas kurti didžiausias Europoje technologijų ir kūrybinių industrijų miestelis „Tech Zity Vilnius“. Šiais metais jau gautas šio verslo centro statybų leidimas. Projektas įsikurs buvusioje „Lelijos“ siuvyklos pastate, užims 15,5 tūkst. kv. m plotą. Jame įsikurs biurai, bendradarbystės ir edukacijų erdvės, konferencijų centras, 7–8 restoranai ir kavinės. Jau pradėti įgyvendinti pokyčiai rodo, kad šis rajonas ir toliau bus plečiamas, atnaujinamas bei bus paklausus artimiausią dešimtmetį. Tai dar labiau padidins Naujamiesčio rajono patrauklumą ne tik verslams, bet ir gyventojams, investuotojams ar turistams.

Šiuolaikinio būsto tendencijos –

į ką turi atsižvelgti statytojai?

Nekilnojamojo turto vystytojai vis dažniau orientuojasi į šeimų poreikius, kurdami namus su patogiu žaliųjų erdvių ir vaikų žaidimų aikštelių pasiekiamumu. „Taip jau susiklostė, kad vilniečiams renkantis būstą labai svarbi yra vieta. Šis aspektas susideda iš dviejų dalių: svarbus geras susisiekimas su pagrindiniais šeimai objektais (darbu, mokykla ir pan.). Taip pat labai svarbu, kad žmonės netoli namų turėtų gamtos lopinėlį, žalumos. Todėl atsižvelgiant į vilniečių poreikius prie gyvenamųjų projektų dažnai pritaikomi parkai, skverai.“ – dalijasi įžvalgomis Eliza. Dėmesys skiriamas ir bendruomenės kūrimui, įrengiant bendrai naudojamas erdves. Pastebima, kad vietose, kuriose paliekama daugiau žalios erdvės iš karto renkasi didesnės grupės žmonių. „Projektas „Moods“ yra to pavyzdys, nes jis specialiai projektuotas sukuriant itin didelį ir žalią vidinį kiemą, kuriame atsiras bendroji erdvė gyventojams. Ši erdvė sukurta atsižvelgiant į neuromokslininkų įžvalgas apie poilsį ir atsipalaidavimą namuose. Didelis dėmesys skiriamas vaikų žaidimų ir poilsio zonoms, siekiant, kad gyventojai jaustųsi patogiai ir galėtų mėgautis kokybišku gyvenimu žaliame mieste“ – pažymi Eliza.

MIESTO PULSAS VOS KELI ŽINGSNIAI NUO JŪSŲ DURŲ

Nedarėme kompromiso nei tavo gyvenimo kokybei, nei patogumui – iki smulkmenų apgalvojome reikalingiausius techninius bei komforto sprendimus, o architektai įdėjo daug pastangų projektuodami būstus, kuriuose yra išnaudota kiekviena erdvė.

Geriausi kaimynai tie, kurie skaniai gamina ir gerai groja, geriausi namai – dėl kurių nereikia sukti galvos. Savos sienos ir lubos tampa namų pertrauka kasdienybės įspūdžiuose. O jie yra svarbiausi, todėl siūlome naują požiūrį į miesto gyventojo namus.

A+ ENERGINĖ KLASĖ REKUPERACINĖ SISTEMA

LANGAI

KLINKERIO IR BETONO ILGAAMŽIŠKAS FASADAS

BŪSTO ĮSIRENGIMO ABC PATARIMAI IR PRAKTIKA

Norint sumažinti būsto įrengimo laiką ir kainą specialistas pataria:

Dirbant su įmone įsirengti namus galite pigiau. Jie gali pasiūlyti geresnes darbų ir medžiagų kainas. Surinkta patyrusių meistrų komanda ir didesniais kiekiais perkamos medžiagos leidžia įmonėms siūlyti konkurencingą kainą.

Dirbant su įmone, kuri atlieka visus namų įrengimo darbus, dažniausiai nereikia turėti savo lėšų, nes tai galima finansuoti per banką, už įrengimą mokant kai butas bus baigtas. Tai ypač aktualu, kai įrengimas finansuojamas banko lėšomis.

Dirbant su įmone terminai visada aiškūs. Tai ypač aktualu jeigu butą nuomojatės. Tad gaištant laiką ieškant meistrų ir derinant darbus užtruksite ilgiau, reiškiasi reikės ilgiau gyventi nuomojamame bute. Susidaro papildomos nuomos išlaidos, neskaitant atsiradusių paskolos įmokų už naują būstą.

Marius Valivonis

MB „Būsto vizija“ direktorius

Būsto įrengimas vienu metu gali būti, tiek įdomus, tiek varginantis ir iššūkių kupinas procesas. Ir visai nesvarbu, tai pirmasis ar antrasis būstas. MB „Būsto vizija“ direktorius Marius Valivonis pataria – „Pirmiausia reikia apgalvoti, kaip planuojate įsirenginėti savo būstą ar planuojate viską organizuoti patys, ar planuojate samdyti interjero dizaino meistrus profesionalus“.

Taip pat svarbu iš anksto nuspręsti, ar norite dirbti su dizaineriais, kurie pasirūpins visais interjero sprendimais ar tik jų dalimi, ar planuojate viską daryti patys, įskaitant medžiagų pasirinkimą ir darbų priežiūrą.

„Jeigu bendrausite su interjero dizaineriais, jie parinks medžiagas, prižiūrės projektą ir atliks darbus, kuriuos reikėtų daryti patiems“ – priduria Marius.

Nusprendus viską daryti savarankiškai

M. Valivonis pataria: „Planuojant darbus patiems, labai svarbu neskubėti ir viską tinkamai apgalvoti, ypač funkcinį buto išplanavimą, elektros instaliacijos taškus, santechnikos ir baldų išdėstymus. Nes, pavyzdžiui, netinkamai įrengus elektros instaliaciją vėliau ją koreguoti bus problematiška ir tai kainuos papildomai.“

Būsto įsirengimo trukmė –nuo ko priklauso laiko terminai?

Būsto įrengimo proceso trukmė gali labai skirtis ir tai priklauso nuo daugybės sąlygų, įskaitant tai, kaip greitai pirkėjas imasi veiksmų įsigijęs būstą. „Čia turbūt vieno teisingo atsakymo nėra, tai labai priklauso nuo žmonių, kurie tą būstą įsigijo. Vieni planuos buto įrengimą dar prieš pasirašant notarinę sutartį, o kiti pradės tik gavę raktus“ – priduria Valivonis.

Jeigu būsto įrengimas atliekamas savarankiškai, su medžiagų pasirinkimu ir sprendimais, šis procesas gali užtrukti nuo 4 iki 6 mėnesių, priklausomai nuo įrengimo sudėtingumo. Tačiau, jei dirbama su dizaineriu, procesas gali trukti ilgiau, nuo 6 iki 9 mėnesių, nes dizaino projektų kūrimas, medžiagų parinkimas ir suderinimas su užsakovais gali užtrukti papildomus 2 ar 3 mėnesius, nes rangovas darbus pradės tik po to.

Kada būtina kreiptis į profesionalus?

„Visus darbus, kuriuose žmonės neturi patirties, geriausia patikėti profesionalams, nesvarbu ar tai būsto įrengimas ar automobilio remontas“ – akcentuoja Marius. Ypač svarbu, kad specialistai būtų įtraukti į darbus, susijusius su inžinerinėmis sistemomis, tokiomis kaip vandentiekis, kanalizacija, šildymas, vėdinimas ir elektros instaliacija. Ekspertas taip pat teigia, kad lubų montavimą, glaistymą, dažymą, plytelių klijavimą, grindų ir durų montavimą taip pat turėtų atlikti profesionalai.

Tačiau, jei turite patirties ir įrankius, kai kuriuos darbus tikrai galite atlikti patys. Tokie darbai, kaip grindų laminato montavimas, kriauklės prijungimas, elektros mechanizmų įrengimas ar generalinis buto valymas po darbų, gali būti atlikti savarankiškai, ypač jei turite reikiamų įgūdžių ir priemonių.

Kaip sumažinti būsto įrengimo laiką ir kainą

„Norint sumažinti būsto įrengimo laiką ir kainą neaukojant kokybės, pirmiausia patarčiau iš esmės nekeisti buto išplanavimo ar įrengtų elektros ar kanalizacijos taškų,“ –rekomenduoja Marius Valivonis. Jis paaiškina, kad dažnai tokie pakeitimai gali padidinti išlaidas: „Pirmą kartą sumokate statytojui už tai, kad padarytų buto pertvaras, o vėliau turite mokėti rangovui už pertvarų išardymą ir naujų sumontavimą.“ Tokie pakeitimai ne tik prailgina įrengimo laiką, bet ir išpučia išlaidų sumą, todėl svarbu iš karto aiškiai apgalvoti ir patvirtinti visus dizaino ir inžinerinių sistemų aspektus prieš pradedant darbus.

KAIP GAUTI PALANKESNES PASKOLOS BŪSTUI SĄLYGAS?

Svarbiausi

klientų paraiškų vertinimo kriterijai

Kaip gauti geriausias sąlygas būsto paskolai? Norint atsakyti į šį klausimą, pirmiausiai pabandysime suprasti, kokius kriterijus bankai taiko vertindami klientų paraiškas. Paskolos gavimo sąlygos labai priklauso nuo kliento finansinės situacijos, pradinio įnašo dydžio ir pajamų stabilumo. Įmonės „Kaita Development“ pardavimų projektų vadovė Rita Demskytė akcentuoja, kad kreipiantis į banką dėl paskolos bus vertinami du pagrindiniai dalykai – turimas pradinis įnašas ir šeimos pajamų bei finansinių įsipareigojimų santykis. Svarbi taisyklė – mėnesio būsto paskolos įmoka kartu su kitais finansiniais įsipareigojimais negalės būti didesnė nei 40 % šeimos pajamų.

Ar būsto statybos etapas veikia paskolos sąlygas ir finansavimo galimybes?

Renkantis būstą svarbu atsižvelgti į jo statybos etapą. Tai gali turėti reikšmingos įtakos paskolos sąlygoms. „Jei klientas nusprendė būstą įsigyti pasinaudojant banko finansavimu, labai svarbu, kuriame etape yra perkamas būstas (statomas, pastatytas). Jei perkamas būstas statomas, tuomet pirkėjas gali įsivertinti, kaip keisis šeimos padėtis, gaunamos pajamos – nuo to priklauso gaunamo kredito dydis. Taip pat, kol būstas statomas, pirkėjas gali kaupti pradinį įnašą, nes plėtotojas suteikia galimybę skaidyti avanso mokėjimą dalimis.“ – sako Rita. Pirkėjui, išsirinkusiam jau pastatytą būstą, pirmiausia reikia atidžiai įvertinti savo finansinę padėtį ir pasiruošimą paskolos gavimui. Kadangi bankai gali siūlyti įvairias sąlygas ir kredito dydžius, todėl svarbu kreiptis į kelis bankus, siekiant rasti geriausią pasiūlymą. „Kaitos“ projektai šiuo atveju yra pranašesni ir tuo, kad ilgamečių partnerysčių su skirtingais bankais dėka klientai atsakymus gauna greitai.

Rita Demskyte

„Kaita Development“ pardavimų projektų vadovė

Kaip gauti geresnes paskolos sąlygas ir sutaupyti?

Renkantis paskolos teikėją, galutinis vertinimo kriterijus neturi būti tik palūkanų norma. Paskolos trukmė, įmokų dydis, papildomos išlaidos pasirašant sutartį taip pat turi būti apsvarstytos ir įtrauktos į šeimos finansų planą. Derybos su keletu bankų padės rasti optimaliausią pasiūlymą, nes kiekvienas bankas gali pasiūlyti skirtingas sąlygas, atsižvelgdamas į jūsų finansinę būklę ir būsto įsigijimo etapą. Tokiu būdu sutaupysite reikšmingą sumą paskolos laikotarpiui. Šiuo metu perkant naujos statybos pirmąjį būstą, nuosavos lėšos skirtos pradiniam įnašui turėtų siekti ne mažiau kaip 15–20 % nuo įsigyjamo būsto kainos. Perkant antrąjį ir kitus nekilnojamojo turto objektus, kuomet jau yra paimtas būsto kreditas, bus taikomas 30 % pradinio įnašo reikalavimas.

„Su bankais galima derėtis dėl sąlygų ir palūkanų dydžio. Kartais būna siūlomos įvairios akcijos, kuomet netaikomi sutarties administravimo mokesčiai, galima fiksuoti mažesnes palūkanas visam sutarties laikotarpiui ar fiksuoti mažas palūkanas sutartam laikotarpiui. Svarbu drąsiai kreiptis į skirtingus bankus ir derėtis dėl geriausių sąlygų.“ – pataria Rita. Taip pat rinkoje yra sukurtų alternatyvių platformų, pvz. lenders.lt ar altero.lt. Jos palygina skirtingų bankų pasiūlymus ir pirkėjas gali pasirinkti jam patraukliausią. Svarbu suprasti tai, kad kiekviena sutartis yra individuali, ji pasirašoma veikiant žmogiškajam faktoriui, todėl nenuleiskite rankų ties pirmuoju pasiūlymu, išsakykite savo sąlygas ir derėkitės.

Katažina Zaleskaja

PAGRINDINIAI ŽINGSNIAI PERKANT BŪSTĄ

„Kaita Development“ pardavimų projektų vadovė

Tiesa, kad pirmojo būsto įsigijimas gali pasirodyti labai sudėtingas. Juk į jį įtrauktos ir kitos šalys ar institucijos: brokeris, notaras, bankas. Per trumpą laiką reikia priimti gyvenimui svarbų sprendimą, todėl lengva pasiklysti atsakant į klausimus – ko aš noriu ir nuo ko pradėti? „Kaita Development“ pardavimų projektų vadovė Katažina Zaleskaja sudėliojo aiškų planą, kas po ko vyksta, kaip nepasimesti perkant savo svajonių namus.

1. Nusistatykite biudžetą ir finansines galimybes, galite kreiptis į banką, kuris tai įvertins.

2. Susirašykite aiškų prioritetų sąrašą:

• Būsto dydis, įvertinant, kaip gali kisti Jūsų šeima per artimiausius 5–10 metų.

• Būsto vieta mieste ir daugiabutyje. Pagalvokite apie savo įpročius – ar Jums maloniau keltis ryte ir gerti kavą balkone ar vakare palydėti saulėlydį pro savo langus? Atstumas iki miesto centro ir kaip jį įveikiate dažniausiai: pėsčiomis, dviračiu, paspirtuku, automobiliu, o gal centras visai neaktualus? Atstumas iki ugdymo įstaigų, parduotuvių ir kitų paslaugų.

• Būsto aplinka. Požeminė ar antžeminė automobilio stovėjimo vieta: ar mokate ryte planuoti laiką, iš vakaro pasižiūrite orų prognozę, galite atsikelti ankščiau ir valyti sniegą nuo automobilio ar ryte praleidžiate visus žadintuvus ir skubate pro duris su sumuštiniu rankoje? Laisvalaikio zonos: ar aktualu didesnės erdvės, kuriose galite susitikti su draugais ar reikalingesnė vaikų žaidimo aikštelė bei galimybė ją stebėti pro virtuvės langą?

3. Išsigryninus poreikius ir galimybes, aplankykite kuo daugiau būstų projektų, susirinkite informaciją apie juos iš pardavėjų, kad sužinotumėte statybos terminus, techninius aspektus, statytojo įsipareigojimus, sutarties sąlygas, avanso mokėjimą ir kita.

4. Radę jūsų kriterijus atitinkančius būstus kruopščiai juos palyginkite.

5. Kai priimate sprendimą dėl savo būsimų namų įsigijimo, pirmiausiai yra pasirašoma preliminari būsto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria abi šalys (pirkėjas ir statytojas ar pardavėjas) susitaria dėl išsirinkto būsto ateities sandorio sudarymo ir dėl pagrindinių jo sąlygų.

6. Po sutarties pasirašymo sumokama sutarta pradinė įmokos dalis, o likęs avansas gali būti išskaidomas ir mokamas dalimis pagal preliminarioje sutartyje numatytą grafiką.

7. Jei būstas perkamas su banko paskola, pirkėjas kreipiasi į banką, jam pateikiamas pasiūlymas ir pasirašoma paskolos sutartis.

8. Jeigu namo statybos dar neužbaigtos, darbų pabaigoje arba sutartą dieną, jeigu namas jau pastatytas, pirkėjas atvyksta priimti atliktų darbų ir pasirašyti turto apžiūros aktą. Pasirašydamas turto apžiūros aktą pirkėjas patvirtina, kad vystytojas įvykdė savo įsipareigojimus, kurie buvo numatyti preliminarioje sutartyje.

9. Pagrindinė būsto pirkimo pardavimo (notarinė) sutartis pasirašoma notaro biure ir turto nuosavybė įregistruojama VĮ „Registrų centre“.

10. Jei būstas perkamas su paskola, tuomet po notarinės sutarties pasirašymo, bankas per 30 dienų perveda vystytojui joje numatytą sumą. Jei būstas perkamas už savas lėšas, tuomet atsiskaitoma prieš pasirašant sutartį pas notarą.

Sveikiname – esate

naujieji būsto savininkai!

DIZAINO TENDENCIJOS INTERJERE

Viktorija Matulevičienė

interjero studijos

„Matu studio” įkūrėja

INTERJERAS. KĄ PASIRINKTI IR KAIP ŽINOTI, KO NORĖTI?

Įsigiję būstą, nuėjote pusę kelio. Siekiant įveikti kitą pusę, jį reikės ir įsirengti. Apie tai plačiau papasakos dizainerė ir interjero studijos „Matu studio“ įkūrėja Viktorija. Pokalbį pradedame nuo pagrindinių dizaino tendencijų. Nors jos ir sparčiai keičiasi, tačiau kryptys išlieka aktualios ilgam. Tad, kas aktualiausia šiandien?

TVARUMAS. Natūralios medžiagos: akmuo, medis, linas. Atsigręžiama į biofilinį dizainą, kuomet būstas kuriamas gamtiškai – daug žalumos, natūralios šviesos. Kartu naudojamos natūralios spalvos, žemiški tonai.

KONTRASTAI. Jie atsiskleidžia per įvairių tekstūrų derinimą. Tai gali būti betonas ir gipsinis moldingas, metalas ir natūralios medžiagos. Visa tai suteikia erdvei gylio ir charakterio.

RETRO. Ypač 70-ųjų ir 80-ųjų stiliai.

MINIMALIZMAS. Akcentuojamas funkcionalumas, paprastumas, šūkis „mažiau yra daugiau“ išlieka aktualus.

EKLEKTIKA ARBA MAKSIMALIZMAS. Tai vis populiarėjanti dizaino krytis: drąsios spalvos, sodrūs raštai, daugiasluoksnės tekstūros.

BIOGRAFINIAI INTERJERAI. Tai interjerui, kurie atspindi savininkų individualumą ir asmeninius pageidavimus. Naudojami unikalūs dekoro elementai, meno kūriniai ir daiktai su šeimos istorija.

Kaip sukurti dizainą, kuris visad išliktų tendencingas?

Įmanoma sukurti madingą, bet aktualumo neprarandantį interjerą. Tam reikės derinti laikui nepavaldžius elementus su šiuolaikinėmis tendencijomis. Dizainerė Viktorija pataria: „Neutralios spalvų paletės, klasikinės formos ir funkcionalumas yra esminiai aspektai, padedantys sukurti nesenstantį interjerą. Norint išlikti šiuolaikiškiems, šiuos elementus galima papildyti lengvai keičiamomis dekoracijomis, tokiomis kaip pagalvėlės, meno kūriniai ar užuolaidos, kurios atitiks naujausias tendencijas. Tai leidžia greitai ir ekonomiškai atnaujinti erdvę, išlaikant ją aktualią ir stilingą daug metų.“ Pagrindinė strategijos dalis – rinkitės neutralumą, subtilumą ir investuokite į kokybiškus baldus ir medžiagas, kurie ne tik atrodo stilingai, bet ir yra ilgaamžiai.

Mažų butų iššūkis: funkcionalumo ir estetikos balansas

Mažų butų įsirengimas reikalauja kruopštaus planavimo ir funkcionalių sprendimų, kad būtų išnaudotas kiekvienas kvadratinis centimetras. Didžiausias iššūkis – sukurti patogią ir vizualiai patrauklią erdvę, netrukdant judėjimo laisvės bei neapkraunant aplinkos. Viktorija akcentuoja: „Svarbiausia naudoti baldus, kurių gabaritai yra pritaikyti mažam būstui, o laikymo sistemos suplanuotos taip, kad kurtų tvarkos jausmą. Taip pat svarbu, kad baldai turėtų daugiau funkcijų, pavyzdžiui: sofa-lova, kavos staliukas-valgomasis stalas.“ Tačiau, funkcionalumą ir patogumą užtikrinti kuriant interjerą savarankiškai gali būti sunku. Todėl verta apsvarstyti galimybę kreiptis į profesionalų interjero dizainerį konsultacijai.

Namai – asmenybės atspindys

Svarbus nuosavų namų interjero tikslas yra atspindėti būsimų gyventojų individualumą, asmeninius poreikius, pagrįsti jo identitetą. Namuose gali atsirasti asmeninių meno kūrinių, iš kartos į kartą perduodamų sentimentalių daiktų arba specialiai pritaikytų baldų įtraukimas. Tokiu būdu interjeras tampa asmeninės istorijos pasakotoju.

Dizaineris sugeba integruoti naujus ir senus elementus į harmoningą visumą ir efektyviai valdyti kliento norus. Viktorija antrina: „Geriausių rezultatų pasiekiame, kai kiekvienas dirba tai, ką išmano. Todėl geras dizaineris yra sėkmingo interjero garantija, padedanti išvengti klaidų ir taupyti pinigus. Mano komandos tikslas yra maksimalus klientų komfortas ir racionalios išlaidos kuriant jų svajonių namus.“

SUBALANSUOTAI GYVENIMO PRADŽIAI

„Moods“ tai neuromokslu pagrįsta namų aplinka –bendradarbiaujame su Vilniaus universiteto mokslininkais, kurie teikia neuromokslu paremtas įžvalgas ir pasiūlymus, kuriuos įgyvendiname kurdami nuosavą namų zoną.

Mokslininkų paremtomis įžvalgomis tikslingai sukūrėme erdves, kurios suteikia sąlygas emocinei bei fizinei gerovei palaikyti bei augti. Daug dėmesio skyrėme vaikų laisvalaikiui, kieme rasite natūralias, žalias žaidimų erdves, kurios pritaikytos palaikyti gerą vaiko raidą ir psichologinę sveikatą.

Energinė klasė

Grindinis šildymas

Rekuperacinė sistema

Uždaras vidinis kiemas su poilsio, sporto ir žaidimo zonomis

Dideli langai

Požeminė automobilių stovėjimo aikštelė

Mažaaukštė statyba

Didžioji dalis būstų su balkonais

Išvystyta infrastruktūra

Klinkerio fasadai

BALANSAS TARP MIESTO IR GAMTOS

Projektas norintiems taupyti laiką ir mėgautis gyvenimu, todėl netoliese rasite visas norimas pramogas ir parduotuves, o ramybe ir gamta pasimėgausite parkelyje šalia namų.

„STENGIAMĖS SUKURTI PAPRASTĄ, NEPRETENZINGĄ,

LENGVAI SKAITOMĄ PASTATO ESTETIKĄ“

Kokybiška ir jauki aplinka. Erdvės, kuriose patogiai jaučiasi žmogus yra viena iš darniai vystomo miesto sudėtinių dalių.

To buvo siekiama rengiant projektą „Moods“. Trijų aukštų pastato korpusai komponuojami aplink nedidelę, jaukią vidinio kiemo erdvę. Ji savo masteliu yra artima Vilniaus senamiesčio kiemų erdvėms. Stengiamės sukurti paprastą, nepretenzingą, lengvai skaitomą pastato estetiką, kuri darniai įsilieja į naujai formuojamą šios vietos urbanistinį audinį.

Architektas

Tadas Balčiūnas

NEUROMOKLSU PAREMTI NAMAI

Kuriant naujos statybos projektą „Moods“ jėgas sujungė –statybos profesionalai „Kaita Group“ ir Vilniaus universiteto neuromokslininkų komanda. Tai unikalus mažaaukštės gyvenamosios statybos projektas, kurio namų aplinka bus suprojektuota remiantis neuromokslu.

„Moods“ architektas Tadas Balčiūnas teigia, kad kuriamas projektas yra pavyzdys, kaip Vilniuje reikia išnaudoti centrines miesto erdves ir kurti naujas bendruomenes. „Vilnius pasižymi dispersiškumu, kai vis po truputį „prilipdomi“ nauji rajonai miesto pakraščiuose. Tokiu būdu Vilnių darome mažiau efektyvų, nes plečiame jo teritoriją, užuot bandę sutvarkyti centrines lokacijas. Naujamiestis buvo ir yra tas sektinas pavyzdys, kaip miesto planavimas gali judėti tinkama kryptimi. Tačiau tokių teritorijų turime ir daugiau. Buvusi vadinamos „kuro aparatūros“ teritorija Žirmūnuose šiuo metu išgyvena tikrą metamorfozę – prireiks vos kelių metų ir ši pramoninė Vilniaus dalis taps nauja patrauklia miesto dalimi“, – sako projekto architektas T. Balčiūnas.

Vykdant šį projektą buvo pasitelkta Vilniaus universiteto mokslininkų komanda. Jų patarimai ir ilgamečių tyrimų rezultatai leido kurti tokią namų aplinką, kuri atsižvelgia į natūralius žmogaus poreikius. Buvo išsiaiškinta, kad spalvos, augalai, eksterjero ir interjero detalės gali būti pritaikyti taip, kad puoselėtų žmogaus fizinę bei emocinę būkles. Lietuvos neuromokslų asociacijos prezidentas prof. Osvaldas Rukšėnas yra įsitikinęs, kad mokslas gali ir turi būti praktiškas. „Esame įpratę manyti, kad mokslas dažniausiai apsiriboja teoriniu lygmeniu ir yra sutinkamas dažniau vadovėliuose nei praktiniame gyvenime. Taip nėra. Tiek pats mokslas, tiek ir mokslininkai visada siekia, kad žinios galėtų padėti įvairiose kitose srityse ar net žmogaus kasdienybėje. Inovacijos kuriamos tam, kad jomis naudojantis galėtume būti pranašesni. Gavę kvietimą prisijungti prie pirmojo NT projekto Lietuvoje, kur mokslininkų turimos žinios bus pritaikytos kuriant geresnę aplinką gyvenantiems, sutikome ir priėmėme tai kaip iššūkį. Esame subūrę šešių Vilniaus universiteto mokslininkų grupę, kuri stengiasi sudėtingus dalykus pritaikyti kasdieniams žmonių poreikiams“ – dėsto prof. O. Rukšėnas.

NEUROMOKSLININKĖ PATARIA:

PASITELKITE ŠVIESĄ IR PAGERINSITE MIEGĄ, ĮSIKRAUSITE ENERGIJOS

dr. Laura Bojarskaitė neuromokslininkė

Miegas ir šviesa

Šviesa yra stipriausias signalas pasakantis mūsų kūnui, kad jau atėjo rytas – laikas budintis, ruošti organizmą dienai ir kad jau atėjo vakaras – laikas organizmą raminti ir ruošti jį miegui. Dėl to, norint pasirūpinti kokybišku nakties miegu bei optimaliu energijos kiekiu dieną, svarbu pasirūpinti tinkamu šviesos kiekiu namuose.

Truputis mokslo

Šviesa mūsų organizmą pasiekia tik per akis. Mūsų akyse yra ypatingos šviesai jautrios ląstelės, kurios informaciją apie šviesos kiekį ir intensyvumą perduoda į specialų smegenų centrą, kuris seka paros laiką – mūsų centrinį biologinį laikrodį. Šis centrinis laikrodis atsižvelgdamas į tai, kiek šviesos mus supa, siunčia signalus toliau, į kitas smegenų dalis ir žemyn visu mūsų kūnu. Jis taip pat duoda tokias komandas, kaip „ką tik gavome signalą, jog šviesos daug, tai reiškia, kad atėjo rytas, junkime variklius, paruoškime organizmą dienai“ arba „šviesos mažai, darosi tamsu, tai reiškia, kad atėjo vakaras, laikas organizmą raminti ir ruošti

miegui“. Šios komandos yra nerviniai signalai ir signalinės biologinės molekulės, tokios kaip hormonai. Jie pasiekia kiekvieną mūsų kūno organą – raumenis, skrandį, kepenis, žarnyną, plaučius, širdį, įvairiausius smegenų centrus, kurie reguliuoja mūsų dėmesį, budrumą, žvalumą ir kitus. Rytais šie biologiniai signalai ruošia raumenis judėjimui, paruošia virškinimo sistemą priimti maistą ir kaip įmanoma geriausiai suskaidyti ir įsisavinti maistines medžiagas, aktyvuoja smegenų budrumo ir žvalumo centrus, kad mes jaustumėmės budrūs, žvalūs ir būtume atidūs dienos metu. Vakarais vyksta priešingi procesai, silpnėjant šviesos intensyvumui, paleidžiami kitokie biologiniai signalai, kurie mus ir visą mūsų organizmą ramina, migdo ir paruošia atstatomiesiems procesams, kurie vyksta miego metu.

Praktiniai patarimai: ryte ir vakare

Labai svarbu yra tai, kad būtent rytinis šviesos signalas „prisuka“ mūsų centrinį biologinį laikrodį – gavęs šį signalą mūsų laikrodis pradeda tikslų 24 valandų skaičiavimą ir atitinkamai diriguoja mūsų organizmo veiklą. Taigi ryte ar pirmoje dienos pusėje negavus šio signalo arba gavus jį gerokai per vėlai yra didesnė galimybė, kad įvairūs mūsų organizmo biologiniai procesai nebus tinkamai sureguliuoti, t.y. vyks jiems neoptimaliu laiku. Palyginimui galite įsivaizduoti automobilį važiuojantį su įjungtu netinkamu bėgiu – kas vyksta? Jis intensyviai dėvisi, dyla visos dalys, stringa, didėja rizika, kad automobilis suges greičiau. Tokie pat procesai vyksta ir su mūsų kūnu. Organizmui dirbant neoptimaliu režimu – kai išorinis laikas nesutampa su mūsų vidiniu laiku – aliname ir perkeltine prasme „drožiame“ savo organizmą, didiname „sugedimo“, t. y. ligų riziką.

Todėl dėl to labai svarbu rytais atsikėlus pasimėgauti natūralia saulės šviesa – išeiti pasivaikščioti ar bent pasėdėti prie atviro lango ar balkone. Rekomenduojama tam skirti bent 15 minučių per pirmą pusvalandį nuo atsikėlimo.

Kokybiškam miegui svarbu vakare, bent 3–4 valandas iki miego, vengti ryškių, intensyvių šviesų. Taigi nors labai sveika natūralios saulės šviesos pasisemti atsikėlus ryte ir dienos metu, vakare svarbu net ir dirbtinės ryškios šviesos privengti, kuri gali išbudinti organizmą.

VAIKŲ ŽAIDIMŲ AIKŠTELIŲ SVARBA RAIDAI

Lauryna Rakickienė

socialinių mokslų daktarė

Ar atsimenate savo mėgstamiausius vaikystės žaidimus? Kokiose erdvėse jie vykdavo? Tuomet turbūt sutiksite, kad vaikai visad renkasi uždaresnes erdves, ją skaidančius elementus. Tai daubelės, kalneliai, nuvirtę medžiai, už kurių galima pasislėpti, žaidimų nameliai ar pačių susikurtos tvirtovės. Galiausiai šie objektai įgyja pavadinimus, kurie tarsi susitikimų orientyrai tampa žinomi visam kiemui. Pasirodo, kad tokie žaidimai yra ne tik užkoduoti vaikų natūralių poreikių, bet ir itin reikalingi jų raidai.

Žaidimai yra vaikų gyvenimo esmė, kuri juos lavina, palaiko sveiką raidą. Tai apima fizinį-motorinį, pažintinį, socialinį-emocinį lavinimąsi, nuo kūdikystės iki pat paauglystės.

Tačiau, aktualiausia – ikimokyklinio amžiaus vaikams. Kartu tai paprasčiausias būdas užtikrinti fizinį aktyvumą. Labai svarbu, kad vaikai turėtų galimybę kokybiškai žaisti savo gyvenamojoje erdvėje. Žaidimai namų kieme vertingi ir tuo, kad ten reguliariai susitinka įvairaus amžiaus vaikai. Tyrimai rodo, kad vaikų žaidimų trukmė ir kokybė priklauso nuo tam paskirtos erdvės. Ne visos žaidimų aikštelės savaime yra tam pritaikytos. Stipriai struktūruotos ir aiškiai suskirstytos, „dirbtinės“ aikštelės ir įrenginiai nėra palankūs žaidimui kurti ir vystyti.

Projekto „Moods“ būstų kiemo žaidimų aikštelės yra kuriamos bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto neuromokslininkų komanda. Tyrimų dėka yra žinoma, kad vertingiausios aikštelės turi būti gamtinės, žalios, natūralios, iškilios. Be to, gamtinės žaidimų aikštelės (angl. nature playgrounds) yra labiau mėgstamos vaikų. Netgi yra nustatytas ryšys tarp žaliose erdvėse leidžiamo laiko ir vaikų bei paauglių psichikos sveikatos, kognityvinių gebėjimų. Galiausiai daugiau laiko gamtinėje aplinkoje praleidžiantys vaikai labiau saugo gamtą, ja rūpinasi.

Žaidimui skirta erdvė

Svarbiausia spalva ir aplinka –žalia. Gausi įvairaus aukščio augalų, kurie atsiskleidžia skirtingais metų laikais. Daug žalumos turėtų būti akių lygyje, naudingos augalų arkos ar iš vijoklinių augalų suformuotos pergolės tampančios pavėsiu.

Erdvė turi būti integrali. Ištrinamos ribos tarp vaikų žaidimo ir visų gyventojų erdvės. Žaidimų aikštelė neatrodo kaip svetimkūnis kieme, ji natūraliai įsilieja į bendrą vaizdą apželdinimu, suoleliais. Takeliai galėtų būti dviejų lygių: platesni – tiesesni, kietos dangos, tinkami važinėtis ratuotomis priemonėmis ir siauresni – vingiuoti, nelygios dangos, skatinantys tyrinėti.

Žaidimų įrenginiai

Jie turi būti mažiau struktūruoti –atsisakoma griežtai apibrėžtų žaidimo aikštelių, kurios orientuoja į tik tam tikrų šabloninių judesių atlikimą

Jie turi būti mažiau kampuoti, tiesių linijų, daugiau aptakumo, lenktų linijų, užapvalinimų.

Žaidimo erdvėje turi būti ne tik fiksuoti įrenginiai, bet ir gausu laisvų dalių (angl. loose parts) – kilnojamų didesnių ir mažesnių objektų, kuriuos vaikai gali laisvai ir kūrybiškai konstruoti ir perdėlioti skirtingais būdais.

Paviršius

Tam tinka įvairus landšaftas: kalvelės, daubos. Jei galimybių nėra, bent iš dalies galima tą efektą pasiekti integravus nedidelį tiltelį. Po juo pasodinant augalų ar įkomponuojant kitokios dangos plotus, pavyzdžiui, smėlio upę.

Medžiagos

Vaikų žaidimų erdvėse naudojamos medžiagos turėtų būti natūralios –mediena, bambukas, akmuo. Visa tai turėtų būti dažyta natūraliomis, neryškiomis spalvomis, žemiškais atspalviais.

Paviršiai turėtų būti skirtingi, stimuliuojantys lytėjimo pojūčius: grublėti, faktūriški, lygūs.

KOKYBIŠKAS GYVENIMAS

= (gamta + pramogos + paslaugos)

x patogi infrastruktūra.

Tai gyvenimas naujame butų ir apartamentų aukštomis lubomis projekte NEWTON.

Jokių +/- kokybei

svarbu, kuo juos užpildysi

Panoraminiai langai

Bendros stogo terasos

PROJEKTO VIZIJA IŠ KŪRĖJŲ PUSĖS

Architektų komanda „Archipoint LT“ kurianti projektą „Newton“ išsikėlė ir laikosi esminio tikslo – atrasti pagrindinius principus, kurie padėtų darniai jungti kompleksą su sparčiai besiformuojančia Viršuliškių architektūrinės kavos panorama.

Architektūrinė „Newton“ idėja yra tęsti, įsilieti į kvartalo urbanistinę struktūrą. Šis dviejų korpusų kompleksas įsilieja į kontekstą ir Viršuliškių architektūrinę kalvą papildys vizualiai grakščiais, į viršų besistiebiančiais, pieštuko tipo, aukštybiniais tūriais.

Gyvenamųjų namų kompleksas „Newton“ taps lengvai identifikuojamais pastatais, pratęsiančiais besiformuojančią Viršuliškių kalvos architektūrinę viziją. „Archipoint LT“ komanda kuria integralią architektūrą, kuri atspindės naujakurių, aplinkos poreikius ir didins urbanistinę vertę.

TERASA ANT STOGO

Du bokštai x dvi terasos. Ant stogo bendruomenei įrengtos terasos atvers 360 laipsnių Vilniaus panoramą. Dėl miestui būdingo aukštingumo, tai reta prabanga. Visą parą, ištisus metus. Nes gyvenimas NEWTON = senojo miesto stebėjimas iš aukšto. Kad ir nuo 18-o.

IŠSKIRTINIS HOLAS

Patirti dangoraižio efektą. Holas kiekviename bokšte – tranzicija iš darbų į namus, iš namų į pramogas. Tūriu ir aukščiu įspūdingą erdvę užpildo autorinis menas skulptūros pavidalu, ilgaamžės akmens masės grindų plytelės, led apšvietimas.

DANGORAIŽIŲ RAJONE

Urbanistinėje Viršuliškių kalvoje formuojasi naujas miesto konceptas, traukiantis bendraminčių bendruomenę, paslaugas ir infrastruktūrą. Maloniausia, kad pro didelius namų langus sostinė – kaip ant delno. Čia stogas ne tik virš galvos, bet ir po kojomis.

KAIP SĖKMINGAI INVESTUOTI

Į NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ

Edita Gudauskienė

„Kaita Development“ pardavimų vadovė

Investicija į nekilnojamąjį turtą – galimybė užsitikrinti stabilias pajamas ir turėti ilgalaikę grąžą. Tai supratę, daug kas renkasi šį investavimo būdą. Tačiau, nuo ko pradėti? Į ką atkreipti dėmesį? Juk tikrai ne kiekvienas būstas gali tapti sėkminga investicija. Į šiuos klausimus padės atsakyti ir patars „Kaita Development“ pardavimų vadovė Edita Gudauskienė.

Investicijos strategijos pasirinkimas

Investuojant į nekilnojamąjį turtą, svarbiausia pradėti nuo strategijos. Galimi du scenarijai: planuojama gauti pajamas iš nuomos arba pasinaudojus būsto vertės padidėjimu jį parduoti vėliau. Abu variantai turi savų privalumų ir rizikų, todėl reikia atidžiai įvertinti: būsto vietą, infrastruktūros plėtrą bei kitus veiksnius. Edita išskiria pagrindinius punktus, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis būstą investicijai: OBJEKTO STOVIS. Svarbu tiek pats butas, tiek namas. Gal nusimato pastato remontas ar renovacija?

STATYBOS METAI. Naujos statybos namai yra ženkliai aukštesnio energetinio naudingumo.

NAUDOTOS MEDŽIAGOS IR SPRENDIMAI statant projektą: kokia garantija yra suteikiama matomiems ar nematomiems statybų darbams, apdailos medžiagoms.

Nuomininkų poreikių rinkoje vertinimas

Šiuo metu, rinkoje populiariausi nuomai ieškomi butai yra vieno arba dviejų kambarių. Šie maždaug 28–42 kv. metrų pločio butai ypač domina jaunus specialistus, studentus ar vienišus gyventojus, nes jie pigesni ir lengviau prižiūrimi.

Didesni, trijų ar keturių kambarių butai dažniausiai domina šeimas su vaikais ar kelis kambariokus, kurie nori dalintis nuomos mokestį. Gaunama nuoma už didesnės kvadratūros butus yra didesnė, tačiau jų atsipirkimo laikotarpis taip pat ilgesnis.

Vietos perspektyvos įvertinimas

Vieta yra pats svarbiausias dėmuo investuojant į nekilnojamą turtą. Strategiškai patrauklioje vietoje esantis būstas turi didesnį potencialą vertės augimui ateityje. Investuotojai turėtų atkreipti dėmesį į infrastruktūros projektų plėtrą: viešojo transporto linijas, komercines zonas ar parkus. Visa tai gerokai padidins būsto patrauklumą. Patrauklumą taip pat kelia ir atstumas iki miesto centro, švietimo įstaigų, pramogų ir darbo zonų. Taip pat svarbu ir būsto unikalumas, pavyzdžiui, matoma panorama, terasos, tik projekto gyventojams pasiekiamos erdvės.

Atsiperkamumo skaičiuoklė

Norintiems išsiaiškinti: per kiek laiko susigrąžinsite pradinę investiciją ir kokios grąžos galima tikėtis kas mėnesį yra sukurta paprasta skaičiuoklė. Ji leis įvertinti, ar norimas būstas yra dėmesio verta investicija. Kartu tai padės palyginti skirtingus investavimo variantus ir pasirinkti finansiškai patraukliausią sprendimą.

Pardavimų vadovė Edita dalinasi formule. Pavyzdžiui, preliminarios nuomos kaina 600 Eur/mėn., būsto kaina 100 000 Eur. Tokio būsto atsiperkamumas yra (600*12)/100 000 = 7,2 %. Tai reiškia, kad investicija atsipirks per 14 metų. Jei investicija atsiperka per daugiau nei 20 metų, tuomet toks NT standartiškai yra mažai patrauklus investicijai.

Klaidos, kurių galima išvengti investuojant į NT

Būsto įrengimo kaštai – nusimatykite ir susiplanuokite būsto pilnos apdailos biudžetą ir laikykitės šio plano.

Būsto išlaikymo kaštai – įvertinkite, kas mėnesį skaičiuojamus mokesčius, kurių nepadengia nuomininkai. Tai bendrijos išlaikymas, kaupiamosios namo lėšos, namo administravimo kaštai arba komunaliniai mokesčiai, kuriuos mokėsite tuomet, kai butas bus negyvenamas.

Per didelės skiriamos laiko sąnaudos –ar viską tvarkysite patys, ar butą pardavinėsite patys, ar ieškosite nuomininkų. Viskam reikia papildomų laiko resursų, kurių prireiks nugnybti nuo darbų ar poilsio.

KAIP SUSIRASTI DRAUGŲ, KAI JAU NEBE -NIOLIKA?

Susirasti naujų draugų gali būti sudėtinga bet kuriame gyvenimo etape, tačiau iššūkių daugėja, kai įžengiame į 30–45 metų laikotarpį. Tai metas, kai daugelis jau turi sukurtas šeimas, karjerą, įgijo skirtingos patirties. Atrodo, kad draugystės poreikis tokiu metu natūraliai turėtų mažėti. Vis dėlto bendravimo poreikis šiuo metu gali būti net aktualesnis nei ankščiau, ypač turint omenyje, kad didėja socialinis atskyrimas bei pasikeičia gyvenimo ritmas.

Žengdami į brandesnį gyvenimo etapą, žmonės dažnai susiduria su poreikiu stiprinti esamus santykius arba užmegzti naujas draugystes. Šiuo metu jau turime sukaupę nemažai patirties, aiškiau suprantame savo vertybes ir tikslus, todėl draugai tampa ne tik pramoga ar socialiniu ratu, bet ir svarbia emocine atrama. Poreikis turėti žmonių, su kuriais galime dalintis savo išgyvenimais, kurie mus supranta ir palaiko, tampa ypač svarbus, nes stiprina mūsų psichologinį stabilumą ir gyvenimo kokybę.

Erikas Siudikas

psichologas-psichoterapeutas

Kodėl su amžiumi tampa sunkiau rasti draugų?

Vienas pagrindinių iššūkių šiame gyvenimo etape yra laiko trūkumas. Darbas, šeima ir kiti įsipareigojimai gali užimti didžiąją dalį mūsų laiko, todėl kartais tiesiog nėra galimybių aktyviai ieškoti naujų pažinčių. Be to, pasikeitus gyvenimo ritmui, galime prarasti natūralią aplinką, kurioje anksčiau buvo lengva rasti bendraminčių, pvz., mokykla, universitetas ar jaunystės draugų grupės. Kitas svarbus veiksnys yra emociniai barjerai. Brandžiame amžiuje mes dažnai jau turime suformuotas stiprias draugystes, todėl kartais natūraliai atsiranda baimė, kad nauji santykiai gali būti ne tokie tvirti ar gilūs. Taip pat gali kilti baimė būti atstumtam ar nesuprastam, ypač jei mūsų vertybės ar pomėgiai skiriasi nuo tų, kuriuos turime su esamais draugais.

Psichologiniai iššūkiai su kuriais susiduriame ir kaip juos įveikti?

Vienas iš dažniausių psichologinių barjerų yra savivertės klausimas. Suaugusieji kartais gali jausti, kad jie nebe tokie smagūs ar svarbūs, kad būtų įdomūs naujiems draugams. Norint įveikti šį barjerą, svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi unikalių savybių, kurias gali pasiūlyti. Taip pat svarbu pripažinti, kad draugystė nėra tik apie bendras pramogas – ji taip pat susijusi su emocine parama, supratimu ir tarpusavio augimu.

Kitas barjeras – socialinis nerimas, ypač jei ilgą laiką neteko aktyviai bendrauti su naujais žmonėmis. Tokiu atveju gali padėti mažų žingsnių strategija – pradėti nuo paprastų pokalbių, dalyvauti renginiuose ar grupėse, kur jaučiama mažesnė socialinė įtampa ir taip pamažu plėsti savo socialinį ratą.

Kur ir kaip suaugusieji gali susirasti bendraminčių?

Šiuolaikinis pasaulis suteikia daugybę būdų padėsiančių rasti bendraminčių. Vienas iš paprasčiausių – prisijungti prie grupių ar klubų, atitinkančių jūsų interesus. Tai gali būti sporto klubai, kūrybinės dirbtuvės, knygų klubai. Kitas puikus būdas – savanoriavimas, tai veikla, kur galima sutikti panašių vertybių ir pasaulėžiūros pagrindų žmonių.

Taip pat draugystės kūrimo galimybės yra patogios gyvenamojoje vietoje. Šiuolaikiniai nekilnojamojo turto projektai vis dažniau akcentuoja bendruomeniškumo svarbą, siūlydami visiems prieinamas erdves: bendro naudojimo terasos, laisvalaikio zonos ir panašiai. Jos suteikia galimybę gyventojams ne tik atsipalaiduoti, bet ir natūraliai įsitraukti į socialinę sąveiką bei kurti naujus ryšius.

Draugystė remiasi bendrumo principu – žmonės tampa draugais, kai juos jungia bendri interesai, vertybės ar veiklos. Gyvenant vietose, kuriose gausu bendrų erdvių, tampa lengviau kurti ryšius su kaimynais, dalintis bendromis patirtimis ir rasti bendraminčių. Bendros erdvės skatina gyventojus susitikti, praleisti laiką kartu ir užmegzti naujus santykius, kurie gali išaugti į ilgalaikes draugystes. Tokie socialiniai ryšiai yra ypač svarbūs tiems, kurie siekia naujų ryšių ir socialinio palaikymo tinklų, ypač suaugusio žmogaus etape.

Kaip užmegzti santykius ir juos palaikyti?

Norint sėkmingai užmegzti ir palaikyti draugystes, svarbu būti atviram ir kantriam. Ne visi santykiai susiformuoja iš karto – kartais reikia laiko, kad atrastumėte bendrų interesų ar patirtumėte svarbių bendrų akimirkų, kurios sustiprintų ryšius. Taip pat svarbu aktyviai įsitraukti į draugystės kūrimą – parodyti susidomėjimą kito asmens gyvenimu, būti empatišku ir atviru.

Taigi, susirasti draugų vyresniame amžiuje nėra lengva, tačiau tai tikrai įmanoma. Svarbiausia yra suprasti, kad šis procesas reikalauja tiek vidinio pasiruošimo, tiek aktyvių veiksmų. Gyvenimas būste, kurio aplinka skatina bendruomeniškumą, gali palengvinti draugysčių užmezgimą ir palaikymą. Atvirumas naujoms patirtims, empatija ir pastangos palaikyti užmegztus santykius gali padėti sukurti gilias ir prasmingas draugystes, kurios praturtins Jūsų gyvenimą.

Nusistovėję standartai? Jiems tariame:

Neeilinių minčių gyventojai renkasi neeilinius namus naujajame

Naujamiesčio butų ir loftų projekte –

Terasa ant stogo

Bendruomenei įrengiama žalioji stogo terasa su ramybės ir poilsio zonomis. Pabūti ryto šviesoje, popiečio saulėkaitoje, po žvaigždėmis. Durys atviros ištisą parą. Nepažįstame konservatyvaus komforto, ribojančio, kada, kur ir ką pridera veikti.

Sprendiniai

Tai uždaras A+ energinės klasės kvartalas, kurio fasadai padengti ilgaamžiu klinkeriu ir apželdinti. Čia buriasi bendruomenė, kintanti drauge su nuolat kintančiu pasauliu.

Šio projekto antžeminės dalies konstrukcijas iš surenkamojo gelžbetonio elementų įrengs šios srities rinkos lyderis UAB „Inhus“.

Architektų vizija

Objektas „Off“ – Naujamiestyje, rajone, kurio drabužis keičiasi ryškiausiai Vilniuje. Tad šis Smolensko g. 5 pastatas puikiai įsilieja. Čia laukia viešbutis, colivingo erdvė, daugiabutis ir kūrybinės dirbtuvės. Pirmame aukšte esančios patalpos palei Smolensko gatvę įgyvendins 15 minučių atstumo idėją. Kuomet įvairios paslaugos yra ranka pasiekiamos: kavinė, kepyklėlė, grožio ar sveikatos paslaugas teikianti studija.

Projektui „Off“, kaip ir pačiam Naujamiesčiui, būdingas perimetrinis užstatymas, kuomet gyvenamoji dalis yra viduje, arti miesto šurmulio, tačiau netrukdanti ramaus gyvenimo. Kartu maksimaliai panaudojami esami pastatai – iš gamybinio tipo transformuojami į kūrybines dirbtuves. Būtent Naujamiestis ir garsėja menininkų, fotografų studijomis, netradicinėmis erdvėmis.

Vidinis kiemas buvo išvalytas nuo automobilių, jie perkelti į požeminę aikštelę, paliekant erdvės įkrovimo stotelei ir bendruomenės poreikiams. Kieme projektuojamos žaliosios kalvos, kurios vizualiai ir funkciškai erdvę skirstys į jaukesnes zonas. Apželdinti fasadai kurs oazės pojūtį. Individualūs kiemai, terasos, vaikų, jaunimo ir senjorų aikštelės išdėstytos ne tik ant žemės, bet ir ant gausiai želdintų stogų.

NEPAŽINTAS NAUJAMIESTIS

Unikalių ekskursijų kūrėjas Albertas Kazlauskas pasakoja, kodėl gimė vis populiarėjantis projektas „Gatvės gyvos“, kas paskatino įsigyti ir atkurti sovietinį bunkerį. Taip pat interviu skaitykite, kaip kojomis

Vilnių pažįstantis gidas dalijasi patarimais, leidžiančiais į miestą pažvelgti turisto akimis ir atskleidžia netikėtas Naujamiesčio vietas, kurių galbūt dar neteko pamatyti net šio mikrorajono gyventojams.

Ieva Karlonė „Kaita Development“ marketingo projektų vadovė kalbina

Albertą Kazlauską

Albertai, pradėkime nuo pradžių, kaip gimė projektas „Gatvės gyvos“? 2015 metais nusprendžiau mesti darbą korporacijoje ir tapti gidu užsienio turistams. Aplinkybės atrodė tinkamos – Lietuvai dėl įvesto euro buvo prognozuotas keliautojų antplūdis, be to, artėjo šiltasis sezonas. Deja, šioje srityje visiškai neturint patirties negaudavau užsakymų, todėl nusprendžiau ekskursijas vesti lietuviškai – draugams, draugų draugams... Entuziastų ratas ėmė spėriai didėti. Teko galvoti apie naujus maršrutus – vietinė publika ne guminė, jos dydis ribotas ir tenka pasiūlyti vis naujų ekskursijų. Taip gimė pirmieji maršrutai po alternatyvias miesto vietas – Naujininkus, Naujamiestį, Lazdynus ir kitus mikrorajonus. Kita kilusi svarbi užduotis – sugalvoti pavadinimą, savotišką prekės ženklą. Su drauge (o dabar jau žmona) sugalvojome pavadinimą, kuris atitiko idėjos dvasią savo skambesiu, dinamika, be to, jis lietuviškas – taip 2015 metų liepą gimė „Gatvės gyvos“.

Kuo Jums ypatingas miesto pažinimas vaikštant?

Daugelis sutiks, kad bene įspūdingiausios patirtys mus pasiekia kelionėse. O juk vaikščiodamas ir atviromis akimis žiūrėdamas į savo miestą, jo istoriją, turi galimybę keliauti kasdien! Tam

nereikia laukti atostogų, be to, tai yra pigu. Juolab, kad Vilnius yra toks daugiasluoksnis miestas, kad jame sau įdomų kampą gali rasti kiekvienas.

Į ką Jūs atkreipiate dėmesį vaikščiodamas Vilniaus gatvėmis? Kur krypsta Jūsų akys pirmiausiai?

Kai žiūriu į žemėlapį visuomet užkabina keistų formų gatvės, atokesnėse vietose tūnantys kvartalai, visokios pilkosios zonos palei geležinkelius. Galų gale, jei tai tiesiog anksčiau niekada nelankyta vieta bet kur, nuo Buivydiškių iki Antakalnio – o tokių yra vis dar daug – iškart smalsu. Vaikštant man visad įdomu stebėti, kaip veikia (ar neveikia) urbanistiniai sprendimai, rasti panašumus ar skirtumus tarp rajonų. Akį visada traukia kas nors seno, ypač jei tai iškrenta iš aplinkinio konteksto – išlikęs medinis namukas, akmeninio grindinio fragmentas, sena namo numerio lentelė. Geri pasakotojai yra medžiai – brandžių medžių alėja gali priminti apie išnykusį seną kelią, egzotiškai atrodantį tarp vėlyvesnio laiko daugiabučių.

Kuo Jums Naujamiesčio rajonas yra išskirtinis?

Naujamiestis man visada atrodė kaip mįslė. Jame gausu pramoninių pastatų, tačiau jauni žmonės – tokie kaip aš – dažnai taip ir nėra matę juose

ūžusių gamyklų. Atrodo, tai buvo taip neseniai, kita vertus, jau praėjusioje epochoje. Neįtikėtinai įdomu ne tik sužinoti šių objektų istoriją, bet ir pačiupinėti gyvai čia gamintus daiktus – kojines, grąžtus, oscilografus. Be to, didelės dalies vilniečių (taip pat ir mano) tėvai ar seneliai yra čia dirbę ir turi visokių rimtų ir juokingų atsiminimų. Be kita ko, Naujamiestis įdomus ir savo urbanistika – jo ypač taisyklingas gatvių tinklas liudija XIX a. pasaulines urbanistikos madas viską braižyti ir raikyti geometriškai taisyklingai – kaip Niujorke, Barselonoje ar Paryžiuje. Kad tai buvo novatoriška Vilniuje, liudija ir pats rajono pavadinimas –Naujamiestis.

Naujamiestyje net turite įsirengęs bunkerį. Nuo ko viskas prasidėjo? Kaip lankytojai reaguoja į šią ekskursiją?

Slėptuvę (bunkerį) Naujamiestyje įsigijome 2019 metais su vieninteliu tikslu – išsaugoti jį kaip istorinį objektą. Tokių civilinės gynybos slėptuvių skaičius vis mažėja, nes jos oficialiai traktuojamos, kaip eiliniai nekilnojamojo turto objektai. Kai 2018–2019 metais Panerių gatvėje, buvusios

Pauliaus Peleckio nuotr.

Fotografas Artūras Žukas

„Lietuvos Automatikos“ įmonės pastatai keitė savininkus, nusprendėme, kad arba mes jį nuperkame ir išsaugome dabar, arba niekada. Nusipirkę turėjome nemažai galvosopio, nes norint paruošti jį lankymui reikėjo atlikti begales įvairiausių tvarkymo darbų. Koją pakišo netinkamas starto metas – 2020 metai, kaip tik per pandemiją, kai visi buvo pririšti prie namų. Tačiau, garsas apie jį vis sklinda ir lankytojų skaičius gausėja. Apie pusė ekskursantų yra užsieniečiai, nuo Singapūro iki JAV.

Fotografas Mantas Bartaševičius

Ką „Gatvės gyvos“ įkūrėjas Albertas rekomenduoja

pamatyti ir nuveikti Naujamiestyje?

Kuo daugiau vaikščiokite pėsčiomis. Kirskite kampus. Užsukite į vidinius kiemus. Ir, žinoma, dairykitės aplinkui, o ne žiūrėkite į telefono ekraną. Taip į savo miestą pažvelgsite turisto akimis.

Pasistiprinti buvusių gamyklų valgyklose –„Lelijos“, „Vilniaus degtinės“, Aklųjų kombinato, „Montuotojo“.

Nusipirkti pigių ir gerų lietuviškų grąžtų firminėje „Grąžtų“ parduotuvėje

Naugarduko g. 102.

Praeiti Smolensko-Panerių-Vytenio-Kauno gatvių stačiakampiu ir stebėti industrinį ir postindustrinį Naujamiestį.

Pažinti žmonių su regos negalia kvartalą ir apsilankyti Lietuvos audiosensorinėje bibliotekoje Skroblų g. 10.

Aplankyti požeminę slėptuvę

Panerių g. 45 – www.coldwarbunker.lt

Aplankyti firminę „Vilniaus degtinės“ parduotuvę

Panerių g. 47 – prie vis dar veikiančios gamyklos!

KAIP MIESTAS ATRODO PĖSČIOJO AKIMIS

Viktoras Bachmetjevas

filosofas, leidėjas, Lietuvos pėsčiųjų asociacijos bendrasteigėjis

kaitagroup.com

Miesto ir pėsčiųjų problematika

Miesto infrastruktūra istoriškai yra pritaikyta automobilių judėjimui ir ilgą laiką dėmesio pėsčiųjų poreikiams buvo skiriama mažai. Vilniaus miesto erdvės yra suprojektuotos taip, kad pagrindinė judėjimo priemonė taip pat būtų automobiliai. Tačiau, galima pasidžiaugti, kad per paskutiniuosius dešimt metų yra pastebimi pokyčiai. Lietuvos pėsčiųjų asociacijos bendrasteigėjis Viktoras Bachmetjevas sako, kad tas pokytis yra, tačiau jis nevienareikšmiškas: „Viena vertus, teigiamas pokytis yra tas, kad pėsčiasis atsirado kaip planavimo subjektas. Prieš gerus dešimt metų vien pats žodis nemažai daliai vystytojų, architektų, o ir miestelėnų kėlė šypseną – pėsčiasis tuo metu buvo tam tikra miestietiško gyvenimo atlieka. Pėsčiomis vaikščiodavo tik tie, kuriems gyvenime nepasisekė, tad ir galvoti apie juos atrodė beprasmiška.“ Šiandien, visų pirma, mieste didesnis dėmesys skiriamas šaligatvių trasoms gerinti, tiesti. Vilniaus miesto savivaldybė pastaraisiais metais įrengė nemažai pėsčiųjų takų tiek centrinėje dalyje, tiek pažintinių takų aplink miestą. Neretai pėsčiųjų takai planuojami ir projektuojami lygiagrečiai važiuojamajai daliai – visa tai rodo dėmesį vaikštantiems mieste.

„Tačiau tai tik viena pusė. Kita, ne tokia teigiama, yra tai, kad vis dar absoliuti dauguma pėsčiųjų takų projektuoti XX a. viduryje, visiškai nesiremiant biheivioristine psichologija, pėsčiomis judančio žmogaus erdvės ir greičio suvokimu ir panašiai. Reikia pabrėžti ir tai, kad per tą laiką atsirado nauji „žaidėjai“ mieste – tai dviračių eismas ir jų takų plėtra. Praktiškai visais atvejais pėsčiųjų takų sąskaita, tiesiog per pusę padalinant jau esamą pėsčiųjų taką.“ – pateikia kitą judėjimo problemą mieste V. Bachmetjevas. Šių srautų neatskyrimą filosofas įvardina, kaip naująja Vilniaus judėjimo tragedija. Prie kurios reiktų pridėti išpopuliarėjusią judėjimo rūšį – elektrinius paspirtukus, kurie važiuoja pėsčiųjų takais. Tad nors ir matome pozityvius pokyčius, tačiau juos nurungia ženklus saugumo mažėjimas pėsčiųjų takuose būtent dėl jais lakstančių elektrinių paspirtukų.

Naujamiesčio gatvių konversijos

Bet grįžkime prie pozityvių pokyčių skiriant didesnį prioritetą pėstiesiems. Tai garsiai nuskambėjusi Naugarduko gatvės konversija. Gatvė, kuri anksčiau buvo orientuota į automobilių eismą, dabar tapo gyvybingesnė: atsižvelgta į pėsčiuosius, dviračių takus ir viešąsias erdves. Konversija apėmė šaligatvių platinimą, naujų medžių sodinimą ir automobilių srautų mažinimą. „Naugarduko gatvė buvo vienas pirmųjų ir turbūt labiausiai nuskambėjusių pavyzdžių Vilniuje – pamenu, jog vien jos atkarpos važiuojamosios dalies susiaurinimas sukėlė karštą diskusijų bangą. Kažkuriuo metu ji buvo tapusi tam tikra eksperimentų ir bandymų aikštele, kas taip pat susilaukė ne visai pozityvių reakcijų.“ –sako V. Bachmetjevas.

Dabar matome, kad visuomenės pokytis yra ryškus ir ši gatvė tapo teigiamu pavyzdžiu, kokios proporcijos turi būti laikomasi skiriant erdvę pėstiesiems ir autotransportui. „Įdomu tai, kad, man rodos, įvyko fundamentalus pokytis –dabar nebegirdžiu komentarų – kam čia viso to reikėjo?

Didžioji dalis miestiečių pripažįsta, kad Naugarduko gatvė iš eilinės tranzitinės gatvės tapo visai jaukia vieta, ten radosi daugiau restoranų, matyti gerokai daugiau pėsčiųjų.“ Naugarduko gatvė ne vienintelė Vilniuje patyrusi tokią konversiją. Visai šalia esanti Algirdo gatvė buvo lygiai taip pat pritaikyta labiau hibridiniam judėjimui mieste. Senamiestyje buvo atsisakyta tranzitinio pravažiavimo ir paliktas tik žiedinis judėjimas automobiliams, kas leidžia mieste keliauti lėčiau ir ramiau.

Miestietis ir jo judėjimo ypatumai

Tęsdami pokalbį aiškinamės, kas yra tas tikrasis miestietis ir kuo jo judėjimas skiriasi nuo kitų vietovių gyventojų. Pirmiausia, galima įvardinti, kad miestietis – tai miesto gyventojas, kuriam būdingas gebėjimas prisitaikyti prie spartaus gyvenimo ritmo, lankstumas ir atvirumas naujovėms. Jis dažnai vertina patogumą – nori įvairias paslaugas, kultūros ir pramogų vietas pasiekti greitai, lengvai ir patogiai. Miestietis dažnai yra socialiai aktyvus, siekia užmegzti ryšius su įvairiomis bendruomenėmis, nori dalyvauti, patirti. Tačiau, atvykusiems iš mažesnių vietovių gyventojams bendruomeniškumas gali kelti ir ne tik pozityvius jausmus. V. Bachmetjevas sako, kad: „Mieste pagal apibrėžimą erdve tenka dalintis. Būtent tai labiausiai šokiruoja į miestą atvykusį gyventoją. Čia turi suprasti, jog bendra arba viešoji erdvė yra neišvengiamas dalykas – ji galbūt ne visuomet patogi, tačiau ji sukuria tai, ko nerasi mažesnio mastelio žmonių gyvenamosiose vietose. Tai skveras, viešasis transportas, opera, kino teatras ir panašūs bendro naudojimo dalykai, visa tai yra neabejotinas miesto privalumas.“ Tačiau, prie šio ritmo neprisitaikantys ir gyvenantys kaimo mieste idėja yra priversti kęsti kamščius. „Noras turėti savo privačią, kaimą imituojančią erdvę: namą su sodu, barbekiu ir batutu, į kurią grįžtama vakare, ir tuo pačiu naudotis miesto

teikiamais privalumais yra daugelio vilniečių svajonė. Tokia svajonė kuri angliškai vadinama urban sprawl, lietuviškai verčiama kaip drieka. Tai ištisus kilometrus nusitęsę privačių namų priemiesčiai, kurių gyventojai pasmerkti dusti kamščiuose. Pastarųjų trijų dešimtmečių urbanistinio planavimo klaidos ir buvusių sovietinių kolektyvinių sodų konversija į tokius priemiesčius sukūrė Vilnių, kuriame atsirado visiems jau įgrisusi spūsčių problema.“ – aiškina V. Bachmetjevas. Šią problemą būtų galima spręsti tankinat Vilnių, tačiau tai daryti reikia atsargiai – protingai ir skoningai.

Darnaus judumo planas Vilniaus mieste: hibridinis kelionių modelis

Pagrindinis darnaus judumo plano tikslas siekia skatinti tvarų judėjimą mieste, mažinant priklausomybę nuo privačių automobilių ir didinant viešojo transporto, dviračių bei pėsčiųjų infrastruktūros patrauklumą. Tai sistemingai daroma ir keičia Vilniaus veidą jau keletą metų iš eilės: naujinami šaligatviai, kuriamos atskiros dviračių ir paspirtukų trasos, populiarėja transporto priemonių dalinimosi platformos. Atsiradusios atskiros juostos viešajam transportui, atsinaujinęs autobusų parkas kelia viešojo transporto patrauklumą miestiečiams norintiems komfortiškai ir išvengiant automobilių spūsčių keliauti miestu.

„Aplinkos humanizavimo idėjos esmė yra visai kuriamai aplinkai taikyti žmogišką mastelį. Tai taikytina iš esmės viskam: ir statinių gabaritams, ir gatvių pločiams, ir transporto greičiams. Pati idėja nėra nauja ir XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje vis labiau taikoma įvairiuose pasaulio miestuose.“ – detalizuoja V. Bachmetjevas. Spūstys, didėjantys atstumai tarp miesto dalių, automobilių užkimštas senamiestis, parkavimosi problemos – visa tai yra pasekmės, kurios atsiranda kuomet miesto plėtra yra pritaikoma ne žmogui,

Moki už nuomą, gauni gyvenimą

YOUSTON co-living – naujas būsto nuomos modelis. Gyvenk naujai įrengtoje stilingoje studijoje, o laiką kartu su bendruomene leisk išskirtinėse laisvalaikio erdvėse. Daugiau nei 1 000 m² pomėgiams, sportui ir pramogoms.

Youstonliving.com +370 633 88555

be jokių... „o tai neminėjau?”

Keliame būsto nuomą į profesionalų lygį. Mes nekuriam absurdiškų sąlygų ir nesikišam, kodėl nuomojiesi ar su kuo gyvensi. Tavo gyvenimas – tavo reikalas. Kai nuomoji iš YOUSTON, tiksliai žinai, ką gauni. Be jokių nesąmonių.

Naujai įrengti, skandinaviško stiliaus loftai ir studijos, skaidri kainodara, visapusė priežiūra, bendros erdvės.

Youstonliving.com +370 660 84331

Erdvė tavo produktyvumui

DoDay. Nauja darbo erdvė, sukalibruota maksimaliam produktyvumui. Mūsų bendruomenę vienija skirtingos veiklos kryptys – vienodas požiūris į darbą. Nepertraukiamas susitelkimas į užduotis tapo šių dienų supergalia, kurią aktyvuoja teisinga aplinka. Čia mes susirinkome versti kalnus, o ne apie juos kalbėti.

DoDay.lt +370 634 22227

MIESTO GATVĖS TURGUS

Istorinė miestų turgų kilmė

Miestų turgų tradicija yra giliai įsišaknijusi žmonijos istorijoje ir siekia Antikos laikus. Pirmieji miestų gatvių turgūs atsirado senovės Graikijoje ir Romoje, kur forumuose ir agorose žmonės rinkdavosi ne tik prekiauti, bet ir bendrauti. Šios turgavietės tapo socialinių ir ekonominių mainų centrais, o kartu formavo ir miesto kultūrą. Viduramžiais, Europoje, gatvių turgūs tapo svarbiausiais prekių mainų taškais, pritraukdami prekybininkus iš skirtingų regionų. Nors tikslios datos, kada atsirado pirmieji gatvių turgūs, nėra nustatyta, bet jų aprašymus galima rasti jau Biblijoje. Keliaujant epochomis toliau, matysime, kad XIII a. miestų augimas ir prekybos plėtra sukūrė sąlygas šių turgų plitimui visame žemyne. Prancūzija ir Anglija yra tarp šalių, kuriose miestų turgūs pirmiausia tapo esminiu miesto gyvenimo elementu, skatinančiu ekonominį augimą ir socialinę sąveiką.

Naugarduko gatvės turgus

Vilniaus Naujamiestyje, Naugarduko gatvės atkarpa tarp Vytenio ir Švitrigailos gatvių, kiekvieną sekmadienį nuo 10 iki 14 valandos virsta gyvu turgumi, kurio lankymas tampa vis labiau vertinama vietos gyventojų tradicija.

Bendruomenės „Naujamiestis. Su meile“ pirmininkė Rita Latvytė prisimena: „Turgų kartu su bendraminčiais sugalvojome organizuoti viename Naujamiesčio kieme – senoje krepšinio aikštelėje, berods 2019 metais. Pavadinome ji „Kiemo turgumi“. Ūkininkus sukvietėm, nes man buvo keista, kodėl Naujamiestyje nėra turgaus.“

Čia, laikinai ribojant automobilių eismą, gyventojai gali mėgautis šviežiomis ūkininkų prekėmis, atvežtomis tiesiai iš Lietuvos kaimų, bei paragauti įvairių patiekalų iš maisto vagonėlių. Naugarduko turgus ne tik suteikia galimybę įsigyti vietinius produktus, bet ir prisideda prie bendruomenės stiprinimo, kur gyventojai susitinka, bendrauja ir dalijasi savaitgalio akimirkomis.

Rita patikslina: „Kai prasidėjo gatvių humanizavimas ir per vieną projekto pristatymą architektai užsiminė, kad galima bus uždaryti dalį gatvės renginiams, aš iškart paklausiau, ar nebus galima ten perkelti „Kiemo turgaus“. Šaunu, kad tuometinis meras Remigijus Šimašius pritardavo bendruomenių iniciatyvoms, todėl buvo lengviau sutvarkyti visus formalumus. Naugarduko gatvės turgus yra bendruomenės „Naujamiestis. Su meile“ organizuojamas renginys, jo metu uždaromas eismas Naugarduko gatvės dalyje ir vyksta prekyba, mainytuvės, pramoginiai renginiai. Stengiamės, kad turguje produkcija būtų kuo šviežesnė tiesiai iš kaimų. Taip pat pradedame organizuoti blusturgius Amatų skvere, norime daiktams suteikti antrą gyvenimą. Tikimės, kad jie taps sekmadienine tradicija, kaip ir Naugarduko gatvės turgus.“

Šis turgus įkūnija miesto gyvenimo dvasią, kurioje svarbu tiek tvarumas, tiek vietos ekonomikos skatinimas.

Miestų turgūs šiandien

Šiuolaikiniai miestų turgūs, tokie kaip „Borough Market“ Londone ar „La Boqueria“ Barselonoje, tampa ne tik apsipirkimo, bet ir bendruomenės traukos centrais, sukviečiančiais žmones savo autentiškumu ir galimybe tiesioginiu bendrauti su gamintojais. Skirtingai nei prekybos centruose, turguje lankytojai gali įsigyti šviežių, dažnai ekologiškų produktų ir paremti vietos ūkininkus. Naugarduko turgus Vilniuje taip pat turi šią tradiciją, siūlydamas jaukią, bendruomenišką atmosferą ir unikalius vietinius produktus. Tai vieta, kur apsipirkimas tampa asmenišku ir prasmingu.