Page 1

Kuo gyvena KTU Alumnai Antrasis naujienlaiškis


Leidinio redaktorė: Agnė Vinkauskaitė Leidinio koordinatorius: Dainius Stasiulis Leidinį maketavo: Domantas Didžiapetris Mūsų partneriai: UAB “Lanksti linija” AB “Alita” UAB “Hidrobalt” UAB “Alytaus duona” “Finansų kredito ir valdymo” asociacija “Baltijos koučingo centras” “Danske” bankas KTU Karjeros centras KTU Studentų atstovybė KTU Start UP space KTU Nacionalinis inovacijų ir verslo centras Kauno Technologijos Universitetas “Miesto sodas” “Alaus namai” UAB “Sonaro” Kung Fu akademija KTU Alumnų koordinatorius Justinas Staugaitis www.ktualumni.lt justinas.staugaitis@ktu.lt +370 648 20 584 Buveinės adresas: K. Donelaičio g. 73, LT-44249, Kaunas, Lietuva

Moteriškumas – talentas, kuris egzistuoja kažkur šalia būtų ir nebūtų stebuklų Mykolas Sluckis


Monika Petraitė, Prof. KTU Vadovų mokyklos direktorė

KTU - tai drąsių, veržlių ir išradingų moterų kelias. Dominuojanti inžinerinė ir didžiąja dalimi vyriška bendruomenė užgrūdina, išmoko tikros partnerystės ir tarpusavio pagarbos, sukuria unikalią erdvę profesionalumo ir tobulumo kelyje. Todėl KTU alumnės – ypatingos. Jos drąsiai sprendžia sudėtingiausius uždavinius, žengia priešakyje, yra stiprios, savarankiškos ir nepriklausomos, o kartu – puikios komandos narės, nes tik kolektyvinė kūryba veda link puikių inžinerinės ir socialinės kūrybos rezultatų. KTU patraukė novatoriškumu ir atvirumu naujovėms dar tada, kai 1991 m. rinkausi specialybę, kokios Lietuvoje nebuvo – verslo (tuomet biznio) administravimą. Studijų metai buvo įdomūs, o kartu sudėtingi. Mūsų kartai teko labai greitai suprasti, kaip žinias paversti pinigais, ir darėme tai sėkmingai. Ekonominė blokada, Lietuvos pramonės restruktūrizacija, daugelio įmonių bankrotas, o kartu atsivėrusios Europai besiformuojančios naujos verslo galimybės sudarė visas sąlygas dirbti ir uždirbti iškart, vos įgijus kritinių žinių bagažą. Taip jau antrame kurse ėmiau dirbti laisvai samdoma verslo derybų vertėja vokiečių ir rusų kalbomis, vėliau ir anglų kalba. Trečiame ir ketvirtame kurse derybų ir verslo vystymo pagalbos reikėjo besikuriančioms lietuvių ir užsienio kapitalo įmonėms, todėl dirbau tiek verslo ryšių vystytoja, tiek pardavimų vadove.

į sudėtingus technologinius ir verslo procesus tapo be galo įdomia kasdienės veiklos ir tyrimų praktika. Buvimas KTU ir darbas su žinioms imliu verslu tiek studijų, tiek tyrimų ir plėtros srityje, leidžia gerai suprasti, kokių vadybos, komunikacijų ir socialinių kompetencijų reikia šiuolaikiniam inžinieriui ir technologiniam verslui. Todėl džiaugiuosi, galėdama kurti naujas žinias, tyrinėti įmones, ir joms vėliau grąžinti jų pačių „inovacijų vadybos“ portretus, dribti kartu su verslo asociacijomis, klasteriais, viešosiomis įstaigomis, vystant jų strategijas, kompetencijų portfelius, ugdant inovatyvias bendruomenes, o svarbiausia - dirbti su studentais ir ugdyti jų aistrą siekti daugiau, plačiau, drąsiau. Jau keleri metai mano vadovauti magistrų darbai globalaus technologinio verslo tematikoje sulaukia išskirtinio Ūkio ministerijos, Lietuvos technologijų ir vadybos draugijos, LMT dėmesio. Pagrįstai didžiuojuosi jaunąja Lietuvos karta.

Bet tai ne viskas, nes KTU kelias, tai ne tik realizacijos darbe, bet ir karjeroje, kelias. Vystydama mokslo tyrimus, studijas, kartu tapau ir tarptautinio lygio inovacijų politikos eksperte, dirbau Europos Komisijos aukščiausio lygio darbo grupėse, tarptautiniuose tinkluose, kartu kuravau mokslo veiklą KTU Verslo strategijos institute. Su metais ateina patirtis ir parengtis didesniems darbams. Nuo 2011 m. vadovavau Socialinių mokslų fakultetui, teko valdyti sudėtingą restruktūrizacijos procesą, vėliau į jį įjungiant ir Humanitarinių mokslų fakultetą, kartu plėtojant naujus produktus ir rinkas, telkiant ir parengiant bendruomenę ženkliems pokyčiams. Tai unikali patirtis. Tačiau iššūkiai ir nauji siekiai - KTU kasdienybė, todėl šiandien dirbu vystydama naują struktūrą – KTU Vadovų mokyklą. Greta to, diegiame radikaliai naujus studijų procesus ir dėstymo metodus, parsivežtus iš Stanfordo, Be viso to labai rūpėjo ir mokslas, noras pažinti Berklio, Aalto universitetų. Džiaugiuosi, galėdaverslą, organizacijas kaip sistemą, sudėtingą, technologinę, globalią susijusių įmonių ir verslo ma būti čia, kur kuriamas technologinių žinių ir santykių struktūrą, nuolat verčiančią pasaulį suk- verslo praktikos avangardas. Kasdien. tis. Užaugau kelių kartų inžinierių šeimoje, kai Visoms Lietuvos moterims, o ypatingai KTU kurie jų darbai ir dabar demonstruojami Lietualumnėms, linkiu sėkmingos karjeros, solidaruvos technikos muziejuose, todėl technologijos mo siekiant gausesnės reprezentacijos aukšir inovacijos, inžinierinė kūryba visuomet buvo sava ir natūraliai traukė kaip pažinimo objektas. čiausiame lygyje – įmonių tarybose, direktorių Technologinio verslo vystymas, žinių perkėlimas valdybose, geros sveikatos ir asmeninės laimės! 4 | KTU Alumni naujienlaiškis

5 | KTU Alumni naujienlaiškis


Ar išeina pragyventi iš mados, kaip meno? Olesia Les – ambicinga Kauno technologijos universiteto absolventė, kurianti savo mados liniją. Jaunąją verslininkę kalbina Dainius Stasiulis. Labas, Olesia. Dažnai žmogaus darbai kalba už jį, tačiau vis tiek, ar galėtum keliais sakiniais pristatyti save? Esu Olesia Les, aprangos dizainerė, kilusi iš Visagino. Jau nuo mokyklos laikų domėjausi madomis, drabužių kūrimu, dizainu, tačiau labai trūko žinių. Todėl nusprendžiau stoti į Kauno technologijos universitetą (KTU), čia baigiau bakalauro ir magistro studijas. Studijavau aprangos ir aprangos mados inžineriją. Nuo pradžių siekiau savo tikslo tapti inovatyvia ir kūrybinga dizainere, kurios darbai džiugintų žmones, šiuo metu kuriu savo rūbų verslą.

Foto Gediminas Daškevičius KTU Alumni naujienlaiškis | 6

7 | KTU Alumni naujienlaiškis


Kodėl pasirinkai KTU?

„kažko trūksta“, norisi mokytis toliau.

Kaip jau minėjau, man trūko žinių, labiausiai - techninių. Pasidomėjau ir, galvodama apie ateities perspektyvas, nusprendžiau pasirinkti KTU, nes čia tikėjausi gauti pilną komplektą tiek meno, technologinių žinių, tiek ir gamybos. Galvodama apie ateitį, prisimindavau posakį „Šiandien esame smulkus, rytoj gal būt būsim dideli“ - ėjau tikslingai ir siekiau įstoti į KTU. O dabar, baigusi studijas, pradedu žengti verslininkės žingsniais.

Kokie dėstytojai tau labiausiai patiko?

Kodėl pasirinkai technologines, o ne meno studijas?

Labiausiai patiko tie, kurie bendraudavo betarpiškai, mokydavo ir dirbdavo su studentu kaip su kolega. Žinoma, labai svarbus ir mūsų požiūris. Kai mes pradėjome žiūrėti į mokslą rimtai, tada ir į mus pradėjo žiūrėti rimčiau. Labai svarbu, kad vyktų bendradarbiavimas. O kaip manai, ar būtum išsivertusi be mokslo? Ar būtum galėjusi pasiekti visai tai, ką dabar pasiekei?

Gal ir būčiau galėjusi. Aš judėjau tikslingai, jau mokykloje bandžiau kažką kurti, daryti, bet be Galėjau aprangos dizainą studijuoti Dailės universiteto tai būtu buvę daug sunkiau. Būčiau akademijoje, tačiau ten būtų buvęs tik menas. Tai labai reikalinga ir vertinga, bet suvokiau, kad užtrukusi ilgokai, kol susirasčiau ir įsisavinčiau vien menu negalėsiu apsiriboti. Supratau, kas jei reikiamas žinias. norėsiu žengti žingsnius mados srityje, tai teks Universitetas labai gera vieta ne tik išmokti nauviską, viską daryti pačiai. Be tų technologinių – jų žinių, bet ir susirasti tinkamų kontaktų, pažininžinerinių žinių negalėsiu padaryti nieko arba kursiu tragiškai nekokybiškas kolekcijas. Taip pat čių. Tai vieta, kuri man suteikė daugiau paskatos siekti savo tikslo, parodė kelius ir takelius. ir mokytojai paskatino pasirinkti KTU. Kaip tau sekėsi studijų pradžioje, gal turėjai išankstinę nuomonę apie būsimas studijas? Kaip studijas vertintum dabar, būdama alumni? Kai stojau mokytis, buvo įvairių stereotipų, baugoka. Įstojus pirmi metai tikrai buvo nelengvi, planavau mesti studijas, kankino abejonės, kam čia aš stojau, aplankydavo mintys važiuoti į užsienį, kur, maniau, laukia geras gyvenimas, bet atlaikiau. Trečiame kurse prasidėjo tai, ko man reikėjo, tada buvo vienintelė dilema, kaip viską sutalpinti į galvą ir kad niekas iš jos nepabėgtu, nes viskas buvo taip naudinga. Pabaigusi bakalauro studijas, pamaniau, kad kol yra galimybė mokytis, o juolab nemokamai, būtų tikrai kvaila to nedarytį. Įstojusi į magistro studijas, nesigailėjau nė vienos dienos, čia viskas buvo kitaip, jau mokausi kartu su dėstytojais, kaip kolega su kolega. Kaip sakydavau, man „atsivėrė trečioji akis“.

Foto Teodoras BIliūnas KTU Alumni naujienlaiškis | 8

Atsirado galimybė tyrinėti ir dirbti su kitais kolegomis, kurie domėjosi ta pačia sritimi. Dabar po studijų pasikalbame su gupiokais ir sakome, 9 | KTU Alumni naujienlaiškis

Žinoma, įgytos žinos neapsakomos, bet be nuoširdaus darbo, noro ir pastangų neturėčiau taip daug. Kokie didžiausi tavo pasiekimai? Didžiausias pasiekimas Universitete, tai įgytas pomėgis skaityti ir mokytis, iki universiteto aš nemėgau to daryti. Dabar pabaigus studijas iš ilgesio mokytis, imu skaityti, domėtis įvairiomis naujovėmis. O nuolatinis mokymasis ir žinių siekimas atsispindi ir mano darbuose. Keliu sau aukštesnes karteles, neleidžiu sau palikti „kliurkų“, kur anksčiau galvodavau, kad „vis tiek nesimato“. Tai yra labai gerai. Kalbant iš profesinės pusės, jei studijuodama Universitete nebūčiau pasidalinusi savo mintimis su dėstytoja, gal tos mintys būtų likusios tik ant popieriaus, o dabar, su dėstytojos paskatinimu tai - kolekcija. Nemažai parodų aplankiau su šiais kūriniais, dabar jau sistemingai vis išleidžiu naujas kolekcijas.


Dabartiniai pasiekimai, tai įteisinta veikla, jau nebe vien mėgėjiški darbeliai. Aš iš to pradėjau gyventi, tai yra mano verslas, mažas, bet verslas. Įkūriau tinklalapį www.olesiales.com, plečiuosi, daugiau dirbu, daugiau užsakymų. Tendencijos geros, ateityje gali tekti net samdyti žmones. Ar išeina pragyventi iš mados, kaip meno? Jeigu būtų vien menas, tada būtų sunkokai, bet dabar, kurdama meną, aš planuoju ir technologinius sprendimus, apie kuriuos sužinojau Universitete. Ne kiekviena haute couture suknelė yra nešiojama ir padaryti ją nešiojama yra pelningas verslas - kad būtų tikrai gražu, patogu ir inovatyvu. Taip kuriant pragyventi galima. Žinoma, nesakau, kad visa tai jau atsispindi mano darbuose, bet aš to siekiu ir einu tikslingai siekdama šio tikslo. Kokių patarimų galėtum duoti moksleiviams, kurie galbūt planuoja eiti tavo keliu? Nebijokite klysti. Nes kai suklysti, jautiesi blogai, norisi viska mesti, tačiau dažniausiai tokiose situacijose būni per žingsnį nuo įgyvendinimo. Jei jaučiate, kad norite kažką daryti, tada būtinai darykite, jei mylite tam tikrą darbą, tai sėkmė pati ateis, nes jūs atsiduosite tam darbui. Kalbant apie dizaino verslą neįmanoma jo daryti nemylint, tenka iškentėti daug kritikos, reikia labai daug motyvacijos dirbant šioje srityje. Negalima palikti svajonės, tai būtu labai liūdna. Taip pat linkiu nebijoti pradėti, būti užsispyrusiam vykdant veiklą ir visada dalintis savo mintimis, pasakoti apie savo veiklą. Negalima užsidaryti, mąstant, kad tik kad niekas nepamatytų ir nesužinotų mano paslapties, visada reikalinga nuomonė iš šalies, todėl mes privalome bendrauti. Patartina bendrauti su skirtingos srities žmonėmis, nes jie tavo mintis pamatys kitaip, kadangi turi kitokias kompetencijas, taip galima gauti fantastiškų patarimų.

KTU Alumni naujienlaiškis | 10

11 | KTU Alumni naujienlaiškis

Foto Gediminas Daškevičius


Šiuolaikinė moteris inovacijų pasaulyje Violeta Kaunelienė - Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslų daktarė, dėstytoja ir viena iš nedaugelio intelektinės nuosavybės valdymo specialistų Lietuvoje. Tarptautinės moters dienos išvakarėse apie karjerą, profesinius iššūkius ir inovacijas su Violeta kalbasi Karolina Petrokaitė. Violeta, moteris ir inovacijos – ar tai suderinama? Žinoma, yapč, jei kalbame apie bendradarbiavimą – čia moterų diplomatiškumas, racionalumas įgyja vis didesnę reikšmę. Visame pasaulyje vis daugiau moterų domisi inovacijomis ir technologijomis ir Lietuva tikrai nėra išimtis. Tobulėti šioje srityje, žinoma, dar yra kur, nes moterų lyderystė inovacijų srityje Lietuvoje dar tik prasideda, tačiau ne paslaptis, jog moterys geriau tarpininkauja konfliktų valdyme ir ieškant kompromisų – moterys iš prigimties yra puikios interesų atstovės.

KTU Alumni naujienlaiškis | 12

13 | KTU Alumni naujienlaiškis


bė dažnai tampa potencialia interesų konfliktų sritimi, todėl labai svarbu, nepažeidžiant interesų, gebėti sėkmingai komercializuoti mokslinę produkciją. Tarptautinėje praktikoje intelektinė nuosavybė laikoma bene svarbiausiu verslo turtu, kuriančiu konkurencinį pranašumą – daugelis tarptautinių kompanijų komerciškai sėkmingai disponuoja vadinamaisiais „patentų portfeliais“. Norint sėkmingai konkuruoti tarptautinėse rinkose, Lietuvoje sukurti produktai turi turėti didesnę pridėtinę vertę, kurią gali įgyti „intelektinio užtaiso“ dėka. Manau, jog būtent todėl aktyvus intelektinės nuosavybės valdymas turi tapti svarbia Lietuvos įmonių verslo vystymo strategijų dalimi. Kas ir kokiais klausimais dažniausiai kreipiasi į Jus? Jūsų žinios apie inovacijas sufleruoja, jog ši sritis Jums gerai pažįstama - papasakokite, kaip viskas prasidėjo? KTU yra manoji „Alma Mater“ - čia prabėgo geriausi mano studijų metai. Akademinė veikla man buvo įdomi, todėl nedvejodama pasirinkau doktorantūros studijas - 2000 m. įgyjau technologijos mokslų daktaro laipsnį aplinkosaugos inžinerijos srityje ir pasilikau dirbti KTU. Mano profesiniai lūkesčiai buvo ambicingi, ieškojau nišos, kurioje galėčiau sistemingai tobulėti, tad neatsitiktinai nuo 2007 m. didžiąją savo laiko dalį skyriau kompetencijos „auginimui“ intelektinės nuosavybės valdymo srityje. Šiuo metu vadovauju naujai įkurto Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) intelektinės nuosavybės valdymo grupei, taip pat koordinuoju ir antreprenerystės studijų modulius KTU. Intelektinė nuosavybė ir jos valdymas – kas tai? Teisine prasme intelektinė nuosavybė - tai nemateriali nuosavybė, kuri yra žmogaus ar žmonių grupės kūrybos ir protinio darbo (intelekto, mąstymo) rezultatas, saugomas įstatymo numatyta tvarka. Verslo kontekste, intelektinės

nuosavybės valdymas – tai kur kas sudėtingesnė veiksmų strategija, siekiant iš intelektinės nuosavybės gauti kuo didesnę socialinę ir ekonominę naudą. Kuo patraukė ši iš pažiūros tokia sudėtinga veiklos sritis? Lietuvoje jau kūrėsi pirmieji inovacijų židiniai, didėjo tarptautinės mokslo rezultatų komercializavimo galimybės, o intelektinės nuosavybės valdymas KTU vis dar neturėjo teisinio apibrėžtumo, tad būtinybė apsaugoti intelektinę produkciją man atrodė akivaizdi. Pradėjau domėtis užsienio šalių (JAV, D. Britanijos) patirtimi ir gerąja praktika šioje srityje. Pastangos neliko bevaisės - 2010 m. KTU buvo patvirtinti pirmieji intelektinės nuosavybės nuostatai. Šiuo metu yra baigta rengti patobulinta šių nuostatų versija, kurioje aprobuoti šiandien aktualiausi universiteto ir verslo bendradarbiavimo modeliai - pumpurinės įmonės (angl. spin-off ) bei jaunojo verslo verslo įmonės – startup‘ai. Kodėl intelektinės nuosavybės valdymas šiandien tampa vis aktualesne mokslo ir verslo diskusijų tema? Neapibrėžtumas ir nematerialumas – tai pagrindinės priežastys, dėl kurių intelektinė nuosavyKTU Alumni naujienlaiškis | 14

Intelektinės nuosavybės valdymo klausimais bendrauju su mokslininkais, tyrėjais, studentais bei verslo atstovais. Dažniausiai pasitaikantys klausimai yra susiję su intelektinės nuosavybės priklausomybe, patentinių paraiškų rengimu, potencialiu licencijavimu. Svarbu dalintis ir gerąją praktika, ypač sėkmingo komercializavimo atvejais – kartais tai leidžia pagreitinti intelektinės nuosavybės apsaugos procesą. Violeta, esate KTU antreprenerystės studijų modulių koordinatorė. Antreprenerystė - kas tai ir kodėl ji tokia svarbi, kai kalbame apie inovacijas? Antreprenerystė - tai mąstymo būdas, siekis veikti prasmingai ir gebėti mesti iššūkius tradiciniams veiklos būdams bei daryti įtaką supančiai aplinkai. Nuolat kintanti aplinka reikalauja greitos reakcijos į pokyčius – rasti racionalesnius, efektyvesnius veikimo būdus, todėl visuomet skatinu studentus ir tyrėjus dalyvauti antreprenerystės ugdymo veiklose – ypač praktiniuose mokymuose. Džiugu, kad I ir II pakopos studentai KTU turi galimybę rinktis studijų modulius „Technologinė antreprenerystė“ ir „Technologinių įmonių vadyba“. 2013 m. rugsėjį pradėtas dėstyti modulis „Technologinė antreprenerystė“ sulaukė didelio susidomėjimo – jame savo žinias gilino net 65 studentai. Jauni žmonės turi 15 | KTU Alumni naujienlaiškis

norėti, mokėti ir galėti mąstyti kitaip bei nebijoti rizikos – būti „idėjų generatoriais“ ir išradėjais. Kokios intelektinės nuosavybės „sėkmės istorijos“ Jums įsiminė labiausiai? Sėkmės istorijų yra nemažai – tai intensyvaus KTU bendradarbiavimo su verslu rezultatas. Labiausiai džiugina atvejai, kai sėkmingai realizuojamos studentų sukurtos idėjos. Gausu pavyzdžių, kai kūrybingi ir motyvuoti studentai savo idėjų įgyvendinimu pradeda domėtis pačioje studijų pradžioje. Vieni įsimintinesnių – UAB „Edukacinės sistemos“ ir „Rubbee“. UAB „Edukacinės sistemos“ įkūrė antro kurso informatikos studentai - šiuo metu tai lyderiaujanti įmonė mokomųjų žaidimų rinkoje Lietuvoje. „Rubbee“ istorija taip pat prasidėjo universitete – antrakursis mechanikos srities studentas mokslo darbų parodoje „Technorama“ pristatė elektrinę pavarą dviračiui. Šiandien šis sumanymas - sėkmingai tarptautinėse rinkose parduodamas produktas, žinomas kaip prekės ženklas „Rubbee“. Kokie buvo praėję – 2013 m. intelektinės nuosavybės valdymo srityje? Sakyčiau rezultatyvūs patentinių paraiškų skaičiumi - KTU yra pateikęs keturias patentines paraiškas užsienio patentams gauti – biomedicinos įrangos, chemijos (funkcinių medžiagų) ir gynybos technologijų srityse. Tai – inovatyvūs, analogų pasaulyje neturintys KTU mokslininkų ir tyrėjų projektai. Tikimės, jog jau greitai šie patentai bus išduoti. Taip pat turime 9 šiuo metu galiojančius lietuviškus patentus – jais intelektinė nuosavybė yra apsaugota nacionaliniu mastu. Koks būtų Jūsų palinkėjimas ateities kartai – savo profesinio kelio dar ieškantiems studentams, būsimiems ir esamiems tyrėjams? Tikėkite ir įrodykite savo idėjų vertę! Svarbu įsidėmėti, jog teisine prasme intelektinės nuosavybės apsaugos dokumentai negina pačių idėjų – jais apsaugomos ir ginamos realizuotos idėjos – kaip techninės ar meninės kūrybos rezultatas. Būtent todėl patariu saugoti savo idėjas, ypatingai tas, kurios vis dar neturi pirminio prototipo.


Aukštoji mokykla: ne tik išsilavinimas, bet ir draugai... Penkios drąsios ir ryžtingos moterys. Prieš dvidešimtmetį jos buvo jaunos KPI Lengvosios pramonės technologijų fakulteto studentės, studijavusios siuvinių technologijos mokslus. Šiandien jos vadovės, technologės, žmonos, mamos ir draugės, kurios dalinasi savo įspūdžiais ir patirtimi bei patarimais dabartinei absolventų kartai. Monika Simaškaitė kalbina ir kviečia susipažinti su Ligita Simaškiene (AB „Pakaita“ gamybos vadovė-technologė), Aušra Tumėniene („Fisher international“ padalinio Lietuvoje gamybos vadovė), Raminta Bjorn („Scapa Baltics“ gamybos vadovė), Rasa Šlinkšaite („Fisher international“ padalinio Lietuvoje gamybos vadovė) ir Deimante Černiauskiene („AG Balticum“ siuvimo cecho vadovė). Kodėl studijoms pasirinkote KPI? Ligita ir Rasa: Todėl, kad tikslieji mokslai buvo artimiausi ir geriausiai sekėsi. Aušra: Mama liepė (juokdamasi teigia pašnekovė). Tuo metu tai buvo prestižinė specialybė ir konkursas stojant buvo gan aukštas. Deimantė: Tuo metu tai buvo geriausia institucija, kuri galėjo pasiūlyti norimas specialybes, susijusias su tiksliaisiais mokslais. Koks įsimintiniausias prisiminimas iš studijų laikų? Ligita: Įsimintiniausi visi penkeri studijų metu, kai vietoje paskaitų pakaitomis eidavome gerti kavos su kremu į kavinę, ir taip keisdavomės

kas savaitę, o po to žinias perduodavome viena kitai. Aušra: Tikriausiai diplomo įteikimo šventimas restorane „Versalis“, tada Rasai teko grįžti namo su draugės šlepetėmis po diplomų įteikimo šventės, buvo daug juoko. Raminta: Fakulteto bufete būdavo labai skani varškė su uogiene, o kartu su ja - šampano taurė, tik ketvirtame kurse jau nebeleido vartoti lengvųjų alkoholinių gėrimų. Deimantė: Tikriausiai stovyklos, į kurias būdavo išsiunčiami studentai, ten įvykdavo daug atsitikimų, kuriuos istorija šiandienai nutyli, kai kurios taip ir atradome savo gyvenimo antrąsias puses. KTU Alumni naujienlaiškis | 16

Ką veikdavote ne paskaitų metu? Ligita: Tuo metu aktyviai užsiėminėjau sportine veikla, buvau krepšininkė, žaidžiau už KPI moterų rinktinę. Su rinktine keliaudavome tiek po Lietuvą, tiek į svečias šalis, aišku tuo metu buvo tik sovietinės šalys (Estija, Jugoslavija, rytų Vokietija). Treneris Jonas Kurševičius vis dar treniruoja KTU merginų krepšinio rinktinę. Aušra: Eidavome į šokius, keliaudavome, „šmirininėdavome“ po miestą, eidavome į kavines ir restoranus, eidavome į kiną, rengdavome vakarėlius, su draugėmis mėgdavome kartu gaminti cepelinus ir mišraines, toks smagus praleidimo laikas.

Kaip šiandien esate susijusį su savo aukštąja mokykla? Ligita: Priimu praktikantus ir praktikantes įmonėje, kurioje dirbu. Visada noriai stengiuosi perduoti tas žinias, kurias esu sukaupusi ir kurios gali pagelbėti jaunam žmogui. Raminta: Deja ryšių išlikę yra gan mažai, susitinkame su senais grupiokais ir kursiokais. Vienas kitas praktikantas ateina, tačiau norėtųsi jų turėti daugiau, nes gamyba Lietuvoje šiandien atsigauna. Kaip pasiekėte savo karjeros aukštumas? Su kokiomis kliūtimis susidūrėte? Ligita: Visų pirma, tais laikais, kai baigėme Universitetą, dar buvo paskyrimai, tai visos gavom

17 | KTU Alumni naujienlaiškis


paskyrimus skirtingose srityse ir porą metų padirbėjom. Po to netikėtai atsirado vieta AB „Pakaita“, tuo metu buvau tik sukirpėja, tačiau įmonė plėtėsi, reikėjo gabių specialistų ir man pasisekė, mane paaukštino, o po to karjera klostėsi toliau, kol gavau šią darbo vietą, kurioje esu. Darbdaviui svarbios buvo ir asmeninės kompetencijos, bendravimo įgūdžiai, organizaciniai sugebėjimai, ypač daug bendraujam su užsienio klientais, taigi anglų kalbos įgūdžiai patapo svarbūs, nebuvau geriausia šioje srityje, tačiau per praktiką daug išmokau ir sužinojau, kaip ir kitus dalykus. Bendravimas su klientais buvo didelis iššūkis, tačiau tam skyriau nemažai savo laiko, konsultavausi namie su dukra dėl sakinių sandarų ir panašiai.

alistas pereina daugiau lygmenų, jis labiau gali suvokti procesus skirtingose srityse ir efektyviau rasti geriausius variantus ir atsakymus savo darbe. Aušra: Svarbiausią susirasti darbą pagal savo kryptį, kurias studijas baigei. Ir tada klostysis karjera, taip kaip patys panorėsit. Deimantė ir Rasa: Daugiau praktikos ir viską pritaikyti praktikoje, nes šiandien jaučiasi, kad baigusieji neturi itin gerų įgūdžių pradėti dirbti gamybinėje srityje. Raminta: Optimizmo ir daryti karjerą Lietuvoje, kurti pridėtinę vertę Lietuvai, nes, kaip minėjau, gamyba atsigauna, o mums itin reikalingi jauni, aktyvūs ir veržlūs žmonės.

Aušra: Kažko kito nei Ligita nepaminėsiu, tačiau svarbus atsidavimas ir bendravimas, mano specialybė buvo privalumas, nes supratau ne tik kaip vyksta siuvimo procesai, bet kaip bendrauti su žmonėmis. Teko vykti į komandiruotes Jungtinėje Karalystėje, kaip sakoma, turėjau drąsos iš prigimties, tačiau niekada nebijojau įdėti papildomo indėlio darbui. Rasa: Pradžia tokia pati, kokią minėjo Ligita. Kai teko keisti darbo vietą, nes buvusi įmonė bankrutavo, tai gavau puikų pasiūlymą, tačiau šiek tiek kitoje srityje, bet tuometiniai mano darbdaviai pasiūlė stažuotis Danijoje, kad įgyčiau atitinkamų kompetencijų, priėmiau šį iššūkį ir stažavausi kelis mėnesius Danijoje. Raminta: Svarbus yra atsidavimas darbui, kartais tenka įdėti didesnį indėlį, nei įdeda tavo darbuotojai, siekti ne algos, bet geresnių rezultatų įmonei, geresnių pardavimų, o svarbiausia mūsų srityje - geresnės kokybės, nes tai lemia ir platų bei solidų klientų ratą. Lietuvoje šiuo aspektu – kokybe, pasižymime, ką užsienio klientai labai vertina. Ko palinkėtumėte jauniems, ką tik studijas baigusiems studentams? Ligita: Nebijoti mažiau apmokamų, ne tokių aukštų pareigų, nebūtinai siekti darbo ir karjeros pagal savo konkrečią specialybę, bet bent jau pasilikti ties savo kryptimi, nes kai jaunas speciKTU Alumni naujienlaiškis | 18

19 | KTU Alumni naujienlaiškis


Motinystė ir karjera - suderinama kaip niekada Dainius Stasiulis kalbina Laurą Gegeckienę Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslų daktarę mechanikos inžinerijos srityje. Laura augo Mažeikiuose, ir nors gyvenimo keliai vingiavo ne vien po Lietuvą, ji nesusigundė užsienio vilionėms ir liko Lietuvoje. Kaip pasirinkote KTU? Baigusi mokyklą, prieš pradėdama studijas išvažiavau padirbėti į Švediją. Dirbdama ten pateikiau dokumentus mokslams ir Švedijoje, ir čia, Kaune. Atėjus laikui priimti lemtingą sprendimą, pasirinkau Kauną - pasirinkimas nebuvo labai sunkus, didelę įtaką padarė tuometinis draugas, o dabar jau vyras. Taip Kaunas ir tapo mano namais. Po svečias šalis keliaujate jau nuo jaunystės – kas paliko didžiausią įspūdį? Vasaromis vis išvažiuodavau padirbėti į užsienį, labiausiai mane sužavėjo Švediją. Ten dirbau aukle, gyvenau labai gražioje ir pasiturinčioje šeimoje, tokį gyvenimą turbūt buvau mačiusi tik filmuose – kieme šeimininkai net turėjo nuosavą paplūdimį. Labiausiai įsimintinas įvykis, tai kai man vos pradėjus dirbti, šeimininkas nusivežė mane į automobilių saloną ir liepė išsirinkti mašiną. Žinoma aš nenorėjau, nes tai atrodė labai didžiulė atsakomybė, tačiau šeimininkas pasakė, kad su bet kokia mašina savo vaikų neleis vežioti. Tada teko išsirinkti ir tai buvo pirmas kartas, kai aš vairavau dar dažais kvepiantį automobilį.

KTU Alumni naujienlaiškis | 20

21 | KTU Alumni naujienlaiškis


Švedijoje gyvenimas atrodė išties geras, kas paskatino pasirinkti Lietuvą tiek studijoms, tiek tolimesniam gyvenimui? Švedijoje sąlygos buvo tikrai geros, tačiau mano vyras buvo linkęs pasilikti Lietuvoje , taip ir padarėme. Minėjote, kad pasirinkote KTU, nes vyras gyveno Kaune. O buvo kilusių minčių stoti į kitą universitetą Lietuvoje?

Ar studijuojant doktorantūrą teko ir dėstytojauti? Taip, teko šiek tiek., dabar dėstau vieną modulį nuolatos. eurų žaidimo užbaigimui, galima sakyti, kad žaidimų kūrimas atnešė mums didžiausią finansinį indėlį. Tačiau kalbant apie užsakymus, daugiau jų gauname komerciniams stendams. Kaip buvusi studentė ir esanti dėstytoja, ką patartumėte visiems studentams?

Ne. Aš daug ir neieškojau, peržiūrėjau KTU fakultetus, mane, kaip moterį, suviliojo tuometinis Yra sakoma - viskas atrodo neįmanoma tol, kol Dizaino fakultetas, peržiūrėjau ten siūlomas padarai, o po to jau paprasta. specialybes ir išsirinkau, kitur net ir nebežiūrėjau. Manau, kad studentai turėtų pasidomėti, kokie moduliai bus kitais semestrais, kas ateis po tų Kaip sekėsi studijos? (dažnai nuobodžių) bendrinių modulių, tada būtų paprasčiau suprasti, dėl ko vertą mokytis, Pradžioje kaip ir visiems. Buvo nelengva, bet ko verta laukti. susiimdavau, išmokdavau ir atsiskaitydavau. Dažniausiai visus dalykus atsiskaitydavau tada, kai visi dar tik ruošdavosi atsiskaitymams, kad galėčiau važiuoti į užsienį padirbėti. Metams bėgant buvo vis lengviau ir įdomiau. O po bakalauro studijų iškarto stojote į magistrą? Taip, tik pasibaigusi bakalaurą stojau į magistrą. Kaip toliau klostėsi studijos? Pabaigusi bakalauro studijas įstojau į magistrą, Po šių studijų pagimdžiau, auginausi vaiką, ir kažkaip pagalvojau, kad bus laisvo laiko, galėsiu mokytis, taigi įstojau į doktorantūrą. Esu toks žmogus, kuriam sunku būti ramiam. Žinoma paaiškėjo, kad vaiko auginimas ir disertacijos rašymas nėra itin lengvos užduotys, bet per keturis doktorantūros metus, ne tik parašiau baigiamąjį darbą, bet pasigimdžiau dar vieną vaikelį. Disertacijos rašymas nebuvo lengvas: tuo pačiu metu vienas vaikas sėdi ant kelių, kitas bėgioja po kambarį, o šalia to dar reikia dėlioti darbus kaip ir ką daryti. Žinoma buvo naktų, kai vaikai miegojo, o aš rašiau. Bet visiškai nesigailiu, kad per keturis metus ir vaikus paauginau, ir disertaciją parašiau.

Kaip apibūdintumėte save kaip dėstytoją? Dėstau grafinių medijų technologijų konkurencingumą, esu linkusi taikyti naujas priemones, pavyzdžiui, filmų peržiūras. Peržiūrime įvairius filmus ir po to išsiskirstome namo. Aš prašau, kad studentai susidėliotu mintis, idėjas ant lapo ir kitą paskaitą mes diskutuosime. Kaip paskatinimas būna pliusai už kalbėjimą ir minčių išreiškimą. Tai būna diskusija, bendravimas ir mokymasis, o ne vien mano minčių išsakymas. Net ir kursiniuose nereikalauju tikslaus kiekio ar formos, kuria būtų pateiktas darbas. Gali būti parašyti keli lapai, bet svarbu pilnai išreikšti idėją ir mintis. Gali būti nupiešta, nubraižyta ar kaip nors kitaip išreikšta. Labai nemėgstu, kai mane stato į rėmus, todėl nedarau ir kitiems taip. Kai pradėjau doktorantūros studijas, daug kas man sakė, kad neįveiksiu. Žinoma, priėmiau tai kaip iššūkį, tai buvo puikus stimulas įveikti. Rašėte disertaciją apie gofruotąjį kartoną, kodėl pasirinkote tokią temą? Mūsų grafinių komunikacijų katedroje jau buvo nemažai atliktų tyrimų šia kryptimi. Kartotinių pakuočių tematika buvo parašytos ir apgintos jau penkios disertacijos. Gavusi patarimą iš profesoriaus Edmundo Kibirkščio, ir aš pasirinkau KTU Alumni naujienlaiškis | 22

šią temą, kadangi ši sritis labai aktuali, dauguma prekių yra transportuojamos gofruoto kartono pakuotėse. Įmonės susiduria su problemomis, kai transportuodamos ir sandėliuodamos pastarosios nesugeba išlaikyti nepažeistų pakuočių. Kai pakuotės įlenkiamos ar pažeidžiamos, jos praranda savo prekinę išvaizda ir kainą. Taip pat svarbus aspektas yra ekologija - kartonas perdirbamas, tai jau yra gerai, o jei dar galime jo sunaudoti mažiau, tada yra dar geriau.

vau studentų atstovybėje, ten veikiau kiek galėjau, prie to paties mokiausi visada. Man visada buvo įdomūs žaidimai, žinojau, kad noriu veikti kažką susijusių su tuo. Žinojau, kad ir Justas domisi žaidimų kūrimu, pagalvojau, kad galime nuveikti kažką kartu, pasiūliau susitikti, susitikome, pakalbėjome, tuo metu jis su kompanija jau dirbo prie ,,imagine cup‘o“, aš prisijungiau prie jų. Įmonė niekada nebuvo mano tikslas – tikslas buvo kurti ir daryti.

Sunaudoti mažiau kartono – ar tai ir buvo disertacijos tikslas?

Kaip įsivaizduoji save po magistro pabaigimo – kas toliau?

Mano tikslas buvo kuo taupiau naudojant kartoną padaryti kuo efektyvesnę pakuotės formą jai neprarandant stabilumo (atsparumo). Tikslą pasiekiau, disertaciją parašiau ir apgyniau, dabar su kolegomis iš katedros judame toliau. Bandome įrodyti, kad bandymuose pakanka naudoti matematinius modelius ir medžiagų be reikalo naudoti nebūtina – tai jau beveik pavyko įrodyti. Dar trūksta pakankamo kiekio tyrimų, bet sėkmingai judame tikslo link, ir jei pavyks įrodyti šią hipotezę, galėsime sparčiau atlikti bandymus ir daryti mažiau žalos gamtai.

Verslo plėtojimas žinoma, savaime suprantama, tačiau nuo akademinės bendruomenės nutolti nenorėčiau. Apie tolimesnes studijas kol kas dar negalvoju, tačiau likti universitete, dirbti akademinėje bendruomenėje tikrai norėčiau. Netgi jau dabar tariamės, kad kartu su Justu galėtume fakultete vesti vieną modulį, susijusį su žaidimų kūrimu. Kaip derinai laiką, kad sugebėjai tiek daug pasiekti? Tikriausiai buvo ir nuovargio akimirkų – ar rekomenduotum dabartiniams studentams eiti tokiu pačiu keliu?

Su kokia didžiausia problema buvote susidūrę Rekomenduoju visiems bandyti siekti savo darydami tyrimą? tikslo, jei nepavyks – bandyti dar kartą. Nesakau, Pas mus tuo metu dar Dizaino ir technologijų kad pasiekti savo tikslą yra lengva – nebuvo fakultete trūko kompiuterinių programų atlielengva ir man, žmogus ne visada viską daro kant tyrimus. Bet mes sėkmingai bendradarbia- tobulai, būna klaidų, vieni yra gabesni, kiti ne. vome su tuometiniu Mechanikos ir mechatroni- Kai turi daug veiklos, normalu, kad viena ar kita kos fakultetu. sritis nukenčia, kad ir kaip stengtumeis viską daryti gerai. Derinimas? Kažko reikia atsisakyti, Ar bandėte bendrauti su verslo atstovais ir galbūt atsisakai asmeninio gyvenimo dažniau. parduoti šią idėją? Daryti tikrai verta, nes rezultatai džiugina daug labiau, nei nuovargis vargina. Bendravome su keletu įmonių, peržiūrėjome jų gamybinius procesus, kaip jie pakuoja, kaip sandėliuoja, matėme kokios problemos kyla, po to pateikėme pasiūlymus, įmonės bandys daryti pakeitimus. Kai kurios įmonės pakeitusios pakuočių konstrukciją sutaupė keletą šimtų tūkstančių. Nepalikome savo darbo popieriuje, ėmėmės pritaikymo rinkoje. Ar stojant į universitetą Tavo tikslas buvo turėti įmonę? Tokiu minčių niekada neturėjau. Iš pradžių bu23 | KTU Alumni naujienlaiškis


Iššūkiai veda į priekį Su Gerda Aleksandravičiūte, KTU Fundamentaliųjų mokslų antro kurso studente, kompanijos „Gludis“ direktorė, kuri kuria mobilias aplikacijas ir kitus mobiliuosius sprendimus, kalbasi Dainius Stasiulis. Labas, Gerda. Mano pirmasis klausimas Tau kaip pasirinkai KTU ir matematikos krypties mokslus? Visų pirma, tai mano mama studijavo KTU, ir būtent matematikos mokslus, taigi žinoma buvo siekiamybė sekti mamos pėdomis. Kas įdomiausia, tai matematikos mokslai man pradžioje nelabai sekėsi, bet turiu viduje savąjį „aš“, kuris pasipriešina tiems dalykams kurie iš pradžių atrodo neįmanomi. Norėjau įrodyti, kad tai tikrai įmanoma todėl ir ėmiausi tokios avantiūros. Ir kaip Tau pirmieji metai? Sunku, o gal lengva? Atvirai pasakius, tikrai sunku. Bet nėra neįveikiamų dalykų, reikia tik įdėti darbo. Pirmieji metai tikrai sunkūs, visa adaptacija, kompetencijų išlyginimas esamam poreikiui ir bendras pritapimas. Matematika tikrai rimtas mokslas, bet įveikiamas.

KTU Alumni naujienlaiškis | 24

25 | KTU Alumni naujienlaiškis


O kaip tu įveiki pirmuosius metus? Kas padėjo, kokių priemonių ėmeisi? Ne paslaptis, kad pirmieji metai yra patys sunkiausi ir dauguma sako nuobodžiausi. Pasinaudojau tuo, ką suteikia universitetas. Konsultavausi su dėstytojais, kreipiausi pagalbos į KTU studentų ugdymo centrą. Dėstytojai mielai konsultavo ir pasidalino patarimais, ugdymo centre suteikė papildomos informacijos, pamokė ir patarė studijų dalykuose. Nors matematikos mokslai tikrai nelengvi, aš studijų paįvairinimui pasiėmiau papildomą modulį apie finansus. Iš tikro tai labai prablaškė mintis akademiniame gyvenime ir suteikė kitokio kvėpavimo, bei naujų, naudingų žinių. Kaip žinoma, esi jaunos įmonės/startup‘o direktorė. Kaip atsiradai šiame veiksme? Kaip tokia jauna tapai direktore?

Pradėkime nuo to, kad nelabai mėgstu vadinti save direktore. Manau esu labiau projektų koordinatorė, kadangi tenka tikrai nemažai dalyvauti procesuose ir dirbti kartu su komanda. Be to, dar per jauna kompanija esame, kad galėtume leisti sau turėti tikrą direktorių. Visa pradžia prasidėjo dar būnant mokykloje. Buvau veikli ir susipažinusi su Alvydu Opulskiu, tuomet buvusiu „Gykai“ kompanijos vadovu, ėmiausi veiklos jo kompanijoje. Tai buvo jauna kompanija/startup‘as, jie dirbo su reklamos versle, teko dalyvauti jų viešo renginio „Take Me“ organizavime, įgijau daug patirties. Gaila, bet po antrais metais organizuotos konferencijos kompanija neišsilakė, ne viskas pavyko kaip norėjome, gal nevisų lūkesčiai buvo vienodi, taip išsiskirstėme. Ir tada nusprendei įkurti kompaniją „Gludis“? Ne. Istorija dėliojosi kitaip. Tada dar mokydamasi KTU Alumni naujienlaiškis | 26

mokykloje susipažinau su ką tik gyvuoti pradėjusiu KTU Startup space. Tai vieta, kur jaunos įmonės turėjo ir vis dar turi galimybę pradėti pirmuosius žingsnius.

įmonę, neliko nieko. Kitas mano išbandymas buvo vadovavimas. Ėmiausi vadovauti 7 žmonių įmonei.

Domėjausi įvairiomis veiklomis: informatika, jau tada turėjau programavimo žinių, taip pat marketingu. Draugiškoje KTU Startup space aplinkoje buvau pastebėta jaunos kompanijos, kurioje dirbo KTU studentai. Taip pradėjau veiklą kompanijoje „Gludis“.

Jau vienerius metus.

Iš pradžių viskas buvo labai nauja, bet nesibaiminau, nes žinojau, kad patirtis ateis su laiku, svarbu domėtis ir įdėti pastangų. Įsivažiavau į veiklą, susipažinau su technologijų galimybėmis, supratau, kad galima daug naudingų dalykų padaryti. Ilgainiui gavosi taip, kad komanda išsibėgiojo po įmones ir iš pradinio branduolio, kuris įkūrė 27 | KTU Alumni naujienlaiškis

Ir kiek laiko jau vadovauji?

Tikrai brandus pradinis žingsnis. Iš tikro gan neįprasta, stereotipiškai, sritis merginai- IT. Nebijojai imtis veiklos joje? Tai buvo dar vienas mano vidinio „aš“ proveržis. Nusprendžiau įrodyti tiems, kurie mano, kad merginai tai per sunku ar neįmanoma, jog aš tai galiu. Kaip Jums sekasi? Ką veikiate? Kokie pasiekimai? Sekasi visai neblogai. Turime klientų, turime veiklos, gebame iš viso to užsidirbti. Kuriame


mobilias aplikacijas Android ir iOS sistemoms. Ateities planuose ir Windows phone sistema. Mūsų repertuare yra ir vienkartinių aplikacijų, kaip 2013 metais Vilniaus knygų mugei skirtoji, tiek ilgalaikių. Šiais metais taip pat dirbsime su šiuo renginiu, papildysime naujomis funkcijomis ir galimybėmis. Geriausiai žinomi ilgalaikiai projektai, tai lažybų punkto „Top sport“ mobilioji aplikacija - mes ją tobuliname ir papildome naujomis funkcijomis, nesenai išleista nauja „15min“ aplikacija.

Tai iš tikro neįprastas ir labai įdomus sprendimas. Man įdomu kokių darbuotojų pas save lauktumėte? Ar priimtumėte dar jaunų žmonių pas save į komandą? Labiausiai laukiami ir norimi darbuotojai yra motyvuoti žmonės. Žinoma, mūsų veiklos srityje aktualus programuotojai/os, dizaineriai/ ės, projektų vadybininkai/ės. Bet pabrėžiu, svarbiausia motyvuoti žmonės.

Kaip pavyzdys galėtų būti jaunuolis, kuris susiNeužsidarome kasdieniuose sprendimuose. Vie- siekė su mumis rudenį. Jis jau mokėjo šiek tiek programuoti, bet dar neturėjo įgūdžių. Sakė: „ar nai didelei įmonei, kuri turi nemažą tinklą dargalite mane pamokinti programuoti, aš noriu buotojų Lietuvoje, kuriame mobiliąją aplikaciją pas jus dirbti“, sutikome, ir štai jis įsiliejo į mūsų darbuotojų veiklos paskatinimui. Įmonė turėjo komandą ir dabar jo atsakomybėje jau buvo net skatinimo sistemą, kurios principas motyvuoti keletas rimtų projektų. darbuotojus už nuveiktą veiklą. Kad įmonė galėtų veikti labiau interaktyviai, mes sukūrėme Todėl sakau taip, jaunimui pas mus yra galimymobiliąją aplikaciją, kurioje darbuotojai žymisi atliktus darbus, o vadovai stebėdami atliekamus bių. Mes atviri tiek praktikoms, tiek tolimesniam darbui komandoje. darbus juos apdovanoja ir tai pavirsta priedais prie algos. Taip sužaidybintas procesas skatina efektyviau ir aktyviau dirbti visą bendruomenę.

KTU Alumni naujienlaiškis | 28

Kokie tavo tolimesni tikslai?

pasirinkus atkakliai siekti. Jei matai, kad viskas nesiseka, tai neišsigąsti, viską peržiūrėti ir gal tiesiog pasirinkti iš naujo. Svarbiausia siekti įrodyti sau, kad TU GALI.

Mano tolimesni tikslai, kalbant apie kompaniją „Gludis“, tai noras išplėtoti veiklą, imtis įdomesnių projektų, padidinti komandą. Taip pat artimoje ateityje plėsti atliekamų projektų veiklą Jei kalbėtume apie kitą aktyvią veiklą. Tai būtina į užsienį. Labai norisi išbandyti save ir įgyti tarp- imtis kažko papildomo, siekiant praturtinti savo tautinės patirties. žinių ratą. Aš, pavyzdžiui, susipažinau su IT industrija, įgijau teisinių žinių, išmokau lyderystės Kalbant apie asmeninus tikslus, tai noriu pair komandinio valdymo pagrindų. Visa tai neįkaibaigti bakalauro studijas, įstoti į magistrą. Noriu nojama ir nenuperkama, to galima tik išmokti. pagaliau pabaigti išsilaikyti vairuotojo teises. Liko jau visai nedaug. Ką patartum jaunajam verslininkui, nuo ko pradėti? Tokia jauna ir taip daug pasiekei. Kur tavo paslaptis? Pradėti reikia nuo komandos. Reikia arba susirasti ją, arba sukurti. Pradėti dirbti joje ir žiūrėti Manau, tai mano veržlumas ir užsispyrimas kaip sekasi. Ar pritampi prie jos veiklos, ar įdopasiekti tai, kas iš dalies sunkiai pasiekiama ar mu tai, ką ji daro, o tada savaime išlipsite iš žinių skeptiškai vertinama. vandenyno į verslo pakrantę ir taip po truputi imsite kursti savo nišą, savo verslo namus. Ką patartum mūsų skaitytojams? Kalbant apie studijas universitete, visi žinome, kad pirmieji metai yra tikrai sunkūs, todėl reikia labai pasistengti ir sukandus dantis eiti į priekį. Svarbu tinkamai nuspręsti pasirenkant, o

29 | KTU Alumni naujienlaiškis

Gal pasikartosiu, bet tikrai svarbu save motyvuoti, dirbti ir siekti. Tam tenka paaukoti kažką, dažniausiai tai laisvalaikis, bet kitaip ir neįmanoma.


Tarptautiškumas ir tarpdalykiškumas - raktai į įdomų gyvenimą Su KTU socialinių mokslų daktare, profesore Vilmante Liubiniene apie egzotiškas tarptautines patirtis, daug lemiantį tarpdalykiškumą ir studentus kalbasi Agnė Vinkauskaitė. Kodėl doktorantūros studijoms pasirinkote KTU? Vilniaus universitete įgijau filologo, anglų kalbos ir literatūros dėstytojo kvalifikaciją. Kaune pradėjau dirbti KTU, dėsčiau anglų kalbą. Tada ir prasidėjo visi įdomumai, kilo poreikis įgyti daktaro laipsnį, ir kaip tik 1992 metais, viso virsmo, nepriklausomybės atgavimo metais, atsirado sociologijos doktorantūra universitete ir aš ten pakliuvau. Tai buvo absoliutus fenomenas, kadangi baigus filologiją pakliuvau į socialinius mokslus, tai buvo unikalu. Teko dirbti su nuostabiais, motyvuojančiais dėstytojais. Mano darbo vadovas, a.a prof. Juozas Leonavičius, labai skatino individualias iniciatyvas ir tarptautinių kontaktų paieškas, už tai jam esame labai dėkingi.

Ekskursijos po Rijadą akimirka KTU Alumni naujienlaiškis | 30

31 | KTU Alumni naujienlaiškis


Ličopingo universiteto biblioteka, su profesore Marie-Louise Sanden

Dabar, universitete visi siekiame tarptautiškumo ir tarpdalykiškumo, o aš tokia – tarptautinė ir tarpdalykiška, tapau jau tada. Tarpdalykiška, kadangi doktorantūros studijos buvo kitos srities, nei bakalauro ir magistro, tarptautinė, kadangi tais metais į universitetą pradėjo važiuoti dėstyti užsienio universitetų dėstytojai. Svečiavosi amerikiečiai, iš kurių galėčiau išskirti Mary Kelly, ji mums dėstė sociologijos pagrindus, kadangi Lietuvoje vakarietiška sociologijos samprata tuomet buvo dar naujiena. Daug dėstytojų atvykdavo ir iš Švedijos, tarp jų buvo profesorė Marie-Louise Sanden, ji praktiškai tapo mano darbo vadove. Savo darbą rašiau anglų kalba, dažnai važiuodavau į Švediją stažuotis, visą literatūrą susirinkau ten, tuo metu atrodė neįsivaizduojama, kad universitete gali būti tiek literatūros, tiek knygų, buvo labai smagi atmosfera – bibliotekos pilnos, visi dirba, visi mokosi. Taigi, darbą parašiau anglų kalba, o paskui grįžusi verčiau, kadangi tuo metu angliškai darbą gintis nebuvo galima, viską reikėjo pristatyti lietuviškai. Su Linčiopingo universitetu Švedijoje vis dar glaudžiai bendradarbiaujame, dėstytojai važiuoja dėstyti į Lietuvą, mūsų universiteto dėstytojai ir studentai važiuoja ten, pasirašytos Erasmus mainų sutartys.

Kokia buvo Jūsų disertacijos tema? Tema buvo ,,Studentų ir akademinės inteligentijos tautinis identitetas demokratinių permainų Lietuvoje laikotarpiu“. Tuo metu tai buvo labai aktualu: nepriklausomybė, tautinio identiteto svarba, atgimusi Lietuva. Visus metus studijuodama VU aktyviai dalyvavau folkloro ansamblyje ,,Ratilio“, tai buvo dar viena tautinė mokykla šalia studijų, dalyvavau folkloro judėjime visu atgimimo laikotarpiu, taigi sritis buvo gerai pažįstama. Pačiame darbe tyriau universaliąsias vertybes ir tautinius simbolius, apklausiau dėstytojus ir studentus. Parašius darbą pasitvirtino, kad amžius - lemiamas faktorius, jaunimas imlesnis naujovėms. Tautinį identitetą išmatuoti sunku, pasijautė, kad veikia kolektyvizmas ir individualizmas, kad jaunimas linksta link individualizmo. Dabar, žinoma, viskas būtų dar ryškiau, praėjo dvidešimt metų, jaunimas pasidarė dar imlesnis naujovėms. Kodėl pasirinkote sociologiją? Tuo metu universitete filologijos doktorantūros nebuvo, galėjau rinktis iš sociologijos ir edukologijos, sociologija gražiau skambėjo (juokiasi). KTU Alumni naujienlaiškis | 32

Ar buvo sunku studijuoti doktorantūroje?

studentams, iš tikrųjų, ir patys studentai duoda beprotiškai daug dėstytojams, dalindamiesi Aš savo trečiosios pakopos studijas įvertinčiau savo žiniomis skatina mus domėtis naujomis kaip gretutines universitetines studijas, kadangi sritimis. Pamenu, tik pradėjusi dirbti KTU, dėstai buvo visai nauja specialybė, kurią reikėjo čiau stipriausiai informatikų grupei profesinę pradėti nuo įvado. Tuo metu doktorantūros stu- anglų kalbą. Tais laikais informatika nebuvo dijos buvo penkių metų trukmės, mano atveju tokia populiari, bet studentai, susiradę naujau– plius metai su puse „kūrybinėms atostogoms“, sios informacijos, atsinešdavo ją į paskaitas, tada kai gimė dukra, ją augindama ir pabaigiau diser- ją aptarinėdavome, diskutuodavome angliškai, taciją. taigi aš pati įgijau daug naujų žinių. Visada studentams sakiau ir sakau, kad jei pasirinksite darbo temą, kuri jums yra įdomi, niekada nejausite, kad dirbate, pati tuo vadovavausi, tai tikrai sumažino darbo „sunkumą“. Dėstote jau dvidešimt metų, ar per tiek laiko pajautėte ryškius studentų kartų skirtumus? Žinoma, didžiausias skirtumas – bakalaurai ir magistrai. Kažkas atsitinka po bakalauro studijų, į magistro studijas ateina mažiau studentų, tačiau jie daug labiau motyvuoti, dirbantys, jau patyrę, subrendę kaip žmonės, su jais daug lengviau dirbti. Studentai, ir bakalaurai ir magistrai, šiais laikais protingi, imlūs, ima viską, ką gali duoti. Nors atrodo, kad universitete struktūra tokia, kad dėstytojas savo žinias perduoda 33 | KTU Alumni naujienlaiškis

Kokiais atsiminimais apie akademinio darbo metus galite pasidalinti? Humanitarinių, dabar jau Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete, dirbu nuo pat pradžios, nuo pat įsikūrimo 2000 metais. 10 metų buvau fakulteto tarybos pirmininke. KPI be humanitarinių mokslų fakulteto negalėjo būti universitetu. Tuometinis Humanitarinių mokslų institutas tapo fakultetu, jam pradėjo vadovauti prof. Giedrius Kuprevičius. Fakultete labai jautėsi jo „meniška siela“, jam atėjus pradėjome ,,džiazuoti“ (juokiasi), G. Kuprevičius buvo tikras šviesulys kolektyvo kūrimo atžvilgiu, jis itin charizmatiška asmenybė. Atsiminimai labai geri, kai fakultetas kūrėsi, viskas buvo nauja, naujos programos, naujos, įdomios studentų


Ličopinge prie savivaldybės pastato įvardinti miestai, su kuriais bičiuluojamasi, tame tarpe ir Kaunas matyti.

baigiamųjų darbų temos. Dar vienas didelis mano darbas fakultete– mokslo žurnalas ,,Kalbų studijos“, jo pradžia buvo 2001, nuo pat pirmo jo numerio esu vyr. redaktorė. Tuo metu dėstytojai daug stažavosi, važinėjo į užsienius, atsirado poreikis publikuoti straipsnius, sumąsčiau, kad reikia kurti, leisti tam tinkantį mokslinį žurnalą. Suorganizavome kelias dideles tarptautines konferencijas, kalbos, technologijų, ir kultūros temomis. Žurnalas gyvuoja iki šiol, jame publikuojasi ne tik lietuvių mokslininkai, bet ir užsienio universitetų akademinės bendruomenės nariai.

tai netinka“. Gyvenimas ten buvo ir vis dar yra kitoks, viskas remiasi į religiją, visas jų teisinis kodeksas telpa Korane. Analizuojant kultūrines temas, dažnai reikėdavo nukrypti nuo turinio ir numatyto paskaitų plano ir pirmiausia lyginti vakarietiškų teorijų tinkamumą Korano kontekste. Šioje šventoje knygoje aprašyta viskas, net tokie dalykai, kad, jei žmona skiriasi su vyru, o po skyrybų 9 mėnesių laikotarpy gimsta kūdikis, tai tas vaikas priklauso buvusiajam vyrui ir jis yra atsakingas už jo išlaikymą.

apatinių plastmasinių, pastarieji yra iki kelių, toje šalyje visiškai nėra nuogo kūno kulto, nors moteriškų apatinių parduotuvėse dirba vyrai, ko net čia nepamatysi (juokiasi). Parodžius Lietuvos vaizdus, vietiniai grožėdavosi, kokie mes turtingi –tiek daug žalumos ir vandens. Tai iš tikro priversdavo mane pačią susimąstyti, kad mes, lietuviai, dažnai to nepastebime.

Teko dirbti Saudo Arabijoje, Rijade. Lankiausi ten 3 kartus, dalyvavau unikaliame projekte bendradarbiaujant su Amerikos New Haven universitetu. Šis vizitais paliko didžiausią įspūdį, bendravau su labai įdomiais studentais. Darbas vyko rūmuose, itin gražioje ir turtingoje aplinkoje.

Aš pati gyvenau izoliuotoje užsieniečių gyvenamoje zonoje, Išvažiuojant ir įvažiuojant į tą zoną ginkluota apsauga tikrindavo mašiną. Ten turėjau asmeninį vairuotoją, kadangi moterys Saudo Arabijoje vairuoti negali, į viešumą privalėjau eiti tik devėdama abają. Gyvenant ten jautėsi itin ryškūs kultūriniai skirtumai, ten net durys į kitą pusę atsidaro. Prie ko dar reikėjo prisitaikyti, tai prie vietinės darbo dienų skaičiavimo sistemos. Ten penktadienis ir ketvirtadienis laikomi nedarbo dienomis, o darbo savaitė prasideda šeštadienį.

Alumnų asociacijos nariai galėtų remti finansiškai, skirti stipendijas, priimti praktikai ir darbui, patarti, kaip koreguoti studijų modulius, kokius pasirenkamuosius dalykus rinktis, dalyvauti diplomų įteikimo šventėse, tai juk universiteto prestižo dalis. Absolventų dalyvavimas Alumnų veikloje labai priklauso nuo jų jausminių potyrių universitete studijų metais. Jei prisiminimai apie studijas universitete bus šviesūs, tai ir tokia asociacija gyvuos.

Dėsčiau vakarietiškas teorijas ir, bendraujant su studentais, dažnai tekdavo sakyti „sorry, jums

Kas dar labai įsiminė, kad net lėlės barbės ten parduodamos su abajomis, ir ją išrengus iki

Minėjote, kad esate tarptautiška nuo pat akademinės karjeros pradžios, kas įsimintiniausia iš visų kelionių, stažuočių?

KTU Alumni naujienlaiškis | 34

Kaip vertintumėte Alumnų asociaciją, ką ji gali duoti?

35 | KTU Alumni naujienlaiškis


Veiklos ataskaita

KTU alumnų asociacijos gyvenimas nestovi vietoje. Asociacijai žengiant pirmuosius žingsnius, judame ir stengiamės įsilieti į visuomenės gyvenimą. Šiandien su jumis dalinamės nudirbtais darbais: •

Kalėdų proga KTU Alumnų asociacija siuntė sveikinimus visiems KTU Alumnams ir dovanojo unikalias dovanas: nuolaidas seminarams apie finansų rizikos valdymą arba koučingo pamokas, drąsiausiems buvo pasiūlyta su nuolaida sportuoti Kung Fu Wing Chun, taip pat ir Alma Mater siuntė savo sveikinimą ir dovanojo nemokamas konsultacijas KTU Karjeros centre. Plėtėme savo akiratį ir bendros partnerystės labui susitikome su KTU emeritais ir naujuoju jų vadovu profesoriumi Valdu Romanu Krivicku. Kalbėjome apie bendras veiklas, tarėmės dėl tolesnio bendradarbiavimo.

Susitikome su LT-US Alumni klubu, aptarėme, kaip tarptautinę patirtį įgyvendinti Lietuvoje. Diskutavome, su kokiomis aktualijomis susiduria Lietuvos piliečiai, laikinai gyvenę JAV, bet šiuo metu grižę ir dirbantys Lietuvoje. LT-US Alumni klubo veiklos susijusios su narių įgyvendinamais projektais bei organizuojamais susitikimais su Lietuvos šviesuoliais, kino ir verslo atstovais.

2014 m. Sausio 13 –osios minėjimo metu susitikome su KTU Alumnu Robertu Gradausku. Buvęs absolventas dalinosi patirtimi ir skaudžiais 1991- ųjų prisiminimais, kuriuos šiandien galime vadinti tautos didvyriškumu.

2014 m. vasario mėnesį Universitetas patvirtino biudžetą, kuriame buvo numatyta parama KTU Alumnų asociacijai. Numatyta remti pagrindines veiklas, tokias kaip bendruomenės stiprinimas, pridėtinės vertės kūrimas nariams bei asociacijos plėtra. Nuo 2014 m. vasario mėnesio turime galimybę ir patys paremti KTU Alumnų asociaciją 2 %, kurie bus skirti gabių studen-

KTU Alumni naujienlaiškis | 36

tų stipendijoms. Šiais metais rėmėjų, KTU Alumnų ar jos veiklai pritariančių asmenų piniginis apdovanojimas atiteks tiems, kurie garsina Universiteto, Kauno miesto ar Lietuvos vardą bei aktyviai užsiima menine, visuomenine veikla. Daugiau informacijos internetiniame puslapyje ktualumni.lt. •

2013 m. kovo 5 d. vyko KTU Karjeros dienos, kuriose dalyvavo virš 100 įmonių ir apsilankė daugiau kaip 4000 studentų. Jaunimas aktyviai domėjosi įmonių veiklomis ir galimybe įsidarbinti ar atlikti praktiką. Šių metų naujiena – KTU Alumni stendas, kuriame asociacijos konsultantai pristatė studentams, kas yra KTU Alumnas ir kaip juo tapti. Bendraujant su įmonių atstovais supratome, kad KTU ar KPI absolventas - beveik kiekvienos įmonės dalis.

2014 m. kovo 6 d. vyko KTU Alytaus Alumnų susitikimas tema „Alytaus pramonės istorija“. Susibūrimas prasidėjo nuo ekskursijos po buvusią „Almos“ gamyklą, kur šiuo metu įsikūrusi metalo apdirbimo įmonė „Lanksti linija“. Po ekskursijos buvo plėtojama Alum-

37 | KTU Alumni naujienlaiškis

nų klubo veikla ir ateities perspektyvos. Susitikime dalyvavo ne tik KTU Alumnai, bet ir svečiai iš Alytaus įmonių ir kitų aukštųjų mokyklų atstovai. Vienas iš jų – VGTU Tarybos pirmininkas Sigitas Leonavičius, šiuo metu UAB „Traidenis“ generalinis direktorius. Pasisakydamas jis minėjo, kad Alytui išties trūksta inžinierių klubo, kuriame galėtų būti įvairių aukštųjų mokyklų absolventai, nes veiklų Alytuje absolventams inžinieriams turima išties daug. Susitikimo metu organizatorius Algimantas Staugaitis pristatė Alytaus pramonės istoriją, vakaro metu putojančio vyno gamyklos atstovai pakvietė apžiūrėti jų įmonę. Žinoma nedvejodami priėmėme kvietimą ir tikimės, kad susitiksime ten.

KTU Alumnų antrasis naujienlaiškis  

KTU Alumnų asociacija vienija visus KTU ir KPI absolventus. Plačiau apie asociacijos veiklą galite rasti: www.ktualumni.lt

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you