3 Algirdo Balsas Butkevičių Algirdas liūdnai apsikabinęs kvortą pipirinės, šniurkščiojo į tris dienas neskustą barzdą, skundėsi Viktorui: - Amžinatilsi Algirdas Mykolas turėjo ąžuolinį kumštį, katrą pakabindavo ant karčemos durų ir visi už tą kumštį jį gerbė ir jo bijojo. Ir tepdavo Algirdas Mykolas kumštį, kad anas blizgėtų ir visi jį iš tolo matytų. Adamsas turėjo ant tvoros nupiešęs akį, katra anam išvykus į užjūrius viską matė ir liūdnai žiūrėjo kaipgi tikra kad būtų. Rolandukas turi skraidančią valtį, su katra virš Turniškių skrajojo ir visi jį mylėjo, o kai nukrito, tai gailėjo. Dalka turi tripūdį dalgį ir kad kas, tai kaip mosteli juo, sušvilpia dalgis kaip devynios mirtinos nuodėmės! ir visi jos bijo ir dėl to gerbia. Tu, Viktorai, turi ežiuką rūke, o už ežiuko Pskovo diviziją. O aš? Ką aš turiu, Viktoras? Nieko aš neturiu, - susigraudino Algirdas, - ir kalba man užu nugaros Turniškėnai, kad esu tik Algirdas, ir joks aš ne Algirdas Mykolas, ir kad nepakelčiau aš ąžuolinio kumščio. Aš ir galvoju, o jeigu nepakelsiu, taigi gėda iki smerties! Ar supranti, Viktoras?! Viktoras patvirtino, kad supranta. Įpylė ir pasakė, kad reikia padėti. Kaipgi nepadėsi geram žmogui. - O tu, Algirdas, ant stulpo priešais karčemą pastatyk vėjarodį su varine gerkle, - patarė Viktoras, - kai vėjas papūs iš vienos pusės, vėjarodis pasuks gerklę ir ta bylos tavo balsu vienaip. Kai vėjas pasuks iš kitos pusės, uždainuos kitaip. Ir Turniškėnai sakys – tai bent balsas pas Algirdą! Nudžiugo Butkevičių Algirdas. Nubraukė ištryškusią ašarą ir pabučiavęs Viktorą į lūpas puolė iš karčemos nebaigęs kvortos. Viktoras nusišypsojo, nusišluostė rankas į šarovarus ir sumurmėjo, kad tikrai reikia geram žmogui padėti. Kaipgi nepadėsi.
4 Viktoras daro higieną Gapšiokas jau bėgiojo priekyje Viktoro su dviem lentelėmis, savo su titulu bei šiokiu tokiu herbioku ir Viktoro. Kartais kur už kampo sustojęs dar papūsdavo bei meiliai pavalydavo švariu zomšiniu skudurėliu savo naująją lentelę. Bet darbai nelaukė, paklaikę Dalkos prokurorai vėl šiurpino uždaryti juos su Viktoru į daboklę. Tad reikėjo lakstyti. Tačiau ir jis nustėro kai Viktoras pasakė besiimsiąs Turniškių higienos: - Visi darom kur norim. Dimokratija. O ateis subotnikas tada kartu išvalysime visi. Subotnikas bus kasmet – balandį. Vot teip bus tvarka. Turniškės jau keletą metų buvo europietiškas kaimas. Kiekvienas turėjo prie savo namo medinę susitvarkymo būdelę su širdele duryse. Būdelėse buvo pastatyti dezodorai su gėlių kvapais. Gatvės nebesmirdėjo. Ir staiga daryti bet kur. Tad turniškėnai susirinko prie Viktoro namų ir tylomis laukė, kas pirmas nusimaus kelnes ūlyčioje ir pridarys. Viktoras irgi laukė savo name su gonkomis. Bet kiek privėręs langines. Niekada nežinai kada šoks koks paklaikęs prokuroras pro langą. Gapšiokas dėl visa ko paslėpė savo lentelę. Nešiojo jau tik Viktoro. Visos Turniškės įtemptai laukė kas pirmas nusitrauks žemyn kelnes.. Viktoras taip pat laukė, negi gamta nei vieno neprispirs?
5 Viktoras stebisi Viktoras prisėlino prie atsišaudymo angos savo troboje ir vėl, jau kažkelintą kartą per tas dvi savaites, Psl. 2 iš 6