Page 1

Turniナ。kiナウ kronikos Gyvenimo Stebト葉ojo ir True Flax internetiniai raナ。tai

Metai 2012-ieji


Turinys 1Įžanga......................................................................................................................................................1 2Atsižegnojimas........................................................................................................................................1 3Algirdo Balsas.........................................................................................................................................2 4Viktoras daro higieną .............................................................................................................................2 5Viktoras stebisi........................................................................................................................................3 6Mano agitacinis rinkiminis lapelis neapmokėtas jokios partijos: panelės mokytojos ............................3 7Viktoras generuoja...................................................................................................................................4 8Senelis Ansbergis susiranda šautuvą......................................................................................................4

1 Įžanga Šitai gimė iš internetinių rašytojų Gyvenimo Stebėtojo ir True Flax didžiai įspūdingos rašymo 1. Turinys paimtas iš G+ su žyma #turniskes.

2 Atsižegnojimas Rinkinio sudarytojas nė jokiais būdais nepretenduoja į autorystę, honorarą ar dar ką nors.

1

Kalba beigi gramatika netaisytos, idant būtų išlaikytas autentiškumas. Irgi tingėta bei nemokėta...

Psl. 1 iš 6


3 Algirdo Balsas Butkevičių Algirdas liūdnai apsikabinęs kvortą pipirinės, šniurkščiojo į tris dienas neskustą barzdą, skundėsi Viktorui: - Amžinatilsi Algirdas Mykolas turėjo ąžuolinį kumštį, katrą pakabindavo ant karčemos durų ir visi už tą kumštį jį gerbė ir jo bijojo. Ir tepdavo Algirdas Mykolas kumštį, kad anas blizgėtų ir visi jį iš tolo matytų. Adamsas turėjo ant tvoros nupiešęs akį, katra anam išvykus į užjūrius viską matė ir liūdnai žiūrėjo kaipgi tikra kad būtų. Rolandukas turi skraidančią valtį, su katra virš Turniškių skrajojo ir visi jį mylėjo, o kai nukrito, tai gailėjo. Dalka turi tripūdį dalgį ir kad kas, tai kaip mosteli juo, sušvilpia dalgis kaip devynios mirtinos nuodėmės! ir visi jos bijo ir dėl to gerbia. Tu, Viktorai, turi ežiuką rūke, o už ežiuko Pskovo diviziją. O aš? Ką aš turiu, Viktoras? Nieko aš neturiu, - susigraudino Algirdas, - ir kalba man užu nugaros Turniškėnai, kad esu tik Algirdas, ir joks aš ne Algirdas Mykolas, ir kad nepakelčiau aš ąžuolinio kumščio. Aš ir galvoju, o jeigu nepakelsiu, taigi gėda iki smerties! Ar supranti, Viktoras?! Viktoras patvirtino, kad supranta. Įpylė ir pasakė, kad reikia padėti. Kaipgi nepadėsi geram žmogui. - O tu, Algirdas, ant stulpo priešais karčemą pastatyk vėjarodį su varine gerkle, - patarė Viktoras, - kai vėjas papūs iš vienos pusės, vėjarodis pasuks gerklę ir ta bylos tavo balsu vienaip. Kai vėjas pasuks iš kitos pusės, uždainuos kitaip. Ir Turniškėnai sakys – tai bent balsas pas Algirdą! Nudžiugo Butkevičių Algirdas. Nubraukė ištryškusią ašarą ir pabučiavęs Viktorą į lūpas puolė iš karčemos nebaigęs kvortos. Viktoras nusišypsojo, nusišluostė rankas į šarovarus ir sumurmėjo, kad tikrai reikia geram žmogui padėti. Kaipgi nepadėsi.

4 Viktoras daro higieną Gapšiokas jau bėgiojo priekyje Viktoro su dviem lentelėmis, savo su titulu bei šiokiu tokiu herbioku ir Viktoro. Kartais kur už kampo sustojęs dar papūsdavo bei meiliai pavalydavo švariu zomšiniu skudurėliu savo naująją lentelę. Bet darbai nelaukė, paklaikę Dalkos prokurorai vėl šiurpino uždaryti juos su Viktoru į daboklę. Tad reikėjo lakstyti. Tačiau ir jis nustėro kai Viktoras pasakė besiimsiąs Turniškių higienos: - Visi darom kur norim. Dimokratija. O ateis subotnikas tada kartu išvalysime visi. Subotnikas bus kasmet – balandį. Vot teip bus tvarka. Turniškės jau keletą metų buvo europietiškas kaimas. Kiekvienas turėjo prie savo namo medinę susitvarkymo būdelę su širdele duryse. Būdelėse buvo pastatyti dezodorai su gėlių kvapais. Gatvės nebesmirdėjo. Ir staiga daryti bet kur. Tad turniškėnai susirinko prie Viktoro namų ir tylomis laukė, kas pirmas nusimaus kelnes ūlyčioje ir pridarys. Viktoras irgi laukė savo name su gonkomis. Bet kiek privėręs langines. Niekada nežinai kada šoks koks paklaikęs prokuroras pro langą. Gapšiokas dėl visa ko paslėpė savo lentelę. Nešiojo jau tik Viktoro. Visos Turniškės įtemptai laukė kas pirmas nusitrauks žemyn kelnes.. Viktoras taip pat laukė, negi gamta nei vieno neprispirs?

5 Viktoras stebisi Viktoras prisėlino prie atsišaudymo angos savo troboje ir vėl, jau kažkelintą kartą per tas dvi savaites, Psl. 2 iš 6


iškart tik pažvelgus angon į akį pataikė kažkuo minkštu rudu ir šiltu. Tačiau smirdėjo. Viktoro akis nerviškai sutrūkčiojo. Pats nusikeikė: - Nu vysi prieš mani. Ikanomika mano jiems necinka. Pagalvojo dar: o va kolegai Bidzinai tai lengviau. Jis jau pažadėjo boržomį ir Kachetijos vyną vėl grąžinti rusams ant prekystalių, o mainais atgauti Abchaziją ir Cchinvalį. Kad man tokios sąlygos atiduočiau vėl Lietuvai prieš antrą turą Šalčininkus su Maišiogala ir gal net Visaginą su atomine. Vot kaip dievą myliu. Visa Lietuva ant kelių klūpotų tada kaip per atlaidus. O dabar cik ikanomika ir babkės. Dar pažvelgė pro angą. Turniškėse vaikėsi jo paskutinius rinkėjus Kubilioko ir senelio Ansbergio vyrai su štakietais. Viktoras nusispjovė, ar tokie bailūs turi būti bachūrai? Pinigus paėmė ir visi beveik į krūmus....Keli bachūrai pamatė Viktoro akį ir suriko: - Viktoras, gelbėk. - Cik po antro rinkimų turo, - atsakė Viktoras ir vėl nusivalė nuo veido naują minkštą rudą ir šiltą. Tačiau smirdantį. Akis vėl nerviškai sutrūkčiojo.

6 Mano agitacinis rinkiminis lapelis neapmokėtas jokios partijos: panelės mokytojos Vaikai kaime stovėjo patvoriais nuliūdę. Ypač nuliūdę buvo berniukai. Panelė anglų kalbos mokytoja dėvėdavo rožinį peniuarą pirmadieniais, kreminės spalvos komplektėlį antradieniais, karrrdinaliai juodą trečiadieniais, peršviečiamą – ketvirtadieniais, žydrą – penktadieniais, dėl įvairovės šeštadieniais po pirties eidavo miegoti nuoga. Ir neturėjo užuolaidų. Tiesiog nebuvo pripratinta mamos. Todėl berniukai puikiai mokėjo anglų kalbą ir gailėjo panelės anglų kalbos mokytojos. Kaimo moterys pletkino patenkintos. Viktoras (taip tas pats kuris žino kaip, bet nesako) jų nuoskaudas dėl tos panelės anglų kalbos mokytojos išklausė, tada susirinko visų moterų balsus ir užbaigė tuos apatinių keitimus kas dieną. Nes jau ir jų diedai baudėsi mokytis anglų kalbos. Svajingai pastatytomis akimis pliurpdavo apie šiuolaikinių darbo sąlygų keliamus reikalavimus. Šiandien vietoj tos … (čia praleisime kelis necenzūrinius žodžius) turėjo atvykti nauja panelė rusų kalbos mokytoja. Panelė rusų kalbos mokytoja išvirto iš Viktoro bričkos ir sušmėžavo jos storos šlaunys, aptemptos storomis vilnonėmis kelnėmis iki kelių. Po to nusikeikė tris kartus. Ir vos atsistojusi nušlitiniavo iki mokytojos kambario. Ji buvo girtutėlė. Panelės kelioninis maišas irgi išvirto iš bričkos. Iš maišo iškrito: įskilęs stiklinis grafinas, storas medinis antspaudas, kokie trys kilogramai džiovintos voblos, vyro fotografija prie traktoriaus Stalinec Kazachijos stepėje, raudona skarelė, garbės raštai raudonomis raidėmis, milinė. Berniukai ir diedai susižvalgė. Nieko gražaus jau jie kaime nebepamatys. Per tuos moterų balsus, atiduotus Viktorui….

7 Viktoras generuoja Viktoras jau buvo beveik išsimiegojęs po rinkimų, bet vėl rytą prie jo trobos su gonkomis Turniškėse pradėjo būriuotis bachūrai ir triukšmauti. Viktoras susinervino, nū kas vėl, bet atsikėlė. Juk bachūrai jo patys tikrieji rinkėjai. Užsitempė savo raudonuosius šarovarus ir žengė šokuojančiu pachano žingsneliu ant gonkų: -

Nū labas rytelis, bachūrai.

-

Labas, Viktoras, - suošė rinkėjai.

Psl. 3 iš 6


Išėjo į priekį pats drąsiausias ir maigydamas rankoje kepurę išlemeno: - Viktoras, tu mumi paaiškink paprastai – kas tas yr generuojanti ikanomika. Juokiasi visokie portugalai iš mumi, kad nesuprantame. - Gerai, klausote visi čia. Aiškinu. Vot paimu 10 litų, duodu juos jumi kiekvienam prieš rinkimus, tai yra generuoju. Aš gaunu jumi balsus. Aišku? -

Aiškuuuu, - suošė bachūrai, - visiii gavooom...

- Toliau. Dabar aš imsiu iš biudžeto ir pats generuosiu tuos pinigus. Kai vėl bus rinkimai duosiu jumi jau po 20 litų. Vot ir generuojanti ikanomika. Žmonės skirstėsi nenoromis, ilgai dar aptarinėjo generuojančią ekonomiką ir vis džiaugėsi per kitus rinkimus gausią dvigubai.

8 Senelis Ansbergis susiranda šautuvą Turniškėse nors ir atpūtė nauji vėjai, bet niekas nieko jau nebesuprato. Valdys toliau patys turniškėnai ar geri vyrai atsiųs generalgubernatorių? Visi pastovėjo, paburnojo ir vėl kožnas sau išsivaikščiojo po savo gryčias. Viktoras irgi pavaikščiojo aplink savo gryčią. Bet labai nenutolo. Algirdas Kuris Buvo Jonas blaškėsi kaip rudeninis lapas lietuviškoje estradinėje dainoje. Adamso akis išmintingai visus stebėjo pro tvoros statinius. Jis prižiūrėjo demokratiją. Senelis Ansbergis sunkiai atsiduso - kas jei nei mes - ir užsiropštė ant savo namo pastogės, kur kadaise po sija buvo užkišęs šaunyką. Mažu prireiks. Ir dabar prireikė. Išvyniojo iš skuduro. Buvo šaunykas gerai suteptas, tai ir šiandien blizgėjo kaip naujas. Tik seneliui Ansbergiui liūdna buvo, kad per tiek metų Turniškėse taip ir neatsirado kito kieto vyro, kuris stotų prieš Viktorą aiškiai, tvirtai ir su šaunyku. Vėl jam seneliui reikia.... Susimetęs į kuprą Ansbergis lėtai lyg Vinstonas Čerčilis per antrą pasaulinį ėjo ūlyčios viduriu per ranką persisvėręs šaunyką. Viktoro gryčios ir visų namų pakeliui langinės umariai užsidarinėjo. Tuoj šaudys, oi, šaudys, kiekvienas suprato.

Psl. 4 iš 6

Turniškiųkronikos  

Gyvenimo stebėtojas, kronikos, Turniškės

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you