Pakutuvėnų kaimo istorija by Jolanta Klietkutė

ISBN 978-609-95912-0-9

Jolanta Klietkutė

PAKUTUVĖNAI

kaimo istorija

Jolanta KLIETKUTĖ

PAKUTUVĖNAI kaimo istorija

Jolanta KLIETKUTĖ

PAKUTUVĖNAI kaimo istorija

VšĮ Pakūta

Pakutuvėnai 2017

UDK 908(474.5) Kl-99

Konsultantai: Kanarskas Julius Simutienė Veronika Šakinis Juozas Šimkienė Stanislava Knygos išleidimą finansavo: LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA

Pakutuvėnų Šv. Antano Paduviečio parapija http://www.pakuta.lt

VšĮ Šv.Antano dienos centras Drackienė Gina

Prenumeratoriai, padėję išleisti knygą: Čižauskaitė Emilija Dirmeitis Jonas Gibavičienė Enrika Juškaitė Ingrida Milašių šeima Raudonius Arūnas Sadauskas Raimondas Simutienė Veronika Šakinis Juozas Vauraitė Rita Venckienė Jovita

Kalbos redaktorės: Česnauskienė Rima Mogilaitė Giedrė

Nuoširdžiai dėkoju už pagalbą: Vysk. Vodopjanovui Linui OFM Br. Numgaudžiui Gediminui OFM Br. Nenėnui Andriui OFM Br. Blužui Antanui OFM Jonauskienei Irenai Juozapaitienei Otilijai Kevevari Oskarui Liutikaitei Virginijai Lizdenytei Margaritai Peleckaitei Elenai Peleckui Mantui Pokvytienei Virginijai Stonkui Anicetui Žeimienei Skirmantei

ISBN 978-609-95912-0-9

Turinys 5 Pratarmė 7 Pakutuvėnų pavadinimo kilmė 9 Kaimo istorija 15 Šv. Antano Paduviečio bažnyčia 55 Dvasininkai 61 Atlaidai, iškilmės 75 Kapinės 87 Kryžiaus kelias 99 Kultūros paveldas 118 Piliakalnis 121 Šv. Antano Paduviečio vienuolynas 129 Susitaikinimo sodyba 143 Kasdienybė, papročiai, šventės 151 Darbai 159 Malūnas 163 Mokykla 169 Iškilūs kaimo žmonės 173 Kaimo gyventojai 235 Vieta, į kurią norėčiau sugrįžti 244 Istorija nuotraukose 282 Šaltiniai 284 Rinktinė bibliografija 286 Literatūra 288 Asmenvardžių rodyklė 298 Geografinė rodyklė

Pakutuvėnai – tai riba, kur susikovė pasaulio dvasia ir Dievo padangtė. /Neringa Kubiliūtė/

Pratarmė „Mirę kaimai“, „dingę kaimai“, „apleistos sodybos“... kokiais tik vardais Žemaitijoje nevadina vietovių, kuriose kadaise virte virė gyvenimas, kuriose ore ir dabar tebepulsuoja žmogaus gyvybės, veiklos dvasia, tačiau tiktai sulaukėjusios obelys, peraugusios tujos, serbentų krūmai ar vietomis iš žemės kyšančios pamatų nuolaužos teženklina kadaise gyventą vietą. Vienas iš daugybės tokių iš Lietuvos žemėlapių turėjusių išnykti kaimų buvo Pakutuvėnai. Kaip išdžiūvusios upės vagoje retkarčiais prasiveržia upokšniai, taip ir šiame kaime yra išlikę gyventojai. Savo tėvų ir protėvių žemėje gyvena šeimos, tarsi gyvybės kibirkštėlės švysteldamos apmirusioje aplinkoje. Kiekvieno „dingusio kaimo“ istorija – tai žmonių, šeimų likimai, karai, tremtys... Visa yra taip tampriai persipynę, jog neįmanoma vieno pasakoti be kito. Dar kokiais 1998 m. pustelninkas Darius pasiskaitęs šios knygos rankraščius pastebėjo: „Visai kaip Biblijoje: tam gimė tas, anam gimė anas, tas buvo nusidėjėlis, o anas siekė šventumo, tas buvo vargšas, o anas samdė daugybę tarnų“… Buvo ir nuodėmė, ir šventumas, ir Dievo malonė, ir Jo sudraudimas; žmonės patys statėsi bažnyčią, išlaikė mokyklą; buvo ir karai, ir tremtys, ir grįžimas namo, buvo ir merdėjimas, ir naujas prisikėlimas... Labai abejojau, ar palikti skyrių apie kaimo gyventojus. Čia liko dar labai daug „baltų dėmių“, daugybė klaidų ir netikslumų. Gali būti supainiotos datos, kam kas gimė ir pan. Labai sunku po tiekos metų atrinkti visiškai man nepažįstamų žmonių biografijas ir suklijuoti jas į vientisą šeimos bei kaimo gyvenimo vaizdą. Darbą labai apsunkino ir tai, kad kelias kartas vyravo tradicija sūnų vadinti tėvo vardu, ar dukterį – motinos. Dabar jau nebeaišku, apie kurį Antaną ar Praną rašo jo giminės ar pasakoja kaimynai... Vis dėlto šis skyrius yra, nes būtent jame atsiskleidžia autentiškas kaimo gyvenimas, darbai, kasdienybė. Būtent šiame skyriuje pasakojamos skaudžios rezistencijos, tremčių istorijos, Sibiro keliai... Ilgai negalėjau suvokti, kas verčia mane, kilusią iš Vilniaus, įsimylėti šią bažnyčią, šį kaimą... Supratau, kad tuomet, kai ėjau per jūsų namus, rinkdama pasakojimus apie Pakutuvėnų istoriją, jūs sėjote mano širdyje meilę ir pagarbą. Lenkiu galvą prieš jūsų tėvus ir bočius, kurie patys sugebėjo pastatyti Dievo namus, lenkiu galvą prieš jus, ištvėrusius tremtis, namų ir artimųjų netekties kančias ir vis dėlto nepamirštančius šios vietos, sugrįžtančius bent šv. Antano atlaidams. Lenkiu galvą prieš jūsų vaikus, kurie per miškus atbėga į bažnytėlę mokytis tikėjimo pagrindų, o mus moko paprastumo ir nuoširdumo. Peržvelgus žinias, išlikusias apie Pakutuvėnus, supranti, kad šiai žemei jau nebereikia kančios. Ji jau nuplauta krauju, ji paženklina kančia. Dabar jai reikia maldos, gyvybės ir meilės.

Pakutuvėnų pavadinimo kilmė Vietovardis Pakutuvėnai skirtingais laikotarpiais buvo užrašomas įvairiai: Pokutowiany1, Покутовяны2, Pàkutuvėnai (buvo tariama – Pàkutuvienâ)3, Pakutavėnai4, Pakutawenen5, Pokutowjany6. Leidinyje „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ panašiais pavadinimais dar minimi Pokutenie Šiaulių paviete ir Pokutowieto Tauragės apylinkėse7. Pãkutuvėnų (1 kirčiuotė8) kaimas žmonių buvo vadinamas atgailos vieta, nes žodis pakūta žemaitiškai įvardija atgailą, o vietovardis Pakutuvėnai semantiškai reikštų atgailos vietą: Pakūta – kutavoti. Senųjų maldaknygių tekstuose ir Kristus buvo kutavojamas – plakamas. Pakutuvėnuose, į šiaurės rytus už kapinių, yra Minijos vingis, vadintas Grigalausko lanka, kur sekmadieniais po pamaldų vykdavo jaunimo susibūrimai. Baudžiavos laikais toje vietoje ponai buvo įrengę pastatą, kur plakdavo prasižengusius baudžiauninkus – tokia buvusi jų pakūta. Pokario metais dar buvo naudojamas Pakutuvėnų sinonimas – Pakutninkai9. Gali būti, kad pavadinimas kilęs ir iš to, jog vietovė buvusi nuošali, sunkiai pravažiuojama, pelkėta, apaugusi miškais – joje gyventi buvęs vienas vargas10. Tačiau kalbininkai teigia, jog negalima kaimo pavadinimo sieti su aukščiau minėtu slavizmu pokūta – toks aiškinimas laikytinas tik liaudies etimologija. Galimos dvi kilmės hipotezės. Pãkutuvėnai gali būti netiesiogiai susiję su netoli Viekšnių esančiu upėvardžiu Kùtuvis. Be abejo, atsirasti tiesiog iš šio vietovardžio kaimo vardas negalėjo, nes tos vietos yra gana toli viena nuo kitos. Tačiau iš upės vardo Kùtuvis galėjo susidaryti asmens ar asmenų, gyvenančių prie tos upės, pavadinimas pãkutuvėnas, pãkutuvėnai, vėliau galėjęs virsti asmenvardžiu Pãkutuvėnas. Taip vadinamam žmogui atsikėlus gyventi į šias vietas ir galėjo atsirasti kaimo vardas – Pãkutuvėnai. Kita vertus, Pãkutuvėnai galbūt atsirado tiesiog iš dabar nežinomo, bet seniau netoli kaimo buvusio kokios nors vietos vardo Kùtuvis ar pan. – dėl panašios vietovardžių darybos (pridedant priešdėlį ir priesagą), plg. Patatuliečiai – kaimas, Tãtula, Tãtulė – upė, Pamūšninkai – kaimas: Mūša upė. Pastarajai hipotezei patvirtinti labai praverstų istorijos šaltinių duomenys, bet kol kas sukaupta medžiaga nepaliudija tose vietose buvus panašų vietovardį11. Iki melioracijos Pakutuvėnuose į Miniją įtekėjo du nemaži upeliai, vienas iš jų vadinosi Užupaliu12, kito pavadinimo išsiaiškinti nepavyko, galbūt jis galėjo vadintis Pakūta, Pakūtė13. 1776 m. Kulių parapijai priskiriamų kaimų sąraše yra Karklėnai ir Pakarklėnai, arba Smilgiai14, tad tikėtina, kad gal ir Pakutuvėnų pavadinimas galėjo kilti nuo jau pamiršto, šalia buvusio Kutuvio ar Kutuvėnų. Ankstyviausias Pakutuvėnų vietovardžio paminėjimas surastas Plungės parapijos seniausios išlikusios Santuokų metrikų knygos pradžioje, įrašas Nr. 3: „1615 m. Viešpaties apsireiškimo (sausio 6) dieną susituokė Mykolas Žakaitis iš Pakutuvėnų (Pokutowiany) su Katerina Stefani iš Varkalių“15. Plungės parapijos

2. G. D. Reymann‘o Memelio krašto žemėlapio fragmentas, kuriame pažymėti ir Pakutuvėnai, 1849

3. Plungės bažnyčios santuokų knyga, 1615 Seniausias rastas įrašas, kuriame minimas Pakutuvėnų kaimo pavadinimas LVIA, f. 1827, ap. 1, b. 1, p. 168

1. LVIA, f. 1827, ap. 1, b. 1, p. 5. 2. Список населенных мест Ковенской губернiи, 1903, p. 60. 3. Vaiszgantas. Sanraszas geografiszkuju Lietuvos vardu, 1904, p. 43. 4. Lietuvos apgyvendintos vietos, p. 114. 5. Bevölkerungsstatistik des litauischen Staates, p. 60. 6. Ten pat. 7. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, 1902, p. 481. 8. Razmukaitė M., Vitkauskas V. Vietovardžių kirčiavimo žodynas, p. 102. 9. Stonkus A. Akistata su istorija. 10. Šimkienė S. Stropų giminės istorija. 11. Bilkis L., 1998. 12. Šakinis J., 2016. 13. Stonkus A. Sodybos. 14. Misius K. Kuliai: bažnyčios ir parapijos istorija. Plungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė, p. 133. 15. LVIA, f. 1827, ap. 1, b. 1, p. 168.

4. Kauno gubernijos žemėlapio, išleisto 1913 m. pagal 1895 m. brėžinius, fragmentas 16. 17. 18. 19. 20.

Ten pat, p. 5. MAVBRS, F21-1107, l. 5v. LVIA, f. 11, ap. 1, l. 796v. Ten pat, b. 1203. G. D. Reymann‘s topographische SpecialKarte Nr. B Memel 1:200000, 1849.

Krikštų knyga pradėta metais vėliau, jos pradžioje taip pat minimi Pakutuvėnai: „1616 m. sausio 2 d. pakrikštyta Marina, Grigaliaus Tautgaičio duktė, iš Pakutuvėnų“16. Snesnių metrikų knygų nepavyko aptikti. Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje kaupiamoje istorinių vietovardžių kartotekoje ankstyviausi duomenys apie kaimo Pokutowiany vardą yra 1721 m. Plungės seniūnijos inventoriuje, surašytame Upytės pavieto teismo paseniūnio Povilo Marcinkevičiaus, perduodant Plungės seniūnijos valdymą Kazimierui Krišpinui Kiršenšteinui17. Vėlesni paminėjimai rašytiniuose šaltiniuose yra 1738 m. LDK Iždo komisijos inventorių knygoje18 bei 1775 m. Plungės seniūnijos inventoriuje19. 1849 m. G. D. Reymann‘o sudarytame Memelio krašto žemėlapyje yra pažymėtas ir Pakutuvėnų kaimas20.

Kaimo istorija Pakutuvėnų k. yra 11 km į rytus nuo Kartenos, 11 km į vakarus nuo Plungės, 7 km į pietus nuo plento Palanga–Šiauliai, Minijos kairiajame krante. Iš šiaurės vakarų į pietryčius kaimas tęsiasi apie 4 km., iš vakarų ir pietvakarių ribojasi su Pakutuvėnų mišku21. Dalis kaimo atskirta mišku, todėl vadinama „Užmiškiu“ arba „Brazdeikyne“. 1903 m. artimiausia geležinkelio stotis buvo Priekulėje, iki kurios – 61 varstas kelio, artimiausias paštas Plungėje22, 1923 m. artimiausia geležinkelio stotis buvo už 28 km, Kretingoje23. 1942 m. sudarytame Pakutuvėnų bažnyčios inventoriuje rašoma, kad kaimas yra patogioje vietoje: plentas statomas už 1 km, netoli valsčiaus miestelis Kartena, apskrities miestas Kretinga – 30 km, Plungė su geležinkelio stotimi – 9 km, Kuliai – 15 km. Apylinkės ūkininkai turtingi, giliai tikintys, tvarkingi, gera žemė, pakankamai miškų24. Tikėtina, kad Pakutuvėnų teritorijoje žmonės gyveno nuo senų laikų. Čia stūkso I tūkst. datuojamas piliakalnis. Pakutuvėnuose Minijos pakrantėje rastas akmeninis kirvukas smailėjamčia pentimi su skyle kotui byloja, kad žmonės šioje vietovėje gyveno jau III tūkst. pab. – III tūkst. pr.25 Deja, archeologiniai tyrimai nebuvo atlikti, tad išsamesnių duomenų apie kaimo proistorę neturime. Pakutuvėnų k. priklausė Alksnėnų vaitystei, Gondingos valsčiui, Plungės seniūnijai, Plungės dvarui. Rašytiniuose šaltiniuose Plungės dvaras minimas jau XVI a., manoma, kad tuomet jį valdė didikai Goštautai, 1570 m. Žygimantas Augustas Plungės seniūniją užrašė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stalininkui Mikalojui Aleknavičiui26 Manvydui Dorohostaiskiui (1530–1597), vėliau valdė Mikalojaus sūnus, LDK didysis maršalka Kristupas Manvydas Dorohostaiskis (1562–1615), nuo 1617 m. – Jeronimas (1573–1636) ir Elžbieta Goslovska (Elżbieta Gosławska) Valavičiai27. XVII a. Palangos ir Plungės seniūnu, Gandingos tijūnu buvo LDK virtuvininkas Stanislovas Vaina († 1649). Po vyro mirties dvarus paveldėjo jo žmona – Elžbieta Krišpin Kiršenšteinaitė Vainienė. 1668 m. Plungėnų seniūnija su miesteliu ir Gondingos tėvonija už 6000 lenkiškų auksinų atiduota Lietuvos pataurininkiui, Trakų kaštelionui, pulkininkui Martynui Krišpinui Kiršenšteinui28. 1721 m. Plungėnų seniūnijos valdymą perėmė jo sūnus Kazimieras Krišpinas Kiršenšteinas29. Greičiausiai po Kiršenšteinų Plungės seniūnu tapo Jokūbas Ignas Karpis. 1775 m. mainais už valstybės reikmėms paimtą Liachovičių grafystę Abiejų Tautų Respublikos karalius Plungės seniūniją atidavė Vilniaus vyskupui Ignotui Jokūbui Masalskiui (1726–1794). 1794 m., Plungę paveldėjo jo giminaitė Apolonija Masalskytė de Linjė ir jos vyras Vincentas Potockis (apie 1740–1825). 1806 m. praskolintą dvarą nusipirko Rusijos valstybės ir karo veikėjas Platonas Zubovas (1767–1822), 1827 m. dvaras atiteko P. Zubovo broliui Dmitrijui (1764–1836). 1873 m. Plungės dvarą, miestelį bei palivarkus nusipirko kunigaikštis Mykolas Mikalojus Severinas Markas Oginskis (1849–1902). Pakutuvėnuose yra buvęs kunigaikštienės Marijos Skuževskaitės Oginskienės (1857?–1945) palivarkas, kurį Mikalojus Oginskis kartu su Plungės dvaru

5. Pakutuvėnai G. Numgaudžio foto, 1996

6. J. Valiušaičio foto, 2003

7. G. Numgaudžio foto, 2011 21. Pakutuvėnai. Mažoji lietuviškoji enciklopedija, t. 2, p. 742. 22. Алфавитный списокъ населенных местъ Ковенской губернiи, p. 494. 23. Lietuvos apgyvendintos vietos, p. 114. 24. Inventorius. 1942, rugsėjo 10, p. [2]. Inventoriaus knyga. 25. Kanarskas J. Kartenos apylinkių proistorė. Kartena, p. 91. 26. Baužienė M. Plungės dvaras, p. 70. 27. Pukys P. Plungės istorija, p. [3]. 28. MAVBRS, F21-1101 29. Ten pat, F21-1107, l. 5v.

8. LR Prezidentas Antanas Smetona Vaitkių k. Aleksandravo k. muziejaus „Mėjga“ archyvas

30. Mikalauskas B. 31. Kanarskas J., Kartenos valsčius XIX a. – XX a. pirmoje pusėje. Kartena, p. 156. 32. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, p. 481. 33. Kviklys B. Mūsų Lietuva, p. 338. 34. Kanarskas J. Kartenos valsčius XIX a. – XX a. pirmoje pusėje. Kartena, p. 191. 35. Kondratas B. Minijos vingiais, p. 41. 36. Stonkus A. Lieptas. 37. MAVBRS, F21-1107, l. 5v. 38. LVIA, f. 11, ap. 1, b. 1058, l. 796v. 39. Ten pat, b. 1203. 40. Misius K. Kuliai: bažnyčios ir parapijos istorija. Plungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė, p. 134. 41. Stonkus A. Vizijos prie senojo ąžuolo. 42. LVIA, f. 526, ap. 6, b. 6726. 43. Simutienė V. Pakutuvėnų kaimo istorija. 44. Алфавитный списокъ населенных местъ Ковенской губернiи, p. 494. 45. Pukys P. Plungės istorija, p. [193]. 46. Kanarskas J. Kartenos valsčius XIX a. – XX a. pirmoje pusėje. Kartena, p. 173–174. 47. Lietuvos apgyvendintos vietos, p. 114. 48. Šimkienė S., 1996. 49. Kondratas B. Minijos vingiais, p. 41. 50. Pakutuvėnų kaimo brėžiniai, sudaryti Stanislavos Šimkienės, 1997, Aleksandravo muziejaus „Mėjga“ archyvas. 51. Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai, 2013, p. 578. 52. Šateikių seniūnijos inf.

nusipirko iš Zubovų. Pakutuvėnų palivarką kunigaikštienė padovanojo savo raštininkui Jonui Malevskiui (Maliauskui, kaip jį žmonės vadino)30. 1861 m. buvo įkurtas Kauno gubernijos Telšių apskrities Kartenos valsčius, kuriam priskirtas ir Plungės dvaro Pakutuvėnų k.31 XIX a. pab. dalis Pakutuvėnų k. priklausė Sėlenių bendruomenei. 1902 m. Pakutuvėnų k. priklausė Telšių pavieto Plungės valsčiui32, nuo 1919 m. – Kretingos apskrities Kartenos valsčiui33, 1950 m. vietoje apskričių ir valsčių įkurtos sritys ir rajonai, Pakutuvėnų k. priskirtas Plungės rajono34 Alksnėnų apylinkei, 1976 m. kaimas priklausė tolimiausiai Aleksandravo kolūkio brigadai35, vėliau – Plungės seniūnijai, nuo 2001 m. – Šateikių seniūnijai. Šiuo metu yra Plungės raj., Alksnėnų apyl., Šateikių seniūnijoje. 2009 m. įsteigus seniūnaitijas, Pakutuvėnai, Aleksandravas, Dyburiai, Baltmiškiai, Mamiai priskirti Aleksandravo–Pakutuvėnų seniūnaitijai. 1701–1709 m. didysis Šiaurės karas ir 1709–1711 m. Žemaitijoje siautęs maras Pakutuvėnuose paliko „maro kapus“36. Tuo laikotarpiu Žemaitijos gyventojų sumažėjo beveik trečdaliu. 1721 m. Plungės seniūnijos inventoriaus duomenimis Pakutuvėnų k. savo troboje gyveno tik senbuvis Kazimieras Virkša, daugiau nebuvo nei žmonių, nei pastatų37. 1738 m. minimos jau keturios gyventojų šeimos38, 1775 m. Plungės seniūnijos inventoriuje nurodoma, kad seniūnijai priklausančiame Pakutuvėnų k. gyveno 16 ūkininkų39. 1867 m. Kulių parapijai priklausiusiame Pakutuvėnų k. priskaičiuojami 22 kiemai su 264 gyventojais40. 1862 m., išgirdę caro manifestą apie baudžiavos panaikinimą, valstiečiai nustojo eiti lažą. Žinodami, kad ponai nenusileis, ruošėsi grumtynėms, Prūsuose pirko ginklus. Grafas Zubovas pasitelkė į pagalbą kazokus. Aktyviausi sukilimo dalyviai sugauti, nuplakti, nukutavoti. Vaišvilą, Daulių, Astreikį iš Juodeikių k. ir pakutuvėniškio brolį Gedgaudą su šeimomis ištrėmė į Sibirą. Nepasisekė ir 1863 m. sukilimas: menkai ginkluoti sukilėliai caro armijos buvo nugalėti41. Po baudžiavos panaikinimo 1863 m. prasidėjo nesibaigiančios žemės reformos: 1884–1888 m. grafo Zubovo ir kunigaikščio Oginskio valdyto Plungės dvaro Pakutuvėnų k. žemėse vyko valstiečių savininkų žemių geodezinis atribojimas, atriboti 254 sklypai42. 1887–1889 m. valstiečiams atribota dar 51 miško ganykla43. 1895 m. Rusijos imperijos žemėlapyje nurodoma, kad kaime yra 29 trobos. 1903 m. Pakutuvėnai buvo didžiulis kaimas su 237 gyventojais44. 1914 m. liepą prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas Pakutuvėnų k. gyventojų skaičiaus neįtakojo. Vis dėlto kaimuose vyko arklių, vežimų, ginklų rekvizavimas, vyrų mobilizacija... Vilniaus karo apygardos viršininkas generolas adjutantas Pavelas Renenkampfas įsakė visus raguočius, esančius apie keliasdešimt kilometrų nuo pasienio, ginti į geležinkelio stotis. Didelės gyvulių bandos buvo genamos Mažeikių link. Tačiau karo veiksmai Plungės apylinkių nepasiekė ir kai kurie ūkininkai gyvulius parsiginė atgal45. 1922 m. Kartenos valsčiuje pradėta žemės reforma, kurios metu valakiniai– gatviniai kaimai buvo skaidomi į vienkiemius – po visą kaimą išsimėtę valstiečio žemės rėžiai buvo apjungiami į vieną žemės valdą. 1933 m. į vienkiemius išskirstytas ir Pakutuvėnų k.46 1923 m. Pakutuvėnuose buvo 47 sodybos su 276 gyventojais47, 1940 m. – apie 50 šeimų, t. y. apie 300 žmonių48, 1959 m. – 287 gyv., 1976 m. – apie 20049, 1997 m. – 16 šeimų su 45 gyventojais50, 2001 m. – 57 gyv., 2002 m. – 44, 2011 m. – 56 (29 vyrai, 27 moterys51), 2012 m. – 53 gyv., 2015 m. – 46 gyv.52

Kaimo gyventojai 300

300 276

264

250

287

237

200

150 100 50 0

1 1721

45 1867

1903

56 46

1923

1940

1959 Metai

1976

1997

2001

2011

2015

Iki Antrojo pasaulinio karo kaime veikė vandens malūnas, lentpjūvė, buvo kolūkio gyvulininkystės pastatų53. Sodybos stovėjo ant kalvelių, buvo plačiai išsisklaidžiusios vienkiemiais. Sukūrę savo šeimas vaikai išeidavo iš tėvų namų ir naujas sodybas statė jau žemumose, gan pelkėtose vietose54. Savo sodybose klėtis (svirnus) turėjo tik Stanislovas Grigalauskas, Izidorius Rupeika, Stanislovas Stropus, Pilypas Stuopelis (Salių), Dobilai ir Knietos55. Per kaimą vingiuojantį kelią prižiūrėjo patys ūkininkai. Rudenį ir pavasarį kelionės būdavo nelengvos, nes keliai, ypač žemumose, labai pabjurdavo. Ūkininko Stanislovo Stuopelio žemėje buvo žvyro telkinių. Valdžia šį žvyrą pirko, o žmonės patys jį vežė vežimais ir pylė taisydami kelius56. Miško medžiagą arkliais veždavo į Klaipėdą. Kaimo seniūnas Stanislovas Valužis rinko mokesčius, išduodavo dokumentus gyvulių išvežimui. Gyvulius veždavo parduoti į Šateikių geležinkelio stotį, pakraudavo į vagonus. Pirmojo pasaulinio karo metu, vasarą, šiapus Kartenos vokiečiai skubiai pradėjo kasti apkasus, daryti įtvirtinimus. Tam tikslui iš aplinkinių kaimų į darbus buvo varomi žmonės. Kartenos laukai buvo pilni žmonių: kasė prieštankinius griovius, tranšėjas, darė blindažus (slėptuves). Darbus nurodinėjo kariškiai inžinieriai, darbininkus prižiūrėjo juoda uniforma uniformuoti ir mažo kalibro šautuvėliais ginkluoti pusberniai – hitlerjugend‘as. Jų mėgstamiausias užsiėmimas buvo šaudyti varnas, o ten dirbanti Valentinienė Gusčienė jas pešdavo ir virdavo. Kaimiečiai juokėsi iš vokietukų gastronominių pomėgių57. Išeinančiam iš namų broliui ar seseriai ūkininkas turėjo išmokėti 5000 ar 4000 Lt dalies. Žemės hektaras kainavo 300–400 Lt. Už gautąją dalį galima buvo nusipirkti neprastą ūkelį. Jei trūkdavo pinigų, bankai lengvai suteikdavo paskolą, bet skolininkus dažnai „paleisdavo iš varžytinių“: atvažiuodavo teismo antstoliai, aprašydavo turtą ir paskelbtą dieną parduodavo, likusius nuo skolos sumos pinigus atiduodavo šeimininkui. Geras arklys kainavo apie 1000 Lt, bekonas – 50 Lt. Per šienapjūtę darbininkas gaudavo 4–5 Lt už dieną, tiek kainavo maišas rugių ar kviečių. Bernai ar mergos už metus gaudavo apie 300 Lt, kiti atlyginimą už tą sumą ėmė gyvuliais arba grūdais. Iš krautuvės mažai ką pirkdavo, stengėsi viską pasigaminti namuose58. 1931 m. liepos 12 d. Vaitkių, Liepgirių, Aleksandravo, Mamių, Dyburių ir kituose aplinkiniuose kaimuose buvo didžiulis sujudimas: Vaitkių palivarko, vadinto dvaru, savininko Marcelio Sragio kvietimu, į Vaitkių k., grįždamas iš Palangos kurorto, užsuko Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona susitikti su šio krašto ūkininkais. Susitikimas vyko gamtoje prie Minijos, netoli Liepgirių

9. Plungės seniūnijos inventorius, 1775 LVIA, f. 11 ap. 1 b. 1203

10. LDK Iždo komisijos inventorių knyga, 1738 LVIA f. 11 ap. 1 lap. 796v

53. Pakutuvėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 2 (K–P), p. 742. 54. Lukšienė L., 2015. 55. Šakinis J., 2016. 56. Stuopelytė S., 1996. 57. Stonkus A. Aukso žiedai. 58. Dobilienė S., 1997.

16. Pakutuvėnų bažnyčia, ~1960 J. Šakinio archyvas

78. Simutienė V., 2016. 79. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2016. 80. Ten pat. 81. Stuopelytė S., 1996. 82. Šakinis J., 2015. 83. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2016. 84. Gedgaudienė D., Kanarskas J., Simutienė V. Kartenos valsčiaus gyventojai, nukentėję nuo sovietų režimo. Kartena, p. 353–354. 85. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2016. 86. Šimkienė S., 1996. 87. Šakinis J., 2015. 88. Stonkus A., 2002. 89. Simutienė V., 2016. 90. Šimkienė S., 1996. 91. Stuopelytė S., 1999. 92. Šimkienė S., 1996. 93. Bitinienė P., 1998. 94. Šakinis J., 2015. 95. Šimkienė S., 1996. 96. Grigalauskas A., 2006.

Albinas Lubys78 (g. 191979 Pakutuvėnų k.). 1949 m. kovo mėn. nušautas partizanas Kostas Mikalauskas (1899)80. Eidama per kaimus ir rinkdama žmonių pasakojimus, partizanus, kovojusius už Lietuvos nepriklausomybę, girdėjau tebevadinant sovietiniu terminu „banditai“, rečiau – paprastesniu žodžiu „miškiniai“. Iki 1947 m. Pakutuvėnuose buvo rusų armijos kareiviai, po jų ėmė siausti stribai, ieškodami partizanų. Prasidėjo kratos, vežimai į Sibirą, plėšimai. Po kaimus vaikščiojo vadinamieji „baltaraiščiai“ (stribai): lankėsi sodybose, ieškojo ginklų, nors tais laikais šautuvą turėjo ir saugiai slėpė kiekvienas pasiturintis žmogus81. Partizanai į sodybas užsukdavo tik pavalgyti, o stribai pavalgę kartais likdavo nakvynei, tikėdamiesi sulaukti miško brolių apsilankymo. Stribai, grasindami ginklu, šeimininką parklupdydavo kieme, o šeimininkei liepdavo eiti pirmai per visus užkaborius, lipti į visas palėpes – jeigu pasislėpę partizanai imtų šaudyti, pataikytų į šeimininkę82. 1948 m. gegužės 22 d. į Krasnojarsko krašto Bogučianų rajoną ištremtos Stanislovo Grigalausko (4 žm.), Stepono Meškausko (7 žm.), Stanislovo Stuopelio (4 žm.), Vinco Vengalio (5 žm.) šeimos, Rupeika Izidorius. 1949 m. balandžio 10 d. į Irkucko sritį, Bodaibą ištremta Dobilų šeima (3 žm.)83. 1951 m. į Krasnojarsko kr. Užuro raj. ištremta Vytauto Grigalausko (3 žm.) šeima84. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomeninis iš Pakutuvėnų iš viso ištremti 25 žmonės, 3 suimti, 1 žuvo85, tačiau vietiniai gyventojai skaičiuoja, kad į Sibirą buvo ištremta 16 šeimų86, nes daug žmonių buvo ištremta ne iš pačių Pakutuvėnų, o iš kitų kaimų, kuriuose slapstėsi ar gyveno pas gimines, pavyzdžiui, Ona Daukšienė (Salytė) ištremta iš Narvaišių, Aleksandro Salio šeima – iš Kretingos87. Ištremtas ir Antanas Stonkus88 (politinis kalinys). 1951 m. Antanas ir Kristina Sauseriai su sūnumi Antanu89 ištremti į Krasnojarsko kr., Užuro r. Ištremti Valentinas Stropus90, Riepšų šeima (4 žm.)91 ir kt. Daug žmonių nuo trėmimo išgelbėjo Kartenos viršaitis Petras Gagilas92. Ištremtų ūkininkų turtą, gyvulius išvežė, išgrobstė, o į jų tvarkingas sodybas perkėlė gyventi tinginius, girtuoklius, neišmanančius, kaip reikia dirbti darbą93: apsigyvendavo viename trobos gale, o kitą galą ardydavo ir kūrendavo – išardę visą sodybą keliaudavo kitur94. Melioracijos vajus 1970–1980 m. baigė sunaikinti kaimą ir paliko tik keletą vienkiemių. Kolektyvizacijos metu išvyko 20 šeimų, išmirė 495, nemažai pakutuvėniškių persikėlė į gyvenvietę Aleksandrave. Šiandien Pakutuvėnų k. yra tik dvi gatvės: pagrindinis kelias, vedantis nuo Aleksandravo iki bažnyčios, pavadintas Minijos gatve, o šoninė gatvelė su keturiais namais – Pilalės g. Dauguma buvusių pakutuvėniškių yra tremtiniai: vienus ištrėmė į Sibirą, kiti pasirinko tremtį į vakarus, o paskutinius ištrėmė melioracija – visuomeninė nuosavybė atėmė šeimininko jausmą96... Vis dėlto Pakutuvėnų kaimas gyvuoja, atsigauna, sugrįžta buvusių gyventojų vaikai, anūkai, šaknis įleidžia naujakuriai, pamažu atstatomos senosios sodybos, puošiama aplinka.

Šv. Antano Paduviečio bažnyčia Iki XVIII a. vid. Pakutuvėnų k. priklausė Plungės parapijai. 1776 m. įsteigdamas Kulių parapiją vyskupas Jonas Dominykas Lopacinskis priskyrė jai dvidešimt tris Plungės parapijos kaimus, tarp jų ir Pakutuvėnus97. Kurį laiką viena Pakutuvėnų k. dalis priklausė Kulių, kita – Kartenos parapijoms bei Sėlenių bendruomenei už Minijos upės98. Pakutuvėniškiai šv. Mišias švęsti vyko į jiems patogesnę bažnyčią: į Kulius, Karteną, Plungę, Kretingą, Šateikius. 1942 m. dar neįregistruotą Pakutuvėnų parapiją sudarė 6 kaimai99, ji priklausė Rietavo dekanatui. 1943 m. gegužės 20 d. Pakutuvėnai priskirti prie Alsėdžių dekanato100, naujajai parapijai priskirti kai kurie Kartenos, Kulių, Plungės ir Šateikių parapijų kaimai101. Deja, parapijai priskirtų kaimų sąrašo nepavyko atrasti, tačiau Pakutuvėnų bažnyčios kasos knygoje yra išvardyti kaimai, kuriuose klebonas kalėdojo: 1943 m. minimi Aleksandravas, Baltmiškiai, Eitučiai, Karklėnai,

97. Misius K. Kuliai: bažnyčios ir parapijos istorija. Plungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė, p. 133. 98. Stonkus A. Akistata su istorija. 99. Šlevas V. Mano kelionių prisiminimai, p. 2. 100. Telšių vyskupijos kurija. 1943, gegužės 20, Nr. 1785. Inventoriaus knyga. 101. Kviklys B. Mūsų Lietuva, t. 4, p. 338.

17. Pakutuvėnų bažnyčia, 1943 rugpjūčio 7 Pakutuvėnų bažnyčios archyvas

18–19. Stanislavos Stuopelytės močiutės laidotuvės, 1944 S. Stuopelytės archyvo nuotraukos

21. Rekolekcijos prieš žygį į Žemaičių Kalvariją J. Klietkutės foto, 1993 20. Kun. Jonas Lukošius, ~ 1967 TVKA

22–23. Rekolekcijos prieš žygį į Žemaičių Kalvariją J. Klietkutės foto, 1993

115. Kalvio Eitaro Pokvyčio kurta rodyklė Aleksandrave J. Klietkutės foto, 2014

116. J. Klietkutės foto, 2013

Dvasininkai Pakutuvėnų parapijos steigėjas ir bažnyčios statytojas – kun. Povilas Pukys (1882 m. gruodžio 3 (17) d. Gyvakarų k., Panevėžio aps. – 1964 m. rugpjūčio 22 d., Tirkšliuose) prelatas, bažnyčių statytojas, ekonominių draugijų kūrėjas, draudžiamos spaudos lietuviškais rašmenimis platintojas. 1905 m. atstovavo kupiškėnams Didžiajame Vilniaus Seime228. 1913 m. įšventintas kunigu, paskirtas vikaru į Plungę. 1915 m. pasitraukus Plungės klebonui paskirtas parapijos administratoriumi. 1918 m. Stalgėnų k. pastatė bažnyčią, paskirtas jos klebonu. Vėliau klebonavo Žemaičių Kalvarijoje, buvo paskirtas Alsėdžių dekanu, Telšių katedros garbės kanauninku. 1928 m. sugrįžo į Plungę, kur 1933-iaisiais baigė statyti didelę mūrinę bažnyčią, pradėtą dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. 1940 m. pakeltas popiežiaus rūmų prelatu, 1941–1943 m. aukotomis ir savo lėšomis pastatė mūrinę bažnyčią Pakutuvėnų kaime. Plungėje buvo iki 1945 m. liepos 30 d., ištremtas į Sibirą, 1955 m. grįžo, gyveno Tirkšliuose229 kaip altarista230. Savo biografijoje kunigas P. Pukys rašo: „Raštas, kurį gavau sugrįžęs: „Jo K. Prel. Pukiui Alsėdžių dekanui. Telšių vyskupijos Kurija praneša Tamstai, kad J. E. Vyskupas, perskaitęs Jūsų raportą Kurijoje parašė tokią padėką: „Prel. P. Pukiui, Alsėdžių dekanui ir Plungės klebonui reiškiama nuoširdi padėka už pastatytą Pakutuvėnuose mūro bažnyčią. Telšiai 1943 XII 02 Vyskupas Borisevičius.“ Telšiai 1943 XII 20 N. 3003. Antspaudas. Br. Barauskas, Kancleris.“ Visose trijose mano pastatytose bažnyčiose (Stalgėnai 1919 m., Plungė 1934 m., Pakutuvėnai 1943 m.) visą laiką buvo kunigas ir dabar yra. Nuo 1945 m. nieko nestatau, nors, ačiū Dievui, sveikata laikosi. Telšių Vyskupui tarpininkaujant popiežius Pijus XII 1940 vasario 19 dieną mane paskyrė savo Rūmų Prelatu“231. Pirmuoju besikuriančios parapijos kunigu 1942 m. balandžio 20 d.232 paskirtas Vladas Šlevas (1910–1999). Kunigu įšventintas 1935 m. balandžio 20 d. Daug laisvo laiko skyrė kūrybai, kolekcionavimui. Sovietmečiu, negalėdamas daugelio tiesos žodžių pasakyti iš sakyklos, surašė juos aplanke „Gyvenimo pėdsakai“. Parašė trisdešimt keturias pamokslų knygas, maldaknygę, esperanto kalbos vadovėlį, įvairių praktinių knygelių, pjesių, knygelių apie neįprastus įvykius, keliones, vietovardžius, vyskupus ir kunigus233. Jaunystėje parašė veikalėlių jaunimui, eilėraščių, surinko ir parengė spaudai 4 aplankėlius apie kulinariją. 1991 m. išleista Vl. Šlevo 1956–1960 m. parašyta knygelė „Pagramantės vaiduoklis, arba neįtikėtini įvykiai Skuodo rajone“. Pakutuvėnų parapijiečiai stebėjosi naujojo klebono užmojais ir darbais. Kai kam jis atrodė keistuolis: subūrė apylinkės jaunimą, ėmė ūkininko Stanislovo Grigalausko klojime rengti spektaklius, po kurių vykdavo šokiai. Tai buvo naujiena kaime, o jaunimui – didelė šventė, nes po sunkių darbų ūkiuose žiemos vakarais vaikinai ir merginos turėjo kur pabendrauti, praskaidrinti monotonišką kasdienybę. Kunigą visi labai mylėjo. Vaikai taip pat buvo labai laimingi, nes klebonas iškilmingai organizuodavo Pirmosios Komunijos šventes234. 1943 m. pavasarį perkeltas į Pievėnų parapiją. Kunigo Vl. Šlevo fondas yra Žemaičių vyskupijos muziejuje Varniuose.

117. Kun. Povilas Pukys Pakutuvėnų bažnyčios archyvas

228. Kaluškevičius B., Misius K. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904 229. Pukys Povilas. Lietuvių enciklopedija, t. 24, p. 225. 230. Garbaus amžiaus kunigas, dažniausiai dėl savo fizinės sveikatos negalintis eiti pareigų – tai kunigas, esantis „pensijoje“. 231. Pukys P. Mano trumpa biografija (pasiųsta Valančiui), p. 16. 232. Šlevas Vl. Mano kelionių prisiminimai, p. 2. 233. Mažrimas E. Nešantys Dievo žodį ir šilumą. 234. Stroputė-Šimkienė S. Dvasininkai Pakutuvėnų kaime, p. 2, 6.

125. Br. Andrius Nenėnas OFM J. Klietkutės foto, 2013

126. Br. Antanas Blužas OFM J. Klietkutės foto, 2011

267. 1997–2000 m. br. Gediminas Numgaudis OFM buvo klebonu ir Kretingoje.

kurti „Susitaikinimo sodybą“, kurios idėja brendo jau nuo 1989 m. Tais pačiais metais, susitarus su Plungės klebonu kun. Juozapu Pačinsku, br. Gediminas Numgaudis perėmė Pakutuvėnų bažnyčios aptarnavimą. 1996 m. vyskupo A. Vaičiaus paskirtas Pakutuvėnų šv. Antano Paduviečio kvazi parapijos klebonu. 1996 m. gruodžio mėn. – 1997 m. pavasarį, br. Gediminui išvykus į misijas JAV, klebono pareigas laikinai perėmė br. Aurelijus Gricius OFM. 1999 m. spalio 19 d., oficialiai įregistravus Pakutuvėnų šv. Antano Paduviečio parapiją, br. Gediminas Numgaudis paskirtas parapijos klebonu,267 šias pareigas ėjo 18 metų. 2001 m. sausį JE Telšių vyskupo A. Vaičiaus paskirtas atsakingu už evangelizaciją Telšių vyskupijoje, tuo pat metu paskirtas pranciškonų Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos (tuomet – viceprovincijos) Evangelijos skelbimo ir Misijų sekretoriato sekretoriumi. 2008 m. pelnė tolerantiškiausio metų žmogaus nominaciją. 2011–2014 m. su režisieriumi Audrium Stoniu sukūrė dokumentinį filmą „Avinėlio vartai“ apie Krikšto sakramentą. Filmas visuomenei buvo pristatytas 2014 m. lapkritį Europos šalių kino forume „Scanorama“. Kretingoje įkūrė kavinę „Geroms“. 2013 m., parapijai skyrus naują kleboną, br. Gediminas paskirtas Pakutuvėnų šv. Antano Paduviečio vienuolyno namų vyresniuoju. Nuo 2014 m. atsakingas už misijas Švedijos lietuvių bendruomenėje. 2016 m. atleistas iš Evangelizacijos ir Misijų sekretoriaus pareigų, paliktas Pakutuvėnų šv. Antano Paduviečio vienuolyno vyresniuoju bei Šv. Žemės vice-komisaru. 2013 m. vasario 6 d. Pakutuvėnų šv. Antano Paduviečio parapijos klebonu paskirtas kun. Andrius Nenėnas OFM (g. 1976 m. Vilkaviškyje). 1997 m. įstojo į Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos parengiamąjį kursą, 1998 m. pranciškoniškojo jaunimo žygio į Žemaičių Kalvariją metu susipažino su broliais pranciškonais, noviciatą atliko Vokietijoje, studijavo Florencijoje, 2006 m. gruodžio 7 d. Italijoje Monte alle Croci konvento bažnyčioje priėmė kunigystės šventimus. Klebonaudamas Pakutuvėnuose vykdė kelis didžiulius Europos sąjungos finansuojamus projektus: rekonstruoti angaras bei geriamo vandens gręžinys, pastatytas tualetų ir dušų kompleksas stovykloms. Laisvalaikiu brolis Andrius mėgsta jodinėti žirgais, leisti laiką gamtoje. 2016 m. sausio 28 d. J. E. Telšių Vyskupo dekretu Pakutuvėnų parapijos klebonu paskirtas Kretingos Viešpaties Apreiškimo švč. Mergelei Marijai parapijos klebonas br. Antanas Blužas OFM (g. 1981 m. Šiluvoje). 2002 m. Kęstutis Blužas įstojo į pranciškonų ordiną, pasirinko vienuolinį Antano vardą, noviciatą atliko Kryžių kalno vienuolyne. Kunigu įšventintas 2009 m. 2009–2013 m. buvo vikaru Pakutuvėnų bažnyčioje. Brolis Antanas Blužas aktyviai dirba su jaunimu, yra pranciškoniškojo jaunimo bei pasauliečių pranciškonų nacionalinis dvasinis asistentas, kasmet organizuoja piligrimystes į Šventąją Žemę, rūpinasi pranciškonų misijų Šventojoje Žemėje palaikymu, groja elektrine bei akustine gitaromis, vyksta į evangelizacijas visoje Lietuvoje.

Atlaidai, iškilmės 1942 m. birželio 10 d. Telšių vyskupas Justinas Staugaitis Pakutuvėnų bažnyčiai skyrė dvi iškilmes, kurių metu galima išstatyti Švč. Sakramentą: „Idant padidėtų tikinčiųjų pamaldumas Kristui ir išplistų Švč. Eucharistijos Sakramente garbinimas leidžiame ir savo autoritetu suteikiame Pakutuvėnų bažnyčioje išstatyti Švč. Sakramentą monstrancijoje šių švenčių proga: 1) Šv. Antano Paduviečio (artimiausią sekmadienį po birželio 13 d., nebent šventė būtų sekmadienį), 2) Šv. Juozapo Mergelės Marijos sužadėtinio (tą dieną). Šis leidimas išduodamas 5 metams, tačiau reikia turėti omeny, kad išstatymo laiku turi būti uždegtas tinkamas žvakių skaičius, būtent 12, kurios būtų iš gryno vaško. Švč. Sakramentas tikinčiųjų pagarbinimui gali būti išstatytas tik didžiajame altoriuje“268. Lydinčiame dokumente kancleris kun. Rapolas Kuodis rašė: „J. E. Vysk. Ordinaras leidžia išstatyti Švč. Sakramentą prašytomis dienomis, atlaidus gi teikia Šv. Tėvas, su kuriuo susisiekti dabar sunkoka, teks šiek tiek palaukti. Karo metu dėl žvakių stokos J. E. Vyskupas leidžia išstatyti Švč. Sakramentą ir prie 6 žvakių“269. Kadangi Švč. Sakramento išstatymas tais laikais buvo tokia didelė iškilmė, kad šios dienos buvo prilygintos atlaidams, todėl 1942 m. rugsėjo 10 d. kun. Vl. Šlevas rašė: „Naujai parapijai yra išrūpinti ir J. E. Telšių Vyskupo suteikti šie atlaidai Šv. Juozapo d. ant kovo 19 ir Šv. Antano birželio 13 d., keliami į artimiausią sekmadienį“270. Įdomu, kad šv. Antano atlaidai buvo švenčiami labai iškilmingai, o apie šv. Juozapo iškilmes niekas net neužsimena, labiau švęsdavo Visų šventųjų dieną. 2011 m. kovo mėn. 14 d. Pakutuvėnų šv. Antano Paduviečio parapijinėje bažnyčioje besilankantiems tikintiesiems įprastinėmis sąlygomis (t. y. sakramentinė išpažintis, eucharistinė Komunija, malda popiežiaus intencijomis) suteikti visuotiniai atlaidai, kuriuos taip pat galima aukoti ir už sielas skaistykloje. Atlaidus galima pelnyti bažnyčios titulinėse Šv. Antano iškilmėse ir per šias šventes: šv. Pranciškaus Asyžiečio (spalio 4 d.), 3-iąjį Advento sekmadienį ir 4-ąjį Gavėnios sekmadienį. Atlaidų suteikimo dekretas galioja septynerius metus271. Pakutuvėnų parapija jau nuo pat pradžių ėmė garsėti šv. Antano atlaidais272, tai patvirtina ir bažnyčios kasos knyga, kurioje kasmet sekmadienį, artimą birželio 13 d., įrašoma daug didesnė surinktų aukų suma nei eiliniais sekmadieniais. Į šv. Antano atlaidus susirinkdavo ne tiktai vietiniai parapijiečiai, bet ir labai daug tikinčiųjų bei kunigų iš kitų parapijų: vieni – melstis, kiti – susitikti su giminėmis, pažįstamais, draugais273. Veronika Simutienė, kilusi iš Repšaičių k., prisimena, kad ją dar mažutę mama ištisus 19 km. pėsčiomis vesdavosi į bažnyčią. Plentu niekas nėjo, žinojo takelius nuo trobos prie trobos, pakeliui susitikdavo kitų keliauninkų, susipažindavo ir kartu ateidavo į Pakutuvėnus. Kelias pirmyn ir atgal trukdavo geras 6 valandas. Mašinų tuomet nebuvo, arklius taip pat ne kiekvienas turėjo, taigi – keliavo pėsčiomis. Bažnyčia ir šventorius būdavo sausakimši žmonių274.

127–129. Šv. Antano atlaidai V. Žilakausko filmuota, 1995 268. Nr. 16. 1942, birželio 10. Inventoriaus knyga. Iš lotynų kalbos vertė br. Matas Jurevičius OFM. 269. Nr. 15. Į VI. 7 Nr. 2 raštą. Inventoriaus knyga. 270. Inventorius. 1942, birželio 10, p. [2]. Inventoriaus knyga. 271. Prot. N. 285/11/I. 2011, kovo 14, Pakutuvėnai, TVKA. Iš lotynų kalbos vertė br. Matas Jurevičius OFM. 272. Stonkus A. Sugrįžimai, p. 73. 273. Ten pat, p. 73–95. 274. Simutienė V., 2002. 275. Šakinis J., 2002. 276. Stonkus A. Sugrįžimai, p. 73–95.

130. Šv. Antano atlaidai apie 1950–1960 m. Matyti bažnyčia, klebonija, lauko virtuvė, išpuošti vartai, ūkiniai pastatai ir atlaidų prekybininkų palapinės R. Razmuvienės archyvas

161. Krikštas Minijoje J. Klietkutės foto, 2001

163. Šv. Mišios Pakutuvėnų bažnyčioje J. Klietkutės foto, 2010

162. Br. Antanas Blužas OFM J. Klietkutės foto, 2011

Kapinės Kuomet smėlyje ant Minijos kranto buvo palaidoti pirmieji pakutuvėniškiai? Gal kovoje su kryžiuočiais ar švedais kritę žemaičių kariai? O gal 1588–1590, 1625–1629, 1660, 1708–1711, 1741–1742 m. bado ir maro aukos, kai kaimuose likdavo tik pusė ar trečdalis gyventojų286? Dar Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu Pakutuvėnų k. gyventojai prisiminė dabartinių kapinių vietoje buvus senkapius, markapius, likusius nuo didžiojo maro laikų287. Apie 1935 m. kunigas Povilas Pukys atvykęs apžiūrėti Pakutuvėnų taip pat mini senkapius ant Minijos kranto Stropaus Juozo ir Grigalausko žemėje288. Juose stovėjo du kelių metrų aukščio mediniai kryžiai su trimis kryžmomis, čia išstovėję daug metų, nes pokario laikotarpiu jie jau buvo visiškai supuvę. Seniau nebuvo papročio statyti antkapinius paminklus, dėl to neprižiūrimi senkapiai nyko289. Pokario metais jau buvo priimta pasirinkti vietą kapinėse ir gyvam būnant, pagal savo skonį pasistatyti paminklą, pav. apie 1960 m. Stonkai pas garsų Salantų meistrą Kazimierą Orvydą užsakė sau antkapinį paminklą ir pastatė jį Pakutuvėnų kapinėse290. Istoriniuose šaltiniuose Pakutuvėnų kapines pirmą kartą paminėtas pavyko rasti 1798 m. Kulių parapijos metrikuose (senesni mirčių metrikai dar netyrinėti). Šių knygų duomenimis, 1798–1941 m. Pakutuvėnų kapinėse buvo laidojami vaikai, nesantuokiniai kūdikiai ir mirusieji be Sakramentų. Kiti kaimo tikintieji daugiausia laidojami Kulių kapinėse. 1941 m. Pakutuvėnų kapinės aptvertos medine tvorele, nutiesti takeliai, iš Plungės senosios bažnyčios šventoriaus atvežta ir pastatyta koplyčia, kurioje bažnyčios statybų metu buvo aukojamos Šv. Mišios291. 1942 m. gegužės 3 d. Pakutuvėnų kapines pašventino J. E. vyskupas V. Borisevičius. Dalis kapų palikta nekrikštams. Kapinės yra apie 100 m į šiaurės rytus nuo bažnyčios, vieną jų kraštą plauna Minija. Jų ilgis 92 m, plotis 80 m, aptvertos spygliuotos vielos tvora. Kapinėse yra keli seni kryžiai, keli aukšti medžiai. Kapinėms praplatinti dalį žemės paaukojo Stanislovas Grigalauskas292. 1942 m. buvo nupirkta medelių kapinėms apsodinti293, jas dekoratyviniais medžiais apsodino sodininkas mėgėjas Kazimieras Salys294: viduje išvedė 4 alėjas bei pasodino alėjas aplink kapines295. 1944 m. vasaros pradžioje bažnyčioje buvo rinkliava kurios metu surinkta 2807,85 markių kapinėms nusausinti296, o jau 1944 m. liepos 13 d. P. Šlapelis padarė projektą kapams sausinti297. 2016 m. vasarą kapinės aptvertos nauja vielos tinklo tvora. Kapinių paviršius nelygus – duobėtas, jose auga daug senų medžių, viduryje palikta daug tuščios vietos – „ramybės pieva“. Labai daug visiškai apleistų, žole apaugusių kapų, tačiau iškilusios kalvelės vis dar tebežymi jų vietą. 2016 m. Pakutuvėnų kapinių surašymo duomeninis iš viso yra 187 kapai, iš jų 20 be užrašų, kas palaidota – nežinoma, vienas tuščias plotas (Nr. 69): šioje vietoje, šalia savo antrosios žmonos tikėjosi būti palaidotas Petras Grigalauskas, tačiau išsikėlė gyventi į Kaušėnų k., ir buvo palaidotas senosiose Plungės kapinėse šalia trečiosios žmonos. Pakutuvėnų kapinėse yra vienas medinis kryžius be kapo (Nr. 164): tai 1941 m. trisdešimtmetis Videika, buvęs daug vyres-

164–165. Medis prie Anelės Grigalauskienės kapo J. Klietkutės foto, 2012 ir 2015 281. Šimkienė S., 1996. 282. Šakinis J., 2002. 283. Stonkus A. Sugrįžimai, p. 73–95. 284. Stuopelytė S., 1996. 285. Stonkus A. Pakutuvėnų kaimo Stonkų giminės kronika. 286. Stonkus A. Vizijos prie senojo ąžuolo. 287. Stonkus A. Lieptas. 288. Pukys P. Gyvenimo prisiminimai, p. 21. 289. Šakinis J., 2002. 290. Stonkus A. Močiutė Emilija. 291. Pukys P. Gyvenimo prisiminimai, p. 25. 292. Inventorius. 1942, rugsėjo 10, p. [3]. Inventoriaus knyga. 293. Kasos knyga, p. [6]. 294. Šakinis J., 2002. 295. Inventorius. 1942, rugsėjo 10, p. [7]. Inventoriaus knyga. 296. Kasos knyga, p. [37]. 297. Ten pat, p. [37].

166–170. Pakutuvėnų kapinių planai Sudarė J. Klietkutė, 2016

38. Domarkas Juozas 1860–1943-10-22 39. Domarkienė Ona 1869–1945-02-23 40. -Šiaulienė Stanislava 1938– 41. Stonkus Antanas 1886–1967-06-27 42. Stonkienė Marija 1890–1967-07-26 43. Lukauskas Damijonas 1908–1963-05-09 44. Anužis Bonifacas 1872–1963-01-25 45. Mažeikienė Aniceta 1917–1956(1955-11-06) 46. Nežinomas 47. Šleinius Edvardas 1933–1947-03-05 48. -Gedgaudienė Adelė 1898–1981 49. Gedgaudas Juozas 1898–1956-01-19 50. -Stroputė Juzefa 1902–1981 51. Kneita Ignas 1897–1950-08-18 52. Kontrimas Vincas 1888–1945-03-15 (tragiškai žuvęs) 53. Kontrimas Vincas 1929–1944-08-03 (tragiškai žuvęs) 54. Stropienė Marija 1964 (Maciulytė,1893-06-06 – 1965-01-13) 55. Stonkus Jonas 1928–1997 56. -Stonkienė Eugenija 1932– 57. Salienė Ieva (Stuopelytė) 1875–1958-07-22 58. Salys Kazimieras 1871–1944-06-06 59. -Šakinienė Petronėlė 1909–1988 60. -Šakinis Antanas 1913–2001 61. Potkočiumas Vladas 1902–1961-07-13 62. Potkočiumas (sūnus) Pranas 1941–1950-02-16 63. -Brazdeikienė Konstancija 1873–1940 64. Kniukšta Antanas 1895–1966-06-04 65–66. Nežinomas 67. -Jurčius Antanas 68. Grigalauskaitė Aniceta 1923–1945-08-10 69. Tuščias plotas 70. Grigalauskienė Anelė 1893–1947-09-13 71. Stuopelis Ignas 1924–1961-05-22 72. Stuopelytė Zita 1947–1948-02-19 73. -Basevičienė Barbora 1888–1961 74. Lubys Antanas 1895–1947-07-18 75. Lubytė Ona 1933–1955-01-02 76. Jucienė Barbora 1881–1945-05-01 77. -Jucys Julijonas 1908–1973 78. Jucienė Petronėlė 1923–2012-03-02 79. Nežinomas 80. Stropienė Marijona 1885–1944-09-09 81. -Kalačauskas Pranas 1872-1956 82. -Bogužienė Konstancija 1904-1984 83. -Bogužaitė Olga 1939-2014 84. Rūtė Konstantinas (Šliožių k.) 1888–1946-05-30 85. -Rūtienė Ona 1888–1975 86. Narkus Mečislovas 1927-05-12 - 1945-08-02 87. Buginienė Marė 1887–1957-05-15 82

88. Valužienė Barbora 1878–1948-11-25 89. -Drungilienė Zofija 1913–1976 90. Žygus Kazimieras 1908–1959-04-22 91. -Žyguvienė Julija 1906–1994 92. Liaudanskienė Zuzana 1886–1947-05-09 93–94. Nežinomas 95. Salienė Zuzana 1894-1964-11-13 96. Lukauskas Gaudencijus 1916-1945-02-11 97. Nežinomas 98. Lukauskas Juozas 1867–1945-04-21 99. Nežinomas 100. Petrauskaitė Julijana, Igno 1878–1966-02-20 101. Petrauskaitė Elena, Igno ~1880–1958-01-17 102. Sakuotis Ignas 1877-1950-01-01 103. Sakuotytė Aniceta 1920-2012-09-27 104. -Sakuočių Anastazija 105. Stroputė Justina 1894 –1963-08-16 106. Bugaila Kazimieras 1868–1944-05-06 107. Bugailienė Domicėlė 1899-12-25–1951-07-16 108. Eglinskienė Juzefa 1922 – 194405-22 109. Brazdeikienė Domicėlė 1891–1961-08-11 110. Preibys Juozas 1850–1944-03-17 111. Preibys Albertas 1939–1944-04-04 112. Preibys Donatas 1937–1968 (1958-01-16) 113. -Beivydas Stanislovas 1900–1956 114. -Beivydienė Kazimiera 1897–1982 115. Nežinomas 116. Jucys Juozas 1880–1952-09-29 117. Jucytė Zuzana 1908–1953-03-20 118. Lukauskienė Zuzana 1890–1964 (1961-01-11) 119. Salienė (Astrauskaitė) Ieva 1879–1944-05-15 120. -Stuopelienė Barbora 1906–1986 121. -Stasys Stuopelis 1900–1986 122. Stuopelytė Stanislava 1926–2012-06-19 123. Stropienė Marcijona 1880–1947-04-19 124. Poškienė (Lubytė) Karolina 1854–1944-11-19 125. Poškus Liudas 1882–1949-01-15 126. Poškus Simonas 1878–1950-04-18 127. -Gedgaudas (kūdikis iš Mažiavų) 128. Gusčius Vilius Julijonas 1941-11-20–1945-08-12 129. Žilinskas Pranciškus 1896–1968-08-11 130. Žilinskienė Stanislava 1911–1946-05-14 131. Žilinskaitė Eugenija 1935–194410-26 132. Žilinskas Pranas 1939–1945-07-31 133. Žilinskas Petras 1941–194410-26 134. -Saliai (Salys ir Salienė nuo Vaitkių, Kartenos) 135. -Saliai (Salys ir Salienė nuo Vaitkių, Kartenos) 136. -Pauliukonytė–Gentlesk Jūratė 1943-04-07 – 2003-11-29 137. Valinskis Linas, 1982–2013-04-16

138. -Valinskienė Vida 1955139. -Baltas marmurinis kryželis 140. -Kasparavičius Juozapas 1872 – 1945-11-18 (iš Karklėnų) 141. -Kasparavičienė (Šleiniūtė) Marcijona 1886 – 1958-04-30 (iš Karklėnų) 142. Kasparavičius Juozapas 1920 – 1943-06-16 (iš Karklėnų) 143. Nežinomas 144. Salienė Marija 1857–1955-12-26 145. Salienės sūnus Zenonas 1896–1952-10-20 146–147. Nežinomi 148. -Barvienė Zuzana 1891–1947 149. -Barvys Kostas 1888–1952 150. Grigalauskas Tadas 1870–1949-12-25 151. Grigalauskienė Marytė 1871–1948-09-25 152. -Grigalauskas Alfonsas (ant paminklo iškaltas vardas, bet Alfonsas žuvo nuskendęs Minijoje ir buvo palaidotas Kuliuose) 153. Paulauskienė Barbora (liūdi Savinų šeima) 1853–1957-02-07 154. Kazlauskienė Konstancija 1870–1945 (1848-05-28) 155. -Vaurytė Birutė 1949–1951 156. -Vauras Jonas 1898–1964 157. -Vaurienė Stasė 1900–1969 158. -Vaurienė Barbora 1858–1947 159. Nežinomas 160. Stropus Vladas 1896–1948-02-24 161. Anužienė Konstancija 1879–1946-06-13 162. Dobilienė Liuda 1866–1952-06-01 163. Nežinomas 164. -Kryžius be kapo (užrašo nėra) 165. Lingytė Eugenija 1945-06-26–1945-08-18 166. Navardauskas Konstantinas 1952–2000-09-27 167. Navardauskas Arvydas 1986-2008-02-25 168. Pranas Drungilas 1892-1948-05-17 (nuskendo Minijos sūkuryje, palaidotas kapinių vietoje paliktoje nekrikštams) 169. Stankus (Stonkus) Jonas 1900–1944-12-07 170. Stankienė (Stonkienė) Ona (Jono Stankaus žmona) 1900– 1945-01-11 (liūdi duktė ir sūnus) 171. Nežinomas 172. Jonušas Kostas 1891 – 1945-03-27 173. Kalčauskienė Ona 1855 – 1945-01-13 174. -Vengalienė Morta 1910–1992 175. -Vengalis Kazimieras 1894–1982 176. Vengalienė Ona (Vengalio Kazimiero mama) 1862–1943-04-08 177. -Vengalis Kazimieras 1936–2002 178. -Vengalienė Adelė 1935 179. Nežinomas 180. Nežinomas. Nubiręs užrašas „M 195“ (?) 181. Drungilas Mykolas 1891–1948-03-22 182. -Drungilų Petronėlė 1897–1977 183. -Kasparavičius Juozapas 184. -Kasparas Kazys 1923–1998

173. Justinos Stroputės kapas J. Klietkutės foto, 2012

174. Jūratės Pauliukonytės–Gentlesk kapas J. Klietkutės foto, 2007

180. Justino Šakinio laidotuvės. Iš dešinės: Petronėlė Rupeikienė (Arytė), Izidorius Rupeika, Petronėlė Šakinienė, už nugaros jos vyras Antanas Šakinis, Juozas Šakinis, Alina Šakinienė (velionio žmona) su sūnumi Justinu, už nugaros jos brolis Grigalauskas, velionio brolis Vaclovas Šakinis, Izidorius Šakinis, nežinoma ponia, Stasys Grigalauskas (Voverinis), kiti – nežinomi I. Klova foto, Plungė, 1944 J. Šakinio archyvas

181. Iškeliavusių artimųjų aplankyti... J. Klietkutės foto, 2008

298. Simutienė V., 2002. 299. Šakinis J., 2002. 300. Pakalniškis A. Žemaičiai, p. 153. 301. Simutienė V., 2002. 302. Ten pat. 303. Šimkienė S., 1996. 304. Končius I. Žemaičių kryžiai ir koplytėlės, p. 7.

185. -Kasparavičius Juozapas 1903–1964 186. -Pokvytis Orestas 1980–2006 187. Ketlerius Kostas 1971-03-28 – 2016-02-28 Pakutuvėnų parapijoje pokario metais laidotuvės paprastos ir kuklios. Kam nors mirštant artimieji sukviesdavo gimines, kaimynus, kurie padėdavo mirštantįjį „numarinti“: suklaupdavo kambaryje ar koridoriuje, uždegdavo žvakę, garsiai melsdavosi298. Mirštantįjį palydėdavo „laimingos mirties varpelio“ skambėjimas. Tai buvo mažas, nykščio pagalvėlės dydžio, auksinis varpelis, perduodamas iš kartos į kartą kaip šeimos relikvija299. Prie mirštančio žmogaus būtinai turėjo būti atvežtas kunigas, net jei tas žmogus savo gyvenime buvo nelabai tikintis. Mirti be kunigo buvo laikoma nelaime. Tik kunigas galėjo prirengti žmogų keliauti į aną pasaulį. Į tai buvo žiūrima rimtai ir pagarbiai300. Mirusį nuprausdavo, aprengdavo ir guldydavo ne į karstą, o ant lentos. Nedažytą, baltų lentų be jokių papuošimų karstą tuoj pat darydavo kas nors iš kaimynų. Kai atsirado greitai džiūstančių dažų, karstus ėmė dažyti juodai. Abi budėjimo naktis velionis negalėjo būti vienas. Šalia budėdavo giedotojai, giminės, kaimynai. Niekas nenešė gėlių ar vainikų. Prie karsto kampų vasarą pastatydavo keturis berželius, o žiemą – eglaites. Vaišių nekėlė, budynėje (budėjime prie velionio) dalyvaujantiesiems išvirdavo neluptų bulvių, padarydavo kastinio. Sakydavo: „Bus šviežios duonos su sviestu.“ Prie „duonos su sviestu“ duodavo arbatos, o dažniausiai – kavos, bet ne kavos pupelių, o degintų miežių, kurie buvo vadinami kava. Svaigiųjų gėrimų nebūdavo. Valgydavo išvykdami, nebuvo papročio po laidotuvių sugrįžti namo pietų301. Prieš išveždami velionį guldydavo į karstą, užvoždavo. Prie vežimo kampų pritaisydavo tas pačias eglaites ar berželius, kurių viršūnes papuošdavo maždaug 10x20 cm gulsčios „M“ formos juodomis vėliavėlėmis su baltais302 arba bronziniais303 kryželiais. Vežime virš gardžių padarydavo paaukštinimą, ant kurio statė karstą. Turtingų ir vargšų laidotuvės skyrėsi tuo, kad turtingus veždavo keturiais arkliais kinkytu vežimu. Kitame vežime važiuodavo giedotojai, toliau – giminės, kaimynai… Giedotojai visą kelią giedodavo giesmes. Dažniausiai skambėdavo „Amžinąjį atilsį“, „Marija, Marija“ ar Visų Šventųjų litanija. Žemaitijos parapijose prie didžiųjų vartų į šventorių stovi mirusiųjų kryžius. Prie šio kryžiaus padėti neštuvai laukdavo atvykstančiojo – atlydimojo. Jį sutikdavo varpai, kai tik nugirsdavo giedotojus ar iš varpinės pamatydavo. Kai karstą pastatydavo ant „mortyrų“ (neštuvų) prie mirusiųjų kryžiaus, įsiviešpataudavo tyla. Atidengdavo karstą. Nuo čia kunigas mirusįjį palydėdavo į bažnyčią304. Laidotuvės pasibaigdavo kapinėse. Nuo bažnyčios atlydint mirusįjį skambėdavo jau kapinių koplyčios varpas. Tuos pačius aukščiau minėtus keturis medelius įsmeigdavo į žemę prie kapo.

Kryžiaus kelias Kryžiaus kelias – procesija, atsiradusi prisimenant Jeruzalės Via Dolorosa – tai 14 stacijų (stočių), simbolizuojančių Jėzaus Kristaus kančios kelią nuo teismo pas Poncijų Pilotą iki nukryžiavimo, palaidojimo; jas vainikuoja Prisikėlimas. Kryžiaus kelias nėra tik paskiros stotys, bet vienas įsimąstyti ir kontempliuoti kviečiantis slėpinys. Anot tradicijos, pirmoji Kryžiaus kelią Jeruzalės gatvėmis ėjo ir taip Viešpaties kančią prisiminė Švč. Mergelė Marija. Vėliau Kryžiaus kelio stotis eidavo į šv. Žemę atvykę maldininkai. Kai į musulmonų užimtą Jeruzalę keliauti tapo pavojinga, pranciškonų rūpesčiu daugelyje pasaulio bažnyčių įrengtas 14 stočių Kryžiaus kelias305. Šiuo metu Kryžiaus kelias (lot. Via Crucis) – tai pamaldumo praktika, kurią sudaro keturiolikos Kristaus kančios vietų arba stočių, pavaizduotų bažnyčiose įtaisytais paveikslais ar skulptūromis lankymas, apmąstant Jo kančią, meldžiantis, giedant giesmes. Kryžiaus kelias, kaip dvasinė krikščioniško tikėjimo išraiška, ne iš karto įgavo savo dabartinę formą – tai ilgų amžių evoliucijos kelias. Kryžiaus kelio įsteigimo privilegiją Apaštališkasis Sostas visų pirma skyrė šv. Pranciškaus broliams už jų rūpinimąsi šventomis Jeruzalės vietomis. Kanoniškai steigti Kryžiaus kelius turi teisę visi pranciškonai observantai, jų įgalioti bendruomenių kunigai, taip pat kardinolai ir vyskupai. Be to kunigai ordinarai turi teisę deleguoti kitus kunigus steigti Kryžiaus kelius ir skirti atlaidus, jeigu parapijos teritorijoje nėra pranciškonų observantų namų306. Kryžiaus keliui skirtus atlaidus normuoja Pauliaus VI Konstitucija „Indulgentiarum doctrina“ (1967 m. sausio 1 d.) ir to dokumento pagrindu sudarytas atlaidų įsakymas, paskelbtas 1968 m. birželio 29 dekretu (kur šalia įvairių kitų praktikų minimas Kryžiaus kelias). Įsakymas apibrėžia Kryžiaus kelio charakterį, su juo susietas dvasines malones, bei sąlygas joms gauti. Tikinčiajam, kuris pamaldžiai eina Kryžiaus kelią, suteikiami visuotiniai atlaidai. Atlaidams gauti reikalingos šios sąlygos: einamo Kryžiaus kelio stotys turi būti kanoniškai įsteigtos; Kryžiaus kelio įsteigimui būtina 14 kryžių, šalia kurių įprasta patalpinti tiek pat paveikslų vaizduojančių Jeruzalės stočių tematiką. Laikantis visuotinai priimto papročio, Kryžiaus kelio praktika susideda iš keturiolikos skaitinių, prie kurių pridedami tam tikri atliepai. Galima tiktai apmąstyti Kristaus kančią ir mirtį. Nebūtina mąstymus atlikti kiekvienoje stotyje. Būtina pereiti nuo vienos stoties į kitą. Tačiau jei Kryžiaus kelias yra organizuotas ir eina iš karto labai daug žmonių, kurie be sumaišties negali pereiti nuo vienos stoties prie kitos, pakanka, jei pereina tiktai vedantysis, o kiti lieka savo vietose. Tie, kas dėl svarbių priežasčių negali eiti Kryžiaus kelio, atlaidus gali pelnyti jei mažiausiai pusvalandį giliai permąstys ar skaitys apie mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kančią ir Mirtį307. Norint gauti visuotinius atlaidus, reikia atlikti Bažnyčios nustatytus darbus ar maldas, prieiti išpažinties ir Komunijos, pasimelsti popiežiaus intencija ir nebūti prisirišusiam prie jokios, kad ir lengvos nuodėmės308. Taigi, ir Pakutuvėnuose, pastačius bažnyčią, buvo susirūpinta Kryžiaus kelių įsteigimu: „Naujoje Pakutuvėnų bažnytėlėje dar nėra kanoniškai įsteigti Kryžiaus Keliai. Dabar jau turime paveikslus, todėl, pasitarus su dekanu prel. Pu-

182. Placidas Jasiūnas stato koplyčią „Jėzus suklumpa antrą kartą“ J. Klietkutės foto, 1996

183. Koplyčia „Jėzus suklumpa antrą kartą“ J. Klietkutės foto, 2004 305. Kopec J. Droga Krzyżowa, p. 10. 306. Ten pat, p. 14. 307. Ten pat, p. 11. 308. Liturginis maldynas, p. 98.

visas šias mus taip sunkiai slegiančias tamsumas? <…> Ką atsakyti į žmonių be Dievo vienišumą? Ką atsakyti į dabarties žmogaus neapykantą Dievui? Man atrodo, aš turiu tik vieną atsakymą – pūstynė. Pūstynė reiškia maldą, atgailą, apsimarinimą, vienatvę, tylą, paaukotą meilės, atpirkimo ir atsiteisimo Dievui dvasioje“315. „Rusui žodis pustynia reiškia daug daugiau nei geografinę vietą. Jis reiškia ramią, nuošalią vietą, į kurią žmonės trokšta išeiti tam, kad atrastų Dievą, gyvenantį juose pačiuose“316. Kanadoje gyvenanti rusė moteris tiesiog žodis žodin įvardija ir Pakutuvėnų pūstynių – Kryžiaus kelio stočių paskirtį. 2004 m. spalio 16–17 d. ant trijų kryžių kalno, 4 ha plote, buvo pasodinta 400 medelių – 300 ąžuolų ir 100 skroblų. Giraitė užsodinta kretingiškių Prano Pruckaus ir Virginijos Dargevičienės bei plungiškio Alvydo Vengalio iniciatyva ir už pačių lėšas parūpintais medeliais. Sodinant medelius dvi dienas talkino per dešimt talkininkų iš Telšių urėdijos, Kulių girininkijos317. 2009 m. balandžio 25 d. Pakutuvėnuose, šalia trijų kryžių kalvos, pradėtas sodinti tūkstančio ąžuolų parkas, kuris įprasmina Lietuvos vardo tūkstančio metų jubiliejų. Ąžuolyno sodinimas buvo įtrauktas į „Plungė – Lietuvos kultūros sostinė 2009“ renginių programą.

206. Br. Antanas Blužas OFM J. Klietkutės foto, 2011 314. Šakinis J., 2002. 315. De Hueck Doherty K. Pūstynė, p. 24. 316. Ten pat, p. 25. 317. Beniušienė I. Pakutuvėnuose pasodino ąžuolų giraitę, p. 3.

207. Kryžiaus kelio stotis prie konteinerių komplekso J. Klietkutės foto, 2010

Kultūros paveldas Einant keliu į Pakutuvėnus, kryžkelėje šalia ūkininkų Daukšų sodybos, stovi koplytstulpis, tarsi nurodydamas, į kurią pusę pasukti. Tai iš medžio išdrožta pranciškono, laikančio rankose knygą, skulptūra – Kretingos meno mokyklos dailės skyriaus mokinio Rolando Eitavičiaus318 1992 m. diplominis darbas, skirtas nukankintiems vienuoliams, stovėjęs Kretingos vienuolyno kiemelyje. Šį koplytstulpį 1996 m. Pakutuvėnams padovanojo Kretingos pranciškonai319. Kaime visais laikais keleivį pasitikdavo kryžius arba koplytėlė. Kryžiai ar koplytėlės buvo ne tik pakelėse, bet ir sodybose. Pastačius namą buvo paprotys šalimais pasistatyti koplytstulpį. Tik retai kur pasitaikydavo apsileidusio ir neturtingo mažažemio sodyba be koplytėlės arba kryžiaus320. Pakutuvėnų kaime koplytėlės stovėjo Stropaus Stanislovo, Stonkų, Stuopelių (Salių), Meškauskų, Grigalausko Stanislovo (dabar stovi kapinėse), Dobilų, Vengalių sodybose. Meškauskų sodyboje buvo ant akmenų pastatyta koplytėlė dvišlaičiu stogeliu, joje stovėjo beveik 120–150 cm aukščio šventojo skulptūra321. Žemaitijos parapijose prie didžiųjų vartų į šventorių stovėdavo „Mirusiųjų kryžius“322. Pakutuvėnų bažnyčios šventoriuje, priešais bažnyčios fasadą taip pat stovėjo aukštas medinis kryžius. Ant jo – metalinė lentelė su iškalta data „1973“. Šį kryžių statė pakutuvėniškis Antanas Šakinis. Tačiau 1943 m. nuotraukose taip pat matome toje pačioje vietoje stovintį kryžių. Tikriausiai, pirmajam supuvus, A. Šakinis pastatė naują. 2012 m. jau ir A. Šakinio kryžius buvo sutrešęs, tad pakutuvėniškio Stepono Milašiaus (Antano Šakinio žento) šeima dovanojo ąžuolo medienos naujam kryžiui, trūkstamos medienos auka prisidėjo Šateikių girininkija. Pakutuvėnų ir Aleksandravo vyrai (Steponas Milašius, Povilas Gėryba ir kt.) patys išdrožė ir šventoriuje pastatė naują ąžuolinį 4 m 73 cm aukščio, 2 m 23 cm pločio kryžių. Suvirinimo darbus atliko Aleksandravo kalvis Eitaras Pokvytis. Prie naujojo kryžiaus pritvirtinta nuo senojo nuimta Nukryžiuotojo figūrėlė, ant šio kryžiaus papėdės yra dvi metalinės lentelės su iškaltomis datomis: senoji „1973“ ir nauja „2012“. Pakutuvėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje netoli durų ant kolonos nuo senų laikų kabo medinis juodos spalvos kryžius su baltos spalvos Nukryžiuotuoju. Kryžiaus aukštis 67 cm, kryžmos plotis 39 cm, lentų plotis 9 cm, Nukryžiuotojo aukštis 42 cm, plotis 27 cm. Žemiau kryžiaus taip pat nuo senų laikų kabo 8 cm aukščio, 12 cm pločio, 9 cm gylio pusapvalis žalvarinis indelis švęstam vandeniui, žemaitiškai vadinamas „lakunka“. Šalia kolonos stovi senas medinis klauptas su stalčiumi. Klaupto aukštis 87 cm, plotis 49,5 cm, gylis klūpojimo vietoje 58 cm, knygos vietoje 31,5 cm, viršuje 11,5 cm, aukštis klūpojimo vietoje 16 cm, viršutinio papuošimo aukštis 23 cm. Klaupto viršus dekoruotas paauksuotais augaliniais ornamentais. Priekyje, viršuje esančio papuošimo centre – apvalus paauksuotas augalinis ornamentas, kurio viduje juodame fone išdrožtos buvusios auksinės raidės „K. j. G.“, žemiau išraižytas tekstas: „Ilgiausių metų“. Bažnyčioje yra dvi įdomios XIX a. medinės skulptūros: Sėdintis šventasis su knyga dešinėje rankoje ir Sėdintis šventasis su knyga kairėje323 – Evange-

208. Koplytstulpis pakelėje Aut. Rolandas Eitavičius, 1992 J. Klietkutės foto, 2011

209. Kolonos detalė J. Klietkutės foto, 2016 318. Bražinskaitė G. Diplominiai darbai, p. 3. 319. Numgaudis G., 2015. 320. Pakalniškis A. Žemaičiai, p. 159. 321. Šakinis J., 2016. 322. Končius I. Žemaičių kryžiai ir koplytėlės, p. 7. 323. Įsipareigojimas saugoti dailės paminklą 1992 m. Plungės savivaldybės archyvas.

210â&#x20AC;&#x201C;213. Evangelistai J. KlietkutÄ&#x2014;s foto, 2016

100

listai, – tai valstybės saugomi kultūros paminklai324. Įdomu, kad evangelistų skulptūrėlės bažnyčioje yra keturios, tačiau kultūros paminklais paskelbtos tik dvi. Dešinėje rankoje laikantis knygą evangelistas yra vienas, kiti trys knygą laiko kairėje rankoje. Kuri iš jų yra kultūros paminklas (unikalus objekto kodas 13161, LR kultūros paminklų sąraše buvęs Nr. DV2012)? Šias statulėles į Pakutuvėnus apie 1967 m. atvežė klebonas Jonas Lukošius iš kitos Plungės parapijos bažnyčios (iš kurios – dabar niekas nebeatsimena). Šeimininkė jas perdažė ir klebonas papuošė šoninius altorius325. Šiuo metu galima nupasakoti tik klebono šeimininkės sukurtas statulėlių spalvas, tačiau verta būtų jas restauruoti ir atkurti pradinį vaizdą. Pirmasis Evangelistas vilki mėlynos spalvos auksiniais apvadais tuniką, sujuostą rožine juosta, avi romėniškus sandalus – skulptūrėlė vaizduoja sėdintį, žvilgsnį į dangų pakėlusį vidutinio amžiaus barzdotą, geltonais ilgais plaukais vyrą, į šoną atstatytoje kairėje rankoje laikantį gulsčią atverstą paauksuotais kraštais knygą, dešinėje, aukščiau pakeltoje rankoje, turėjo būti plunksna, bet ji pamesta. Ūsai yra išdrožinėti, tačiau uždažyti odos spalvos dažais. Skulptūrėlės aukštis 78 cm, plotis 23 cm, gylis 29 cm, galvos aukštis 16,5 cm, knygos aukštis 18 cm, plotis 13,5 cm. Antrasis Evangelistas vilki rožinės spalvos auksiniais apvadais tuniką, sujuostą mėlyna juosta, avi romėniškus sandalus – skulptūrėlė vaizduoja vyresnio amžiaus pražilusį, ilgaplaukį, barzdotą vyrą. Šios skulptūrėlės drožyba bei detalės visiškai tokios pat kaip ir aukščiau aprašytosios, tik kairė ranka, laikanti sidabro spalvos plunksną pritraukta šiek tiek arčiau kūno, o paauksuotais kraštais knyga pakelta statmenai. Išraižyti ūsai uždažyti odos spalvos dažais. Skulptūrėlės aukštis 80 cm, plotis 23 cm, gylis 29 cm, galvos aukštis 18 cm, knygos aukštis 18 cm, plotis 12 cm, plunksnos ilgis 27 cm (nulūžęs galas apačioje), plotis 4 cm. Trečiasis Evangelistas vilki žalios spalvos tuniką auksiniais apvadais, sujuostą violetine juosta, avi romėniškus sandalus. Skulptūrėlė vaizduoja vidutinio amžiaus barzdotą, aukso spalvos ilgais plaukais vyrą, dešinėje rankoje laikantį statmeną atverstą knygą auksiniais pakraščiais. Ši skulptūrėlė yra tarsi antrojo Evangelisto veidrodinis atspindys, tik be išdrožinėtų ūsų. Skulptūrėlės aukštis 79 cm, plotis 22 cm, gylis 26 cm, galvos aukštis 17 cm, knygos aukštis 17,7 cm, plotis 11,8 cm, plunksnos ilgis 28 cm, plotis 4,3 cm. Tai – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, unikalus objekto kodas 13160, LR kultūros paminklų sąraše buvęs Nr. DV2011. Ketvirtasis Evangelistas vilki šviesiai žalios spalvos be apvadų tuniką, sujuostą tamsiai žalios spalvos juosta, avi romėniškus sandalus. Lyginant rankų bei kojų pirštų drožinėjimo detalumą, atrodo, kad šis Evangelistas yra kito autoriaus darbas. Skulptūrėlė vaizduoja labai jauną geltonais ilgais plaukais vyrą be barzdos ir be ūsų žemyn nuleistu žvilgsniu. Evangelistas kairėje rankoje laiko užverstą tamsiai rudos spalvos knygą tamsiai žalios spalvos pakraščiais. Abi rankos pakeltos vienodame aukštyje ir vienodu atstumu nutolusios nuo kūno. Skulptūrėlės aukštis 78 cm, plotis 24,5 cm, gylis 32 cm, galvos aukštis 20 cm, knygos aukštis 17,5 cm, plotis 10,5 cm, plunksnos ilgis 29 cm, plotis 5 cm. Pakutuvėnų bažnyčios simboliu tapo šv. Antano paveikslas (96 cm x 160 cm). Jis į bažnyčią buvo atvežtas kartu su senosios Plungės bažnyčios altoriais ir visuomet kabojo centriniame altoriuje. 1995 m. vasarą, senuosius altorius sugrąžinus Plungės bažnyčiai, beliko tik šis šv. Antano paveikslas. Kairiajame apatiniame paveikslo kampe yra užrašas „S. Jarocki Wilno 99“. Tikėtina, kad

214. Kryžius ir žalvarinis indelis švęstam vandeniui J. Klietkutės foto, 2016

215. Kolonos detalė J. Klietkutės foto, 2016

324. Kviklys B. Lietuvos bažnyčios, t. 1, p. 235. 325. Šakinis J., 2002.

101

Piliakalnis

271. Pakutuvėnų piliakalnio apsaugos zonos planas, 1985 Plungės r. savivaldybės archyvas

355. Kultūros paminklo (ne pastato) techninės apžiūros aktas 1974-06-04. 356. Ten pat, 1977 m., 1992 m. 357. Kanarskas J. Archeologijos paminklai. Kartena, p. 613. 358. Kultūros paminklo techninės apžiūros aktas 1977-10-03. 359. Zabiela G. Lietuvos medinės pilys, p. 204. 360. Kanarskas J. Archeologijos paminklai. Kartena, p. 613. 361. Zabiela G., 2015. 362. Kanarskas J. Archeologijos paminklai. Kartena, p. 613. 363. Šimkienė S. Jacintos ir Ignaco Stropų giminė. 364. Inv. Nr. 1236. 365. Inv. Nr. 1235. 366. Inv. Nr. 1233. 367. Buvo saugomas Aleksandravo mokyklos muziejuje, deja, dingo. 368. Kanarskas J. Kartenos apylinkių proistorė. Kartena, p. 91. 369. Kondratas B. Minijos vingiais, p. 41. 370. Krikščiūnas P. Kartenos valsčiaus vietovardžiai Lietuvos žemės vardyno anketose. Kartena, p. 987.

118

Pakutuvėnų piliakalnis, vadinamas Pilale, Pilele, Papilale, Gedgaudo pilale, yra į šiaurės rytus nuo Pakutuvėnų centro, už 800 m esančiame lauko kyšulyje (1,65 km nuo bažnyčios), Minijos vingio kairiojo kranto slėnyje, Minijos ichtiologinio draustinio teritorijoje. Koordinatės: N55* 54‘ 50,0“ E21* 40‘ 55,8“. Tai respublikinės reikšmės archeologijos paminklas – unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre – 5454 (buvęs numeris kultūros paminklų sąraše – AR768). 1972 m. Lietuvos kultūros ministerijos kolegijos nutarimu Nr. 17 buvo patvirtintas Lietuvos kultūros paminklų sąrašas, kuriame kaip respublikinės reikšmės paminklas užregistruotas ir Pakutuvėnų piliakalnis. 1974 m. Kultūros paminklo techninės apžiūros akte355 šis piliakalnis vadinamas Pilale, vėlesnių metų aktuose356 rašoma – Piliakalnis (Plungės raj. Šateikių apyl.). 1997 m. gruodžio 31 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. 380 Pakutuvėnų piliakalnis paskelbtas kultūros vertybe, suteiktas Nr. A807P. 2005 m. balandžio 29 d. Lietuvos respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. Įv-190 dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis, Pakutuvėnų pilikalanis skirtas saugoti moksliniam pažinimui bei viešajam pažinimui ir naudojimui. Slėnyje esanti kalva laikoma Minijos nuplauto piliakalnio pylimu357. Aikštelę, buvusią į vakarus–šiaurės vakarus nuo pylimo, upė visai nuplovė. Buvęs dydis ir forma neaiškūs. Išlikęs pylimas pailgas pietvakarių–šiaurės rytų kryptimi. Viduryje buvusi iškasta duobė. Šlaitas upės pusėje labai status. Pylimas yra apie 25 m pločio viršuje ir 45 m pločio prie pagrindo. Teritorija – 0,6 ha., aukštis nuo upės – 9 m. Apsauginė zona 0,9 ha (0,6 ha miško, 0,3 ha ariamos žemės)358. Tikėtina, kad piliakalnio kalva buvo supilta. Vienintelis gynybinis įrengimas – pylimas iš vienos aikštelės pusės. Jo vieta buvo aikštelės pakraščiai. Didžiausias pylimo aukštis iš išorės buvo 5–10 m359. Išlikęs pylimas preliminariai priskiriamas I tūkst. pab. – II tūkst. pr. piliakalniui360. Piliakalnis archeologų išsamiau netyrinėtas. 1964 m. Lietuvos istorijos institutas atliko tik žvalgomuosius archeologinius tyrimus t. y. piliakalnį tik aprašė361. 1981 m. žvalgė Ignas Jablonskis362. Kalvelė labiau primena alkos kalną arba vietą, kurioje artinantis priešams būdavo uždegami signaliniai laužai363, o gal tai buvo piliakalnis-slėptuvė, kuriame užpuolus priešui slėpdavosi aplinkinių kaimų gyventojai. Kalvelė apaugusi senomis šimtametėmis liepomis. Šią vietą labai mėgo pakutuvėniškiai, čia rengdavo iškylas, rinkdavo vaistažoles. Jei šeimos ar mokyklos šventės vykdavo vasarą, visi būtinai eidavo aplankyti Pilalės. Šiose apylinkėse prie Minijos rasti trys akmeniniai kirvukai dabar saugomi Telšių „Alkos“ muziejuje: akmeninis kirvis smailėjančia pentimi364, akmeninis laivinis kirvis365 ir akmeninis kirvis keturkampe pentimi366. Pakutuvėnų k. prie Minijos taip pat buvo rastas akmeninis kirvukas367 smailėjančia pentimi su skyle kotui368.

Žemiau piliakalnio Minijoje daug rėvų, stambių akmenų. Krantuose – sausi lapuočių medžių miškai, ypač gausu jų dešiniajame krante. Upėje, 0,5 km žemiau piliakalnio, yra didelis Čeraunyko akmuo369. Kaimo žmonės pasakojo apie gražų beržais ir pušimis apaugusį kalnelį, pavadintą Žydkapiu, nes, anot pasakojimų, seniau čia buvo pasikorę žydai370. Tačiau šio kalnelio vietos identifikuoti nepavyko. Pakutuvėnų kaime yra tik dvi gatvės, viena jų piliakalnio garbei pavadinta Pilalės gatve.

272. Žemėlapis iš Kultūros paveldo departamento tinklalapio http://www.kvr.kpd.lt

273. Pakutuvėnų piliakalnis Aut. J. Šakinis

274. Pakutuvėnų piliakalnis J. Klietkutės foto, 2016

119

275. Statomas „molinukas“. Kairėje stovi br. Matas Jurevičius OFM G. Numgaudžio foto, 1991

276. Statomas „molinukas“. Dešinėje stovi br. Astijus Kungys OFM G. Numgaudžio foto, 1991

120

Šv. Antano Paduviečio vienuolynas 1991 m. birželio 14 dieną (per šv. Antano atlaidus) rekolekcijoms į Pakutuvėnus atvyko pirmieji brolių pranciškonų naujokai Paulius Vaineikis ir Faustas Meškuotis. Brolis Matas Jurevičius OFM pagal dykumų tėvų patirtį jiems parašė eremitų regulą: valgyti tik vieną kartą per dieną ir tik duonos, kurią reikia patiems susielgetauti po du einant per kaimą. Kartą apsilankė bendrovės pirmininkas Antanas, kuris, išvydęs brolius laužančius vieną kepalėlį išmaldoje gautos duonos, užsigeriančius vandeniu, tikriausiai manė, kad sapnuoja ir kitą mėnesį, kai Paulius su Faustu statė molinuką, jis atveždavo tiktai duonos ir sakė visam kaimui: „Nevežkite nieko daugiau, nes tie vienuoliai nieko daugiau nevalgo“. Bet broliai sakė: „Tai buvo tik dešimties dienų rekolekcijos, o dabar mes dirbame fizinį darbą, esame alkani kaip vilkai ir prie duonos labai norėtume lašinių“. Bet pirmininkas vis vien atveždavo šiltos duonos, tiktai duonos, ir prašė brolių: „Būkit geri, gyvenkit šitaip“. Tačiau atėję į rytmetinę brevijoriaus maldą bažnyčioje už durų (tuomet bažnyčios durys nebuvo rakinamos) Paulius ir Faustas nuolat rasdavo padėtą po pintinę, prikrautą dešrų, sūrių ir kitokių gėrybių, kurias sunešdavo žmonės. Jie tiek visko prinešdavo, kad savaitės pabaigoje maistą turėdavo vežti į Kretingos vienuolyną broliams, nes patys tiek nebesuvalgydavo. Tos dešimt dienų Pakutuvėnuose buvo pirmasis naujokų susitikimas su pranciškonišku gyvenimu. Būsimieji broliai tikėjo, kad ateityje čia bus susikaupimo ir maldos vieta brolių pranciškonų naujokams. Po rekolekcijų pėsčiomis išėjo į Žemaičių Kalvariją. Vėliau kilo klausimas, kur pirmieji broliai atliks noviciatą. Br. Gediminas OFM pasakė: „Jeigu patys nepasistatysite noviciato, tai jo ir neturėsite“. O kur statyti? Vieną vakarą Šventojoje maldai susirinko br. Gediminas OFM, Faustas Meškuotis, Paulius Vaineikis, Angelė Joknytė, Aurida Bartašiūtė. Jie meldėsi ir atsivertę šv. Raštą perskaitė žodžius, kad eitų ir statytų. Šiuos žodžius Paulius su Faustu priėmė kaip Viešpaties valią ir, br. Astijaus Kungio OFM palaiminti, Pakutuvėnuose, netoli bažnyčios ėmė statytis noviciatą. Nė vienas nebuvo dirbęs nieko panašaus, bet buvo skaitę, kad šv. Pranciškus statė iš mėšlo ir molio, sienas pindamas iš žabų vytelių. Tad ir broliai nutarė pirmą namuką pasistatyti molinį. Nežinojo nuo ko pradėti, tačiau lydėjo Viešpaties palaima – atvyko nusimanantys žmonės iš Aleksandravo kaimo, kurie patarė su moliu maišyti ne mėšlą, o pjuvenas – tai efektingesnė rišamoji priemonė. Traktoriais atvežė molio. Brolis Paulius OFM pasiuvo odines kojines moliui minkyti. Dviese su Faustu jie padarė pamatus, išpynė molinuko sienas. Dirbti buvo labai įdomu, nes vasarą nuolat atvykdavo žmonių, norinčių padėti. Kiekvienas atsinešdavo kokių nors įdomių, labai vertingų patarimų. Rugsėjo mėnesį nutarė, kad jau ne dviese, o visi broliai kandidatai važiuos kartu ir padės pabaigti namuko statybas. Darbas vyko labai sparčiai, sienos kilo... Stogą uždengė stalius iš Aleksandravo k. Bendrovės pirmininkas paaukojo duris, langą. Šio namuko paskirtis turėjo būti vieno brolio eremito (atsiskyrėlio) namas, kuriame jis metus galėjo

277. Pietų stalas prie kapinių koplyčios G. Numgaudžio foto, 1991

278. Pakutuvėnus aplankė br. Placidas Barius OFM G. Numgaudžio foto, 1996

121

304. „Susitaikinimo sodybos“ vizija – žemaitiška sodyba G. Numgaudžio OFM sukurtas plakatas

128

Susitaikinimo sodyba 1990-aisiais brolis Gediminas Numgaudis OFM dirbo Šventosios bažnytėlėje. Čia dažnai atvykdavo šv. Jono kongregacijos sesuo Barbora, svajojanti įkurti mergaičių, sunkiai besiadaptuojančių visuomenėje, namus. Kartu ėmė ieškoti vietos šiai idėjai įgyvendinti. Tuo metu Kretingos pranciškonų gimnazijoje dailės mokytoju dirbęs Juozas Šakinis daug pasakojo apie jo gimtuosius Pakutuvėnus, nepaprastai gražią gamtą, numelioruotą kaimą ir vienišą bažnyčią. Kartu nuvyko jos aplankyti, bet ši vieta sesei Barborai pasirodė esanti per toli nuo artimiausio miestelio, o Gediminui patiko. 1991 m., kai broliai vienuolyne klausė, kur turėtų būti jų noviciatas, jis pasakė, kad Pakutuvėnuose. Tėvas Matas Jurevičius OFM dvasinėms pratyboms ėmė dažnai važiuoti į šią bažnyčią. Vėliau atvyko ir broliai kandidatai Paulius Vaineikis bei Faustas Meškuotis372. 1994 m. tuometinis Kretingos vienuolyno gvardijonas br. Astijus Kungys OFM ir br. Gediminas OFM lankėsi Vokietijos Fuldos miesto pranciškonų vienuolyne, po to Wuppertal mieste aplankė Konrado ir Vendi Šmidtų šeimą. Konradas paklausė, ar Gediminas dar tebesvajoja apie evangelizaciją, nes Gediminas su jaunimo grupe jau važinėjo po miestus, kaimus, pamokslavo gatvėse ir bažnyčiose. Išgirdęs teigiamą atsakymą, Konradas pranciškonus nusivežė pas savo draugą fermerį Artur Reuter, kuris didelį angarą – maniežą arkliams, buvusį parodų centro pastatą norėjo paaukoti evangelizacijos tikslams. Kai dovanotas krovinys prieš Kalėdas pasiekė Kretingą, kilo klausimas, kur tą angarą statyti. Konradas sakė, kad, jei broliai nori skelbti Evangeliją, jei nori paramos iš Vokietijos, būtinai turi savo veiklą derinti su Bažnyčia – privalo nuvykti pas vyskupą. Telšių vyskupas Antanas Vaičius atvykusius priėmė labai šiltai: išklausė, pritarė evangelizacijos idėjai, tačiau net kelis kartus pakartojo: „Kas ateina iš Vakarų? Kokia bus įtaka?“ Konradas atsakė, kad reikia rizikuoti vardan evangelizacijos, vardan Dievo, kad mūsų tautos ateitų pas Viešpatį. Brolis Gediminas galvojo apie Šventąją ar Pakutuvėnus, tad vyskupas patarė: „Gaukite vietinių klebonų sutikimą, o visa kita – jūsų pačių reikalas, duodu jums leidimą ir laiminu“. Šventosios dvasininkai nesutiko, tuomet br. Gediminas sakė: „Jei Dievas uždaro vienas duris – atveria kitas“. Buvo vienintelis kelias – Pakutuvėnai. Buvo žiema, šalta, tylu ir keista: bažnyčia, kapinės, buvusi koplyčia, medžiai... Bet nebuvo nei namų, nei žmonių. Tuomet Gediminas Konradui papasakojo, kad kažkada čia buvo didelis kaimas, ir jie čia dabar viską pradės iš naujo su „pakūta“373. Susitaikinimo sodyba išaugo iš brolio Gedimino OFM svajonės, 1995 m. Kretingos Pranciškoniškojo Jaunimo Tarnybai ir broliams pranciškonams ieškant galimybių suteikti žmonėms vietą pabūti vienumoje, per bendrą darbą, maldą ir poilsį atstatyti santykius su savimi, Dievu ir aplinkiniais. Pakutuvėnų bažnyčia, esanti 30 km nuo Kretingos, idealiai tiko šiai idėjai, nes yra gana toli nuo pagrindinio kelio ir kaimo (7 km), artimiausias vienkiemis – tik už kelių kilometrų. Gautas JE Telšių vyskupo Antano Vaičiaus palaiminimas. Susitarus su Plungės klebonu kun. J. Pačinsku, Pakutuvėnų bažnyčios klebono pareigas perėmė brolis Gediminas Numgaudis OFM.

305. Angaras paruoštas kelionei į Pakutuvėnus K. Schmidt foto, 1995

306. J. Klietkutės foto, 1995

307. Prie upės, ant rąsto – suolelio, kažkas išraižė užrašą „Pakutuvėnai“ N. Valatkaitės foto, 1995

372. Numgaudis G., 2003. 373. Shmidt K., 1997.

129

308. JE vyskupas Antanas Vaičius palaimino „Susitaikinimo sodybos“ įkūrimą Iš kairės: vyskupas Antanas Vaičius, Rūta Domarkaitė, Konrad Schmidt, Jolanta Klietkutė, br. Gediminas Numgaudis A. Šeduikienės foto, 1995

309. Kretingos Pranciškoniškojo jaunimo tarnyba pirmą kartą apsilankė Pakutuvėnuose Stovi kairės: 1. Andrius Butkus, 2. Rūta Domarkaitė, 3. Darius Kazakevičius, 5. Algis Malakauskis, 6. Giedrius Lapas. Sėdi: 1. Rimas Ramonas, 2. Jūratė Kubiliūtė, 3. Jolanta Klietkutė G. Numgaudžio foto, 1995

130

1995 m. Kretingos pranciškoniškojo jaunimo tarnyba 50-čiai metų išsinuomojo 49,25 ha žemės aplinkui Šv. Antano Paduviečio bažnyčią Pakutuvėnuose ir ėmė kurti Susitaikinimo sodybą. Vasaromis čia vyksta stovyklos, kitais metų laikais žmonės iš įvairių Lietuvos kampelių atvyksta asmeninėms rekolekcijoms. Nuo 1995 m. organizuojamos šeimų stovyklos buvo pirmasis tokio pobūdžio bandymas Lietuvoje. Jos turėjo didelę įtaką Lietuvos šeimų dvasiniam prabudimui. 1996 m. Vokietijos labdaros organizacijai Lazarus-Hilfswerk padedant iš jūrinių konteinerių pastatytas laikinas būstas gyventi bendruomenei. 1997 m. numelioruotas bažnyčios šventorius ir Kristaus kapo koplyčios kalva (Plungės melioracijos tarnybos auka). 1997 m. Pakutuvėnuose pradėtas statyti vokiečių Lazarus-Hilfswerk dovanotas angaras, 1999 m. uraganas Anatolijus angaro tentus sudraskė, tentų likučius bei viduje buvusią vokiečių dovanotą labdarą išsivežiojo ilgapirščiai. 2002–2003 m. angaras uždengtas naujomis sienomis, 2005 m. išbetonuotos grindys, aplink išklotas šaligatvis. Angare vyksta konferencijos, teminiai stovyklų užsiėmimai, koncertai, Bernelių šv. Mišios Kalėdų metu. 2001 m. bendruomenės nariai daugmaž buvusios klebonijos vietoje kastuvais kasė pamatus būsimam bendruomenės namui – tvarteliui su Betliejaus koplyčia. 2002 m. pastatytas tvartelis, kuriame įsikūrė bendruomenė, šalimais iškastas tvenkinys, pastatyti vandens valymo įrengimai, nutiestas kelias pro bažnyčią į buvusios klebonijos – naujojo bendruomenės namo vietą. 2002 m. tarp bažnyčios ir tvartelio esančioje dauboje – amfiteatre įrengti mediniai suolai, 2009 m. pastatyta medinė varpinė. Amfiteatre vyksta įvairūs renginiai, koncertai, šiltuoju metų laiku po šv. Mišių čia vaišinamasi bendruomenės virta žirnių koše. Kartą Pakutuvėnus aplankiusius svečius bendruomenės nariai pavaišino žirnių koše. Svečiai pietus labai išgyrė, o vienas bendruomenės narys pasakė: „Aš per savo gyvenimą esu tiek daug blogo padaręs žmonėms, tai dabar nors koše galiu atsilyginti“. Tuomet bendruomenė nutarė, kad tokius „atsilyginimo pietus“ reikia ruošti kiekvieną sekmadienį ir po šv. Mišių vaišinti bažnyčion susirinkusius žmones. Ši sekmadieninės žirnių košės tradicija gyvuoja jau daugiau kaip dešimtmetį. 2009 m. pastatytas „vyrų namas“. 2009 m. pavasarį pasodintas „Tūkstančio ąžuoliukų parkas“ Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui įamžinti. 2010 m. pastatyta nauja lauko virtuvė. 2011 m. su žeme sulyginti 2008 m. rudenį sudegusio „molinuko“ likučiai. 2013 m. „Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai: Europa investuoja į kaimo vietoves“ finansavo Pakutuvėnuose kelis didžiulius projektus: „Viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas sportinėms ir rekreacinėms veikloms“ (pastatyti ir įrengti sanitariniai mazgai, dušai ir lauko prausyklos), „Vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros vystymas bei geriamo vandens kokybės užtikrinimas“ (rekonstruotas esamas artezinis vandens gręžinys), „Angaro – dvasinių susitikimų centro projektavimas ir pritaikymas, nustatyta tvarka, panaudojant pradėtą statyti statinį ir jį užbaigiant“ (angaras užbaigtas statyti, pritaikytas naudojimui, jame įrengti sanitariniai mazgai). 2016 m. išardytas griūvantis konteinerių kompleksas. Susitaikinimo sodybos bendruomenė jau nuėjo netrumpą raidos kelią, kurį galima suskirstyti į kelis etapus: 1. 1990 m. brolių pranciškonų eremityno – molinuko statybos. 2. Atsiskyrėlių (pustelninkų, 1995–1996 m.) bendruomenė, kurią sudarė

310. Br. Gediminas Numgaudis OFM ir Jūratė Paulikonytė–Gentlesk, 2001 Pakutuvėnų bažnyčios archyvas

311. Pakutuvėnų vizija: 1. Bažnyčia 2. Molinukas 3. Kelias į Aleksandravą 4. Sodas 5. Tvenkinys 6. Tvartelis su Betliejaus koplyčia 7. Kluonas–pažardinė 8. Kelias 9. Bernų klėtis 10. Mergų klėtis 11. Pirtis 12. Tiltas 13. Klebonija 14. Bitynas Aut. K. Aleknavičius, 2002

131

348. Šventė ant Pakutuvėnų piliakalnio K. Stropaus archyvas

349. Pakutuvėniškių išvyka J. Didelio foto, Budriai, ~1930 J. Klietkutės archyvas

142

Kasdienybė, papročiai, šventės Atėjus pas kaimyną ar į svetimus namus nebuvo papročio belsti į duris, nes lodavo šunys, ir namiškiai pro langą matydavo ateinantį, kuris iš karto eidavo į vidų. Nuvykus į svečius vaišės būdavo gausios (apie atvykimą buvo informuojama iš anksto), bet alkoholio nebūdavo. Apžiūrėdavo laukus, pasėlius, statybas, pavaišindavo gaivia gira ir, pasidaliję naujienomis, grįždavo namo. Į svečius vykdavo visa šeima. Atvykusį svečią priimdavo kuo nuoširdžiausiai. Vaišinti vesdavo į geriausią kambarį, sodindavo garbingiausioje vietoje. Valgyti ir gerti svečias pradėdavo tik šeimininkų raginamas. Primygtinis raginimas buvo laikomas vaišingumo įrodymu. Apie vaišes, kuriose šeimininkai svečių pakankamai neragino, buvo sakoma: „Visko buvo, tik raginimo nebuvo“ arba skųsdavosi, kad alkanas išėjo377. Svetimą žmogų, ne namiškį, kreipiantis vadindavo pavarde. Vardu vienas į kitą kreipdavosi tiktai broliai ir seserys ir to paties gaspadoriaus šeimyna. Vardais vadindavosi ir labai pažįstami kaimynystėje gyveną vaikinai ir mergos. Gaspadorius į savo samdinius kreipdavosi vardais, į padienius pavardėmis, o visi darbininkai jį vadindavo arba „papūniu“, arba „gaspadoriumi“. Mergaitės pavardė baigdavosi galūne „-alė“, nors dažniausiai vadindavo ne pavarde, bet šią galūnę pridėdavo prie tėvo vardo, pvz.: Stanislovo duktė buvo vadinama Stanislovale. Berniukai maždaug iki 20 metų amžiaus irgi nesivadindavo pilna tėvo pavarde, pvz.: Jonušo sūnus buvo Jonušūtis, Grigalausko – Grigalauskūtis. Pakutuvėnuose gyveno daug bendrapavardžių, tad norėdami juos atskirti kaimynai sugalvodavo pravardes: pvz. vienas Stropų buvo vadinamas Vilnočiumi, kitas – Daktaru, nes domėjosi liaudies medicina, kitas – Agronomu, mat skaitė laikraščius ir žinojo daugiau ūkininkavimo naujovių. Grigalauskas Stanislovas pavadintas Pakalniniu, nes gyveno pakalnėje; Grigalauskas Juozas, labai guvus darbininkas, niekad nenustygstantis vietoje, nuolat ne einantis, bet bėgte bėgantis – Greitjuzeliu; Grigalauskas Petras buvęs be vienos kojos – nešiojo medinį protezą, tad jam prigijo Zedlakojo pravardė (zedlalis – žemaitiškai suoliukas, taburetė)378. Stasys Grigalauskas pravardę pasirinko pats: jo sodyba buvo ant kalvelės, apsodintos eglėmis, tad pageidavo, kad jį pramintų Voveriniu. Net ir savo būsimai žmonai prisistatė Grigalausku Voveriniu, sakė: „Gyvensim dailiai, kaip dvi voverės vienam lizde“379. Pravardes priskirdavo ir pagal tam tikras aplinkybes: Pakutuvėnuose, miško pakraštyje, iš molio drėbtoje trobelėje gyveno vieninteliai apylinkėse Simučiai, kurie buvo vadinami Simučiais Moliniais380. Užmiškyje gyveno daug Brazdeikių šeimų, tad ši kaimo dalis buvo pavadinta „Brazdeikyne“. Užmišky gyvenusiai Drungilų šeimai iš kartos į kartą buvo „prilipusi“ Vanagų pravardė. Vėliau kiti Drungilai atsikėlė iš gretimo kaimo ir pasistatę 3 trobas apsigyveno Pakutuvėnuose ant kalno. Šią vietą gyventojai pavadino „Drungilynu“381. Pakutuvėniškiui Feliksui Navardauskui kolūkio laikais, užteko kelis kartus daug vyresniam už jį giminaičiui pavadinti jį dėde, tuoj visi (aišku, su šypsena) pradėjo Feliksą

350. Juzefa Stropaitė iš Mažiavų k. buvo vargonininkė Pakutuvėnų bažnyčioje. Mėgo saviveiklą, sugalvodavo įvairių vaidinimų. Grįžusi iš Sibiro uždaruose vakaruose dainuodavo dainas, pašiepiančias sovietų valdžią, politiką, atvirai įvardijančias skausmingą sovietinimo poveikį Lietuvai. Nuotraukoje Juzefa Stropaitė dainuoja „Samogonščikai“. A. Garjono archyvas 377. Šimkienė S., 1996. 378. Ten pat. 379. Simutienė V., 2002. 380. Ten pat. 381. Šimkienė S., 1996.

143

364. Laivelyje Minijoje J. Šakinio archyvas

365. Laivelyje fotopaviljone J. Burbaitės archyvas

366. Pirtis paminijy J. Šakinio foto, ~1970

413. Stonkus A. Pakutuvėnų kaimo Stonkų giminės kronika. 414. Ten pat. 415. Ten pat. 416. Šimkienė S., 1996. 417. Šakinis J., 2015 418. Daugėlienė B., 2015. 419. Ten pat. 420. Šimkienė S., 1996. 421. Ten pat. 422. Stonkus A. Gentys. 423. Bitinienė P., 1998. 424. Šimkienė S., 1996.

150

nysis gyvulius gano, tai ir mažesnį dėl kompanijos ar pagalbos pristato. Berniukai buvo pratinami vyriškų, mergaitės – moteriškų darbų. Įvairiose šeimose tvarka buvo skirtinga, bet dažniausiai neturtingųjų berniukai buvo leidžiami piemenauti, pusbernauti, bernauti, mergaitės – auklėmis, pusmergėmis, mergomis413. Pradėjus bėgioti jau ir darbelių pradėdavo užduoti – tą paduok, aną atnešk, tai viščiukus, tai žąsiukus nuo varnų pasaugok. Taip ir įprasdavo dirbti. Sulaukus 7 metų – į mokyklą. Jei tėvai sumanydavo, kad reikia ką nors padaryti „dideliu žmogum“ – išleisti į mokslus, dar siųsdavo į Plungės gimnaziją. Žinoma, mokslai kainuoja, ir rūbai, ir knygos, ir gaspada pas kokią davatkėlę, ir kitokios išlaidos. Todėl atostogų metu gimnazistai ūkyje gaudavo visko pagal sveikatą padirbėti: ir arti, ir akėti, ir pjauti, ir šienauti414. Su dukromis reikalas aiškus: duoti pradinį išsilavinimą, turtingesniems išleisti į žemės ūkio mokyklą, suruošti kraitį, surasti turtingą jaunikį, laukti piršlių. Po to – moterystės sakramentas, suruošia „veseilę“ (vestuves). Su vaikiais kitos problemos: vieną reikia išleisti į mokslus ir padaryti „dideliu žmogum“, jauniausiąjį „pogrondinį“ dažniausiai būdavo norima išleisti į kunigus. Ūkio draskyti, gink Dieve, negalima, tam reikalingas įpėdinis – „bota kriokis“. Žinoma, reikia dar pasimokyti, pasipraktikuoti pas tėvus, pavažinėti po turgus, jomarkus. Kai gerai suaugs, susitupės charakteris, susiras piršlį, per mėsėdį pasikinkys geriausią žirgą į šlajukes (rogeles), dar žvangolus arkliui ant kaklo užmaus ar varpelį prie ienos ir lėks per kelias parapijas šunis lodydami, bagotų (turtingų) panų į pačias ieškodami415. Pakutuvėnuose šalia Pilalės būdavo moterų maudykla. Smagiausi būdavo vasaros šeštadienio vakarai, kai po savaitės darbų moterys ir merginos eidavo maudytis. Moterys maudydavosi už Pilalės, kur Minija buvo sekli, o vanduo skaidrus. Buvo ten ir gilesnių vietų, bet kadangi reta kuri moteris mokėjo plaukti, tai gilumos nemėgo. Išsimaudžiusios moterys užtraukdavo dainą, o joms pritardavo vyrai, kurių maudykla buvo už puskilometrio. Kvepėdavo liepžiedžiai, kuriais buvo apkibusios piliakalnio liepos, čirkšdavo žiogeliai ir liūdnos žemaičių dainos griebdavo už širdies. Jau visai sutemus grįždavo namo. Šiokiadieniais apsiplaudavo tvenkiniuose, o maudynės būdavo šventė416. Kolūkio laikais darbų įkarštyje per pietų pertrauką darbininkai taip pat gaivinosi Minijos vandeniu – skubėdavo į maudyklą, esančią prie Šakinių417, ten buvo labai gili vyrų maudykla – panėrus nė rankų viršaus nesimatė418. Minijoje buvo ir gilių, pavojingų vietų. Už bažnyčios, kapinių ir lankos Minijoje matydavosi sūkuriai, ten nuskendo Alfonsas Grigalauskas, dar du žmonės: vienas skendo – antras gelbėjo, ir abu žuvo. Žmonės pasakojo, kad toje vietoje kareivis su arkliu bandė perplaukti upę ir abu nugrimzdo. Ten buvo sūkuriai, kurie įtraukdavo plaukikus419. Žiemos metu maudytis buvo sunkiau. Didžiosios maudynės vykdavo prieš Kalėdas ir Velykas. Lauko virtuvę stipriai prikūrendavo, užvirindavo didžiulį katilą vandens ir maudydavosi mediniame kubile „ušėtkoje“. Vėliau pakutuvėniškis Juozas Dobilas pastatė pirtį, tai kartą per mėnesį ten eidavo šeimomis420. Kolūkio laikais Stropienė turėjo pakabintą noragą, kuriuo skambindavo kviesdama darbininkus pietų. Noragas skambėjo labai garsiai – visam kaime buvo girdėti421. Iki Antrojo pasaulinio karo Pakutuvėnuose svarbiausia susisiekimo priemonė buvo arklių kinkinys, o paprastas dviratis buvo baisiai „sudėtinga mašinerija“ – prestižinis transportas422.

Darbai Patys pirmieji darbai laukuose pavasarį buvo šie: vyrams – tvorų tvėrimas ir remontavimas, moterims – pievų taisymas. Po to sekė sėja. Baigus sėti, buvo vežamas mėšlas, ariami pūdymai. Tuo pačiu laiku reikėjo susikasti velėnas (durpes). Darbas darbą ginė. Šienapjūtė dar nebaigta, o jau reikėjo rugius pjauti. Po rugiapjūtės – vasarojaus pjovimas, paskui kiti vėlyvo rudens darbai. Šienapjūtė buvo didžiausias, sunkiausias ir karščiausias žemės ūkio darbas. Visos pievos buvo šienaujamos dalgiu. Pjaudavo vien tiktai vyrai, retenybė buvo pamatyti šienaujančią moterį. Nupjautam šienui apvytus ir pradžiūvus, į pievas išeidavo grėbėjos: gaspadinė, mergės (samdytosios merginos) ir dienininkės. Buvo ūkyje ir tokių darbų, kuriuos reikėjo atlikti greitai, per dieną ar kelias, kuriems reikėjo daugiau darbo jėgos, pvz., javų kūlimas ir linamynis. Šiems, labai skubiems darbams, atlikti buvo organizuojamos talkos. Kaimynas kaimyną kviesdavo talkon, aiškiai nurodydamas, kiek darbininkų ar kokios kitos pagalbos nori. Pavadintasis neatsisakydavo, pasistengdavo sutvarkyti savo reikalus taip, kad galėtų padėti. Už šią pagalbą nemokėjo atlyginimo, tačiau nebuvo ir veltui, nes atlygindavo tokiu pat darbo jėgos kiekiu, kai antra pusė į talką pavadindavo. Ir nebuvo reikalo asmeniškai kviesti: pasiųsdavo piemenį ar vaiką pakviesti talkon. Pats žodis „talka“ nebuvo naudojamas. Kadangi ne visi buvo turtingi ir galėjo išlaikyti arklį, buvo paplitęs ir skolinimosi paprotys (tiek gyvulių, tiek padargų). Už vieną skolinto arklio darbo dieną reikėdavo atidirbti tris dienas: pjauti rugius, vasarojų, rauti linus… Atsiskaityti stengdavosi iki Kalėdų. Kalėdų proga ūkininkas padėkodavo už darbą, darbininkai – už arklius423. Rudenį po bulviakasio kuldavo javus. Kūlimo darbuose taip pat talkindavo vieni kitiems. Ūkininkai kuliamosios mašinos neturėjo. Ją būdavo nusipirkęs koks prasigyvenęs, sumanesnis mažažemis ir važiavo per kiemus kuldamas ir imdamas dienos atlyginimą. Tokių mašinų buvo nedaug, tad darbo užteko visą rudenį. Ūkininkas iš anksto užsiprašydavo mašiną ir stodavo į laukiančiųjų eilę. Jam pasakydavo kurią dieną atvyks, tai dienai susivadindavo ir talkininkus. Pats ūkininkas turėjo parsivežti mašiną iš ten, kur ji baigė kulti. Svarbiausias asmuo buvo mašinistas, o po jo tas vyras, kuris leisdavo pėdus į kuliamąją. Jį ir mašinistą samdydavo ir valgydindavo svetainėje prie atskiro stalo ir valgius patiekdavo specialiai jiems pagamintus. Visi kiti talkininkai valgydavo valgomajame prie didelio stalo. Valgydindavo keturis kartus per dieną. Pabaigtuvėms palikdavo ką nors skanaus (cepelinus ar kotletus, giros ir pyrago). Kūlė tęsdavosi 1–3 dienas, priklausomai nuo derliaus. Jaunimas mėgdavo šias talkas, nes po jų pašokdavo, padainuodavo. Po „mašinavonės“ visada būdavo „patalkis“ – pasilinksminimas, pabaigus darbus; būtinai atsirasdavo armonika ir visi šokdavo iki aušros. Žiemos metu, kai visi kiti darbai jau atlikti, prasidėdavo linų mynimas – „mynė“. Linus nusiveždavo pas ūkininkus, kurių klojimuose būdavo didelės krosnys. Mindavo pas Vladą Stropų, Stonkus, Dobilus, Grigalauskus, Stuo-

367. Stanislovo Grigalausko pjaunamoji S. Grigalauskaitės archyvas

368. Bernas Kostas aria S. Stuopelio laukus, 1939 S. Stuopelytės archyvas

369. Žvejyba Minijoje, 1939 J. Klietkutės archyvas

151

370. Linarovė pas Stasį Stuopelį. Iš kairės: Mažrimienė Barbora, Šakinienė Petrė, Stuopelytė Stasė iš Palūščių k., Stuopelytė Stasė iš Pakutuvėnų k. (pusseserės), Stuopelienė Barbora, jos motina Ieva Salienė, neatpažinta moteris, stovi bernas Adomas ir Stasys Stuopelis, 1934 S. Stuopelytės archyvas

371. Šienapjūtė pas Stasį Stuopelį. Iš kairės: bernas Kostas, Stasys Stuopelis (ant grėbarkos), jo žmona Barbora (su grėbliu), Staselė Stuopelytė (valdo arklius), Stasys Astrauskas (su grėbliu), tarnaitė Bronė Rojūtė (krauna vežimą), 1938 S. Stuopelytės archyvas

152

372. Žvejyba Minijoje, 1939 L. Grigaitienės archyvas

373. Rugiapjūtė pas Stasį Stuopelį. Iš kairės: Jeronimas ir Antanas Galdikai (broliai), rišėja Bronė Rojūtė, Stasys Stuopelis stato kupetas, Stasė Stuopelytė ir Stasys Arlauskas nešioja pėdus, Barbora Stuopelienė stato kupetas, priekyje – rišėja Bronė Rojūtė su dukrele Aldona ir Justinas Stuopelis, 1940 S. Stuopelytės archyvas

153

382. J. Burbaitės archyvas

1920–1948 m. Minijos upe buvo plukdomi sieliai. Dyburių k. pas Juozapą Stončių apsistojęs žydas pavarde Šerūnas, Pakutuvėnuose ant Minijos kranto iš Stepono Meškausko išsinuomojo žemės plotelį medienos sandėliui. Į šį sandėlį ūkininkai suveždavo miško medžiagą, samdyti darbininkai paruošdavo popiermalkes plukdymui, kurias paleisdavo Minijos upe Klaipėdos link. Plaukiančius rąstus pakrantėmis lydėdavo darbininkai–sielininkai su ilgomis kartimis besibaigiančiomis būsoku (metaliniu smaigu ir kabliu), kuriomis prireikus pastumdavo ar pritraukdavo plaukiančią medieną, kad neįstrigtų pakrantėje ar nesusikimštų užkliuvę kur už akmenų. Lydintys sielius darbininkai keisdavosi kas keliolika ar keliasdešimt kilometrų. Iš narvaišiškių Liepgirių punkte prie K. Šleiniaus malūno sielius perimdavo dyburiškiai ir lydėdavo iki Kartenos446.

383. „Mašinavonė“ pasibaigė, laukia patalkis, ~1935 Trečias iš kairės – Antanas Šakinis J. Šakinio archyvas

158

Malūnas Minijos upėje, ūkininkų Stonkų žemėje, buvo medinė užtvanka. Paminijyje malūnininkas, susitaręs su Stonkais, kirsdavo alksnius, karklus ir, pasikvietęs talką, juos veždavo. Iš tų medžių suklodavo storą klodą, viršūnėmis prieš vandenį. Užveždavo stambaus žvyro, akmenų. Tarp storagalių tankiai sukaldavo storus kuolus ir stipriomis karklų šakomis išpindavo tvorelę. Šitoks įrenginys sustiprindavo, sujungdavo visą užtvanką ir per potvynius neleisdavo vandeniui nunešti stambaus žvyro ir akmenų. Pavasarį, per ledonešį ir potvynius, užtvanką gerokai apipešiodavo, pralauždavo silpnesnes vietas arba prasigaudavo naujoje vietoje, tad kasmet reikėjo remontuoti ir ji vis ilgėjo447. Remontui malūnininkas kviesdavo Narvaišių ir Pakutuvėnų gyventojų talkas. Pėsčiomis per Miniją persigauti galima buvo brendant sekliausiose vietose arba šia malūno užtvanka 448. Sekant upės vaga kiek žemiau gyveno pasiturinti Etzoldtų šeima, kaime vadinama „prūsais“ (šeima aprašyta skyriuje „Gyventojai“). Jie buvo pasistatę malūną, turintį 3 kW elektros generatorių. Tuo metu elektra troboje – kaime buvo neregėtas dalykas. Malūnas pastatytas 1889 m. prie Minijos upės, nuvedamojo kanalo kairiajame krante449. Šioje vietoje Pakutuvėnų k. vandens malūnas yra pažymėtas 1895 m. duomenų pagrindu sudarytame, 1913 m. spausdintame žemėlapyje450. Etzoldtai malūno pastatą nusipirko iš vietinio žemaičio, jį rekonstravo, išplėtė, padarė ekonomiškai pajėgesnį451. Vanduo į malūną patekdavo kanalu, kuris ėjo į kairę nuo upės, ir vėl įtekėdavo į Miniją už kelių šimtų metrų nuo vingio452. Prie malūno buvo prijungtas didžiulis lentpjūvės pastatas, kuriame stovėjo gateris lentoms pjauti, obliavimo ir skiedrų drožimo mašinos, buvo įrengta patalpa linams braukti453. 1936 m. vykusios apžiūros metu mediniai malūno ir lentpjūvės pastatai buvo labai seni, visiškai supuvę, dengti lentelėmis. Pastatas įvertintas 25 tūkst. litų. Malūne buvo dvi poros girnų ir piklius, lentpjūvėje – gateris ir zeimeris. Girnakmenių skersmuo – 122 cm. Girnas suko viena Francis tipo 21 AJ galingumo turbina. Patikros metu malūnas priklausė Viliui Etzoldtui454. Šalia malūno buvo ir aukštas medinis tiltas per upę nutiestas 1943 m. Kadangi pavasariais Minija labai smarkiai patvindavo ir dažnai nuplaudavo tiltą, buvo įrengtas ir nedidelis keltas. Nugriovus malūną toks platus tiltas jau nebebuvo reikalingas, ir atstatydavo tik nedidelį lieptelį455. Minijos potvyniai kartais apsemdavo ne tik „kaupas“ ar „kapčius“ (žiemai žemėje iškastus sandėliukus daržovėms), bet ir rūsius, tvartus. Gyvulius tekdavo skubiai vesti pas kaimynus, o kurių nespėdavo išgelbėti, tuos nusinešdavo srovė456. Kieme, prie lauko virtuvės, buvo dauba, kurią plaudavo vanduo, iš po žemių išnešdamas žmonių kaulus, kuriuos moterys surinkdavo ir palaidodavo. Matyt, ant tos daubos krašto senovėje yra buvę kapai457. Malūnas savo laiku buvo labai garsus, važiuodavo į jį maltis grūdų, gamintis kruopų iš Plungės, Kartenos, Kulių... Darbas malūne prasidėdavo anksti ir baigdavosi paryčiui, kai nebūdavo ko malti. Malūnininkui padėdavo samdiniai,

384. Emilija Šleinienė (Etzoldtaitė) su dukterimi Aleksandra namuose Liepgirių malūne, 1936 P. Balsio archyvas

446. Gedvilas Č. Dyburių sielininkai. 447. Šimkienė S., 1996. 448. Stonkus A. Lieptas. 449. Morkūnas E. J. Minijos vandens malūnai XX a. pirmoje pusėje. Kartena, p. 1142. 450. Ковенск. губ. и части Пруссiи, VIII-10, 1913. 451. Šakinis J., 2016. 452. Spučienė M., 1997. 453. Ten pat, 2016. 454. Morkūnas E. J. Minijos vandens malūnai XX a. pirmoje pusėje. Kartena, p. 1142. 455. Stonkus A. Lieptas. 456. Spučienė M., 1997. 457. Ten pat, 2001.

159

390. Namuose Liepgirių malūne, 1936 Iš kairės: Monika, malūnininko dukters draugė, Emilija Šleinienė (Etzoldtaitė), Kazimieras Šleinius, Aleksandra (Šleiniūtė) Balsienė P. Balsio archyvas

467. Spučienė M., 1997. 468. Ten pat.

391. Pakutuvėnų malūno vieta J. Klietkutės foto, 2011

162

per kurį buvo permestas tiltukas, kuris kolūkio laikais jau buvo sunykęs. Šakinis Antanas su kaimynu Alčausku ant ąžuolinių stulpų pastatė naują tiltą su turėklais. Deja, ir šis tiltas neišliko466. Žmonės pasakodavę, jog kažkur malūno apylinkėse buvęs didelis dvaras ir tenai yra užkasti pinigai. Dažnai upės vandenyje ar pakrantėje žmonės regėdavę avinėlį, kuris visai netikėtai atsirasdavęs ir dingdavęs. Niekam dar nepavyko jo sugauti ar palytėti467. Apie tai prisiminė ir Marytė Spučienė: „Buvo Sekminių sekmadienis, ankstyvas pavasaris, visa šeima išėjo į Mišias bažnyčion. Po Sumos aš pirmoji parbėgau namo, kadangi mama man buvo liepusi perrišti karvę. Tik spėjau ištraukti iš žemės kuolą, kai karvė gyliuodama (gindamasi nuo mašalų) puolė bėgti namo. Ir staiga matau, tiesiai į mane atbėga avinėlis. Parsivariau jį tvartan ir su tėvais nuėjome į laukus skaičiuoti savų. Bet mūsiškiai visi buvo vietoje. Taip pat jo nepasigedo nė vienas kaimynas. Po pietų mama vėl išvedė pririšti karvę daubon. Avinėlis nubėgo iš paskos. Ir tik ji spėjo įkalti žemėn kuolą, kai avinėlis, nubėgęs tolėliau, tris kartus garsiai subliovė ir dingo. Negalėjo jis niekur taip staigiai pabėgti. Ir tik tuomet mes susimąstėme: juk mūsų karvė labai nemėgsta avių. Vieną jau buvo nudūrusi, o dabar ji visą pusdienį visiškai nekreipė dėmesio į šalimais tvarte bestovintį avinėlį. Mes, vaikai, avinėlius labai mylėjome ir dažnai juos myluodavome, glostydavome, tačiau kažkodėl nė vienam iš mūsų nė į galvą neatėjo prie šio bent prisiliesti. Žmonės netikėjo, kai jiems pasakojome šią istoriją, tačiau juk visa mūsų šeima tai matė“. Žmonės pasakoja, jog ant tokio pasivaidenusio avinėlio reikia spėti užmesti rožančių, tuomet ir visas lobis bus tavo468.

Mokykla469 Mokytų žmonių kaime buvo labai nedaug. Neturtingieji buvo savamoksliai: mokėjo paskaityti, pasirašyti, tačiau dauguma buvo tokių, kurie ir tiek nemokėjo. Dauguma ūkininkų sūnų rusų kalba mokėsi Plungės mokykloje470. Pamaldžios „davatkėlės“, vaikus ruošdamos Pirmajai Komunijai, iš maldaknygių pamokydavo ir skaityti. 1911 m. spaudoje Plungės apylinkės buvo apibūdintos kaip tamsių tamsiausias kampas kur didesnė pusė žmonių nemoka rašyti ir daugiau kaip trečdalis nemoka skaityt. Vienas didžiausių valsčių turėjo vos vieną dviejų klasių vyrų mokyklą ir vieną mergaičių bei neseniai įsteigtą valdžios mokyklą Šiemuliuose, kur buvo dėstoma rusų kalba471. 1918–1920 m. lietuvių kalba rašyti ir skaityti mokė tėvų samdomi daraktoriai (dažniausiai Kartenos „špitolės“ davatkos), kurie dažnai keisdavosi. Gyventojai juos maitindavo po savaitę, todėl nebuvo ir nuolatinės vaikų susirinkimo vietos – rinkdavosi toje troboje, kuri tuo metu išlaikydavo mokytoją. Pamokos vykdavo virtuvėje prie stalo. Už darbą atlygindavo, kas kuo buvo turtingas: vienas atnešdavo milo ar drabužių, kitas – mėsos ar bulvių, trečias – vilnų ar ko kito. Mokslas prasidėdavo lapkričio 1 dieną (uždarius gyvulius į tvartus), baigdavosi gegužės pradžioje, kai jau reikėdavo į laukus išginti gyvulius. Vaikai mokėsi tol, kol pramokdavo skaityti maldaknygę, parašyti visas raides. Daraktorius skaitydavo pirma, vaikai kartodavo. Rašė į sąsiuvinius, kurių kaina tuomet buvo 40 centų. Turtingesni turėjo ir marmurines lenteles „betmes“. Vaikai mokydavosi tik po 2–3 valandas per dieną ir per 2–3 žiemas šiek tiek pramokdavo skaitymo ir rašymo472. 1920 m. gyventojų pastangomis Pakutuvėnuose pasiturinčios ūkininkės Liudos Dobilienės troboje (statytoje 1896 m.) buvo atidaryta pirmoji Aleksandravo apylinkėse valdžios išlaikoma trijų skyrių pradžios mokykla – Pakutuvėnų pradinė mokykla. Visi trys skyriai buvo viename kambaryje (kadangi trūko vietos – IV skyriaus įsteigti nepavyko). Dvidešimt penki mokiniai mokėsi 5x6 m dydžio kambaryje, kuriame buvo trys langai (kiekvienas 1,5x1 m dydžio). Pirmaisiais metais kiekvienas tėvas, atvesdamas vaiką į mokyklą, atveždavo ir suolą („skameiką“). Sustačius visus suolus klasė atrodė juokingai, nes suolai buvo skirtingų formų ir dydžių. Kitais metais tėvai susidėjo pinigus ir samdė meistrą, kuris padarė vienodus suolus, panašius į dabartinius, tik nedažytus. Mokytojavo mokytoja Valančiūtė Bronislava, kilusi iš Kretingos raj., Reketės k.473 Mokslas prasidėdavo rytą, bet nevienodu laiku, vaikai, atėję į mokyklą, dar ilgai išdykaudavo, žaisdavo kieme. Pamokos neturėjo nustatyto laiko, bet tarp jų būdavo pertraukos („permainos“). Į pamokas kviesdavo ne skambutis, bet mokytoja ar budintys mokiniai šaukdami: „Ant vietų!“. Pirmasis skyrius buvo vadinamas „parengiamoji grupė“, kurioje vaikai mokėsi rašyti lentelėse („doskose“). Antrame skyriuje rašė pieštuku, vėliau – plunksna ir rašalu į sąsiuvinius. Klasėje stovėjo pastatoma lenta, kurioje daž-

392. Dobilų troba Z. Strumylos foto, 1996

393. Rupeikų sodyba A. Sauserio foto, 1988

394. Rupeikų sodyba Aut. J. Šakinis 469. Šį skyrių rašydama rėmiausi Aleksandravo pradinės mokyklos mokytojos Veronikos Simutienės surinkta medžiaga bei Pakutuvėnų kaimo gyventojų prisiminimais. 470. Šimkienė S., 1996. 471. Kas mums rašoma, p. 3. 472. Mažeika V., 1997. 473. Razma A., 1997.

163

395. Liepgirų pradžios mokyklos, buvusios Juozo Dobilo sodyboje Pakutuvėnų k. I-oji laida, 1920 I eil. iš kairės sėdi Juozo Dobilo vaikai: 1. Marcelė, 2. Liudvika, 3. Juozas, 4. mokytoja Bronė Valančiūtė, 5. Marcelė Jasinskaitė, 6–7. seserys Samoškaitės iš Liepgirių k. II eil. 2. Jonas Knieta, 3. Brazdeikis, 4–5. Kazimieras ir Justinas Stropai, 6. Brazdeikis, 7. Steponavičius, 8. Vladas Stropus. Viršutinėje eil. – suaugę vakarinio skyriaus mokiniai, apačioje – dieninio skyriaus mokinukai. Aleksandravo k. muziejaus „Mėjga“ archyvas

396. Naujoje Aleksandravo mokykloje pamoką veda mokytoja Ilmara Gulbinskienė, ~1932 Aleksandravo k. muziejaus „Mėjga“ archyvas

164

397. Pakutuvėnų mokiniai, ~1939. IV eil. viduryje mergaitė su skarele ant kaklo, be galvos apdangalo – Ona Salytė J. Šakinio archyvas

398. Aleksandravo pradinė mokykla, 1948. Tarp mokytojų žemiau sėdi Danguolė Jasinskaitė L. Grigaitienės archyvas

165

405. Geografijos pamoką Aleksandrave veda mokytojas Antanas Mikalauskas A. Gusčiūtės archyvas

406. Prie Pakutuvėnų mokyklos J. Šakinio archyvas

407. Mokytojai: Zofija Staniulienė, Danutė Mikalauskaitė, Bronelė ir Juozas Narušiai Palangoje prie Lurdo J. Šakinio archyvas

168

net mūrinis ūkininko Riepšaus tvartas, apgriuvo ir mokykla – liko be langų, be durų481. Mokykla ir mokytojas V. Stonkus su šeima buvo perkelti į Pakutuvėnų k. Antano Stonkaus ūkį, kuriame tuo metu buvo likusi viena Emilija Stonkienė. 1945 m. rudenį mokykla perkelta į Baltmiškių k. ūkininko Povilo Valužio482 ūkį. Visi 25 mokiniai turėjo tilpti viename kambaryje, nors dirbo du mokytojai. 1946 m. pradinė mokykla perkelta į Pakutuvėnų Jono Stonkaus sodybą. Vėliau I ir III skyriai įsikūrė Aleksandrave, K. Riepšaus kumetyne, mokytojavo pastato savininko sūnus Justinas Riepša. II ir IV skyriai įsikūrė Aleksandavo Kazlauskų ūkyje, kur mokytojavo mokytoja Beniušytė. Egzaminus vaikai laikė Šateikiuose483. 1947 m. suremontavus karo nuniokotą pastatą Aleksandrave vėl prasidėjo pamokos. 1949 m. rugsėjo mėn. nacionalizuotame Rupeikų ūkyje Pakutuvėnuose atsidarė priauganti Aleksandravo septynmetė mokykla, kuri čia buvo iki 1967 m. Joje 7-ajame dešimtmetyje mokytojavo V. Mackelaitė (Žygienė), I. Valiūnaitė, Juodeikytė, Danutė Navardauskienė (Stonkutė), Sutkus, nuo Palangos kilęs Juozas Narušis, direktoriumi buvo Stasys Staniulis484. 1954 m. Pakutuvėnuose, buvusiame Ignaco Stropaus ūkyje prie Aleksandravo aštuonmetės mokyklos, atsidarė mokinių bendrabutis, vadinamas internatu. Čia nuo pirmadienio iki šeštadienio gyvendavo mokiniai iš tolimesnių kaimų (6–10 km). Kai kuriuos tėvai atveždavo arkliais, kiti patys ateidavo pėsčiomis. Pirmaisiais metais mokinių bendrabutyje buvo nedaug (15–18). 1960 m., papildomai suremontavus pastatą, galėjo gyventi apie 25 mokinius, kuriuos išlaikė tėvai, kolūkiai ar valstybė. Bendrabutis uždarytas 1964 m., kai mokykla persikėlė į Aleksandravą (nes atstumas iki mokyklos išaugo iki 3,5 km.)485. 2001 m. buvusi internato sodyba visiškai nugriauta.

408. Mokykloje stovi mokytojas Juozas Narušis, 1962 J. Šakinio archyvas

Iškilūs kaimo žmonės Grigalauskas Petras, Petro (1847), valstietis, knygnešys. 1899 m. kovo 20 d. akcizininkai kratė jo namus, klojime ir prie jo žabuose rado 28 pavadinimų 1581 vnt. lietuviškų leidinių. 1900 m. caro paliepimu dvejiems metams ištremtas už Šiaurės vakarų ir Pavyslio kraštų, Kuršo gub. ir Rygos. Bausmę atliko Oriolo gubernijoje486. Petrą Grigalauską mini ir 1900 m. „Tėvynės sargas“: „Plateliszkiai, rodos, bene žydai, iszdavė dar vieną vežėją lietuviszkų kningu, Petrą Grigalauskį, ukininką isz Kuliszkių Pakutuvėnų sodos. Pas tą atvykę liubrikai atrado po virbais už svirnų 4 didžius pakius įvairių-įvairiausių kningelių ant 200 rub., už kurias, tur but aptaisytas, liepė užmokėti 75 rub., poszlinos, o paties nėmaž nekuszino. Metams beveik praslinkus, atėjo paliepimas persikelti ant gyvenimo ant dviejų metų į Arlo guberniją. Grigalauskis – vedęs, su vaikais. Palieka ukę. Jam vertėtu paszalpą suteikti, ypacz, kad turėjo trumpesnį liežuvį, neg kiti, kuriems rodos, jog lengviaus bus, jei su savimi nusivež daugiaus kaimynų“487. Petro suėmimas ir tremtis sulaukė atsiliepimų spaudoje: „T. Sarge radau paminavotą ištrėmimą į Maskoliją ūkininko Grigalauskio. Priduriu dėlto čia, per ką ta nelaimė atsitiko. Artimu Grigalauskio kaimynu buvo tuls bobilis Valadka, kurs, būdamas geruoju iš vieno su anuo gyveno ir tankiai pasipelnė. Bet štai kipšas netikėtai apsėdo: išduok sėbrą, išduok. Ir paklausė velnio tarnas, ir nuėjo prie Plungės liubriko, persirėdė jų drabužiais ir atvedė ant tos vietos, kur knygų pakiai buvo. Grigalauskio vaikai jį pažinę būryje maskolių. Dabar, kaip Kainas, užmušęs savo brolį, slapstos po visus pašalius, bijodamas, kad jo paties neužmuštų. O, ne! Nebijokis: nieks tavęs su mietu nemuš! Tave užmuš pati tavo sąžinė, kad matysi paliktą moteriškę su mažais ir griūvančią ūkę kankinio! Bet ir numiręs atrasi sau Judošiaus draugystę ir lygų paniekinimą“488. Išsamiau apie Petro Grigalausko šeimą aprašyta skyriuje „Kaimo gyventojai“. Ignas Stropus (1885–1959) – žymus Lietuvos fotografas, išleidęs meninių fotografijų rinkinių, turėjęs savo fotoateljė Kretingoje, Šiemuliuose, Palangoje, Plungėje. Fotografas – antrasis Ignaco ir Jacintos Stropų vaikas – gimė 1885 m. sausio 20 d. Plungės valsčiuje, Pakutuvėnų k. Pakrikštytas tą pačią dieną vikaro kun. Venckaus Kulių parapijoje. Krikšto tėvai – kaimynas Juozas Dobilas ir tėvo brolio Juozapo Stropaus žmona Barbora489. Ignas Stropus mokslus baigė Palangos progimnazijoje490. Fotografas buvo meniškos sielos ir polėkių žmogus491, gražus, aukštaūgis, lieknas, elegantiškas, gabus oratorius, tikriausiai iš motinos paveldėjęs šią dovaną492. Labai draugiškas, kompanijos žmogus, puikiai sugyvenantis su kaimynais. Net ir senatvėje išliko energingas, žvalus493, nors išvykdamas iš Palangos „turėjo skaudančias kojas“494. Apie Igno tarnystę kariuomenėje nieko nėra žinoma. Jis galėjo tarnauti apie 1904–1906 m., Rusijos–Japonijos karo pabaigoje. Grįžęs iš kariuomenės hipnozės būdu ėmė gydyti nervų sistemos ligomis sergančius žmones. Pas jį gydytis atvažiuodavo daug ligonių. Kadangi šeima buvo gausi, Ignas nutarė įsigyti rimtesnę profesiją, kad

409. Ignas ir Ieva Stropai Palangoje, 1924 A. Kijausko archyvas

482. Ten pat. 483. Grigalauskas A., 2006. 484. Daugėlienė B., 2015. 485. Simutienė V. Aleksandravo pradinės mokyklos istorija. 486. Merkys V. Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864–1904, p.141. 487. Naujos aukos persekiojimo lietuv. rasztų, p.75. 488. Kankintiniai už lietuvystę, p. 25–26. 489. LVIA, f. 669, a. 18, b. 59, l. 72v, Nr. 8. 490. Žvirgždas, S. Pirmieji Palangos fotografai. 491. Stropaus A. interviu, p. 2. 492. Šimkienė S. Jacintos ir Ignaco Stropų giminė. 493. Ten pat. 494. Stropaus A. interviu, p. 2. 495. Šimkienė S. Jacintos ir Ignaco Stropų giminė.

169

Pakutuvėnų kaimo gyventojai

1940 m.

45. Paulauskienė Barbora; 46. Grigalauskas Alfonsas; 47. Stonkienė Aniceta; 48. Grigalauskas Tadeušas; 49. Stropus Juozapas; 50. Mazrimienė Viktorija (Čyžauskų ūkis); 51. Gusčienė Ona. Užmišiškio gyventojai: 52. Beržanskis; 53. Lukšas Jeronimas; 54. Sausdravai; 55. Jadenkus; 56. Stončiai; 57. Burba (Brazdeikių-Valužių ūkis), 58. Gaudučiai.

1997 m. 1. Sauserienė Antanina 1 žm.; 2. Navardauskienė Stasė (Navardauskas Feliksas) 1 žm.; 3. Karčauskas Justinas 2 žm.; 4. Kazlauskas Kazys 2 žm.; 5. Alčauskas Vladas 2 žm.; 6. Povilas Gėryba 4 žm.; 7. Dobilienė Stasė 1 žm.; 8. Knieta Steponas 1 žm., Jonušas 4 žm.; 9. Daukšas Rimantas 2 žm.; 10. Drungilienė Regina 6 žm.; 11. Drungilas Arūnas 4 žm.; 12. Paulauskienė 2 žm.; 13. Venckus Sigitas 3 žm., 14. Šv. Antano Paduviečio Bažnyčia; 15. Arlauskaitė Aniceta 1 žm.; 16. Šakinis Antanas 1 žm., Milašius Steponas 6 žm.; 17. Drungilas Pranas 2 žm. 414. Pagal Plungės žemėtvarkos archyvo duomenis sudarė V. Simutienė

172

1940 m. 1. Anužis Bonifacas; 2. Simutis Ignas; 3. Žilinskas Ignas; 4. Žygus Kazimieras; 5. Grigalauskas Stasys; 6. Žilinskaitė Zuzana (Žilinskaitė Vincė); 7. Grigalauskas Vytautas; 8. Cirtautienė Ona (Alčauskas M.); 9. Navardauskas Povilas (Feliksas); 10. Stropienė Marcelė (Jono Stropaus); 11. Videika Juozas; 12. Brazdeikis Jonas (Mickų ūkis); 13. Brazdeikis Aleksas; 14. Brazdeikis Leonas; 15. Sakuotis Ignas (Aniceta); 16. Grigalauskas Juozapas; 17. Kukulskis Antanas, Juozo; 18. Jasevičius Anicetas (31 ha); 19. Šakinis Antanas (Salių ūkis); 20. Mikalauskas Kostas; 21. Razma Alfonsas; 22. Gusčius Vaclovas (Jundulų ūkis); 23. Stuopelis Stasys (Saliai); 24.Vengalis Vincas; 25. Lubys Albinas, Jono; 26. Gusčiai Julijonas, Valentinas; 27. Stropus Justinas, Igno (Stropų Ignaco ir Stanislovo ūkiai); 28. Sauserienė Antanina (Jasinskų ūkis); 29. Knieta Jonas; 30. Saudargas Ignas; 31. Žilinskas Pranas, Petro; 32. Dobilas Juozas; 33. Grigalauskas Stanislovas; 34. Drungilas Povilas; 35. Grigalauskas Petras; 36. Simutis Juozas (Gagilas Juozas); 37. Stonkus Antanas, Antano (Stonkus Jonas); 38. Meškauskas Steponas; 39. Karčauskas Antanas; 40. Rupeika Izidorius (Gedgaudų ūkis); 41. Etzoldtas; 42. Sakuotytė Aniceta; 43. Stuopelis Kostas; 44. Levinskiai Bronius ir Julija (Grigalauskas Tadeušas);

1997 m.

Kaimo gyventojai Pakutuvėnų k. gyventojai minimi jau seniausiose Plungės parapijos Santuokų bei Krikštų metrikų knygose: 1615 m. sausio 6 d. susituokė Mykolas Žakaitis iš Pakutuvėnų ir Katerina Stefani iš Varkalių, liudytojas Petras Sauginaitis503, tų pačių metų liepos 15 d. susituokė Mykolas Božaitis iš Vydeikių su Anna Lavnikovaite iš Pakutuvėnų, liudytojas Adomas Kaulier504. 1616 m. sausio 2 d. pakrikštyta Grigaliaus Tautgaičio duktė Marina iš Pakutuvėnų, krikšto tėvai Stanislovas Janikaitis iš Pakutuvėnų ir Magdalena Šakaitė iš Narvaišių505, 1616 m. balandžio 11 d. susituokė Jurgis (pavardė neįskaitoma) su Zofija iš Burbaičių, liudytojas Mykolas Apeikaitis iš Pakutuvėnų506. 1617 m. rugpjūčio 21 d. pakrikštytas Zaharijas, Grigaliaus Stedaičio sūnus, iš Pakutuvėnų, krikštatėviai Kasparas Baušys su Lucija Petri iš Pakutuvėnų507. 1618 m. gegužės 18 d. pakrikštyta Marina, kita Grigaliaus Tautgaičio duktė, krikštatėviai Stanislovas Janikaitis iš Palucie (Palūščių?) ir Magdalena Šakaitė iš Narvaišių508. 1620 m. spalio 4 d. susituokė Andriejus Tamošaitis iš Mažeikių (?) su Zofija Matišaite iš Pakutuvėnų, liudininkas Jurgis Drabaitis iš Videikių509. 1621 m. vasario 28 d. susituokė Mykolas Laurikaitis iš Pakutuvėnų su Marina Laurikaite, liudininkai Stanislovas Dilpšis ir Mykolas Božys510. 1621 m. rugsėjo 29 d. pakrikštytas Adomo Strijkos ir Onos sūnus Mykolas iš Pakutuvėnų, krikštatėviai Mikalojus Tomašaitis, Barbora Mulažova, Melchioro žmona511. 1622 m. lapkričio 13 d. susituokė Kazimieras Bružaitis iš Pakutuvėnų su Helena Abramovna. Liudininkai Jurgis Baltaitis ir Jokūbas Bražaitis512. Vėlesnėje Plungės parapijos Krikštų knygoje vėl randame Pakutuvėnų pavadinimą: 1701 m. gegužės 30 d. pakrikštytas Jonas, sūnus Kazimiero Šakinio ir Marianos Surblaitės iš Pakutuvėnų. Krikštatėviai Jonas Motusaitis iš Baltmiškių, Simonas Petkutis iš Eitučių, Mariana Šakinaitė iš Baltmiškių, Justina Surblaitė iš Pakutuvėnų513. Kulių parapijos metrikų knygoje ankstyviausias Pakutuvėnų paminėjimas rastas 1802 m. balandžio 28 d., kai kun. Juozapas Rymkevičius, Kulių vikaras, pakrikštijo kūdikį, vardu Mykolas, gimusį tą pačią dieną. Tėvas Šulinskis, motina Veronika Laurinkaitė iš Pakutuvėnų k. Kulių parapijos. Krikštatėviai Mykolas Beržanskis ir Magdalena Narkevičienė, visi iš to paties kaimo. Tame pačiame lape yra dar vienas įrašas, kad 1802 m. gegužės 3 dieną pakrikštytas Vincentas, Antonio Stankiewicz ir Kristinos Alševskos sūnus iš Pakutuvėnų k.514 1721 m. Pakutuvėnuose savo troboje gyveno tik senbuvis Kazimieras Virkša, daugiau nebuvo nei žmonių, nei pastatų515. Bet jau 1738 m. Pakutuvėnų k. gyveno keturios šeimos: Michal Mazionis turintis 1,5 valako, Stanislaw Milasius – 15 margų 14 sieksnių, Jan Mazionis – 18 margų 12 sieksnių, Kondrat – 18 margų 16 sieksnių516, 1775 m. gyveno 16 ūkininkų, valdžiusių vidutiniškai po 17 margų ir mokėjusių po 1,87 lenkiško auksino „činčo“ už margą: Jan Mazjonis, Kazimierz Kniupszta, Pavel Milasius, Jozef Bucznis, Antoni Rupszys, Jan Luszpinis, Antoni Imbarowicz, Kazimierz Brazdeykis, Antoni Stonkus, Jan Szlimas, Andrzej Kazbis, Thomasz Gupsis, Jerzy Žebrowski, Thomasz Medejkis, Michal Bielawski, Adam Kontow517. 1794–1800 m. Pakutuvėnuose gyve-

415. Stanislava Stropienė su sūnumi Kazimieru K. Stropaus archyvas

503. LVIA f. 1827, ap. 1, b. 1, p. 168. 504. Ten pat. 505. Ten pat, p. 5. 506. Ten pat, p. 169. 507. Ten pat, p. 7. 508. Ten pat. 509. Ten pat, p. 184. 510. Ten pat. 511. Ten pat, p. 19. 512. Ten pat, p. 186. 513. Ten pat, b. 4, p. 37. 514. Ten pat, f. 669, ap. 1, b. 220, l. 5. 515. MAVBRS, F21-1107, l. 5v. 516. LVIA, f. 11, ap. 1, b. 1058, l. 796v. 517. Ten pat, b. 1203.

173

440. Sėdi Elena ir Steponas Meškauskai, stovi Stepono sesuo ir jos vaikai O. Jomantienės archyvas

441. Iš kairės: Mamertas, Onutė, Steponas, Ciprijonas Meškauskai Sibire, Krasnojarsko srity, Bogučianų r. O. Jomantienės archyvas

184

23 ha turįs ūkininkas, buvęs Amerikoje, labai tvarkingas, elegantiškas ir nuolat pasitempęs, netgi jo batai visada spindėjo kaip veidrodis. Gamino antkapinius paminklus, mokėjo daugybę anekdotų, mėgo pajuokauti593. Gyvenamas namas turėjo didelį įstiklintą prieangį, tokių Pakutuvėnų kaime daugiau niekas neturėjo594. 1914–1919 m. S. Grigalauskas dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1915 m. gimė duktė Stanislava, apie 1920 m. gimė sūnus, kuris po pusmečio mirė, vėliau gimė duktė Morta, dar po kelių metų duktė Aniceta (1925). Morta mirė labai jauna (18 m.) nuo astmos priepuolio. Aniceta Videikienė apsistojo Plungėje595. Duktė Grigalauskaitė Stanislava (1915) gyveno Pakutuvėnuose iki 19 metų, ištekėjo Užgavėnių dieną už Vlado Lingės ir išvyko į Kartenos parapiją Puidogalių k., vėliau apsistojo Plungėje. Jų duktė Emilija gimė ir mirė 1947 m., palaidota Pakutuvėnuose596. Pastačius Pakutuvėnuose bažnyčią Stanislovas Grigalauskas buvo maršalka, pas jį gyveno ir vargonininkas Stuopelis Kostas, bažnyčios choras rinkdavosi mokytis giesmių. Prie bažnyčios buvo ir atskiras vaikų choras, kuriam vadovavo vargonininkas597. Troba buvo labai didelė, joje buvo net fortepijonas, tad jaunimas šokdavo, dainuodavo, o baigiant Stanislovas, kuris turėjo ir akordeoną, sakydavo: „Na, vaikeliai, dabar pabaigai – vieną suktinį!“598. Stanislovas Grigalauskas (1883) mirė 1960 m., buvo palaidotas Pakutuvėnų kapinėse, tačiau kai bažnyčia neteko nuolatinio klebono, kapinės buvo apleistos, duktė Aniceta perkėlė tėvo palaikus į Kulių kapines, kur palaidota ir motina Stanislava Grigalauskienė († 1969) bei visa jos giminė. Tačiau tėvo kapą Pakutuvėnuose vis vien kartais aplanko ir sutvarko, nes perlaidojant kūnas buvo jau sutrūnijęs ir dalis liko žemėje599. Ant kapo stovi paties Stanislovo mūryta koplytėlė, anksčiau stovėjusi darželyje prie trobos. Naikinant sodybą, dukterys ją perkėlė į kapines600. Apie 1955 m. kunigas J. Lukošius iš Kulių į Pakutuvėnus pasikvietė vargonininką Stuopelį Kostą su šeima. Stuopelis grojo smuiku, vargonais, pianinu, caro laikais baigė gimnaziją, labai gerai mokėjo matematiką, buvo nagingas: paišė ornamentus, ažūrus, fotografavo, o tai buvo reta kaime. Buvo savotišku ano meto kaimo istorijos fiksuotoju: daugiausia Pakutuvėnų gyventojų kasdienių darbų yra įamžinta būtent šio fotografo. Nė viena nuotrauka nepasirašyta, niekur nėra nei fotografo pavardės, nei datos, tačiau nuotraukų stilius rodo jas esant vieno autoriaus. Nuotraukos mėgėjiškos, tačiau su menine gyslele. Kostas Stuopelis su žmona nešiojo laikraščius. Turėjo du sūnus Rimą ir Kostą, abu baigė Rietavo žemės ūkio technikumą, agronomiją. Sūnus Kostas daug metų dirbo techniku plytų gamykloje, o Rimas – mechanizatoriumi Karklėnuose601. Kairėje kelio pusėje su Stanislovo Grigalausko žeme ribojosi Meškauskų ūkis. Tadeušo Meškausko sūnus Steponas (1891) vedė Eleną Malatkaitę (1895). Žemės turėjo apie 37 ha, samdė berną ir mergą. Kaimo vaikus šioje sodyboje labiausiai žavėdavo gėlių darželis: įvairiaspalvės aukštaūgės piliarožės, aguonos, saulutės, saulėgrąžos ir laukas kanapių. Šeimininkė visą kaimą aprūpindavo kanapėmis, kurias kepintas skanaudavo Kūčių vakare. Meškauskai susilaukė 10 vaikų, tačiau užaugo tik penki602: Janina (1933), Mamertas (1936), Adelė (1938), Vincas (1940), Ciprijonas (1942). 1948 m. gegužės 22 d. ir šią šeimą su visais vaikais ištrėmė į Krasnojarsko krašto Bogučianų r.603. Vežtis į tremtį mažai ką galėjo, tai įsidėjo gėlių sėklų604. Tremtyje gimė duktė Ona Jomantienė (1954), tapo architekte, apsigyveno Kaune. Duktė Janina Filbert liko gyventi

442. Elena Meškauskienė (Malatkaitė) su seserimis O. Jomantienės archyvas

443. Janina Filbert (Meškauskaitė) O. Jomantienės archyvas 591. Daugėlienė B., 2015. 592. Šakinis J., 2015. 593. Ten pat, 2002. 594. Ten pat, 2016. 595. Lingienė S., 1998. 596. Ten pat. 597. Spučienė M., 2016. 598. Lingienė S., 1998. 599. Ten pat. 600. Ten pat. 601. Šakinis J., 2002. 602. Šimkienė S., 1996. 603. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2016. 604. Šimkienė S., 1996.

185

456. Kazimiero Salio sodyba, 1932 J. Šakinio archyvas

457. Ieva ir Kazimieras Saliai su dukterimis Petronėle (kairėje) ir Ona J. Šakinio archyvas

621. Šiaulienė S., 1996. 622. Šimkienė S., 1996. 623. Ten pat. 624. Šakinis J., 2016. 625. Šiaulienė S., 1996. 626. Šimkienė S., 1996. 627. Šiaulienė S., 1996. 628. Šimkienė S., 1996. 629. Ten pat. 630. Ten pat. 631. Šiaulienė S., 1996. 632. Ten pat. 633. Ten pat. 634. Ten pat, 1997. 635. Ten pat, 1997.

190

sarojų: pjaunant trūko pavaros diržas, Justiną trenkė į motorą ir įlaužė kaukolę. Greitai pakinkė arklius ir išvežė į Plungę, tačiau pusiaukelėje, neatgavęs sąmonės, mirė629. Alina su sūnumi Justinu (1943) išvyko į Plungę ir ištekėjo už jaunystės draugo kepėjo Lukausko Juozo iš Klepsčių. Tačiau naujasis vyras labai „mėgo stiklelį“. Po vyro mirties Alina Pakutuvėnų kapinėse 1980 m. Justinui Šakiniui pastatė paminklą630. 1948 m. gegužės 22 naktį Stanislovas ir Valerija Grigalauskai, sūnus Jonas bei jauniausia duktė Stasė buvo suimti. Sūnus Stanislovas, tuo metu buvęs malūne, suėmimo išvengė. Žiauriausi buvo stribai: komandavo, skubino. Kareiviai buvo žmogiškesni – ragino imti šiltus drabužius, nes Sibire būsią šalta. Duonos tešlą buvo ką tik įsimaišę, senoji duona buvo pasibaigusi, likęs tik ruginių miltų maišas. Papjovė du bekonus, susūdė ir užkasė į žemę. Vėliau giminės tą mėsą iškasė ir po truputį siuntė į Sibirą. Kūlupėnų stotyje visus tremiamuosius suvarė į gyvulinius vagonus, iki Uralo langai ir durys buvo aklinai užkalti, trūko oro. Vėliau traukinys sustodavo dykynėse, įleisdavo oro. Birželio 18 d. atsidūrė Krasnojarske, iš ten – Jenisiejum laivu iki Angaros, Angara – baržom. Gėrė vandenį iš upės, daug kas susirgo dezinterija, medicinos punkte – lavonų krūvos. Apgyvendino Krasnojarsko krašto Bogučianų rajono Čerimšano k., barakuose. Vietovės pavadinimas kilęs iš laukinio česnako „čerimša“ vardo, kurį valgydami žmonės gydėsi. Tėvas Stanislovas vis silpnėjo, motina Valerija nuolat dirbo, grįždavo tik sekmadieniais sutaupiusi duonos, kurios dirbantiems duodavo po 600 g., o vaikams ir seneliams ar ligoniams skirdavo tik po 100 g. Duona šlapia – suspaudus bėga vanduo. 1948 m. rugsėjį mirė Stanislovas Grigalauskas. Sūnus nuo barako stogo nuplėšė kelias lentas karstui631. Šeimas, turinčias vaikų, perkėlė gyventi į Gotliavino k., kur buvo mokykla. Duktė Stanislava 16-os metų baigė mokyklą, įsidarbino skalbėja ligoninėje. Dar ir besimokydama dirbo vakarais – eidavo į viršininkų namus tvarkyti kambarių, plauti indų, už tai gaudavo pieno ar kito maisto632. 1958 m. Grigalauskų šeima gavo leidimą grįžti į Lietuvą. Pirmiausia paleido vaikus, todėl Stanislava pirmoji sugrįžo į Klaipėdos kraštą. Į Pakutuvėnus negalėjo sugrįžti – namai buvo sudeginti. Dirbo plento remonto brigadoje, nes jokia gamykla ar fabrikas tremtinių nepriėmė, nebuvo galima net prisiregistruoti, todėl 1967 m. Stanislava Šiaulienė su vyru vėl grįžo į Sibirą, ten nusipirko namą. Vyras dirbo mėsos kombinate, Stanislava mezgė mašina, šeima prasigyveno. Vaikai sukūrė šeimas, liko Sibire. Sulaukusi pensinio amžiaus Stanislava viena sugrįžo tėviškėn, Plungėje nusipirko namo dalį, o vasarą gyveno Pakutuvėnuose pasistatytame vasarnamyje633. Grigalauskų sūnus Jonas, grįžęs iš Sibiro, apsigyveno Kretingoje, draugas siuvėjas pripiršo jam taip pat iš tremties grįžusią darbėniškę merginą. Vaikų nesusilaukė634. 1948 m. Grigalauskų sūnus Stanislovas (1917) sodyboje liko vienas. 1950 m. vedė Zofiją Rūtytę (1922) iš Šložių k. ir pas juos apsigyveno. Tuokėsi tik bažnyčioje, neskubėjo susirašyti metrikacijoje. Kai trėmė Rūčių šeimą žmoną suėmė, o jį paliko. Stanislovas per didžiausius vargus išsiprašė, kad kartu išvežtų ir jį. Tremtyje susitiko su broliu Jonu. Sugrįžęs Stanislovas apsigyveno Plungėje, vaikų neturėjo635. Stuopelis Pilypas gimė ir augo neturtingoje kumečių šeimoje, kuri iš pradžių gyveno Gaudučių dvare, vėliau kumečiavo Sendvary. Gimė 8 vaikai, užaugo 5. Tėvas buvo stalius, daug dirbo, tačiau amžiaus pusėje jį suparalyžiavo. Motina ėjo elgetaudama. Pilypo sesuo užaugusi pateko tarnauti pas stambų ūkininką, kuriam ji pasipiršo ir už jo ištekėjo. Vienas to ūkininko brolis buvo

458. Iš kairės: 1. Antanas Šakinis, 2. Stanislovas Salys, 4. Kazimieras Salys, 5. Aleksandras Salys, 6. Petronėlė Šakinienė, 7. Joana Salytė, 8. Petronėlė Salienė, 9. Ieva Salytė, 10. Ona Salytė J. Šakinio archyvas

kunigas, kitas – emigravęs į JAV. Pastarasis atsiuntė „šiepkartę“ ir Pilypas, palikęs jauną žmoną su dviem vaikais, dvejiems metams išvyko uždarbiauti. Sugrįžus buvo parceliuojamas Aleksandravo dvaras. Pilypas nusipirko 27 hektarus žemės, pasistatė pastatus. Užaugino 5 vaikus: Pilypą, Antaną, Stanislovą, Igną ir Kazimierą (1923). Visiems vaikams nupirko žemės. Tėvas buvo labai darbštus žmogus: dirbo „ne tik rankom, bet ir galva“. Jis užaugindavo arba supirkdavo arklius, apvažiuodavo aplinkinius jomarkus, žinodavo, kur pigiau galima nupirkti. Arklius palaikydavo kelis mėnesius, ištreniruodavo, išmankštindavo ir parduodavo kariuomenei – iš to turėdavo neblogo pelno. Šeima gyveno gana pasiturinčiai. 1948 m. sužinojo, kad turi būti ištremti, todėl slapstėsi. Motina jau buvo mirusi. Sūnus Kazimieras grįžo paslėpti kai kurio turto, tačiau jį suėmė ir išvežė į Irkutską, ten 1956 m. jis vedė Albiną Karčekaitę (1924)636. Dešinėje keliuko pusėje, prie Minijos intako, stovėjo nelabai didelė Salių sodyba, prie kelio tvyrojo tvenkinys, už jo – gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. Šioje sodyboje gyveno Konstantinas Salys, senojo Kazimiero Salio sūnus637. Salienė, likusi našle, gyveno su suaugusia dukterimi Vince, kurią, mirus motinai, vedė Sermontis, iki tol buvęs ūkio šeimininku. Šeima gyveno Salių sodyboje kol sudegė troba. Sermončiai susilaukė dviejų vaikų: Viliaus ir Vidos, kuri gyvena Plungėje. Vėliau Sermontis vedė Birutę Petrikytę iš Narvaišių k., Plungėje baigusią muzikos mokyklą638. Kairėje kelio pusėje gyveno Kazimieras Salys († 1936), kuris laisvai kalbėjo lenkų, rusų, vokiečių, anglų kalbomis. Buvo baigęs dvasinę seminariją, poterius kalbėdavo lotyniškai. Dirbo raštininku, pabuvojo Amerikoje, užsidirbo pinigų ir nusipirko stambų, apie 60 ha, ūkį. Ši žemė tapo Salių giminės lizdu. Vėliau tą ūkį padalino savo vaikams. Salių giminėje nuo kokių 1700 m. buvo tradicija pirmagimį sūnų pavadinti Kazimiero vardu. Taip pat karta iš kartos Saliai

459. Pranas Viršilas J. Šakinio archyvas 636. Stuopelytė S., 1999. 637. Šakinis J., 2016. 638. Šimkienė S., 1996.

191

479. Petronėlė Gedgaudienė (Rupeikienė) su pirmuoju vyru Jonu Pranciškum Gedgaudu, ~1920 Aleksandravo k. muziejaus „Mėjga“ archyvas

480. Petronėlė ir Izidorius Rupeikos M. Berkovičiaus foto, Plungė, ~1930. J. Šakinio archyvas

481. Sveikatos pažyma J. Šakinio archyvas

482. Rupeikų santuokos metriko išrašas J. Šakinio archyvas

198

483. Prie Rupeikų trobos iš kairės: „merga“, Petronėlė Rupeikienė, Izidorius Rupeika, Justinas Šakinis, Antanas Šakinis, Liudovika Arytė, Pranas Skarulskis, ~1933 J. Šakinio archyvas

484. Sėdi iš kairės: Liudovika Skarulskienė (Arytė), Petronėlė Rupeikienė, Izidorius Rupeika, Justinas Šakinis. Stovi: merga, Antanas Šakinis, Pranas Skarulskis J. Šakinio archyvas

485. Petronėlės Rupeikienės seserys Arytės ir artimieji J. Šakinio archyvas

199

511. Marijona Stonkienė su vaikais Monika ir Antanu, ~1917 A. Stonkaus archyvas

512. Antanas Stonkus, tarnavęs kunigaikščio Dmitrijaus pulke Tbilisyje, 1910 A. Stonkaus archyvas 711. Šimkienė S., 1996. 712. Ten pat. 713. Šimkienė S. Jacintos ir Ignaco Stropų giminė. 714. Ten pat. 715. Ten pat. 716. Šimkienė S., 1996. 717. Šeduikienė A., 2013. 718. Šimkienė S., 1996.

210

Statant Pakutuvėnų bažnyčią abu broliai daug padėjo, dalyvavo pašventinime ir eidavo į atlaidus, nors Vladas laisvamanybės neišsižadėjo. Justino duktė Stanislava Milda atsimena, kaip vaikystėje, po Pirmosios Komunijos, ji pasiėmusi didelį senelės rožančių atsiklaupė ant kelio ir meldėsi, kad tėvelis grįžtų į tikėjimą. Justinas, patyręs, kad naujoji valdžia nesidrovi apiplėšinėti ūkininkus, atsisakė partinės veiklos. Užtat sovietams okupavus Lietuvą, visa šeima pateko į tremiamų sąrašus711, Vladas mirė 1948 m. nuo skrandžio vėžio, taip ir nesužinojęs, kad bus tremiamas712. Vladas Stropus turėjo tik vieną sūnų Alfonsą (1934–1983), kuris su motina Jaruslava († 1985), slapstydamiesi nuo trėmimų, išvyko į Klaipėdą713. Trijų kaimynų įskųsta Justino Stropaus šeima 1948 m. buvo įtraukta į tremiamų sąrašus. Ona Gusčienė perspėjo Stropus, ir šeima spėjo pasitraukti į Narvaišių kaimą. Pasibaigus trėmimui grįžo, bet visas turtas ir gyvuliai buvo išvežti į Karteną, dalis žemės atiduoda aleksandraviškei Marijonai Šlymaitei, kuri su dviem dukterimis įsikūrė Justino Stropaus ūkyje. Gero būdo moteris taikiai sugyveno su šeimininkais. 1949 m. – nauji trėmimai, kuriems šeima ruošėsi iš anksto: ką galėjo iš turto, išvežė ir paslėpė pas kaimynus, Justinas nenakvojo namie, o Stanislavą suėmė. Palikę vieną sargybinį stribai išėjo suimti kitų tremiamųjų. Stanislava apkrovė stalą maistu, pastatė butelį degtinės. Vaikinui pagailo jos ir sako: „Беги, матушка, я буду стрелять в верх“ (bėk, motušėle, aš šaudysiu į viršų). Taip šeima antrą kartą išsigelbėjo nuo tremties, tačiau namo nebegrįžo, apsistojo Šilutės raj., vėliau persikėlė pas vyriausiąją dukterį į Kretingą.714 Justino Stropaus dukra Stanislava Milda Šimkienė (1933–2012) baigė Klaipėdos mokytojų institutą, dirbo matematikos mokytoja Kretingoje, ištekėjo už kurso draugo Broniaus, užaugino tris vaikus: Lolitą (1956), Eloną (1959), Stasį (1964)715. Kita Justino ir Stanislavos Stropų duktė Laimutė Regina baigė Šiaulių pedagoginį institutą, gavo paskyrimą į Nidą, kur ištekėjo už miškininko Edvardo Riepšaus, užaugino dukterį Bangutę ir sūnų Marių. Dirbo Kauno miškų technikume matematikos mokytoja716. Stropai gyveno pačiame kaimo pakraštyje. Šalimais esanti Oginskių urėdija, kurioje gyveno urėdas Pranciškus Steponavičius (1867–1927) su žmona Ona Gomaite, jau priklausė gretimam kaimui. Steponavičiai užaugino 7 vaikus: Leoną, Kazimierą, Juozą, Steponą, Feliksą, Jadvygą, Sofiją. Steponavičių ir Stropų (fotografo) šeimos draugavo, vieni kitų vaikams buvo krikšto tėvais717. Už Gusčių į šiaurę prie Minijos nuo seno gyveno stambūs ūkininkai Stonkai. Gyveno labai turtingai, net šulinį trobos rūsyje turėjo, kad nereiktų vaikščioti į lauką. Vyras ir žmona mirė vienas paskui kitą per savaitę718. Jonas Stonkus buvo kilęs iš Kulių parapijos, Vieštovėnų k., vedė Barborą Dirginčiūtę. Jų sūnus Antanas Stonkus, vedęs pakutuvėniškę Rozaliją Stonytę (1818–1886), atvyko į Pakutuvėnus. Stoniai nusipirko ūkį ir persikėlė į Narvaišius, palikę jaunuosius Pakutuvėnuose. Taip XIX a. antroje pusėje Pakutuvėnuose įsikūrė Stonkai, kaimynų praminti „Paminijo Stonkais“719. Antanas Stonkus (1830–1897) buvo visų galų meistras, mokėjo staliaus ir kalvio darbus. 1945 m. prie Minijos, netoli brastos į Narvaišius, dar buvo matyti jo senosios kalvės liekanos, kapinėse antkapius dar puošė metalinės saulutės. Antano žmona Rozalija buvo gabi audėja. 1859 m. mirė vos aštuonerių mėnesių jų duktė Marijona. Daugiau vaikų Stonkai nesusilaukė, todėl visas drobes, rankšluosčius, staltieses ir lovatieses Rozalija audė savo malonumui ir dėjo į skrynias. 1886 m., sulaukusi 68 metų amžiaus, ji mirė nuo plaučių uždegimo,

56-erių metų Stonkus liko našlys. Sunkus gyvenimas ūkyje be šeimininkės, taigi vos po mėnesio nutarė vesti antrą kartą. Kaimynystėje gyveno Jonas ir Kazimiera Rudytė Maliauskai, auginantys penkias dukras ir du sūnus. Stonkus Antanas išvyko pirštis vienai jų dukterų. Maliauskai norėjo ištekinti vyriausiąją, bet ji jaunikiui nepatiko. Kritusi jam į akį jauniausioji dvidešimt dvejų Mylelė – Emilija (1864). Bėda ta, kad tėvai jai nebuvo sukrovę kraičio. Jaunikis sakė, kad ims ir be kraičio, juk jam visko pakanka, tačiau tėvai laikėsi savo: „Kaip atrodys, juk visas kaimas juoksis, kad toks šlėktelė dukrai kraičio nedavė“. Išradingas jaunikis rado išeitį: vieną naktį su kaimynu Mickumi bei jo sūnumis, prisikrovę skrynias amžinatilsį Rozalijos audinių, nuvežė Emilijai720. Jaunoji buvo pabėgusi iš namų721, niekaip negalėjo „širdies užlaužti ant seno vyro“, ir tik po pusmečio Stonkus iškėlė visam kaimui antras, dar didesnes vestuves. 1887 m. šeima susilaukė sūnaus – ūkio paveldėtojo Antano. Vėliau gimė dar trys dukterys: Kazimiera (ištekėjusi už ūkininko Žūtauto į Narvaišius), Emilija (1889, ištekėjusi už Mingėlos į Vieštovėnus) ir Antanina (nutekėjusi į Šiemulius už Drungilo). 1897 m. mirė Antanas Stonkus (palaidotas Kulių kapinėse), palikęs jauną našlę, kuriai pasipiršo Mardosų k. ūkininkas Augustinas Narkus. Emilija susilaukė dar trijų sūnų ir dukters. Ištekėdama ūkį paliko sūnui Antanui, kuris seserims apmokėjo dalis. Pati Emilija nieko iš ūkio neėmė, nes antrasis vyras buvo pakankamai turtingas722. Vyriausiasis Stonkų sūnus Antanas (1886–1967), nelabai sutardamas su patėviu, 1906 m. išvyko į Ameriką, kur senųjų lietuvių emigrantų „grinorių“ gretose Pensilvanijoje dvejus metus kasė anglis. Mirus tėvui Stonkui Antanui, grįžo rūpintis ūkio reikalais, tačiau buvo paimtas į carinę kariuomenę. Tarnavo Gruzijoje, Tiflise (Tbilisyje), kunigaikščio Dimitrijaus pulke. Kilus neramumams Irane (Persijoje) pulkas buvo pasiųstas šachui į pagalbą slopinti sukilimo. Grįžęs iš kariuomenės atsiėmė ūkį, 1913 m. vedė Marelę (Marijoną) Bra-

513. Stonkų sodyba, ~1932 Aut. Milda Stonkuvienė, 1957

514. Stonkų sodyba, 1957 Aut. Milda Stonkuvienė, 1957

719. Stonkus A. Istorija apie mūsų protėvius. 720. Šimkienė S., 1996. 721. Stonkus J., 1994. 722. Stonkus A. Istorija apie mūsų protėvius.

515. Stonkų giminės susitikimas, 2009 A. Stonkaus archyvas

211

536–538. Vinco Vengalio, vėliau – jo giminaičių Arlauskų troba A. Sauserio foto, 1985 Aleksandravo k. muziejaus „Mėjga“ archyvas

220

539. Aniceta Arlauskaitė ir Leonas Arlauskas Aleksandravo k. muziejaus „Mėjga“ archyvas

540. Mišių patarnautojos „adorantės“ su kunigu Iš kairės antra stovi Aniceta Arlauskaitė Aleksandravo k. muziejaus „Mėjga“ archyvas

541. Apleista Arlauskų troba J. Klietkutės foto, 2010

542. Apleista Arlauskų troba J. Klietkutės foto, 2011

543. Sudegusi Arlauskų troba J. Klietkutės foto, 2015

221

572. J. KlietkutÄ&#x2014;s foto, 2013

573. J. KlietkutÄ&#x2014;s foto, 2004

234

Vieta, į kurią norėčiau grįžti Vieta, į kurią norėčiau grįžti... Tai – praeitis. Ketveri gyvenimo metai (1996– 2000 m. ir beveik visos vėlesnės vasaros) „pūstynėje“ – Pakutuvėnuose. „Kur daugiau rasi tokią misteriją, kur tyla įgauna apčiuopiamą pavidalą, kur aidi net alsavimas; kur vakare, degant žvakei, skaitomos pasakos; kur negali atitraukti žvilgsnio nuo gamtos, o ne nuo televizoriaus; kur ožkytės miega tau ant kelių, o katė ir šuo tampa šeimos nariais; kur laikas skaičiuojamas ne valandomis, o varpo dūžiais ir maldomis; kur žmonės turi savo pasaulį, savo rankų darbą ir begalinį pasitikėjimą Viešpačiu“, – šias mintis parašiau dienoraštyje, pirmą kartą apsilankiusi Pakutuvėnuose. Čia buvo sukurtos gražiausios mano nuotraukos, čia kilo noras tapyti ikonas, čia suvokiau, kad galiu turėti klausą ir giedoti psalmes. Čia pamažu keitėsi mano gyvenimas. Nors Pakutuvėnai nelabai noriai mane priėmė, užsispyriau. Pusmetį (nuo ankstyvo pavasario iki pirmojo sniego) gyvenau skautų statytame indėniškame vigvame, esančiame nuošaliau nuo bažnyčios ir žmonių lankomų vietų. Tai buvo puiki vieta vienatvei ir buvimui su Juo... Tuo pačiu – priverstinis reikalas rūpintis buitimi. Maitinomės visi kartu konteineriuose gamintu maistu. Laukuose šalia konteinerių stovėjo ilgas ilgas stalas, prie kurio tilpo apie 30 žmonių. Tačiau vigvamas stovėjo miškelyje, dauboje šalia upelio, jame buvo gana drėgna – kasdien reikėjo vaikščioti po mišką, rinkti sausuolius ir kūrenti, kūrenti, kūrenti centre esantį ugniakurą, kad būtų sausa ir šilta. Vakarais, basomis per rasą parėjus iš bažnyčios, kojos būdavo sustirusios iš šalčio. Ugniakuras užgesęs. Įstatydavau pėdas į šiltus pelenus. Sušilus kojas, pakuri ugniakurą, ir miegoti – į miegmaišį ant iš apvalių rąstų sudėto gulto. Rudeniop vigvamą ėmė lankyti kažkoks didelis paukštis. Ryte nubudus matydavau kaip jis stovi prie įėjimo ir palenkęs galvą pro apačią smalsiai žvelgia vidun. Tačiau greitai prasidėjo šalčiai ir teko kraustytis gyventi į bažnyčios zakristiją. Bažnyčia buvo nekūrenama, tad dažnai rytais rasdavau prie grindų prišalusius batus, į kuriuos pelytės prinešdavo gilių ar kaštonų. Daugelis bažnyčioje apsinakvojusių svečių sako, kad joje vaidenasi. Peliukų žingsniai laiptais naktį aidi labai garsiai ir atrodo, kad kažkas eina. O jei dar tas peliukas velka kaštoną, kurį netyčia pameta, ir tas nurieda... Baimės akys didelės. Tai buvo vadinamieji „pustelninkų laikai“. Tuomet čia apsistodavo ieškantys gyvenimo prasmės ir Dievo žmonės. Vasaromis vykdavo rekolekcijos, seminarai, stovyklos. Rūpinausi atvykstančiųjų maitinimu, nakvyne, išklausydavau juos, kiek galėjau, rūpinausi materialine bendruomenės padėtimi. Vieną žiemą uraganas „Anatolijus“ buvo nuplėšęs Pakutuvėnų bažnyčios stogą, į vidų snigo ir lijo. Parašiau per 100 paraiškų įvairiems fondams, deja, visi atsakymai buvo neigiami – remontų niekas nefinansuoja. Vieną naktį sapnavau, kad sėdžiu bažnyčioje, ir man tiesiai į akis plieskia šviesa, o aš girdžiu balsą: „Kodėl nieko nedarai?..“ Kažkodėl labai aiškiai supratau, apie ką eina kalba. Atsivėrė bažnyčios durys ir įėjo kažkokie žmonės, supratau, kad jie man padės.

574. J. Klietkutės foto, 1995

575. Vilė su ožkyte J. Klietkutės foto, 1995

235

576. Pirmajai Komunijai besiruošiantys Karklėnų k. vaikai, jų tėveliai, pustelninkai ir Pakutuvėnų draugai, 1995 J. Klietkutės archyvas

577. Kiek daug mūsų susirinkdavo... J. Klietkutės foto, 1996

236

578. Velykos ant sniego. Iš kairės stovi: 2. Rimas Ramonas, 4. Algis Malakauskis, 5. Ričardas Lygnugaris, 6. Šarūnė Jasiūnaitė, 7. Andrius Butkus, 9. Giedrius Skalevičius. Sėdi: 1. Deivis Kundrotas, 2. Darius Kazakevičius, 6. Vilija Bartašiūtė J. Klietkutės foto, 1996

579. Velykos ant sniego J. Klietkutės foto, 1996

237

Istorija nuotraukose Molinukas (pastatytas 1991 m., sudegė – 2006 m.)

593. Broliai pranciškonai stato molinuką G. Numgaudžio foto, 1991

594. Jaunimo rekolekcijos prieš žygį į Žemaičių Kalvariją J. Klietkutės archyvas, 1993

595. Jaunimo rekolekcijos prieš žygį į Žemaičių Kalvariją. Iš molinuko stovyklautojams dalijo košę pietums J. Klietkutės foto, 1993

244

596. Molinio remonto darbai R. Čekėnaitės foto, 1995

597. J. Klietkutės foto, 1996

598. A. Kriščiūno foto, 1997

599. J. Klietkutės foto, 1995

600. A. Šeštoko foto, 1998

245

Konteineriai (pastatyti 1995 m., perstatyti kitoje vietoje 1996 m., nugriauti – 2016 m.)

611. Pirmieji konteineriai G. Numgaudžio foto, 1995

612. I eil. iš kairės Ričardas, Julia, Rimas. II eil. Neringa, Darius, Nerytė, Giedrius, 1995 Pakutuvėnų bažnyčios archyvas

614. J. Klietkutės foto, 1996

248

613. Gyvenimas aplink konteinerius virte virė J. Klietkutės foto, 1996

615. Dirbtuvės konteineryje J. Klietkutės foto, 1996

616. J. Klietkutės archyvas, 1996

617–618. Atvyko nauji konteineriai J. Klietkutės foto, 1996

619. J. Klietkutės foto, 1996

622. Kalėdos J. Klietkutės foto, 1996

620. Apšiltinamas naujas konteinerių kompleksas J. Klietkutės foto, 1996 lapkritis

621. Obuolių sultys sušalo ir „išlipo“ J. Klietkutės foto, 1997

623. Dariaus gimtadienis J. Klietkutės foto, 1996

249

Angaras (pastatytas 1997 m., 1999 m. sudraskytas uragano „Anatolijus“, atstatytas 2004–2005 m., rekonstruotas 2015 m. )

642. Statomas angaras J. Klietkutės foto, 1997

641. Liejami pamatai angarui J. Klietkutės foto, 1997 liepa

643. Statomas angaras J. Klietkutės foto, 1997

644. Darbai ant stogo J. Klietkutės foto, 1997

645. Darbai ant stogo J. Klietkutės foto, 1997

253

646. Angaras, sudraskytas uragano „Anatolijus“ J. Klietkutės foto, 1999 gruodis

648. Vaizdas nuo angaro stogo J. Klietkutės foto, 1997

651. Atnaujintas angaras J. Klietkutės foto, 2005

254

647. Angaras, paruoštas atstatymui G. Numgaudžio foto, 2004

649. Plakatas apie renkamas aukas angaro atstatymui, 2004

650. Atnaujintas angaras J. Klietkutės foto, 2005

652. Šeimų stovykloje pamokslauja Sabina ir Jean Marc Poujade (Prancūzija) J. Klietkutės foto, 2007

669. Pamatai tvarteliui G. Numgaudžio foto, 2002

670. Tvartelis ir molinukas J. Klietkutės foto, 2002 liepa

671. G. Numgaudžio foto, 2002

672. G. Numgaudžio foto, 2002

673. G. Numgaudžio foto, 2002

674. J. Klietkutės foto, 2002

258

687. J. Klietkutės foto, 2010

688. J. Klietkutės foto, 2010

689. Įrengiamas svečių kambarys, vėliau – sesių koplyčia G. Numgaudžio foto, 2002

690. Sesių koplyčia, vėliau – vėl svečių kambarys J. Klietkutės foto, 2009

691. Popietė prie arbatos J. Klietkutės foto, 2014

692. Cianotipijos užsiėmimai „Pakūtos dozės“ festivalyje J. Klietkutės foto, 2011

261

Stovyklos

777. Ikonografijos stovykla A. Darangausko foto, 1996

778. Šeimų stovykla G. Numgaudžio foto, 1995

781. Šeimų stovykloje apsilankė LR prezidentas Valdas Adamkus J. Klietkutės foto, 2008

276

778. Ikonografijos stovykla, 2005 Pakutuvėnų bažnyčio archyvas

780. Šv. Pranciškaus draugų stovykla „Dvasia ir gyvenimas“ J. Klietkutės foto, 2001

782. S. Dominykos Marijos paskaita šeimų stovykloje J. Klietkutės foto, 2010

783. Šeimų stovykloje, 2007 J. Klietkutės archyvas

785. Šeimų stovykloje, 2009 J. Klietkutės archyvas

787. Susitaikinimas Lietuvos pranciškonų pasauliečių stovykloje J. Klietkutės foto, 1995

784. Šeimų stovykloje J. Klietkutės foto, 2008

786. Tarptautinės katalikų evangelizacijos programos ICPE evangelizacinė komanda iš Italijos Lietuvos pranciškonų pasauliečių stovykloje J. Klietkutės foto, 1995

788. J. Klietkutės foto, 2014

277

Šaltiniai 1. BILKIS, Laimutis. [Laiškas], 1998, 2003, 2016, autorės archyvas. 2. Bitinienės (Pauliutės) Petrutės (1923, Aleksandravo k.) interviu, gyv. Aleksandravo k. Užrašė Petrutė Bitinienė, 1998, Aleksandravo muziejaus „Mėjga“ archyvas. 3. Brazdeikytės Rūtos (Pakutuvėnų k.) interviu, gyv. Kretingoje. Užrašė J. Klietkutė, 2015, asmeninis archyvas. 4. Burbaitės Janinos (1945, Pakutuvėnų k.) interviu, gyv. Palangoje. Užrašė J. Klietkutė, 2013, asmeninis archyvas. 5. ČEKĖNAITĖ, Rima. Pakutuvėnų Kryžiaus kelio stotys. Diplominis darbas, Telšių aukštesnioji taikomosios dailės mokykla, 1996, birželio 26. 6. Daugėlienės (Rupeikaitės) Bronislavos (1943, Pakutuvėnų k.) interviu, gyv. Kulių k. Užrašė J. Klietkutė, 2015, asmeninis archyvas. 7. Dobilienės (Varnelytės) Stanislavos (1920, Karklėnų k.) interviu, gyv. Pakutuvėnų k. Užrašė J. Klietkutė, 1998, asmeninis archyvas. 8. Dobilienės (Varnelytės) Stanislavos (1920, Karklėnų k.) interviu, gyv. Pakutuvėnų k. Užrašė V. Simutienė, 1997, Aleksandravo muziejaus „Mėjga“ archyvas. 9. Garjonienės Julijos Rūtos (1930) interviu, gyv. Kretingoje. Užrašė J. Klietkutė, 2003, asmeninis archyvas. 10. Grigaitienės (Jasinskaitės) Laimutės Kristinos (1935, Kretingoje) interviu, gyv. Kretingoje. Užrašė J. Klietkutė, 2015, 2016, asmeninis archyvas. 11. Grigalauskaitės Genutės (1956, Pakutuvėnų k.) interviu. Užrašė J. Klietkutė, 2011, asmeninis archyvas. 12. Grigalauskienės Domicėlės (1910, Pakutuvėnų k.) interviu, gyv. Kretingoje. Užrašė J. Klietkutė, 1997, asmeninis archyvas. 13. Grigalausko Algimanto (1937, Pakutuvėnų k.) interviu, gyv. Kretingoje. Užrašė V. Simutienė, 2006, Aleksandravo muziejaus „Mėjga“ archyvas. 14. Gusčiūtės Adelės (1951, Pakutuvėnų k.) interviu. Užrašė J. Klietkutė, 2014, asmeninis archyvas. 15. Jomantienės (Meškauskaitės) Onutės (1954, Pakutuvėnų k.) interviu, gyv. Kaune. Užrašė J. Klietkutė, 2000, asmeninis archyvas. 16. Jucio Kazimiero (1945, Šložių k.) interviu, gyv. Skuode. Užrašė J. Klietkutė, 2016, asmeninis archyvas. 17. KLAJŪMIENĖ, Dalia. [Laiškas], 1997, autorės archyvas. 18. Kretingos katalikų bažnyčios mirčių metrikų knygos. 19. Kretingos muziejaus archyvas. 20. Kulių parapijos byla. TVKA. 21. Kulių parapijos metrikų knygos. 22. Kultūros paminklo (ne pastato) techninės apžiūros aktas. 1974, birželio 4; 1977, spalio 3, 1992, Plungės savivaldybės archyvas. 23. Lenkijos ir LD Kunigaikštystės Karaliaus Jono Kazimiero raštas LK Kunigaikštystės iždininkui Jeronimui Krišpinui Kiršinšteinui, kad Plungėnų seniūnija ir Gondingos tėvūnija atiduodama pulkininkui Martynui Krišpinui Kiršenšteinui, 1668 m. MAVBRS, F21–1101. 24. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Žemės apskaitos mokesčių knyga, 1738 m. LVIA, f. 11, ap. 1, b. 1058. 25. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. [Laiškas], 2016, autorės archyvas. 26. Lingienės (Grigalauskaitės) Stanislavos (1915, Pakutuvėnų k.) interviu, gyv. Plungėje. Užrašė J. Klietkutė, 1998, asmeninis archyvas. 27. Lygnugario Ričardo (1976, Klaipėdoje) interviu, gyv. Vilniuje. Užrašė J. Klietkutė, 2016, asmeninis archyvas 28. Lukšienės (Gusčiūtės) Laimutės (1943, Pakutuvėnų k.) interviu, gyv. Kretingoje. Užrašė J. Klietkutė, 2015, asmeninis archyvas. 29. Mažeikos Vlado (1900, Dyburių km.) interviu, gyv. Dyburių k. Užrašė Veronika Simutienė 2007, Aleksandravo muziejaus „Mėjga“ archyvas. 30. Mikalauskaitės Danutės (1932) interviu, gyv. Aleksandravo k. Užrašė Veronika Simutienė, 2006, Aleksandravo muziejaus „Mėjga“ archyvas. 31. Mikalauskaitės–Voronikaitytės Čeledkienės Adelės (1939, Plungėje) interviu, gyv. Vilniuje. Užrašė J. Klietkutė, 2015, asmeninis archyvas. 282

32. Mikalausko Beno (1928, Pakutuvėnų k.) interviu, gyv. Aleksandravo k. Užrašė V. Simutienė, 2008, Aleksandravo muziejaus „Mėjga“ archyvas. 33. Numgaudžio Gedimino OFM (1964, Kretingoje) interviu, gyv. Pakutuvėnų k. Užrašė J. Klietkutė, 2003, asmeninis archyvas. 34. PAKALNIŠKIS, Vytautas. [Laiškas], 2016, autorės archyvas. 35. Pakutuvėnų bažnyčios Inventoriaus knyga nuo 1942 m. balandžio 20 d. Pakutuvėnų bažnyčios archyvas. 36. Pakutuvėnų bažnyčios Kasos knyga: pajamos ir išlaidos nuo 1942 m. gegužės 3 d. Pakutuvėnų bažnyčios archyvas. 37. Pakutuvėnų bažnyčios Laidotuvių knyga. Pradėta 2008. Pakutuvėnų bažnyčios archyvas. 38. Pakutuvėnų bažnyčios Mirimo metrikų knyga. Pakutuvėnų bažnyčios archyvas. 39. Pakutuvėnų parapijos byla. TVKA. 40. Plungėnų seniūnijos Inventorius surašytas Upytės teismo paseniūnio Povilo Marcinkevičiaus perduodant Plungėnų seniūnijos valdymą p. Kazimierui Krišpinui–Kiršinšteinui, 1721 m. MAVBRS, F21–1107. 41. Plungės parapijos metrikų knygos. 42. PUKYS, Povilas. Gyvenimo prisiminimai. [Rankraštis]. 43. PUKYS, Povilas. Mano trumpa biografija (pasiųsta Valančiui). [Rankraštis]. 44. PUKYS, Povilas. Plungės istorija. [Rankraštis] 1941, TVKA. 45. Razmienės (Žilinskaitės) Domicėlės (1921) interviu, gyv. Pakutuvėnų k. Užrašė V. Simutienė, 2007, Aleksandravo muziejaus „Mėjga“ archyvas. 46. Razmos Alfonso (1912) interviu, gyv. Aleksandravo k. Užrašė Veronika Simutienė, 1997, Aleksandravo muziejaus „Mėjga“ archyvas. 47. Razmuvienės (Stroputės) Rūtos (1948, Pakutuvėnų k.) interviu, gyv. Skuode. Užrašė J. Klietkutė, 2016, asmeninis archyvas. 48. Salio Algirdo (1949, Stonaičių k.) interviu, gyv. Kaune. Užrašė J. Klietkutė, 2016, asmeninis archyvas. 49. Sauserienės Antaninos (1909, Aleksandravo k.) interviu, gyv. Pakutuvėnų k. Užrašė V. Simutienė, 1999. Aleksandravo muziejaus „Mėjga“ archyvas. 50. Sauserienės K. (1910) interviu. Aleksandravo muziejaus „Mėjga“ archyvas. 51. Shmidt Konrad, Lazarus-Hilfsverk koordinatoriaus, Vokietija, interviu. Užrašė J. Klietkutė, 1997, asmeninis archyvas. 52. SIMUTIENĖ, Veronika. Aleksandravo pradinės mokyklos istorija. [Rankraštis], 1968–2012, Aleksandravo muziejaus „Mėjga“ archyvas. 53. SIMUTIENĖ, Veronika. Baltmiškių kaimo istorija. [Rankraštis], 2002, Aleksandravo muziejaus „Mėjga“ archyvas. 54. SIMUTIENĖ, Veronika. Pakutuvėnų kaimo istorija. [Rankraštis], 1997, Aleksandravo muziejaus „Mėjga“ archyvas. 55. SIMUTIENĖ, Veronika. Prisiminimai apie Simučių giminę. [Rankraštis], Aleksandravo muziejaus „Mėjga“ archyvas. 56. Simutienės (Drungilaitės) Veronikos (1938, Repšaičių k.) interviu, gyv. Aleksandravo k. Užrašė J. Klietkutė, 2002, 2016, asmeninis archyvas. 57. SMILINGYTĖ-ŽEIMIENĖ, Skirmantė. [Laiškas], 2002, autorės archyvas. 58. Spučienės (Gaudutytės) Marytės (1934, Pakutuvėnų k.) interviu, gyv. Kretingoje. Užrašė J. Klietkutė, 1997, 2016, asmeninis archyvas. 59. Spučienės (Gaudutytės) Marytės (1934, Pakutuvėnų k.) interviu, gyv. Kretingoje. Užrašė V. Simutienė, 2001, Aleksandravo muziejaus „Mėjga“ archyvas. 60. Stonkaus Aniceto (1933, Pakutuvėnų k.) interviu, gyv. Marijampolėje. Užrašė J. Klietkutė, 2004, 2008, 2010, asmeninis archyvas. 61. Stonkaus Jono (1928, Pakutuvėnų k.) interviu, gyv. Aleksandravo k. Užrašė V. Simutienė, 1994, Aleksandravo muziejaus „Mėjga“ archyvas. 62. STONKUS, Anicetas. „Auksinio obuolio – pomo d‘oro“ kelionė į Pakutuvėnus. [Skaitmeninis rankraštis], [Marijampolė], 2005, autorės archyvas. 63. STONKUS, Anicetas. Akistata su istorija. [Rankraštis], [Marijampolė], 1999, autorės archyvas. 64. STONKUS, Anicetas. Aukso žiedai. [Skaitmeninis rankraštis], [Marijampolė], 2004, autorės archyvas. 65. STONKUS, Anicetas. Gentys. [Skaitmeninis rankraštis], [Marijampolė], 2010, autorės archyvas. 66. STONKUS, Anicetas. Istorija apie mūsų protėvius. [Skaitmeninis rankraštis], Marijampolė, 2008, autorės archyvas. 67. STONKUS, Anicetas. Kaimo istorijos. [Skaitmeninis rankraštis], [Marijampolė], 2005, autorės archyvas. 283

68. STONKUS, Anicetas. Kelionė per pasaulį. [Skaitmeninis rankraštis], [Marijampolė], 2002, autorės archyvas. 69. STONKUS, Anicetas. Lieptas. [Skaitmeninis rankraštis], [Marijampolė], 2005, autorės archyvas. 70. STONKUS, Anicetas. Močiutė Emilija. [Skaitmeninis rankraštis], Marijampolė, 2009, autorės archyvas. 71. STONKUS, Anicetas. Pakutuvėnų kaimo Stonkų giminės kronika. [Rankraštis], 1998, Aleksandravo muziejaus „Mėjga“ archyvas. 72. STONKUS, Anicetas. Sodybos. [Skaitmeninis rankraštis], [Marijampolė], 2008, autorės archyvas. 73. STONKUS, Anicetas. Vizijos prie senojo ąžuolo. [Skaitmeninis rankraštis], [Marijampolė], 2000, autorės archyvas. 74. Stropaus Algirdo (1914, Šiemulių k.) interviu, gyv. Kaune. 1971, KMMA, f. 3, b. 6. 75. Stuopelytės Stasės (1926, Pakutuvėnų k.) interviu, gyv. Aleksandravo k. Užrašė I. Jonauskienė, 1996, Aleksandravo muziejaus „Mėjga“ archyvas. 76. Stuopelytės Stasės (1926, Pakutuvėnų k.) interviu, gyv. Aleksandravo k. Užrašė J. Klietkutė, 1998, asmeninis archyvas. 77. Stuopelytės Stasės (1926, Pakutuvėnų k.) interviu, gyv. Aleksandravo k. Užrašė I. Jonauskienė, 1999, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyvas. 78. Stuopelytės Stasės (1926, Pakutuvėnų k.) interviu, gyv. Aleksandravo k. Užrašė V. Simutienė, 2009, Aleksandravo muziejaus „Mėjga“ archyvas. 79. Šakinio Juozo (1946, Pakutuvėnų k.) interviu, gyv. Kretingoje. Užrašė J. Klietkutė, 2002, 2015, 2016, asmeninis archyvas. 80. Šeduikienės (Steponavičiūtės) Aldutės interviu, gyv. Palangoje. Užrašė J. Klietkutė, 2013, asmeninis archyvas. 81. Šiaulienės (Grigalauskaitės) Stanislavos (1938, Pakutuvėnų k.) interviu, gyv. Plungėje. Užrašė J. Klietkutė, 1997, asmeninis archyvas. 82. Šiaulienės (Grigalauskaitės) Stanislavos (1938, Pakutuvėnų k.) interviu, gyv. Plungėje. Užrašė V. Simutienė, 1996, Aleksandravo muziejaus „Mėjga“ archyvas. 83. ŠIMKIENĖ, Stanislava. Jacintos ir Ignaco Stropų giminė. [Skaitmeninis rankraštis], (Kretinga), 2011, Aleksandravo muziejaus „Mėjga“ archyvas. 84. ŠIMKIENĖ, Stanislava. Stropų giminės istorija. [Rankraštis, albumas], [Kretinga], (1995), Stropaus Stasio asmeninis archyvas. 85. Šimkienės (Stroputės) Stanislavos (1933, Pakutuvėnų k.) interviu, gyv. Kretingoje. Užrašė J. Klietkutė, 1996, autorės archyvas. 86. ŠULCIENĖS (Skarulskytės) Jovitos (1955, Gelindėnų k.) interviu, gyv. Plungėje. Užrašė J. Klietkutė, 2016, autorės archyvas. 87. Vaineikio Pauliaus OFM (1968, Šiauliuose) interviu, gyv. Klaipėdoje. Užrašė J. Klietkutė, 1996, autorės archyvas. 88. VENCKIENĖ, Jovita. Dabartiniai Pakutuvėnų gyventojai, 2016 m. [Rankraštis], 2016, autorės archyvas. 89. Vengalio Vinco (1945, Pakutuvėnų k.) interviu, gyv. Kretingoje. Užrašė V. Simutienė, 1995, Aleksandravo muziejaus „Mėjga“ archyvas. 90. ZABIELA, Gintautas. [Laiškas], 2015, autorės archyvas. 91. Žemės nuosavybės byla Nr. 5094. 1995, Kretingos Pranciškoniškojo Jaunimo Tarnybos archyvas. 92. Žygienės (Grigalauskaitės) Danutės (1933, Pakutuvėnų k.) interviu, gyv. Plungėje. Užrašė J. Klietkutė, 1998, asmeninis archyvas.

Rinktinė bibliografija 1. ALEKSANDRAVIČIUS, Algimantas. Pranciškonas kunigas, pamokslininkas, Pakutuvėnų vienuolyno vyresnysis, „Susitaikymo sodybos“ Pakutuvėnuose (Plungės r.) steigėjas ir organizatorius Gediminas Numgaudis, Kretinga, 2000. Žemaitėjė – mona meilė. Vilnius: Vaga, 2013, p. 125 (fotografija). ISBN 978-5-415-02333-2. 2. ANUŽYTĖ, Indrė. Pakūta – po aniuola Luka sparno. Ėr ėšplauks žuodiu opele. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, 2013, p. 6–9. 3. BIRETA, A. Algirdas, BIRETIENĖ, Elena. Lietuvos sakralas ir ne tik. Vilnius: UAB Miranda design solutions, 2013, p. 531–532. 284

4. DVARECKAS, Kęstutis, NAVICKAS, Andrius. Sutemos tirščiausios prieš aušrą. Apie priklausomybės ligą ir sveikimo kelią. VšĮ Bernardinai.lt, 2012, p. 287–306. ISBN 9786099505794. 5. GALAUNĖ, Paulius, MIKĖNAS, Juozas. Lietuvių liaudies menas. Skulptūra (I knyga). Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963, p. 298, 436. 6. JUODAKIS, Virgilijus. Lietuvos fotografijos istorija 1854–1940. Vilnius: Austėja, 1996, p. 106–109. 7. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas, MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904. Vilnius, 2004, p. 612– 655. ISBN 9986-23-117-5. 8. KARČIAUSKAS, Mykolas. Pakutuvėnų peizažai. Žemaičiuos. Versus Aureus, 2008, p. 16–19 [eilėraštis]. ISBN 9789955-34-146-8. 9. Kartena. Lietuvos valsčiai. Vilnius: Versmė, 2012, p. 91, 156, 171, 174, 176, 188, 190, 255, 263, 273, 288, 300–301, 353–354, 451–470, 535–594, 596–597, 613, 650, 699–700, 752–758, 987, 996–997, 1136, 1142, 1348–1365. ISBN 9789986-9236-9-5. 10. KLIETKUTĖ, Jolanta. Pakutuvėnai. Plungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė Plungė. Kuliai. Stalgėnai. Pakutuvėnai. Vilniaus dailės akademijos leidykla, sudarė A. Butrimas, 2004, p. 181–200. ISBN 9955-624-11-6. 11. KLIETKUTĖ, Jolanta. Pirmieji pajūrio fotografai: Paulina Mongirdaitė, Ignas Stropus. Kretinga: J. Klietkutė, 2015, p. 176–189, 215, 259, 287. ISBN 978-609-95754-0-7. 12. KONČIUS, Ignas. Žemaičių kryžiai ir koplytėlės. Chicago: Tėviškėlė, 1965, p. 23, 128. 13. KONDRATAS, Benjaminas. Minijos vingiais. Vilnius: Mintis, 1976, p. 41. 14. KVIKLYS, Bronius. Lietuvos bažnyčios, t. I. Chikago, Illinois, 1980, p. 235. 15. KVIKLYS, Bronius. Mūsų Lietuva, t. IV. Vilnius: Mintis, 1991, p. 338. 16. LAUKAITYTĖ, Regina. Lietuvių bažnyčios vokiečių okupacijos metais (1941–1944). Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2010, p. 95, 183. ISBN 978-9955-847-27-4. 17. Lietuvių enciklopedija, t. 21. Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1960. 18. Lietuvių enciklopedija, t. 24. Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1961. 19. LKB Kronika, t. IV. Chicago Illinois: M. Morkūno spaustuvė, 1978, p. 413. 20. Mažoji Lietuviškoji Tarybinė enciklopedija, t. II (K–P). Vilnius: Mintis, 1968, p. 742. 21. MISIUS, Kazys, ŠILIŪNAS, Romualdas. Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius: Pradai, 1993, p. 385–386. 22. PUKYS, Povilas. Kunigo prelato Povilo Pukio gyvenimo prisiminimai. Eglė, 2010, p. 168–173, 212–213. 23. RUDYS, Edvards. Kuotrė. Vilnius: 1996, viršelis 3 [fotografija]. 24. SEMAŠKA, Algimantas. Kelionių vadovas po Lietuvą: 1000 lankytinų vietovių norintiems geriau pažinti gimtąjį kraštą. Vilnius: Algimantas, 2006, p. 398. ISBN 9986-509-90-4. 25. SKURDAUSKIENĖ, Jolanta. Plungė ir apylinkės. Klaipėda: 2013, p. 34. ISBN 978-609-460-075-3. 26. SLIVSKIS, Kostas. Šateikių seniūnija. Plungė ir plungiškiai. Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2006, p. 102. ISBN 9986-31-160-8. 27. STONKUS, Aloyzas. Sugrįžimai. Vilnius: Gairės, 2008, p. 73–95. ISBN 978-9955-759-17-1. 28. STONKUS, Aloyzas. Tokie mūsų likimai. Vilnius: Trys žvaigždutės, 2012, p. 23–26. ISBN 978-609-431-021-8. 29. STROPUS, Stasys. Plungės kraštas. II dalis. Alsėdžių, Paukštakių, Šateikių, Žlibinų seniūnijos 1235–2003 m. Vilnius: Mokslo aidai, 2004, p. 205, 209–218. ISBN 9955-591-14-5. 30. ŠVEREBAS, Povilas. Telšių vyskupijos bažnyčių varpai. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014, p. 137, 431–432. ISBN 978-609-447-149-0. 31. VALINČIENĖ, Danutė. Pakūta – meilė mano. Saulėjauta, [T.] 7. Klaipėda: VšĮ „Trečiasis amžius“ kolektyvinės kūrybos almanachas, 2007, p. 138. 32. ZABIELA, Gintautas. Lietuvos medinės pilys. Vilnius: Diemedis, 1995, p. 199, 204. 33. Žemaitijos keliais dviračiu Kretinga Plungė Skuodas. 2014, p. 30–31.

285

Literatūra BAGUŽAS, Brunonas. Lietuvos piliečio kelias. Vilnius: Mintis, 2006. ISBN 5-417-00897-4. BAUŽIENĖ, Morta. Kas ir kada suprojektavo Kvėdarnos bažnyčią? Žemaičių žemė, 2010, Nr. 3, p. 75. BAUŽIENĖ, Morta. Plungės dvaras. Lietuvos dvarai. Kaunas: Šviesa, 2009, p. 70. BENIUŠIENĖ, Irena. Pakutuvėnuose pasodino ąžuolų giraitę. Pajūrio Naujienos, 2004, spalio 19, p. 3. Bevölkerungsstatistik des litauischen Staates: mit besonderer Berücksichtigung der Deutschen: auf Grund der ersten litauischen Volkszählung vom 17.9.1923. Berlin: Selbstverlag der Publikationsstelle, 1935, p. 60. 6. BRAŽINSKAITĖ, G. Diplominiai darbai. Švyturys, 1992, gegužės 30, p. 3. 7. DE HUECK DOHERTY, Katerina. Pūstynė. Vilnius: Aidai, 2000. ISBN 9986-590-96-5. 8. Finansų ministerija, centrinis statistikos biūras. Lietuvos apgyvendintos vietos. Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: A. Bako spaustuvė, 1925. 9. GARUNKŠTIS, Aleksas; KONTVAINAS, Rimantas; STANAITIS, Algirdas. Plungė – Babrungo kraštas. Kaunas, 1993. 10. GEDVILAS, Česlovas. Dyburių sielininkai. Iš www.telsiuuredija.lt [interaktyvus]. 2015, sausis. Prieiga per internetą: <http://www.telsiuuredija.lt/index.php?id=2370>. 11. JASAITIENĖ, Ilona. Kaip įteisinti niekieno turtą? Plungės žinios, 2005, sausio 14, p. 1, 5. 12. Kankintiniai už lietuvystę. Tėvynės sargas, 1900, Nr. 6–7, p. 25–26. 13. KOPEC, Jerzy. Droga Krzyżowa. Poznań: Księgarnia Św. Wojciecha, 1987. 14. KUDABA, Česlovas. Kalvotoji Žemaitija. Vilnius: Mintis, 1972. 15. KUZMICKAS, Vytautas. Krašto žmonės Dievo tarnystėje. Iš www.jieznoparaija.lt [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.jieznoparapija.lt/news/index.php?subaction=showfull&id=1295892682&archive=&sta rt_from=&ucat=4&>. 16. Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Lietuvos statistikos departamentas, 2013. 17. Lietuvos vyskupai kankiniai sovietiniame teisme. Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2000, sud. Arūnas Streikus. ISBN 9986-592-28-3. Prieiga per internetą: <http://www.partizanai.org/failai/html/vyskupai-teisme.htm>. 18. LINKEVIČIENĖ, Ilona. Nuo Jūsų šviesiau Lietuvoj. Plungės žinios, 2013, birželio 7, p. 4. 19. Liturginis maldynas. Vilnius: Katalikų pasaulis, 1996. 20. MAŽRIMAS, Edmundas. Nešantys Dievo žodį ir šilumą. Tauragės kurjeris, 2011, gruodžio 30, priedas „Taurragis“, p. 12–13. 21. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. 22. Milierius Adomas. Iš LKB kronika, t. 7. Prieiga per internetą: <http://www.lkbkronika.lkbkronika.lt/index. php?option=com_content&view=article&id=114&Itemid=90>. 23. MOTUŽIENĖ, Lina. Nelaimė Pakutuvėnuose: sprogimas pražudė septyniolikmetį. Plungės žinios, 2011, gruodžio 4. 24. Naujos aukos persekiojimo lietuv. rasztų. Tėvynės Sargas, Vilnius, 1900, Nr. 2–3, p. 75. 25. PAKALNIŠKIS, Aleksandras. Plungė. Chikago, Illinois: M. Morkūno spaustuvė, 1980. 26. PAKALNIŠKIS, Aleksandras. Žemaičiai. Chicago, Illinois: M. Morkūno spaustuvė, 1977. 27. RAIŠUPIS, Matas (BŪTĖNAS, Vladas). Dabarties kankiniai: Lietuvos vyskupų, kunigų ir tikinčiųjų kryžiaus kelias pirmoje ir antroje Sovietų okupacijoje. [Vilnius]: Pro Deo et Patria, 2011. 28. RAZMUKAITĖ, Marija; VITKAUSKAS, Vytautas. Vietovardžių kirčiavimo žodynas. Vilnius: Kultūra, 1994. 29. SAUSERIS, Antanas. Pažadėtoji žemė. Kibirkštis, 1989, birželio 13, p. 2–3, rugsėjo 2, p. 3–4, rugsėjo 5, p. 3–4. 30. Słownik artystów polskich, t. 3. Wrocław-Warszawa-Kraków-Gdansk, 1979. 31. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, t. XV, cz. 2. Warszawa: Druk „Wieku“ NowyŚwiat Nr. 61, 1902, p. 481. 32. STROPUTĖ-ŠIMKIENĖ, Stanislava. Dvasininkai Pakutuvėnų kaime. Žemaičių saulutė, 1995, gruodžio 16. 33. ŠLEVAS, Vladas. Mano kelionių prisiminimai. Žemaičių saulutė, 2000, lapkričio 3, p. 2. 34. TRUSKA, Liudas. Lietuva 1938–1953 metais. Kaunas: Šviesa, 1995. 35. VAISZGANTAS. Sanraszas geografiszkuju Lietuvos vardu. Dirva-Žinynas, Nr. 1, 1904, p. 43. 1. 2. 3. 4. 5.

286

36. ZDRAMIENĖ, Audra. Ir globojo, ir palaidojo. Plungės žinios, 2010, kovo 14. 37. Алфавитный списокъ населенных местъ Ковенской губернiи. Ковна: Типография Губернскаго Правления, 1903. 38. МОСКВИЧЕВА, Юлия. Московский колокололитейный завод Астраханцева – Зенкович. Iš www.zvon.ru [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.zvon.ru/article3.view2.page4.part31.html> 39. Список населенных мест Ковенской губернiи. Ковнa, 1892.

Iliustracijos

Santrumpos

Aleknavičiaus Kastyčio 311 Čekėnaitės Rimos 186–192 Jarockio Stanislovo 223 Klietkutės Jolantos 166–170 Kultūros paveldo departamento 272 Numgaudžio Gedimino 108, 304 Simutienės Veronikos 414 Stonkuvienės Mildos 513–514 Šakinio Juozo 27, 38, 232, 273, 394, 464 Šimkaus Broniaus 506 Šopagienės Anastasijos 228–230

KMMA – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas LCVA – Lietuvos centrinis valstybės archyvas LNM – Lietuvos nacionalinis muziejus LVIA – Lietuvos valstybės istorijos archyvas MAVBRS – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius TVKA – Telšių vyskupijos kurijos archyvas

Archyvai Alčauskaitės Jadvygos 434, 471–474, 525 Aleksandravo k. muziejaus „Mėjga“ 8, 397–398, 403, 406, 411, 419, 479, 494, 516, 518, 522–524, 526, 528, 530, 534–540, 546, 558, 566, 568 Ašmantavičienės Adėlijos 547–548 Balsio Prano 384–385, 390 Bernotienės S. 388 Žukausko Juozapo Marijos 581 Burbaitės Janinos 62, 64, 351, 365, 382, 562 Bušmienės Janinos 120 Daugėlienės Bronislavos 11, 489, 527, 550–555, 561 Daukšienės Marytės 29, 416 Dobilienės Stanislavos 26, 31, 45, 432 Garjono Antano 350 Gontienės Danutės 428, 430–431 Grigaitienės Laimutės 353, 361–362, 372, 398, 509 Grigalauskaitės Danutės 354, 426–427 Grigalauskaitės Genutės 15, 421, 423, 425, 433 Grigalauskaitės Irutės 420, 422 Grigalauskaitės Stanislavos 55, 367, 437 Grigalausko Algirdo 14, 499 Gusčiaus Vaclovo 486, 488 Gusčiūtės Adelės 407, 417–418, 567 Gusčiūtės Laimutės 487, 490 Jomantienės Onos 437, 440–443 Kijausko Albino 409, 502 Klietkutės Jolantos 24, 44, 56, 68, 96, 342, 344, 349, 369, 507, 550–545, 576, 585–587, 594, 567, 616, 783–785 Kubilienės Birutės 360, 563–564 Lietuvos valstybės istorijos archyvo 3, 9–10

Lukšienės Laimutės 519–520 Navardauskų šeimos 529, 556–557 Pakutuvėnų bažnyčios 17, 42–43, 99, 101, 117, 148, 184–185, 289, 310, 325, 580, 612, 649, 757, 765, 778, 795–796, 801, 803, 809 Plungės raj. savivaldybės 273 Razmuvienės Rūtos 28, 30, 32–37, 130, 517, 569 Sauserio Antano 560 Spučienės Marytės 352, 355–356, 446–451 Stončiūtės Zinos 549 Stonkaus Aniceto 260, 510–515 Stropaus Kazimiero 348, 415, 493, 495, 497–498, 505, 508 Stuopelio Rimo 424, 436, 439, 444–445 Stuopelytės Stanslavos 18–19, 51, 171–172, 175, 368, 370–371, 373–374, 376–377, 379, 381, 466, 469–470, 475–476 Šakinio Juozo 16, 25, 121, 122, 180, 358–359, 363–364, 375, 378, 380, 383, 386, 397, 408, 412–413, 438, 453–460, 462–463, 465, 467–468, 477–478, 480–485, 565 Šeduikienės Aldutės 501 Šimkaus Juozo 500 Šimkienės Stanislavos 12, 48, 357, 399–400, 410, 429, 491–492, 496, 503–504 Telšių vyskupijos kurijos 20, 39, 149 Vengalių šeimos 531–533 Žemaičių vyskupystės muziejaus 118–119

287

Nuotraukos Astrauskio Kazimiero 13, 435 Berkovičiaus Movšos-Mendelio 28, 428, 437, 466, 474, 480 Brėdikytės Virginijos 605, 740, 743, 760 Butkaus Povilo 44 Čekėnaitės Rimos 193, 326, 339, 596 Darangausko Algirdo 195, 719, 730, 777 Didelio J. 349 Gužo Petro 375, 380, 466 Kevevari Oskaro 87–90, 630, 722 Klietkutės Jolantos 21–23, 40, 47, 49–50, 52–54, 57, 60–61, 63, 65–67, 69–71, 74–75, 78–79, 81–86, 91–93, 95, 97–98, 100, 102–107, 109–112, 114–116, 123–126, 131–144, 146–147, 150–165, 173–174, 176–179, 181–183, 194, 196–245, 250–259, 261–267, 269, 274, 279–288, 290, 295–303, 306, 312–324, 327–338, 340–341, 343, 345–347, 387, 391, 402–403, 452, 461, 541–543, 559, 570–575, 577–579, 582–584, 589–591, 595, 597, 599, 601–604, 606–609, 613–615, 617–629, 631– 646, 648, 650–666, 668, 670, 674, 676–680, 682, 686–688, 690–718, 720–721, 723–729, 731–739, 741–742, 744–756, 758–759, 761–764, 766–772, 774–776, 780–782, 786–794, 797–800, 802–803, 805–808, 810–812 Klovos I. 180

Kriščiūno Algio 588, 598 Kvaso Adomo 386 Lapienienės Jūratės 94 Lietuvių liaudies menas, I knyga 268 Numgaudžio Gedimino 5, 7, 58–59, 72–73, 77, 275–278, 291–294, 309, 590–591, 609, 645, 665, 667, 669–671, 673, 679, 681–683, 687, 771, 777 Pokvytienės Virginijos 519 Sauserio Antano 393, 526 Shmidt Konrad 305 Stropaus Igno 410, 419, 429, 450, 491–493, 496–497, 500–501, 504–505, 507–508, 520 Strumylos Zigmanto 392 Šakinio Juozo 41, 46, 245–249, 366, 389 Šeduikienės Aldutės 308 Šeštoko Artūro 113, 598, 608 Tišinos Tatjanos 80 Vaitkevičiaus Gintauto 270 Valatkaitės Neringos 76, 307 Valiušaičio Juozo 6 Vitkaus Petro 424 Žilakausko Vaido 127–129, 145

Asmenvardžių rodyklė Abramovna Helena → Bružaitienė Adamkus Valdas 276 Alčauskai 34–35, 162, 174–175, 194, 197, 227 Alčauskaitė 13 Alčauskaitė Darina 197 Alčauskaitė Eugenija → Stonkienė Alčauskaitė Irena 197 Alčauskaitė Jadvyga → Vilkienė Alčauskaitė Rozalija → Vengalienė Alčauskaitė Stefanija 197 Alčauskaitė Zita 197 Alčauskas Algis 197 Alčauskas Antanas 194, 197 Alčauskas Liudas 197 Alčauskas M. 172, 174 Alčauskas Petras 197 Alčauskas Povilas 47 Alčauskas Pranas 197 Alčauskas Stasys 197 Alčauskas Vladas 154, 172, 175, 194, 197 Alčauskienė Petronėlė 197 Aleknavičius Kastytis 238 Aleknavičius Manvydas Dorohostaiskis Mikalojus 9 Ališauskaitė Asta 240, 277 Alminas Adomas 57–58 Alševska Kristina → Stankevičienė Andraitis Pijus 94 Antanaitienė Videikytė Justina 179 Antanaitis Valantinas 179

288

Anužiai 174 Anužienė Šlimaitė Konstancija 79, 83, 179 Anužienė Virginija 232 Anužienė Žygutė 179 Anužis Bonifacas 77, 82, 144, 172, 174, 178–179 Anužis Evaldas 232 Anužis Julius 232 Anužis Pilypas 179 Anužis Stanislovas 179 Anužytė Aistė 232 Anužytė Danguolė → Milienė Anužytė Indrė 232 Anužytė Jaruslava → Stropienė Anužytė Morta → Mikalauskienė Apeikaitis Mykolas 173 Arienė Videikytė Petronėlė 200 Arys Pranas 200 Arytė 156 Arytė Agota → Gusčienė Arytė Liudovika → Skarulskienė Arytė Petronėlė → Rupeikienė Arlauskai 219–221, 228 Arlauskaitė Aniceta 172, 175, 205, 219–224 Arlauskas Leonas 219–223 Arlauskas Stasys 153 Arlauskienė Grigalauskaitė Aniceta 205, 222–223 Asyžietis Pranciškus šv. 71, 94, 121 Astrachancev Michail 115

Astrauskaitė Ieva → Salienė Astrauskaitė Marijona → Stropienė Astrauskas Kazimieras 171, 196 Astrauskas Stasys 152, 154 Astrauskienė Striaukaitė Ona 196 Astreikis 10 Ašmantavičienė Stončiūtė Adėlija 226 Aurėja Pilitauskaitė 281 Auželytė 167 Bagdonas Pr. 38 Balsienė Jasinskaitė Adelė 111, 145, 230 Balsienė Šleiniūtė Aleksandra 159–160, 162, 214 Balsys Eduardas 214, 230 Balsys Kostas 281 Balsytė Barbora → Grigalauskienė Balsytė Vaida → Šeinienė Baltaitis Jurgis 173 Baltmiškienė 197 Baltrukonytė Jurga 241 Baltuonytė Agota → Stropienė Baltutienė Stonkutė Danutė 212–213 Baltutis Eugenijus 213 Baltutis Petras 213 Baltutis Robertas 213 Baltutis Rolandas 213 Baltutytė Laura 213 Banys 228 Barauskas Br. 55 Barbora ses. 129

Barbora šv. 109–110, 112 Barius Placidas 121 Bartašiūtė Aurida 121, 272 Bartašiūtė Vilija 136, 139, 235, 237 Barvienė Zuzana 79, 83 Barvys Kostas 79, 83 Basanavičius Jonas 167 Basevičienė Barbora 78, 82 Baušys Kasparas 173 Baužytė Kotryna → Simutienė Beivydaitė Kleopatra 179 Beivydas Stanislovas 47, 78, 82 Beivydienė Kazimiera 78, 82 Bendikas Leonas 117 Benediktas šv. 138 Beniušytė 168 Berkovičius Movša-Mendelis 170 Bertagnin Carlo 48, 105, 114, 125, 260, 276 Beržanskiai 13, 108, 172 Beržanskienė Stasė 227 Beržanskis Mykolas 173 Beržanskis Stasys 227 Bielawski Michal 11, 173 Bikmetova Razmaitė Vida 232 Bikmetovas Artūras 232 Bikmetovas Faridas 232 Bikmetovas Renatas 232 Bikmetovas Rimas 232 Blažys 224 Blužas Antanas Kęstutis 60, 68, 72–74, 97–98, 102, 125 Bogužaitė Olga 78, 82 Bogužienė Konstancija 78, 82 Bokums Juris 108 Borisevičius Vincentas 27, 31, 55, 75, 89, 94 Boruta Jonas 49 Božaitis Mykolas 173 Božys Mykolas 173 Braukliai 223 Brazdauskai 174 Brazdeikiai 164, 172, 174–175 Brazdeikienė Brazdeikytė Genovaitė 224, 226 Brazdeikienė Domicėlė 78, 82, 223, 226 Brazdeikienė Jasinskaitė Kristina 145, 224, 229–231 Brazdeikienė Konstancija 77, 82 Brazdeikienė Maliauskaitė 229 Brazdeikis Aleksas 77, 81, 172, 174, 224 Brazdeikis Jonas 145, 161, 167, 172, 174, 224, 226, 229–230 Brazdeikis Leonas 172, 174, 225 Brazdeikis Liudas 224 Brazdeikis Simonas 175, 224 Brazdeikis Stasys 176, 224 Brazdeikis Steponas 224 Brazdeikis Vaclovas 224 Brazdeikytė Adelė 145, 224 Brazdeikytė Aniceta → Stončienė Brazdeikytė Bronė → Paulienė Brazdeikytė Cecilija → Stropienė

Brazdeikytė Genovaitė → Brazdeikienė Brazdeikytė Juzefa 224 Brazdeikytė Marta 224 Brazdeikytė Rožė → Varpiotienė Brazdeikytė Rūta → Martinkienė Brazdeikytė Stasė 224 Brazdeikytė Uršulė 224 Brazdeykis Kazimierz 11, 173 Bražaitis Jokūbas 173 Bražinskaitė Aurelija → Ivinskienė Bražinskaitė Marija → Stonkienė Bražinskienė Agota 209 Bručkienė Loreta 72, 272, 281 Bružai 228 Bružaitienė Abramovna Helena 173 Bružaitis Kazimieras 173 Bucznis Jozef 11, 173 Bučniai 174 Bučnytė Nerija 40, 239, 242, 248, 277, 279 Bugaila Kazimieras 78, 82 Bugailienė Domicėlė 78, 82 Buginienė Marė 78, 82 Buivydas Aleksas 212 Burba Adomas 219, 226, 229 Burba Aleksandras 213 Burba Jurgis 13, 115, 173, 226–227 Burbaitė Janina → Piktuižienė Burbaitė Ramutė 229 Burbienė 175 Burbienė Valužienė Magdalena 226 Burbos 174, 226 Burkanas Edvardas 27–29, 31–32 Bušmienė Grigalauskaitė Janina 146, 178–179, 231 Bušmys Algirdas 179 Bušmys Kęstutis 179 Bušmys Vytautas 179 Butkevičius Vaclovas 213 Butkevičiūtė Danutė 213 Butkus Andrius 40, 93, 130, 134, 138, 236–237, 240, 276 Butkus Vincas 13, 34, 182 Ciparienė Stonkutė 206 Cirtautai 175, 219, 228 Cirtautaitė Aniceta → Rupeikienė Cirtautaitė Vincenta → Mikalauskienė Cirtautas Juozas 226 Cirtautas Kazimieras 224–226 Cirtautienė Mickutė Ona 172, 174, 197, 224, 225–227 Cirtautienė Milevičiūtė Agnieška 226 Čekėnaitė Rima 92–94, 134, 138, 239–240, 241–242, 276–277 Čeledkienė Mikalauskaitė–Voronikaitytė Adelė 179 Čepulis Nerijus Marija 40 Čyžauskai 172, 174–175, 180 Čyžauskaitė Elzbieta → Knietienė Danelienė Janina 238 Dargevičienė Virginija 98

Daugėla Antanas 227 Daugėla Mindaugas 261 Daugėlienė Rupeikaitė Bronislava 225, 227 Daukšai 99, 115, 182 Daukšaitė Aurelija 233 Daukšaitė Daiva 233 Daukšaitė Ieva 233 Daukšas Rimantas 172, 175–176, 233 Daukšas Stasys 38, 233 Daukšas Vidmantas 233 Daukšienė Salytė Ona 14, 18, 146, 165, 190–192 Daukšienė Žilinskaitė Marytė 20, 174, 176–178, 231, 233, 261 Daulius 10 Daumantas Adolfas 170 Daunoras Jonas 33, 47, 57–58, 183 De Hueck Doherty Katerina 95 De Linjė Masalskytė Apolonija 9 Dilpšys Stanislovas 173 Dimitrijus 210–211 Dirginčiūtė Barbora → Stonkienė Dirmeitis Jonas 44, 272, 281 Dirvonskis Justinas 21–22 Dobilai 11–12, 14, 27, 99, 151, 163, 175, 180–182 Dobilaitė Jurgita 183 Dobilaitė Liuda 180, 182 Dobilaitė Marcelė 164, 180 Dobilaitė Rasa 183 Dobilaitė Zuzana 180 Dobilas Juozas 150, 164, 169, 172, 174, 180–183 Dobilas Jurgis 182–183 Dobilas Justinas 181 Dobilas Liudvikas 164 Dobilas Tadas 183 Dobilienė Stončiūtė Janina 180 Dobilienė Varnelytė Stanislava 56, 172, 175, 180, 182–183 Dobilienė Vengalytė Liuda 79, 83, 163, 180–181 Dobrovolskis Stanislovas 56 Domarkaitė Rūta 130, 236, 240, 248 Domarkaitė Valerija → Grigalauskienė Domarkas Juozas 77, 82 Domarkienė Ona 77, 82 Dominyka Marija ses. 48, 276 Donauskaitė Eglė 200 Drakšaitė Birutė → Sudmantienė Drakšas Kazimieras 196 Drakšienė 32 Drakšienė Stuopelytė Joana 196 Drungilai 115, 143, 174, 175, 233 Drungilaitė Emilija 233 Drungilaitė Gabrielė 233 Drungilaitė Ilona 233 Drungilaitė Lida 233 Drungilaitė Marija 40, 236, 260, 279 Drungilaitė Marytė 233

289

Drungilaitė Rasa 233 Drungilaitė Rasmina 233 Drungilaitė Salomėja 180 Drungilaitė Sandra 233 Drungilaitė Sanislava 33 Drungilaitė Sofija 33 Drungilaitė Stasė 180 Drungilaitė Veronika → Simutienė Drungilaitė Zuzana → Žygienė Drungilas Antanas 233 Drungilas Artūras 233 Drungilas Arūnas 172, 175, 233 Drungilas Aurelijus 233 Drungilas Deivydas 233 Drungilas Dovydas 233 Drungilas Juozas 180 Drungilas Justas 233 Drungilas Konstantinas 13, 115, 226–227 Drungilas Mykolas 79, 83 Drungilas Povilas 172, 174 Drungilas Pranas 79, 83, 172, 175, 180, 182, 233 Drungilas Rimantas 233 Drungilas Steponas 180 Drungilienė 219 Drungilienė Elena 260 Drungilienė Julijana 233 Drungilienė Paulauskaitė Vida 232–233 Drungilienė Petronėlė 79, 83 Drungilienė Regina 172, 175, 233 Drungilienė Stonkutė Antanina 211 Drungilienė Zofija 78, 82 Dumčiūtė Birutė → Stonkienė Duoblys Stasys 47 Durskis Stanislovas 19 Eglinskas Adomas 226 Eglinskienė Juzefa 78, 82 Eglinskienė Vilkaitė Virginija 216 Einoriai 174 Eitavičienė Rupeikienė Grigalauskaitė Morta 177, 182 Eitavičius Rolandas 99 Etzodldt 159–161 Etzoldt Adolf 160, 188 Etzoldt Karl Osvaldt 172, 188 Etzoldt Osvald 160 Etzoldt Vilius 159, 188 Etzoldtai 174, 187 Etzoldtaitė 160 Etzoldtaitė Emilija → Šleinienė Filbert Meškauskaitė Janina 185 Fraget Alfons 108 Fraget Joseph 108 Gabalis Ipolitas 145 Gagilaitė Jovita → Stuopelienė Gagilaitė Regina 32, 146 Gagilas Ignas 197 Gagilas Juozas 172, 175 Gagilas Petras 14, 31, 146 Gagilienė Stanislava 32, 146

290

Gagilienė Vilkaitė Skolestika 216 Gailiai 174 Gailienė Skarulskytė Julija 201 Galdikas Antanas 153 Galdikas Jeronimas 153 Gasiliauskaitė Laura 135 Gaubytė Violeta 67, 72, 260, 272, 281 Gaudučiai 161, 172, 174, 178, 188, 228 Gaudutienė Mockutė Marcelė 186–187, 188 Gaudutienė Ona 188 Gaudutis Jonas 188 Gaudutis Kostas 76, 81, 177, 188 Gaudutis Pranas 187–189 Gaudutytė Marytė → Spučienė Gaudutytė Rūta → Razmienė Gaudutytė Salomėja → Kundrotienė Gaudutytė Valerija → Stropienė Gedgaudai 174, 175, 200 Gedgaudaitė Marcijona → Turskienė Gedgaudaitė Ona 206 Gedgaudas 206 Gedgaudas 79, 82 Gedgaudas Jonas Pranciškus 10, 148, 198, 200 Gedgaudas Juozas 77, 82 Gedgaudas Leonas 200 Gedgaudas Pranas 200 Gedgaudienė Adelė 77, 82 Gedgaudienė Ona 206 Gedgaudienė Petronėlė → Rupeikienė Gedgaudienė Viktorina 200 Gedvilaitė Aušrinė 177 Gedvilas Marius 177 Gedvilienė Grigalauskaitė Irutė 177 Genys Pranas 117 Gėryba Povilas 38, 99, 172, 175, 202, 236 Gėrybaitė Kristina → Norkė Gėrybaitė Simona 202, 236 Gėrybienė Gusčiūtė Jaruslava 202, 232, 236 Geštautaitė Ona → Simutienė Gibavičienė Enrika 262 Gilvonauskienė Stončiūtė Danutė 226 Gliožeris Albertas 219 Gomaitė Ona → Steponavičienė Gontienė Verkytė Danutė 180 Goštautai 9 Gricius Aurelijus 60, 68, 140–141, 241 Gricius Egidijus 38, 134, 236 Grigaitienė Jasinskaitė Laimutė Kristina 145, 230 Grigalauskai 27, 151, 196 Grigalauskaitė Aldona → Vitkienė Grigalauskaitė Alina → Šakinienė Grigalauskaitė Aniceta → Arlauskienė Grigalauskaitė Aniceta → Videikienė Grigalauskaitė Daiva 232 Grigalauskaitė Danutė → Žygienė Grigalauskaitė Emilija → Žūtautienė Grigalauskaitė Genutė → Siurblienė Grigalauskaitė Irutė → Gedvilienė Grigalauskaitė Jacinta 20

Grigalauskaitė Janina → Bušmienė Grigalauskaitė Juzefa → Narmontienė Grigalauskaitė Juzefa → Salienė Grigalauskaitė Marcelė 177 Grigalauskaitė Morta 185 Grigalauskaitė Morta → Eitavičienė Grigalauskaitė Stanislava → Lingienė Grigalauskaitė Stanislava → Šiaulienė Grigalauskas Alfonsas 79, 83, 150, 172, 174, 178–179, 231 Grigalauskas Algimantas 115, 117, 227–228 Grigalauskas Algirdas 13, 178, 205 Grigalauskas Arvydas 232 Grigalauskas Benas 117 Grigalauskas Jonas 33, 189–190 Grigalauskas Juozas 143, 172, 188 Grigalauskas Jurgis 177 Grigalauskas Petras 21, 26, 32, 35, 75, 143, 169, 172 174, 176–177, 183, 189, 227 Grigalauskas Stanislovas 143, 172, 174, 189, 190 Grigalauskas Stanislovas 7, 11–12, 14, 21–22, 26–27, 31, 33, 35, 47, 55–57, 75, 76, 81, 86, 99, 111, 143, 146, 151, 172, 174, 177, 182–183, 185 Grigalauskas Tadeušas 12, 19–20, 34, 83, 79, 172, 174, 175, 177–179, 188–189 Grigalauskas Vytautas 12, 14, 115, 117, 172, 174, 219, 227–228 Grigalauskas Vladas 117, 228 Grigalauskienė Anelė 78, 82, 177 Grigalauskienė Balsytė Barbora 189 Grigalauskienė Domarkaitė Valerija 189–190 Grigalauskienė Jakulelytė Emilija 228 Grigalauskienė Kasparavičiūtė Marijona 177 Grigalauskienė Kazlauskienė Justina 189 Grigalauskienė Marijona 32, 79, 83, 189 Grigalauskienė Razmaitė Danutė 232 Grigalauskienė Rūtytė Zofija 190 Grigalauskienė Sandra 117 Grigalauskienė Senkutė Domicėlė 189 Grigalauskienė Stanislava 76, 182, 185 Grigalauskienė Sutkutė Domicėlė 227–228 Grigalauskienė Videikienė 177 Grigalauskienė Vitkienė Jurevičiūtė Zuzana 177 Grigalauskienė Zuzana 13, 177 Grigalauskienė Žūtautaitė Salomėja 177, 224 Grigalauslas Juozas 174 Grikštas Stanislovas 13, 34 Gudai 174 Gudas 166, 229 Gul Villiam 125 Gulbinskaitė Milda 167 Gulbinskaitė Nijolė 167 Gulbinskas Antanas 144, 147, 167 Gulbinskienė Ilmara 164, 167 Gupsis Thomasz 11, 173 Gusčiai 207, 210, 232 Gusčienė Agota 175

Gusčienė Arytė Agota 201 Gusčienė Kučinskaitė Danutė Adelė 201 Gusčienė Kukulskytė Stanislava 200–201, 225 Gusčienė Ona 76, 81, 172, 174, 202, 210 Gusčienė Stanislava 146 Gusčienė Valentinienė 11 Gusčienė Viktorinaitė 201 Gusčienė Vincė 201 Gusčius Adomas 201–202 Gusčius Albinas 172 Gusčius Alfonsas 201 Gusčius Apolinaras 201, 225 Gusčius Julijonas 69, 175, 201–202 Gusčius Julijonas Vaclovas 172, 174, 200–201, 219 Gusčius Kazys 76, 81 Gusčius Kostas 201 Gusčius Stanislovas 201, 225 Gusčius Vaclovas 172, 174, 175, 200–202, 225 Gusčius Valentinas 174, 201–202 Gusčius Vilius 79, 82, 229 Gusčius Vygantas 201–202 Gusčius Vladas 201 Gusčius Zigmas 201 Gusčiūtė Aniceta 156, 201 Gusčiūtė Domicėlė 201 Gusčiūtė Jaruslava → Gėrybienė Gusčiūtė Joana 201, 225 Gusčiūtė Laimutė → Lukšienė Gusčiūtė Marija 201 Gusčiūtė Rūta 201 Gusčiūtė Stasė → Stončienė Gusčiūtė Vincenta 201, 225 Ibianskaitė Nina 183 Ibianskas Zigmantas 183 Ibianskienė Zuzana 183 Imbarowicz Antoni 11, 173 Ivinskienė Bražinskaitė Aurelija 211 Ivinskis Vladas 32, 198, 211, 214 Ivinskis Zenonas 209, 211 Jablonskienė 33, 57 Jablonskis Antanas 34, 57 Jablonskis Ignas 118 Jadenkai 219, 226 Jadenkus 172, 174, 217 Jakubovskaja Diana 72, 96, 133 Jakučionis Augustinas 166 Jakulelytė Emilija → Grigalauskienė Jakumienė Stasė 13 Jančauskas 189 Janikaitis Stanislovas 173 Jarockis Stanislovas 101, 104–105 Jarulaitis Vincentas 203 Jasevičius Anicetas 172, 174 Jasinskai 145, 172, 174, 219, 228, 229 Jasinskaitė Adelė → Balsienė Jasinskaitė Aniceta 229 Jasinskaitė Antanina → Sauserienė Jasinskaitė Danguolė 145, 165 Jasinskaitė Irena 145, 230

Jasinskaitė Jasinskienė Vincenta 229 Jasinskaitė Kristina → Brazdeikienė Jasinskaitė Laimutė Kristina → Grigaitienė Jasinskaitė Marcelė → Sakavičienė Jasinskaitė Skolastika → Valužienė Jasinskaitė Vanda 230 Jasinskas Edmundas 138, 231, 238 Jasinskas Juozas 145, 229–231 Jasinskas Marcijonas 229–230 Jasinskas Petras 230 Jasinskas Povilas 145, 148, 229–230 Jasinskas Stasys 229–230 Jasinskas Vincentas 229 Jasinskas Zenonas 230 Jasinskienė Maliauskaitė Kristina 229 Jasinskienė Petronėlė 145, 230–231 Jasisnskaitė Danguolė 230 Jasiūnaitė Šarūnė 40, 68, 136, 236–238, 242 Jasiūnas Placidas 38, 95, 135, 138, 238, 240, 253, 260 Jašinskaitė Vanda 145 Jašinskas Petras 145 Jašinskienė 145 Jofė Arvydas 281 Joknytė Angelė 121 Jomantienė Meškauskaitė Onutė 184–185 Jonas šv. 200 Jonauskas 189 Jonauskienė Irena 223–224 Jonauskis Justinas 109 Joneckytė Eleonora → Prišmontienė Jonušai 172, 175 Jonušaitė Erika 233 Jonušaitė Stanislava 219 Jonušas 219 Jonušas Arūnas 233 Jonušas Kostas 79, 83, 115 Jonušienė 219 Jonušienė Daiva 233 Jucienė Barbora 78, 82 Jucienė Petronėlė 78, 82 Jucys Alfonsas 35 Jucys Julijonas 78, 82 Jucys Juozas 78, 82 Jucys Kazimieras 35 Jucytė Zuzana 78, 82 Judas 169 Jundulai 172, 174–175, 201 Jundulaitė Barbora → Lukšienė Jundulaitė Jecinta → Valiūnienė Jundulaitė Ona 201, 215 Jundulas Aleksas 213, 215 Jundulas Liudvikas 213, 215 Jundulas Stanislovas 117 Jundulienė Karolina 201 Jundulienė Simutytė Ona 213, 215 Juodeikytė 168 Juozapas Darbininkas šv. 61, 181 Jurčius Antanas 78, 82 Jurčys Benediktas 125

Jurevičius Matas 120–121, 125, 129, 133, 240, 244, 259 Jurevičiūtė Zuzana → Grigalauskienė Jurgis šv. 109, 110, 112, 116 Jurgutis Jonas 57 Jurkienė Marijona 175 Jurkus Matas 175 Jurkutė Ona → Stropienė Jurkutė Viktorija → Mazrimienė Juškaitė Ingrida 281 Juzikis Pijus 13, 115 Kainas 169 Kalačauskas Pranas 78, 82 Kalačauskienė Ona 79, 83 Kaminskaitė Birutė → Šakinienė Kanclerytė Dalia 138, 260 Kaniavaitė Ona → Gusčienė Karčauskai 175 Karčauskas Antanas 172, 174 Karčauskas Justinas 172, 175 Karčekaitė Albina → Stuopelienė Karpis Jokūbas Ignas 9 Kasparas Kazys 79, 83 Kasparavičienė Šleiniūtė Marcijona 83, 79 Kasparavičius Juozapas (1872) 79, 83, 86 Kasparavičius Juozapas (1903) 79, 83 Kasparavičius Juozapas (1920) 47, 79, 83 Kasparavičius Kazimieras 125, 278 Kasparavičiūtė Marijona → Grigalauskienė Kaulier Adomas 173 Kaveckytė Elzbieta → Rupeikienė Kazakevičius Darius 5, 35, 130, 132, 134, 136, 139, 236–238, 240–242, 248–248, 268, 276 Kazbis Andrzej 11, 173 Kazilionytė Marija → Stonkienė Kazimiera 31 Kazimieras Kijauskas 206 Kazimieras šv. 109–112 Kazlauskai 168, 174 Kazlauskas Juozas 76, 81 Kazlauskas Kazimieras 172, 175 Kazlauskienė Konstancija 79, 83 Kazlauskienė Stanislava 13 Kazonas Antanas 31, 102, 105 Kazonas Justas 105 Kazragis 214 Kelpšaitė Elena → Simutienė Ketlerienė Stončiūtė Elvyra 226 Ketlerius Kostas 79, 86, 95, 133–134, 136, 138, 241–242, 260 Kevevari Oskaras 44, 72, 95, 262, 278, 281 Kiauleikis 114 Kietelis Jonas 47 Kijauskaitė Marcelė 206 Klietkutė Jolanta 35, 38, 40, 53, 105, 130, 134, 136, 139–140, 236, 240–241, 244–245, 247–248, 260, 272, 277 Klinkhardt Julius 113–114 Klionauskas Pranciškus 57 Klionauskienė Zuzana 57

291

Klišonis Audrius 117 Knieta Alfonsas 180 Knieta Benas 180 Knieta Ignas 77, 82 Knieta Jonas 164, 172, 174, 180, 203 Knieta Steponas 76, 81, 110–111, 146, 172, 175, 178, 180 Knieta Vladas 180 Knietienė Čyžauskaitė Elzbieta 76, 81, 178, 180–181 Knietos 11, 175, 178, 180, 226, 233 Kniukšta Antanas 77, 82 Kniukšta Pranas 232 Kniukštienė Laurinkutė Vida 186, 232 Kniukštos 174 Kniupszta Kazimierz 11, 173 Kondrat 11, 173 Kondrotaitė Ona → Gusčienė Kontow Adam 11, 173 Kontrimas Vincas 77, 82 Korolenko Natalija 236, 240 Krišpin Kiršeinšteinaitė Elžbieta → Vainienė Krišpinas Kiršenšteinas Kazimieras 8–9 Krišpinas Kiršenšteinas Martynas 9 Kryževičienė Maliauskaitė 229 Kryžkovec 217 Kubilius Petras 188 Kubiliūtė Jūratė 130, 133, 140, 279 Kubiliūtė Neringa 4, 44, 72–73, 255, 260–261, 281 Kučinskaitė Danutė Adelė → Gusčienė Kudirka Vincas 167 Kuklienė Lidija 280 Kukulskienė 225 Kukulskienė Lubytė Barbora 219 Kukulskienė Zosė 219 Kukulskis Adolfas 219 Kukulskis Antanas 172, 174, 216–217, 225 Kukulskis Antanas Vismantas 219 Kukulskis Jonas 219 Kukulskis Stanislovas 219 Kukulskis Viktoras 219 Kukulskytė Akvilina 219 Kukulskytė Janina 219 Kukulskytė Sofija 225 Kukulskytė Stanislava → Gusčienė Kundrotaitė Danutė 189 Kundrotas Algis 189 Kundrotas Deivis 132, 139, 141, 237, 247 Kundrotas Ignas 186 Kundrotas Stasys 189 Kundrotienė Gaudutytė Salomėja 144, 146, 186–189 Kungys Astijus 69, 73, 120–121, 125, 129, 244 Kunigėlytė Anastazija 40, 133, 278 Kuodis Rapolas 61 Kusai 174 Kusienė Maliauskaitė 229 Kuzavaitė Petronėlė → Sutkienė Kvaraciejienė Jovita 260

292

Kvasas Adomas 160 Kviklys Bronius 13 Ladislavas L. 166 Lagauskai 147 Lagauskaitė Monika 146 Lapas Giedrius 130, 133–134, 236, 240, 248 Lapienienė Jūratė 85, 105 Latakienė Danutė 232 Laukineitis 167 Laurikaitė Marina 173 Laurikaitis Mykolas 173 Laurinavičius S. 222 Laurinavičiūtė Aušra 133, 240 Laurinkai 174 Laurinkus Antanas 23 Laurinkus Jonas 186, 232 Laurinkutė Stanislava → Salienė Laurinkutė Veronika → Šulinskienė Laurinkutė Vida → Kniukštienė Lavnikovaitė Anna 173 Leikus Vaclovas 139, 260–261, 270, 281 Leninas 167 Levinskaitė Alda 178 Levinskaitė Danutė 178 Levinskaitė Nijolė 20, 178 Levinskiai 179, 188–189 Levinskienė Julija 172, 174, 178 Levinskis Bronius 172, 174, 177–179 Liaudanskienė Zuzana 78, 82 Liaudanskytė Stanislava → Stropienė Liaugaudas Vaidas 236, 240 Lingienė Grigalauskaitė Stanislava 56, 81, 185 Lingys Stanislovas 56 Lingytė Eugenija 79, 83, 185 Liutkus Kornelijus 134, 136 Lizdenytė Margarita 238 Lizdenytė Margarita 38, 67, 260 Lygnugaris Antanas 38 Lygnugaris Petras 218 Lygnugaris Ričardas 64, 114, 132, 134, 136, 236–237, 242, 245–246, 248 Ločinskaitė Marisė 212–213 Lopacinskis Jonas Dominykas 15 Lubienė Salytė Petronėlė 192 Lubys Albinas 13, 115, 172, 174 Lubys Aleksandras 231 Lubys Antanas 78, 82 Lubys Kazimieras 192 Lubytė Barbora → Kukulskienė Lubytė Karolina → Poškienė Lubytė Ona 78, 82 Lubytė Petronėlė 192 Lubytė Stasė 192 Lučiūnas Albertas 133 Lukauskaitė Birutė 81, 77 Lukauskas Antanas 77, 81 Lukauskas Damijonas 77, 82 Lukauskas Gaudencijus 78, 82 Lukauskas Juozas 78, 82, 189 Lukauskas Rimantas 233

Lukauskas Rolandas 233 Lukauskas Vladas 21–22 Lukauskienė Paulauskaitė Diana 233 Lukauskienė Petronėlė 77, 81 Lukauskienė Zuzana 78, 82 Lukošius Jonas 17, 51, 57–58, 101, 114, 179, 185 Lukšai 175 Lukšas Jeronimas 172, 174, 180, 216 Lukšas Stanislovas 202 Lukšienė Gusčiūtė Laimutė 202 Lukšienė Jundulaitė Barbora 213–215 Lukšienė Simutytė Marijona 216 Lupszinis Jan 11, 173 Maciulytė Marija → Stropienė Mackelaitė V. → Žygienė 168 Mačiukas Antanas 20, 23 Mahatma Gandis 207 Malakauskas Liudvikas 35, 76, 81 Malakauskienė Morta 76, 81 Malakauskienė Petronėlė 76, 81 Malakauskis Algirdas 64, 69, 130, 133, 236–237 Malakauskytė Stanislava → Ramanauskienė Malatkaitė Elena → Meškauskienė Maleckaitė Gražina 214 Maleckaitė Gražina → Swiatek Maleckaitė Regina 214 Maleckas Vaclovas 214 Maleckienė Stonkutė Bronė 208, 212–214 Maliauskai 228 Maliauskaitė Emilija → Narkienė Maliauskaitė Kristina → Jasinskienė Maliauskaitė → Brzdeikienė Maliauskaitė → Kryževičienė Maliauskaitė → Kusienė Maliauskas Adrianas 229 Maliauskas Albinas 229 Maliauskas Jonas 10, 210, 229 Maliauskas Kazimieras 229 Maliauskienė Rudytė Kazimiera 210, 229 Malinauskienė Vilkaitė Angelė 216 Manvydas Dorohostaiskis Kristupas 9 Marcinkevičius Povilas 8 Marija Mergelė šv. 109–112 Marksas Karlas 207 Martinkienė Brazdeikytė Rūta 144–145, 224 Martinkus Benediktas 224 Martinkus Vladas 34 Martišiūtė 167 Martusevičius Juozapas 20 Masalskis Ignotas Jokūbas 9 Masalskytė Apolonija → De Linjė Mašiotas Pranas 166 Matevičiai 155 Matijauskas 76, 80– 81 Matišaitė Zofija → Tamošaitienė Matulevičius Juozapas 43 Matuliai 174 Mazionis Jan 11, 173 Mazionis Michal 11, 173

Mazrimas Juozapas 175 Mazrimienė Jurkutė Viktorija 81, 76, 172–173, 175 Mažeika Kazys 217 Mažeikienė Aniceta 77, 82 Mažeikienė Navardauskienė Virgina 217 Mažeikos 228 Mažonas Aleksas 256 Mažrimienė Barbora 152 Medejkis Thomasz 11, 173 Meškauskai 12, 34, 99, 175, 178, 185, 188, 196 Meškauskaitė Adelė 185 Meškauskaitė Janina → Filbert Meškauskaitė Onutė → Jomantienė Meškauskas Ciprijonas 184–185 Meškauskas Mamertas 184–185 Meškauskas Steponas 14, 158, 172, 174, 183–185 Meškauskas Tadas 12, 185 Meškauskas Vincas 185 Meškauskienė Malatkaitė Elena 183, 185 Meškuotis Faustas 121, 129 Miceika Adomas 13, 34 Mickai 172, 174, 175, 210, 219, 224 Mickus Kostas 226 Mickus Petras 226 Mickutė Domicėlė → Mikalauskienė Mickutė Liuda 231 Mickutė Ona → Cirtautienė Mickutė Stefanija → Stropienė Mikalauskai 175, 217, 232 Mikalauskaitė Barbora → Stropienė Mikalauskaitė Birutė 216 Mikalauskaitė Danutė → Mikalauskienė Mikalauskaitė Eugenija 216 Mikalauskaitė Jūratė 219 Mikalauskaitė Marytė 144, 216 Mikalauskaitė–Voronikaitytė Adelė → Čeledkienė Mikalauskas Antanas 168, 219 Mikalauskas Benas 216–217, 219 Mikalauskas Bronius 179 Mikalauskas Jonas 81, 76 Mikalauskas Konstantinas 13, 172, 174, 215–217, 219 Mikalauskas Stanislovas 216 Mikalauskas Steponas 216 Mikalauskas Vytautas 216, 219 Mikalauskienė Anužytė Morta 179 Mikalauskienė Cirtautaitė Vincenta 219 Mikalauskienė Eugenija 216 Mikalauskienė Mickutė Domicėlė 215–217, 219, 226 Mikalauskienė Mikalauskaitė Danutė 216, 219 Mikalauskienė Tamolytė Irena 219 Milasius Pawel 11, 173 Milasius Stanislaw 11, 173 Milašiai 109, 174, 233, 239 Milašienė Stefanija 233 Milašius Darius 233

Milašius Kęstutis 233 Milašius Mantas 192, 233 Milašius Steponas 38, 99, 115, 172, 175, 197, 233 Milašiūtė Rūta 58 Milevičiūtė Agnieška → Cirtautienė Milienė Anužytė Danguolė 232 Milierius Adomas 38, 57 Milytė Igna 232 Mingėlienė Stonkutė Emilija 211 Misevičius Eduardas 21, 56 Mockienė Marijona 187 Mockus 108 Mockus Antanas 186 Mockus Jonas 95 Mockus Juozas 186 Mockus Vincas 187 Mockutė Marcelė → Gaudutienė 186 Mockutė Marijona 186 Montvilaitė Milda → Stonkienė Motusaitis Jonas 173 Mulažova Barbora 173 Narkai 174 Narkevičienė Magdalena 173 Narkienė Antanaitienė Videikytė Justina 180 Narkienė Stonkienė Maliauskaitė Emilija 168, 211–212, 214, 229, 231 Narkienė Stroputė Magdalena 174 Narkus 33, 181 Narkus Augustinas 211 Narkus Bonaventūras 174 Narkus Mečislovas 78, 82 Narkus Pranciškus 170 Narkus Teodoras 174 Narkus Vincentas 174 Narkutė Agota 174 Narkutė Petronėlė 174 Narmontai 174 Narmontienė 201 Narmontienė Grigalauskaitė Juzefa 177–179 Narušis Juozas 168 Navakauskas Raimondas 124, 139, 262, 281 Navardauskai 175, 217 Navardauskaitė Judita → Vaitkuvienė Navardauskaitė Zita 217 Navardauskas Algis 115 Navardauskas Arvydas 79, 83, 232 Navardauskas Egidijus 232 Navardauskas Feliksas 143, 172, 174– 175, 217, 232 Navardauskas Konstantinas 79, 83, 232 Navardauskas Povilas 172, 174, 219, 225 Navardauskienė Stasė 225 Navardauskienė Stonkutė Danutė 168, 217 Navardauskienė Šeinienė Anužienė Razmaitė Jadvyga 232 Navardauskienė Valančiūtė Stasė 172, 175, 217, 219 Navardauskienė Virgina → Mažeikienė

Nenėnas Andrius 51, 59–60, 73, 105, 124–125, 261, 271–273 Nepomukas Jonas šv. 115 Neverauskytė Rima 96 Nikšienė 160 Norkė Gėrybaitė Kristina 202, 236 Numgaudis Gediminas 34, 38, 40–41, 44, 57, 59–60, 68, 72–74, 96–97, 102, 105, 121, 124–125, 127, 129–130–131, 134, 138, 140, 183, 236, 238, 242, 249, 261, 268, 270, 272, 276, 278–279, 281 Oginskienė Skuževskaitė Marija 9, 174, 177, 205 Oginskis Irenėjus 154 Oginskis Mykolas Mikalojus Severinas Markas 9–10, 205, 210, 229 Olšauskaitė Pulcherija 32, 56 Olšauskas Juozas 31–32, 34, 56, 88, 94, 146, 176, 181–183, 213 Olšauskas Konstantinas 192 Ona šv. 110–111 Orvydas Kazimieras 57, 84 Orvydas Vilius 134 Pabedinskas 31 Pačinskas Juozapas 60, 129 Paduvietis Antanas šv. 61–69, 71, 101, 104–105, 121 Pakalniškienė Salytė Stasė 192 Pakalniškis Rimantas 192 Pakalniškis Vladas 192 Pakalniškytė Adelė 192 Pakalniškytė Aleksandra 192 Pakalniškytė Danutė 192 Panarienė Stroputė Milda 170, 208 Pareigis 212 Paulauskaitė Daiva 233 Paulauskaitė Danutė 233 Paulauskaitė Diana → Lukauskienė Paulauskaitė Dovilė 183, 232 Paulauskaitė Vida → Drungilienė Paulauskas Audrius 233 Paulauskas Evaldas 233 Paulauskas Kazimieras 232–233 Paulauskas Rimantas 183, 216, 232–233 Paulauskienė 175 Paulauskienė Barbora 79, 83, 172, 174–175 Paulauskienė Bronislava 232–233 Paulauskienė Loreta 183 Paulienė 146 Paulienė Brazdeikytė Bronė 224 Pauliukonytė–Gentlesk Jūratė 38, 79, 82–83, 131, 260 Paulius VI 87 Pauliutė Petronėlė 155 Pauliūtė Stanislava → Stropienė Penikienė Vilkaitė Irena 216 Petkus Henrikas 56 Petkutis Simonas 173 Petras šv. 69

293

Petrauskai 228 Petrauskaitė Elena 78, 82 Petrauskaitė Julijana 78, 82 Petrauskas Danielius 13, 115 Petrauskas Jonas 272, 281 Petri Liucija 173 Petrikas Audrius 38, 96, 111, 132–136, 236, 240–242, 249 Petrikas Jurgis 76, 81 Petrikienė Petronėlė 76, 81 Petrikytė Birutė 191 Pijus XII 55 Piktuižienė Burbaitė Janina 117, 226, 229 Piktuižienė Liuba 117 Piktuižis Leonas Vytautas 226 Piktuižis Vytautas 226 Pinikas Julijonas 109 Pivoriūtė Valerija → Razmienė Pociai 161 Pociūtė Agnė 48, 251, 260 Pokvytis Eitaras 54, 99 Pokvytis Orestas 79, 86 Poška 78 Poškienė Lubytė Karolina 78, 82 Poškus Liudvikas 21, 26, 34, 82 Poškus Simonas 82 Potkočiumas Pranas 77, 82 Potkočiumas Vladas 77, 82 Potockis Vincentas 9 Poujade Jean Marc 254 Poujade Sabina 254 Praspaliauskienė Dalia 281 Preibys Albertas 78, 82 Preibys Donatas 78, 82 Preibys Juozas 78, 82 Preibytė Rožė → Valiūnienė Prišmontaitė Jacinta → Stropienė Prišmontaitė Kotryna 148 Prišmontas Antanas 203 Prišmontienė Joneckytė Eleonora 203 Protokas 228 Pruckus Pranas 98 Pučinskai 174 Pudžemis Juozapas 139 Pukys Povilas 19–23, 27, 31–32, 34, 51, 55, 75, 87 Pupaleigis Stanislovas 57 Pupliesienė Jokubauskaitė 13 Pustet Friedrich 113–114 Raginiai 174 Raliugienė Simutytė Kotryna 215 Ramanauskas Julius 34, 69 Ramanauskienė Malakauskytė Stanislava 34 Ramonas Kazimieras 38 Ramonas Rimas 64, 130, 133, 135, 138, 140, 237, 240–242, 248, 277 Raškevičiūtė Danutė 281 Raudoniai 174 Raudoniūtė Lina 67

294

Razma Alfonsas (1911) 39, 76, 81, 172, 174, 231–232 Razma Alfonsas (1946) 76, 81, 231–232 Razma Edvardas 231–232 Razma Jurgis 117 Razma Klemensas 232 Razma Liudas 231 Razmaitė Danutė → Grigalauskienė Razmaitė Jadvyga → Navardauskienė Razmaitė Vida → Bikmetova Razmienė Gaudutytė Rūta 176, 186, 189 Razmienė Karolina 231 Razmienė Pivoriūtė Valerija 232 Razmienė Žilinskaitė Domicėlė 69, 76, 81, 232 Razmos 219, 219 Reizgys Kestutis 72, 95, 125 Reymann G. D. 8 Rekašius Vladas 207 Remesa Alvydas Jeronimas 7, 281 Renenkampf Pavel 10, 212 Reuter Artur 129, 135 Riauka 109 Riepša Edvardas 210 Riepša Justinas 168 Riepša Kazimieras 14, 155, 166–168, 196, 197 Riepša Marius 210 Riepšaitė Bangutė 210 Riminytė Ona → Videikienė Riminytė Sofija → Verkienė Rimkutė Raiminda 240 Rimša Petras 230 Rymkevičius Juozapas 173 Rojūtė Aldona 153 Rojūtė Bronė 152–155 Rojūtė Zosė 155 Rokas šv. 69, 111, 117 Rudytė Kazimiera → Maliauskienė Ruikis Virginijus 53, 134, 276 Rupeika Izidorius 11–12, 14, 32, 34, 76, 81, 86, 114, 146, 156, 172, 174, 196–200 Rupeika Juozas 38 Rupeika Matas 148, 170 Rupeika Simonas 225, 227 Rupeikaitė Bronislava → Daugėlienė Rupeikaitė Ieva → Stropienė Rupeikienė Cirtautaitė Aniceta 224–226 Rupeikienė Gedgaudienė Arytė Petronėlė 12, 32, 76, 81, 86, 114, 146, 148, 156, 198–201 Rupeikienė Kaveckytė Elzbieta 200 Rupeikienė Stonkutė Ieva 148, 170, 206 Rupeikos 27, 57, 114, 154, 156, 163, 168, 171, 175, 178, 189–190, 200–201 Rupszys Antoni 11, 173 Rūtė (Karklėnai) 32 Rūtė Konstantinas (1888) 78, 82 Rūtė Konstantinas 21, 26, 34, 47, 82 Rūtės 174 Rūtienė Ona 78, 82 Rūtytė Zofija → Grigalauskienė Rutkauskaitė Otilija 236

Ruzgys Juozas 64 Sadauskas Raimondas 260 Sakavičiai 229 Sakavičienė Jasinskaitė Marcelė 148, 164, 229–230 Sakuočių Anastazija 78, 82 Sakuotienė Žilaitė 224 Sakuotienė Žūtautaitė 224 Sakuotis Antanas 224 Sakuotis 219 Sakuotis Feliksas 224 Sakuotis Ignacas 78, 82, 172, 174, 224 Sakuotis Klemensas 224 Sakuotis Pranciškus 224 Sakuotytė Aniceta 78, 82, 172, 174, 224 Sakuotytė Elena 224 Sakuotytė Jadvyga 224 Saliai (iš Vaitkių) 79, 82 Saliai 11, 99, 109–112, 115, 161, 172, 175, 191–193 Salienė Ieva 18, 58, 77–78, 82, 147, 152, 189–190, 192, 196–197 Salienė Laurinkutė Stanislava 192 Salienė Marija 79, 83 Salienė Petronėlė 147, 191 Salienė Venckutė Ona 193, 196 Salienė Zubielaitė Petronėlė 192 Salienė Zuzana 78, 82 Salys Adomas 192 Salys Albinas 192 Salys Aleksandras 14, 147, 191–192 Salys Antanas 147, 191 Salys Ignas 191 Salys Juozas 177 Salys Kazimieras 12, 18, 75, 77, 82, 111, 146, 154, 189–190–192, 196 Salys Konstantinas 191–192, 196 Salys Pranciškus 192 Salys Stanislovas 18, 31, 147, 191–192 Salys Steponas 192 Salys Zenonas 79, 83 Salys Zigmas 147, 192 Salytė Adelė 147, 192 Salytė Barbora → Stuopelienė Salytė Domicėlė → Šližienė Salytė Ieva 18, 191 Salytė Ieva → Viršilienė Salytė Joana 18, 191 Salytė Ona → Daukšienė Salytė Petronėlė → Lubienė Salytė Petronėlė → Šakinienė Salytė Stasė → Pakalniškienė Salytė Vincė → Sermontienė Samas-Samavičius Antanas 57, 183 Samoškaitė 164 Sandaras Zigmas 216 Sandarienė Vilkaitė Janina 216 Saudargaitė Stanislava → Žilinskienė Saudargas Ignas 172, 174 Saudargas Vincas 219

Sauginaitis Petras 173 Saukalas Antanas 148, 203, 208 Saukalienė Stroputė Barbora 148, 170, 203, 208 Saulevičius Antanas 231 Saulevičiūtė Elena 231 Sausdravai 172, 174–175 Sauseriai 175, 201, 225, 229–230 Sauserienė Jasinskaitė Antanina 145, 149, 172, 174– 175, 229 Sauserienė Kristina 14 Sauseris Antanas 14, 145, 149, 217, 228–230 Sauseris Kazimieras 229 Savinai 83 Scheifele Leopold 139 Sedaitis Grigalius 173 Sedaitis Zacharijas 173 Semaškaitė Virginija 44, 72–73, 138, 260–261 Senkus Jonas 203 Senkutė Domicėlė → Grigalauskienė Sermontienė Salytė Vincė 191 Sermontis 191–192 Sermontis Vilius 191 Sermontytė Vida 191 Shmidt Konrad 129–130, 133 Shmidt Wendy 129 Sidabras Juozas 57 Silinas Redas 96, 133, 257, 261 Simučiai 143, 178, 207 Simutienė Baužytė Kotryna 215 Simutienė Drungilaitė Veronika 61, 67, 109, 117, 171, 214–215 Simutienė Geštautaitė Ona 213, 215 Simutienė Kelpšaitė Elena 215 Simutienė Skolestika 216 Simutienė Stroputė Elena 215 Simutis Adomas 215 Simutis Alfredas 215 Simutis Alvydas 215 Simutis Antanas 181, 215 Simutis Donatas 215 Simutis Ignas 172, 174–175, 213, 215 Simutis Jonas 215 Simutis Juozapas 12, 172, 175, 216 Simutis Juzalis 231 Simutis Leonas 215 Simutis Pranciškus 215 Simutis Ramūnas 215 Simutis Stasys 215 Simutytė Adelė 215 Simutytė Aniceta → Vilkienė Simutytė Elena 215 Simutytė Indrė 215 Simutytė Irena 215 Simutytė Janina 215 Simutytė Kotryna → Raliugienė Simutytė Marijona → Lukšienė Simutytė Ona → Jundulienė Simutytė Ona → Vengalienė Simutytė Rita 215 Simutytė Stasė 215

Siurblienė Grigalauskaitė Genutė 177 Siurblys Žygimantas 177 Siurblytė Jūratė 177 Skalevičius Giedrius 237 Skarulskienė Arytė Liudovika 199–201 Skarulskis Juozapas 57, 201 Skarulskis Pranciškus 57, 156, 199–201 Skarulskytė Julija → Gailienė Skruibis P. 35 Skulskiai 174 Smetona Antanas 10–11, 227 Smilingytė Marijona → Stropienė Spučas Antanas 186 Spučas Arvydas 189 Spučas Vilius 189 Spučienė Gaudutytė Marytė 146, 162, 186–188 Sragis Marcelis 11 Stalinas 167, 182, 212 Stalmokas Sigitas 255, 281 Stalmokienė Vlada 281 Staniulis Stanislovas 168 Stankevičienė Alševska Kristina 173 Stankevičius Antanas 173 Stankevičius Vincentas 173 Stankienė Ona 79 Stankus Antanas 216 Stankus Jonas 79 Staponkus Nerijus 72, 96, 133, 236, 249, 253, 260, 276 Staponkus Vytautas 281 Staponkutė Izabelė 281 Statkus Jurdanas 125 Staugaitis Justinas 61, 70 Stefani Katerina → Žakaitienė Steponavičienė Gomaitė Ona 205, 210 Steponavičius Feliksas 210 Steponavičius Juozas 210 Steponavičius Leonas 210 Steponavičius Pranciškus 164, 205–206, 210 Steponavičiūtė Jadvyga 210 Steponavičiūtė Regina 237 Steponavičiūtė Sofija 210 Stončiai 172, 223 Stončienė 224 Stončienė Brazdeikytė Aniceta 175, 223–224, 226 Stončienė Gusčiūtė Stasė 201 Stončienė Šakinytė Birutė 156, 193, 197, 200 Stončius Algis 197, 200 Stončius Antanas 157, 197 Stončius Jonas 197, 200 Stončius Juozapas 158 Stončius Juozas 219, 226 Stončius Kazimieras 201 Stončiūtė Adėlija → Ašmantavičienė Stončiūtė Danutė → Gilvonauskienė Stončiūtė Elvyra → Ketlerienė Stončiūtė Janina → Dobilienė Stončiūtė Vida 226 Stončiūtė Zina 226

Stoniai 210 Stonys Antanas 31 Stonys Audrius 60 Stonys Petras 19 Stonytė Rozalija → Sonkienė Stonkai 75, 99, 109, 114, 151, 155, 159–161, 174–175, 201, 210, 219, 229–231 Stonkienė Alčauskaitė Eugenija 214 Stonkienė Aniceta 172 Stonkienė Bražinskaitė Marijona 31, 77, 82, 171, 210–213 Stonkienė Dirginčiūtė Barbora 210 Stonkienė Dumčiūtė Birutė 214 Stonkienė Eugenija 77, 82 Stonkienė Kazilionytė Marija 171 Stonkienė Maliauskaitė Emilija → Narkienė Stonkienė Marijona 209 Stonkienė Montvilaitė Milda 171 Stonkienė Ona 83 Stonkienė Stonytė Rozalija 210–211 Stonkienė Šaulytė Valerija 212 Stonkus Aloyzas 34, 43, 58 Stonkus Anicetas 114, 171, 212, 214 Stonkus Antanas 12, 14, 77, 82, 167–168, 171–172, 175, 209–211, 213–215 Stonkus Antoni 11, 173 Stonkus Audrius 214 Stonkus Jonas 77, 82, 83, 148, 167–168, 172, 175, 209–210, 212–214 Stonkus Juozas 214 Stonkus Konradas 171 Stonkus Pranas 214 Stonkus Vaidotas 171 Stonkus Vytautas 167–168 Stonkus Zenonas 167, 209, 212–214 Stonkutė Antanina → Drugilienė Stonkutė Aurelija → Šakinienė Stonkutė Bronė → Maleckienė Stonkutė Danutė 214 Stonkutė Danutė → Baltutienė Stonkutė Danutė → Navardauskienė Stonkutė Edita 214 Stonkutė Emilija → Mingėlienė Stonkutė Gabrielė 171 Stonkutė Ieva → Rupeikienė Stonkutė Julija 214 Stonkutė Kazimiera → Žūtautienė Stonkutė Monika → Venskienė Stonkutė Raimonda 214 Stonkutė Rūta 214 Stonkutė Silvija 214 Striaukaitė Ona → Astrauskienė Strijka Adomas 173 Strijka Mykolas 173 Stropai 12, 27, 115, 166–167, 174, 176, 180, 202 Stropaitė Juzefa 33–34, 108, 143 Stropienė Anužytė Jaruslava 32, 179–180, 207, 210 Stropienė Astrauskaitė Marijona 176

295

Stropienė Baltuonytė Agota 202 Stropienė Barbora 169 Stropienė Brazdeikytė Cecilija 77, 81, 219, 224, 226 Stropienė Gaudutytė Valerija 33, 176, 186–189 Stropienė Jurkutė Ona 20, 176, 183 Stropienė Liaudanskytė Stanislava 207 Stropienė Maciulytė Marija 82 Stropienė Marcelė 202 Stropienė Marcijona 78, 82, 172, 175 Stropienė Marijona 78, 77, 82, 202 Stropienė Mickutė Stefanija 226 Stropienė Mikalauskaitė Barbora 148 Stropienė Pauliutė Stanislava 32, 146, 148, 180, 207, 210 Stropienė Prišmontaitė Jacinta 148, 169–170, 202–203, 207–208 Stropienė Regina 204, 207 Stropienė Rupeikaitė Ieva 148, 170, 202, 205–206, 208 Stropienė Smilingytė Marijona 202 Stropienė Stroputė Stanislava 148 Stropienė Valerija 24, 34, 144, 183, 212 Stropienė Zaboraitė Barbora 202 Stropus Albinas 148, 203–204, 206–208 Stropus Alfonsas 206, 210 Stropus Algirdas 170, 204, 206, 208 Stropus Boniventūras 202–203 Stropus Celestinas 176 Stropus Ignacas 148, 168–169, 172, 175, 202–203, 207–208 Stropus Ignacas 226 Stropus Ignas (vargonininkas) 33–34 Stropus Ignas 148, 169–171, 203, 205–207 Stropus Jonas 20–22, 39, 172, 175–176, 183, 186, 212 Stropus Juozapas 169, 175, 202–203 Stropus Juozas (Mažiavos) 148 Stropus Juozas 19–20, 22, 75, 172, 176, 181, 183 Stropus Juozas Pranciškus 20, 176, 183 Stropus Justinas 32, 148, 164, 170, 172, 175, 203, 206–208, 210 Stropus Kazimieras (Mažiavų k.) 34 Stropus Kazimieras 146, 148, 164, 170, 203, 207–208 Stropus Laurynas 202 Stropus Mykolas 202 Stropus Motiejus 202 Stropus Petras 202 Stropus Pranciškus 202–203 Stropus Simonas 202–203 Stropus Stanislovas 11, 34, 47, 99, 148, 172, 175, 203 Stropus Stasys 77, 81, 226 Stropus Valentinas 14, 77, 81, 219, 224, 226 Stropus Vincentas 202 Stropus Vladas 32, 34, 79, 83, 146, 148, 151, 164, 170, 175, 179, 203, 206–208, 210, 226 Stroputė Barbora → Saukalienė

296

Stroputė Cecilija 202 Stroputė Danutė 146 Stroputė Dominyka 202 Stroputė Elena → Simutienė Stroputė Genutė 170 Stroputė Jacinta → Vengalienė Stroputė Joana 202 Stroputė Justina 12, 19–23, 25–26, 34, 38–39, 47, 78, 82–83, 176, 178, 183, 232 Stroputė Juzefa 77, 82, 176 Stroputė Laimutė Regina 146, 207, 210 Stroputė Magdalena → Narkienė Stroputė Marija 148 Stroputė Milda → Panarienė Stroputė Nijolė → Vėlyvienė Stroputė Pranciška 202 Stroputė Rūta 33 Stroputė Severina → Žilienė Stroputė Stanislava 176 Stroputė Stanislava → Stropienė Stroputė Stanislava → Šimkienė Stroputė Zina 204, 207 Strumyla Zigmantas 117 Stuopeliai 34, 99, 111, 151, 194, 196–197 Stuopelienė Danutė 197 Stuopelienė Gagilaitė Jovita 216 Stuopelienė Karčekaitė Albina 191 Stuopelienė Salytė Barbora 78, 82, 111, 152–153, 155, 193–194, 196 Stuopelis Ignas 78, 82 Stuopelis Justinas 153–154, 196–197 Stuopelis Kazys 224 Stuopelis Kostas 56, 172, 175, 182–183, 185–186, 217 Stuopelis Pilypas 11, 190–191 Stuopelis Ričardas 216 Stuopelis Rimas 183, 185–186 Stuopelis Stanislovas 11–12, 14, 78, 82, 110– 111, 151–152–155, 157, 172, 175, 193–194, 196–197, 200 Stuopelis Stasys 219 Stuopelis Vidmantas 196–197 Stuopelytė Ieva → Salienė Stuopelytė Joana → Drakšienė Stuopelytė Stanislava (Palūščiai) 33, 152, 155 Stuopelytė Stanislava 24, 33, 78, 82, 144, 152–155, 178, 196–197 Stuopelytė Zita 78, 82 Sudmantaitė Rūta 196 Sudmantas Algis 196 Sudmantas Arūnas 196 Sudmantienė Drakšaitė Birutė 196 Sungaila Alfonsas 39 Sungailaitė Aniceta 179 Sungailaitė Domicėlė 179 Sungailaitė Stasė 179 Sungailienė Emilija 34, 179, 188 Surblaitė Justina 173 Surblaitė Mariana → Šakinienė

Sutkienė Kuzavaitė Petronėlė 227 Sutkus 168 Sutkus Antanas 227 Sutkutė Domicėlė → Grigalauskienė Swiatek Maleckaitė Gražina 114 Szlimas Jan 11, 173 Šakaitė Magdalena 173 Šakinaitė Mariana 173 Šakiniai 150, 157, 175, 233 Šakinienė Grigalauskaitė Alina 86, 189–190 Šakinienė Halina Irena 110–111, 157, 171, 193, 197 Šakinienė Kaminskaitė Birutė 197 Šakinienė Salytė Petronėlė 18, 77, 82, 86, 109, 146, 152, 171, 190–191, 196–197 Šakinienė Stonkutė Aurelija 149, 209, 212–214 Šakinienė Surblaitė Mariana 173 Šakinis Antanas 77, 82, 86, 99, 156–158, 162, 171–172, 175, 191–192, 196–197, 199 Šakinis Izidorius 86 Šakinis Jonas 173 Šakinis Juozas 86, 107, 110–111, 129, 157, 160, 171, 193, 197, 200, 213 Šakinis Justinas 76, 81, 84, 86, 146, 156, 189–190, 197, 199–200 Šakinis Kazimieras 173 Šakinis Vaclovas 86 Šakinytė Birutė → Stončienė Šakinytė Kristina 171, 193 Šakinytė Neringa 154, 157, 171, 193 Šakinytė Stasė 193, 197 Šapoka Leonas 19 Šarka Giedrius 134 Šaulytė Valerija → Stonkienė Šeduikienė Aldutė 236, 260 Šeduikis Mindaugas 260 Šeinienė Balsytė Vaida 232 Šeinius Vytautas 232 Šeputa Konstantinas 160, 167 Šerūnas 158 Šiaulienė Grigalauskaitė Stanislava 182, 189–190 Šiaulienė Stanislava 77, 82 Šimkevičius Mindaugas 34, 38, 105, 134, 241–242, 246, 249 Šimkienė Stroputė Stanislava Milda 20, 23, 146, 202, 206–207, 210 Šimkus Bronius 210 Šimkus Stasys 210 Šimkutė Elona 210 Šimkutė Lolita 210 Šipalis Vladas 13, 115 Širvinskaitė Elija 281 Širvys 161, 188 Šiškus Vladas 133 Šlapelis P. 75 Šleinienė Etzoldtaitė Emilija 159–160, 162, 188 Šleinienė Zuzana 76, 81 Šleinius Edvardas 77, 82

Šleinius Kazimieras 158, 160, 162, 188 Šleinius Leonas 160 Šleiniūtė Aleksandra → Balsienė Šleiniūtė Marcijona → Kasparavičienė Šlevas Vladas 27, 31, 55–56, 61 Šlimaitė Konstancija → Anužienė Šlimaitė Marijona 210 Šliūpas Jonas 207 Šližienė Salytė Domicėlė 75, 108, 149, 188, 192, 197 Šližius 149 Šnirienė Rasa 105, 281 Šopagienė Anastasija 48, 105–107, 114, 125, 276 Šulcas Raigedas 258 Šulcas Raigedas 67 Šulinskienė Laurinkaitė Veronika 173 Šulinskis Mykolas 173 Švambrys Norbertas 94 Tamolytė Irena → Mikalauskienė Tamošaitienė Matišaitė Zofija 173 Tamošaitis Andriejus 173 Tamošaitis Mikalojus 173 Tamošauskai 12, 155 Tamošauskaitė Birutė 218 Tamošauskas Irmantas 38 Tamošauskas Jonas 12 Tamošauskas Konstantinas 218 Tamošauskienė Petronėlė 218 Tarvydai 174 Tautgaitis Grigalius 8, 173 Tautgaitytė Marina 8, 173 Teresėlė šv. 139 Tirioškina Vilkaitė Danutė 216 Tiškevičius Aleksandras 212 Tyras Edmundas 13 Toleikytė Valdonė 281 Trimakas Gintautas 280 Turbitt Donald 135 Turbitt Patricia 135 Turskienė Gedgaudaitė Marcijona 200 Uleckas Arūnas 134 Urbonas 212 Utemiševa Edvina 92, 133, 183, 236, 243, 248 Vaičekauskaitė Bronislava 166 Vaičius Antanas 60, 129–130 Vaina Stanislovas 9 Vaineikis Paulius 41, 59, 67–68, 72–73, 105, 114, 121, 124–125, 129, 260, 270, 276 Vainienė Krišpin Kiršeinšteinaitė Elžbieta 9 Vaišvila Antanas 10 Vaitkienė Vilkaitė Stasė 216 Vaitkus 217 Vaitkus Vincas 31 Vaitkuvienė Navardauskaitė Judita 217 Vaižgantas Tumas 203 Valadka 169 Valančius Povilas 27 Valančiūtė Bronislava 163–164 Valančiūtė Stasė → Navardauskienė

Valatkaitė Neringa 40, 133, 136, 248 Valavičienė Goslovska Elžbieta 9 Valavičius Jeronimas 9 Valinskienė Vida 79, 83 Valinskis Linas 79, 82 Valiūnaitė I. 168 Valiūnas Algimantas 215 Valiūnė 154 Valiūnienė Jundulaitė Jecinta 213, 215 Valiūnienė Preibytė Rožė 215 Valužiai 172, 174 Valužienė Barbora 78, 82 Valužienė Burbienė Magdalena 144, 146 Valužienė Jasinskaitė Skolastika 145, 229 Valužis Antanas 226 Valužis Gintaras 226 Valužis Juozas 224, 226 Valužis Jurgis 226 Valužis Povilas 168 Valužis Stanislovas 11 Valužis Vytautas 226 Valužytė Birutė 145 Valužytė Danutė 226 Valužytė Ingrida 226 Valužytė Malvina 33 Valužytė Raimonda 226 Valužytė Stanislava 226 Varnelytė Stanislava → Dobilienė Varpiotienė Brazdeikytė Rožė 33, 224, 226 Vasiliauskas Juozas 13, 115 Vasiliauskas Stasys 13, 115 Vatsonas Kęstas 124 Vaurai 174 Vauras Jonas 79, 83 Vaurienė Barbora 79, 83 Vaurienė Stasė 79, 83 Vaurytė Birutė 79, 83 Veitas Stasys 139, 238, 249 Vėlyvaitė Jurgita 176 Vėlyvaitė Živilė 176 Vėlyvienė Stroputė Nijolė 176 Venckienė Jovita 68, 233, 261 Venckus 169 Venckus Sigitas 172, 175, 233 Venckus Simonas 233 Venckutė Justė 68, 233 Venckutė Ona → Salienė Vengaliai 99, 146, 161, 219, 224 Vengalienė Adelė 79, 83 Vengalienė Alčauskaitė Rozalija 218 Vengalienė Brazdeikytė Cecilija 224 Vengalienė Morta 79, 83 Vengalienė Ona 79,83 Vengalienė Simutytė Ona 215 Vengalienė Stefanija 217, 219, 223 Vengalienė Stroputė Jacinta 148, 203, 207–208 Vengalienė Vanda 223 Vengalis Alvydas 98 Vengalis Antanas 219 Vengalis Juozas 148, 207

Vengalis Justinas 215 Vengalis Kazimieras 21–22, 79, 83, 208 Vengalis Kostas 215, 223 Vengalis Stasys 215, 219 Vengalis Vincas 12, 14, 117, 172, 175, 217–221, 223 Vengalytė Adelė 215 Vengalytė Barbora 148 Vengalytė Birutė 215 Vengalytė Liuda → Dobilienė Vengalytė Stefanija 219, 223 Venskienė Butkevičienė Stonkutė Monika 209–210, 212–214 Verkienė Riminytė Sofija 180 Verkys Vaclovas 180 Verkytė Danutė → Gontienė Verkytė Zita → Žilinskienė Videika Juozas 172, 175, 179–180 Videika Zenonas 180 Videikienė Grigalauskaitė Aniceta 56, 78, 80, 82, 177, 182 174, 177–179, 185 Videikienė Riminytė Ona 179–180 Videikytė Justina → Narkienė Videikytė Petronėlė → Arienė Videikos 75, 180 Viktorinai 201 Viktorinaitė → Gusčienė Vilkaitė Aldona 216 Vilkaitė Angelė → Malinauskienė Vilkaitė Danutė → Tirioškina Vilkaitė Irena → Penikienė Vilkaitė Irutė 216 Vilkaitė Janina → Sandarienė Vilkaitė Nijolė 216 Vilkaitė Skolestika → Gagilienė Vilkaitė Stasė → Vaitkienė Vilkaitė Virginija → Eglinskienė Vilkas Alvydas 216 Vilkas Konstantinas 216 Vilkas Vidmantas 216 Vilkas Vytautas 216 Vilkienė Alčauskaitė Jadvyga 194, 197, 216 Vilkienė Simutytė Aniceta 216 Virbalis Alvydas 59, 68, 73, 124–125 Virkša Kazimieras 10, 173 Viršila Kazimieras 56 Viršilai 161 Viršilas Pranas 191–193, 230 Viršilienė Salytė Ieva 192–193, 197 Virvilas Sigitas 260 Viržintienė Danguolė 272, 281 Vitkienė Grigalauskaitė Aldona 178–179 Vitkienė Jadvyga 13 Vitkus Petras 33, 179 Vyšinskai 161 Vyšniauskas Virginijus 95 Vlasova Julia 135, 248 Vodopjanovas Linas 73, 124, 271 Voronikaitienė 179 Zaboraitė Barbora → Stropienė

297

Zenkovič Anna 114–115 Zenkovič Ivan 115 Zubielaitė Petronėlė → Salienė Zubkus Jonas 27 Zubovai 10, 27 Zubovas Dimitrijus 9 Zubovas Platonas 9 Žadvydas Modestas 138, 260, 265 Žakaitienė Stefani Katerina 7, 173 Žakaitis Mykolas 7, 173 Žebrowski Jerzy 11, 173 Žilaitė → Sakuotienė Žilakauskas Vaidas 133 Žilienė Stroputė Severina 224, 226 Žilinskai 175, 188 Žilinskaitė Domicėlė → Razmienė Žilinskaitė Eugenija 79, 82, 174, 176 Žilinskaitė Kazimiera 39, 76, 81, 177 Žilinskaitė Marytė → Daukšienė Žilinskaitė Petronėlė → Žilinskienė Žilinskaitė Vincenta 172, 175 Žilinskaitė Zuzana 172, 175 Žilinskas Alfonsas 175 Žilinskas Andrius 176 Žilinskas Ignas 172, 175–176 Žilinskas Jonas 76, 81 Žilinskas Justinas 175, 177 Žilinskas Mamertas 175 Žilinskas Petras 55, 76, 79, 81, 82, 176 Žilinskas Pranciškus 79, 82, 172, 174–176 Žilinskas Stasys 176 Žilinskas Vytautas 176 Žilinskas Vladas 180 Žilinskienė Domicėlė 76, 81 Žilinskienė Saudargaitė Stanislava 79, 82, 174, 176 Žilinskienė Verkytė Zita 144, 180 Žilinskienė Žilinskaitė Petronėlė 175–176 Žilys Vladislovas 226 Žygienė Drungilaitė Zuzana 176, 180 Žygienė Grigalauskaitė Danutė 20, 144, 146, 178–179, 231 Žygienė Julija 78, 82, 176 Žygienė Mackelaitė V. 168 Žygimantas Augustas 9 Žygus (Mažiavos) 39 Žygus Bronius 176, 231 Žygus Kazimieras 78, 82, 172, 175–176, 224 Žygus Zigmas 179 Žygutė Adelė 175 Žygutė Adolfina 176 Žygutė Rūta 179 Žukauskas Juozapas Marija 125, 238 Žulpa Simonas 56 Žūtautai 174 Žūtautaitė Salomėja → Grigalauskienė Žūtautaitė → Sakuotienė Žūtautienė Grigalauskaitė Emilija 177 Žūtautienė Stonkutė Kazimiera 211 Žvirblis P. 32

298

Geografinė rodyklė Abakai 229 Airija 196 Akmena up. 177 Aleksandravas 10–15, 20, 51, 80, 109, 111, 115, 121, 134, 145, 147, 155, 163, 166–168, 171, 179, 189, 191, 196–197, 207, 212, 214–217, 219, 224, 227, 231–233, 238 Alytus 176 Alksnėnai 9–10, 80, 189, 232 Alsėdžiai 15, 31, 55, 57, 201 Amerika → JAV Amūras up. 223 Angara up. 190, 196, 223 Anglija 196–197, 201, 214, 232 Aprilskas 181 Australija 213 Babrungas 27, 80 Babrungas up. 180 Babrungėnai 211 Bajorai 212 Baltmiškiai 10, 15, 80, 168, 171, 173, 179, 215–216 Beloje Cerkov 219 Bodaibas 14, 181, 214 Bogučianai 14, 184, 185, 190, 196, 200, 223 Budriai 192 Burbaičiai 173 Čerimšan 190 Čikaga 114, 214 Čiuželiai 80 Damanskas 223 Danija 171 Dauginčiai 181 Didieji Mastaičiai 197 Dišliai 57 Dyburiai 10–11, 158, 171, 201 Dotnuva 214 Druskininkai 134, 179 Dublinas 196 Eitučiai 15, 80, 173 Erubaičiai 80 Europa 19, 60, 131, 138, 171 Filadelfija 177 Florencija 60 Fulda 129 Gargždai 226, 231 Gaudučiai 212 Giruliai 57 Gyvakarai 55 Gondinga 9, 197, 226 Gotliavinas 190, 218–219, 223 Green Mein 139 Gromovskas 181 Grūstė 31 Gruzija 211 Gomelis 125

Gumbinė 212 Hamiltonas 214 Hanka ež. 223 Inta 56 Iranas 211 Irkuckas 14, 56, 181, 191–192 Ispanija 171 Italija 60, 94, 125 Izyk Čiuli 230 Janiseiskas 223 Japonija 169 JAV 38, 60, 125, 135, 179, 189, 191–192, 196, 201, 203, 207, 211, 214–215, 223, 226 Jenisiejus up. 190, 196 Jeruzalė 87 Juodeikiai 10, 207 Jurbarkas 226 Kaišiadorys 214 Kalnalis 56 Kalniškiai 201, 224 Kalno Grikštai 203 Kanada 95, 139, 167, 214 Kandalakša 215 Kapsūdžiai 200 Karelija 212, 223 Karklėnai 7, 15, 32–35, 51, 54, 80, 83, 174, 180, 183, 185, 188, 232, 236 Kartena 9–12, 14–15, 22–23, 26, 31–32, 47, 69, 81, 111, 146, 158, 159, 163, 167, 171, 181, 185, 189, 192, 201, 203, 210, 217, 223, 229 Kaunas 10, 60, 114, 34, 135, 171, 183, 185, 189, 192, 197, 201–202, 222, 224, 228–230, 232–233 Kaušėnai 177, 211 Kennebunkport 139 Kepurėnai 229 Kičiliai 108 Kinija 223 Kirovskas 215 Klaipėda 11, 13, 19, 38, 56, 80, 134, 138, 154, 158, 171, 176, 179, 189, 197, 202, 210, 212, 215, 219, 224–227, 229, 231 Klepsčiai 15, 26, 34, 47, 80, 189 Kontaučiai 31 Krasnojarskas 14, 56, 184, 185, 190, 196, 200, 228–230 Kražiai 56 Kretinga 9–10, 12–15, 19–20, 22–23, 38, 47, 56–57, 69, 80, 88, 94–95, 99, 105, 111, 114– 115, 121, 125, 129–130–131, 134–135, 139, 145, 154, 163, 169–170–171, 177, 179–181, 183, 188, 190, 192, 200, 202, 207, 210, 212, 214, 216, 227–230, 232, 238, 242 Kryžių kalnas 60 Kruopiai 57 Krutojaras 228, 230

Kuliai 7, 9–10, 13, 15, 20–21, 26, 31–32, 56–57, 75, 80–81, 83, 98, 115, 146, 148, 159, 169–170, 173–174, 177, 179–180, 183, 189, 200–203, 210–211, 216, 219, 223–224, 226–227, 229 Kūlupėnai 190, 196–197 Kupšiai 189, 224 Kuršo gub. 169 Kutuvis 7 Kūtuvis up. 7 Kveciai 230 Kvėdarna 167 Latvija 27, 31, 108, 180 LDK 8–9, Leipcigas 114 Lena up. 214 Lenkija 215 Lenkimai 31 Liachovičiai 9 Liepgiriai 11, 13, 15, 149, 154, 158–162, 164, 167, 188, 230, 232–233 Liepoja 108 Lietuva 5, 11–12, 19, 51, 57, 60, 75, 118, 131, 135, 138, 144, 166–167, 171, 182, 202, 210, 212, 223, 227–230 Lion 189 Lipeckas 228 Londonas 225 Lubiai 224, 226 Luokė 108 Mamiai 10–12, 15, 80, 171, 181, 189, 197 Mardosai 15, 80, 211–212 Marijampolė 134, 171 Maskva 115, 171, 189, 225 Mastaičiai 202 Mažeikiai 10, 134, 173 Mažiavos 13, 15, 26, 34, 39, 80, 82, 108, 115, 147, 174, 186, 188, 207, 227, 232 Mažoji Lietuva 188 Medingėnai 213 Medvežegorskas 223 Melburnas 213 Minija up. 7, 9, 11, 15, 19, 21–22, 27, 75, 83, 115, 118–119, 144–145, 150, 155, 158–160, 183, 188, 210, 231, 233 Mosėdis 31, 56, 213, 227 Mount Waverly 213 Mūša up. 7 Narvaišiai 14–15, 31, 34, 47, 80, 144, 159–161, 173, 180, 188, 191–192, 197, 201, 210–213, 219 Naujoji Vilnia 171 Nemakščiai 197 Nida 183 Niujorkas 139 Nyderlandai 238 Norilskas 56 Noriškiai 226 Norvegija 233

Olandija 154 Oriolo gub. 169 Padvariai 201–202, 214 Pagramantė 55 Pakarklėnai 7 Pakruojis 189 Palanga 9, 11, 31, 69, 168–169–170, 207, 226, 238 Palūščiai 152, 173, 203 Pamiškė 224 Pamūšninkai 7 Panemunė 171 Panevėžys 55, 171, 207 Papieviai 180 Parežerė 223 Paštuva 56 Patatuliečiai 7 Pensilvanija 211 Persija 211 Peterburgas 171, 179 Pievėnai 31, 55 Plateliai 31, 95, 134 Plungė 7–10, 13, 15, 19–21, 23, 26–27, 31, 38– 39, 55–57, 60, 69, 80–81, 101, 105, 108–109, 114–115, 117–118, 129, 131, 139, 154, 159, 161, 163, 169–171, 173–180, 182–183, 185, 189–191, 200–201, 203, 207, 213–214, 219, 223, 225–226, 228–229, 231–233, 239 Porciunkulė 94 Praha 171 Prancūzija 171 Priekulė 9 Prūsaliai 15, 34, 111, 197 Prūsija 10 Puidogalis 56, 80, 185 Radviliškis 134 Raseiniai 197, 233 Regensburg 114 Reketė 163 Repšaičiai 61, 215 Rietavas 15, 38, 185, 201, 214 Ryga 169 Rytprūsiai 203, 212 Rumšiškės 176 Rusija 9–10, 108, 144, 169, 215, 231 Salantai 75, 201 Santakis 13, 15, 31, 47, 80, 202, 213, 215 Sartininkai 57 Sėleniai 10, 15 Sendvaris 190 Sibiras 5, 10, 12, 14, 34, 55, 57, 111, 176, 180–182, 184, 188, 190, 192, 197, 200, 202, 207, 213, 217, 219, 223–224, 228, 230–232 Silezija 212 Siurbliai 105 Skaudvilė 57 Skuodas 39, 55, 176, 189, 227 Smilgiai 7, 212–213 SSRS 12

Stalgėnai 19, 26, 31, 55, 179 Stonaičiai 80, 177, 180 Strielka up. 196 Šakiai 233 Šateikiai 10–11, 15, 26, 31, 117–118, 145, 168, 192, 197, 233 Šaučikiai 111 Šiauliai 7, 9, 19, 181, 188, 210, 219, 226, 238 Šiemuliai 13, 80, 163, 169–170, 206–207, 211, 213–214, 219, 226–227 Šilutė 180, 210, 214 Šložiai 15, 26, 35, 47, 78, 80, 82, 174, 190 Švedija 171 Švėkšna 27 Šventoji 121, 125, 129, 227 Šventoji žemė 60, 87, 125 Talinas 179 Tatula, Tatulė up. 7 Tauragė 7, 57 Tbilisis 210–211 Telšiai 10, 15, 19–23, 26–27, 31, 38, 55, 57, 60–61, 94, 98, 105, 118, 129, 134, 160, 171, 179, 203, 226 Tilvikai 224 Tirkšliai 55 Toljatis 171 Torontas 167, 214 Trakai 9 Troškūnai 207 Tūbausiai 27, 139 Ukmergė 38, 95, 135, 138, 178 Ukraina 219 Upytė 8 Uralas 190 Utena 34, 134 Užupalis up. 7, 115, 161 Užuras 14, 228–230 Vaitkiai 11, 82, 233 Varkaliai 7, 173 Varniai 55, 215 Varšuva 108 Veisėjai 201 Velbert Neviges 21 Velikije Luki 212 Viekšniai 7 Vieštovėnai 80, 154, 196–197, 201, 210–211 Vilkaviškis 60, 214 Vilnius 5, 9, 12, 55, 105, 134–135, 171, 188–189, 212, 224, 226 Vitebskas 176 Vydeikiai 173 Vokietija 12, 21, 60, 129, 131, 135, 171, 188, 212, 214–215 Wuppertal 129 Žemaičių Kalvarija 17–18, 31, 60, 121 Žemaitija 5, 10, 86, 99, 105, 125, 135 Žlibinai 197

299

Kl-99

Klietkutė, Jolanta Pakutuvėnai: kaimo istorija / Jolanta Klietkutė. – Pakutuvėnai: VšĮ Pakūta, 2017. – 300 p.: iliustr., faks., portr. – Bibliogr. p. 282–287. – Asmenvardžių rodyklė p. 288–298. – Geografinė rodyklė p. 298–299.

Knygoje tyrinėjama Pakutuvėnų kaimo istorija nuo XVII a. iki šių dienų: pavadinimo kilmė, kaimo gyvenimas, kasdienybė, darbai, šventės, piliakalnio istorija, bažnyčios statybų istorija, atlaidų šventimas, pateiktas kapinėse palaidotųjų sąrašas, apžvelgti laidojimo papročiai, kaime ir bažnyčioje esantis kultūros paveldas, išsamiai pristatytos kaimo šeimų istorijos, atskirų asmenų biografijos, „Susitaikinimo sodybos“ bei pranciškonų vienuolyno Pakutuvėnuose įkūrimo istorijos. Leidinys gausiai iliustruotas įvairaus laikmečio nuotraukomis. Ši knyga – tai dvidešimties metų darbo vaisius. UDK 908(474.5)

Viršelyje: br. Gedimino Numgaudžio OFM nuotrauka, 2015 kovo 18 Maketavo: Jolanta Klietkutė

Tiražas 600 egz. Spausdino „Standartų spaustuvė“ Dariaus ir Girėno g. 39, Vilnius http://www.standart.lt/

ISBN 978-609-95912-0-9

9 786099 59120 9

ISBN 978-609-95912-0-9

Jolanta Klietkutė

PAKUTUVĖNAI

kaimo istorija

Jolanta KLIETKUTĖ

PAKUTUVĖNAI kaimo istorija