Šie būdai ir metodai taip pat tinka mokytis dviejų kalbų. Tada vienas ikimokyklinio ugdymo auklėtojas bendraudamas su vaiku kalba viena kalba, o kitas auklėtojas – kita kalba. Kalbos nepainiojamos tarpusavyje, frazės, žodžiai neverčiami iš vienos kalbos į kitą.
Mokydamasis negimtosios kalbos, vaikas pereina šias stadijas:
•• ••
Vaikas kalbų mokosi sėkmingiau, jei ikimokyklinio ugdymo auklėtojai ir tėvai kartu aptaria, kokių vaiko pasiekimų jie tikisi, kaip vaikas mokysis, kaip jam galima padėti, kaip sukurti tinkamą kalbinę aplinką ugdymo įstaigoje ir namuose. Jei grupes lanko dvikalbiai, daugiakalbiai ar kitakalbiai vaikai, įstaigos ikimokyklinio ugdymo
kita vaikų kalba, paveikslėlių su užrašais šia kalba. Jei grupėje mokomasi dviejų kalbų, turėtų būti įrengtos atskiros lygiavertės erdvės su priemonėmis mokytis vienos ir kitos kalbos. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dvikalbio, daugiakalbio ar kitakalbio vaiko šnekamosios ir rašytinės kalbos pasiekimai gali skirtis nuo bendro viena kalba kalbančių vaikų lygio. Be to, priklausomai nuo dvikalbių, daugiakalbių, kitakalbių vaikų kalbinės patirties, vienų vaikų pasiekimai gali būti viename žingsnyje, kitų – kitame. Pasiekimų aprašas padeda ikimokyklinio ugdymo auklėtojams nustatyti, kuriame pasiekimų žingsnyje yra konkretus vaikas ir tikslingai numatyti tolesnio jo kalbos mokymosi uždavinius. Pasiekimų aprašas taip pat leidžia ikimokyklinio ugdymo auklėtojams fiksuoti vaiko daromą pažangą šnekamosios ir rašytinės kalbos srityje. Jei vaikai ikimokyklinio ugdymo grupėje mokosi dviejų kalbų, kiekvienos kalbos pasiekimai fiksuojami atskirai. Tada nustatome, kuriame pasiekimų žingsnyje yra vaikas, kalbėdamas viena kalba, ir kuriame pasiekimų žingsnyje – kalbėdamas kita kalba. Taip pat vertinami ir rašytinės kalbos gebėjimai. Tai padeda numatyti tolesnius kiekvienos kalbos plėtojimo žingsnius bei stebėti
•• ••
nos kultūros atstovas, lengviau adaptuojasi prie kultūrinių skirtumų, jo požiūris į kitas šalis, tradici-
pradėti kalbėti šiek tiek vėliau, tačiau jų kalbos vystymasis atitinka raidos dėsningumus. Vyresni migrantai vaikai antrosios kalbos mokosi jau turėdami gimtosios kalbos pagrindus. Šeimai emigravus į kitą šalį, vaikas atsiduria kitakalbėje, kitos kultūros aplinkoje. Ši situacija kurį laiką vaikui gali kelti įtampą, todėl labai svarbu yra šiltas, artimas ikimokyklinio ugdymo auklėtojo bendravimas su juo, stengiantis suprasti visus vaiko poreikius ir į juos atsižvelgti.
14
pų, iš kitų išgirstų ir atmintinai išmoktų sakinių. Vaikas pradeda formuluoti savo paties sakinius. Pradžioje jie gali būti ne visai taisyklingi,
pažangą, nei jaunesni vaikai, tačiau pastarieji po kurio laiko juos pralenkia. Pagrindinis migrantų šeimų vaikų poreikis – būti visaverčiais darželio bendruomenės nariais. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojui svarbu padėti vaikams išlaikyti jų pirminį kultūrinį identitetą ir pratinti vaikus būti aktyviais daugiakultūrės vaikų darželio bendruomenės nariais. Kad vaikų ugdymąsi lydėtų sėkmė, patartina jautriai atsižvelgti į išryškėjusius vaikų kultūrinius skirtumus, nepamirštant, kad tautinė tapatybė susideda iš daugybės tiek išorinių, tiek vidinių bruožų: kilmės, gyvenimo būdo ir kalbos. Migrantų šeimų vaikai atsiduria jiems visiškai nepažįstamame krašte, todėl ypač svarbu užmegzti emocinį kontaktą su vaikais ir jų šeimomis, rodyti pagarbą jų gimtajai kalbai, kultūrai, tradicijoms, papročiams. Migrantų šeimų vaikų bendravimo su grupės ikimokyklinio ugdymo auklėtojais ypatybės:
••
Jau nuo pat pirmųjų vaiko atėjimo į ugdymo įstaigą dienų siekti, kad kalbos nebūtų painiojamos (nebūtų verčiama iš vienos kalbos į kitą), o galėtų formuotis kaip atskiros sistemos.
••
Dėl bendravimo su vaiku nuostatų susitaria visa ugdymo įstaigos bendruomenė. Jeigu ugdymo įstaigoje niekas nesupranta vaiko kalbos (pvz., turkų, kinų), reikėtų paprašyti vieno iš tėvų kurį laiką grupėje būti kartu su vaiku, ir, reikalui esant, padėti ikimokyklinio ugdymo auklėtojui suprasti, ką sako vaikas. Kita vertus, ikimokyklinio ugdymo auklėtojas
••
turėtų stengtis pats suprasti vaiką ir jo poreikius. Nuo pat pirmųjų dienų kalbėti su migrantų vaikais ne jo gimtąja, o grupės vaikų kalba. Vaikams sakomi žodžiai ar sakiniai ne jo gimtąja kalba padeda įsisavinti girdimą kalbą ir tai
jas, religijas, žmones daug tolerantiškesnis. Migrantai vaikai antrosios kalbos iki trejų metų mokosi lygiagrečiai su pirmąja. Dėl to jie gali
Šnekant viena kalba nejučia įsipina kitos kalbos žodžiai. Vaiko kalboje jau atsiranda trum-
Tyrimai rodo, kad vyresni vaikai, pradėję mokytis negimtosios kalbos, iš pradžių daro didesnę
Kiekvienas migrantų šeimų vaikas turi savitą kultūrinį kontekstą, kalbinį paveldą, kurį atsineša į ikimokyklinio ugdymo įstaigos grupę. Migrantų šeimos vaikas, skirtingai negu vienakalbis bei vie-
Šiuo laikotarpiu mažylis gali bendrauti gestais ir vartoti kelis naujos kalbos žodžius.
su klaidomis.
vaiko pažangą.
Kokie svarbiausi migrantų šeimų vaikų ugdymosi poreikiai?
Vėliau kuriam laikui nutyla ir nebekalba visiškai. Manoma, kad tuo metu vaiko galvoje formuojasi naujos kalbos supratimas. Kuo mažesnis vaikas, tuo ilgiau gali trukti ši stadija.
programą reikėtų papildyti jų ugdymuisi aktualiais uždaviniais, turiniu, metodais, aplinkos kūrimo principais. Jei dvikalbiai vaikai mokosi tik grupės kalbos, grupėje vis tiek turėtų būti knygelių
Šneka savo gimtąja kalba.
•• •• •• ••
vadinama „nardymu kalboje“. Bendraujant su vaikais vadinti ir rodyti daiktus, paveikslėlius kaip tam tikrų žodžių, frazių atitikmenis. Dažnai rodyti praktinį pavyzdį, veiksmus palydint žodžiais. Naudoti įvairius neverbalinės kalbos (kūno kalbos) būdus, tuo padrąsinant bei paskatinant vaiką plėtoti tolimesnius komunikavimo gebėjimus. Sudaryti galimybes grupės, kurią lanko migrantų šeimų vaikas, kalbos mokytis tėvams.
15