7.11. SKAIČIAVIMAS IR MATAVIMAS
Nors šio amžiaus vaiko sąmonėje ir randasi pirmieji skaičiaus sąvokos vaizdiniai (vaikai išmoksta skaičiuoti, susieti skaičių su atitinkamu simboliu, palyginti daiktų grupes pagal kiekį, apibūdinti
Skaičiavimas ir matavimas. Kas tai?
daikto vietą eilėje), tačiau dauguma jų turi menką supratimą apie veiksmus su skaičiais, apie ryšius tarp skaičių, didesnių už tris.
Pažinimo procesas neatsiejamas nuo sąvokų, jų ryšių, sąvokų struktūrų suvokimo, mat mūsų smegenys nuolat ieško kaip palyginti, susisteminti, apibendrinti mus pasiekiančią informaciją. Skaičiavimas – tai komponentas, kuriame kalbama apie pirmąją vaiko pažintį su skaičiaus sąvoka.
Matavimas. Ikimokykliniame amžiuje kiekvienas vaikas turėtų įgyti kuo daugiau praktinės patirties, įgūdžių palyginant, rūšiuojant, matuojant daiktus. Jei vaikas nepastebi daiktų, jų detalių skirtumų, neatpažįsta daiktų vaizdų nuotraukose, pieši-
Čia svarbūs keli aspektai:
•• •• •• ••
skaičiaus vartojimas kiekiui nusakyti (kiek?); skaičiaus vartojimas numeruoti (kelintas?); simboliai, vartojami skaičiams pažymėti; vaiko pažintinė raida taip pat neatsiejama nuo besiplečiančio vaiko suvokimo apie daiktų panašumus ir skirtumus.
Matavimo komponentas susidaro iš:
•• •• ••
niuose, neskiria erdvės ir laiko sąvokų, jo raida nėra pakankamai sėkminga.
vaiko pažinties su paprasčiausiomis geometrinėmis figūromis; daikto dydžio, dydžių santykio suvokimo; vis gerėjančio vaiko orientavimosi laike ir erdvėje.
Vaikai, kurių pažintis su erdve formuojasi sėkmingai, būdami 4–6 metų, gali:
•• •• •• •• ••
atpažinti kelias geometrines figūras; tapatinti, grupuoti, klasifikuoti daiktus pagal formą, dydį arba spalvą; sieti daiktus su jų vaizdais nuotraukose, piešiniuose; apibūdinti daiktų vietą ir padėtį kitų daiktų ar vienas kito atžvilgiu; bandyti samprotauti apie laiko tėkmę ir trukmę.
Nors šio amžiaus vaikai pradeda skirti plokštumos ir erdvės figūras (skritulį ir rutulį, kvadratą ir kubą), samprotauti apie tūrį, masę, tačiau tūrio, masės, plokštumos ir erdvės sąvokų dar
Skaičiavimo ir matavimo raiška ikimokykliniame amžiuje Skaičiavimas. Ikimokykliniame amžiuje formuojasi labai svarbios psichinės mąstymo strate-
nevartoja. Sėkmingai besiformuojančio supratimo apie skaičiavimą ir matavimą nauda vaikui
gijos, kurios naudojamos kasdieniame gyvenime įžvelgiant, nuspėjant, įvertinant galimą (tikėtiną) rezultatą. Tai amžius, kai svarbu sukaupti pakankamai matematinės veiklos patirties, kurią vėliau būtų galima panaudoti taikant, įprasminant, palyginant, apibendrinant vaiko vis didėjantį supratimą apie skaičius ir skaičiavimus. Jei vaikas nesupranta, nevartoja paprastų (praktiškų) su skaičiais ir skaičiavimu susijusių sąvokų (daug, mažai, iš viso buvo, liko, kiti nuskrido, atidavė, pasidalijo ir pan.), jo raida nėra pakankamai
•• •• ••
•• •• •• •• ••
84
Vaikas ima suprasti, kaip matematika padeda spręsti kasdienes, aktualias problemas. Matematinės kalbos įvaldymas įgalina vaiką dalytis su kitais mintimis, idėjomis apie atliekamus skaičiavimus, daikto formą ir dydį, matavimo būdus ir priemones, vietą erdvėje,
sėkminga. Vaikai, kurių skaičiaus jausmas formuojasi sėkmingai, būdami 4–6 metų, gali:
Vaikas vis geriau jaučia aplinką, erdvę.
••
judėjimo kryptį. Augantis pasitikėjimas savo jėgomis matematikoje skatina vaiko norą ir ryžtą mokytis ma-
nedidelį daiktų (realių ar pavaizduotų) kiekį apibūdinti skaičiumi;
tematikos atsakingai, atrasti, išbandyti, eksperimentuoti, tyrinėti, pažinti daiktus, jų ryšius
susieti skaičių su atitinkamu jo simboliu;
ir santykius.
palyginti nedaug daiktų turinčias grupes pagal kiekį; apibūdinti daikto vietą tam tikroje daiktų eilėje; sudėlioti daiktus tam tikra tvarka, rasti praleistus daiktų sekos narius.
•• ••
Vystosi loginiam mąstymui būdingos savybės: mąstymo nuoseklumas, pagrįstumas, tikslumas ir lankstumas. Tikėtinas sėkmingesnis mokymasis mokykloje.
85