Knyga final

žmogelį, mašinos vairuotoją, ir iš pradžių bloga darėsi, tačiau 12 km. Nueiti tokiu purvynu, taip pat maži juokai. Tat įsiropščiame į mašinos kėbulą ir , vairuotojo patarti, įsikasėme į kviečius, kad važiuojant per duobių duobes neiškristume. Vėliau įsitikinome, kad iškritimo pavojaus tikrai būta.

Prie didesnių duobių, anksčiau su kviečių sėkla pravažiavusios mašinos jau supylusios po pustonį ir daugiau gerų sėklinių kviečių. Linktelėdama į gilias provėžas ir duobes, lyg kokią auką ant stalinistinio aplaidumo altoriaus, nupila po keliasdešimt kilogramų gerų sėklinių kviečių ir mūsiškė mašina. Kol nuvažiavome iki V. Katejulio, per mašinos bortus, pagal mano paskaičiavimą, išsipylė apie 0,6 tonos sėklinių kviečių.

Sėklinių kviečių krūvos prie kelio duobių nuolatos auga ir nėra kam jų paimti. Pamažu jos, lyg žvyras, suvažinėjamos ir sumaišomos su kelio purvu. Tuo tarpu tremtiniai net vaikams duonos neužtenka Su giminėmis susitikimo aplinkybės liūdnokos, neįprastos. Per tuos keturis nesimatymo metus visi esame pasikeitę, žinoma, ne į gerąją pusę.

Vedusiųjų gyvenimas ne tiek niauriai tragiškas, kaip jaunimo, ypač merginų, kurioms tremties sąlygomis maža vilties ištekėti. Baudžiant trėmimu, jaunos merginos tai pajunta daug kartų sunkiau, negu jauni vyrai, kurie ne taip greit pajunta senėjimo kartėlį - brokavimą. Jeigu bausmės sunkumą trėmimu vedusiems laikyti vienetu, tai nevedusiems jauniems vyrams ir paaugliams jis būtų du, o jaunoms merginoms bausmė trėmimu yra mažiausia keturis kartus sunkesnė. Tai turėtų žinoti tironai, bausdami šeimas trėmimu!

Gaila žiūrėti, kaip čia kenčia ir neviltyje greit sensta jaunos doros lietuvaitės...

Bertašių šeimoje, be pačių nusenusiųjų tėvų yra du suaugę sūnūs ir duktė. Tai ir pačiomis sunkiausiomis Sibiro sąlygomis pajėgi išsimaitinti šeima. Duktė Birutė, kaip reta laiminga. Ji susirado patinkamą lietuvį vai277