Page 1


REIKIA PRAMUŠTI DAR DAUG DAUG SIENŲ. REIKIA ŽENGTI TOLIAU NEI ĮPRASTA, TOLIAU NEI RIBA, KURIĄ PRIĖJUS ĮPRASTA SAKYTI „NEĮMANOMA“. IŠBANDYTI SAVE. IŠBANDYTI KITUS. ŠIANDIEN TAI TAMSOKAS VIEŠKELIS BE KELIO ŽENKLŲ, NIEKAS NEPRAMYNĖ MUMS ŠITO KELIO. FOKUSUOJAMĖS Į ŽENGIAMĄ ŽINGSNĮ IR GALVOJAM, KUR DĖSIM KITĄ. MES NEBIJOM DUOBIŲ — ATSISTOSIM IR PASIJUOKSIM IŠ VIENAS KITO DULKĖMIS APLIPUSIŲ NOSIŲ, GAL NET IŠMUŠTO DANTIES… :) NEJUOKAUJAM. TAIP, MES NEJUOKAUJAM. JŪSŲ EKRANUOSE — ANTRAS IDIOT MAG NUMERIS. EKRANUOSE, NES MUMS DAR REIKS NUKAUTI DAUG SLIBINŲ, KAD IDIOT MAG TURĖTUMĖTE SAVO RANKOSE. JŪS, ATSIVERTĘ ŠĮ NUMERĮ, ESATE MŪSŲ KOVOS BENDRAI. ŠĮ KARTĄ DĖMESYS KRYPSTA Į MIESTUS. YRA MIESTŲ, KURIUOS VADINAM „SAVO“ — TOKIUOSE GYVENAM NE TIK UŽ NAMŲ AR OFISO DURŲ, BET IR TARP VIENŲ IR KITŲ DURŲ — MIESTO ERDVĖSE. YRA MIESTŲ, KURIUOSE VYKSTA KARAS, IR TOKIUOSE ŽMONĖS VIS TIEK NORI BŪTI LAIMINGAIS. YRA MIESTŲ, KURIUOSE KAI KURIE PAKEIČIA LYTĮ, TAIP PAT TOKIŲ, KURIE RANDASI TOLIMOSE UŽJŪRIO VALSTYBĖSE, DAR IR TOKIŲ, SU KURIAIS GALIME SUSIPAŽINTI VIRTUALIOJE REALYBĖJE, NES UŽKALBINĘ KĄ GYVAI GALIM GAUT Į AKĮ. YRA MIESTŲ, KURIUOSE NAUJININKAI VISADA BUS NAUJANAI, O PIRMIEJI GRAFFITI BUS PAPURKŠTI VILEIKOJ. „<...> IR TARP TŲ TŪKSTANČIŲ, DEŠIMČIŲ TŪKSTANČIŲ MIESTŲ YRA VIENUI VIENAS, VIENINTELIS MIESTAS, KURIS YRA TAVO, KURĮ SUSIRASTI — TAI SUSIRASTI SAVE“ (V. PAPIEVIS, „VIENOS VASAROS EMIGRANTAI“). TAI IR DAR DAUGIAU JŪSŲ LAUKIA KITUOSE PUSLAPIUOSE. JEI NUSTATAI SAVO SVAJONĖMS DATĄ, JOS TAMPA TIKSLAIS. ATSIPALAIDUOJAM.


HIP HOP MUZIKA IR KULTŪRA TIESIOGIAI LIETUVAI IR PASAULIUI KIEKVIENĄ TREČIADIENĮ 22:00 PER

www.zipfm.lt


AK

#0 1L IEP A2 01 5

IDI 24 OT IN 30 LG 42 MA IN TER PA BT+ J KU GLT I ILI 5 C 8 S Lau IA @G V AU ie. J US LTŪ 3 p F T E 6 a r O sa LIS os N MA čiū a B YVA TO TRA P RA C k Z A G U o IL. la E t ab RA CIJ IJA Ne TIRT ja pi ž At CO ors FI A T ku ė, Ko žytė linga l s M I e tė rn , kis JA as, ak S S šin ant N |+ ysi an ys o: Ph Pau kur DIZ -Nag elija Vilius oreik 3 k u d oto liu is 7 ą ė a k r AIN , # Mo Br ait 06 n a u pie t rta gra s Dru AS Šia rky uži ė, I sie 5 4 šia v ph no op 56 ng El ndi tė, kas ngr 6 y s? ini 8 Bie ilai ing enS Lu , R ida 8 3 g TEC TEN inė 6 lsk tė a N uži kas usn Pe |F ytė VER ore no Ne ė D lec 72 Sur HNO DE AC , R TI ika jau ver ak kait EB 74 SRO real LOG NC om MA itė VI da ine ė KO O I P O V J T u u IJO R PIJ OS K.C EM Ė L ald S El , Jo ŠE sk viči ART So DR UOT OM a T ing ão LIO as, ūtė NE 78 nei A S ow S Re A run a N Ca IR Eli , R RI /ID I 80 LU šven port Poly al o be UDŽI AR cie ore bra SK nga aim AI J IOT K a PR ĖJI giam s m me r nė ika l, N ILČ No on oão p AM MA OJE MA y ie na ,G da aram A | PLAT itė uno IŲ rei da D Ca G s b s a I . K L rbi os Es IN tvė A b I k IET TAI ! Me ė ar to e au . K am TI s L ČIŪ Dias LIUS aitė, rung ral, N UV Hip lom ma rdvė ti, rei e y i T T l A u B g a R a pu pk ne E -Ho an da je: a Kęs FO AC ra itė no bli itė pr s D T , t p.l as s uti OG IJO Ru Jo ias ku s n ikla AUT t iūl s G RA S T sn lan TE oti or us OR o , pa ėd om IŲ rau FIJA as, ak, ta KS L rem am as SU sly R kur Vai en TAI i a k d i s ti ben leid TIK , D imo s p a V avi ovi nd ieš en dra iny IM lė a ia cs O -

16

MI TU ĮVY ESTA ALI są KIA S Ka JA l sis ygom I Gy una tem is ven s. E ą : tru ima rdv mp s k ės as aro gid as į

8


AKTUALIJA


8

AKTUALIJA

KAUNAS.

APIE KAUNO VIEŠĄSIAS ERDVES DAŽNAI KALBAMA ŠIEK TIEK NEIGIAMU TONU, IŠSAKOMA KRITIKA DĖL „UŽSISTOVĖJUSIŲ“ PROJEKTŲ, NEĮVYKDYTŲ PLANŲ IR NEPATEISINTŲ MIESTIEČIŲ LŪKESČIŲ. TAIP, GALĖČIAU PRITARTI, KAD PARKŲ TAKAI IR SUOLIUKAI, AIKŠČIŲ GRINDINIO DANGA BEI KITI MAŽOSIOS ARCHITEKTŪROS ELEMENTAI – TAI DALYKAI, KURIUOS PASTEBIME KAS DIENĄ IR KURIE YRA ITIN AKTUALŪS KALBANT APIE VIEŠĄSIAIS MIESTO ERVES. BE TO, ŠIE ELEMETAI TURI DIDELĘ REIKŠMĘ FORMUOJANT MIESTO ĮVAIZDĮ NE TIK MIESTO GYVENTOJAMS, BET IR MIESTO SVEČIAMS. IR TAIP, TURIU PRITARTI, KAD KAUNAS ŠIUO ATŽILGIU NĖRA PAVYZDINIS MIESTAS, STAIGUS SPURTAS ŠIOJE SRITYJE KOL KAS JAM NEGRESIA. TAČIAU ŠĮ KARTĄ NORISI APŽVELGTIMIESTO VIEŠĄSIAIS ERDVES IR JŲ SITUACIJĄ KIEK IŠ KITOS PUSĖS TEKSTAS VAIDOS VENCKUTĖS-NAGĖS


9

« Darbas Vilniaus g. požeminės perėjos galerijoje Kaune

ERDVĖS Birželio mėnesio pradžioje Kaune vyko atvira diskusija „Viešoji erdvė - formuojama tapatybė“, kurios metu pranešėjai ir kiti diskusijos dalyviai bandė atsakyti į klausimą, ar viešoji erdvė formuoja tapatybę, ar vyksta atvirkštinis procesas. Aktyviai buvo diskutuota temomis, kas turi ir gali kurti miesto viešąsias erdves ir kas, kokiais būdais turi kurti ryšį tarp šių erdvių ir jos lankytojų bei kiek kiekvienas iš mūsų turime prisiimti

atsakomybės viešųjų erdvių formavime. Vieningo atsakymo nėra ir negali būti, tačiau yra aišku, kad geros valios pastangomis kiekvienas esame pajėgus formuoti ir kurti mus supančias erdves. Tad šį kartą ir norisi apžvelgti Kauno viešąsias erdves iš individualių iniciatyvų perspektyvos. Žinoma, visoms iniciatyvoms ir projektams apžvelgti prireiktų tęstinio serijinio leidinio, bet pradėkime nors nuo kelių.

ATVIRA ERDVĖ MENUI NEMUNO KRANTINĖJE Kauno gatvės meno festivalis NYKOKA aktyviai veikia viešųjų erdvių formavime ir tobulinime siekdami apkamšyti miestą spalvomis, atkreipti dėmesį į viešųjų erdvių problemas ir padėti suprasti kiekvieno iš mūsų vaidmenį miesto kūrimo procese. Vienas iš festivalio pasiektų rezultatų yra

«

AR SAVO MIESTU RŪPINAMĖS KAIP SAVO NAMAIS? KLAUSIMAS ATVIRAS IR DISKUTUOTINAS, BET, SAKYČIAU, ITIN AKTUALUS. SAVO NAMUS DAŽNAS PUOŠIAME, STENGIAMĖS, KAD TEN BŪTŲ PATOGU IR JAUKU GYVENTI, O KAS NUTINKA PRAVĖRUS JŲ DURIS? GYVENAME, DIRBAME AR MOKOMĖS IŠPUOSELĖTOSE UŽDAROSE ERDVĖSE, O VISA KITĄ, KAS LIEKA TARP TO, YRA VIEŠOJI ERDVĖ.


10

birželio mėnesį Kaune paskelbta pirmoji vieša ir atvira erdvė kiekvieno kūrybai. Nemuno krantinėje po M. K. Čiurlionio tiltu esanti 6 metrų aukščio

ŠIOJE VIETOJE NUO 8 VAL. RYTO IKI 22 VAL. VAKARO LEIDIMŲ PIEŠTI NEREIKIA, TAIP PAT, KAIP IR NEREIKIA DERINTI PIEŠINIŲ ESKIZŲ ir 2200 kvadratinių metrų ploto siena atsivėrė kiekvieno eksperimentams, treniruotėms, dirbtuvėms ir tiesiog geram laikui praleisti šalia upės. Šioje vietoje nuo 8 val. ryto iki 22 val. vakaro leidimų piešti nereikia, taip pat, kaip ir nereikia derinti piešinių eskizų. Idėjos iniciatoriai skelbia: „Kviečiame ateiti, kurti, tobulėti savo kūryboje! Tai gatvės meno

darbinė erdvė. Tikimės, kad prie šios iniciatyvos prisijungs ir tobulės ne tik graffiti menininkai, bet ir visi žmonės, kurie nori išmokti piešti ant pastatų. Gatvės kultūroje egzistuoja tam tikros taisyklės. Tarsi nepagarba yra užpiešti kitą darbą, ypač jei tavo yra prastesnis. Tačiau čia yra darbinė siena. Jeigu ketinate užpiešti ant viršaus jau esančio piešinio, rekomenduojame pasirinkite kuo senesnį kūrinį bei gerbti vienas kito piešinius. Tai yra eksperimentų siena ir mes patys proceso nereguliuosime. Aišku, norėtume skatinti, kad tai būtų ne penkių minučių darbas ir tikimės, kad atsiras tokių žmonių, kurie norės save išreikšti.“ Ši erdvė ir joje atsirasiantys kūriniai ne tik nuspalvins miestą ir įkvėps jam gyvybės, bet ir atgaivins viešąją erdvę. Piešiniai taps naujais traukos objektai bei įsimintinais ir gyvybingais miesto žymekliais.


11

Vilniaus g. požeminė perėja senamiestyje − vieta, kuri jau antrus metus tapo atvira lauko fotografijos galerija. Didžiulėms fotografijoms su užfiksuotomis miesto gyvenimo akimirkomis papuošus jos sienas, požeminė perėja tapo lankomiausia Kaune meno galerija, per dieną sulaukiančia tūkstančių lankytojų. Fotografijų ekspozicija viešojoje erdvėje suteikia galimybę laiko stokojantiems nors trumpą akimirką pasijausti kaip tikroje galerijoje ir pasigrožėti menu savo kasdieninėje aplinkoje.

LAUKO GALERIJA DARO ESTETIŠKAI TEIGIAMĄ ĮTAKĄ PAČIAI ERDVEI, NES BE DIDELIŲ RENOVACINIŲ PROJEKTŲ LABAI PAGYVINO GANĖTINAI APŠNERKŠTĄ VIEŠĄ VIETĄ

Be to, ši lauko galerija daro estetiškai teigiamą įtaką pačiai erdvei, nes be didelių renovacinių projektų labai pagyvino ganėtinai apšnerkštą viešą vietą, kurią dabar daug maloniau kasdien praeiti tiems tūkstančiams miestiečių ir miesto svečių.

PROJEKTAS „DUOK PENKIS“ Miestas pilnas viešųjų erdvių, įrengtų pagal architektų ir urbanistų parengtus projektus. Dėl to mus supančios erdvės dažnai yra funkcionaliai patogios ir estetiškai patrauklios. Tačiau ne visi architektūriniai sprendimai apima ir atsižvelgia ir į socialines viešųjų erdvių funkcijas, kurios skatintų tarpusavio ryšius ir aktyvų bendravimą. Šiuo klausimu į viešąsias erdves vėl įsilieją privačios iniciatyvos, kurios stengiasi papildyti ir patobulinti ten jau sukurtas infrastruktūras. Projektas „Duok PENKIS“ įgyvendintas archi-

«

Norvegų ir lietuvių menininkų jungtinis darbas atviroje kūrybai erdvėje Nemuno krantinėje

«

Menininkų iš Norvegijos (Teg, afk ir Benjamin Vinkel) darbas atviroje kūrybai erdvėje Nemuno krantinėje

«

VILNIAUS G. POŽEMINĖS PERĖJOS GALERIJA


AKTUALIJA

«

Didelio formato piešinys ant sienos Mariaus Skrupskio darbas Kaune ant namo adresu Perkūno al. 3a

«

12

tekto Igno Talako miesto gyventojų mėgstamoje pasivaikščiojimų zonoje – Sanatakos parke. Tai simbolinė 194-ių žingsnių trasa paminint Kauno „Žalgirio“ krepšinio ekipos istorijos pradžią 1944 metais. Vieta – Santakos parkas, takas, kuriame susitinka Nemunas ir Neris, kuriame susitinka kau-

niečiai bei miesto svečiai. Einant trasa, kiekvienas priešpriešiais prasilenkiantis žmogus „duoda penkis“ kitam. Idėjos autorius tikisi, kad šis ritualas ne tik vienis visus krepšinio sirgalius varžybų metu, tačiau ir suartins miestiečius, skatins šypsotis, bei atvers galimybę užsimegzti naujoms pažintims.


13

VYTENIO JAKO „KIEMO GALERIJA“ Menininkas Vytenis Jakas jau kuris laikas kuria ir puoselėja „Kiemo galeriją“, kurioje apsilankęs kas kartą gali surasti vis naujų detalių bei siužetų. „Kiemo galerija“ įsikūrusi netoli Žydų sinagogos (E. Ožeškienės g.), tarp namų, kuriuose tarpukariu gyveno daugiausia žydų šeimos.

Menininko įgyvendinamas socialinis projektas kilo dėl susirūpinimo namų ir kiemo problema, santykių tarp kiemo gyventojų trūkumo. Projektas prasidėjo nuo kiemo katino, tupinčio lange su geltonomis langinėmis ir akylai stebinčio kaimynus, kasdien išnešančius šiukšles. Atsiradus katinui, erdvė pasikeitė emociškai ir buvo sėkmingai iš-


14

AKTUALIJA

NE VISI ARCHITEKTŪRINIAI SPRENDIMAI APIIMA IR ATSIŠVELGIA IR Į SOCIALINES VIEŠŲJŲ ERDVIŲ FUNKCIJAS, KURIOS SKATINTŲ TARPUSAVIO RYŠIUS IR AKTYVŲ BENDRAVIMĄ

«

Teg ArtWorks workshopas Kaune

spręstą kiemo tvarkos problema. Taip savo kiemo erdvę tobulinantis menininkas nusprendė žaisti ant namų sienų, panaikindamas skirtį tarp namų – vidinės ir išorinės – kiemo erdvių. Palengva šis projektas išaugo į daug didesnę ir daugiau temų apimančią kūrybinę erdvę, prie kurios kūrimo geranoriškai prisideda ir kiti kiemo gyventojai. „Kiemo galerija“ – erdvė, kurioje verta apsilankyti ir pasimokyti meilės aplinkai, kurioje gyveni, ir žmogui, kuris gyvena greta. Tai gerosios patirties pavyzdys kitiems kiemams ir visam miestui, nes kiekviena erdvė pilna idėjų bei galimybių.

DIDELIO FORMATO PIEŠINIAI ANT SIENŲ Minėto Kauno gatvės meno festivalio NYKOKA komanda, norėdama sukurti realų

pokytį miesto viešosiose erdvėse, pagrindiniu savo veiklos objektu pasirinko didelio formato piešinius ant pastatų sienų. Festivalio komanda kartu su menininkais piešiniams pasirenka apleistas ar morališkai nupilkėjusias sienas ir prikelia jas naujam gyvenimui.

„MIESTO VIEŠOSIOS ERDVĖS IR YRA TAS LYGMUO, KURIS BYLOJA <...> APIE VISOS VISUOMENĖS DEMOKRATĖJIMO LYGĮ“ Kaune gatvės menas, skirtingai nuo šios meno formos beatodairiško vandalizmo prigimties, pasuko visiškai skirtinga, socialiai atsakingo profesionaliojo meno, kryptimi. Visame pasaulyje didelio formato piešiniai


15

« «

Darbai Vytenio Jako „Kiemo galerijoje“, įsikūrusioje netoli Žydų sinagogos (E. Ožeškienės g.)

sparčiai populiarėja dėl savo plačių paveikumo, pridėtinės ir išliekamosios vertės kūrimo galimybių. Savivaldybės džiaugiasi šiuolaikinio ir kūrybiško miesto įvaizdžiu, vietos gyventojai – įkvepiančia ir aktyvia aplinka, menininkai – galimybe išsakyti savo idėją viešumoje. Jau ne tik pasaulinė, bet ir Kauno patirtis rodo, jog ši meno kryptis gali ne tik estetiškai pagyvinti miesto peizažą, tačiau ir skatinti bendruomenių aktyvumą ir pilietinį atsakingumą. Tokie kūriniai ne tik nuspalvina miestą ir įkvepia jam gyvybės, bet ir atgaivina viešąsias erdves. Šie piešiniai tampa naujais traukos objektai bei įsimintinais ir gyvybingais miesto žymekliais. Atnaujintos viešosios erdvės kuria ne tik socialinę, bet ir ekonominę vertę, o tuo pačiu skatina pasikeisti ir kitus – naujomis

spalvomis nudažytos erdvės dažnai tampa visos vietovės atsinaujinimo postūmiu.

PABAIGAI NORĖTŲSI PACITUOTI ARCHITEKTĄ RIMANTĄ BUIVYDĄ, KURIS TEIGIA, JOG „MIESTO VIEŠOSIOS ERDVĖS IR YRA TAS LYGMUO, KURIS BYLOJA NE TIK APIE TŲ ERDVIŲ AR JOSE ESANČIŲ VIZUALINIŲ ŽENKLŲ, BET IR APIE VISOS VISUOMENĖS DEMOKRATĖJIMO LYGĮ“. TAIGI GALVOJE SUKASI VIENA MINTIS – GYVENAME DEMOKRATINĖJE ŠALYJE, TAD IR ELKIMĖS DEMOKRATIŠKAI. BELIEKA KIEKVIENAM IŠ MŪSŲ PRISIIMTI ATSAKOMYBĘ NE TIK UŽ SAVO GYVENAMĄJĄ ERDVĘ, BET IR VIEŠĄJĄ, TĄ, KURI PRASIDEDA VOS PRAVĖRUS BUTO DURIS.


© Artem Sheremet nuotrauka / flickr.com/photos/arrtem

16

AKTUALIJA

GYVENIMAS KARO SĄLYGOMIS: TRUMPAS GIDAS Į SISTEMĄ POKALBIS SU TARU, 27-ERIŲ JAUNUOLIU IŠ VIDUTINIO DYDŽIO UKRAINOS MIESTO VAKARUOSE. TARAS AKTYVIAI DALYVAVO PROTESTO AKCIJOSE MAIDANE, YRA SAVANORIU ATSARGINĖSE KARINĖSE PAJĖGOSE UKRAINOJE, O BE TO — VYSTO SAVO NAUJĄ TARPTAUTINĮ KŪRYBINĮ VERSLĄ


17

UKRAINA. ŽMONĖS VIS DAR TIKISI, KAD JIEMS KAS NORS PADĖS UŽUOT DARĘ KAŽKĄ PATYS, JIE VIS DAR DUODA KYŠIUS, BET KALTINA VALDŽIĄ, IR STOJA Į UNIVERSITETUS SU NULIU TIKĖJIMO, KAD BAIGĘ BUS ĮGYJĘ BENT KAŽKIEK ŽINIŲ PAPRASTAS ŽMOGUS IŠPUČIA AKIS IŠGIRDĘS TAVE KALBANT APIE TAI, KAD DABAR UKRAINOJE KURIAMI VERSLAI TURI DIDŽIULĮ POTENCIALĄ. ŽMONĖS LABAI LINKĘ DALINTIS BLOGA PATIRTIMI SU KITAIS. APIE ŽMOGIŠKĄ PATIRTĮ JIE NET NEŽINO. TAČIAU JIE ŽINO, KAD EGZISTUOJA GALIMYBĖ SUSIMAUTI — TO JIE IŠMOKSTA JAU MOKYKLOJE

TEKSTAS TARO RUSNAK KALBINO IR VERTĖ ELINGA NOREIKAITĖ Kas dedasi žmonių galvose Ukrainoje šiandien? Kaip pasikeitė jų psichologija per pastaruosius metus? Dramatiškai niekas nepakito. Tai, apie ką kalbama pastraipoje viršuje, yra sovietinės švietimo sistemos padarinys, kuriuo siekta įkišti žmogų į nesveikos, nesąžiningos visuomenės rėmus. Man Sovietų Sąjunga yra ne Sibiro žiema, ne iš plieno pagaminti motociklai ar pienas stiklo buteliuose. Sovietų

Sąjunga yra vėžys, tai sistema, kuri gyvuoja ir įsišaknija į žmonių protus netgi gerokai po to, kai pati sąjunga jau sužlugusi. Sistema, kuri veikia paprasčiausiu būdu: tėvai moko vaikus paklusti taisyklėms, mokykla moko vaikus pasiduoti, vieni išmoksta dominuoti ir engti kitus, o kiti – būti apsimetėliais. Kaip taisyklė – susituokti iki 30-ties. Bent kartą. Gauti darbą, kad taptum turtingu, parodyti tai kitiems, jei nepasisekė – emigruoti ir sugrįžti


18

AKTUALIJA

po kelerių metų vairuojant SUV (angl. k. Sport utility vehicle), vogti ir atiduoti dalį tam, kuriam esi pavaldus. Visada būti minioje ir engti tuos, kurie iš jos išsiskiria. Norint suprasti, kaip veikia sovietinė sistema, galima pritaikyti tokius sąlygos sprendimo būdus. Jūs esate NGO lyderis. Pastebite, kad vienas jūsų komandos narys turi gerus vadovavimo sugebėjimus. Ką darote? Ne, jūs nesate patenkintas, kad dabar galėsite įgyvendinti daugiau projektų. Jūs bandote to asmens atsikratyti, nes jis yra grėsmė jūsų autoritetui – geriau pasiliksite asmenis, kurie nesugeba atlikti užduočių be jūsų. Štai kodėl sovietinė sistema man neatrodo visiškai smagi. Ir mums reikia didžiuotis kovojant prieš šią sistemą, net jeigu ir teks už tai sumokėti didelę kainą, net jeigu ir daugumai ši sistema tinka – istoriją kuria ne jie, istoriją kuriame mes. Kaip šiandien atrodo tipinis Ukrainos miestas. Kas vyksta, ką veikia žmonės? Kalbant apie gyventojų mentalitetą, niekada nebuvo justi didelio skirtumo tarp sostinės ir provincijos, tačiau po revoliucijos atrodo, kad Kijevas tapo visiškai kita vieta, kaip ir kiti didesni miestai rytuose – Dnipropetrovskas ar Charkovas. Likusi Ukrainos dalis, ypač vakarinė, išliko tokia pati, kokia buvo – demotyvuota, užmiršta ir skurdi.

savo bendruomenės ateitį. Vienas nežinomas politinis veikėjas yra pasakęs: „Šiandien Ukraina yra kaip socialinis tinklas, kurį sudaro bendradarbiaujantys, motyvuoti ir jaučiantys, kad turi jėgų ir galios daryti pokyčius, žmonės. Kalba eina ne apie daugumą, o žmonių grupę, kuri yra pakankamai didelė, kad vykdytų pokyčius”. Dėl to aš esu nusiteikęs optimistiškai ir matau tik gražią mūsų laukiančią ateitį nepaisant to, kad kažkokie šikniai dabar laikinai turi galią šalyje. Vyriausybė nenori įgyvendinti pokyčių, bet socialiniai judėjimai to reikalauja ir kartais jiems pavyksta. Pradedant dabar patenkintais dizaineriai, kuriems galiausiai pavyko pakeisti Kijevo metro navigacijos sistemą, baigiant savanorių pajėgų vienetais gynybai, kurie buvo pirmieji pasipriešinę agresoriui – tuo tarpu generolai davė pavedimus tik trauktis atgal ir atiduoti teritorijas. Šiandien pažangiausi žmonės bando kurti sumanius startapus ir vystyti kūrybinius verslus, pretenduojančius į Europos ir pasaulio rinkas. Ir, be abejo, susiduria su daugybe problemų: Ukraina turi prastą reputaciją Europos verslų kontekste ir investuotojai nėra linkę bendradarbiauti su kompanijomis, įsikūrusiomis kariaujančioje valstybėje. Tas pats nutiko ir su mano nedideliu tarptautiniu verslu – susidūriau su daugybe problemų teisės srityje,

ŽMOGIŠKOJI PUSĖ ĮGYJO ŽYMIAI DIDESNĘ PRASMĘ PALYGINUS SU PINIGAIS AR SOCIALINIU STATUS – IKI TOL TAIBUVO DIDŽIAUSI TIKSLAI

Grįžtant prie Kijevo ir kitų didesnių miestų, pripažįstu, ten pasiekta kritinė žmonių masė – protingi, progresyvūs žmonės, pasirengę investuoti savo laiką, o kartais netgi ir rizikuoti savo pačių gyvenimais, kad kurtų geresnę

apskaitoje, muitinės ir mokesčių inspekcijose; darbuotojai paprasčiau nenutuokia, ką jie turėtų tokiais atvejais daryti, nes, regis, tokio verslo atvejų pasitaiko itin retai. Vis dėlto, visos kliūtys yra įveikiamos, ir kelias į sėkmę nėra


19

ŠIANDIEN PAŽANGIAUSI ŽMONĖS BANDO KURTI SUMANIUS STARTAPUS IR VYSTYTI KŪRYBINIUS VERSLUS, PRETENDUOJANČIUS Į EUROPOS IR PASAULIO RINKAS. IR, BE ABEJO, SUSIDURIA SU DAUGYBE PROBLEMŲ lengvas, kad ir apie kurią šalį bekalbėtume. To paties negalėčiau pasakyti apie kultūrą. Atrodo, daugelis gabių žmonių pasirinko verslą ar karinę tarnybą, o kultūros vadybos – niekas. Yra daugybė meno iniciatyvų didesniuose miestuose, tačiau mažesni miestai – visiškai tušti. Kad vystytų kultūrą, ukrainiečiams reikia bendradarbiauti, o jie to nemoka. Buvo nenuostabu išgirsti paskutinius statistinius duomenis, kuriuose nurodoma, jog didžiausią rinkos dalį tarp laisvai samdomų darbuotojų IT srityje pasaulyje yra užsiėmę būtent ukrainiečiai. Freelancinimas yra logiškas protingo asmens sprendimas, kuomet jis neturi šanso tobulėti tipinėse institucijose, yra dėl to visuomenės netgi atskirtas ir nepageidaujamas. Taip freelancinimas IT ar dizaine tampa labai populiaria alternatyva, netgi protestu prieš mūsų sistemą. Ar karas atnešė kokių gerų dalykų Ukrainai ir jos žmonėms? Kuomet susiduri su bėda, dažnai iš to išeina ir gerų rezultatų. Žmonės pagaliau išmoko padėti vieni kitiems, žinios apie kare ir revoliucijos metu pasižymėjusius herojus pakeitė daugelio mąstymą. Žmogiškoji pusė įgyjo žymiai didesnę prasmę palyginus su pinigais ar socialiniu status – iki tol tai buvo didžiausi tikslai, o vairuoti 1996-ųjų Mercedes dabar kieta nebėra. Lietuvoje, skelbiant šauktinių sąrašą, visas likusias naujienas nustelbė diskusijos apie privalomąją karinę tarnybą. Ką

apie privalomąją karinę tarnybą mano ukrainiečiai? Dauguma yra prieš. Kariškiai profesionalai yra taip pat prieš privalomąją karinę tarnybą. Kai į karą išeina žmonės, turintys labai prastą supratimą apie karines taktikas, o psichologiškai nėra pasiruošę, tai dažnai pasibaigia “draugiška” ugnimi ir atsitiktinėmis mirtimis. Yra rengiama daugybė karinių mokymų nepriklausomai nuo kariuomenės, kur kiekvienas, nesvarbu, kokios lyties ar tautybės, gali progresuoti mokydamasis karo taktikos ar kaip teikti medicininę pagalbą. Tačiau šauktinių sąrašas egzistuoja ir gąsdina vyrų populiaciją labiau nei branduolinis karas. Miestuose vakarinėje dalyje matyti nusidriekusios jaunuolių eilės prie Europos šalių ambasadų – jie prašo vizų išvykti, kad išvengtų karinės tarnybos. Kaip apie studijas užsienyje ar neformalųjį ugdymą? Paprastas žmogus neturi jokių galimybių tuo pasinaudoti. „Atskleisk savo mintis, ne kūną“, – siūlo teiginį viena pažangi organizacija. Mūsų švietimo sistema, einanti sovietiniu keliu, žmones moko to, kad skleisti savo mintis yra užgaulu kitų atžvilgiu, todėl užpildyti paraišką ar parašyti motyvacinį laišką norint stoti į universitetui yra beveik neįmanoma užduotis. Be to, tikrai daug jaunų žmonių nekalba angliškai. Juokingas dalykas tas, kad jie viską supranta, bet kalbėti negali. Prisimenu savo anglų kalbos pamokas mokykloje, kur kalbėjimo pamokoms užduodavo perpasa-


© Artem Sheremet nuotrauka / flickr.com/photos/arrtem

20

AKTUALIJA

«

„Kulką buržua, mirties kilpą pareigūnams“ – užrašas ant sienos Kijeve, Maidane

koti sunkius kaip velnias Wikipedijos stiliaus tekstus apie miestus ar šalis – jų neįmanoma prisiminti, neįmanoma perpasakoti net gimtąja kalba, todėl viską pabaigus lieka paprasčiausias psichologinis barjeras kalbėti angliškai. Ar kištis į jūsų valstybės vidaus problemas yra Europos valstybių reikalas? Karo, kuris vyksta, nepavadinčiau mūsų valstybės vidaus problema. Tai globali problema ir pagrindinė konfrontacija vyksta tarp Rusijos ir pasaulio. Rusija nori ir toliau išlaikyti Ukrainos kontrolę, būti galinga jūrų laivyną turinčia valstybe, galinčia grasinti susprogdinti pasaulį atominiais povandeniniais laivais. Ir išlaikyti naftos kainas, kad turėtų iš ko išmaitinti nykstančią imperializmo idėją. Šioje konfrontacijoje mes be abejo palaikome pažangaus pasaulio idėją ir mums, netgi daugumai atsitiktinai paklaustų Ukrainos piliečių, yra visiškai nepriimtina tai, kuo Rusija laiko žmogaus teises ir laisvę. Manyje faktas,

kad Europa ir JAV yra lyg sąjungininkai mums, neiššaukia priešpriešos. Kaip mania, ko reikia, kad galėtum pasakyti „Viskas gerai, jaučiuosi laimingas gyvendamas čia ir matydamas visus laimingus žmones aplink“? Nežinau, kas yra laimė. Tai rimta filosofinė diskusija, bet noriu pasakyti, kodėl gyvenu čia, net jei visi apimti depresijos ar kvaili laimingi žmonės ir verčia mane kartais norėti dingti kur nors toli. Buvimas Maidane ir suvokimas, kad išties visai nedaug žmonių pakeitė istoriją, manyje sukėlė atsakomybės jausmą, nes manęs čia reikia, ir dalykai, kuriuos čia darau, galbūt neatneš gerovės visai šaliai, bet gal bent įkvėps ką nors dideliems darbams ateityje – tai mane padarys laimingesniu nei pagulėjimas paplūdimyje dažniau ar daugiau pinigų sąskaitoje. Tarai, ačiū už prasmingą pokalbį.


21


INTERVENCIJA


INTERVENCIJA

© Robert Croma nuotrauka / flickr.com/photos/croma

24

TEKSTAS JOLANTOS LENKEVIČIŪTĖS

1996 M., SMEGENŲ TYRINĖTOJAS ARTHURAS ARNOLDSAS PATVIRTINO, KAD HORMONAI DARO ĮTAKĄ SMEGENŲ VYSTYMUISI IR JOG SUVOKIMAS APIE SAVO LYTĮ IR KOKIOS LYTIES ATSTOVU SAVE PRIIMI SUSIFORMUOJA DAR NEGIMUS, MOTINOS ĮSČIOSE. TRANSSEKSUALUMAS — TAI KAI ŽMOGUS JAUČIASI ESANTIS PRIEŠINGOS LYTIES ATSTOVU NEGU KAD GIMĖ.

TRANSSEKSUALŪS ASMENYS MIELIAU RENKASI PRIEŠINGOS LYTIES RŪBUS, JŲ MANIERA GALI PASIRODYTI KIEK KITOKIA NEI ĮPRASTA IR T. T. ATRODO, KAS ČIA TOKIO? TAČIAU EGZISTUOJA IR KITA MEDALIO PUSĖ — TRANSFOBIJOS APRAIŠKOS. DISKRIMINACIJA, PATYČIOS, SMURTAS, PERSEKIOJIMAS, NEPAGARBA — TAI, SU KUO TRANSSEKSUALAI SUSIDURIA KASDIEN


25

«

© Sabelo Narasimhan nuotrauka (The Opportunity Agenda) flickr.com/photos/opportunityagenda/

Laverne Cox (kairėje) ir CeCe McDonald

atsiskleisti bei parodyti save, supažindinti kitus. Trans bendruomenė Jenner pasitiko plačiai išskėstomis rankomis. Tačiau kaip ir reikėjo tikėtis, nemaža dalis žmonių buvo nusiteikę priešingai.

TRANSFOBAI TIKI, KAD TRANSSEKSUALUMAS PERDUODAMAS, IR BIJO „UŽSIKRĖSTI“ ŠIA PSICHINE LIGA

Socialiniuose tinkluose vilnijo „Kaip tai jis dabar yra ji? Taigi gimė vyru“, „Vis tiek kreipsiuosi į jį „juo“ ir panašūs komentarai. Transfobija nėra retas atvejis, yra begalė prielaidų, kurios lemia jos atsiradimą. Dažniausiai tai susiję su nesugebėjimu priimti žmogaus tokio, kokiu jis

«

Ryte atsikeli, ir jauties tarsi „iškritęs“. Arba iš mėnulio, arba iš medžio. Visą dieną kankina irzlumas, tad klaidžioji miesto gatvėmis ir jauties tarsi ne savam kaily. O ar įsivaizduoji kas būtų, jei taip jaustumeis kasdien? Kasdien lyg ne savo odoj, kasdien lyg kažkas blogai. Miglotai, tarsi pro rūką matytum aplinkinius, o svarbiausia – save, kadangi į veidrodį nė nesinorėtų pažvelgti. Panašiai ir jaučiasi transseksualūs asmenys. 2015 m. birželio mėnesį per pasaulį garsiai nuvilnijo Caitlyn Jenner ir jos fotosesija bei interviu „Vanity Fair“ žurnalui. Caitlyn Jenner (taip pat žinoma kaip Bruce Jenner, Olimpinių žaidynių dalyvis ir žinomas sportininkas), kurią fotografavo žymioji Annie Leibovitz, nuotraukos papuošė „Vanity Fair“ žurnalo viršelį. Caitlyn teigė, jog fotosesija bei pokalbis buvo premjera „jai“ kaip transmoteriai


INTERVENCIJA

„KAIP TAI JIS DABAR YRA JI? TAIGI GIMĖ VYRU“, „VIS TIEK KREIPSIUOSI Į JĮ „JUO“. TRANSFOBIJA NĖRA RETAS ATVEJIS

Kalbant apie „sugadintus“ asmenis, neretai minimas Shiloh Jolie-Pitt vardas, teigiama, jog garsenybėmis esantys tėvai neprižiūrėjo dukros, skyrė nepakankamai dėmesio, tad jos suvokimas išsikreipė. Brado Pitto bei Angelinos Jolie dukra, Shiloh, teigė norinti, kad į ją būtų kreipiamasi „John“ vardu, mielai dėvi kostiumus bei kaklaraiščius. Angelina Jolie teigia nenorinti riboti savo vaikų ir leidžianti jiems save išreikšti taip, kaip jie to nori. Tačiau transfobų tarpe dažnai galime išgirsti pasisakymų apie tai, kad visos Holivudo žvaigždės „sugadintos“, leidžia vaikams daryti ką nori, teigia, jog vaikai tinkamai neprižiūrimi. Kitos transfobijos priežastys yra baimė, diskomfortas, teigiama, jog tai nenatūralu arba tai tik tam tikra gyvenimo fazė. Istoriškai, transseksualumas, kaip beje ir homoseksualkumas, buvo laikomi

psichine liga, tačiau ir šiomis dienomis nemaža dalis asmenų tam pritaria. Transfobai tiki, kad tai perduodama, ir bijo „užsikrėsti“ šia psichine liga, jaučia grėsmę savo pačių identitetui, bijo būti „paversti kitokiais“. Laverne Cox – amerikiečių aktorė, besifilmuojanti televizijos seriale „Orange is the new Black“, kurio dėka ir išgarsėjo. Už vaidmenį šiame seriale ji tapo pirmuoju atvirai transseksualiu asmeniu, nominuotu Primetime Emmy apdovanojimui. 2014 m. Birželio 9 d. Laverne Cox tapo pirmuoju atvirai transseksualiu asmeniu, pasirodžiusiu ant Time žurnalo viršelio. Vaikystėje ne vieną kartą nuo peštukų kentėjusi televizijos žvaigždė teigia, jog dabartinis lyčių modelis, dar vadinamas binariniu (kai skiriamos tik moteriška ir vyriška lytis bei joms priskiriami lyčių vaidmenys), neigiamai veikia mūsų visuomenę. Ji nebijo pasisakyti, jog žiniasklaida nemažai prisidėjo prie neigiamų įpročių formavimo, ypač kalbant apie patyčias. Jei patyčios tampa norma, tai norma tampa ir smurtas bei diskriminacija, o tai būtinai reikia keisti. Laverne teigia, jog reikia žmones šviesti apie lytinį identitetą ir klausimus, susijusius su LGBT bendruomene, kadangi būtent švietimo dėka žmonės tampa tolerantiškesniais. Mano nuomone, daug negatyvo ateina iš neišmanymo ar nežinojimo. Didelė dalis žmonių nesupranta arba nebando suprasti to, su kuo nesusiduria. O transseksualumas išties nėra kasdienis įvykis. Transseksualai patys labai dažnai išgyvena dėl savo identiteto, tad gana

«

nori būti, nesugebėjimas gerbti jo nuomonės. Dauguma žmonių net nesuvokia, kaip galima jaustis „kitos lyties“ nekalbant apie kitus dalykus. Nenoras įsigilinti, supratingumo ir empatijos trūkumas – visa tai prisideda gilinant transfobiją. Yra žmonių, kurie galbūt nepritaria ar nesupranta, tačiau nesėja neapykantos transseksualams. Nemaža dalis transfobų teigia, jog transseksualius asmenis kažkas „sugadino“.

«

26

Žurnalo „Vanity Fair“ viršelis su Caitlyn Jenner fotografija, fotografė – garsioji Annie Leibovitz


27

«


28

INTERVENCIJA

logiška, jog jie jaučia baimę apie tai

kalbėti arba atsiskleisti kitiems, net ir artimiausiems. Jie jaučia visuomenės spaudimą gyventi heteronormatyvų gyvenimą, nemaža dalis patys save spaudžia bandant būti „normaliais“ ir ignoruoti savo identitetą.

VISUOMENĖJE SKIRIAMOS TIK MOTERIŠKA IR VYRIŠKA LYTIS BEI JOMS PRISKIRIAMI LYČIŲ VAIDMENYS

O ką dauguma mūsų darytų, jei staiga kažkas artimas mums prisipažintų esantis transseksualus? Norėčiau tikėti, jog bandytumėm jiems pasiūlyti savo supratingumą ir palaikymą, priimdami juos tokiais, kokie jie yra. Juk tam ir yra drau-

gai bei šeima. Kiekvienas galim rėkti, kaip mums nepatinka, kaip tas žmogus vaikšto, arba kaip jis rengiasi, juk dažniausiai ir nenutylime – garsiai rėžiame grubius žodžius ar patyliukais kartu apšnekame. Dažnai nepavyksta suprasti jog a) tam žmogui mes visiškai neimponuojame b) jei neturi ką gero pasakyt, geriau išvis patylėti. Kam demonstruoti neapykantą? Neapykanta tik skatina neapykantą. Dažnai pamirštame, kad visi esame labai skirtingi, turime skirtingus pomėgius, politines pažiūras, net tikime/netikime į skirtingas esybes, tačiau neretai mėgstame į viską žiūrėti gana vienpusiškai ar net kategoriškai. Mums vis kažko pritrūksta, kad galėtumėm žengt kitą žingsnį ir tapti pakantesniais tiems, kurių suvokimas radikaliai skiriasi nuo mūsų. Įdomu, kiek laiko prireiks iki kol priaugsime prie identiteto/seksualinės orientacijos ir panašių klausimų?

«

Caitlyn Jenner fotosesijoje žurnalui „Vanity Fair“


29

1950-1993 m. Hongkonge egzistavo vienintelė moderniais laikais de facto jokios valstybės valdžiai nepavaldi teritorija – Kouluno miestas. Senos sutarties dėka miesto teritorija (buvusi karinė bazė) priklausė Jungtinei Karalystei ir ją supusio Hongkongo teisės aktai čia negaliojo. Kaip to pasekmė, miestą (teisingiau jį būtų vadinti vienu milžinišku keistos formos pastatu) ėmė kontroliuoti mafija, čia klestėjo prostitucija, narkotikai ir lošimai. Miestas taip pat pasižymėjo ypatingu tankumu – jame gyveno apie 30 tūkst. žmonių, nors plotas tesudarė vos 0,02 km (šiek tiek daugiau negu Vilniaus „Akropolis“). 1993 m., pasiekus susitarimą, miestas galiausiai buvo nugriautas, o gyventojai perkelti.

FACEBOOK.COM/PAGES/ŠIANDIEN-SUŽINOJAU/

Pasaulyje yra 14 valstybių, turinčių daugiau nei vieną sostinę. Daugiausia, net 3 sostines turi Pietų Afrikos Respublika. Vienintelės Europos valstybės, turinčios dvi sostines, yra Nyderlandai (Amsterdamas ir Haga) ir Gruzija (Tbilisis ir Kutaisis).

Kinai savo šalyje stato naują miestą be mašinų. „Didžiajame mieste“ gyvens 80 tūkst. žmonių, tris penktadalius miesto sudarys žaliosios erdvės. Jis projektuojamas taip, kad suvartotų 58 proc. mažiau vandens, jame atsirastų 90 proc. mažiau atliekų ir būtų generuojama 60 proc. mažiau anglies dvideginio negu įprastuose panašaus dydžio miestuose. Projektu kinai tikisi įrodyti, kad „ir dideli miestai gali gyventi harmonijoje su gamta“ .

#ŠiandienSužinojau «


30

INTERVENCIJA

UŽ ATLANTO: KĄ PASAKOJA PIEŠINYS ANT SIENOS? TEKSTAS IR FOTOGRAFIJOS RAIMONDOS DRUNGILAITĖS

PIEŠINIUS ANT PASTATŲ LIETUVOJE GALIME PAMATYTI GANA DAŽNAI IR KIEKVIENĄ KARTĄ PAMAČIUS PRADEDI MINTYSE GALVOTI APIE TAI KĄ NORIMA TUO PASAKYTI, KODĖL BŪTENT ČIA IR KIENO TAI MENO ŠEDEVRAS. UŽ ATLANTO, SAULĖTOJE KALIFORNIJOJE, GRAFFITI PASAKOJA SKIRTINGĄ ISTORIJĄ... KULTŪRA DARO DIDŽIULĘ ĮTAKĄ… KODĖL? ŠTAI ATSAKYMAS Į KLAUSIMĄ


31

kuri skiriasi labai stipriai nuo lietuviškojo graffiti. Kas antras pastatas mieste yra išpuoštas piešiniais. Jie visi kitoniški ir pasižymi originaliu stiliumi.

NESENIAI TEKO EXPLORINTI VIENĄ LABIAUSIAI TURISTŲ LANKOMŲ IR DAR VADINAMĄ SVAJONIŲ MIESTU – LOS ANDŽELĄ. Miestas tikrai

pribloškia savo savitumu, nes patyrinėjus kitus Kalifornijos miestus galima pamatyt daugybę jo išskirtinumų. Grįžtant prie graffiti, Los Andžele jis pasakoja istoriją,

Pradžioje Los Andželo graffiti buvo tiesiog gatvės piešėjų savęs išreiškimo būdas, po tam tikro laiko tai tapo verslu. Dauguma ispaniškojo/ meksikietiškojo stiliaus kavinių samdo profesionalius piešėjus pakeisti namo stilių, padailinti piešiniais. Kiekviena kavinė, kirpykla, šokių studija, kuri nori atkreipti dėmesį ar save pareklamuoti ne per televiziją ar spaudą, užsisako būtent tokius, kartais net su jų sfera susijusius piešinius. Tačiau viena graffiti tema užgožia daugumą… Tai − religija. Daugiau nei 50 % miesto gyventojų sudaro Meksikos, Pietų Amerikos gyventojai, kuriems religija ir šeima yra niekada neapleistinos vertybės. Dauguma graffičių ir pasakoja apie būtent šiuos krikščionis. Manau, svarbu paminėti, kad keliaujant į kitą pasaulio pusę, reikia visada pasidomėti tos šalies, į kurią vykstama, kultūra bei religija. Tai gali paaiškinti daugelį miesto ypatybių.Viena jų – Los Andželo graffiti su pavaizduotais skeletais vietoj vyrų veidų, o moterų – dar ir padailintais gėlėmis. Tai meksikiečių tradicijos. Kiekvienais metais per lapkričio pirmąją (Amerikoje


32

INTERVENCIJA


33

«

GRAFFITI DARBUOSE ATSISPINDI KULTŪROS TRADICIJA, PAVYZDŽIUI, BALTI VEIDAI GRAFFITYJE — LAPKRIČIO 1-ĄJĄ LOS ANDŽELE PUOŠIAMASI BALTAIS VEIDAIS


34

INTERVENCIJA

KITA ŽVAIGŽDŽIŲ ALĖJOS ĮŽYMYBIŲ ĮAMŽINIMO VIETA — PARDUOTUVIŲ ŽALIUZĖS

NEATSKIRIAMI RELIGINIAI ELEMENTAI, O METERŲ PUOŠIMAS GĖLIŲ ŽIEDAIS — KULTŪRINĖS TRADICIJOS DALYKAS

ILGĄ LAIKĄ BUVĘS SAVĘS IŠREIŠKIMO BŪDU, GRAFFITI TAPO VERSLU. KAVINĖS, STUDIJOS IR KIRPYKLOS SAMDO PROFESIONALIUS PIEŠĖJUS PIEŠTI ANT JŲ PASTATŲ SIENŲ


35

pasakojanti apie gyvenimą, muziką, kiną ar pomėgius. Holivudo gatvė, vadinama The Walk of Fame (liet. k. Žvaigždžių alėja) dienos metu atkreipia daugumos dėmesį į alėją, nusėtą įžymių žmonių vardais žvaigždėse. Tačiau per dienos šurmulį mažai kas pastebi kitas įžymybių įamžinimo vietas. Tai parduotuvių naktims uždaromos -apsauginės žaliuzės. Kodėl mažai kas pastebi ne vien dėl šurmulio? Na, nes šios parduotuvės atsidaro dešimtą valandą ryte, o visa šlovės spindulių

ir žvaigždžių ištroškusi minia suplūsta tik vidurdienį. Los Andželas yra nuostabus miestas, kai tikrai žinai, kur nori eiti ir ką pamatyti... Mieste pamatyti graffiti – neišvengiama. Nesvarbu, ar būsi pasiruošęs aplankyti modernaus meno muziejų, gražiausią biblioteką bei meksikiečių senamiestį – miesto graffiti nepaleis savo dvasia, ir kur tik pasuksi galvą, pradėsi galvoti: „gal tai nėra tik menas, darbas ir savęs išreiškimo būdas, o gal tai – gyvenimas?“

vyksta šventė, vadinama Halloween, kai visi persirengia mirusiaisiais, o vaikai gąsdina kitus ir kaimynų namuose prašo vaišių – saldainių) Meksikos piliečiai, dauguma jaunimas, persirengia skeletais... Moterys dėvi puošnius didelius sijonus, į plaukus segasi raudonas gėles, tiek vyrų, tiek moterų veidus puošia juodai baltas makiažas. Graffiti meistrai tai reprezentuoja piešdami šiuos atvaizdus ant pastatų. Tai mena gyventojų istoriją bei kultūrą. Bet yra ir kita piešinių dalis,


© Szpitalniak nuotrauka, „Bus station“ / szpitalniak.deviantart.com

36 INTERVENCIJA

N. .............. LAST N. ..... TEXT ...


37

Sandra

. ....................

. e in ig in op v ta r u k u si y k . a . . es . N .................... TEKSTAS LAUROS BLAŽYTĖS

........

Jeigu miestai būtų moterys, visi jie greičiausiai dalyvautų „Mis Pasaulis“ konkurse. Vilnius su savo manieromis dar ir patektų į geriausiųjų dešimtuką. „Kokios geriausios jūsų savybės?“ – klaustų komisijos nariai. „Ką galite parodyti?“ Moteris-Vilnius viliojančiai nusišypsotų ir imtų vardinti: yra Gedimino pilis, yra televizijos bokštas, yra senamiesčio gatvelės, kur nors tarp jų dar įsiterptų parama skurstantiems ir taika pasaulyje. Šią saldžią kalbelę išmokęs kiekvienas turistinis Vilniaus lankstinukas, ir žmonės su kabančiais fotoaparatais ant kaklų ir rusvais šortais iš visų pasaulio kampų kasdien atvyksta pasižiūrėti grožio konkurso. Jei aš turėčiau savo turizmo agentūrą, pasiūlyčiau atvykėliams programą, po kurios jie sužinotų, kas iš tiesų yra egzotika. Seniai maniau, kad lipant į Vilniaus troleibusus, kartu su bilietu reikėtų keleiviams pardavinėti spragėsių lyg kino teatre, o Naujininkai ar Kalvarijų turgus apskritai verti dramos teatro bilieto. „Brace yourselves,“ – sakyčiau savo turistams, - „Dabar važiuosime į rajoną.“ *** Prieš porą savaičių sėdėjau Vilniaus gilumoje ir laukiau autobuso. Iš vienos pusės pamačiau artėjant besiginčijančią porelę. Šiuose santykiuose vadeles akivaizdžiai laikė moteris: be spigaus balso ji turėjo ir kitą šaltąjį ginklą – smailius nagus, kurių autorė greičiausiai Feisbuke žinoma kaip Oksanos Geliniai Nagučiai. Tad riteriui, nešančiam „Maximos“ maišą vienoje rankoje ir kontrabandinę cigaretę kitoje, neliko nieko kito, kaip tik klausyti savo princesės. Nieko kito neliko ir man, kadangi kaip tik einant pro mane ginčas taip įsiplieskė, kad jiedu net stabtelėjo. – Aš viską pati turiu daryt, blemba! Vonią irgi jau prieš savaitę prašiau atkimšti! – Taigi sakiau, ten kažkas su vamzdynu visu blogai, o ne šiaip užsikimšę. – Tu man neaiškink, tu pastoviai su savo atmazkėm. Kai tūsint su Darium, tai pats pirmas, o kai namie kažką padaryt, tai tau visada su vamzdynais kas nors blogai! Eik tu šikt, kaip man atsibodai! – Klausyk, raminkis, gerai? Nu aš nupirksiu tą gyvatuką ir pabandysiu, bet pamatysi, niekas ten neatsikimš nuo to, reikia ten normaliai santechniką kviest ir tvarkyt.


38

INTERVENCIJA

– Nu tai nueik dabar ir nupirk šūdo nemalęs, o aš namo važiuoju. Nepraėjus nė minutei, princesė suprato, kad užsikimšusi vonia – ne didžiausia jos problema. – ***t, Armi! – šūktelėjo savo nueinančiam Romeo. – Piniginę pamečiau, ***t! Jei Armis buvo gan apatiškas aptariant buitinius klausimus, prakalbus apie dingusius pinigus, jo veidu nuslinko rūpesčio šešėlis. – Rimtai? Dar paieškok, gal kur giliai įkišai. – ***t, tu galvoji, kad aš durna? Nu juk nėra! – Tai parduotuvėj turbūt palikai. Einam atgal, pažiūrėsim. Nors porelė išbėgo ieškoti prarastų lobių, Naujininkai neleido man pernelyg nuobodžiauti. Neilgai trukus, priėjo pagyvenęs vyriškis, kurį, galėjau prisiekti, jau buvau mačiusi, o kai tamsta prakalbo, netgi prisiminiau, kur mes buvome susitikę. – Aš čia, panele, tokiu klausimu. Man dažnai netenka to daryti, tad tikrai labai nejauku, bet jau nėra kitos išeities. Aš esu nepaprastai geras meistras, ir šaltkalvis, ir suvirintojas – tokių gerų Vilniuje yra vos keli. Pripažinsiu, esu sėdėjęs, neseniai išėjau, ir niekaip nesisekė rasti darbo. Dabar radau Klaipėdoj, uoste tokį variantą, bet, žinokit, man kelių eurų trūksta bilietui. Gal jums reikia kažką pataisyt, arba žinot, kam reiktų? Man labai skubiai reikia tuos kelis eurus užsidirbt. O jei nereikia nieko pataisyt, gal šiaip tiesiog negaila būtų bent kelių centų? Istorija būtų įkvepianti, jei jau nebūčiau jos girdėjusi. Beveik tas pats, kas antrą kartą žiūrėti „The Pursuit of Happyness“. Kai prieš kokią savaitę buvau užsukusi aplankyti draugo vienoje senamiesčio krautuvėlėje, užėjo tas pats ponas ir tądien jam taip pat staigiai reikėjo išvažiuoti į Klaipėdą. Vis dėlto pliusas už pastangas, nes, nors šviežių išgertuvių pasėkmių paslėpti nepavyko nei šį, nei aną kartą, vyras vilkėjo kostiumą ir net turėjo nešiojamo kompiuterio dėklą. – Galėčiau Jus nufotografuot, įdėt į Instagramą ir parašyt jūsų istoriją, gal kas susidomės, – pasisiūliau padėti. Tačiau ponas nepanoro būti niekur įdėtas. – Žinot, prisiminiau. Čia ką tik buvo tokia ponia, kuriai vonia užsikimšus, girdėjau. Gaila, jau nuėjo kažkur, bet gal dar grįš. – Nu, žinot, tai čia kaip adatą kupetoj dabar, che che... Nu, gaila, gaila. Tai ačiū jums vis tiek, viso geriausio. Mano autobusas atvažiavo kaip tik tuomet, kai nusprendžiau, jog šiandienai mačiau užtektinai Naujininkų etiudų. Kadangi viduje kaip įprasta vyko visuotinis vilniečių sąskrydis, stovėjau pakankamai arti poros panelių, kad girdėčiau viską, ką jos kalba. Tai buvo apytiksliai pirmakursės, turinčios gerą širdį – tokią išvadą padariau nugirdusi tokį pokalbį, pagardintą marijampolietišku akcentu: – Kad nėra tokios Feisbuke, arba man neranda. Gal dar pabandysiu į grupę parašyt, kur apie rastus daiktus praneša. Žvilgtelėjau pažiūrėti, ką gi mergaitės rado. Piniginę. Viena iš jų piniginės savininko bandė ieškoti Feisbuke pagal vardą ant asmens dokumento, kurį laikė rankoje.


39

© Zewlean nuotrauka, „Maybe here is my treasure“ / zewlean.deviantart.com

Iškart pažinau šiandien jau matytus riebius kirpčiukus, nudažytus varnos juodumo spalva – taigi iš asmens tapatybės kortelės į mane žvelgė Naujininkų princesė! Jos vardas buvo Sandra, ir visi per šiandien atsiskleidę Sandros būdo bruožai signalizavo, jog socialiniuose tinkluose ją galima atrasti nebent kaip Sandrą Nesakysiu, arba geriausiu atveju kaip Sandrą Sandrutę. Bet pasakyti tai tikriausiai būtų pernelyg įžulu, tad palikau panelėms pačioms spręsti Sandros piniginės likimą. Ir nuoširdžiai ėmiau laukti savo stotelės, kol dar neatsistojo koks keleivis ir nepasiskelbė esąs visų šios istorijų herojų tėvas.

Taip nenutiko, nes juk čia ne telenovelė. Bet ir ne amerikietiškas happyending filmas. Jei visi šios istorijos herojai būtų susitikę tuo pačiu metu tuo pačioje vietoje, galėčiau papasakoti apie bent vieną parsiradusią bastūnę piniginę, vieną atkimštą vonią, vieną kelionę į Klaipėdą a.k.a. dar vieną linksmojo skysčio butelaitį, gal net vieną laimingą Arminą, nuo kurio galvos trumpam nulipo isterikė sugyventinė. Bet čia ne Holivudas. Čia aukštos klasės Naujininkų drama.


KULT的RA


42

KULTŪRA

„MES ATSPINDYS VISUOMENĖS, PURŠKIANČIOS CHROMU“


43

« We are all the same, 2012

NEREALIAI TALENTINGAS IR PASILIEKANTIS DARBUS PASKUTINEI NAKČIAI. PASIKLIAUJANTIS INTUICIJA IR PROTESTUOJANTIS PRIEŠ VISUOMENĖS STANDARTUS. CHARIZMATIŠKOJI 22-EJŲ ASMENYBĖ IŠ VILNIAUS, ŽINOMA KAIP „TREX“ AR „NOBRAND“, BET DAŽNIAUSIAI KAIP TIESIOG „TAS, KURIS PIEŠIA“. JIS — ANTROJO IDIOT MAG NUMERIO ILIUSTRATORIUS. IDIOT MAG DALINASI POKALBIU JO NAMUOSE — JAUKUMU IR KŪRYBIŠKUMU DVELKIAČIOJE STUDIJOJE SU SENAMIESČIO ŠURMULIU UŽ LANGO. KELI MOLBERTAI, DEŠIMTIS PABAIGTŲ IR NEPABAIGTŲ DROBIŲ, MARKERIŲ KRŪVA, DAR NEIŠNAUDOTI PURŠKIAMŲ DAŽŲ FLAKONAI, ALIEJINIAI DAŽAI, DARBUI PARUOŠTA PLANŠETĖ — DARBO METODAIS JIS SAVĘS NERIBOJA! POKALBIO ATOKVĖPIUOSE VARTOME NE TIK DARBŲ APLANKUS, BET IR JO MĖGSTAMŲ DAILĖS KLASIKŲ ALBUMUS KALBINO ELINGA NOREIKAITĖ


KULTŪRA

APIE POREIKĮ PIEŠTI IR PROTESTĄ Poreikį piešti jaučiau visada ir piešimas man patiko. Bet man nepatikdavo mintis, kad reikia piešti tai, „ką reikia“. Dailėje pažymiai buvo žemi – visada darbus darydavau paskutinę dieną: kai jau spaudžia subinę, tada suveikia impulsas, įsijungia intuicija, smegenys ir viską padarai labai greitai, labai gerai. Ir niekas neprisikabindavo prie darbo, bet kabinėjosi prie lankomumo: „Buvai vienoje pamokoje iš septynių“. Man atrodė beprasmiška paišyti kėdę daugiau nei valandą, norėjosi greito rezultato. Turėjau labai gerą dailės mokytoją, bet... Mokykloje visuomet liepdavo susiformuluoti, susiplanuoti, ką paišysi – aš to žiauriai nekenčiau, jausdavausi kaip suspaustas tarp keturių sienų. Man nepatiko piešti dėl piešimo, norėjau kažkokio iššūkio, kažko kito nei paišymas mokyklos suole, kažko nepatirto. Viskas pasikeitė, kai atradau graffiiti. „Jūs norit, kad aš mokykloj paišyčiau gėles? Gerai, aš tada paišysiu ant mokyklos“. Pirmasis mano papurškimas ant sienos su nitrūcha buvo 2006 metais Naujoje Vilnioje ant statybinių prekių parduotuvės „Večia“, parašiau 2Pac, nors nesu jo kažkoks didelis gerbėjas (juokiasi). Tai buvo net ne apie tai, ką aš parašiau, tai buvo apie jausmą: tarsi išsilaisvinimas, tarsi nustatyti standartai apie tai, ką ir kur turėčiau paišyti, išnyko ir man nebereikės galvoti. Ugnis, įsižiebusi tuo metu, stumia mane į priekį iki šiol. «

«

44

«

Hockey Punks, 2013

«

Dar neturintis pavadinimo, 2014/2015

Tie geresni, 2012


KULTŪRA

«

46

APIE GRAFFITI IR PERSONAŽUS Dažnai būdavo... Ištrauki naktimis iš taupyklės porą litų, parduodi senas Dragon Ball kortas, susitaupai ir perki dažų. Slėpdavau juos po sofa, turėti keturis balionus man būdavo daugiau nei užtektinai, atrodydavo, kad galimybės neribotos. Eidavau purkšt, ir net nežinodavau, kodėl tai darau, tiesiog jausdavausi laisvas. Kiti gali – ir aš galiu, viskas, visiška laisvė! Miestas – tavo žaidimų aikštelė, važiuoji truliku ir skaičiuoji tagus, matai, kad tas

žmogus vakar čia buvo, tas – užvakar, tas čia atėjo visiškai nesenai, šitas jau su šituo pykstasi – tarsi kažkoks didžiulis socialinis tinklas, tik socialesnis ir ne kompiuterio ekrane. Šiuo metu ypač jaunieji grafitiorai daugiau kariauja ant Feisbuko sienų nei ant tikro betono. Labai greitai man nebeužteko raidžių paišymo ir aš įsivėliau į charakterių paiešką. Dar kai žiūrėdavau animacinius filmukus, mėgdavau pasiimti pieštuką: animaciniai herojai kalba, kuria kažkokį veiksmą, o aš tuo metu paišau savo herojų, dalyvaujantį


«

47

šiame filmuke – hiperbolizuotai iškreiptu veidu su perspaustomis emocijomis, kurios buvo mano užgniaužtų emocijų atspindys. Aš tikiu, kad kūryba dažnai yra sielos atspindys, matyt, mano hiperbolizuota, juokingai išsprogusi siela. (juokiasi) Mama rasdavo nitrūchas ir jas atimdavo. Kitas jos žingsnis buvo toks: „Gerai, aš tau gražinu visas nitrūchas, o tu turi išplaut grindis“, ji pradėjo man netiesiogiai leisti eiti naktimis paišyti. „Aš einu miegoti pas draugą“, visas apsirengęs juodai, o jos žvilgsni tarsi sako: „Aš leidžiu,

Nuotrauka su graffiti darbais iš asmeninio albumo

bet už tai susimokėsi pats“. Ji galvojo, kad išsipiešiu ir praeis, po to pamatė, kad tai rimta. Atėjo metas, kai ji pradėjo atpažinti mano braižą: „Tai prie Žaliojo tilto nakvojai, ane? Negaila ten užpaišyt, ten gi granito plytos, d-d-d-d-d…, aš žinau, kad ištaguota buvo, bet, Kiprai, kaip tu…???“, o dar vėliau pradėjo sakyt „O, va šitas darbas… Tokių daugiau.“ (šypsosi) Taip prasidėjo paišymas ir aš labai rimtai įklimpau. Paišydavau visur, kur tik spėdavau… «


48

KULT的RA


«

49

Always Late, 2014


KULTŪRA

«

50

Musashi, 2015


51

APIE DROBES IR IŠDAVYSTĘ Kažkada radau aliejinius dažus namie, neturėjau markerio, o su tušinuku buvo jau nusibodę paišyt. Pradėjau tept ant drobės: tai yra mažesnė erdvė, galiu padaryti kažką, ko negaliu nupaišyti lauke, galiu padėt darbą į lentyną ir vėliau ištraukti, ir niekas nebus užpaišyta ant viršaus. Graffiti yra labai laikina. Drobės visada tiems, sakykim, rimčiausiems grafitiorams buvo priešas. Bet graffiti neturi nustatytų taisyklių, nėra tų, kurie teisūs, ir nėra tų, kurie klysta, gali pasakyti bet kokį teiginį, ir jis bus teisingas. Nuomonių įvairovė ir jų sakymas yra vienas iš svarbiausių graffiti principų. Kai New Yorke buvo traukinių era, sakė, kad spalvoti gražūs graffiti negali būti ant pastatų sienų, nes jie skirti traukiniams, o tie, kurie piešia ant sienų – vos ne kokie išdavikai. Po to jau galvojo, kad tikrieji išdavikai tie, kurie paišo ant drobių. Dabar, jei grafitioras kuria ant drobės, visiškai natūralus reiškinys. Išdavikai tuoj bus kažkurie kiti. Manau graffiti daug kam suteikia drąsos sulaužyti nusistovėjusius standartus ir pasakyti „ne“ taisyklėms, kurias susikūrei tik vakar ir kurių ryt jau nebebus. Manau tai padeda sukurti kažką naujo, o ne kartoti seniau atrasta.

APIE „KODĖL AŠ TAI DARAU“ IR VISUOMENĘ Kai pradėjau paišyti personažus, supratau, kad graffiti yra ne vien raidės ir kad būtent šitoj srity man įdomiausia. Nors raidžių paišymas iki dabar yra mano mėgstamiausias užsiėmimas. Nieko nėra geriau kaip išeit į lauką, pasiimti dvi nitrūchas, išsirinkti kažkokį tamsų kampą ir paišyti sieną. Vieną akimirką tu matai pliką sieną , o kitą – atsitraukęs nusišypsai piešiniui ir žinai, kad ryt gali jo nebepamatyti. Tu padarei kažką be priežasties. Jokio rimto tikslo. Aš

nežinau, ar viskas, ką mes darome, būtina turi būti paaiškinta racionaliai, galima juk negalvojant apie nieką atsiduoti savo pomėgiui, visiškai išgryninant savo mintis. Dabar Vilniaus graffiti scena, apibūdinama maždaug vienu žodžiu – chromas. Tai labiau strateginis dalykas negu spalvų pasirinkimas: chromas greitas ir užtvirtintas ginklas. Lips ant bet kokio paviršiaus, matysis ant bet kokios spalvos, greitai užsidengs ir dažai nudžius kai dar pėdos bus neataušusios. Taip pat ir mūsų visuomenė: bando prisitaikyti prie visų paviršių, stengiasi kuo ryškiau blizgėti, bet dažnai viskas atrodo tiesiog juodai balta. Menininkas yra visuomenės atspindys. Prieš teisdamas turi pasižiūrėti į visuomenę. Mūsų visuomenė ganėtinai susipisusi, manau, pažiūrėjus į Vilniaus sienas taip ir atrodo. Pas mus – vandalai, o, vat, Vokietijoj – kaip gražiai paišo! Pasižiūrėkim į standartus, į konkursus, supratimą – pasižiūrėkim į visuomenę. Graffiti reikia ne naikinti,o gydyti ir prižiūrėti. Duoti erdvių pasireikšti. Man atrodo, bet kokia gėlė be priežiūros ilgai neišgyventų ir greitai supuvusi pradėtų dvokti.

APIE BRANDUS IR COPYRIGHTUS Pačioje pradžioje man atrodė, kad iš graffiti išgyventi neišeis. Man neįdomu paišyti kažkokio eilinio vaiko Tomo, kuris mėgsta futbolą, kambario sienas. Turtingos mamos aiškina man, ką daryti jų namuose: jos yra finansininkės, jų galvoje – skaičiukai, mano galvoje spalvos, ir jos man bando paaiškint, ką ir kaip nupiešti. Nusprendžiau, kad vaikų miegamųjų paišymas ne man. Sugalvojau sukurti brendą. Tada Lietuvoje buvo gal tik vienas aktyvus brendas, negalvojau, kad visi pradės juos kepti kaip dabar. Sukūriau NObrand, norėjau nepriklausyti jokiems pavadinimams, kurti visiškai nepriklausomai. Susikūrėm su «


52

KULTŪRA

draugu Feisbuko puslapį, paleidom porą maikių, kepurių, džemperių – kažkurį laiką buvo savotiškas pokštelėjimas, bet greit pamačiau, kad sprogsta ir daug kitų. Dabar, kai yra visa krūva visokiu pusbrendžiu, manau, reikia neskubėti. Kol kas kaupiu medžiagą ir laukiu savo valandos. (juokiasi) Nusprendžiau pirmiausia apsibrėžti pats sau, kas aš būsiu. Nusprendžiau, kad visur vadinsiuosi Tas, kuris piešia. Man nereikia skambaus vardo ar slapyvardžio įsimintinomis raidėmis. Viską supaprastini iki paprasto nulio, visiška laisvė. Visi galvoja, kaip pavadinti firmą. Kam vargintis? Juk vis tiek visi žinos tik tiek, kad tu pieši... Taip atsirado NObrand ir Tas, kuris piešia, kad nebereiktų daugiau galvot. Man visuomet nuo pat vaikystės maloniausia buvo padovanot savo paveikslą kam nors kitam. Dabar čia namuose yra tik vienas pabaigtas darbas, nes jis didelis ir jo neįmanoma išnešti. Visi kiti išdovanoti su sąlyga, kad kai bus paroda, aš juos pasiskolinsiu. Nežinau, ar juos visus surasiu, bet jie pas mane ilgai neišbūna. Man patinka juos padovanot, man patinka, kai žmogus džiaugiasi, ir tokią funkciją jie ir turėtų turėt.

APIE SAVE Mane gyvenime labai veda intuicija. Klausia: „Kaip pasirenki spalvas?“ Kaip suprasti, kaip pasirenku? Imi ir… Imi! Tu nemąstai, tu iškart imi! Man visi writeriai sakydavo: „Va, tavo spalvos! Nu, linijos, raidės gal nepatinka… Bet, va, spalvos!“ Aš turėjau penkias spalvas, visų buvo po tiek ir aš turėjau kažką daryt: susiradau kažkokių tepamų dažų ir jas sumaišiau. Intuicija, aš ja visada pasitikėjau labiau nei žmonėmis.

AČIŪ TAM, KURIS PIEŠIA, KAD ĮSILEIDO MUS NE TIK Į SAVO NAMUS, BET IR PRIE SAVO KŪRYBOS BEI ASMENYBĖS. LINKIME JAM KŪRYBINIŲ ATRADIMŲ IEŠKOTI MIESTO ERDVĖSE JĮ SPALVINANT, O IŠDOVANOTAS DROBES JAU GREITAI SURINKTI Į PIRMĄJĄ PARODĄ! KVIEČIAME TO, KURIS PIEŠIA, KŪRYBĄ SEKTI SOCIALINIUOSE TINKLUOSE. • FACEBOOK.COM/TASKURISPIESIA BEHANCE.NET/TASKURISPIESIA INSTAGRAM.COM/KIPRASKURISPIESIA

« NObrand Snapback, 2013


ÂŤ

53

Zombie Nation, 2015


KULTŪRA

PAULIUS ZABORSKIS — JAUNAS FOTOGRAFAS, KURIS DAR PRIEŠ KELETĄ METŲ NET NEGALVOJO, KAD ATSIDURS TEN, KUR YRA DABAR — FOTOGRAFUOS PORTRETUS IR MADAS. „TAI ATRODĖ TAIP PAT SUDĖTINGA IR TOLIMA, KAIP NUSKRISTI IKI MĖNULIO“, — SAKO JIS ŠIANDIEN. IDIOT MAG KALBINA PAULIŲ IR DŽIAUGIASI GALĖDAMI PRISTATYTI NE TIK PORTRETUS IR MADOS FOTOGRAFIJAS, BET IR PAULIAUS JUOSTA DARYTAS GATVĖS, VIETŲ, ĮVYKIŲ FOTOGRAFIJAS, KURIAS JIS PATS ĮVARDIJA KAIP „NEKURTAS VIEŠAJAI ERDVEI“, „NETALPINTAS Į JOKĮ ŽANRĄ“, O „SKIRTAS SAVO INTERNETINIAM DIENORAŠČIUI, KURIAME NESIVADOVAUJAMA JOKIOMIS TAISYKLĖMIS IR NETAIKOMA Į KLIŠES“

« Favignana, 2014

KAIP JAUTIESI ŠIANDIENINIAM FOTOGRAFIJOS PASAULY? KOKS JIS IR KOKS TU? Kalbant apie šiandieninį fotografijos pasaulį – Lietuvoje jis šiek tiek užstrigęs. Dauguma fotografijas kuriančių žmonių leidžia publikai juos

«

54


PAULIUS ZABORSKIS PHOTOGRAPHY KALBINO ELINGA NOREIKAITĖ


57

ugdyti, tačiau turėtų būti atvirkščiai – jie turėtų ugdyti publiką. Aš stengiuosi išlikti savimi, kurti savitą braižą, parodyti kažką naujo. Anksčiau tai būdavo sudėtinga, baiminausi, kad išsiskirdamas iš minios būsiu nesuprastas – dabar tai tapo jėga, kuri veda į priekį, verčia nenuleisti rankų, kai kažkas nepavyksta.

Šarūnė, 2014 Kaunas

« Justin, 2014 Kaunas

Miestai, gatvės, architektūra – viskas gali tapti personažu, tačiau mane labiausiai domina žmogus. Žinoma, fotografuoju ir gatvę, vietas, įvykius, tačiau tai nėra fotografijos, kuriamos būtent viešajai erdvei. Šias nuotraukas fotografuoju juosta, netalpinu į jokį žanrą ir skiriu savo internetiniam dienoraščiui. Jame viską darau taip, kaip patinka, nesivadovauju jokiomis taisyklėmis, stengiuosi išvengti klišių. Tai hobis, kurio stengiuosi nemaišyti su darbu. Fotografujant žmones mane žavi bendravimas. Tai svarbiausia fotografuojant personažą. Rasi bendrą kalbą – padarysi gerą nuotrauką. Bendradarbiavimas yra būtinas. Būtent tai ir įkvepia fotografuoti, o tuščiame mieste šito pasigesčiau. Man patinka viską kontroliuoti. Negaudau „tobulo kadro“, stengiuosi jį kurti žingsnis po žingsnio.

«

«

TAVO FOTOGRAFIJŲ PERSONAŽAI – DAUGIAUSIA ŽMONĖS. VIENAM SAVO INTERVIU ESI MINĖJĘS, KAD TAVE DOMINA IR GATVĖS FOTOGRAFIJA. AR MIESTAI, GATVĖS GALI BŪTI PERSONAŽAIS? AR VIS DĖLTO JUOSE REIKIA ŽMOGAUS?


58

ÂŤ Favara, Farm Cultural Park, 2014


61

« Sicily, 2014

« Favara, 2014


62

KULTŪRA

«

Marius, 2014 Kaunas


63 AR GALIM SAKYTI, KAD MADOS FOTOGRAFAS KURIA MADĄ NE MAŽIAU NEI PATS DIZAINERIS? KAIP YRA SU KIEKVIENO ĮNAŠU? Mados fotografas kuria ne madą, o požiūrį į madą, nuotaiką. Jam svarbu gražiai pateikti modelį, drabužį, sukurti tinkamą įvaizdį. Ir dizainerio, ir fotografo įnašas yra labai svarbus. Apskritai, mados fotografija – komandinis darbas. Nors vienai grandžiai savo darbą atliekant prastai, rezultatas bus taip pat atitinkamas.

KOKIAIS BŪDVARDŽIAIS DAŽNIAUSIAI APIBŪDINI GERĄ FOTOGRAFIJĄ? Gera fotografija turi būti paprasta, transliuojanti stiprią emociją, ne per daug „nulaižyta“ techniškai.

KAIP „SEKI“ SAVO PERSONAŽUS? AR FOTOGRAFIJA NĖRA „MANIAKIŠKA“ VEIKLA? Fotografuojant labiausiai man imponuoja žmogaus perteikiama emocija, stengiuosi, kad ji atrodytų kuo natūralesnė, nuoširdesnė, nesuvaidinta. Atrenkant nuotraukas visad pirmiausia žiūriu į akis, toliau – visa kita. Iš esmės kiekvieną fotografą galima laikyti truputėlį „maniakišku“. Mes juk stengiamės matyti tai, ko nemato kiti ir stipri nuotrauka mums nebūtinai turi būti „graži“.

KĄ MĄSTAI APIE TAI, KAS TAVĘS LAUKIA, KOKIE TAVO NORAI IR AMBICIJOS? Norų ir ambicijų visada yra daug. Didžiausias tikslas – derinti keliones su darbu, tačiau prieš tai dar reikia įsitvirtinti Lietuvoje. Kol kas – dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti. Esu optimistas, tad tikiu, kad labai stengiantis kiekvienas galime pasiekti, ko norime.


64

KULTŪRA

« Irma, 2013 Kaunas Lina, 2013 Panevėžys

« WWW.PAULIUSZABORSKIS.COM FACEBOOK.COM/PAULIUSZABORSKIS INSTAGRAM.COM/PAULIUSZABORSKIS BEHANCE.NET/ZABORSKIS ZABORSKIS.TUMBLR.COM


65


TENDENCIJOS


Nuotrauka iš Gay Love Romantica socialinės paskyros Kontakte socialiniame tinkle / vk.com/zonegayromantica

68 TENDENCIJOS

SO REAL OR SURREAL


69

KOL VIENI SAVO IŠMANIUOSIUOSE TELEFONUOSE NARŠO IR MĖGAUJASI VIRTUALIU PASAULIU, BESIDŽIAUGDAMI NAUJAUSIOMIS APLIKACIJOMIS IR INOVACIJŲ TEIKIAMAIS PRIVALUMAIS, KITI NEGAIŠTA VIRTUALIEMS DALYKAMS LAIKO IR APŽIŪRINĖJA REALIUS OBJEKTUS BEI JŲ PRIVALUMUS. AŠ, ŽINOMA, NEKALBU APIE TUOS, KURIE VAIKŠTINĖJA PARKUOSE AR SENAMIESČIO SKERSGATVIUOSE, JUK KALBU APIE VIRTUALŲ MOBILIŲJŲ APLIKACIJŲ PASAULĮ. KALBU IR APIE DAUG TIKRESNĮ GYVENIMĄ VIRTUALIOJE APLINKOJE NEGU REALYBĖJE, BEVEIK IDILIŠKAI GYVENANČIUS GĖJUS. SAVAME PASAULYJE, KURIAME VIETOS HETEROSEKSUALAMS NĖARA IR NEBUS, JAUSDAMIESI SAUGŪS, JIE DRĄSIAI TIESIA RANKAS Į GEIDŽIAMUS OBJEKTUS. TIE REALŪS OBJEKTAI VIRTUALIOJE APLINKOJE, SAVAIME SUPRANTAMA, YRA JIE PATYS. NA, O MINĖTI PRIVALUMAI... PATYS SUPRANTATE. TEKSTAS VILIAUS BRUŽIKO dažniausiai susikuria dviem – Grindr ir Hornet – mobiliosiomis programėlėmis. Iš pirmo žvilgsnio, jų esmė ir veikimo principas atrodo gana lengvai nuspėjamas: kiekvienas susikuria savo profilį, pateikia norimą informaciją apie save, įkelia nuotrauką ir kas kartą atsidaręs aplikaciją pamato arčiausiai savęs mieste esančius nematomuosius, kurie kartais gali būti taip arti, kaip ir gretimas stalas bare. Tiesa, būtent toks ir yra pagrindinis tikslas – susitikti ir bendrauti akis į akį.

KAI GYVENI BEVEIK NEMATOMO ŽMOGAUS GYVENIMĄ, TOKIOS TECHNOLOGIJOS SUTEIKIA IŠSKIRTINES GALIMYBES PAMATYTI KITĄ NEMATOMĄ Be abejonės, tai idealistinis siekis, todėl (siur)realiame pasaulyje atsiranda ir daugiau galimų scenarijų. Vienas iš jų, visiškai priešingas savo išsvajotojo vienintelio paieškoms, bet tikrai ne rečiau pasitaikantis, yra paprasčiausias nuotykių ieškojimas.

«

Keistas skirtingų realybių derinys leidžia mieste nepraeiti pro tą, kurio užkalbinti nedrįstum tik dėl to, kad mūsų visuomenėje būdamas homoseksualus, niekada nežinai, ar užkalbintasis duos telefono numerį, ar į galvą. Trumpai tariant, atsiveria platus saugių galimybių laukas (siur)realiame pasaulyje. Kaip visa tai įmanoma? Už viską reikia dėkoti kosmosui. Ne, ne dėl to, kad Bažnyčia gėjus seniai išvijo, ir todėl Dievui jie padėkoti negali. Kosmosui reikia dėkoti už tai, kad jame skraido palydovai, kurie mobiliosioms aplikacijoms mūsų telefonuose leidžia nustatyti mūsų tikslią buvimo vietą. Galbūt dažnam tai atrodo saugumo ir privatumo problema, tačiau kai gyveni beveik nematomo žmogaus gyvenimą, tokios technologijos suteikia išskirtines galimybes pamatyti kitą nematomą, o kadangi požiūris, kad visus gėjus galima lengvai atpažinti ir apibūdinti kokiomis nors konkrečiomis savybėmis, yra labiau išimtis negu taisyklė, tai tokia galimybė neabejotinai padeda išvengti tikro galvos skausmo. (Siur)realų pasaulį, kuriame viskas matoma, didžioji dauguma Lietuvos gėjų


70

TENDENCIJOS

Žinoma, vieni nuotykiai apsiriboja elementariu programėlių funkcijų išnaudojimu, net neketinant vėliau susitikti kur nors bare. Todėl pasiūlymas apsikeisti nuotraukomis arba prašymas suteikti prieigą prie privačių nuotraukų profilyje pasitaiko gal net dažniau nei elementarus pasisveikinimas ir prisistatymas. Na, o tiems, kurie vis dėlto nori artimesnės pažinties, programėlės leidžia išrinktajam nusiųsti visiškai tikslią savo buvimo vietą žemėlapyje. Todėl nieko keisto, kad ir savame mieste, ir atostogų metu šios programėlės tikrai nebūna pamirštos. Priešingai, kas gali būti geriau nei tikslios koordinatės norint surasti naują gyvenimo meilę (vienai nakčiai), svetimame ir nepažįstamame mieste? Nors šios funkcijos sukuria tikrą rojų nuotykių ieškotojams ir skatina fantazuoti apie tai, ką gali pamatyti užslaptintose nuotraukose, o vėliau sutikti ir realybėje, nereikėtų nustebti, kai nusiuntęs savo, ne visai veido, nuotrauką, pastebėsi, kad esi užblokuotas. Dar kartą ačiū kosmosui ir tiems, kurie leidžia pasinaudoti jo suteikiamomis galimybėmis, už tai, kad tokia funkcija egzistuoja. Nepaisant to, kad stereotipiškai vyrams (ypač gėjams) yra klijuojamos nuotykių ir malonumų ieškotojų etiketės, dalis programėlių vartotojų

iš tiesų ieško įdomių pašnekovų, pažinčių ar galimybės kelionės metu pažinti lankomą miestą, todėl blokuoti įvairius įkyruolius gali būti tikra atgaiva, o frazės profilio aprašyme no sex offers, no face - no chat taip pat yra kasdienybė. Žinoma, blokavimo funkcija gelbsti ir tuos, kurių surasta gyvenimo meilė nesupranta, kad ji buvo tik vienai nakčiai. Taigi, bet kuriuo atveju, ši galimybė yra tikras laimėjimas. Tikriausiai tokia nematoma gėjų pasaulio

VIENAS PASPAUDIMAS IR JŪS JAU KITOJE REALYBĖJE. TOKIOJE TOLIMOJE, KAD NET NEĮSIVAIZDAVOTE GALINTYS JOJE ATSIDURTI (siur)realybė atrodo svetima, niekuo su jumis nesusijusi ir mažų mažiausiai kontraversiška? Tačiau tiems, kuriems Tinder yra ne pirmą kartą girdimas žodis, o gal ir neretai naudojama programėlė, derėtų sunerimti. Ši taip pat buvimo vietos nustatymo principu veikianti programėlė, leidžianti bendrauti su tais, kurie ant jūsų profilio (taip pat kaip ir jūs ant jų) paspaudžia Patinka, priešingai nei ankstesnės, nėra skirta specialiai

« Mobiliosios aplikacijos Hornet ir Grindr


Nuotrauka iš Gay Love Romantica socialinės paskyros Kontakte socialiniame tinkle / vk.com/zonegayromantica

71

PRAŠYMAS SUTEIKTI PRIEIGĄ PRIE PRIVAČIŲ NUOTRAUKŲ PROFILYJE PASITAIKO GAL NET DAŽNIAU NEI ELEMENTARUS PASISVEIKINIMAS gėjams. Negana to, jos veikimui reikalinga sąsaja su Facebook anketa, todėl apie gėjams vis dar dažnai svarbų anonimiškumą galima pamiršti, o apie galimybes, neištarus nė žodžio, pasidalinti nuotraukomis arba buvimo vieta, nėra ką ir kalbėti. Tačiau vietos homoseksualams čia taip pat yra. Užtenka pakeisti programėlės nustatymus ir pažymėti, kad ieškote tos pačios arba abiejų lyčių asmenų, ir visi netoliese esantieji bei pasirinkusieji identiškus nustatymus pasirodys jūsų išmaniojo telefono ekrane. Vienas paspaudimas ir jūs jau kitoje realybėje. Tokioje tolimoje, kad

net neįsivaizdavote galintys joje atsidurti. Todėl ir dar kartą padėkokime kosmosui, už tai, kad mus visus suartina! Kadangi statistika sako, kad veikiausiai esate heteroseksualus, pasistenkite nebauginti gėjų ir neskubėkite patys išbandyti minėtų programėlių, ar keisti jau turimos nustatymų, kad pamatytumėt nematomą realybę. Nors (siur) realus pasaulis gėjams ir sukuria tam tikrą saugumo jausmą, nes yra galimybė, kad jame apsilankysite ir jūs, ten jau dabar yra užtektinai vartotojų, prisidengusių saulėlydžių, vandenynų, ar miškų nuotraukomis (ir tikrai ne todėl, kad jie būtų užkietėję romantikai). Tokių, kurie užuot slapstęsi virtualioje erdvėje, galėtų tiesiog džiaugtis kosmoso teikiamomis galimybėmis. Mus visus supa tas pats globalus (siur)realus pasaulis, kuriame, tikriausiai, keisti reikia, bet tikrai ne vien programėlių nu(si)statymus. Ir tik nekaltinkite dėl visko kosmoso. •


TENDENCIJOS

LOW POLY MENAS TEKSTAS RUSNĖS DAKINEVIČIŪTĖS

TIMOTHY J. REYNOLDS BRENO BITENCOURT

goo.gl/BDmfHG • goo.gl/G1JH6u

72

goo.gl/Qdl8aw

JEIGU LIKOTE SUŽAVĖTI IR PATYS NORĖTUMĖTE IŠBANDYTI ŠIĄ ĮDOMIĄ BEI KRUOPŠTUMO IR LAIKO REIKALAUJANČIĄ TECHNIKĄ, APSILANKYKITE ČIA: GOO.GL/JAD2MS QROHLF.COM/TRIANGLIFY


73 REMIANTIS VIZUALINĖS KOMUNIKACIJOS TEORIJOMIS, KVADRATAS, APSKRITIMAS IR TRIKAMPIS – BAZINĖS VAIZDAVIMO FORMOS, KURIŲ IŠVESTINĖMIS LAIKOMOS VISOS KITOS FORMOS. Jos turi individualius bruožus, kurių suvokimas priklauso nuo asociacijų, situacijos arba pasąmonės veiklos

ypatybių. Pavyzdžiui, namo stogas, apatinės kelnaitės, gimtadienio kepurėlės – visa tai yra trikampio išvestinės. Tačiau kas gautųsi, jeigu namo stogą pabandytume sukurti ne iš trikampio, o iš trikampio, pakelto dvidešimtuoju laipsniu? Išeitų Low Poly Art. Iš pradžių Low Poly buvo skirtas 3D scenų modeliavimui

kompiuteriniams žaidimams, o visai neseniai išaugo suvokimas, jog naudojant figūras, sujungtas kraštais ir kampais, galima kurti meną. Kad mano tekstas įgautų prasmę, pakreipkite akis 35° žemyn ir patys įsitikinsite, kokius skaitmeninius stebuklus galima sukurti.

KATARINA MACUROVA goo.gl/frWcc8 • goo.gl/p9PPS4

ADRIANA CARLICOVA goo.gl/ggPIdd

DANNY JONES goo.gl/c1RGJ8


TENDENCIJOS

© Alex Briseño nuotrauka „Color Run El Paso 2013“ / flickr.com/photos/pelosbriseno

74

„SPORTUOTI PRADĖSIU NUO PIRMADIENIO, NUO PIRMOS MĖNESIO DIENOS, NUO NAUJŲ METŲ, LIKUS DVIEM MĖNESIAMS IKI VASAROS...“ — TOKIE IR PANAŠŪS PAŽADAI SAU SKLANDĖ ORE NE VIENERIUS METUS. TINKAMO KŪNO TOBULINIMO PRADŽIAI SKIRTO METO IEŠKOJIMAS BUVO TARYTUM KASDIENIS MŪSŲ RITUALAS. TAČIAU IŠAUŠO DIENA, KAI BENT KARTĄ NUO SPORTINIŲ BATELIŲ DULKES NUPŪSTI PASIRYŽO KONE KIEKVIENAS. KODĖL? KAS TAI — NETIKĖTAI VISUS UŽPLŪDUSI BŪTINYBĖ SPORTO PAGALBA GERINTI SVEIKATĄ AR NAUJOS MADOS, PASIREIŠKIANČIOS STILINGOS SPORTINĖS APRANGOS DEMONSTRAVIMU, VAIKYMASIS?


75

SPORTAS MIESTO ERDVĖJE – NEIŠVENGIAMYBĖ AR MADA? TEKSTAS KORNELIJOS MORKYTĖS

«

Sunku būtų paneigti faktą, kad sportas miesto erdvėje tapo neatsiejamu šių dienų trendu. Juk net dalis žymiųjų greitosios mados tinklų savo pavasario kolekcijas paskyrė būtent sportininkams. Parduotuvių vitrinose puikavosi sportiniai megztiniai, tamprės, bėgimo bateliai ir kita sporto fanatikams pritaikyta atributika. Tiesiog puoškis ir skriek su vėjeliu! Būtent tai miestiečiai ir padarė. „We Run Vilnius 2015“ surinko daugiau nei 7000 bėgimo entuziastų, pernai pirmą kartą Vilniuje vykęs „The Color Run“ šiemet planuoja padvigubinti dalyvių skaičių, na, o bėgiojančius miesto šaligatviais jau sunku suskaičiuoti. Tačiau bėgimas nesibaigia vien miesto gatvėmis. Socialinius tinklus užplūsta šimtai nuotraukų, kuriose nesunku atpažinti sportinę atributiką. Prieš bėgimą, po bėgimo, bėgimo metu – vaizdų apstu. Tarytum jokios nuotraukos nepaviešinęs socialiniuose tinkluose nebūsi priskirtas prie sportavusiųjų. Lyg savotiška konkurencija, varžybos „Kas atrodys geriau?“ Ar naujienų srautus užplūstantys madingi bėgikai erzina? Kažin. Juk šis mados reiškinys yra neabejotinai teigiamas. Žinoma, neaišku kiek sporto entuziastų mieste matysime krentant rudeniniams lapams. Tačiau nors kelis


TENDENCIJOS

Nuotrauka iš Ignas Bakas Bakėjus asmeninės Facebook paskyros

76

«

kartus prasimankštinti ir socialiniuose tinkluose paskelbti nubėgtų kilometrų skaičių nusprendusiam žmogui naudos yra. Aktyvų gyvenimo būdą mieste gyvenančiam, nuolat skubančiam piliečiui po dienos darbų grįžus namo atrodo, kad rutina išsiurbė visą energiją. Pasportavus grįžta gera savijauta, pagerėja nuotaika, o savo pasiekimais ir rekordais norisi pasidalinti su visu pasauliu. Tad kodėl gi ne? Didelis matomumas, savo rezultatų viešinimas tarytum įpareigoja neatsisakyti naujos veiklos, o kitus skatina tapti to dalimi. Kas žino, gal dienas prie kompiuterio leidžiantis ir aktyvaus gyvenimo visiškai nepropaguojantis žmogus pamatęs laimingus kitų veidus, įamžintus po treniruotės, įsidrąsins ir pats prisijungs prie sportuojančiųjų. Nes vis dėlto: „Jei net jie gali, kodėl aš negaliu?“ Na, o treninguoti miesto užkariautojai buriasi į gausias bendruomenes. Jau mažai ką vilioja sportas su asmeniniu treneriu užsidarius sporto salėje. Insanity treniruočių (liet. k. aukšto

Aukšto internsyvumo treniruotė su Ignu Bakėjumi Gedimino pr. Vilniaus centre

intensyvumo treniruotės) pradininkas Lietuvoje Ignas Bakėjus sako, kad norint sveikatinti tautą pirmiausia reikia sukurti vieną didelę šeimą, kuri būtų neabejinga viskam, kas veda į priekį ir skatina pozityviai mąstyti, sveikai gyventi, ryžtis svarbiems gyvenimo pokyčiams. Taigi, viena po kitos, įvairios komandos kviečia susivienyti bendram laiko praleidimui. Štai „Get Fit“ ragina jungtis į bendrus užsiėmimus „Swedbank“ terasoje ar Vingio parke. O kur dar vieši jogos užsiėmimai prie Baltojo tilto ar masiniai pasivažinėjimai dviračiais. Ir viskas čia pat – miesto centre. Galiausiai juk visi suprantame, kad turėtų būti giriami sporto rezultatai, o ne skaičiuojamas Like paspaudimų skaičius po nuotrauka, iš kurios sunku suprasti, ar žmogus iš tiesų sportavo. Tačiau nereikia pamiršti, kad žiūrint serialą apėmę panikos priepuoliai dėl mylimo herojaus likimo nėra kardio treniruotė. Tad gal tikrai – upload picture and go! •


2006 m. San Paulo miestas Brazilijoje priėmė „Švaraus miesto įstatymą“. Šis įstatymas uždraudė visiškai visas lauko reklamas. Nebeliko nieko – jokių reklaminių lentų, jokių reklamų ant autobusų, jokių plakatų ant sienų. Tai atskleidė iki tol menkai žinotas miesto problemas – pavyzdžiui, paaiškėjo, kad už kai kurių reklaminių stendų glaudėsi nelegalūs migrantai darbininkai. Be to, tai lėmė gatvės meno suklestėjimą ir galimybę patogiau grožėtis miesto architektūra.

Prieš prasidedant 2014 m. pasaulio futbolo čempionatui Brazilijoje, daug kas nuogąstavo, kad po jo daugelio specialiai šiam renginiui šalies miestuose pastatytų stadionų nebus kaip naudoti pagal paskirtį. Ir tai tapo tiesa: Brazilijos sostinėje Brazilijoje esantis stadionas dabar naudojamas kaip autobusų stovėjimo aikštelė. Kujabos mieste iškilęs stadionas tapo nesankcionuota benamių prieglauda, keliančia daug problemų vietos valdžiai. Natalio mieste esantį stadioną galima išsinuomoti vaikų šventėms ar vakarėliams.

Talino pavadinime tikėtinai slepiasi visai kita valstybė. Viena įtikinamiausių Talino vardo kilmės teorijų sako, kad šis vardas yra sutrumpinimas nuo "taani linn" - "danų miestas / pilis". Taip vietiniai estai miestą pradėjo vadinti po to, kai 1219 m. jį užėmė danai ir ten pastatė pilį.

#ŠiandienSužinojau

FACEBOOK.COM/PAGES/ŠIANDIEN-SUŽINOJAU/

77


78

TENDENCIJOS

CHRIS CONNELLY „DECIBELS FROM HEART“ 2015

DUKE GARWOOD „HEAVY LOVE“ 2015 HIATUS KAIYOTE „CHOOSE YOUR WEAPON“ 2015 JAMIE XX „IN COLOUR“ 2015

JOAN OSBORNE „RELISH“ 1995

Sakyčiau, adult poprock su vokalu, kuris primena David Bowie, savotiškai malonina ir tuo pačiu glumina – nors ne kartą bandyta (ir nurašyta) glamour žvaigždė, galbūt čia aukštybių siųstas ženklas pasitikrint iš naujo? Po to, kai sausio mėn. maloniai nustebino bluegrass bomba, kiek vėliau teko kapituliuot prieš modern blues. Subtilu, ramu, kartais ritmiškai mistiška, netgi lengvai šokama :) Gegužė priklausė netradiciniam r'n'b, o veikėjai su sunkiai rašomu ir suvokiamu pavadinimu iššaukė future soul epitetų jau prieš porą metų. Jų ginklai spjaudo kulkom, lydytom iš Erykah Badu, Foreign Exchange ir kitokių muzikinių metalų. Vietom gal sudėtingiau, bet apskritai pasiglemžia Soliniam debiute šis visai ne naujokas pasineria į kitus vandenis nei su grupe The xx, tad turim eklektišką rinkinį nuo dubstep iki linksmo bumčiko, nuo ramaus kolegės Romy balso iki afrikos ar ambiento garsų. Atrodo, jei nepatinka iškart - patiks visada. Juokauju. Nei iš šio, nei iš to atkapstytas albumas suskambėjo kaip niekad moteriškai, ilgesingai, netgi religingai. Jei pamenat hituką „One of Us“, tepasufleruosiu, jog yra geresnių gabalų, ir ne vienas

LUKĖJIMAI! MELOMANAS SIŪLO


79

LOS HIJOS DE LA MONTANA „LOS HIJOS DE LA MONTANA“ 2015

LOVE „FOREVER CHANGES“ 1967

MY MORNING JACKET „THE WATERFALL“ 2015

Asmeninis debiutas su indie latin, didžiausias pastarasis netikėtumas! Noras mokytis ispanų kalbos, jei ne įsimaišęs angliškas gabalas ir viešintis Calexico vokalas, en breve – muy buen album :)

Sako, vienas gražesnių albumų iš tos laikmečio sandūros, kai rock'n'roll, surf rock keitė psychedelic rock ir sparčiai brendo hipių judėjimas, išvirtęs tokiais legendiniais re(n)giniais kaip Summer of Love ‘67 ir Woodstock ‘69. Ir nieko nebepridursi, nebent retorinį klausimą sau, kodėl tarp bitlų, cepelinų,pinkfloidų, rolingų, dorsų paauglystėj neteko čiupinėt šito brangakmenio?

Tarkim, tiesiog patikėjau jais, ir dar tas malonus balsas, ir u-u-u...

NOVELLER „FANTASTIC PLANET“ 2015

Rašo experimental ambient, o jausmas, kad po intro prisideda gitarų ūžesiai ar čirpesiai – na, dabar tai jau dės... Vertinau atsargiai, kol netyčia atliekant mankštą ši atmosfera taip įsuko ir išrangė, jog supratau, kad vis dėlto dėjo

PANDA BEAR „MEETS THE GRIM RIPPER“ 2015 SNARKY PUPPY & METROPOLE ORKEST „SYLVA“ 2015

Ne paslaptis, simpatizuoju šitam Animal Collective vaikiui. Savoj nišoj popsavas, tačiau apskritai pakankamai pretenzingas reikalas malonino ir šokdino ausis. Kol kas indie electro riečiu nykštį viršun

Gegužės jazz albumas su pritarimu orkestro, gyvuojančio nuo 1940-ųjų. Besivaikščiodamas, būna,įsipini į lianų kilpas, paukščių tarškesius, ritmingą ošimą. Meluoju, ne miško čia simfonija!


80

TENDENCIJOS. PROJEKTAI

„ŽINIOS YRA HIPHOPO ELEMENTAS“. ŠIĄ FRAZĘ GALI PAMATYTI INTERNETINIO PORTALO HIP-HOP.LT FONE. ŽINIOS YRA IR KULTŪROS ELEMENTAS, TAD DIDŽIUOJAMĖS TURĖDAMI GALIMYBĘ NAUJIENOMIS APIE HIPHOPO KULTŪRĄ PASIDALINTI SU PORTALO SKAITYTOJAIS IR TAS ŽINIAS NUOLAT GILINTI.

Ne visos kultūros formos gali pasigirti tokia prabanga – turėti internetinį portalą, tačiau visapusiškam judėjimo puoselėjimui ir „ekosistemai“ jis reikalingas, ypač šiais laikais. Palaikome hiphopo tradicijas pristatydami, kuo šiuo metu gyvena repas, graffiti, beatbox, DJ, gatvės šokis, jų kūrėjai ir renginiai. Portalo turinys

skirtas visiems besidomintiems hiphopu – jau seniai mylintiems šią kultūrą ar tik dabar atrandantiems. Savo laiku visą „reikalą užsuko“ Svaras, bėgant metams hip-hop.lt vystėsi, kito, taip nepastebimai beaugdamas pasiekė ir dešimtmetį. Dabar tai kartu ir savotiška repo biblioteka, ir internetinis


81 radijas, ir mums aktualios kultūros dalies koncentratas. Be dėmesio nei ši kultūra, nei kūrėjai ilgai išbūti ir tobulėti tikrai negalėtų. Taip ir išeina, kad esame, jog palaikytume hiphopą mylinčius žmones. Tokių žmonių yra ir nesijaučiame vieniši. Portalo skaitytojų vis daugėja ir jau dabar yra pakankamai apčiuopiama ir brandi auditorija. Jų galėtų būti dar daugiau, tačiau niekada nesivaikėme skambių antraščių ir nebandėme dirbtinai sukelti konfliktų, kurie gi taip pritraukia dėmesį. Apsieiname be to, nes mums geriau tūkstantis žmonių, kurie domisi hiphopu, nei dešimtys tūkstančių tų, kuriems įdomiau „purvini kieno nors apatiniai“. Gerbiame kiekvieną skaitytoją, vertiname jų nuomones, todėl besidomintis žmogus nėra tik clickas: mes bendraujame ir nevirstame „geltonąja spauda“. Mūsų komandą dabar sudaro vos keli asmenys, tačiau malonu, kad dažnai žmonės

pagalvoja, jog esam dideli, ir portalas galėtų būti pagrindine mūsų veikla. Tai hobis, kuriam skiriame laiką po darbų ir šeimų. Repo apžvalgas rašo Lietuvos repo profesorius Mironas, visą techninę dalį tvarko Delfas, o aš, Simas, atlieku redaktoriaus pareigas ir užsiimu naujienų rašymu. Tiesa, smagu, kad portalo įkūrėjai – Svaras, Mamania ir kiti senbuviai – visada palaiko ir yra šalia. Taip pat nuolat atsiranda ir naujų žmonių, kurie svariai prisideda. Esmė ta, kad hip-hop.lt niekada nebuvo, nėra ir nebus mano ar kieno kito portalas. Būtent todėl jis sėkmingai išliko iki šiol ir gyvuos skleisdamas geras žinias toliau. Pagarba, kuri sieja kūrėjus, portalą ir skaitytojus – tai dar viena priežastis, kodėl hip-hop. lt turi apie ką rašyti ir yra skaitomas. Buvimas kartu dėl vieno tikslo neleis nutolti nuo kultūros ir jos skleidimo.

HIP-HOP.LT FACEBOOK.COM/HIPHOPLITHUANIA

KURIOS HIPHOPO TRADICIJOS LIETUVOJE LAIKOSI GERIAUSIAI? O KURIOMS REIKIA DAUGIAUSIAI PROGRESO?

Manau, visi sutiks, kad iš visų hiphopo elementų, repo gyvenimas yra aktyviausias. Visa tai įvyko dėka stiprių asmenybių ir MC įdėto triūso. Šiuo metu ypač džiugina beatbox bendruomenės daromi dideli vieningi žingsniai į priekį. O vietos progresui yra visose veiklose, ir džiugu, kad atsiranda žmonių su didelėm ambicijom ir vizijom, kurie neleidžia apkerpėti situacijai.


82

PORTALE PRISTATOTE HIPHOPO RENGINIUS IR KONCERTUS, AR PAKAKA JŲ LIETUVOJE? AR HIPHOP.LT KOLEKTYVAS RANDA LAIKO APSILANKYTI KAI KURIUOSE RENGINIUSE PATYS?

Su renginiais yra šiek tiek subjektyvu, nes žmogus, gyvenantis Klaipėdoje, turės visai kitą nuomonę nei vilnietis. Sostinėje renginių tikrai gausu ir kartais atrodo, kad publika per pastaruosius metus tampa netgi šiek tiek išlepusi. Juk „Loftas“, „Kablys“ ir kitos kultūrai neabejingos vietos mus nuolat stebino Lietuvos ir užsienio atlikėjų pasirodymų gausa. Žinant, kokia įvairialypė publika klauso repo, frazės „per daug“ nenaudočiau apskritai – kiekvienas renginys turi savo klausytoją. Buvo koncertų, kur publikos amžiaus vidurkis buvo ~30 metų, buvo kur dvidešimt kelerių metų žmonės jausdavosi per seni, tad kiekvienas renginys atrado klausytoją. Auga kultūra, daugėja ir renginių, o tai tik suteikia daugiau progų sutikti bendraminčių, Hip-Hop.lt stengiasi ne tik skleisti žinią apie tokias progas, bet ir patys kuo dažniau jomis pasinaudoti.

AR Į JUS KREIPIASI PRADEDANTYS IR DAR NEŽINOMI REPO ATLIKĖJAI AR DJ? KAIP ELGIATĖS, KAIP Į TAI ŽIŪRIT?

DJ, deja, neturime tiek daug, kad jie būtų nežinomi. Visi gebantys rimčiau „drožti“ plokšteles tikrai turi darbo ir jų netgi norėtųsi daugiau. Dėl MC, bendraujame tiek su žinomais atlikėjais, tiek su „naujokais“: stengiamės atsakyti ir patarti visiems, kas parodo savo darbus. Čia nereikia kuklintis, nes tik poros draugų nuomonė dažnai nuveda klystkeliais ir neskatina progreso. Perduodama patirtis ir bendravimas, ypač jei jaunesni atlikėjai tikrai stengiasi, duoda abipusį pasitenkinimą ir puikių rezultatų.

ŽINOMOS FRAZĖS „LIETUVIS LIETUVIUI LIETUVIS“ AR „SURŪGĘ“ VEIDAI. KAIP SU HIPHOPO KULTŪROS ATSTOVAIS? AR LIETUVOJE JUOS GALĖTUME PAVADINTI „ŠEIMA“?

Lietuvos repas yra daugialypis padaras, daliai jo atstovų labai patinka rusiškas hiphopas, kitiems JAV kultūra, tretiems didelę įtaką padarė skandinavai Looptroop. Taigi, ar mes šalti egoistai, ar linksmi ir nerūpestingi – vienareikšmio atsakymo nėra. Dabar juntamas prasmės ir rūpesčių kapstymas, tačiau vis dažniau išlenda ir noras džiaugtis. O dėl vienybės, jos buvo, yra ir bus… Mes per maži vieni be kitų. Tikrai nesame pavirtę atskirų vienetų banda, tačiau kyla ir konfliktai, todėl “šeima” pavadinti būtų kiek tirštoka. Bendradarbiavimo tarp atskirų elementų galėtų būti daugiau, tačiau mes vis dėlto – bendruomenė.

KOMENTARŲ AR FORUMO SKILTYS PORTALUOSE DAŽNAI TAMPA MŪŠIU TARP TŲ, KURIE “MYLI”, IR TŲ, KURIE “NEKENČIA”. KAS DEDASI PAS JUS?

Mūsų auditorija mėgsta pakariauti. Džiaugiamės tuo, kad daugeliu atvejų tie, kurie komentuoja, išmano ir supranta, ką sako, atvirkščiai nei daugelis Delfio komentuotojų. Gal todėl mūsų tekstų autoriai perskaito komentarus, net jeigu ir neatsako. Legendinis PMP forumas dabar merdi, tačiau, manau, jis susijęs bent su ½ viso Lietuvos repo. Pavyzdžiams neužtektų ne tik straipsnio, bet ir knygos. Dabar diskusijos persikėlė į Feisbuką – laikas parodys viso to vertę.

SAKYKIME, JEI MES OPTIMISTAI, TAI KIEK LIETUVOJE HIPHOPUI PRIJAUČIANČIŲ SIELŲ?

Viena daugiau nei vakar, dešimt mažiau nei rytoj.


„SKAITAU” „SKAITAU” VIETA VIETA „SKAITAU” VIETA „SKAITAU” VIETA

„SKAITAU” VIETA „SKAITAU” VIETA „SKAITAU” VIETA

„KARMOS” „KARMOS” TAŠKAI TAŠKAI „KARMOS” TAŠKAI IR IR AUKOJAMA IR AUKOJAMA AUKOJAMA „KARMOS” TAŠKAI PERSKAITYTA PERSKAITYTA KNYGA KNYGA PERSKAITYTA KNYGA IR AUKOJAMA PERSKAITYTA KNYGA „KARMOS” TAŠKAI IR„KARMOS” AUKOJAMA „KARMOS” TAŠKAI TAŠKAI PERSKAITYTA KNYGA IR AUKOJAMA IR AUKOJAMA PERSKAITYTA KNYGA PERSKAITYTA KNYGA

GYVŪNŲ GYVŪNŲ GYVŪNŲ PRIEGLAUDA PRIEGLAUDA PRIEGLAUDA GYVŪNŲ PRIEGLAUDA

NENUTRŪKSTAMAS GERŲ NENUTRŪKSTAMAS NENUTRŪKSTAMAS GERŲ GERŲ DARBŲ PROCESAS DARBŲ DARBŲ PROCESAS PROCESAS NENUTRŪKSTAMAS GERŲ DARBŲ PROCESAS NENUTRŪKSTAMAS GERŲ NENUTRŪKSTAMAS GERŲ NENUTRŪKSTAMAS GERŲ DARBŲ PROCESAS DARBŲ PROCESAS DARBŲ PROCESAS

GYVŪNŲ PRIEGLAUDA GYVŪNŲ GYVŪNŲ PRIEGLAUDA PRIEGLAUDA

MAISTO BEGLOBIAMS MAISTO MAISTO BEGLOBIAMS BEGLOBIAMS GYVŪNAMS GYVŪNAMS GYVŪNAMS MAISTO BEGLOBIAMS MAINAI KNYGĄ MAINAI MAINAI ĮĮKNYGĄ Į KNYGĄ GYVŪNAMS MAINAI Į KNYGĄ MAISTO BEGLOBIAMS

GYVŪNAMS MAISTO BEGLOBIAMS MAISTO BEGLOBIAMS MAINAI Į KNYGĄ GYVŪNAMS GYVŪNAMS MAINAI Į KNYGĄ MAINAI Į KNYGĄ

NEIŠSKIRSIME NEI VIENO NEIŠSKIRSIME NEIŠSKIRSIME NEI NEI VIENO VIENO PRIEGLAUDOS GYVENTOJO PRIEGLAUDOS PRIEGLAUDOS GYVENTOJO GYVENTOJO NEIŠSKIRSIME NEI VIENO PRIEGLAUDOS GYVENTOJO

NEIŠSKIRSIME NEI VIENO PRIEGLAUDOS GYVENTOJO NEIŠSKIRSIME NEI NEI VIENO NEIŠSKIRSIME VIENO PRIEGLAUDOS GYVENTOJO PRIEGLAUDOS GYVENTOJO

* ** *

MES NUVEŠIME MAISTĄ MES MES NUVEŠIME NUVEŠIME MAISTĄ MAISTĄ Į PRIEGLAUDAS Į PRIEGLAUDAS Į PRIEGLAUDAS MES NUVEŠIME MAISTĄ Į PRIEGLAUDAS

MES NUVEŠIME MAISTĄ

SKAITYDAMAS KNYGĄ IŠ „SKAITAU” GALI PAREMTI BEGLOBIUS MAISTU. DAUGIAU WWW.SKAIT-AU.LT ĮNUVEŠIME PRIEGLAUDAS MES MAISTĄ MES NUVEŠIME MAISTĄ SKAITYDAMAS SKAITYDAMAS KNYGĄ KNYGĄ IŠ „SKAITAU” IŠ „SKAITAU” GALI GALI PAREMTI PAREMTI BEGLOBIUS BEGLOBIUS MAISTU. MAISTU. DAUGIAU DAUGIAU WWW.SKAIT-AU.LT WWW.SKAIT-AU.LT

Į PRIEGLAUDAS Į PRIEGLAUDAS

SKAITYDAMAS KNYGĄ IŠ „SKAITAU” GALI PAREMTI BEGLOBIUS MAISTU. DAUGIAU WWW.SKAIT-AU.LT


Idiot Mag #01 Liepa 2015  

Šį kartą dėmesys krypsta į miestus. Yra miestų, kuriuos vadinam „savo“ — tokiuose gyvename ne tik už namų ar ofiso durų, bet ir tarp vienų a...

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you