Lithuanian - 1st Book of Adam and Eve

PirmojiAdomoir Ievosknyga

1SKYRIUS

1TrečiądienąDievasįveisėsodąžemėsrytuose,ant pasaulioribosrytuose,užkurio,tekantsaulei,nerasinieko, tikvandenį,kurisapgaubiavisąpasaulįirsiekiadangaus pakraščius

2Oįšiauręnuosodoyraostiniųjūra,skaidriirtyrasavo skoniu,neprilygstamajokiamkitam;projosskaidrumą galimapažvelgtiįžemėsgelmes

3Irkaižmogusjamenusiprausia,jistampašvarusnuojo švarosirbaltasnuojobaltumo–netjeijisbūtųtamsiaodis

4IrDievassukūrėtąjūrąsavopatiesgerunoru,nesJis žinojo,kasnutiksžmogui,kurįJissukurs;kadjampalikus sodądėlsavoprasižengimo,žemėjegimtųžmonės,iškurių mirtųteisieji,kuriųsielasDievasprikeltųpaskutiniąją dieną;kaijiesugrįšįsavokūną;maudysistosjūros vandenyjeirvisiatgailausužsavonuodėmes

5BetkaiDievasišvedėAdomąišsodo,Jisnepastatėjo šiaurinėjepakraštyje,kadšisnepriartėtųprievandensjūros irjissuIevanenusiplautųjoje,nebūtųapvalytinuosavo nuodėmių,pamirštųpadarytąprasižengimąirdaugiau nebeprimintųjogalvodamasapiejųbausmę

6Vėlgi,kalbantapiepietinęsodopusę,Dievasnenorėjo leistiAdomuitengyventi,nes,pučiantšiaurėsvėjui,jis atnešdavojamįtąpietinępusęgardųsodomedžiųkvapą

7TodėlDievasneapgyvendinoAdomoten,kadšis, užuodęssaldųtųmedžiųkvapą,nepamirštųsavo nusikaltimoirnerastųpaguodosdėlto,kąpadarė, pasimėgautųmedžiųkvapuirnebūtųapvalytasnuosavo nusikaltimo.

8Beto,kadangiDievasyragailestingasirlabai užjaučiantis,irviskąvaldotokiubūdu,kokįtikJisvienas žino,–JisapgyvendinomūsųtėvąAdomąvakarinėjesodo pusėje,nestojepusėježemėlabaiplati

9IrDievasįsakėjamtengyventiuolosoloje–Lobiųoloje posodu.

2SKYRIUS

1OmūsųtėvasAdomasirIeva,išėjęišsodo,mindžiojo žemękojomis,nežinodami,kadžengia

2Kaijiepriėjopriesodovartųangosirpamatėpriešais saveplačiąžemę,nuklotądideliaisirmažaisakmenimisir smėliu,jieišsigando,drebėjoirpuolėveidaisantžemėsdėl juosapėmusiosbaimės;irjiebuvotarsinegyvi.

3Nesnorsikišioljiebuvosodožemėje,gražiai apsodintojevisokiausiaismedžiais,dabarjieišvydosave svetimoježemėje,kuriosnepažinojoirniekadanebuvo matę

4Irkadangituometujiebuvokupinišviesiosprigimties malonėsirjųširdysnebuvonukreiptosįžemiškusdalykus.

5TodėlDievasjųpasigailėjoir,pamatęsjuosparkritusius priesodovartų,pasiuntėsavožodįtėvuiAdomuiirIevaiir prikėlėjuosišjųpuolusiosbūsenos.

3SKYRIUS

1DievastarėAdomui:„Ašpaskyriaušioježemėjedienas irmetus,irtubeitavopalikuonysgyvensiteirvaikščiosite joje,koldienosirmetaibusįvykdyti;kaiašsiųsiuŽodį, kuristavesukūrėirkuriamtunusižengei,Žodį,kuris išvedėtaveišsodoirkurisprikėlėtave,kaibuvaiparkritęs 2Taip,Žodis,kurisvėltaveišgelbės,kaibusįvykdytostos penkiossupusedienos.“

3BetkaiAdomasišgirdošiuosDievožodžiusirapietas didžiaspenkiassupusedienos,jisnesupratojųreikšmės 4Adomasmanė,kadjamtelikspenkiossupusedienosiki pasauliopabaigos

5IrAdomasverkėirmeldėsiDievo,kadjamtaipaaiškintų 6TadaDievas,pasigailėjęsAdomo,sukurtopagalJo paveiksląirpanašumą,paaiškinojam,kadtaibuvo5000ir 500metų;irkaipKažkasateisirišgelbėsjįirjopalikuonis 7BetDievasprieštaisudarėšiąsandorąsumūsųtėvu Adomutomispačiomissąlygomis,darpriešjamišeinantiš sodo,kaijisbuvopriemedžio,nuokurioIevapaėmėvaisių irdavėjamvalgyti.

8KadangimūsųtėvasAdomas,išėjęsišsodo,praėjoprotą medįirmatė,kaipDievaspakeitėjoišvaizdąįkitą pavidaląirkaipjisnudžiūvo.

9Adomas,eidamaslinkjo,išsigando,drebėjoirkrito žemėn;betDievassavogailestingumujįpakėlėirsudarė sujuošiąsandorą.

10Irvėl,kaiAdomasbuvopriesodovartųirpamatė cherubąsužaižaruojančiougnieskardurankoje,cherubas supykoirsuraukėantakiusIrAdomas,irIevajoišsigando irpamanė,kadjisketinajuosnužudytiTadjiepuolė veidaisantžemėsirdrebėjoišbaimės.

11Betjisjųpasigailėjoirparodėjiemsgailestingumą; nusigręžęsnuojų,pakiloįdangųirmeldėsiViešpačiui, sakydamas:

12„Viešpatie,Tusiunteimanesuugniniukalavijubudėti priesodovartų

13„BetkaiTavotarnaiAdomasirIevamanepamatė,jie puolėveidaisantžemėsirbuvotarsinegyviOmano Viešpatie,kąmesdarysimeTavotarnams?“

14TadaDievasjųpasigailėjo,parodėjiemsgailestingumą irpasiuntėsavoangeląsaugotisodo

15IrViešpatiesžodisatėjopasAdomąirIevąirjuos prikėlė.

16IrViešpatstarėAdomui:„Aštausakiau,kadpopenkių supusedienųsiųsiusavožodįirtaveišgelbėsiu

17„SustiprinktadsavoširdįirpasilikLobiųoloje,apie kuriątaujaukalbėjau“

18IšgirdęsšįDievožodį,Adomasbuvopaguostastuo,ką Dievasjambuvopasakęs.NesJisbuvojampasakęs,kaipjį išgelbės

4SKYRIUS

1BetAdomasirIevaverkėišėjęišsodo,savopirmosios buveinės.

2Irištiesų,kaiAdomaspažvelgėįsavokūną,kurisbuvo pasikeitęs,jisirIevagraudžiaiverkėdėlto,kąbuvopadarę IrjienuėjoiršvelniainusileidoįLobiųolą.

3Irjiemsatvykus,AdomasapsiverkėirtarėIevai: „Pažvelkįšiąolą,kuribusmūsųkalėjimasšiamepasaulyje irbausmėsvieta!

4„Kasjis,palygintisusodu?Kuojissiauras,palygintisu kitoerdve?“

5„Kasyrašiuolaprietųgiraičių?Kasyrašiosolostamsa, palygintisusodošviesa?“

6„Kasyrašimusdengiantiuolosatbraila,palygintisu Viešpatiesgailestingumu,kurismusgaubė?

7„Kasšiosolosdirvožemis,palygintisusodožeme?Ši žemė,nubarstytaakmenimis;okita,apsodintagardžiais vaismedžiais?“

8IrAdomastarėIevai:„Pažvelkįsavoakisirįmanąsias, kuriosanksčiaumatėdangujeangelus,šlovinančius;irjie taippatbepaliovos

9„Betdabarmesnebematometaip,kaipanksčiau.Mūsų akystapoiškūno;josnegalimatytitaip,kaipmatė anksčiau“

10AdomasvėlpaklausėIevos:„Koksmūsųkūnasšiandien, palygintisutuo,koksjisbuvoanaislaikais,kaigyvenome sode?“

11PotoAdomasnebenorėjoeitiįoląpokabančiauola;jis niekadatennebūtųįėjęs

12BetjispaklusoDievoįsakymamsirtarėsau:„Jei neįlipsiuįolą,vėlbūsiunusikaltėlis.“

5SKYRIUS

1TadaAdomasirIevaįėjoįoląirstovėjomelsdamiesi savogimtąjakalba,mumsnežinoma,betjiejągerai mokėjo.

2Jiemsmeldžiantis,Adomaspakėlėakisirpamatėuoląbei olosstogą,kurisdengėjįviršgalvos,todėlnegalėjomatyti neidangaus,neiDievokūrinių.Taigijisverkėirsmarkiai daužėsiįkrūtinę,kolsusmukoirtapotarsinegyvas

3IrIevasėdėjoverkdama,nesmanė,kadjismiręs

4Tadajiatsikėlė,ištiesėrankasįDievą,maldavoJo pasigailėjimoirgailesčioirtarė:„Dieve,atleiskmanmano nuodėmę,nuodėmę,kuriąpadariau,irneprisiminkjosprieš mane.

5„NesašvienaspriverčiauTavotarnąiškristiišsodoįšią prarastąbūseną;iššviesosįšiątamsą;irišdžiaugsmo buveinėsįšįkalėjimą.“

6„Dieve,pažvelkįšįsavoparkritusįtarnąirprikelkjįiš mirties,kadjisverktųiratgailautųdėlsavonusikaltimo, kurįpadarėpermane.

7„Neatimkjosielosšįkartą,betleiskjamgyventi,kad galėtųatsitiestipagalsavoatgailossaikąirvykdytiTavo valią,kaipbuvopriešmirtį.“

8„BetjeiTujonepakelsi,tai,Dieve,paimkmanosielą, kadbūčiaukaipjis;irnepalikmanęsšiamepožemyjevieno irvieno;nesašnegalėčiaustovėtivienasšiamepasaulyje,o tiksujuo“

9„Tu,Dieve,užmigdeijį,paėmeiišjošonokauląirsavo dieviškagaliajovietojeatkūreikūną.“

10„Tupaėmeimane,kaulus,irpadareimanemoterimi, spindinčiakaipjis,širdimi,protuirkalba;irkūnu,panašia įjopaties;irTupadareimanepagaljoveidopanašumą savogailestingumuirgalia“

11„Viešpatie,aširjisesameviena,oTu,Dieve,esimūsų Kūrėjas,Tusukūreimusabupervienądieną

12„Todėl,Dieve,suteikjamgyvybę,kadjisbūtųsu manimišiojesvetimoježemėje,kolmesgyvensimejojedėl savonusikaltimo

13„BetjeiTujamgyvybėsnesuteiksi,taiimkmane, būtentmane,kaipjį,kadabumirtumetąpačiądieną.“

14Ievagraudžiaiverkėirišdideliosielvartopuolėant mūsųtėvoAdomo.

6SKYRIUS

1BetDievaspažvelgėįjuos,nesjiebuvonusižudęiš dideliosielvarto

2BetJisjuosprikeldavoirguosdavo

3TodėlJispasiuntėjiemssavožodį,kadjieatsistotųir tuojaupatbūtųprikelti

4IrViešpatstarėAdomuiirIevai:„Jūsnusižengėtesavo noru,kolišėjoteišsodo,kuriamejusbuvauįkūręs

5„Savonorunusižengei,trokšdamasdieviškumo,didybės irkilniospadėties,kaipiraš,todėlatėmiauištavęsšviesią prigimtį,kuriojetadabuvai,irišvedžiautaveišsodoįšią žemę,nelygiąirpilnąvargo“

6„Okadnebūtumėteperžengęmanoįsakymo,laikęsi manoįstatymoirnebūtumėtevalgęmedžiovaisių,prie kuriotauįsakiauneartėti!Osodebuvovaismedžių, geresniųužtą.“

7„BetnedorėlisŠėtonas,kurisnepasilikosavopirmoje būsenojeirnetikėjo,kurisneturėjojokiųgerųketinimų Manęsatžvilgiuir,norsAšjįsukūriau,betManeniekinoir ieškojoDievybės,todėlAšjįnumečiauišdangaus,–jisyra tas,kurispadarėmedįmalonųjūsųakyse,koljūsnuojo valgėte,jopaklausydami.“

8„Taipjūsperžengėtemanoįsakymą,todėlašužtraukiau jumsvisasšiaskančias

9„NesAšesuDievasKūrėjas,kuris,kurdamassavo kūrinius,neketinojųsunaikintiBetpoto,kaijiesmarkiai supykdėmane,Ašjuosnubaudžiaubaisiomisnegandomis, koljieatgailaus.“

10„Betjeigujieirtoliauužkietėssavonusikaltimuose,jie busprakeiktiamžinai“

7SKYRIUS

1IšgirdęšiuosDievožodžius,AdomasirIevadarlabiau verkėirraudojo;betjiesustiprinosavoširdisDieve,nes dabarjautė,kadViešpatsjiemsbuvokaiptėvasirmotina; irdėlšiospriežastiesjieverkėJoakivaizdojeirmaldavoJo pasigailėjimo

2TadaDievasjųpasigailėjoirtarė:„OAdomai,aš sudariausutavimisavosandorąirjosneatsitrauksiu; neleisiutaugrįžtiįsodą,kolneįvykdysmanodidžioji penkiųsupusedienųsandora.“

3TadaAdomastarėDievui:„Viešpatie,Tumussukūreiir padareitinkamusbūtisode;irpriešmannusižengiant,Tu priverteivisusžvėrisateitipasmane,kadašjuos vardaučiau.

4„TadaTavomalonėbuvosumanimi;iraškiekvieną pavadinaupagalTavonuomonę;irTuvisusjuosman pavaldei“

5„Betdabar,ViešpatieDieve,kadangiašperžengiauTavo įsakymą,visižvėryspakilspriešmaneirprarismanebei TavotarnaitęIevą,irsunaikinsmūsųgyvybesnuožemės paviršiaus

6„TodėlmaldaujuTave,Dieve,kadangiTuišvedeimusiš sodoirapgyvendinaisvetimoješalyje,neleiskžvėrims mūsųskriausti“

7IšgirdęsšiuosAdomožodžius,Viešpatsjopasigailėjoir pajuto,kadšisištiesųpasakė,joglaukožvėryspakilsir prarisjįirIevą,nesJis,Viešpats,buvosupykęsantjų abiejųdėljųprasižengimo.

8TadaDievasįsakėžvėrims,paukščiamsirvisiems,kas judažemėje,ateitipasAdomą,sujuosusipažintiir netrukdytijamirIevai;taippatirjokiemsgeriemsbei teisiemsišjųpalikuonių.

9TadažvėrysnusilenkėAdomui,kaipDievasbuvoįsakęs, išskyrusgyvatę,antkuriosDievasbuvoįniršęsJineatėjo pasAdomąkartusužvėrimis

8SKYRIUS

1TadaAdomasverkėirtarė:„ODieve,kaigyvenome sodeirmūsųširdysbuvoišdidios,matėmeangelus,kurie dangujegiedojošlovėsgiesmes,betdabarnematometaip, kaipanksčiau;ne,kaiįėjomeįolą,visakūrinijapasislėpė nuomūsų.“

2TadaViešpatsDievastarėAdomui:„Kaibuvaiman paklusnus,tavovidujebuvošviesiprigimtisirdėltogalėjai matytiištolo.Betpotavonusižengimotavošviesi prigimtisbuvoatitrauktanuotavęs;irtaunebuvoleista matytiištolo,otikišarti,pagalkūnosugebėjimus,nesjie gyvi.“

3IšgirdęšiuosDievožodžius,AdomasirIevanuėjosavo keliu,liūdnaširdimiJįšlovindamiirgarbindami 4IrDievasnustojosujaisbendrauti.

9SKYRIUS

1TadaAdomasirIevaišėjoišLobiųolosirpriartėjoprie sodovartų,irtenjiesustojoapžiūrėtijuosirverkė,kad išėjoišjų.

2IrAdomasirIevanuėjonuosodovartųpriekyjeįpietinę jopusęirradotenvandens,kurislaistėsodą,išGyvybės medžiošaknų,irkurisištenpasidalijaįketuriasupesper žemę

3Tadajiepriėjoirprisiartinoprietovandens,irapžiūrėjo jį;irpamatė,kadtaivanduo,trykštantisišpoGyvybės medžiošaknųsode

4IrAdomasverkėirraudojo,irdaužėsiįkrūtinę,kadbuvo atskirtasnuosodo;irtarėIevai:

5„Kodėlužtraukeiman,sauirmūsųpalikuonimstiekdaug šiųnegandųirbausmių?“

6IrIevajamtarė:„Kąmatei,kadverkiirtaipsumanimi kalbi?“

7IrjistarėIevai:„Arnemateišitovandens,kurisbuvosu mumissode,laistėsodomedžiusirištentekėjo?

8„Kaibuvomesode,mesjuonesirūpinome;betnuotada, kaiatvykomeįšiąsvetimąžemę,jąmylimeirnaudojame savokūnui.“

9Išgirdusišiuosjožodžius,Ievapravirko;irnuo skausmingoverksmojosįkritoįtąvandenį;irbūtųjame savesunaikinusios,kaddaugiauniekadanebegrįžtųir nepamatytųkūrinijos;nes,žvelgdamosįkūrimodarbą,jos jautė,kadturipadarytisavogalą.

10SKYRIUS

1TadagailestingasisirmaloningasisDievaspažvelgėį juos,gulinčiusvandenyje,artimirties,irpasiuntėangelą,

kurisištraukėjuosišvandensirpaguldėantjūroskranto kaipnegyvus.

2TadaangelaspakilopasDievą,buvopasveikintasirtarė: „ODieve,Tavokūriniaiiškvėpėpaskutinįkartą“.

3TadaDievaspasiuntėsavožodįAdomuiirIevai,kuris juosprikėlėišnumirusių

4IrAdomas,prisikėlęs,tarė:„ODieve,kolbuvomesode, mumsnereikėjoirnerūpėjošisvanduo;betnuotada,kai atėjomeįšiąžemę,negalimebejogyventi“

5TadaDievastarėAdomui:„Kolbuvaimanopavaldusir buvaišviesusangelas,tunepažinojaišiovandens

6„Betjeigusulaužysimanoįsakymą,nebegalėsiapsieiti bevandens,kadnusipraustumkūnąirjįaugintum,nesjis dabarpanašusįgyvulių–jamtrūkstavandens“

7IšgirdęšiuosDievožodžius,AdomasirIevagraudžiai verkė;irAdomasmaldavoDievoleistijamsugrįžtiįsodą irdarkartąjįpamatyti

8BetDievastarėAdomui:„Aštaudaviaupažadą;kaitas pažadasbusįvykdytas,ašsugrąžinsiutaveįsodą,taveir tavoteisiąjąpalikuonį“

9IrDievasnustojobendrautisuAdomu

11SKYRIUS

1TadaAdomasirIevapajutodegantįtroškulį,karštįir sielvartą

2IrAdomastarėIevai:„Mesnegersimešitovandens,net jeimirtume.OIeva,kaišisvanduopateksįmūsųvidų,jis padidinsmūsųbausmesirbausmesmūsųvaikams,kurie gimspomūsų“

3TadairAdomas,irIevaišėjoišvandensirvisaijonegėrė; betatėjoirįėjoįLobiųolą

4BetbūdamasvidujeAdomasnegalėjomatytiIevos;jis girdėjotikjoskeliamątriukšmą.Jitaippatnegalėjomatyti Adomo,betgirdėjojokeliamątriukšmą

5TadaAdomasverkėišsielvartoirdaužėsiįkrūtinę;irjis atsikėlėirpaklausėIevos:„Kurtu?“

6Jijamtarė:„Štaiašstoviušiojetamsoje“

7Tadajisjaitarė:„Prisimink,kokioješviesiojegamtoje gyvenome,kolapsistojomesode!

8„OIeva!prisiminkšlovę,kuriilsėjosiantmūsųsodeO Ieva!prisiminkmedžius,kuriemetėmumsšešėlįsode, mumstarpjųvaikščiojant.

9„OIeva!Atsimink,kadbūdamisodenežinojomenei nakties,neidienosPagalvokapieGyvybėsmedį,iškurio apačiostekėjovanduoirkurismusapšvietė!Atsimink,o Ieva,sodožemęirjosspindesį!

10„Pagalvokite,o,pagalvokiteapietąsodą,kuriame nebuvotamsos,kolmesjamegyvenome

11„VosįžengęįšiąLobiųolą,musapgaubėtamsa,kol galiausiaivienaskitonebematysimeirvisiemsšio gyvenimomalonumamsatėjogalas.“

12SKYRIUS

1TadaAdomassumušėsauįkrūtinę,jisirIeva,irjie gedėjovisąnaktįikiaušros,irjiedūsavodėlilgosnakties Mijazijoje

2IrAdomasdaužėsaveirišsielvartobeitamsoskritoant žemėsolojeirgulėjotenlygnegyvas.

3Ievaišgirdotriukšmą,kurįjissukėlėkrisdamasantžemės, irjiapčiuopėjįrankomisirradojįlyglavoną

4Tadajiišsigando,netekožadoirlikošaliajo

5BetgailestingasisViešpatsžvelgėįAdomomirtįirį Ievostyląištamsosbaimės

6IrDievožodisatėjopasAdomąirprikėlėjįišnumirusių, iratvėrėIevosburną,kadjigalėtųkalbėti.

7TadaAdomasatsikėlėolojeirtarė:„Dieve,kodėlmus palikošviesairkodėlmusapgaubėtamsa?Kodėlmus paliekišiojeilgojetamsoje?Kodėlmustaipkankini?

8„Iršitamsa,Viešpatie,kurjibuvopriešmusužklupdama? Jitokia,kadmesnegalimevienaskitomatyti“

9„Kolbuvomesode,nematėmeirnetnežinojome,kasyra tamsaNebuvaupasislėpęsnuoIevos,neijinebuvo pasislėpusinuomanęs,ikidabar,kainegalimanęsmatyti; irjokiatamsaneapėmėmūsų,kadatskirtųmusvienusnuo kitų“

10„Betmuduabubuvomevienojeryškioješviesoje.Aš mačiaują,ojimatėmaneTačiaunuotada,kaiįėjomeįšią olą,musapgaubėtamsairmusperskyrė,todėlašjos nematau,ojimanęsnemato.“

11„Viešpatie,argiTumuskankinsišiatamsa?“

13SKYRIUS

1Tada,kaiDievas,gailestingasirkupinasužuojautos, išgirdoAdomobalsą,Jisjamtarė:

2„OAdomai,kolgerasisangelasbuvoManpaklusnus,jį irjokareivijasapšvietėryškišviesa

3„Betkaijissulaužėmanoįsakymą,Ašatėmiauišjotą šviesiąprigimtį,irjistapotamsus“

4„Irkaijisbuvodanguose,šviesoskaralystėse,jisnieko nežinojoapietamsą.“

5„Betjisnusižengė,irašjįnumečiauišdangausantžemės; irjįapėmėšitamsa

6„Iranttavęs,oAdomai,kolbuvaiManosodeirMan paklusai,taippatilsėjositaryškišviesa“

7„Betkaiišgirdauapietavonusikaltimą,atėmiauištavęs tąryškiąšviesą.Tačiauišsavogailestingumonepaverčiau tavęstamsa,betpadariautavekūnuiškūno,antkurio užtiesiaušiąodą,kadjisgalėtųpakeltišaltįirkarštį“

8„Jeibūčiauleidęssavorūstybeismarkiaiužgriūtiant tavęs,būčiautavesunaikinęs;ojeibūčiaupavertęstave tamsa,būčiautavelygnužudęs“

9„BetsavogailestingumuAšpadariautavetokį,koksesi; kaituperžengeimanoįsakymą,oAdome,Ašišvariautave išsodoirišvedžiautaveįšiąžemę;irįsakiautaugyventi šiojeoloje;irtaveapgaubėtamsa,kaipirtą,kurisperžengė manoįsakymą“

10„Taip,oAdome,šinaktistaveapgavo.Jinesitęs amžinai,jitrunkatikdvylikavalandų;jaipasibaigus,sugrįš dienosšviesa“

11„Todėlnedūsaukirnebūksudrebėjęs;irnesakyksavo širdyje,kadšitamsailgairvarginanti;irnesakyksavo širdyje,kadaštavejakankinu“

12„SustiprinksavoširdįirnebijokŠitamsanėrabausmė Bet,oAdame,ašsukūriaudienąirįdėjauįjąsaulę,kad šviestų,kadtuirtavovaikaidirbtumėtesavodarbą“

13„Nesžinojau,kadnusidėsi,nusižengsiirišeisiįšią žemęTačiauašnenorėjautavęsprievartauti,nebūti išgirstasprieštave,neužrakinti;irnepasmerktitavęsdėl tavokritimo;neidėlto,kadišėjaiiššviesosįtamsą;neidėl to,kadišsodoišėjaiįšiąžemę“

14„NesAšsukūriautaveiššviesosirnorėjauištavęs išvestišviesosvaikusirpanašiusįtave.“

15„Bettunėvienosdienosnesilaikeimanoįsakymo,kol nebaigiaukūrinijosirnepalaiminauvisko,kasjojeyra.“

16„Tadaįsakiautaudėlmedžionevalgytinuojo.Tačiau žinojau,kadŠėtonas,kurispatssaveapgaudinėjo,apgaus irtave“

17„Tadpermedįtauįsakiaunesiartintipriejo.Įsakiautau nevalgytijovaisių,neragautijo,nesėdėtipojuoirnetiesti jamrankų“

18„Jeinebūčiaukalbėjęstau,oAdome,apiemedįir palikęstavebeįsakymo,otubūtumnusidėjęs–taibūtų buvęsmanonusikaltimas,nesnedaviautaujokioįsakymo; tuapsisuktumirkaltintummane“

19„BetAštauįsakiauirperspėjau,irtuparpuoleiTodėl Manokūriniainegalimanęskaltinti;kaltėtenkatikjiems.“

20„Ir,oAdomai,Ašsukūriaudienątauirtavovaikamspo tavęs,kadjiedirbtųirplušėtųIrAšsukūriaunaktį,kadjie ilsėtųsiposavodarbų;irkadlaukožvėryseitųnaktįir ieškotųmaisto“

21„Tačiau,Adome,tamsosjaumažaibelikę;irnetrukus pasirodysdiena.“

14SKYRIUS

1TadaAdomastarėDievui:„Viešpatie,paimkmanosielą irneleiskmandaugiaumatytišiostamsos;arbaperkelk maneįvietą,kurnėratamsos.“

2BetViešpatsDievastarėAdomui:„Ištiesųsakautau:ši tamsapraeisnuotavęskiekvienądieną,kuriątaunustatiau, kolbusįvykdytamanosandora;kaiaštaveišgelbėsiuir sugrąžinsiuįsodą,įšviesosbuveinę,kuriostuilgiesi, kuriojenėratamsosAštaveįtenparvesiu–įdangaus karalystę.“

3DievasvėltarėAdomui:„Visašikančia,kuriątauteko prisiimtidėltavoprasižengimo,neišlaisvinstavęsiššėtono rankosirneišgelbėstavęs.

4„BetAštaipadarysiuKainužengsiuišdangausirtapsiu tavopalikuoniųkūnu,irprisiimsiutavonegalią,nuokurios tukenti,tadatamsa,kuriapėmėtavešiojeoloje,ateisirant manęskape,kaibūsiutavopalikuoniųkūne“

5„Oaš,kurisneturiumetų,būsiulaikomasmetų, laikotarpių,mėnesiųirdienųskaičiavimu,irbūsiu laikomasvienuišžmoniųsūnų,kadtaveišgelbėčiau“

6IrDievasnustojobendrautisuAdomu

15SKYRIUS

TadaAdomasirIevaverkėirsielvartavodėlDievožodžio, kadjienegrįšįsodą,kolneišsipildysjiemsskirtosdienos; betlabiausiaidėlto,kadDievasjiemspasakė,jogJisturės kentėtiužjųišgelbėjimą.

16SKYRIUS

1PotoAdomasirIevanenustojostovėtioloje,melstisir verkti,koljiemsneišaušorytas.

2Pamatęjiemssugrįžtančiąšviesą,jiesusilaikėnuo baimėsirsustiprinosavoširdis

3TadaAdomaspradėjoeitiišolos.Irkaijispasiekėjos angą,atsistojoirpasukoveidąįrytus,irpamatėkylančią saulęžėrinčiaisspinduliais,irpajutojoskarštįantsavo

kūno,jisjosišsigandoirsavoširdyjepagalvojo,kadši liepsnakilojamkankinti.

4Tadajisverkė,daužėsiįkrūtinę,puolėveiduantžemėsir meldė:

5„Viešpatie,nekankinkmanęs,neisunaikinkmanęs,nei atimkmanogyvybėsišžemės“

6Nesjismanė,kadsaulėyraDievas

7KadangiAdomas,būdamassodeirgirdėdamasDievo balsąbeigarsą,kurįJisskleidėsode,irbijodamasJo, niekadanematėryškiossaulėsšviesos,irliepsnojantijos kaitranelietėjokūno

8Todėljisbijojosaulės,kaijįpasiekdavoliepsnojantysjos spinduliai.Jismanė,kadDievasketinajįjanubausti visomisdienomis,kuriasbuvojamnumatęs

9Adomastaippatsavomintysepasakė:„KaipDievas nekankinomūsųtamsa,taištaiJisliepėšiaisauleipatekėti irkankintimusdeginančiakaitra“

10Betjamtaipgalvojantsavoširdyje,atėjopasjįDievo žodisirtarė:

11„OAdomai,kelkisiratsistokŠisaulėnėraDievas;bet jibuvosukurtašviestidieną,apiekąaštaukalbėjauoloje sakydamas:„kadišauštųaušrairdienąbūtųšviesa.“

12„BetašesuDievas,kuristavepaguodėnaktį“

13IrDievasnustojobendrautisuAdomu

17SKYRIUS

1TadaAdomasirIevaišėjoproolosangąirnuėjosodo link

2Betjiemsartėjantprievakariniųvartų,prokuriuosatėjo Šėtonas,kaiapgavoAdomąirIevą,jieradogyvatę,kuri tapoŠėtonu,ateinančiąprievartų,liūdnailaižančiądulkes irbesiraitantįantkrūtinėsantžemėsdėlDievoprakeikimo

3Irnorsanksčiaugyvatėbuvopatididingiausiaišvisų žvėrių,dabarjipasikeitėirtaposlidi,irpatiniekšiškiausia išvisų,irjišliaužėantkrūtinėsirvaikščiojoantpilvo

4Irnorsjisbuvogražiausiasišvisųžvėrių,jisbuvo pasikeitęsirtapobjauriausiuišvisųUžuotmaitinęsis geriausiumaistu,dabarjisėmėėstidulkesUžuotgyvenęs, kaipanksčiau,geriausiosevietose,dabarjisgyveno dulkėse

5Irnorsanksčiaujisbuvogražiausiasišvisųžvėrių,kurie visinebyliaistovėjonuojogrožio,dabarjiejuonekentė.

6Irvėlgi,norsjisgyvenovienojegražiojebuveinėje,į kuriąvisikitigyvūnaiateidavoiškitur;irkurjisgėrė,jie taippatgėrėištospačios;dabar,kaidėlDievoprakeiksmo jistaponuodingas,visižvėrysbėgoišjobuveinėsir nenorėjogertivandens,kurįjisgėrė;betbėgonuojo.

18SKYRIUS

1KaiprakeiktojigyvatėpamatėAdomąirIevą,jiišpūtė galvą,atsistojoantuodegosir,kruvinomiskaipkraujas akimis,elgėsitaip,lygnorėtųjuosnužudyti 2JisnubėgotiesiaiIevoslinkirbėgopaskuiją;oAdomas stovėjošaliairverkė,nesneturėjorankojelazdos,kuria galėtųsmogtigyvatei,irnežinojo,kaipjąnumarinti.

3BetAdomas,degdamasdėlIevos,priėjopriegyvatėsir laikėjąužuodegos;kaišiatsisukoįjįirtarėjam: 4„OAdomai,dėltavęsirIevosašsliduirvaikštau pilvu“Tada,dėlsavodidelėsjėgos,jiparbloškėAdomąir Ievąirspaudėjuos,tarsinorėtųjuosnužudyti

5BetDievaspasiuntėangelą,kurisnuvarėnuojųgyvatęir juosprikėlė.

6TadaDievožodisatėjopasgyvatęirtarėjai:„Pirmiausia ašpadariautavenerangųirleidautauvaikščiotiantpilvo, betneatėmiautavęskalbos.

7„Odabarbūknebylysirdaugiaunekalbėkneitu,neitavo giminė,nespirmiausiapertavepražūvamanokūriniai,o dabarnorijuosnužudyti.“

8Tadagyvatėnebylėjoirdaugiaunebekalbėjo

9IrDievoįsakymuišdangauspakilovėjas,kurisnunešė gyvatęnuoAdomoirIevos,numetėjąantjūroskranto,irji nusileidoIndijoje

19SKYRIUS

1BetAdomasirIevaverkėDievoakivaizdoje.IrAdomas Jamtarė:

2„Viešpatie,kaibuvauoloje,ašTau,manoViešpatie,štai kąpasakiau:laukožvėryspakils,maneprarisirnukirs manogyvybęnuožemės“

3TadaAdomas,dėlto,kasjamnutiko,smogėsauįkrūtinę irkritoantžemėskaiplavonas;tadajamatėjoDievožodis, kurisjįprikėlėirtarė:

4„OAdomai,nėvienasiššiųžvėriųnegalėstaupakenkti; neskaiAšatvedžiaužvėrisirkitusjudančiuspadaruspas taveįolą,Ašneleidaugyvateiateitikartusujais,kadji nepakiltųprieštave,priverstųtavedrebėti;irbaimėjos neapimtųjūsųširdyse.“

5„Nesašžinojau,kadtasprakeiktasyrapiktadarys;todėl neleisiujamartintisprietavęskartusukitaisžvėrimis

6„Betdabarsustiprinksavoširdįirnebijok.Ašesusu tavimiikidienųpabaigos,kuriastaupaskyriau“

20SKYRIUS

1TadaAdomasverkėirtarė:„Dieve,perkelkmusįkitą vietą,kadgyvatėnebegalėtųpriemūsųprisiartintiirpakilti priešmusKadjinerastųtavotarnaitėsIevosvienosirjos nenužudytų,nesjosakysyrabaisiosirpiktos“

2BetDievastarėAdomuiirIevai:„Nuošiolnebijokite,Aš neleisiujampriejūsųprisiartinti;Ašjįišvariaunuojūsų, nuošiokalno,irnepaliksiujamenieko,kasjums pakenktų.“

3TadaAdomasirIevapagarbinoDievą,dėkojoJamir šlovinoJįužtai,kadišgelbėjojuosnuomirties

21SKYRIUS

1TadaAdomasirIevaišėjoieškotisodo

2Karštislygliepsnapliaukštelėjojųveidus;jieprakaitavo nuokarščioirverkėViešpatiesakivaizdoje

3Ovieta,kurjieverkė,buvoprieaukštokalno,priešais vakariniussodovartus

4TadaAdomasmetėsižemynnuotokalnoviršūnės;jo veidasbuvosudraskytas,okūnasnuluptas;išjotekėjo daugkraujo,irjisbuvoartimirties

5TuotarpuIevalikostovėtiantkalnoirverktidėljo,taip gulėdama

6Jitarė:„Nebenoriugyventipojo,nesvisa,kąjissau padarė,buvopermane“.

7Tadajipuolėjįpaskui,buvosudraskytairapdaužyta akmenimisirlikogulėtikaipnegyva

8BetgailestingasisDievas,kurisžvelgiaįsavokūrinius, žvelgėįAdomąirIevą,kaijiegulėjomirę,irJispasiuntė jiemssavoŽodį,irprikėlėjuos

9IrtarėAdomui:„OAdomai,visasšisvargas,kurįpats sauužsikrovei,nepadėspriešmanoviešpatavimąir nepakeis5500metųsandoros“

22SKYRIUS

1TadaAdomastarėDievui:„Ašdžiūstukarštyje,alpstu nuovaikščiojimoirpasibjaurėtinušiuopasauliuIrnežinau, kadaTumaneišjoišvesipailsėti“

2TadaViešpatsDievasjamtarė:„OAdomai,tainegali įvyktidabar,kolnepasibaigstavodienosTadaaštave išvesiuiššiosvargingosžemės“

3IrAdomastarėDievui:„Kolbuvausode,nepatyriaunei karščio,neialpimo,neijudėjimo,neidrebėjimo,nei baimės;betdabar,kaiatėjauįšiąžemę,maneištikovisaši nelaimė.“

4TadaDievastarėAdomui:„Kollaikiausimanoįsakymo, manošviesairmalonėilsėjosianttavęsBetkaiperžengei manoįsakymą,taveištikosielvartasirnelaimėšioje žemėje“

5IrAdomasverkėirtarė:„Viešpatie,neatkirskmanęsdėl to,nesmerkitemanęssunkiomisbausmėmisirneatmokėk manpagalmanonuodėmęNesmessavonoruperžengėme Tavoįsakymą,apleidomeTavoįstatymąirsiekėmetapti dievais,panašiaisįTave,kaipriešasŠėtonasmusapgavo.“

6TadaDievasvėltarėAdomui:„Kadangitukentėjai baimęirdrebėjimąšioježemėje,kankinausiirkentėjai, vaikščiojaiirmindžiojaišįkalnąirmireinuojo,ašvisatai prisiimsiu,kadtaveišgelbėčiau“

23SKYRIUS

1TadaAdomasdarlabiauverkėirtarė:„Dieve,pasigailėk manęs,kadpriimtumantTavęstai,kąašdarysiu.“

2BetDievaspaėmėsavoŽodįišAdomoirIevos

3TadaAdomasirIevaatsistojoantkojų;irAdomastarė Ievai:„Susijuosk,iraštaippatsusijuosiu.“Irjisusijuosė, kaipAdomasjaibuvoliepęs

4TadaAdomasirIevapaėmėakmenisirsudėjojuos aukuropavidalu;irjieėmėlapųnuomedžiųužsodoribų, irjaisnušluostėnuouolospaviršiauspralietąkraują 5Okasnukritoantsmėlio,tąjiesurinkokartusudulkėmis, sukuriomisbuvosumaišyta,irpaaukojoantaukurokaip aukąDievui

6TadaAdomasirIevastovėjopoaukuruirverkė,taip maldaudamiDievo:„Atleiskmumsmūsųnusikaltimusir nuodėmesirpažvelkįmussavogailestingomisakimisNes kaibuvomesode,mūsųšlovinimogiesmėsirgiesmėsbe paliovoskiloTavoakivaizdoje.“

7„Betkaiatėjomeįšiąsvetimąžemę,nebeturėjomenei tyrogyriaus,neiteisiosmaldos,neisupratingosširdies,nei saldžiųminčių,neiteisingųpatarimų,neiįžvalgos,nei dorųjausmų,neišviesiosprigimtiesmūsųnebelikoBet mūsųkūnaspasikeitė,nebebuvotoks,koksbuvoišpradžių, kaibuvomesukurti“

8„Tačiaudabarpažvelkįmūsųkraują,kurispaaukotasant šiųakmenų,irpriimkjįišmūsųrankų,kaipšlovinimo giesmę,kuriąTaugiedojomeišpradžių,būdamisode“

9IrAdomaspradėjodaugiauprašytiDievo

24SKYRIUS

1TadagailestingasisDievas,gerasiržmonesmylintis, pažvelgėįAdomąirIevąbeiįjųkraują,kurįjiepaaukojo JamkaipaukąbeJoįsakymo.TačiauJisjaisstebėjosiir priėmėjųaukas

2IrDievasišsavoakivaizdospasiuntėryškiąugnį,kuri prarijojųauką.

3Jisužuodėjųaukųsaldųkvapąirparodėjiems gailestingumą

4TadaatėjoDievoŽodisAdomuiirtarėjam:„OAdomai, kaiptupraliejaisavokraują,taipirašpraliesiusavokraują, kaitapsiutavopalikuoniųkūnu;irkaiptumirei,oAdomai, taipirašmirsiuIrkaiptupastateiaukurą,taipiraštau pastatysiuaukurąžemėje;irkaiptupaaukojaisavokraują antjo,taipirašpaaukosiusavokraująantaukurožemėje.

5„Irkaiptumaldavaiatleidimopertąkraują,taipiraš savokraujuatleisiunuodėmesirištrinsiujame nusikaltimus.“

6„Irdabar,štai,ašpriėmiautavoauką,oAdome,bet sandorosdienos,kuriomistavesurišau,darnepasibaigė Kaijosbusįvykdytos,aštavesugrąžinsiuįsodą.“

7„Taddabarsustiprinksavoširdį;irkaitaveištiks sielvartas,paaukokmanauką,irAšbūsiutaupalankus“

25SKYRIUS

1BetDievasžinojo,kadAdomasdažnaigalvojoapie savižudybęiraukosJamsavokraują

2TodėlJisjamtarė:„OAdomai,daugiaunenužudyksavęs, kaiptupadarei,puldamasnuoanokalno.“

3BetAdomastarėDievui:„Ašnorėjautuojaupatsavęs sunaikinti,nesperžengiauTavoįsakymųribas,išėjauiš nuostabaussodoirpraradaušviesą,kuriąišmanęsatėmei, iršlovę,kuribepaliovosliejosiišmanoburnos,iršviesą, kurimanedengė

4„Tačiaudėlsavogerumo,Dieve,visiškaimanęsneatšauk, betbūkmanpalankuskiekvienąkartą,kaimirštu,irprikelk maneatgal“

5„Irtuobusžinoma,kadTuesigailestingasDievas,kuris nenori,kadkasnorsžūtų;kurisnemyli,kadkasnors pargriūtų;irkurisniekonepasmerkiažiauriai,blogaiir visiškaisunaikindamas.“

6TadaAdomastylėjo

7IrDievožodisatėjopasjįirpalaiminojį,paguodėjįir sudarėsujuosandorą,kadJisišgelbėsjįjamskirtųdienų pabaigoje

8Taigi,taibuvopirmojiAdomoaukaDievui;irtaiptapo joįprotisdaryti

26SKYRIUS

1TadaAdomaspasiėmėIevą,irjiepradėjogrįžtiįLobių olą,kuriojegyvenoBetkaijiepriartėjopriejosirpamatė jąištolo,AdomąirIevąapėmėdidelisliūdesys,kaijieįją pažvelgė

2TadaAdomastarėIevai:„Kaibuvomekalne,mus paguodėDievožodis,kuriskalbėjosumumis;iršviesa, sklindantiišrytų,apšvietėmus

3„BetdabarDievožodisnuomūsųpaslėptas;iršviesa, kurišvietėviršmūsų,taippasikeitė,kadišnyko,irmus apgaubėtamsairliūdesys

4„Irmesesamepriverstiįeitiįšiąolą,kuriyratarsi kalėjimas,kurmusgaubiatamsa,todėlesameatskirti vienasnuokito;irtunegalimanęsmatyti,neiašnegaliu tavęsmatyti.“

5KaiAdomasištarėšiuosžodžius,jieverkėirištiesė rankaspriešDievą,nesbuvokupinisielvarto

6JiemaldavoDievo,kadatneštųjiemssaulę,kadjišviestų jiems,kadtamsanegrįžtųantjųirjienebegrįžtųpošia uolospriedangaJienorėjoverčiaumirti,neimatytitamsą

7TadaDievaspažvelgėįAdomąirIevą,įjųdidelį sielvartąirįvisa,kąjiedarėsukarštaširdimi,dėlvisų sunkumų,kuriuosejiebuvo,vietojto,kadbūtųbuvusijų gerovė,irdėlvisųnelaimių,kuriosjuosištikosvetimoje žemėje

8TodėlDievasantjųnepykoirnebuvonekantrus,bet buvokantrusiratlaidusjiems,kaipirvaikams,kuriuos buvosukūręs

9TadaatėjoDievoŽodisAdomuiirtarėjam:„Adomai,o dėlsaulės,jeiašjąpaimtumeirtauatneščiau,dienos, valandos,metaiirmėnesiaivirstųniekais,irsandora,kurią sudariausutavimi,niekadanebūtųįvykdyta

10Bettadataveapverstųirpaliktųilgasmaras,irtau nebūtųpaliktajokioišgelbėjimoperamžius

11„Geriaukentėkirnuraminksavosielą,kolpasiliksi dienąirnaktį,koldienosišsipildysirateismanosandoros metas“

12„Tadaateisiuirišgelbėsiutave,oAdomai,nesnenoriu, kadtukentėtum.“

13„Irkaipažvelgsiuįvisusgerusdalykus,kuriuose gyvenai,irkodėlišjųišėjai,tadamielaiparodysiutau gailestingumą.“

14„BetAšnegaliupakeistisandoros,kuriišėjoišMano lūpų;antraipbūčiausugrąžinęstaveįsodą

15„Betkaisandorabusįvykdyta,tadaparodysiutauir tavopalikuonimsgailestingumąirnuvesiutaveį džiaugsmošalį,kurnebusneisielvarto,neikančios,bet amžinasdžiaugsmasirdžiugesys,šviesa,kuriniekada nesibaigia,gyrius,kurisniekadanesibaigia,irgražussodas, kurisniekadanepraeis“

16IrDievasvėltarėAdomui:„Būkkantrusirįeikįolą, nestamsa,kuriosbijojai,trukstikdvylikavalandų;ojai pasibaigus,užtekėsšviesa“

17IšgirdęšiuosDievožodžius,AdomasirIevapagarbino Jį,irjųširdysbuvopaguostosJiegrįžoįoląpagalsavo paprotį,oišjųakiųriedėjoašaros,išširdžiųkiloliūdesysir aimanos,irjietroško,kadjųsielospaliktųjųkūną.

18IrAdomasirIevastovėjomelsdamiesi,koljuos apgaubėnaktiestamsa,irAdomaspasislėpėnuoIevos,oji –nuojo

19Irjietoliaustovėjomelsdamiesi

27SKYRIUS

1KaiŠėtonas,visokogėrionekentėjas,pamatė,kaipjie nenuilstamaimeldėsi,kaipDievassujaisbendrauja, guodžiajuosirkaipJispriimajųauką,–Šėtonaspasirodė

2Jispradėjokeistisavokareivijas;jorankosebuvo žaižaruojantiugnis,irjosšvietėskaisčioješviesoje

3Tadajispastatėsavosostąprieolosangos,nesdėljų maldųnegalėjoįjąįeiti.Irjisapšvietėolą,koljižibėjovirš AdomoirIevos;ojokareivijospradėjogiedotišlovės giesmes

4IrŠėtonastaipadarė,kadAdomas,pamatęsšviesą, pagalvotųsau,jogtaidangiškašviesairkadŠėtono kareivijosyraangelai;irkadDievasjuospasiuntėstebėti oląirapšviestijįtamsoje.

5Taigi,kaiAdomasišėjoišolosirjuospamatė,irAdomas suIevanusilenkėŠėtonui,tadajisnugalėjoAdomąirantrą kartąpažeminojįpriešDievą

6Todėl,kaiAdomasirIevaišvydošviesą,manydami,kad jitikra,jiesustiprinosavoširdis;tačiau,jiemsdrebant, AdomastarėIevai:

7„Pažvelkiteįtądidžiulęšviesąirįtasdaugybęšlovinimo giesmių,irįtąkareiviją,stovinčiąlauke,kurineateinapas mus,nesakykitemums,kąjiesako,iškurjieateina,arką reiškiašišviesa;kokietiešlovinimai;kodėljiebuvočia atsiųstiirkodėljieneateina“

8„JeijiebūtųnuoDievo,jieateitųpasmusįoląir papasakotųmumssavoužduotį“

9TadaAdomasatsistojoirkarštaširdimimeldėsiDievui, sakydamas:

10„Viešpatie,aryrapasaulyjekitasdievas,neiTu,kuris sukūreiangelus,pripildeijuosšviesosirpasiunteijuos mūsųsaugoti,kasgiateissujais?“

11„Betštaimesmatomešiaskariuomenes,stovinčiasprie olosangos;josapšviestosryškiašviesa;josgarsiaigieda šlovėsgiesmes.Jeijospriklausokokiamnorskitamdievui, oneTau,pasakykman;ojeijassiunteiTu,praneškman, kodėljassiuntei“

12VostikAdomastaipasakė,olojejampasirodėDievo angelasirtarė:„OAdomai,nebijokTaiŠėtonasirjo kareivijos;jisnoritaveapgauti,kaipapgavotaveišpradžių Pirmąkartąjisbuvopasislėpęsgyvatėje,betšįkartąjis atėjopastavešviesosangelopavidalu,kad,kaijįgarbinsi, jisgalėtųtavesužavėtipatiesDievoakivaizdoje“

13TadaangelaspalikoAdomą,sučiupoŠėtonąprieolos angos,atėmėjamapsimetėlįirjopatiesbjauriupavidalu atvedėpasAdomąirIevą;kurie,jįpamatę,joišsigando 14IrangelastarėAdomui:„Šisbjauruspavidalasyrajo nuotada,kaiDievasjįnumetėišdangausJisnegalėjojuo prisiartintiprietavęs;todėljispasivertėšviesosangelu“

15TadaangelasišvijoŠėtonąirjokareivijasnuoAdomoir Ievosirtarėjiems:„Nebijokite;Dievas,kurisjussukūrė, jussustiprins“

16Irangelasnuojųpasitraukė.

17OAdomasirIevalikostovėtioloje;jokiospaguodosjie nesulaukė;jųmintysbuvoišsibarsčiusios

18Rytuiišaušus,jiepasimeldėirišėjoieškotisodo,nesjų širdysbuvolinkjo,irjienegalėjorastipaguodos,kadjį paliko.

28SKYRIUS

1BetkaigudrusisŠėtonaspamatėjuoseinančiusįsodą,jis surinkosavokariuomenęirpasirodėantdebesies, ketindamasjuosapgauti

2BetkaiAdomasirIevajįtokįpamatėregėjime,jie pamanėesąDievoangelai,atėjępaguostijųdėlto,kadjie palikosodą,arbasugrąžintijuosįjį.

3IrAdomasištiesėrankasįDievą,maldaudamasJo,kad Jissuprastų,kastaiyra

4TadaŠėtonas,visokogėrionekentėjas,tarėAdomui:„O Adomai,ašesudidžiojoDievoangelas;irštaikareivijos, kuriosmanesupa

5„Dievaspasiuntėmaneirjuospaimtitaveiratvestiprie sodošiaurėsribos,prieskaidriosjūroskranto,irišmaudyti jojetaveirIevą,irpakeltijusįjūsųankstesnįdžiaugsmą, kadvėlsugrįžtumėteįsodą.“

6ŠiežodžiaiįsmigoįAdomoirIevosširdis.

7TačiauDievassulaikėsavožodįnuoAdomoirneleido jamiškartosuprasti,betlaukė,kadpamatytųjostiprybę; arjisbusnugalėtaskaipIevasode,arjisnugalės.

8TadaŠėtonaspašaukėAdomąirIevąirtarė:„Štaimes einameprievandensjūros!“Irjiepradėjoeiti

9AdomasirIevasekėjuosnedideliuatstumu

10Betkaijiepasiekėkalnąįšiauręnuosodo,labaiaukštą kalną,įkurioviršūnęnebuvojokiųlaiptų,velnias prisiartinoprieAdomoirIevosiružvedėjuosįviršūnę realybėje,oneregėjime;norėdamas,kaipirpadarė,juos nuverstižemynirnužudyti,irištrintijųvardąnuožemės; kadšižemėliktųtikjamirjokareivijoms

29SKYRIUS

1BetkaigailestingasisDievaspamatė,kadŠėtonasnori nužudytiAdomąsavoįvairiaiskėslais,irkadAdomasbuvo romusirbeklastos,DievasgarsiaiprabiloŠėtonuiirjį prakeikė

2Tadajisirjokareiviaipabėgo,oAdomasirIevaliko stovėtikalnoviršūnėje,iškurmatėapačiojeesantįplatųjį pasaulį,aukštaivirškuriojiebuvoTačiaujienematėnieko iškareivijų,kurituojbusšaliajų.

3Jieverkė–irAdomas,irIeva–Dievoakivaizdojeir maldavoJoatleidimo

4TadaatėjoDievoŽodisAdomuiirtarėjam:„Žinokir supraskapiešįšėtoną,kadjissiekiaapgautitaveirtavo palikuonispotavęs“

5IrAdomasverkėViešpatiesDievoakivaizdoje,maldavo irprašėJoduotijamkąnorsišsodokaipženklą,kadjis būtųpaguostas

6IrDievaspažvelgėįAdomomintįirpasiuntėangelą Mykoląikijūros,kurisiekiaIndiją,kadpaimtųišten auksineslazdasiratneštųjasAdomui

7TaipadarėDievassavoišmintimi,kadšieauksiniai strypai,esantyssuAdomuoloje,šviestųaplinkjįnaktįir išsklaidytųjotamsosbaimę

8TadaangelasMykolasDievoįsakymunužengėžemyn, paėmėauksineslazdas,kaipDievasjambuvoįsakęs,ir atnešėjasDievui

30SKYRIUS

1PošiųdalykųDievasįsakėangeluiGabrieliuinusileistiį sodąirpasakyticherubui,kurisjįsaugojo:„ŠtaiDievas įsakėmanįeitiįsodą,paimtiištenkvapniųsmilkalųir duotijuosAdomui.“

2TadaangelasGabrieliusDievoįsakymunužengėįsodąir pasakėcherubui,kaipDievasjambuvoįsakęs

3Tadacherubastarė:„Gerai“Gabrieliusįėjoirpaėmė smilkalus

4TadaDievasįsakėsavoangeluiRafaeliuinusileistiįsodą irpasakyticherubuiapiemirą,kuriąjisduotųAdomui

5AngelasRafaelisnužengėžemynirpasakėcherubui,kaip Dievasjambuvoįsakęs.Kerubastarė:„Gerai.“Tada Rafaelisįėjoirpaėmėmirą

6AuksinėslazdelėsbuvoišIndijosjūros,kuryra brangakmenių.Smilkalaibuvoišrytiniosodopakraščio,o mira–išvakarinio,iškurAdomąapėmėkartėlis

7IrangelaiatnešėšiuostrisdalykusDievuiprieGyvybės medžiosode.

8TadaDievastarėangelams:„Pamerkitejuosvandens šaltinyje,tadapaimkiteirapšlakstykiteAdomąirIevąjų vandeniu,kadjiešiektiekpaguostųsavosielvarte,ir duokitejuosAdomuiirIevai

9Irangelaipadarė,kaipDievasjiemsbuvoįsakęs,ir atidavėvisataiAdomuiirIevaiantkalnoviršūnės,ant kuriosŠėtonasjuosbuvopastatęs,kaisiekėjuossunaikinti 10KaiAdomaspamatėauksiniusstrypus,smilkalusirmirą, jisapsidžiaugėirverkė,nesmanė,kadauksasyra karalystės,iškuriosjisatėjo,ženklas,kadsmilkalaiyra ryškiosšviesos,kuriišjobuvoatimta,ženklas,omirayra jįapėmusiosielvartoženklas

31SKYRIUS

1PošiųdalykųDievastarėAdomui:„Tuprašeimanęs kažkoišsodo,kadjuobūtumpaguostas,irAštaudaviau šiuostrisženkluskaippaguodą,kadpasitikėtummanimiir manosandorasutavimi

2„NesAšateisiuirtaveišgelbėsiu;irkaraliaiatnešman, kaijisbuskūne,aukso,smilkalųirmiros;auksokaipmano karalystėsženklo;smilkalųkaipmanodieviškumoženklo; irmiroskaipmanokančiosirmirtiesženklo.“

3„Bet,oAdome,padėkšiuosdaiktusšaliasavęsoloje: auksą,kadjisapšviestųtavenaktį;smilkalus,kad užuostumjųmalonųkvapą;irmirą,kadpaguostųtave sielvarte“

4IšgirdęsšiuosDievožodžius,AdomaspagarbinoJįJisir IevagarbinoJįirdėkojoJam,nesJisbuvosujais gailestingas

5TadaDievasįsakėtrimsangelams–Mykolui,Gabrieliui irRafaeliui–atneštitai,kąjisbuvoatnešęs,iratiduoti AdomuiIrjietaippadarėpovieną

6IrDievasįsakėSuriyeliuiirSalatieliuinuneštiAdomąir IevąnuoaukštokalnoviršūnėsirnuneštijuosįLobiųolą.

7Tenjiepadėjoauksąpietinėjeolospusėje,smilkalus rytinėjepusėjeirmirąvakarinėjepusėje,nesolosanga buvošiaurinėjepusėje.

8TadaangelaipaguodėAdomąirIevąirišėjo

9Auksobuvoseptyniasdešimtlazdelių,smilkalų–dvylika svarų,omiros–tryssvarai.

10AdomasjuoslaikėLobiųnamuose;todėljiebuvo vadinami„slėptuvėmis“.Tačiaukitivertėjaisako,kadjie buvovadinami„Lobiųola“dėljojebuvusiųteisiųjųvyrų kūnų

11ŠiuostrisdalykusDievasdavėAdomuitrečiądienąpo to,kaijisišėjoišsodo,kaipženklą,kadViešpatstris dienaspasiliksžemėsširdyje

12Iršietrysdalykai,jiemstebesantsuAdomuoloje,teikė jamšviesosnaktį;odienąjiešiektiekpalengvinojo sielvartą

32SKYRIUS

1IrAdomasirIevapasilikoLobiųolojeikiseptintosios dienos;jienevalgėžemėsvaisiųirnegėrėvandens

2IraštuntąjądienąauštantAdomastarėIevai:„OIeva, mesmeldėmeDievo,kadduotųmumsšiektiekišsodo,ir Jisatsiuntėsavoangelus,kurieatnešėmumstai,ko troškome.

3„Odabarkelkitės,eikimeprievandensjūros,kurią matėmeišpradžių,iratsistokimejoje,melsdamiesi,kad Dievasvėlbūtųmumspalankusirparvestųmusatgalį sodą;arbaduotųmumskąnors;arbakadJissuteiktųmums paguodoskitoježemėjeneiši,kuriojeesame“

4TadaAdomasirIevaišėjoišolos,nuėjoiratsistojoant jūros,įkuriąanksčiaubuvoįmetę,krašto,irAdomastarė Ievai:

5„Eik,nusileiskįšiąvietąirneišeikišjosikitrisdešimties dienų,kaiašateisiupastaveIrmelskDievąkarštaširdimi beišvelniubalsu,kadmumsatleistų“

6„Irašeisiuįkitąvietą,nusileisiuįjąirdarysiukaiptu.“

7TadaIevanuėjoįvandenį,kaipAdomasjaibuvoįsakęs Adomastaippatnuėjoįvandenį;irjiestovėjomelsdamiesi irmaldavoViešpatįatleistijiemsjųnusikaltimąir sugrąžintijuosįankstesnębūseną

8Irtaipjiestovėjomelsdamiesiikitrisdešimtpenkiųdienų pabaigos.

33SKYRIUS

1BetŠėtonas,visokogėrionekentėjas,ieškojojųoloje, betnerado,norsstropiaijųieškojo

2Betjisradojuosstovinčiusvandenyjebesimeldžiančius irgalvojosau:„AdomasirIevastovitamevandenyjeir maldaujaDievoatleistijiemsjųnusikaltimus,sugrąžinti juosįankstesnępadėtįirpaimtijuosišpomanorankos.

3„Betašjuosapgausiu,kadjieišliptųišvandensir neįvykdytųsavoįžado“

4TadavisogėrionekentėjasnuėjonepasAdomą,opas Ievąir,šlovindamasirdžiūgaudamas,įgavoDievoangelo pavidaląirtarėjai:

5„Ramybėtau!Džiaukisirdžiūgauk!Dievastaupalankus irsiuntėmanepasAdomąAšjamatnešiaugerąją išgelbėjimonaujienąirapietai,kadjisbuspripildytas ryškiosšviesos,kaipirpradžioje.“

6„IrAdomas,džiaugdamasisdėlsavosugrįžimo,pasiuntė manepastave,kadateitumpasmane,idanttave apvainikuočiaušviesakaipjį.“

7„Irjismantarė:‘KalbėkIevai;jeijineateissutavimi, papasakokjaiapieženklą,kaibuvomekalnoviršūnėje; kaipDievasatsiuntėsavoangelus,kuriemuspaėmėir atvedėįLobiųolą;irpadėjoauksąpietinėjepusėje, smilkalusrytinėjepusėjeirmirąvakarinėjepusėje.’Dabar eikpasjį“

8Išgirdusišiuosjožodžius,Ievalabaiapsidžiaugėir, manydama,kadšėtonopasirodymastikras,išėjoišjūros

9Jisėjopirmas,ojisekėpaskuijį,koljieatėjopasAdomą. TadaŠėtonaspasislėpėnuojos,irjijodaugiaunebematė

10TadajipriėjoiratsistojopriešAdomą,kurisstovėjo prievandensirdžiaugėsiDievoatleidimu

11Jaijįšaukiant,jisatsisuko,radojątenir,pamatęsją, pravirko,mušėsisauįkrūtinęirišsielvartokartėliopaniro įvandenį

12BetDievaspažvelgėįjį,įjokančiąirįtai,kadjis netrukusiškvėpspaskutinįkartą.IrDievoŽodisatėjoiš dangaus,iškėlėjįišvandensirtarėjam:„Eikaukštynpas

Ievą“IrkaijisužlipopasIevą,jistarėjai:„Kastaupasakė: ‘Eikčia’?“

13Tadajipapasakojojamangelo,kurisjaipasirodėirdavė ženklą,kalbą.

14BetAdomasnuliūdoirleidojaisuprasti,kadtaiŠėtonas. Tadajisjąpasiėmė,irjieabusugrįžoįolą

15Taijiemsnutikoantrąkartą,kaijienusileidoprie vandens,praėjusseptyniomsdienomspoišėjimoišsodo. 16Jiepasninkavovandenyjetrisdešimtpenkiasdienas;iš visoketuriasdešimtdvidienasnuotada,kaipalikosodą

34SKYRIUS

1Keturiasdešimttrečiosdienosrytąjieišėjoišolos,liūdni irverkdamiJųkūnaibuvoliesi,išsekęnuoalkioir troškulio,nuopasninkoirmaldos,irnuodidelioliūdesio dėlsavoprasižengimo

2Irišėjęišolos,jieužkopėįkalnąįvakarusnuosodo

3Tenjiestovėjo,meldėsiirmaldavoDievąatleistijiems nuodėmes

4IrpojųmaldųAdomasėmėmaldautiDievo,sakydamas: „OmanoViešpatie,manoDieveirmanoKūrėjau,tuįsakei surinktiketuriselementus,irjiebuvosurinktiTavo įsakymu“

5„Tadaištieseisavorankąirsukūreimaneišvieno elemento–išžemėsdulkių;irtrečiąvalandą,penktadienį, atvedeimaneįsodąirmanapietaipranešeioloje“

6„Išpradžiųnežinojauneinakties,neidienos,nesbuvau šviesiosprigimties;iršviesa,kuriojegyvenau,niekada neleidomanpažintineinakties,neidienos

7„Tada,Viešpatie,tątrečiąjąvalandą,kuriąmanesukūrei, Tumanatvedeivisusžvėris,liūtus,stručius,padangių paukščiusirvisusžemėjejudančiuspadarus,kuriuosbuvai sukūręspirmąjąpenktadieniovalandąpriešmane.“

8„IrTavovaliabuvo,kadašjuosvisus,povieną, pavadinčiautinkamuvarduBetTudaveimansupratimąir žinojimą,tyrąširdįirteisingąprotąišTavęs,kadgalėčiau juospavadintipagalTavopatiesmintį“

9„Dieve,Tupadareijuosmanpaklusniusirįsakei,kadnė vienasišjųneatsiskirtųnuomanovaldžiospagalTavo įsakymąirviešpatavimą,kurįmandaveijiemsBetdabar jievisinuomanęsatsiribojo“

10„Taibuvotątrečiąpenktadieniovalandą,kaimane sukūreiirįsakeimandėlmedžio,priekurionegalėjaunei artintis,neinuojovalgyti;nessodemanpasakei:‘Kainuo jovalgysi,mirsinuomirties’.

11„Irjeibūtummanenubaudęsmirtimi,kaipsakei,būčiau miręstąpačiąakimirką.“

12Beto,kaiįsakeimandėlmedžio,ašnegalėjauneiprie joartintis,neipriejolįstiIevosnebuvosumanimi;Tudar nebuvaijossukūręs,neidarnebuvaijospaėmęsišmano šono;irjidarnebuvogirdėjusišioTavoįsakymo.

13„Tada,trečiostopenktadieniovalandospabaigoje, Viešpatie,Tumaneužmigdeiiružmigai,irašužmigau,ir maneapėmėmiegas“

14„TadaTuištraukiaišonkaulįišmanošonoirsukūreijį pagalmanopaveiksląirpanašumą.Tadaašpabudau;irkai jąpamačiauiržinojau,kasjitokia,tariau:‘Taikaulasiš manokaulųirkūnasišmanokūno;nuošioljibus vadinamamoterimi.’“

15„Tavogeravalia,oDieve,maneužmigdeiirišleidai Ievąišmanošono,koljiišėjo,tadnemačiau,kaipjibuvo

sukurta;irnegalėjaumatyti,omanoViešpatie,koksbaisus irdidisyraTavogerumasiršlovė.“

16„Irišsavogerosvalios,Viešpatie,Tusukūreimusabu suspindinčiaiskūnaisirsukūreimusdu,vieną;irTu suteikeimumssavomalonęirpripildeimusŠventosios Dvasiosgyriumi,kadnebūtumeneialkani,neitroškuliai, neižinotume,kasyraliūdesys,neiširdiessilpnumas;nei kančia,neipasninkas,neinuovargis.“

17„Betdabar,oDieve,kadangimesperžengėmeTavo įsakymąirsulaužėmeTavoįstatymą,Tuišvedeimusį svetimąšalįirsiunteimumskančią,silpnumą,alkįir troškulį

18„Taddabar,Dieve,meldžiameTave,duokitemumsko norspavalgytiišsodo,kadnumalšintumesavoalkįir troškulį

19„Štai,Dieve,jaudaugdienųmesniekoneragavomeir negėrėme,mūsųkūnasišdžiūvo,mūsųjėgosišseko,ir mūsųakysnebemieganuosilpnumoirašarų

20„Tada,oDieve,mesnedrįstamerinktijokiųmedžių vaisių,bijodamiTavęsNeskaiišpradžiųnusikaltome,Tu mūsųpasigailėjaiirneleidaimumsmirti“

21„Betdabar,–manėmesavoširdyse,–jeivalgysime medžiųvaisiusbeDievoįsakymo,Jismusšįkartą sunaikinsirnušluosnuožemėspaviršiaus

22„IrjeigersimešįvandenįbeDievoįsakymo,Jispadarys mumsgaląirtuojaupatmusišraus“

23„Taddabar,oDieve,kadangiatėjauįšiąvietąsuIeva, maldaujame,duokitemumssodovaisių,kadbūtumejais sotūs“

24„Nesmestrokštamežemėsvaisiųirviso,komumsjoje trūksta.“

35SKYRIUS

1TadaDievasvėlpažvelgėįAdomą,joverksmąirdejones, irjamatėjoDievožodisirtarė:

2„OAdome,kaibuvaimanosode,tunežinojaineivalgyti, neigerti;neisilpnumo,neikančios;neikūnoliesumo,nei pokyčių;irmiegasnedingoištavoakiųBetkadangitu nusižengeiiratėjaiįšiąsvetimąžemę,visišieišbandymai taveištiko“

36SKYRIUS

1TadaDievasįsakėcherubui,kurissaugojosodovartussu ugniniukalavijurankoje,paimtifigmedžiovaisiųirduoti Adomui

2CherubaspaklusoViešpatiesDievoįsakymui,nuėjoį sodąiratnešėdvifigasantdviejųšakelių,kiekvienafiga kabojoantsavolapo;josbuvoišdviejųmedžių,tarpkurių AdomasirIevapasislėpė,kaiDievasėjovaikščiotiposodą, irDievožodisatėjopasAdomąirIevąirtarėjiems: „Adome,Adome,kurtuesi?“

3IrAdomasatsakė:„ODieve,štaiaš!IšgirdęsTavogarsą irTavobalsą,pasislėpiau,nesesunuogas“

4TadacherubaspaėmėdvifigasiratnešėjasAdomuiir Ievai.Betjismetėjasjiemsištolo,nesjienegalėjo prisiartintipriecherubodėlsavokūno,kurisnegalėjo artintisprieugnies

5IšpradžiųangelaidrebėjoAdomoakivaizdojeirjobijojo. BetdabarAdomasdrebėjopriešangelusirjųbijojo

6TadapriėjoAdomasirpaėmėvienąfigą,oIevataippat priėjoirpaėmėkitą.

7Irkaijiepaėmėjuosįrankas,jiepažvelgėįjuosir suprato,kadjiekilęišmedžių,tarpkuriųbuvopasislėpę.

37SKYRIUS

1TadaAdomastarėIevai:„Arnemataišiųfigųirjųlapų, kuriaisapsigaubėme,kainetekomesavošviesiosprigimties? Betdabarnežinome,kokioskančiosirnelaimėsmusištiks jassuvalgydami“

2„Taddabar,oIeva,susilaikykimeirnevalgykimenuojų, neitu,neiaš;irprašykimeDievoduotimumsvaisiųnuo Gyvybėsmedžio“

3TaipAdomasirIevasusilaikėirnevalgėšiųfigų

4BetAdomaspradėjomelstisDievuiirprašytiJoduoti jamGyvybėsmedžiovaisių,sakydamas:„ODieve,kai šeštąpenktadieniovalandąnusižengėmeTavoįsakymui, praradomešviesiąprigimtįirponusižengimonebebuvome sodeilgiauneitrisvalandas

5„Bettąvakarą,kaimusištoišvedei,Dieve,mes nusikaltėmepriešTavevienąvalandą,irvisišie išbandymaibeisielvartaimusištikoikišiosdienos“

6„Irtosdienoskartusušiaketuriasdešimttrečiąjadiena neatpirkstosvienosvalandos,kuriąmesnusižengėme!

7„Dieve,pažvelkįmusgailestingomisakimisir neatlyginkmumspagalmūsųnusižengimusTavoįsakymui Tavoakivaizdoje.

8„O,Dieve,duokmumsGyvybėsmedžiovaisių,kad galėtumejovalgyti,gyventiirnebenorėtumematytikančių irkitųvargųšioježemėje;nesTuesiDievas.“

9„KaimespažeidėmeTavoįsakymą,Tuišvedeimusiš sodoirpasiunteicherubąsaugotiGyvybėsmedžio,kadjo nevalgytumeirneliktumegyviirnebežinotumeapie silpnumąpoto,kaipažeidėmeįsakymą

10„Betdabar,Viešpatie,štaimesištvėrėmevisasšias dienasirkentėme.Padarykitešiasketuriasdešimttris dienaslygiavertesvienaivalandai,kuriąmes nusižengėme“

38SKYRIUS

1PošiųdalykųDievožodisatėjopasAdomąirtarėjam:

2„OAdomai,dėlGyvybėsMedžiovaisių,kuriųprašai,aš taujųduosiunedabar,betkaibusįvykdyti5500metų TadaaštauduosiuGyvybėsMedžiovaisių,irtuvalgysiir gyvensiamžinai,tu,Ievairtavoteisiojipalikuonys“

3„Betšiosketuriasdešimttrysdienosnegaliišpirkti valandos,kuriątusulaužeimanoįsakymą“

4„OAdomai,ašdaviautauvalgytinuofigmedžio, kuriamepasislėpeiEikirvalgyknuojo,tuirIeva“

5„Neatmesiutavoprašymoirnenuvilsiutavovilties;todėl laikykissandoros,kuriąsudariausutavimi“

6IrDievasatitraukėsavožodįišAdomo

39SKYRIUS

1TadaAdomassugrįžopasIevąirtarėjai:„Kelkis, pasiimkfigą,oašpaimsiukitą;ireikimeįsavoolą“

2TadaAdomasirIevapaėmėpofigąirnuėjolinkolos; saulėjauartėjoprienusileidimo,irjųmintyskėlėjiems ilgesįparagautivaisių

3BetAdomastarėIevai:„BijauvalgytišiąfigąNežinau, kasmannuojosgalinutikti.“

4TaigiAdomasverkėirmeldėsiDievoakivaizdoje, sakydamas:„Patenkinkmanoalkį,kadmannereikėtų valgytišiosfigos.Neskaijąsuvalgysiu,kokiamanišjos nauda?IrkoašprašysiuirprašysiuTavęs,oDieve,kaijos nebeliks?“

5Irjisvėltarė:„Bijaunuojovalgyti,nesnežinau,kasman perjįnutiks“

40SKYRIUS

1TadaDievoŽodisatėjopasAdomąirtarėjam:„O, Adomai,kodėltunejautišiosbaimės,šiopasninkoiršio rūpesčioanksčiau?Irkodėltunejautišiosbaimėsprieš nusižengdamas?“

2„Betkaiatvykaigyventiįšiąsvetimąžemę,tavo gyvuliškaskūnasnegalėjobūtižemėjebežemiškomaisto, kurisjįsustiprintųiratkurtųjogalias.“

3IrDievasatitraukėsavožodįišAdomo

41SKYRIUS

1TadaAdomaspaėmėfigąiruždėjojąantauksinių lazdelių.Ievataippatpaėmėsavofigąiruždėjojąant smilkalų

2Kiekvienafigasvėrėkaiparbūzas,nessodovaisiaibuvo daugdidesniužšiosžemėsvaisius.

3OAdomasirIevastovėjoirpasninkavovisątąnaktį,kol išaušorytas

4Sauleipatekėjus,jiemeldėsi,irAdomas,jiemsbaigus melstis,tarėIevai:

5„OIeva,eikimepriesodoribos,žiūrintįpietus;įvietą,iš kurtekaupėiryrapadalintaįketuriasatšakas.Ten melsimėsDievuiirprašysimeJoduotimumsatsigerti GyvybėsVandens“

6„DievasnemaitinomūsųGyvybėsMedžiutam,kad negyventumeTodėlprašysimeJoduotimumsGyvybės Vandensirjuonumalšintitroškulį,onešiosžemės vandeniu.“

7IšgirdusišiuosAdomožodžius,Ievasutiko;irjosabi atsikėlėiratėjopriepietinėssodoribos,prievandensupės krašto,netolinuosodo.

8JieatsistojoirmeldėsiViešpatiesakivaizdoje,prašydami Jošįkartąpažvelgtiįjuos,atleistijiemsirpatenkintijų prašymą.

9PošiosabiejųmaldosAdomaspradėjomelstisbalsu Dievoakivaizdojeirtarė:

10„Viešpatie,kaibuvausodeirmačiauvandenį,tekantįiš poGyvybėsmedžio,manoširdisnegeidė,neimanokūnas reikalavojogerti;ašnežinojautroškulio,nesgyvenauir buvaudaugiauneiesudabar.

11„Todėl,kadgyvenčiau,mannereikėjogyvybėsmaistoir negėriaugyvybėsvandens

12„Betdabar,Dieve,ašmiręs,manokūnasištroškęs Duokmangyvybėsvandens,kadjįgerčiauirgyvenčiau“

13„Išsavogailestingumo,Dieve,išgelbėkmanenuošių negandųirišbandymųirnuveskmaneįkitąžemę,kitokią neiši,jeineleisimangyventiTavosode“

42SKYRIUS

1TadaatėjoDievožodisAdomuiirjamtarė:

2„OAdomai,dėlto,kąsakai:„Nuveskmaneįžemę, kuriojeyraramybė“,tainekitažemė,odangauskaralystė, kuriojevienintelėjeyraramybė“

3„Bettudabarnegaliįeiti;tikpoto,kaitavoteismasbus įvykdytas.“

4„Tadaaštaveirtavoteisiuosiuspalikuonisįkelsiuį dangauskaralystęirduosiutauirjiemsvisa,kodabar prašai“

5„Irjeisakei:‘Duokmangyvybėsvandens,kadgerčiauir gyvenčiau’,–taibusnešiandien,otądieną,kainusileisiuį pragarą,sudaužysiuvariniusvartusirsutriuškinsiu geležineskaralystes

6„TadaAšgailestingaiišgelbėsiutavosieląirteisiųjų sielas,kadsuteikčiaujomspoilsįsavosodeIrtaibus,kai ateispasauliopabaiga“

7„Irvėlgi,dėlGyvybėsVandens,kurioieškai,jistau nebusduotasšiandien,bettądieną,kaiAšpraliesiusavo kraująanttavogalvosGolgotosžemėje“

8„Nesmanokraujasbustaugyvybėsvanduotuometu,ir netiktau,betirvisiemstavopalikuonims,kurietikėsmane, kadtaibūtųjiemsamžinaspoilsis“

9ViešpatsvėltarėAdomui:„OAdomai,kaibuvaisode, tavęsneištikošieišbandymai,

10„Betkadangitusulaužeimanoįsakymą,taveištiko visosšioskančios.

11„Dabartavokūnuireikiamaistoirgėrimo;gerktadtą vandenį,kuristekaprotavežemėspaviršiumi“

12TadaDievasatitraukėsavožodįišAdomo.

13IrAdomasirIevagarbinoViešpatįirsugrįžonuo vandensupėsįoląBuvovidurdienis;irkaijiepriartėjo prieolos,jiepamatėpriejosdidelęugnį.

43SKYRIUS

1TadaAdomasirIevaišsigandoirsustojoAdomastarė Ievai:„Kasčiaperugnispriemūsųolos?Mesnieko nedarome,kadjąsukeltume.“

2„Mesneturimeneiduonoskepti,neisultiniovirtiOdėl šiosugniesmesnežinome,kasjaibūtų,neikaipją pavadinti.“

3„Betnuotada,kaiDievasatsiuntėcherubąsuugniniu kalaviju,kurisžaibavoiržaibavojorankoje,išbaimėsmes kritomeirbuvomekaiplavonai,arginematėmenieko panašaus?

4„Betdabar,Ieva,štaitapatiugnis,kuribuvocherubo rankoje,kuriąDievaspasiuntėsaugotiolą,kurioje gyvename

5„OIeva,taiyratodėl,kadDievasantmūsųpykstairmus nuotoišvarys.“

6„OIeva,mesvėlpažeidėmeJoįsakymątojeoloje,todėl Jispasiuntėšiąugnįaplinkjądegtiirneleistimumsįją įeiti“

7„Jeiištiesųtaipyra,oIeva,kurmesgyvensime?Irkur mesbėgsimenuoViešpatiesveido?JuksodeJisneleis mumspasiliktiiratėmėišmūsųjogėrybes;betJisįkurdino musšiojeoloje,kuriojemeskentėjometamsą,išbandymus irsunkumus,kolpagaliauradomejojepaguodą.“

8„Betdabar,kaiJisišvedėmusįkitąkraštą,kasžino,kas jamegalinutikti?Irkasžino,galbūtanosžemėstamsabus daugdidesnėužšiosžemėstamsą?“

9„Kasžino,kasgalinutiktitoježemėjedienąarnaktį?Ir kasžino,artaibustoli,ararti,oIeva?KurDievaspanorės musapgyvendinti,galbūttolinuosodo,oIeva!Ogalkur DievasneleismumsJopamatyti,nesmespažeidėmeJo įsakymąirnesmesvisadaJoprašėme?“

10„OIeva,jeiDievasatvesmusįkitą,onešią,šalį, kuriojerandamepaguodą,taiturėsbūtimūsųsielųmirtisir mūsųvardoištrynimasnuožemėspaviršiaus“

11„OIeva,jeiesamedarlabiauatitolęnuosodoirnuo Dievo,kurmesJįvėlrasimeirprašysimeJoduotimums aukso,smilkalų,mirosirfigmedžiovaisių?“

12„KurJįrasime,kadJismusantrąkartąpaguostų?KurJį rasime,kadJispagalvotųapiemusdėlsandoros,kurią sudarėdėlmūsų?“

13TadaAdomasdaugiautylėjoIrjie,jissuIeva,vis žiūrėjoįoląirįaplinkjąliepsnojančiąugnį.

14BettaugnisbuvoiššėtonoNesjisbuvosurinkęs medžiųirsausųžolių,nunešęsjasįoląirpadegęs,kad prarytųoląir...kasjojebuvo.

15TaigiAdomasirIevaturėtųliūdėti,ojissužlugdytųjų pasitikėjimąDievuirpriverstųjuosJoneigti

16BetDievogailestingumujisnegalėjopadegtiolos,nes Dievassiuntėsavoangeląaplinkolą,kadjąsaugotųnuo tokiosugnies,koljiužges

17Iršiugnisliepsnojonuovidurdienioikiaušros.Tai buvoketuriasdešimtpenktojidiena

44SKYRIUS

1TačiauAdomasirIevastovėjoiržiūrėjoįugnį,bet negalėjopriartėtiprieolos,bijodamiugnies.

2Šėtonasvisatnešėmedžiusirmėtėjuosįugnį,kol liepsnapakiloaukštaiirapėmėvisąolą,manydamas,kaip jispatsirdarė,prarytioląugnimi.BetViešpatiesangelasją saugojo

3IrvisdėltojisnegalėjoneiprakeiktiŠėtono,neijam pakenktižodžiu,nesneturėjojamjokiosvaldžiosir nepradėjotodarytižodžiaisišsavoburnos

4Todėlangelaskantriailaukėjo,nepratardamasnėvieno blogožodžio,kolatėjoDievoŽodis,kuristarėšėtonui: „Eikšalin;kartąjauapgavaimanotarnus,ošįkartąsieki juossunaikinti

5„Jeinemanogailestingumas,būčiausunaikinęstaveir tavokareivijasnuožemėspaviršiausBetAškantriai laukiautavęsikipasauliopabaigos.“

6TadaŠėtonaspabėgonuoViešpatiesakivaizdosBet ugnisaplinkoląliepsnojolyganglysvisądieną;taibuvo keturiasdešimtšeštojidiena,kuriąAdomasirIevapraleido nuotada,kaiišėjoišsodo.

7IrkaiAdomasirIevapamatė,kadugnieskarštisšiektiek atvėso,jiepradėjoeitilinkolos,kadpatektųįją,kaipbuvo įpratę;betjienegalėjodėlugnieskarščio

8Tadajieabuėmėverktidėlugnies,kuriskyrėjuosnuo olosirartinosipriejųdegdama.Jieišsigando.

9TadaAdomastarėIevai:„Štaišiugnis,kuriosdalįturime savyjeJianksčiaumumsdavė,betdabarnebeduoda,nes peržengėmekūrinijosribąirpakeitėmesavobūklę,omūsų prigimtispasikeitėTačiauugniesprigimtisnepasikeitė,ji nepasikeitėnuopatsavosukūrimoTodėljidabarturi

valdžiąmums;irkaipriejosprisiartiname,jideginamūsų kūną.“

45SKYRIUS

1TadaAdomasatsikėlėirmeldėsiDievui,sakydamas: „Štaišiugnisatskyrėmusnuoolos,kuriojeTumums įsakeigyventi;betdabarmesnegalimeįjąįeiti.“

2TadaDievasišklausėAdomąiratsiuntėjamsavoŽodį, kuriamebuvosakoma:

3„OAdomai,pažiūrėkįšiąugnį!Kaipskiriasijosliepsna irkarštisnuomalonumųsodoirjameesančiųgėrybių!

4„Kaibuvaimanovaldžioje,visikūriniaitaupasidavė;bet kaiperžengeimanoįsakymą,visijiesukylaprieštave“

5Dievasjamvėltarė:„Žiūrėk,Adomai,kaiptave išaukštinoŠėtonas!Jisatėmėištavęsdievybęirišaukštintą padėtį,panašiąįmane,irnesilaikėtauduotožodžio;bet galiausiaitapotavopriešuTaijissukūrėšiąugnį,kurioje ketinosudegintitaveirIevą.“

6„Kodėl,oAdomai,jisnėvienosdienosnesilaikėsavo sandorossutavimi,betatėmėištavęsšlovę,kuripriklausė tau,kaipasidaveijoįsakymams?“

7„Armanai,Adomai,kadjismylėjotave,kaisudarėsu tavimišiąsandorą?Arbakadjistavemylėjoirnorėjotave išaukštinti?“

8„Betne,Adome,jisvisataipadarėneišmeilėstau,bet norėjotaveišvestiiššviesosįtamsą,išišaukštintos būsenosįdegradaciją,iššlovėsįpažeminimą,iš džiaugsmoįliūdesįirišpoilsioįpasninkąbeialpimą“

9DievastaippattarėAdomui:„Žiūrėkįugnį,kurią Šėtonasužkūrėaplinktavoolą;pažiūrėkįšįstebuklą,kuris tavesupa;iržinok,kadjisapgaubsirtave,irtavo palikuonis,kaipaklusijoįsakymui;kadjisjusnubaus ugnimi;irkadpomirtiesjūspateksiteįpragarą.

10„Tadapamatysitejougniesliepsnas,kuriosdegsaplink jusirjūsųpalikuonisJūsneišsigelbėsitenuojos,kol negrįšiuaš;lygiaitaippat,kaipdabarnegaliteįeitiįsavo olądėldidelėsugniesaplinkją;kolneateismanožodis, kurisparuoštaukeliątądieną,kaimanosandorabus įvykdyta.“

11„Šiuometutaunėrakaipiščiaišeitipailsėti,kolneateis ManoŽodis,kurisyraManoŽodisTadaJisduostaukelią, irturasipoilsį.“TadaDievassavoŽodžiupašaukėugnį, kuridegėaplinkolą,kadjipersiskirtų,kolAdomasperėjo jąTadaugnisDievoįsakymupersiskyrė,irAdomuibuvo paruoštaskelias.

12IrDievasatitraukėsavožodįišAdomo

46SKYRIUS

1TadaAdomasirIevavėlpradėjoeitiįoląIrkaijiepriėjo keliątarpugnies,Šėtonasįpūtėįugnįkaipviesulasir uždegėAdomąirIevądegančiaangliųugnimi;jųkūnai apdegė;irangliųugnisjuosnudegino

2IrnuoliepsnojančiosugniesAdomasirIevagarsiai sušukoirtarė:„Viešpatie,išgelbėkmus!Neleiskmums būtisunaikintiemsirkankinamiemsšiosdegančiosugnies; nereikalaukišmūsųužtai,kadsulaužėmeTavoįsakymą“

3TadaDievaspažvelgėįjųkūnus,kuriuosŠėtonasbuvo padegęsugnimi,irDievaspasiuntėsavoangelą,kuris sustabdėdeginančiąugnįBetžaizdoslikoantjųkūnų

4IrDievastarėAdomui:„Žiūrėk,kaiptavemyliŠėtonas, kurisapsimetė,kadtauduodaDievybęirdidybę;irštaijis tavedeginaugnimiirsiekiasunaikintinuožemės paviršiaus.

5„TadapažvelkįMane,oAdomai;Aštavesukūriauir kiekkartųišgelbėjautaveišjorankos?Jeine,argijis nebūtųtavęssunaikinęs?“

6DievasvėltarėIevai:„Kąjistaupažadėjosode, sakydamas:‘Kaitikvalgysitenuomedžio,jūsųakys atsiversirjūstapsitekaipdievai,žinodami,kasgerairkas bloga?’Betštaijissudeginojūsųkūnusugnimiirleido jumsparagautiugniesskoniodėlsodoskonio;irleidojums matytiugniesdeginimą,josblogįirgalią,kuriąjiturijums.

7„Jūsųakysmatėgėrį,kurįjisišjūsųatėmė,irištiesųjis atvėrėjūsųakis;irjūsmatėtesodą,kuriamebuvotesu manimi,irtaippatmatėteblogį,kurisjusužkluponuo šėtonoBetDievybėsjisnegalijumsduotineiįvykdyti savožodžiojumsNe,jisbuvokartėlispriešjusirjūsų palikuonis,kurieateispojūsų.“

8IrDievasatitraukėišjųsavožodį

47SKYRIUS

1TadaAdomasirIevaįėjoįolą,visdardrebėdaminuo ugnies,kuribuvonudeginusijųkūnus.TaigiAdomastarė Ievai:

2„Štaiugnisšiamepasaulyjenudeginomūsųkūnus;bet kaipbus,kaimirsime,irŠėtonasnubausmūsųsielas?Argi mūsųišvadavimasnebusilgasirtolimas,nebentDievas ateisirpasigailėsmūsųirįvykdyssavopažadą?“

3TadaAdomasirIevaįėjoįolą,laimindamisave,kadvėl įjąįėjoMatjiegalvojo,kadniekadaįjąneįeis,pamatę aplinkjąugnį

4Sauleileidžiantis,ugnisvisdardegėirartinosiprie AdomoirIevosoloje,todėljienegalėjojojemiegoti Sauleinusileidus,jieišėjoišjosTaibuvoketuriasdešimt septintojidienapoto,kaijieišėjoišsodo.

5TadaAdomasirIeva,kaipbuvoįpratę,nuėjomiegotipo kalvosviršūnepriesodo

6JiestovėjoirmeldėsiDievui,kadatleistųjiems nuodėmes,iružmigopokalnoviršūne

7BetŠėtonas,visokogėrionekentėjas,pagalvojosau: „NorsDievaspažadėjoAdomuiišgelbėjimąsandorairkad Jisišvaduosjįišvisųjįištikusiųsunkumų,betmanto nepažadėjosandorairneišvaduosmanęsišmanosunkumų; ne,kadangiJisjampažadėjo,kadleisjamirjopalikuonims gyventikaralystėje,kuriojeaškadaisebuvau,ašnužudysiu Adomą.“

8Žemėjįpaliksirpaliksmanvienam;kadjammirus,jis neturėtųjokiųpalikuonių,kuriepaveldėtųkaralystę,kuri liksmanovaldose;tadaDievuimanęstrūks,irJissugrąžins maneįjąkartusumanokareivijomis.

48SKYRIUS

1PotoŠėtonaspašaukėsavokareivius,kurievisiatėjopas jįirtarėjam:

2„O,mūsųViešpatie,kądarysi?“

3Tadajistarėjiems:„Jūsžinote,kadšisAdomas,kurį Dievassukūrėišdulkių,yratas,kurispaėmėmūsų karalystęEime,susirinkimeirnužudykimejį;arba meskimeįjįirįIevąuoląirsutraiškykimejuosja“

4Išgirdęšiuosžodžius,šėtonokareivijosatėjoįkalnodalį, kurmiegojoAdomasirIeva.

5TadaŠėtonasirjokareiviaipaėmėdidžiulę,plačią,lygią irbetrūkumųuolą,galvodamisau:„Jeiuolojebūtųskylė, jaiužgriuvusantjų,skylėuolojegalėtųatsitrenktiirjie pabėgtųbeinemirtų“

6Tadajistarėsavokareiviams:„Paimkitešįakmenįir meskitejįantjų,kadjisnenuriedėtųnuojųkitur.Kaijį numesite,bėkiteirnedelskite“

7Irjiepadarė,kaipjisjiemsįsakėBetkaiuolanukrito nuokalnoantAdomoirIevos,Dievasįsakėjaitapti savotiškustogeliuviršjų,kurisjiemsnepakenktųIrtaip įvykoDievoįsakymu.

8Betuolaigriūvant,visažemėsudrebėjokartusujair sudrebėjonuouolosdydžio

9Irkaižemėdrebėjoirkratėsi,AdomasirIevapabudoiš miegoiratsidūrėpouola,panašiaįpašiūręBetjie nežinojo,kaiptaiatsitiko;nesužmigęjiebuvopodangumi, onepopašiūre;irkaijietaipamatė,jieišsigando.

10TadaAdomastarėIevai:„Kodėldėlmūsųkalnas pakrypo,ožemėdrebėjoirdrebėjo?Irkodėlšiuola pasidengėmuslygpalapinė?“

11„ArDievasketinamusbaustiiruždarytišiamekalėjime? ArJisuždarysmumsžemę?“

12„Jispykstaantmūsų,kadišėjomeišolosbeJoįsakymo; irkadtaipadarėmesavonoru,nepasitaręsuJuo,kai palikomeoląiratėjomeįšiąvietą“

13TadaIevatarė:„Jeiištiesųžemėdėlmūsųsudrebėjoir šiuolapasidengėmuspalapinedėlmūsųnusikaltimo,tai vargasmums,Adomai,nesmūsųbausmėbusilga

14„BetkelkitėsirmelskitėsDievo,kadJismumspraneštų apietaiirkasyrašiuola,kuriyraištiestaantmūsųtarsi palapinė?“

15TadaAdomasatsistojoirmeldėsiViešpaties akivaizdoje,kadšisžinotųapiešiąnelaimęIrtaipAdomas stovėjomelsdamasisikiryto

49SKYRIUS

1TadaatėjoDievožodisirtarė:

2„OAdomai,kastaupatarė,kaiišeiniišolos,ateitiįšią vietą?“

3IrAdomastarėDievui:„Viešpatie,mesatėjomeįšią vietądėlugnieskarščio,kurismusužklupooloje“

4TadaViešpatsDievastarėAdomui:„OAdomai,tuvienai nakčiaibijaiugnieskarščio,taikaipbus,kaigyvensi pragare?

5„Tačiau,oAdome,nebijokirnesakyksavoširdyje,kad ašištiesiaušiąuoląkaipstogelįvirštavęs,kadjatave nubausčiau“

6„JisatėjoišŠėtono,kuristaupažadėjoDievybęirdidybę Taijisnumetėšiąuolą,kadtavenužudytųpojairIevąsu tavimi,irtaipneleistųtaugyventižemėje“

7„Betištavęspasigailėjimo,kaitauolagriuvoanttavęs, įsakiaujaisuformuotistogelįvirštavęs;iruolaipotavimi nuslūgti

8„Iršisženklasmanįvyks,oAdome,kaiateisiuįžemę: šėtonasprikelsžydųtautą,kadmanenužudytų;irjie paguldysmaneuoloje,užantspauduosdidelįakmenį,iraš pasiliksiutojeuolojetrisdienasirtrisnaktis.“

9„BettrečiądienąAšprisikelsiu,irtau,Adomai,irtavo palikuonimsbusišgelbėjimas,kadtikėsiManimiBet,

Adomai,Ašneištrauksiutavęsišpošiosuolos,kol nepraeistrysdienosirtrysnaktys.“

10IrDievasatitraukėsavožodįišAdomo

11OAdomasirIevapasilikopouolatrisdienasirtris naktis,kaipDievasjiemsbuvoįsakęs.

12IrDievastaipjiemspadarė,nesjiebuvopalikęsavoolą iratvykęįšiąvietąbeDievoįsakymo

13BetpotrijųdienųirtrijųnaktųDievasatvėrėuoląir ištraukėjuosišpojosJųkūnaiišdžiūvo,ojųakysirširdys nerimavonuoverksmoirsielvarto

50SKYRIUS

1TadaAdomasirIevaišėjoirįėjoįLobiųolą,irjie stovėjojojemelsdamiesivisątądienąikivakaro

2Irtaiįvykopraėjuspenkiasdešimčiaidienųpoto,kaijie palikosodą

3BetAdomasirIevavėlatsikėlėirvisątąnaktįmeldėsi Dievuioloje,maldaudamiJopasigailėjimo.

4Dienaiišaušus,AdomastarėIevai:„Eimeirpadirbėkime savokūnams“

5Taigijieišėjoišolosirpasiekėšiaurinįsodopakraštį, ieškodamikuoprisidengtiBetniekoneradoirnežinojo, kaipatliktišįdarbąJųkūnaibuvoaptepti,irjiebuvo nebyliainuošalčioirkarščio.

6TadaAdomasatsistojoirpaprašėDievoparodytijamką nors,kuogalėtųuždengtijųkūnus

7TadaatėjoDievoŽodisirjamtarė:„OAdomai,pasiimk Ievąirnueikpriejūroskranto,kuranksčiaupasninkavai Tenrasiaviųkailių,kuriųkūnąprarijoliūtai,okailiailiko Imkjuos,pasisiūdinkdrabužiusirapsirenkjais.“

51SKYRIUS

1IšgirdęsšiuosDievožodžius,AdomaspaėmėIevąir perkėlėjąiššiauriniosodogaloįpietusnuojo,prie vandensupės,kurjiekadaisepasninkavo.

2Betjiemseinantkeliuirdarnepasiekustosvietos, Šėtonas,piktasis,išgirdoDievoŽodįbendraujantįsu Adomuapiejoapsiaustą.

3Taijįapėmėsielvartas,irjisnuskubėjoįvietą,kurbuvo avikailiai,ketindamasjuospaimtiirįmestiįjūrąarba sudegintiugnimi,kadAdomasirIevajųnerastų.

4Betkaijisjauruošėsijuospaimti,išdangausatėjoDievo Žodisirsurišojįtųodųšonais,kolAdomasirIeva priartėjopriejo.Betjiemsartėjant,jieišsigandojoirjo bjauriosišvaizdos

5TadaatėjoDievoŽodisAdomuiirIevaiirtarėjiems: „Taiyratas,kurisbuvopasislėpęsgyvatėjeirkurisjus apgavo,irnuplėšėjumsšviesosiršlovėsdrabužį,kuriame buvote

6„Štaitas,kurispažadėjotaudidybęirdieviškumą.Kur tadgrožis,kurisbuvoantjo?Kurjodieviškumas?Kurjo šviesa?Kuršlovė,kuriilsėjosiantjo?“

7„Dabarjoatvaizdasbjaurus;jispasidarėbjaurustarp angelų;irjisvadinamasŠėtonu

8„OAdome,ašnorėjauištavęsatimtišįžemiškąavikailių drabužį,jįsunaikintiirneleistitaujuobūtiaprengtam“

9„Koksgijogrožis,kadjįsekei?Irkątulaimėjai,jo klausydamas?Pažvelkįjopiktusdarbusirtadažvelkį Mane;įMane,savoKūrėją,irįgerusdarbus,kuriuostau darau“

10„Štaiašjįsurišau,koltuatėjai,pamateijįirpastebėjai josilpnumą,todėljamnelikojokiosjėgos.“

11IrDievasjįišlaisvinoišpančių

52SKYRIUS

1PotoAdomasirIevadaugiauniekonekalbėjo,betverkė Dievoakivaizdojedėlsavokūrinijosirdėlsavokūnų, kuriemsreikėjožemiškojoapdangalo

2TadaAdomastarėIevai:„OIeva,taižvėriųkailis,kuriuo mesbūsimeaprengtiBetkaijįapsivilksime,štaimus ištiksmirtiesženklas,nesšiųkailiųsavininkaimirėir sunyko.Taipirmesmirsimeirišeisimeišgyvenimo.“

3TadaAdomasirIevapasiėmėkailiusirsugrįžoįLobių olą;ir,būdamijoje,jiestovėjoirmeldėsi,kaipbuvoįpratę

4Irjiegalvojo,kaipgalėtųpasigamintidrabužiusištųodų, nesneturėjotamjokiųįgūdžių

5TadaDievaspasiuntėpasjuossavoangeląparodyti,kaip taipadaryti.AngelastarėAdomui:„Eikiratneškpalmių erškėčių“Adomasišėjoiratnešė,kaipangelasjambuvo įsakęs

6Tadaangelaspradėjopriešaisjuosrištikailius,kaip įprastasiuvantmarškinius,ir,jųakyse,jispaėmėerškėčius irįsmeigėjuosįkailius

7TadaangelasvėlatsistojoirmeldėsiDievui,kadpaslėptų tųodųspyglius,kadjiebūtųtarsisusiūtivienusiūlu 8Irtaipatsitiko,Dievoįsakymu;jietapodrabužiais AdomuiirIevai,irJisjuosaprengė.

9Nuotolaikojųkūnųnuogumasbuvouždengtasvienas kitoakims

10Irtaiįvykopenkiasdešimtpirmosdienospabaigoje.

11KaiAdomoirIevoskūnaibuvouždengti,jieatsistojoir meldėsi,prašydamiViešpatiesgailestingumoiratleidimo, irdėkojoJamužtai,kadJisjųpasigailėjoiruždengėjų nuogumąIrjienesiliovėmelstisvisątąnaktį

12Tada,sauleitekant,auštant,jiesukalbėjosavomaldas savopapročiuirišėjoišolos.

13IrAdomastarėIevai:„Kadanginežinome,kasyraį vakarusnuošiosolos,eikimeirpažiūrėkime šiandien.“Tadajieišėjoirpatraukėvakarinėssienoslink.

53SKYRIUS

1Jienebuvolabaitolinuoolos,kaiŠėtonasatėjolinkjųir pasislėpėtarpjųirolos,pasislėpęsdviejųplėšriųliūtų,tris dienasbemaisto,pavidalu.JiepuolėAdomąirIevą,tarsi norėdamasjuossutraiškytiįgabalusirpraryti

2TadaAdomasirIevaverkėirmeldėsiDievo,kad išgelbėtųjuosišjųletenų

3TadaatėjopasjuosDievožodisirišvarėnuojųliūtus

4IrDievastarėAdomui:„OAdomai,koieškaivakarinėje sienoje?Irkodėltusavonorupalikairytinęsieną,kurioje gyvenai?“

5„Dabargrįžkįsavooląirpasilikjoje,kadšėtonastavęs neapgautųirneįgyvendintųsavokėslų“

6„Nesšiojevakarinėjesienoje,oAdome,ištavęsišeis palikuonys,kuriejąpapildys;irkuriesusiteršsavo nuodėmėmis,pasiduodamiŠėtonovaliaiirvykdydamijo darbus“

7„TodėlAšužliesiujuostvanovandenimisirvisusjuos paskandinsiuBetišgelbėsiulikusiusteisiuosiusirnuvesiu

PirmojiAdomoirIevosknyga

juosįtolimąšalį,ožemė,kuriojetudabargyveni,liks apleistairbejokiogyventojo.“

8KaiDievasjiemstaipkalbėjo,jiesugrįžoįLobiųolą Tačiaujųkūnaiišdžiūvo,ojėgosišsekonuopasninko, maldosirnuoliūdesio,kurįjiejautėnusidėjęDievui.

54SKYRIUS

1TadaAdomasirIevaatsistojoolojeirmeldėsivisątą naktį,kolišaušorytasSauleipatekėjus,jieabuišėjoiš olos;jųgalvosblaškėsiišsielvartoirjienežinojo,kureina 2IrtaipjieėjoikipietinėssodoribosIrjiepradėjoeitita riba,kolpasiekėrytinęribą,užkuriosnebebuvovietos.

3Ircherubas,kurissaugojosodą,stovėjoprievakarinių vartųirsaugojojuosnuoAdomoirIevos,kadjienetikėtai neįeitųįsodą.Ircherubasatsisuko,tarsinorėdamasjuos nužudyti,pagalDievojamduotąįsakymą

4KaiAdomasirIevapriėjoprierytinėssodoribos–širdyjemanydami,kadcherubinasnemato–jiestovėjoprie vartų,tarsinorėdamiįeiti,irstaigapasirodėcherubinassu žibančiuugnieskardurankojePamatęsjuos,jisišėjojų nužudyti.Jisbijojo,kadDievasjįsunaikintų,jeijieįeitųį sodąbeJoįsakymo

5Iratrodė,kadcherubokalavijasliepsnojatolumojeBet kaijispakėlėjįviršAdomoirIevos,liepsna neužsiliepsnojo

6Todėlcherubaspamanė,kadDievasjiemspalankusir sugrąžinajuosįsodą.Ircherubasstovėjostebėdamasis.

7JisnegalėjopakiltiįdangųirsužinotiDievoįsakymodėl jųpatekimoįsodą;todėljispasilikostovėtišaliajų, negalėdamasnuojųatsiskirti;nesbijojo,kadjieįeitųį sodąbeDievoleidimo,kuristadajįsunaikintų

8AdomuiirIevaipamatiuskerubąateinantįlinkjųsu liepsnojančiuugnieskalavijurankoje,jieišbaimėspuolė veidaisantžemėsirbuvotarsinegyvi

9Tuometusudrebėjodangusiržemė,irkiticherubinai nusileidoišdangauspascherubą,kurissaugojosodą,ir pamatėjįnustebusįirtylų

10Tadavėlkitiangelainusileidonetolitosvietos,kur buvoAdomasirIeva.Jiebuvopasidalinętarpdžiaugsmoir liūdesio

11Jiedžiaugėsi,nesmanė,kadDievasbuvopalankus Adomui,irpalinkėjojamsugrįžtiįsodą;irnorėjo sugrąžintijamkadaisedžiaugusįdžiaugsmą

12BetjieliūdėjodėlAdomo,nesjiskritokaipnegyvas žmogus,jisirIeva;irjiesakėsavomintyse:„Adomas nemirėšiojevietoje,betDievasjįnužudėužtai,kadatėjoį šiąvietąirnorėjopatektiįsodąbeJoleidimo.“

55SKYRIUS

1TadaatėjoDievoŽodisAdomuiirIevaiirprikėlėjuosiš numirusių,sakydamasjiems:„Kodėlatėjotečia?Daktare, arketinateeitiįsodą,iškuriojusišvedžiau?Tainegali įvyktišiandien,bettiktada,kaibusįvykdytasandora,kurią sudariausujumis“

2TadaAdomas,išgirdęsDievožodįirangelų,kuriųjis nematė,ogirdėjotikjųgarsąsavoausimis,plazdėjimą,jis irIevaverkėirtarėangelams:

3„Odvasios,kurioslaukiateDievo,pažvelkiteįmaneirį tai,kadnegaliujūsųmatyti!Kaibuvausavoankstesnėje

šviesiojeprigimtyje,galėjaujusmatytiGiedojaušlovę kaipirjūs;irmanoširdisbuvodaugaukščiauužjus.“

4„Betdabar,kainusidėjau,tojišviesiprigimtisišmanęs išėjoirašatėjauįšiąapgailėtinąbūseną.Irdabarašatėjau įtai,kadnegaliutavęsmatyti,irtumannetarnauji,kaip anksčiauNesaštapaugyvuliokūnu“

5„Tačiaudabar,oDievoangelai,melskitekartusumanimi Dievą,kadsugrąžintųmaneįtai,kokiabuvauanksčiau, kadišvaduotųmaneiššiosnelaimėsirpanaikintųmirties nuosprendį,kurįJismanskyrėužtai,kadJamnusikaltau“

6Išgirdęšiuosžodžius,angelaivisidėljoliūdėjoirkeikė Šėtoną,kurisapgavoAdomą,kolšisišėjoišsodoįkančią; išgyvenimoįmirtį;išramybėsįvargą;irišdžiaugsmoį svetimąžemę

7TadaangelaitarėAdomui:„TupaklauseiŠėtonoir apleidaiDievo,kuristavesukūrė,žodį;irtutikėjai,kad Šėtonasįvykdysviską,kątaubuvopažadėjęs

8„Betdabar,oAdomai,mestauatskleisime,kasperjį musištikopriešjamnukritantišdangaus.“

9„Jissurinkosavokariuomenęirjuosapgavo, pažadėdamasjiemsdidelękaralystę,dieviškąprigimtį;ir kitųpažadųjisjiemsdavė.

10Jokareiviaipatikėjo,kadjožodisyratiesa,todėljie pasidavėjamiratsisakėDievošlovės

11Tadajispakvietėmuspagalįsakymus,kuriaisturėjome vadovauti–paklustijovadovybeiirpaklustijotuščiam pažaduiBetmesnenorėjomeirnepaklausėmejopatarimo

12„Tada,kovojęssuDievuirJamįžūliaiatsidūręs,jis surinkosavokariuomenęirpradėjokarąsumumisJeine Dievostiprybė,kuribūtųsumumis,nebūtumegalėjęjo nugalėtiirišmestiišdangaus.“

13„Betkaijisnukritonuomūsų,dangujekilodidelis džiaugsmasdėljoišėjimoišmūsųJeijisbūtųpasilikęs danguje,jamenebūtųpasilikęnėvienoangelo.“

14„BetDievassavogailestingumuišvarėjįišmūsųtarpoį šiątamsiąžemę,nesjistapotamsairneteisybėsdarbuotoju 15„Irjistoliaukariavosutavimi,oAdomai,kolapgavo taveirišvedėišsodoįšiąsvetimąžemę,kurtaveištiko visišieišbandymaiIrmirtį,kuriąDievasjamatsiuntė,jis atsiuntėirtau,oAdomai,nestujampaklusaiirnusikaltai Dievui“

16TadaangelaidžiūgavoiršlovinoDievą,prašydamiJošį kartąnesunaikintiAdomoužtai,kadjisbandėpatektiį sodą,betkantriailauktipažadoišsipildymoirpadėtijam šiamepasaulyje,koljisišsivaduosiššėtonorankos

56SKYRIUS

1TadaatėjoDievožodisAdomuiirjamtarė:

2„OAdomai,pažvelkįtądžiaugsmosodąirįšiąvargo žemęirstebėkangelus,esančiussode–kurisjųpilnas,ir pamatyksavevienąšioježemėjesuŠėtonu,kuriam paklusai“

3„Tačiaujeibūtumpaklusęsirbuvęsmanpaklusnus,ir laikęsismanožodžio,būtumsumanoangelaismanosode“

4„Betkaitunusižengeiirpaklauseišėtono,tutapaijo svečiutarpjoangelų,pilnųnedorybių;irtuatėjaiįšią žemę,kuritauauginaerškėčiusirusnis“

5„OAdomai,paprašykto,kuristaveapgavo,duotitau dieviškąjąprigimtį,kuriąjistaupažadėjo,arbasukurtitau sodą,kokįaštausukūriau;arbapripildytitavetapačia šviesiaprigimtimi,kuriatavepripildžiau“

6„PrašykJosukurtitaukūną,panašųįtą,kurįAštau sukūriau,arbaduotitaupoilsiodieną,kokiąAštaudaviau; arbasukurtitavyjeprotingąsielą,kokiąAštausukūriau; arbaperkeltitaveiščiaįkitąžemę,neiši,kuriątaudaviau. Bet,oAdome,Jisneištesėsnėvienoišdalykų,kuriuostau pasakė“

7„Tadpripažinkmanopalankumątauirmano gailestingumątau,manokūrinija;kadašneatlyginautauuž tavonusikaltimąpriešmane,betišsavogailesčiotau pažadėjau,kadpotųpenkiųsupusedienųateisiuirtave išgelbėsiu“

8TadaDievasvėltarėAdomuiirIevai:„Kelkitės,lipkite žemyn,kadjūsųnesunaikintųkerubassuugniniukalaviju rankoje“

9BetAdomoširdįpaguodėDievožodžiai,irjispagarbino Jį.

10IrDievasįsakėsavoangelamspalydėtiAdomąirIevąį oląsudžiaugsmu,onesubaime,kurijuosbuvoapėmusi

11TadaangelaipakėlėAdomąirIevąirnuvedėjuosnuo kalnoprosodąsugiesmėmisirpsalmėmis,kolatvedėjuos įoląTenangelaipradėjojuosguostiirstiprinti,opaskui palikojuosdangauslink,pasjųKūrėją,kurisjuossiuntė.

12BetangelamspasitraukusnuoAdomoirIevos,atėjo Šėtonas,susigėdęs,iratsistojoprieolos,kuriojebuvo AdomasirIeva,angos.TadajispašaukėAdomąirtarė:„O Adomai,eikš,leiskmansutavimipasikalbėti“

13TadaAdomasišėjoišolos,manydamas,kadjisyra vienasišDievoangelų,atėjęsduotijamgeropatarimo.

57SKYRIUS

1BetkaiAdomasišėjoirpamatėjobjauriąfigūrą,jisjo išsigandoirpaklausė:„Kastuesi?“

2TadaŠėtonasjamatsakė:„Taiaš,kurispasislėpiau gyvatėsvidujeirkalbėjauIevai,irjąapgavau,kolji paklausėmanoįsakymoAšesutas,kurisjąpasiunčiau savokalbosgudrybėmis,kadtaveapgautų,koltuirji paragausitemedžiovaisiausiratsiribositenuoDievo įsakymo“

3Išgirdęsšiuosjožodžius,Adomastarė:„Argaliman sukurtisodą,kokįDievasmansukūrė?Arbaaprengtimane tapačiaspindinčiaprigimtimi,kuriaDievasmane aprengė?“

4„Kurtadieviškojiprigimtis,kuriąmanžadėjaiduoti?

Kurtatavogražikalba,kuriaišpradžiųmumssakei,kai buvomesode?“

5TadaŠėtonastarėAdomui:„Armanai,kadkaitiksukuo norskalbėsiu,ašjamtaipateiksiuarįvykdysiusavožodį?

NeNesašpatsniekadanetnemaniaugautito,koprašiau

6„Todėlaškritauirjuspargrioviaudėlto,dėlkopats kritau;irkartusujumistaippatkriskiekvienas,kuris priimsmanopatarimą.“

7„Betdabar,oAdomai,dėlsavonuopuoliotuesimano valdžioje,irašesutavokaralius,nestumanęspaklauseiir nusikaltaisavoDievuiIrnebusjokioišgelbėjimoišmano rankųikitosdienos,kuriątavoDievastaupažadėjo“

8Jisvėltarė:„Kadanginežinomedienos,kuriątavo Dievassutavimisusitarė,neivalandos,kadatubūsi išgelbėtas,todėlpadauginsimekarąiržudynesprieštaveir tavopalikuonispotavęs.

9„Tokiayramūsųvaliairmūsųgerasnutarimas,kad nepaliktumenėvienožmogaussūnauspaveldėtimūsų ordinodanguje“

10„Nesmūsųbuveinė,oAdome,yradegančiojeugnyje;ir mesnenustosimedarytipiktųdarbųnėdienos,nėvalandos. Iraš,oAdome,užliesiuugnįanttavęs,kaiįeisiįoląten gyventi“

11Išgirdęsšiuosžodžius,Adomasverkėirgedėjoirtarė Ievai:„Klausyk,kąjissakė;jisneįvykdysnėvienoišto,ką tausakėsodeArjistikraitapomūsųkaraliumi?

12„BetmesprašysimeDievo,kurismussukūrė,kad išgelbėtųmusišjorankų“

58SKYRIUS

1TadaAdomasirIevaištiesėrankasįDievą,melsdamiesi irmaldaudamiJį,kadJisišvarytųnuojųŠėtoną;kadJis nedarytųjiemssmurtoirneverstųjųneigtiDievo

2TadaDievastuojaupatpasiuntėpasjuossavoangelą, kurisišvarėnuojųšėtonąTaiįvykopenkiasdešimttrečią dienąpojųišėjimoišsodo,apiesaulėlydį

3TadaAdomasirIevaįėjoįolą,atsistojoir,nukreipę veidusįžemę,meldėsiDievui

4Betpriešjiemsmeldžiantis,AdomastarėIevai:„Štai,tu matei,kokiepagundymaimusištikošioježemėje.Ateik, atsikelkimeirpaprašykimeDievoatleistimumsnuodėmes, kuriaspadarėme;irmesneišeisimeikidienospabaigos, beveikpoketuriasdešimtos.Irjeimesčiamirsime,Jismus išgelbės“

5TadaAdomasirIevaatsikėlėirkartumaldavoDievą

6Taipjiepasilikomelsdamiesioloje;neinaktį,neidienąiš josneišėjo,koljųmaldosnekiloišjųburnųtarsiugnies liepsna

59SKYRIUS

1TačiauŠėtonas,visokogėrionekentėjas,neleidojiems baigtimaldųNesjispašaukėsavokareivijas,irjosatėjo visosTadajisjiemstarė:„KadangiAdomasirIeva, kuriuosmesapgavome,susitarėkartumelstisDievuidieną irnaktįirmaldautiJo,kadjuosišvaduotų,irkadangijie neišeisišolosikiketuriasdešimtosdienospabaigos“

2„Irkadangijietęssavomaldas,kaipabususitarė,kadJis išvaduotųjuosišmūsųrankųirsugrąžintųjuosįankstesnę padėtį,pažiūrėkime,kąmesjiemsdarysime“Irjo kareiviaijamtarė:„Taupriklausogalia,omūsųViešpatie, darytitai,konori“

3TadaŠėtonas,didelisnedorybėje,paėmėsavopulkusir įėjoįolątrisdešimtąjąnaktįišketuriasdešimtvienosdienos irpirmosios;irjismušėAdomąirIevą,kolpalikojuos mirusius

4TadaatėjoDievoŽodisAdomuiirIevai,kurisprikėlė juosiškančios,irDievastarėAdomui:„Būkstiprusir nebijokto,kuriskątikatėjopastave“

5BetAdomasverkėirtarė:„Kurbuvai,manoDieve,kad jiemanetaipmuštųirkadšikančiaištiktųmus–maneir Ievą,Tavotarnaitę?“

6TadaDievasjamtarė:„OAdomai,štaijisyravisa,kątu turi,ViešpatsirValdovas,tas,kurissakė,kadduostau dievystę.Kuršimeilėtau?Irkurdovana,kuriąjis pažadėjo?“

7„KartąJampatiko,oAdomai,ateitipastave,kadtave paguostų,sustiprintųirdžiaugtųsikartusutavimi,ir pasiųstisavokariuomenętavesaugoti,nestujopaklausei irpasidaveijopatarimui,irsulaužeimanoįsakymą,bet vykdeijonurodymus?“

8TadaAdomasverkėViešpatiesakivaizdojeirtarė: „Viešpatie,kadangitruputįnusidėjau,Tumanesmarkiai užgaulioji,meldžiuTavęsišvaduotimaneišjorankų;arba pasigailėkmanęsirpaimkmanosieląišmanokūnodabar šiojesvetimoježemėje“

9TadaDievastarėAdomui:„Okadanksčiaubūtumtaip dūsavęsirmeldęsis,prieštaunusidėjus!Tadaturėtum ramybęnuosielvarto,kuriamedabaresi.“

10BetDievasbuvokantrussuAdomuirleidojamirIevai pasiliktioloje,koljieištversketuriasdešimtdienų 11OAdomoirIevosjėgosirkūnasdžiūvonuopasninkoir maldos,nuoalkioirtroškulio;nesjienebuvoragavęnei maisto,neigėrimųnuotada,kaipalikosodą;jųkūnų funkcijosdarnebuvonusistovėjusios;irjieneturėjojėgų tęstimaldosišalkioikikitosdienospabaigosiki keturiasdešimtosiosJiebuvopargriuvęoloje;tačiauvisa, kasišjųlūpųišsprūdo,buvotikpagyrimai.

60SKYRIUS

1AštuoniasdešimtdevintądienąįoląatėjoŠėtonas, apsirengęsšviesosdrabužiuirsusijuosęsspindinčiudiržu

2Jorankosebuvošviesoslazda,irjisatrodėsiaubingai,bet joveidasbuvomalonus,okalba–saldi,

3Taipjispasikeitė,kadapgautųAdomąirIevąirišvestų juosišolos,koljiedarnebuvoišgyvenęketuriasdešimties dienų

4Nesjissaupasakė:„Kaijiebusatlikęketuriasdešimties dienųpasninkąirmaldą,Dievassugrąžinsjuosįankstesnę padėtį;betjeiJistonepadarys,Jisvistiekbusjiems palankus;irnetjeiJisjųnepasigailės,Jisvistiekduos jiemskąnorsišsodo,kadjuospaguostų;kaipjaudukartus anksčiau“

5TadaŠėtonas,pasirodęsgražiai,priėjoprieolosirtarė:

6„OAdomai,kelkis,atsistok,tuirIeva,ireikitesu manimiįgerąžemę;irnebijokiteAšesukūnasirkaulai kaipirtu;irišpradžiųbuvauDievosukurtaskūrinys“

7„Irštaitaipatsitiko,kadsukūręsmane,Jisapgyvendino manesodešiaurėje,antpasaulioribos“

8„IrJismantarė:„Pasilikitečia!“Iraštenpasilikaupagal JožodįirneperžengiauJoįsakymo.

9„TadaJisužmigdėmane,kadužliptųantmanęs,irišvedė tave,oAdame,išmanošono,betneleidotaupasiliktisu manimi“

10„BetDievaspaėmėtaveįsavodieviškąrankąir apgyvendinosoderytuose

11„Tadaašliūdėjaudėltavęs,nesDievas,paėmęstaveiš manošono,neleidotaupasiliktisumanimi

12BetDievasmantarė:„NesielokdėlAdomo,kurįAš išvedžiauištavošono;jamneatsitiksniekoblogo“

13„Dabarišjošonoišvedžiaujamtinkamąpadėjėjąirtuo jįpradžiuginau.“

14TadaŠėtonasvėltarė:„Ašnežinojau,kaipjūsesate šiojeoloje,irniekoapiešįišbandymą,kurisjusištiko,–kolDievasmannepasakė:‘ŠtaiAdomasnusižengė,tas, kurįbuvaupaėmęsištavošono,irIevataippat,kurią paėmiauišjošono;irAšišvariaujuosišsodo;Aš

priverčiaujuosgyventisielvartoirnelaimėsšalyje,nesjie nusikaltopriešmaneirpaklausėŠėtono.Irštaijiekenčia ikišiosdienos,aštuoniasdešimtosios’“

15„TadaDievasmantarė:‘Kelkis,eikpasjuosiratvesk juosįsavovietą.NeleiskŠėtonuiprieitipriejųirjųengti. Nesdabarjielabaikenčiairgulibejėgiaiišbado’“

16Jistoliaumantarė:„Kaipasiimsijuospassave,duok jiemsvalgytiGyvybėsmedžiovaisiųiratsigertiramybės vandens;aprengkjuosšviesosdrabužiuirsugrąžinkjuosį buvusiąmalonėsbūsenąirnepalikjųnelaimėje,nesjie atėjoištavęsBetneliūdėkdėljųirneatgailaukdėlto,kas juosištiko“

17„Betkaitaiišgirdau,nuliūdauirmanoširdisnebegalėjo topakeltidėltavęs,manovaike“

18„Bet,oAdome,išgirdęsŠėtonovardą,išsigandauir tariausau:„Neišeisiu,kadjismanęsneapgautų,kaip apipylėmanovaikus,AdomąirIevą“

19„Iraštariau:‘ODieve,kaieisiupassavovaikus,mane sutiksŠėtonasirkariaussumanimi,kaipkariavosujais.’“

20TadaDievasmantarė:‘Nebijok!Kaijįsutiksi,suduok jamlazda,kuriąlaikairankoje,irnebijokjo,nestuesi senas,irjistavęsnenugalės’.

21„Tadatariau:„OmanoViešpatie,ašsenasirnegaliueiti Atsiųsksavoangelusjuosatvesti“

22„BetDievasmantarė:„Angelaiištiesųnėrapanašūsį juos;irjienesutikseitisujaisBetaštaveišsirinkau,nes jieyratavopalikuonysirtokiepatyskaiptu,irklausys,ką sakai.“

23Dievasmandartarė:„Jeineturėsijėgųeiti,pasiųsiu debesįtavenuneštiirnuleisiupriejųolosangos;tada debesissugrįširpalikstaveten.“

24„Ojeijieeissutavimi,ašatsiųsiudebesį,kadtaveir juosnuneštų“

25TadaJisįsakėdebesiui,irtasmanepakėlė,atnešėpas taveirsugrįžo

26„Odabar,omanovaikaiAdomaiirIeva,pažiūrėkiteį manožilaplaukius,įmanosilpnąpadėtįirįmanoatvykimą ištostolimosvietosEikite,eikitesumanimiįpoilsio vietą“

27TadajispradėjoverktiirraudotipriešAdomąirIevą,ir joašarosliejosiantžemėslygvanduo

28IrkaiAdomasirIevapakėlėakisirpamatėjobarzdą,ir išgirdojošvelnųkalbėjimą,jųširdyssuminkštėjo;jiejo klausėsi,nestikėjo,kadjisteisingas

29Jiemsatrodė,kadjieištiesųyrajopalikuonys, matydami,kadjoveidaspanašusįjųpačių,irjiejuo patikėjo

61SKYRIUS

1TadajispaėmėAdomąirIevąužrankosirpradėjovesti juosišolos.

2Betkaijiebuvošiektiekpajudėjęišten,Dievassuprato, kadŠėtonasjuosnugalėjoirišvedėnepraėjus keturiasdešimčiaidienų,kadnusivestųįtolimąvietąir sunaikintų

3TadaViešpatiesDievožodisvėlatėjoirprakeikėŠėtoną, irišvarėjįnuojų

4IrDievaspradėjokalbėtiAdomuiirIevai,klausdamasjų: „Kasjusišvedėišolosįšiąvietą?“

5TadaAdomastarėDievui:„Arsukūreižmogųpriešmus? Kaibuvomeoloje,staigapasmusatėjogerassenasvyrasir

PirmojiAdomoirIevosknyga

tarė:„AšesuDievopasiuntinysjums,kadparvesčiaujusį poilsiovietą.“

6„Irmesįtikėjome,Dieve,kadjisyraTavopasiuntinys;ir mesišėjomesujuo;irnežinojome,kursujuoeisime.“

7TadaDievastarėAdomui:„Štaijisyrapiktųjųmenų tėvas,kurisišvedėtaveirIevąišMalonumųSodoIrdabar, kaijispamatė,kadjūssuIevapasninkavoteirmeldėtės kartuirkadneišėjoteišolosikiketuriasdešimtiesdienų pabaigos,jispanoropaverstijūsųtiksląbergždžiu, nutrauktijūsųtarpusavioryšį,atimtiišjūsųbetkokiąviltį irnuvarytijusįvietą,kurjisgalėtųjussunaikinti

8Nesjisniekonegalėjojumspadaryti,nebentbūtų pasirodęskaipjūsųpanašumas.

9Todėljisatėjopastavetokiuveidukaiptavoirpradėjo duotitauženklus,tarsijievisibūtųtikri

10„Betaš,pasigailėdamasirpalankiaijumsrodydamas, neleidaujamjūsųsunaikinti,betišvariaujįnuojūsų

11„Taigi,oAdome,pasiimkIevąirgrįžkįsavoolą,ir pasilikjojeikiketuriasdešimtosdienosryto.Okaiišeisi, eiklinkrytiniųsodovartų“

12TadaAdomasirIevagarbinoDievą,šlovinoiršlovino Jįužišgelbėjimą,kurisišJoatėjojiems.Irjiesugrįžolink olosTaiįvykotrisdešimtdevintosdienosvakare

13TadaAdomasirIevaatsistojoirsudideliuuolumu meldėsiDievui,kadšisišvaduotųjuosišjėgųtrūkumo,nes dėlalkio,troškulioirmaldosjųjėgosbuvoapėmusiosBet jievisątąnaktįbudėjomelsdamiesiikiryto

14TadaAdomastarėIevai:„Kelkis,eikimeprierytinių sodovartų,kaipDievasmumsliepė“

15Irjiesukalbėjosavomaldas,kaipbuvoįpratękasdien,ir išėjoišolos,kadpriartėtųprierytiniųsodovartų.

16TadaAdomasirIevaatsistojo,pasimeldėirmaldavo Dievo,kadjuossustiprintųiratsiųstųjiemskąnorsalkiui numalšinti.

17Betkaijiebaigėmelstis,dėlsilpnėjančiųjėgųjieliko ten,kurbuvo

18.TadavėlatėjoDievoŽodisirtarėjiems:„OAdomai, kelkis,eikiratneškčiadvifigas“

19TadaAdomasirIevaatsikėlėirėjo,kolpriartėjoprie olos.

62SKYRIUS

1BetnedorėlisŠėtonaspavydėjodėlpaguodos,kurią Dievasjiemsbuvosuteikęs

2Taigijissulaikėjuos,įėjoįolą,paėmėdvifigasiružkasė jasužolosribų,kadAdomasirIevajųnerastųJistaippat galvojojassunaikinti.

3BetDievogailestingumu,vostiktosdvifigosbuvo žemėje,Dievassužlugdėšėtonosumanymądėljųirpavertė jasdviemvaismedžiais,kuriedengėolą,nesšėtonasjas buvopalaidojęsrytinėjejospusėje.

4Kaidumedžiaiužaugoiraplipovaisiais,Šėtonasliūdėjo irgedėjo,tarė:„Geriaubūtųbuvępaliktitasfigastaip,kaip buvo;nesdabarjostapodviemvaismedžiais,iškurių AdomasvalgysvisassavogyvenimodienasOaš,juos palaidodamas,norėjaujuosvisiškaisunaikintiirpaslėpti amžiams“

5„BetDievassugriovėmanosumanymąirnenorėjo,kad šisšventasvaisiusžūtų;Jisaiškiaiatskleidėmano ketinimusirpanaikinomanosumanymą,kurįbuvau sudaręspriešJotarnus“

6Tadašėtonassugėdintaspasišalino,nesnebuvoįvykdęs savosumanymo.

63SKYRIUS

1Artindamiesiprieolos,AdomasirIevapamatėdu figmedžius,aplipusiusvaisiaisiruždengusiusolą

2TadaAdomastarėIevai:„Manatrodo,kadmes nuklydomeKadašiedumedžiaičiaišaugo?Manatrodo, kadpriešasnorimussuklaidintiArsakai,kadžemėjeyra kitaolaneiši?“

3„Visdėlto,oIeva,nueikimeįoląirsuraskimejojedvi figas;nestaimūsųola,kuriojebuvome.Betjeinerasime jojedviejųfigų,taijinegalibūtimūsųola“

4Tadajieįėjoįoląirapžiūrėjovisusketurisjoskampus, betneradotųdviejųfigų.

5IrAdomasverkėirtarėIevai:„Galmesatėjomeįnetą olą,oIeva?Manatrodo,kadšiedufigmedžiaiyratosdvi figos,kuriosbuvooloje.“OIevatarė:„Ašasmeniškai nežinau“

6TadaAdomasatsistojo,pasimeldėirtarė:„Dieve,Tu įsakeimumsgrįžtiįolą,paimtidvifigasirgrįžtipasTave.

7„BetdabarmesjųneradomeODieve,arTujuospaėmei irpasėjaišiuosdumedžius,armespasiklydomežemėje,ar priešasmusapgavo?Jeitaitikra,tai,oDieve,atskleisk mumsšiųdviejųmedžiųirdviejųfigųpaslaptį“

8TadaatėjoDievožodisAdomuiirtarėjam:„OAdomai, kaiašsiunčiautaveatneštifigų,Šėtonasnuėjopirmatavęs įolą,paėmėfigasiružkasėjaslauke,įrytusnuoolos, manydamasjassunaikinti,betnesėjojųsugeruketinimu

9„Neviendėljošiemedžiaiiškartoišaugo,betaš pasigailėjautavęsirįsakiaujiemsaugtiIrjieišaugoįdu dideliusmedžius,kadjūsslėptumėtėsjųšakųšešėlyjeir rastumėtepoilsį;irkadašjumsparodyčiausavogaliąir savonuostabiusdarbus“

10„Irtaippat,norėdamasparodytijumsšėtononiekšybęir jopiktusdarbus,žinau,kadnuotada,kaiišėjoteišsodo,jis nėdienosnenustojojumskenktiBetašjamnesuteikiau valdžiosjums“

11IrDievastarė:„Nuošiol,Adomai,džiaukisdėlmedžių, tuirIeva;irilsėkispojais,kaipavargsiBetnevalgykjų vaisiųirnesiartinkpriejų“

12TadaAdomasverkėirtarė:„Dieve,arvėlmusžudysi, aratstumsimusnuosavoakivaizdosirsunaikinsimūsų gyvybęnuožemėspaviršiaus?

13„ODieve,maldaujuTave,jeižinai,kadšiuose medžiuoseslypimirtisarkokskitasblogis,kaipirpirmą kartą,išraukitejuosišmūsųolosirnudžiovinkite;ir palikitemusmirtinuokarščio,badoirtroškulio“

14„NesmesžinomeTavonuostabiusdarbus,Dieve,kad jiedidingiirkadTavogaliagalivienąiškitopadarytibe jokionoro.Tavogaliagalipaverstiuolasmedžiais,o medžius–uolomis“

64SKYRIUS

1TadaDievaspažvelgėįAdomąirjodvasiostvirtumą,į tai,kaipjisištvermingasalkiui,troškuliuiirkarščiui,ir pavertėdufigmedžiusdviemfigomis,kaipbuvoišpradžių, irtarėAdomuiirIevai:„Kiekvienasišjūsųgaliimtipo vienąfigą“Irjiepaėmė,kaipViešpatsjiemsbuvoįsakęs

2Irjisjiemstarė:„Eikiteįolą,valgykitefigasir numalšinkitesavoalkį,kadnenumirtumėte“.

3Taigi,kaipDievasjiemsįsakė,jieįėjoįoląmaždaug saulėlydžiometu.AdomasirIevaatsistojoirmeldėsi saulėlydžiometu.

4Tadajiesusėdovalgytifigų,betnežinojo,kaipjasvalgyti, nesnebuvoįpratęvalgytižemiškomaistoJietaippat bijojo,kadjeivalgys,jųskrandisneapsunks,jųkūnas sustorės,irjųširdysnepradėsmėgtižemiškomaisto

5Betjiemstaipsėdint,Dievas,išgailesčiojiems,pasiuntė savoangelą,kadjienemirtųišbadoirtroškulio

6IrangelastarėAdomuiirIevai:„Dievasjumssako,kad jūsneturitejėgųpasninkautiikimirties;todėlvalgykiteir stiprinkitesavokūnus,nesjūsdabaresategyvuliųkūnas, kurisnegaliišgyventibemaistoirgėrimo“

7TadaAdomasirIevapaėmėfigasirpradėjojasvalgyti.

BetDievasįjasbuvoįdėjęsmišinį,panašųįgardžiąduoną sukrauju

8TadaangelaspasitraukėnuoAdomoirIevos,kurievalgė figas,kolnumalšinoalkįTadajieatidėjo,kasliko;bet Dievogaliafigostaposočioskaipanksčiau,nesDievasjas palaimino.

9PotoAdomasirIevaatsikėlėirmeldėsidžiugiaširdimi beiatnaujintomisjėgomis,irvisątąnaktįgausiaišlovino beidžiūgavo.Irtaibuvoaštuoniasdešimttrečiosdienos pabaiga

65SKYRIUS

1Dienaiišaušus,jieatsikėlėir,kaipbuvoįpratę,pasimeldė, otadaišėjoišolos.

2Kadangijiejautėdidelįnerimądėlmaisto,kurįbuvo suvalgęirpriekurionebuvoįpratę,jievaikščiojoolojeir kalbėjosivienassukitu:

3„Kasmumsatsitikopervalgį,kadmusištikošikančia? Vargasmums,mesmirsime!Geriaumumsmirti,negu valgyti,irišlaikytisavokūnustyrus,negusuterštijuos maistu“

4TadaAdomastarėIevai:„Šisskausmasmūsųnekentė sodeirmestennevalgėmetokioblogomaisto.Armanai, Ieva,kadDievasmuskankinsmaistu,kurisyramumyse, arbakadmūsųviduriaiišeis;arbakadDievasketinamus nužudytišiuoskausmu,kolJisneįvykdyssavopažado?“

5TadaAdomasmaldavoViešpatiesirtarė:„Viešpatie, neleiskmumsžūtinuomaisto,kurįvalgėmeViešpatie, nemuškmūsų,betelkissumumispagalsavodidelį gailestingumąirnepalikmūsųikitosdienos,kaiįvykdysi pažadą,kurįmumsdavei.“

6TadaDievaspažvelgėįjuosirtuojaupatparuošėjuos valgyti,kaipirikišiosdienos,kadjienepražūtų

7TadaAdomasirIevasugrįžoįoląliūdniirverkdamidėl pasikeitusiosjųprigimties.Irnuotosvalandosjieabu žinojo,kadyrapasikeitusiosbūtybės,kadjųviltissugrįžtiį sodądabaržlugo;irkadjienegaliįjįpatekti

8Nesjųkūnaidabarturėjoneįprastasfunkcijas;irjoks kūnas,kuriamreikiamaistoirgėrimosavoegzistencijai, negalibūtisode.

9TadaAdomastarėIevai:„Štaimūsųviltisžlugo,kaipir mūsųviltisįeitiįsodąMesnebepriklausomesodo gyventojams,betnuošiolesamežemiškiirdulkiški,ir priklausomežemėsgyventojamsMesnegrįšimeįsodąiki

tosdienos,kaiDievaspažadėjomusišgelbėtiirsugrąžintiį sodą,kaipJismumspažadėjo.“

10TadajiemeldėsiDievui,kadJisjųpasigailėtų;potojų protasnurimo,širdyssudaužytos,ilgesysatvėso;irjietapo tarsisvetimižemėje.TąnaktįAdomasirIevapraleido oloje,kursunkiaimiegojodėlsuvalgytomaisto

66SKYRIUS

1Kaiišaušorytas,kitądienąpoto,kaijiepavalgė, AdomasirIevapasimeldėoloje,irAdomastarėIevai: „ŠtaimesprašėmeDievomaisto,irJisdavėBetdabar paprašykimeJotaippatduotimumsatsigertivandens.“

2Tadajieatsikėlėirnuėjoprievandensupeliokranto, esančiopietinėjesodopusėje,įkurįanksčiaubuvoįšovę JieatsistojoantkrantoirmeldėsiDievui,kadJisįsakytų jiemsgertivandenį

3TadaDievoŽodisatėjopasAdomąirtarėjam:„O Adomai,tavokūnassunykoirjamreikiavandensatsigerti. Imkiteirgerkite,tuirIeva;dėkokiteiršlovinkite“

4AdomasirIevapriėjoirgėrė,koljųkūnaiatsigaivindavo Atsigėrę,jiešlovinoDievąirgrįžoįsavoolą,kaip anksčiaubuvoįpratęTaiįvykopoaštuoniasdešimttrijų dienų

5Aštuoniasdešimtketvirtądienąjiepaėmėdvifigasir pakabinojasolojekartusujųlapais,kadbūtųjiems ženklasirDievopalaiminimasIrjielaikėjasten,kol atsirasjųpalikuonių,kuriepamatysnuostabiusdalykus, kuriuosDievasjiemspadarė

6TadaAdomasirIevavėlstovėjolaukeprieolosir maldavoDievoparodytijiemsmaisto,kuogalėtų pamaitintisavokūnus

7TadaatėjoDievoŽodisirtarėjam:„OAdomai,eik žemynįvakarusnuoolos,ikitamsiosžemėsžemės,irten rasimaisto“

8IrAdomaspaklausėDievožodžio,pasiėmėIevąirnuėjo įtamsiosdirvoskraštą.Tenradoaugančiųkviečių,jau subrendusiųirprinokusių,irfigųvalgymui;irAdomasdėl todžiaugėsi

9TadaDievoŽodisvėlatėjopasAdomąirtarėjam:„Imk iššiųkviečiųirpasigaminkišjųduonos,kadmaitintum savokūną“IrDievassuteikėAdomoširdžiaiišmintį,kad dirbtųgrūdus,koljietapsduona.

10Adomasvisataidarė,kollabainusilpoirišvargoTada jisgrįžoįolą,džiaugdamasistuo,kąsužinojoapietai,kas daromasukviečiais,koljiepaverčiamiduonasavo reikmėms

67SKYRIUS

1BetkaiAdomasirIevanuėjoįjuodojopurvošalįir priartėjopriekviečių,kuriuosDievasjiemsbuvoparodęs, irpamatėjuosprinokusiusirparuoštuspjūčiai,nesjie neturėjopjautuvojiemsnuimti–jiesusijuosėirpradėjo ravėtikviečius,kolviskasbuvobaigta

2Tadajiesukrovėjąįkrūvąir,alpdaminuokarščiobei troškulio,paslėpėšešėlįmedžiui,kurvėjelisjuosužmigdė. 3BetŠėtonaspamatė,kąpadarėAdomasirIevaIrjis pasišaukėsavokareiviusirtarėjiems:„KadangiDievas parodėAdomuiirIevaiviskąapiešiuoskviečius,kaip sustiprintijųkūnus–irštaijieatėjoirsukrovėišjųkrūvą, onuodarboalpędabarmiega–eikime,padegkimešią

grūdųkrūvąirsudeginkimeją,paimkimetąvandensąsotį, kurisyrapriejų,irištuštinkimejį,kadjienerastųko atsigerti,irnumarinkimejuosalkiuirtroškuliu“

4„Tada,kaijiepabusišmiegoirbandysgrįžtiįolą,mes pasjuosateisimepakeliuiirsuklaidinsimejuos,kadjie mirtųišbadoirtroškulio;kaijiegalbūtišsiginsDievą,ir JisjuossunaikinsTaipmesjųatsikratysime“

5TadaŠėtonasirjokareivijosužmetėugnįantkviečiųir juosprarijo

6BetnuoliepsnoskarščioAdomasirIevapabudoišmiego irpamatėdegančiuskviečiusirišliejamąvandenskibirą šaliajų

7Tadajieverkėirgrįžoįolą.

8Betjiemskylantiškalnopapėdės,juospasitikoŠėtonas irjokareivijosangelųpavidalu,šlovindamiDievą

9TadaŠėtonastarėAdomui:„OAdomai,kodėltavetaip kankinaalkisirtroškulys?Manatrodo,kadŠėtonas sudeginokviečius“Adomasjamatsakė:„Taip“

10ŠėtonasvėltarėAdomui:„Grįžksumumis;mesesame DievoangelaiDievasmusatsiuntėpastaveparodytitau kitąjavųlauką,geresnįužšį;oužjoyragerovandens šaltinisirdaugmedžių,priekuriogyvensiirdirbsijavų laukegeresniamtiksluineitas,kurįsunaikinošėtonas“

11Adomasmanė,kadjisteisusirkadsujuokalbėjo angelai,todėlgrįžosujais.

12TadaŠėtonaspradėjoklaidintiAdomąirIevąaštuonias dienas,koljieabukritolygnegyviišbado,troškulioir silpnumo.Tadajispabėgosusavokareiviaisirjuospaliko.

13

68SKYRIUS

1TadaDievaspažvelgėįAdomąirIevąirįtai,kasjiems buvonutikęnuoŠėtono,irkaipjisjuospražudė

2TodėlDievaspasiuntėsavoŽodįirprikėlėAdomąirIevą išmirtiesbūsenos

3TadaAdomas,kaiprisikėlė,tarė:„ODieve,Tusudeginai irpaėmeiišmūsųjavus,kuriuosbuvaimumsdavęs,ir išpyleikibirąvandensIrTupasiunteisavoangelus,kurie musišvijoišjavųlaukoArTumuspražudysi?Jeitaiiš Tavęs,oDieve,taiatimkmūsųsielas,betnebauskmūsų.“

4TadaDievastarėAdomui:„Ašnesudeginaukviečių, nepyliauvandensiškibiroirnesiunčiausavoangelųtavęs suklaidinti.

5„BettaipadarėŠėtonas,tavošeimininkas;jis,kuriamtu paklusai,tuotarpumanoįsakymaspanaikintasJis sudeginojavus,išpylėvandenįirtavesuklaidino;irvisi pažadai,kuriuosjistaudavė,ištiesųyratikapgaulė, apgaulėirmelas.“

6„Betdabar,oAdome,tupripažinsimanotauatliktus gerusdarbus“

7IrDievasįsakėsavoangelamspaimtiAdomąirIevąir nuneštijuosįkviečiųlauką,kurįjieradotokįpatį,kaipir anksčiau,sukibiru,pilnuvandens

8Tenjiepamatėmedįirradoantjokietosmanos;ir stebėjosiDievogaliaIrangelaiįsakėjiemsvalgytimaną, kaijiebusalkani

9IrDievasprakeikėŠėtoną,kadnebegrįžtųirnesunaikintų javųlauko

10TadaAdomasirIevapaėmėgrūdųirpaaukojojuosant kalno,tojevietoje,kurjiepaaukojosavopirmąjąkraujo auką

11Irjievėlpaaukojošiąaukąantaukuro,kurįbuvo pastatęanksčiau.Jieatsistojo,meldėsiirmaldavoViešpatį, sakydami:„Taip,Dieve,kaibuvomesode,mūsųšlovės giesmėskilopasTavekaipšiauka,irmūsųnekaltumas kilopasTavekaipsmilkalai.Betdabar,Dieve,priimkiš mūsųšiąaukąirneatšaukmūsų,dėlsavogailestingumo“

12TadaDievastarėAdomuiirIevai:„Kadangijūs paaukojotešiąaukąirpaaukojotejąman,ašpadarysiują savokūnu,kainusileisiuįžemęjūsųišgelbėti;irašliepsiu jainuolatbūtiaukojamaiantaukuro,kadbūtųatleistair pasigailėtatiems,kurietinkamaijadalyvaus“

13IrDievaspasiuntėryškiąugnįantAdomoirIevosaukos irpripildėjąryškumo,malonėsiršviesos;irŠventoji Dvasianužengėanttosaukos

14TadaDievasįsakėangeluipaimtižnyples,panašiasį šaukštą,irjomisatneštiaukąAdomuiirIevai.Angelastaip irpadarė,kaipDievasjambuvoįsakęs,irpaaukojojiems

15IrAdomobeiIevossielosnušvito,ojųširdysprisipildė džiaugsmo,linksmybėsirDievošlovinimo.

16IrDievastarėAdomui:„Taipbustavopaprotys,kai taveištikssielvartasirsielvartasBettavoišgelbėjimasir tavoįėjimasįsodąįvykstikpasibaigusdienoms,kaip susitarėmetarpmanęsirtavęsJeinetaip,Aš,išsavo gailestingumoiružuojautostau,sugrąžinčiautaveįsavo sodąirpassavopalankumądėlaukos,kuriąkątik paaukojaimanovardui“

17AdomasapsidžiaugėšiaisDievožodžiais;irjissuIeva garbinopriešaisaukurą,kuriamjienusilenkė,otadagrįžoį Lobiųolą

18Irtaiįvykodvyliktosdienospabaigojepo aštuoniasdešimtosdienos,skaičiuojantnuotolaiko,kai AdomasirIevaišėjoišsodo

19Jievisąnaktįmeldėsiikiryto,otadaišėjoišolos

20TadaAdomassudžiaugsmutarėIevaidėlaukos,kurią jiepaaukojoDievuiirkuriąJispriėmė:„Darykimetaitris kartuspersavaitę:ketvirtądienątrečiadienį,Prisirengimo dienąpenktadienįirSabatosekmadienį–visassavo gyvenimodienas“

21Jiemstarpusavyjesutarusdėlšiųžodžių,Dievuipatiko jųmintysirjųsusitarimas.

22PotoatėjoDievoŽodisAdomuiirtarė:„OAdomai,tu išankstonustateidienas,kuriomismaneištikskančios,kai aštapsiukūnu;nestaiyraketvirtasistrečiadienisir Prisirengimodiena–penktadienis

23„BetpirmąjądienąAšsukūriauvisairiškėliaudangus Irvėl,šiądienąprisikeldamas,sukursiudžiaugsmąir iškelsiuįaukštybestuos,kurietikiManimi;oAdome, aukokitešiąaukąvisassavogyvenimodienas.“

24TadaDievasatitraukėsavožodįišAdomo

25BetAdomasirtoliauaukojošiąaukąkiekvienąsavaitę triskartusikiseptyniųsavaičiųpabaigosIrpirmąjądieną, kuriyrapenkiasdešimtoji,Adomas,kaipbuvoįpratęs, paaukojojąsuIevairpriėjopriealtoriausDievo akivaizdoje,kaipJisjuosbuvoišmokęs

69SKYRIUS

1TadaŠėtonas,visokogėrionekentėjas,pavydėjęs Adomuiirjoaukos,perkuriąjisradoDievomalonę, suskuboirpaėmėaštrųakmenįištarpaštriųgeležinių akmenų;pasirodėžmogauspavidaluirnuėjobeiatsistojo šaliaAdomoirIevos

2Adomastadaaukojoantaukuroirpradėjomelstis, ištiesęsrankasįDievą.

3TadaŠėtonaspuolėsuaštriugeležiniuakmeniu,kurį turėjosusavimi,irjuopervėrėAdomodešinępusę,iš kuriostekėjokraujasirvanduo,irAdomaskritoantaukuro kaiplavonasOŠėtonaspabėgo

4TadaIevaatėjo,paėmėAdomąirpastatėjįpoaukuruIr tenjipasiliko,verkdamadėljo,okraujosrovėtekėjoiš Adomošonoantjoaukos

5BetDievaspažvelgėįAdomomirtįTadaJispasiuntė SavoŽodį,prikėlėjįirtarėjam:„Atliksavoauką,nesiš tiesų,Adomai,jidaugvertairjojenėraniekotrūkumo“

6DievastoliautarėAdomui:„Taipirmanatsitiksžemėje, kaibūsiuperdurtas,irišmanošonotekėskraujasirvanduo, tekantyspermanokūną,kurisyratikrojiaukairkurisbus paaukotasantaukurokaiptobulaauka.“

7TadaDievasįsakėAdomuiužbaigtisavoauką,irkaišis jąbaigė,jispagarbinoDievąiršlovinoJįužženklus, kuriuosJisjamparodė.

8IrDievasišgydėAdomąpervienądieną,taiyraseptynių savaičiųpabaiga;irtaiyrapenkiasdešimtojidiena

9TadaAdomasirIevasugrįžonuokalnoir,kaipbuvo įpratę,nuėjoįLobiųoląTaiįvykoAdomuiirIevaipraėjus šimtuiketuriasdešimčiaidienųnuojųišėjimoišsodo

10TąnaktįjieabuatsikėlėirmeldėsiDievui.Rytuiišaušus, jieišėjoirnusileidoįvakarusnuoolos,ten,kurbuvojų javai,irten,kaipbuvoįpratę,ilsėjosimedžiopavėsyje

11Betkaijuosapsupodaugybėžvėrių,taibuvoŠėtono darbassavonedorybėje,kadpersantuokąpradėtųkarąsu Adomu

70SKYRIUS

1PotoŠėtonas,visokogėrionekentėjas,įgavoangelo pavidalą,okartusujuo–dardu,taipkadjieatrodėkaip trysangelai,kurieatnešėAdomuiaukso,smilkalųirmiros

2JiepraėjoproAdomąirIevą,kolšiebuvopomedžiu,ir pasveikinoAdomąirIevągražiais,apgaulėskupinais žodžiais

3BetkaiAdomasirIevapamatėjųgražiąišvaizdąir išgirdojųmieląkalbą,Adomasatsikėlė,pasveikinojuosir atvedėpasIevą,irjiepasilikokartu;Adomoširdistuo tarpudžiaugėsi,nesjispagalvojoapiejuos,kadtaitie patysangelai,kurieatnešėjamaukso,smilkalųirmiros

4NeskaijiepirmąkartąatėjopasAdomą,jįaplankė ramybėirdžiaugsmas,nesjieatnešėjamgerųženklų;todėl Adomasmanė,kadjieatėjoantrąkartą,kadduotųjamkitų ženklų,kuriaisjisgalėtųdžiaugtis.Nesjisnežinojo,kadtai Šėtonas;todėljispriėmėjuossudžiaugsmuirprisijungė priejų

5TadaŠėtonas,aukščiausiasišjų,tarė:„Džiaukis,Adomai, irbūkdžiūgaujantis!ŠtaiDievasmusatsiuntėpastave,kad taukaikąpraneštume“

6IrAdomaspaklausė:„Kastai?“TadaŠėtonasatsakė: „Tailengvasdalykas,tačiautaiDievožodis,arišgirsitaiiš mūsųirpadarysi?Betjeinepaklausysi,mesgrįšimepas DievąirpasakysimeJam,kadtunepriėmeiJožodžio.“

7IrŠėtonasvėltarėAdomui:„Nebijok,tenebūnatavęs apėmusidrebulys!Argitumūsųnepažįsti?“

8BetAdomastarė:„Ašjūsųnepažįstu“.

9TadaŠėtonasjamtarė:„Ašesuangelas,kurisatnešėtau auksoirnunešėjįįolą;šiskitasyratas,kurisatnešėtau

smilkalų;oanastrečiasisyratas,kurisatnešėtaumiros,kai buvaikalnoviršūnėje,irkurisnunešėtaveįolą.

10„Odėlkitųangelų,mūsųbičiulių,kuriejusnunešėįolą, šįkartąDievasjųsumumisnesiuntė,nesJismumspasakė: „Jumsužtenka.““

11Taigi,išgirdęsšiuosžodžius,Adomasjaispatikėjoir tarėšiemsangelams:„KalbėkiteDievožodį,kadjį priimčiau.“

12IrŠėtonasjamtarė:„Prisiekirpažadėkman,kadtai gausi“

13TadaAdomastarė:„Ašnemokuprisiektiiržadėti“ 14Šėtonasjamtarė:„Ištiesksavorankąirįdėkjąmanį ranką!“

15TadaAdomasištiesėrankąirįdavėjąŠėtonui;kai Šėtonasjamtarė:„Sakykdabar–taiptiesa,kaipgyvas, protingasirkalbantisyraDievas,kurisiškėlėdangus erdvėjeirįtvirtinožemęantvandenų,irsukūrėmaneiš keturiųelementųirišžemėsdulkių–ašnelaužysiusavo pažadoirneišsižadėsiusavožodžio.“

16IrAdomastaipprisiekė

17TadaŠėtonasjamtarė:„Štaijausenokaiišėjaiišsodoir tunežinaineinedorybės,neiblogio.BetdabarDievastau sako:imkIevą,kuriišėjoištavęs,irveskją,kadji pagimdytųtauvaikų,kadtavepaguostųirišvarytųnuo tavęsvargąbeisielvartą.Dabartainėrasunkuirtaunėra jokiopapiktinimo“

71SKYRIUS

1Išgirdęsšiuosšėtonožodžius,Adomaslabainuliūdodėl savopriesaikosirpažadoirtarė:„Arturėčiausvetimautisu savokūnuirkaulais,irnusidėtipriešsave,kadDievas manesunaikintųirištrintųnuožemėspaviršiaus?

2„Kadangipirmąkartąvalgiaunuomedžio,Jisišvijo maneišsodoįšiąsvetimąžemę,atėmėišmanęsmano šviesiąprigimtįiružtraukėmanmirtįJeitadtaipadaryčiau, Jisatimsmanogyvybęnuožemės,įmesmaneįpragarąir tenilgaimanekankins“

3„BetDievasniekadanetarėžodžių,kuriuosmansakei;ir jūsnesateDievoangelai,neiJoatsiųsti.Betjūsesate velniai,ateikitepasmaneapsimetęangelaisŠalinnuo manęs,jūs,Dievoprakeiktieji!“

4TadatiedemonaipabėgonuoAdomoakių.IrjissuIeva atsikėlė,sugrįžoįLobiųoląirįėjoįją

5TadaAdomastarėIevai:„Jeimatei,kąašpadariau, nesakyk,nesašnusidėjauDievui,prisiekdamasJo didžiuojuvardu,irvėlpridėjausavorankąprie šėtono.“TadIevatylėjo,kaipAdomasjaiirbuvosakęs.

6TadaAdomasatsikėlėirištiesėrankasįDievą,su ašaromismaldaudamasirprašydamasJįatleistijamužtai, kąjispadarėIrAdomastaipstovėjoirmeldėsi keturiasdešimtdienųirketuriasdešimtnaktų.Jisneivalgė, neigėrė,kolnenukritoantžemėsišalkioirtroškulio

7TadaDievaspasiuntėsavožodįAdomui,kurisjįprikėlė išten,kurjisgulėjo,irtarėjam:„OAdomai,kodėl prisiekeimanovarduirkodėlkitąkartąsudareisandorįsu šėtonu?“

8BetAdomasverkėirtarė:„Dieve,atleiskman,nesaštai padariaunetyčia,manydamas,kadtaiDievoangelai“

9IrDievasatleidoAdomui,sakydamasjam:„Saugokis šėtono!“

10IrJisatitraukėSavoŽodįnuoAdomo

11TadaAdomoširdisnusiramino;jispasiėmėIevą,irjos išėjoišolospasigamintimaistosau.

12NuotosdienosAdomasvisgalvojoapiesavovestuvių išvakares,bijodamas,kadDievasantjonesupyktų.

13TadaAdomasirIevanuėjoprieupėsirsusėdoant kranto,kaipžmonėsdarolinksmindamiesi

14BetŠėtonasjiemspavydėjoirketinojuossunaikinti

72SKYRIUS

1TadaŠėtonasirdešimtjokareivijųpasivertėmergelėmis, kokiomisnebuvovisamepasaulyje,išmalonės

2JieišėjoišupėsAdomoirIevosakivaizdojeirtarėvienas kitam:„Eime,pažiūrėkimeįAdomoirIevos,kurieyra žmonėsžemėje,veidusKokiejiegražūsirkuoskiriasijų išvaizdanuomūsųpačiųveidų.“Tadajiepriėjoprie AdomoirIevos,pasveikinojuosirsustojostebėdamiesi jais

3AdomasirIevataippatpažvelgėįjuos,stebėjosijų grožiuirtarė:„Argipomumisyrakitaspasaulissutokiais gražiaispadaraiskaipšie?“

4IrtosmergelėstarėAdomuiirIevai:„Taip,ištiesų,mes esamegaususkūrinys“

5TadaAdomasjųpaklausė:„Betkaipjūsdauginatės?“

6Jiejamatsakė:„Turimevyrus,kuriemusvedė,irmes jiemspagimdomevaikus,kurieužauga,opaskuituokiasiir yratuokiami,irtaippatpagimdovaikų;irtaipmes daugėjame.Ojeitaipbus,oAdome,tumumisnepatikėsi, mestauparodysimesavovyrusirsavovaikus“

7Tadajiešaukėperupę,tarsinorėdamipašauktisavo vyrusirvaikus,kurieišėjoišupės;irkiekvienasatėjopas savožmoną,jovaikaibuvosujuo

8BetAdomasirIeva,juospamatę,sustojonebyliaiir stebėjosijais.

9TadajietarėAdomuiirIevai:„Matotemūsųvyrusir vaikus,veskiteIevą,kaipmesvedėmesavožmonas,irjūs turėsitevaikųtokiųpat,kaipirmes.“TaibuvoŠėtono gudrybėapgautiAdomą

10Šėtonastaippatsaugalvojo:„Dievasišpradžiųįsakė Adomuidėlmedžiovaisiaus,sakydamasjam:‘Nevalgyk nuojo,antraipmirsi’BetAdomasvalgėnuojo,irvisdėlto Dievasjonenužudė;Jistikskyrėjammirtį,marąir išbandymusikitosdienos,kaijispalikssavokūną.

11„Taigi,jeiašjįapgausiuirpriversiujįtaipadaryti–vestiIevąbeDievoįsakymo,Dievasjįnužudys“

12TodėlŠėtonasirpasirodėAdomuiirIevai,nessiekėjį nužudytiirpašalintiišžemėspaviršiaus

13TuotarpunuodėmėsugnisužliejoAdomą,irjisgalvojo apienuodėmėspadarymąTačiaujissusilaikė,bijodamas, kadjeiDievaspaklustųšiamšėtonopatarimui,jisjį nužudytų

14TadaAdomasirIevaatsikėlėirmeldėsiDievui,o ŠėtonasirjokareivijosAdomoirIevosakivaizdoje nusileidoįupę,kadparodytųjiems,jogjiegrįžtaįsavo kraštus

15TadaAdomasirIeva,kaipbuvoįpratę,apievakarą sugrįžoįLobiųolą.

16TąnaktįjieabuatsikėlėirmeldėsiDievuiAdomasliko stovėtiirmelstis,tačiaunežinodamas,kaipmelstis,dėl savoširdiesminčiųapiesavovestuviųišvakares;irtaipjis tęsėikiryto

17Irkaipatekėjošviesa,AdomastarėIevai:„Kelkis, nusileiskimežemynkalnu,iškurmumsatnešėaukso,ir paklauskimeViešpatiesdėlšioreikalo“

18TadaIevatarė:„Kasčiaperreikalas,Adome?“

19Irjisjaiatsakė:„KadprašyčiauViešpatiespraneštiman apievestuvessutavimi;nestonedarysiubeJoįsakymo, kadJisnepražūtume–tavęsirmanęsTiedemonaiuždegė manoširdįmintimisapietai,kąjiemumsrodėsavo nuodėminguosevaiduokliuose“

20TadaIevatarėAdomui:„Kodėlmumsreikialeistis žemynkalnu?Verčiauatsistokimeirpasimelskimesavo olojeDievui,kadžinotume,aršispatarimasgeras,arne“

21TadaAdomasatsikėlėmelstisirtarė:„ODieve,Tu žinai,kadmesnusikaltėmepriešTave,irnuotosakimirkos, kainusikaltome,praradomesavošviesiąprigimtį;omūsų kūnastapogyvuliškas,reikalaujantismaistoirgėrimo;irsu gyvuliškaistroškimais

22„Įsakykmums,Dieve,nepasiduotijiemsbeTavo įsakymo,kadmūsųnenuvestumniekais.Nesjeineduosi mumsįsakymo,būsimenugalėtiirseksimešėtono patarimu;oTuvėlmuspražudysi“

23„Jeine,taipaimkišmūsųmūsųsielas;atsikratykšio gyvuliškogeismoOjeiTumumsneduosijokioįsakymo dėlšiodalyko,taiatskirkIevąnuomanęsirmanenuojos; irpastatykmusatokiaivienasnuokito.“

24„Darkartą,oDieve,kaiTumusatskirsi,velniaiapgaus mussavovaiduokliais,sunaikinsmūsųširdisirsuteršmūsų mintisvienaskitoatžvilgiu.Tačiaujeinekiekvienasiš mūsųkitoatžvilgiu,taibentjaubussavopasirodymu,kai jiemumspasirodys“ČiaAdomasbaigėsavomaldą

73SKYRIUS

1TadaDievaspažvelgėįAdomožodžiusirpatvirtino,kad jieteisingi,irkadjisilgailauksJoįsakymodėlšėtono patarimo

2IrDievaspritarėAdomomintimsapietaiirmaldai,kurią jispasakėJoakivaizdoje;irDievoŽodisatėjopasAdomą irtarėjam:„OAdomai,jeitikbūtumišankstogavęsšį perspėjimą,priešišeidamasišsodoįšiąžemę!“

3PotoDievaspasiuntėsavoangelą,kurisatnešėaukso, smilkalųirmiros,kadpraneštųjamapiejovestuvių išvakares.

4TadatieangelaitarėAdomui:„Imkauksąiratiduokjį Ievaikaipvestuviųdovaną,irsužadėkją;tadaduokjai smilkalųirmiroskaipdovaną;irjūs,tuirji,būkitevienu kūnu“

5Adomaspaklausėangelų,paėmėauksąirįdėjojįįIevos krūtinę,įjosdrabužį,irsužadėjojąsavoranka

6TadaangelaiįsakėAdomuiirIevaikeltisirmelstis keturiasdešimtdienųirketuriasdešimtnaktų;opoto Adomasįeitųpassavožmoną;nestadataibūtųtyrasir nesuterštasveiksmas;irjisturėtųvaikų,kuriedaugintųsiir papildytųžemėsveidą

7TadairAdomas,irIevapriėmėangelųžodžius;irangelai nuojųatsitraukė

8TadaAdomasirIevapradėjopasninkautiirmelstisiki keturiasdešimtiesdienųpabaigos;otadajiesusitiko,kaip jiemsbuvosakęangelaiIrnuotolaiko,kaiAdomaspaliko sodą,ikitolaiko,kaivedėIevą,praėjodušimtaidvidešimt trysdienos,taiyraseptynimėnesiaiirtrylikadienų

9TaipŠėtonokarassuAdomubuvopralaimėtas

74SKYRIUS

1Irjiegyvenožemėjedirbdami,kadtoliauklestėtųjų kūnai;irtaipbuvo,kolbaigėsidevyniIevosgimdymo mėnesiaiirartėjolaikas,kadajiturėjopagimdyti.

2TadajitarėAdomui:„Šiolayratyravietadėlženklų, padarytųjojenuotada,kaipalikomesodą;irmesvėljoje melsimės.Tadmannederėtųjojekąnorsnešti;verčiau grįžkimeprietosprieglobstįteikiančiosuolos,kurią Šėtonassviedėįmus,kainorėjomusjanužudyti;betkuri buvoDievoįsakymuiškeltairištiestakaipstogelisvirš mūsų;irsuformavoolą“

3TadaAdomasperkėlėIevąįtąolą;irkaiatėjolaikas gimdyti,jilabaikankinosiAdomastaipliūdėjo,irjoširdis kentėjodėljos,nesjibuvoartimirties,kadišsipildytų Dievožodisjai:„Kančiosepagimdysivaikąirsielvarte pagimdysisavovaiką“

4BetAdomas,pamatęsIevosvargą,atsikėlėirmeldėsi Dievui,sakydamas:„Viešpatie,pažvelkįmanesavo gailestingumoakimisirišvaduokjąišjossielvarto“

5IrDievaspažvelgėįsavotarnaitęIevąirjąišgelbėjo,irji pagimdėsavopirmagimįsūnųirsujuodukterį.

6TadaAdomasdžiaugėsiIevosišgelbėjimuirvaikais, kuriuosjijampagimdėIrAdomastarnavoIevaiolojeiki aštuoniųdienųpabaigos;tadajiedavėsūnuiKainovardą,o dukteriai–Luluvos

7Kainovardasreiškia„nekenčiantis“,nesjisnekentėsavo sesersjųmotinosįsčiose,darpriešjomsgimstant.Todėl AdomasjįpavadinoKainu

8BetLuluwareiškia„graži“,nesjibuvogražesnėužsavo motiną.

9TadaAdomasirIevapalaukė,kolKainuiirjoseseriai sukakoketuriasdešimtdienų,kaiAdomastarėIevai:„Mes aukosimeaukąirpaaukosimejąužvaikus“.

10IrIevatarė:„Vienąaukąpaaukosimepirmagimiuisūnui, okitą–dukteriai“

75SKYRIUS

1TadaAdomasparuošėauką,irjissuIevapaaukojoją savovaikamsiratnešėprieaukuro,kurįbuvopastatęiš pradžių

2IrAdomaspaaukojoaukąirmaldavoDievopriimtijo auką

3TadaDievaspriėmėAdomoaukąirpasiuntėšviesąiš dangaus,kuriapšvietėauką.IrAdomassusūnumipriartėjo prieaukos,betIevasudukrapriejosnepriartėjo

4TadaAdomasnuliponuoaukuroirdžiūgavo;irAdomas suIevalaukė,koldukraisukakoaštuoniasdešimtdienų; tadaAdomasparuošėaukąirnunešėjąIevaiirvaikams;ir jienuėjoprieaukuro,kurAdomasjąpaaukojo,kaipbuvo įpratęs,prašydamasViešpatiespriimtijoauką.

5IrViešpatspriėmėAdomoirIevosaukąTadaAdomas, Ievairvaikaiprisiartinokartuirdžiūgaudaminusileidonuo kalno

6Betjienegrįžoįolą,kuriojegimė,betatėjoįLobiųolą, kadvaikaijąapeitųirbūtųpalaimintiišsodoatneštais ženklais

7Betpoto,kaijiebuvopalaimintišiaisženklais,jie sugrįžoįolą,kuriojegimė.

8TačiaupriešIevaipaaukojantauką,Adomasjąpasiėmėir nuėjosujaprievandensupės,įkuriąjieišpradžiųmetėsi;

irtenjienusiprausėAdomasnuplovėsavokūną,oIeva taippatirsavo,pojuosištikusiųkančiųirsielvarto.

9BetAdomasirIeva,nusiprausęvandensupėje,kiekvieną naktįgrįždavoįLobiųolą,kurmeldėsiirbuvopalaiminti; otadagrįždavoįsavoolą,kuriojegimėvaikai

10TaipdarėAdomasirIeva,kolvaikainustojožįstiTada, kaijiebuvonujunkyti,Adomaspaaukojoužsavovaikų sielas;išskyrustriskartus,kaijisaukodavoužjas kiekvienąsavaitę

11Kaipasibaigėvaikųžindymodienos,Ievavėlpastojoir, pasibaigusjosdienoms,pagimdėsūnųirdukterį;jie pavadinosūnųAbeliu,odukterįAklija

12Tada,praėjusketuriasdešimčiaidienų,Adomas paaukojoužsūnų,opoaštuoniasdešimtiesdienųjis paaukojokitąaukąuždukterįirpadarėsujaistaip,kaip anksčiaubuvopadaręssuKainuirjoseserimiLuluva.

13JisnuvedėjuosįLobiųolą,kurjiebuvopalaiminti,o paskuisugrįžoįolą,kuriojegimėPojųgimimoIeva nustojogimdyti.

76SKYRIUS

1Irvaikaipradėjostiprėtiiraugti,betKainasbuvo užkietėjęsirvaldėsavojaunesnįjįbrolį

2Irdažnai,kaijotėvasaukodavo,jispasilikdavoir neidavosujaisaukoti

3OAbelisbuvoromiosširdies,klusnussavotėvuiir motinai,kuriuosdažnairagindavoaukoti,nesmylėjoauką, daugmelsdavosiirpasninkavo

4TadaAbeliuibuvoparodytasšisženklasĮėjęsįLobių oląirpamatęsauksineslazdeles,smilkalusirmirą,jis paklausėsavotėvųAdomoirIevosapiejuos:„Kaipjūs juosgavote?“

5TadaAdomaspapasakojojamvisa,kasjiemsnutiko. Abelislabaiapgailestavodėlto,kąjampasakėtėvas 6Beto,jotėvasAdomaspapasakojojamapieDievo darbusirapiesodą;irpotojisvisątąnaktįpraleidopas savotėvąLobiųoloje

7Tąnaktį,jammeldžiantis,jampasirodėŠėtonasžmogaus pavidaluirtarė:„Tudažnaikurstydavaisavotėvąaukoti, pasninkautiirmelstis,todėlaštavenužudysiuirpašalinsiu iššiopasaulio“

8OAbelismeldėsiDievuiirišvarėnuosavęsšėtoną, netikėdamasvelniožodžiaisDienąjampasirodėDievo angelasirtarė:„Nesutrumpinkpasninko,maldosiraukos savoDievui.ŠtaiViešpatsišklausėtavomaldą.Nebijok atvaizdo,kuristaupasirodėnaktįirkuristaveprakeikėiki mirties.“Irangelasnuojopasitraukė.

9Dienaiišaušus,AbelisatėjopasAdomąirIevąir papasakojojiemsapiematytasvizijasIšgirdęjas,jielabai sielojosi,tačiauniekojamapietainesakė,tikguodėjį 10OpaskietaširdįKainąnaktįatėjoŠėtonas,pasirodėir tarėjam:„KadangiAdomasirIevamylitavobrolįAbelį dauglabiauneitaveirnorivestijįužtavogražiosiossesers, nesjįmyli;betnorivestitaveužjonemaloniosiossesers, nestavęsnekenčia;

11„Todėlaštaupatariu,kaijietaippadarys,nužudytisavo brolį;tadataulikstavosesuo,ojosesuobusišmesta“

12IrŠėtonasatsitraukėnuojo,opiktasispasilikoKaino širdyje,kurisdaugkartųieškojoprogosnužudytisavobrolį.

77SKYRIUS

1BetkaiAdomaspamatė,kadvyresnysisbrolisnekenčia jaunesniojo,jisstengėsisuminkštintijųširdisirtarėKainui: „Imk,manosūnau,išsavosėjosvaisiųirpaaukokDievui, kadJisatleistųtautavonedorybesirnuodėmes“

2JistaippattarėAbeliui:„Imkišsavosėjos,paaukokauką iratneškjąDievui,kadJisatleistųtavonedorybesir nuodėmes“

3TadaAbelispaklausėsavotėvobalso,paėmėišsavo sėjos,paaukojogerąaukąirtarėsavotėvui:„Adomui:Eikš sumanimi,parodykman,kaipjąpaaukoti“

4Irjienuėjo,AdomasirIevasujuo,irparodėjam,kaip aukotisavoaukąantaukuroPotojieatsistojoirmeldėsi, kadDievaspriimtųAbelioauką

5TadaDievaspažvelgėįAbelįirpriėmėjoauką.IrDievas labiaudžiaugėsiAbeliuneijoaukadėljogerosširdiesir tyrokūnoJamenebuvonėpėdsakoklastos

6Tadajienuliponuoaukuroirnuėjoįolą,kuriojegyveno. BetAbelis,išdžiaugsmopaaukojęsauką,kartojotaitris kartuspersavaitę,sekdamassavotėvoAdomopavyzdžiu

7OKainasnesidžiaugėauka,bet,labaisupykęssavotėvą, aukojosavoaukąvienąkartąKaiaukojo,joakysnukrypo įauką,kuriąjispaaukojo,irjispaėmėmažiausiąišsavo aviųaukai,irjoakysvėlnukrypoįją.“

8TodėlDievasnepriėmėjoaukos,nesjoširdisbuvopilna žudikiškųminčių

9Irjievisitaipgyvenokartuoloje,kuriojeIevapagimdė, kolKainuisukakopenkiolikametų,oAbeliui–dvylika

78SKYRIUS

1TadaAdomastarėIevai:„Štaivaikaiužaugo;turime pagalvoti,kaipjiemssurastižmonas.“

2TadaIevaatsakė:„Kaipmesgalimetaipadaryti?“

3TadaAdomasjaitarė:„MesduosimeKainuiAbelio seserį,oKainoseserį–Abeliui.“

4TadaIevatarėAdomui:„AšnemėgstuKaino,nesjis kietaširdis;teguljiepasilieka,kolmesužjuospaaukosime Viešpačiui.“

5IrAdomasdaugiauniekonesakė

6TuotarpuŠėtonasatėjopasKainąlaukožmogaus pavidaluirtarėjam:„ŠtaiAdomasirIevasusitarėdėl jūsųdviejųsantuokosirsusitarėvestiAbelioseserįužtave, otavoseserįužjo

7„Betjeinemylėčiautavęs,nebūčiautaušitosakęs.Tačiau jeipaklausysimanopatarimoirmanęspaklausysi,aštau pervestuvesatnešiugražiusdrabužius,gausybęauksoir sidabro,irmanogiminaičiaitavelydės“

8TadaKainassudžiaugsmutarė:„Kurtavogiminės?“

9IrŠėtonasatsakė:„Manogiminaičiaiyrasodešiaurėje, kurkadaisenorėjauatvestitavotėvąAdomą,betjis nepriėmėmanopasiūlymo

10„Bettu,jeipriimsimanožodžiusirateisipasmanepo savovestuvių,tupailsėsinuovargo,kuriameesi;irtu pailsėsiirtaubusgeriauneitavotėvuiAdomui“

11Išgirdęsšiuosšėtonožodžius,Kainasatvėrėausisir pasilenkėpriejokalbos

12Irjisnepasilikolauke,betnuėjopassavomotinąIevą, jąsumušė,prakeikėirtarė:„Kodėltuišvedimanoseserįuž manobrolio?Argiašmiręs?“

13Tačiaumotinajįnuraminoirišsiuntėįlaukus,kurjis buvo.

14KaiAdomasatėjo,jipapasakojojam,kąKainasbuvo padaręs.

15BetAdomasnuliūdo,tylėjoirnepratarėnėžodžio.

16KitądienąAdomastarėsavosūnuiKainui:„Paimk vienąišsavoavių,jaunųirgražių,irpaaukokjassavo Dievui,oaškalbėsiusutavobroliu,kadpaaukotųjavųjo Dievui“

17JieabupaklausėsavotėvoAdomo,ėmėsavoaukasir paaukojojasantkalnoprieaukuro

18BetKainasišdidžiaielgėsisusavobroliu,nustūmėjį nuoaukuroirneleidojamaukotisavodovanosantaukuro; betšisaukojosavąjąsuišdidžiaširdimi,kupinaklastosir apgaulės

19OAbelispastatėnetolieseesančiusakmenisirantjų paaukojosavoaukąnuolankiairbeklastosširdimi

20Kainasstovėjoprieaukuro,antkuriobuvopaaukojęs savoauką;irjisšaukėsiDievo,kadpriimtųjoauką;bet Dievasjosišjonepriėmė;irdieviškaugnisnenužengė,kad prarytųjoauką

21Betjislikostovėtipriešaisaukurą,apimtaspykčioir pykčio,žvelgdamasįsavobrolįAbelį,norėdamaspamatyti, arDievaspriimsjoauką,arne

22IrAbelismeldėsiDievui,kadšispriimtųjoauką.Tada nusileidodieviškaugnisirprarijojoaukąIrDievas užuodėmalonųjoaukoskvapą,nesAbelisJįmylėjoirJuo džiaugėsi.

23IrkadangiDievasbuvojuolabaipatenkintas,Jis pasiuntėjamšviesosangeląžmogauspavidalu,kurisbuvo valgęsjoauką,nesJisužuodėmalonųjoaukoskvapą,irjie paguodėAbelįbeisustiprinojoširdį

24Kainas,matydamasvisa,kasįvykosujobrolioauka, supyko.

25TadajisatvėrėburnąirpiktžodžiavoDievui,nesJis nepriėmėjoaukos

26BetDievastarėKainui:„Kodėltavoveidastoksliūdnas? Būkteisus,kadgalėčiaupriimtitavoaukąNeprieš Tumurmėjaipriešmane,betpriešsavepatį“

27IrtaiDievastarėKainuibardamasirtodėl,kadJis bjaurėjosijuoirjoauka

28Kainasnuliponuoaukuro,joveidasbuvoparaudęsir liūdnas.Atėjopassavotėvąirmotinąirpapasakojojiems viską,kasjamnutikoAdomaslabaisielojosi,kadDievas nepriėmėKainoaukos

29Abelisnulipodžiaugsmingaiirlinksmaširdimiir papasakojosavotėvuiirmotinai,kaipDievaspriėmėjo auką.Jiedžiaugėsiirpabučiavojoveidą.

30Abelistarėsavotėvui:„KadangiKainasatstūmėmane nuoaukuroirneleidomanantjoaukotisavodovanos, pastačiausauaukurąirpaaukojauantjosavoauką“

31BetAdomas,taiišgirdęs,labainuliūdo,nestaibuvo aukuras,kurįjispatspastatėirantkurioaukojosavo dovanas

32Kainasbuvotokspaniuręsirsupykęs,kadnuėjoįlauką, kuratėjopasjįŠėtonasirtarė:„KadangitavobrolisAbelis pasislėpėpastavotėvąAdomą,nestujįatstūmeinuo aukuro,jiebučiavojoveidąirdžiaugėsijuodauglabiau neitavimi“

33KaiKainasišgirdošiuosšėtonožodžius,jįapėmėįniršis irjisniekamnepranešėJistykojonužudytisavobrolį,kol įvedėjįįoląirtarėjam:

34„Obroli,šalistokiagraži,jojeaugatokiegražūsir žavūsmedžiai,irjietokiežavūsakiai!Bet,broli,tunė dienosnebuvailauke,kadjapasimėgautum“

35„Šiandien,o,manobroli,labainorėčiau,kadtueitumsu manimiįlaukus,pasilinksmintumirpalaimintummūsų laukusbeimūsųkaimenes,nestuesiteisusirašlabaitave myliu,omanobroli!Bettuatsiribojainuomanęs“

36TadaAbelissutikoeitisusavobroliuKainuįlaukus.

37PriešišeidamasKainastarėAbeliui:„Palaukmanęs,kol atnešiulazdą,nestaigalibūtidėllaukiniųžvėrių“

38AbelisstovėjoirlaukėsavonekaltumoakivaizdojeO Kainas,ėjęspriekyje,paėmėlazdąirišėjo

39Irjiepradėjoeitituokeliu,KainasirjobrolisAbelis; Kainaskalbėjosisujuoirguodėjį,kadjisviskąpamirštų

79SKYRIUS

1Irtaipjiekeliavotoliau,kolpasiekėnuošaliąvietą,kur nebuvoavių.TadaAbelistarėKainui:„Štai,manobroli, mespavargomeeiti,nesnematomeneimedžių,neivaisių, neižalumos,neiavių,neiniekoišto,apiekąmansakei Kuryratostavoavys,kuriasliepeimanpalaiminti?“

2TadaKainasjamtarė:„Eik,irnetrukuspamatysidaug gražiųdalykųBeteikpirmamanęs,kolašateisiupas tave.“

3Abelisėjopirmyn,oKainaslikoužjo

4Abelisvaikščiojonekaltumodvasia,beklastos, netikėdamas,kadjobrolisjįnužudys.

5Kainas,priėjęspriejo,guodėjįsavokalbomis,šiektiek atsilikdamasnuojo;tadajispaskubėjoirmušėjįlazda, smūgisposmūgio,kolšisapsvaigo,

6BetkaiAbelisparpuolėantžemės,pamatęs,kadjobrolis norijįnužudyti,jistarėKainui:„O,manobroli,pasigailėk manęs!Nemuškmanęskrūtimis,kuriasčiulpėme!Nemušk manęsįsčiomis,kuriosmuspagimdėiratvedėįpasaulį, nemuškmanęsmirtinaitalazda!Jeinorimanenužudyti, paimkvienąiššiųdideliųakmenųirnužudykmanetiesiai šviesiai“

7TadaKainas,kietaširdisiržiaurusžudikas,paėmėdidelį akmenįirjuodaužėsavobroliuipergalvą,koltamištekėjo smegenysirjismirktelėjokraujyjejoakivaizdoje

8IrKainasneatgailavodėlto,kąbuvopadaręs

9Betžemė,kaiantjoskritoteisiojoAbeliokraujas, drebėjo,gerdamajokraują,irbūtųužtaipavertusiKainą niekais

10IrAbeliokraujaspaslaptingaišaukėsiDievo,kad atkeršytųjamnuožudiko

11Kainastuojauėmėkastižemę,kadpaguldytųsavobrolį, nesjisdrebėjoišbaimės,kurijįapėmė,kaipamatė,kaddėl jodrebažemė

12Tadajisįmetėsavobrolįįduobę,kuriąbuvoiškasęs,ir uždengėjįdulkėmis.Betžemėjonepriėmė,otuojaupatjį išmetėaukštyn

13Kainasvėliškasėžemęirpaslėpėjojesavobrolį;bet žemėvėljįužvertėantsavęs,koltriskartusžemėtaip užvertėantsavęsAbeliokūną

14Purvinažemėjįišmetėpirmąkartą,nesjisnebuvo pirmasiskūrinys;irjiišmetėjįantrąkartąirnenorėjojo priimti,nesjisbuvoteisusirgeras,irbuvonužudytasbe priežasties;iržemėjįišmetėtrečiąkartąirnenorėjojo priimti,kadliktųliudytojaspriešjobrolį

15IrtaipžemėtyčiojosiišKaino,koljamatėjoDievo žodisapiejobrolį.

16TadaDievassupykoirlabainepatikodėlAbeliomirties Jisgriaudėjoišdangaus,iržaibaiėjopirmaJo.Viešpaties DievožodisatėjoišdangausKainuiirtarėjam:„Kuryra tavobrolisAbelis?“

17TadaKainasatsakėišdidžiaiiršiurkščiubalsu:„Kaip, Dieve,ašesusavobroliosargas?“

18TadaDievastarėKainui:„Prakeiktažemė,kurigėrė tavobrolioAbeliokraują!Tudrebėkirdrebėk!Taibustau ženklas,kadkastavesutiks,tavenužudys“

19BetKainasverkė,nesDievasjampasakėtuosžodžius; irKainasjamtarė:„Dieve,kasmaneras,tasmanenužudys, irašbūsiuištrintasnuožemėspaviršiaus“

20TadaDievastarėKainui:„Kastavesutiks,tavęs neužmuš“,nesprieštaiDievasbuvosakęsKainui:„Aš atleisiuseptyniasbausmestam,kurisnužudysKainą“O dėlDievožodžioKainui:„Kurtavobrolis?“Dievastai pasakėišgailesčiojam,bandydamaspriverstijįatgailauti.

21JeiKainasbūtųanuometuatgailavęsirtaręs:„Dieve, atleiskmanmanonuodėmęirmanobrolionužudymą“, tadaDievasbūtųjamatleisęsjonuodėmę.

22Irdėlto,kadDievaspasakėKainui:„Prakeiktažemė, kurigėrėtavobroliokraują“,taitaippatbuvoDievo gailestingumasKainui.NesDievasjoneprakeikė,betJis prakeikėžemę;norstainebuvožemė,kurinužudėAbelįir padarėnedorybę

23Jukprakeiksmasturėjoištiktižudiką;tačiauišgailesčio Dievastaipsutvarkėsavomintis,kadniekastonežinotųir nenusigręžtųnuoKaino

24IrJispaklausė:„Kurtavobrolis?“Tasatsakė: „Nežinau“TadaKūrėjasjamtarė:„Drebėkirdrebėk“

25TadaKainasdrebėjoirsiaubingaiišsigando;iršiuo ženkluDievaspadarėjįpavyzdžiuvisaikūrinijaikaipsavo broliožudikąTaippatDievasjamsukėlėdrebėjimąir siaubą,kadjispamatytųramybę,kuriojebuvoišpradžių,ir taippatdrebėjimąirsiaubą,kurįjisištvėrėgaliausiai;idant jisnusižemintųpriešDievą,atgailautųdėlsavonuodėmės irsiektųramybės,kuriadžiaugėsiišpradžių

26IrDievožodyje,kuriamesakoma:„Ašatleisiu septyneriasbausmestam,kurisnužudysKainą“,Dievas nesiekėnužudytiKainokardu,betJissiekė,kadjismirtų nuopasninko,maldosirverksmogriežtuvaldymu,kolbus išlaisvintasišsavonuodėmės

27Oseptyniosbausmėsyraseptynioskartos,perkurias DievaslaukėKainoužjobrolionužudymą.

28OKainas,nuotada,kainužudėsavobrolį,niekur negalėjorastiramybės;betgrįžopasAdomąirIevą, drebėdamas,išsigandęsirsuterštaskrauju