Nida 2015

Nidos kultūros ir turizmo centras „Agila“ Taikos g. 4, Nida

2015 RUGSĖJO 7–11

38

FOTOGRAFŲ SUSITIKIMAI NIDA 2015

Ingos Dingos fotografijos fragmentas

TARPTAUTINIS FOTOMENININKŲ SEMINARAS

14.00

RUGSĖJO 7 d. PIRMADIENIS

Alvydas

Lukys

ŽVILGSNIO GEOMETRIJA

Darius Girčys. Schonhauser Alee, 2

„Davė Dievas dantis, duos ir duonos“, – byloja senolių išmintis. Davė Dievas akis, duos ir kalbą?.. Esame susieti vienoda ar bent artima pojūčių sistema. Klausa, bendros regėjimo savybės leidžia panašiai suprasti tikrovę. Tikrovę tokią, kokią aptinka mūsų pojūčių ribos. Kalba reikalinga nupasakoti tikrovę, kurią patyrėme, kurios šiuo metu čia nėra. Antraip užtektų į ją parodyti pirštu. Pasakojimai apie pajaustą tikrovę vadinami naratyvais, nuo žinių iki mitų. Tai apie ką yra meninė kūryba? Ši paskaita apie kai kurias mokslo žinias ir menines įžvalgas.

Alvydas Lukys (g. 1958 m.) 1977 m. baigė Šiaulių J. Janonio vidurinę mokyklą, 1984 m. – Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas). Nuo 1990 m. dėsto Vilniaus dailės akademijoje, 1998 m. išrinktas Fotografijos ir medijos meno katedros vedėju. Nuo 2007 metų – profesorius. Yra dalyvavęs daugelyje tarptautinių konferencijų fotografijos meno klausimais. Parengė Fotografijos ir videomeno studijų koncepciją bei programą, vadovėlį aukštųjų meno mokyklų studentams „Medijų pagrindai“. Parodose dalyvauja nuo 1978 metų.

Surengė arti dvidešimties personalinių parodų.

Alvydo Lukio darbų yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Odensės fotografijos meno muziejus (Danija), taip pat privatūs kolekcininkai.

15.00

Vitus Saloshanka

(Baltarusija/Vokietija)

KELIONĖ NEMUNU

Nuo 2010 V. Salošanka kuria ilgalaikius meno projektus naudodamas fotografiją. Kaip šaknis Baltarusijoje praradęs jos pilietis, jau daugiau kaip 13 paskutiniųjų metų gyvenantis Vokietijoje, jis stengiasi įterpti asmeninį kultūrinį identitetą į savo kūrybą ir atspindėti šiandienos patirtis. Jam įdomūs socialiniai ir kultūriniai klausimai. Pavyzdžiui, vienas paskutinių projektų „Didelės viltys“ – apie pastarųjų Olimpinių žaidynių nematomas puses, tarp kurių yra Adlerio ir Sočio apylinkių socialinių peizažų kaita.

Vienas V. Salošankos kūrybos tikslų – fotografijų knyga kaip bendravimo priemonė. Tai leidžia jam transformuoti turinį į pasakojimo formą, kuri padeda suintensyvinti fotografijose atspindėtus momentus. Ankstesniuoju projektu „Didelės viltys“ bandoma parodyti, kaip galima priartėti prie savęs. „Dabartinis projektas „Kelionė Nemunu“ man yra didelis iššūkis“, – sako autorius. Upė, trys šalys, sienos linija. Kelionė Nemunu nuo jo žiočių iki Baltijos jūros. Nežinomų vietų ir jų nepapasakotų istorijų paieška.

Kultūrinio identiteto ieškojimas yra viena iš mano kelionės užduočių.“ Vitus Salošanka (Vitus Saloshanka) (g. 1977 m. Minske, Baltarusijoje) 2001 m. persikėlė į Vokietiją, kur gyvena iki šiol. Baigtos teisės studijos jo nedžiugino, tad netikėtai pasuko į fotografiją, kuria pradėjo studijuoti Vokietijoje. Studijuodamas dalyvavo parodose muziejuose: Mülheimo/Ruhro menų muziejus; Visual Gallery, Photokina, Bolonija; 2010 Teaching Photography, Folkwango muziejus, Esenas. Jo pirmojo autorinio fotoalbumo „Didelės viltys“ teminis projektas 2010–2013 metais buvo pristatytas parodose žinomuose fotografijos festivaliuose: Kaselyje, Paryžiuje, Amsterdame, Dortmunde, Helsinkyje, Malmėje, Tokijuje, Braitone, Dubline ir Arlyje. Šuo metu jis kuria projektą, pasakojantį apie Nemuno regioną ir rytinę ES sieną.

16.30

RUGSĖJO 7 d. PIRMADIENIS

Peter Konschake

(Vokietija)

ZINGSTO FESTIVALIS – fotografijos sėkmės istorija tarp meno ir komercijos

Baltijos jūros Zingsto kurortas išsiskiria tarptautiniu mastu pripažinta fotografine veikla. Per pastaruosius dešimt metų šiame kurorte darniai susijungė gamta, kultūra ir fotografija.

Peter Prast fotografija. Instaliacijos lauke, atviroje erdvėje

Natūralaus, užburiančio grožio nacionalinio parko vieta, tarp Baltijos jūros ir Priešakinės Pomeranijos užutėkių, įkvėpia fotografinei veiklai. „Fotografinio pasaulio nuotykiai Zingste“ yra tai, ką organizatoriai vadina turtinga ir įvairia programa. Ištisus metus vyksta garsių autorių parodos, pačios įvairiausios tematikos seminarai su įvariapusiškų paslaugų pasiūla – nuo nuomos iki išskirtinės spaudos. O fotografijos svarba atsiskleidžia gamtos fotografijoje.

Pastaruosius devynerius metus pagrindinis akcentas buvo ir yra svarbiausias renginys − gamtos puoselėjimą propaguojantis fotografijos festivalis „Horizonte Zingst“. Nepaliaujamai augantis dalyvių skaičius, šiuo metu pasiekė 40.0000 lankytojų. Organizuojama per 20 parodų, 60 seminarų, o papildomos paslaugos padaro šį fotofestivalį tiek mėgėjų, tiek profesionalių fotografų Meka, tapusia garsia susitikimų vieta.

Piteris Konschake (Dr. Pėteris Konšake) (g. 1962) turi savo fotostudiją, dirba kaip laisvai samdomas fotografas. 2010 m. Greifsvalde įkūrė meno galeriją Galerie STP, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas Rytų Europos fotografijai, bendradarbiaujama su menininkais iš 11 šalių, rengiamos meno mugės, parodos Berlyne, Kelne, Karlsrūjėje, Paryžiuje, Nicoje, Londone, Vilniuje, Sankt Peterburge, Maskvoje. Nuo 2009 m. bendradarbiauja su fotografijos festivaliu „Horizonte Zingst“, dalyvauja parodose, rengia pristatymus mugėse, kuruoja ir organizuoja tokius projektus kaip „Host Country“, „Young professionals“.

18.00 Aleksandras Ostašenkovas

KITAS KRANTAS

„Sielos analizė tapo vienintelė ir tikra egzistencijos prasmė, o kūryba, kaip tam tikra to proceso antropologija, − vieninteliu ir tikru objektu, vertu kančių ir paties gyvenimo.

Pragyventa ir išgyventa epocha, perleista per emocinę prigimtį ir patirtį, virsta žmogaus būsena, kaip reakcija į subjektyvias tiesas. Tai � apgyvendintas egzistenciniame blyksnyje meditatyvus kalbėjimas apie žmogų, jo unikalumą ir nepakartojamumą. „Kitas krantas“ � metafora, ženklas, gyvybės kaip reiškinio laike, žmogiškosios patirties ir sielos išklotinė. Tai suaugusi su tavimi būsena, tam tikras etapas tavyje ir laike, atspaudas, kurio negalėsi panaikinti.

Viskas turi pradžią ir pabaigą. Tik Kitas Krantas, keliaujantis laiku, niekada nepriartėja. Tiesiasi begalybėn, Amžinybės link.“

Aleksandras Ostašenkovas, Diena jau praėjo. 1989

Aleksandras Ostašenkovas

Aleksandras Ostašenkovas (g. 1951 m. Šiauliuose) 1977 baigė Šiaulių pedagoginį institutą, Filologijos fakultetą. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1976. Nuo 1982 Lietuvos žurnalistų sąjungos, nuo 1999 Tarptautinės žurnalistų sąjungos narys. 1979–2003 dienraščio „Šiaulių naujienos“ (iki 1988 „Raudonoji vėliava“) fotokorespondentas. Parodos: dalyvauja nuo 1973. Surengė 50 individualių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Apdovanojimai: pelnė 50 apdovanojimų.

Tarptautinės meninės fotografijos federacijos menininkas fotografas (AFIAP, 1999). Šiaulių apskrities viršininko padėkos raštas (2004, 2008), Šiaulių miesto kultūros ir meno premija (2004, 2008), Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus padėka (2005), Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2013). Leidiniai: Kryžių kalnas (1993), Kitas krantas (2005), Šiauliai (2006), Mano miestas (2006), Mirties sodas (2008), Mano Šiauliai (2011).

10.00

RUGSĖJO 8 d. ANTRADIENIS Rytinės paskaitos

Antanas Naruševičius. Močiutė laukia žvejų sugrįžtant iš jūros. Apie 1936

Stanislovas Žvirgždas

KURŠIŲ NERIJA FOTOGRAFIJOSE IR ATVIRUKUOSE

Lietuvoje turbūt nerasime kitos tokios vietos, kuri taip trauktų įvairių sričių menininkus, kaip Kuršių nerija. Apie šio nuostabaus gamtos kampelio grožį minėjo vokiečių geografas Aleksandras fon Humboldtas, dar 1809 m. keliavęs senuoju pašto keliu iš Karaliaučiaus į Sankt Peterburgą.

O 1931–1932 m. Nidoje vasarojęs Nobelio premijos laureatas, rašytojas Tomas Manas rašė: „Aš prisiminiau vieną kraštovaizdį, būtent tokią žemės vietą, kuri pastaraisiais metais man giliai į širdį įaugo, – Kuršių neriją“. 1965 m. čia apsilankęs Sartre’as yra sakęs: „Jaučiuosi, lyg stovėčiau rojaus prieangyje.

Pirmą kartą debesys man po kojomis“.

Regis, geriausiai šimtmečių ir dešimtmečių sąsajas rodo mėgstamiausias fotografavimo objektas Kuršių nerija. Nerasime Lietuvoje kitos tokios vietos, kur būtų sukurta tokia gausybė ir meninių, ir dokumentinių, ir mėgėjiškų fotografijų, ir tas kiekis bėgant metams tik didėja.

Stanislovas Žvirgždas (g. 1941 m.) – fotografas, fotografijos istorikas, vertėjas. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1972 m., nuo 2001 m. – garbės narys. 1992–1996 m. Fotomenininkų sąjungos pirmininkas, 1996–2013 m. – valdybos atsakingasis sekretorius. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2004 m.). Nuo 2013 m. – Lietuvos kultūros tarybos narys.

11.00

Calin Kruse

(Vokietija)

NUO ZINO IKI ŽURNALO IR IKI (FOTOGRAFIJŲ) KNYGOS

Kalino Kruzės pirmasis leidinys buvo analoginis, rankų darbo zino fotokopija pavadinta „rough“. Autorius papasakos apie savo projektų raidą, pabrėždamas idėją, atskleisdamas savo fotografijos žurnalo „dienacht“ sukūrimo istoriją, taip pat kalbės apie savo kuratorinę veiklą. Kadangi po žurnalo kitas logiškas žingsnis yra fotografijos knygų leidyba, kurios jis ir ėmėsi 2012 metų pradžioje, taigi supažindins su ankstesniais ir dabartiniais leidybos projektus.

Kalinas Kruzė (Calin Kruse) – knygų dizaineris, leidėjas, redaktorius ir fotografas. Jis yra kontrkultūros žurnalo „dienacht“ redaktorius ir leidėjas, vadovauja, „dienacht Publishing“ ir dizaino studijai FLUUT. K. Kruzė taip pat kuruoja keliaujančią fotožurnalų parodą „The Magazine Salon“. Jis fotografijų peržiūrų (portfolio) komisijos narys tokiuose festivaliuose kaip „F/Stop“ Leipcige, „PhotoIreland“ Dubline ir „The Photobook“ Vienoje. K. Kruzė taip pat rengia fotografijos knygų leidybos seminarus ir dažnai yra kviečiamas skaityti paskaitų Europos universitetuose ir aukštesniosiose mokyklose. Nuo 2008 m. iki dabar jis kuravo apie šešias „dienacht“ fotografijos parodas. „Dienacht“ ir „dienacht Publishing“ gavo keletą apdovanojimų už savo leidinius: 2012 m. „Nocturnes“ (AM projektai) buvo išrinkta „TIME Magazine“ Metų albumu, taip pat minėta knyga ir „Dead Traffic“ (autorius Kim Thue) − žurnalo „Photo-eye“ Metų knygomis, o „Nowhere“ (autorius Leon Kirchlechner) 2014 m. laimėjo Deutscher Fotobuchpreis (Silber) apdovanojimą. www.dienacht-magazine.com/publishing www.fluut.de

12.30

RUGSĖJO 8 d. ANTRADIENIS Rytinės paskaitos

Aurelija Maknytė

FOTOGRAFIJOS STUDIJA DAILĖS MOKYKLOJE. Tikslai ir problemos

2010�2011 m. m. grupinis portetas

Vilniaus J. Vienožinskio mokyklos fotografijos studijos veiklos aspektus bei studijos narių darbus pristatys studijos vadovė Aurelija Maknytė, Fotografijos studijos dešimtmetis – puiki proga apmąstyti veiklos rezultatus ir numatyti tolesnes gaires. Kaip viskas prasidėjo, kaip keitėsi studija?

Kviesdama pasikalbėti apie fotografiją kaip kūrybos įrankį edukacinėje erdvėje, A. Maknytė ypač lauks su fotografijos edukacija susijusių klausytojų bei pokalbio dalyvių.

Aurelija Maknytė (g. 1969 m.) fotografuoja nuo 10 metų, kai fotografija atrodė vienintelis patikimas būdas fiksuoti gamtoje randamus objektus, kurie tuo metu jai buvo ypač svarbūs. Tačiau biologija neįtraukė labai giliai – vis smagiau darėsi laikyti rankoje ne pincetą ar drugelių gaudyklę, o pieštuką ar teptuką. Baigė dizaino studijas tuometinėje Telšių aukštesniojoje dailės mokykloje. Studijų VDA metu (įgijo fotografijos ir medijos meno katedroje bakalauro, magistro ir meno licenciato laipsnį) dėstė su kūryba susijusius dalykus, daugiausia fotografiją. Vedė nemažai įvairaus pobūdžio kūrybinių dirbtuvių seminarų, dėstė EHU, PVDPRC. Šiuo metu dėsto VU, J. Vienožinskio dailės mokykloje bei VDK. „Į fotoaparatą žiūriu ne kaip į dokumentuojančią dėžutę, bet kaip į kūrybos įrankį, tinkamą vizualizuoti kūrybines idėjas.

Dėstymo ir bendravimo su moksleiviais ir studentais procese ypač vertinu individualias užduotis, pasirinkimo laisvę, nuolatinį poreikį ir drąsą keistis, ieškoti.

Tobulėjimas – nebūtinai aukštyn kylanti kreivė – tai gali būti ir nuostabus netikėtų paklydimų zigzagas, vedantis į neatrastus žemynus.“

18.00

RUGSĖJO 8 d. ANTRADIENIS Vakarinės paskaitos

Viktor Borovskih (Rusija)

IDEALŲ VAKUUME

Iš serijos Vidinio pasaulio erdvė, vienatvė

„Paskaitai aš parengiau daug savo įvairių fotografijos žanrų ir temų serijų.

Tema atskleidžia mano norą idealizuoti aplinkinį pasaulį, atsiribojant, kitaip sakant, suteikiant pasauliui išorinę, savarankišką formą, atsiribojant nuo realybės, siekiant išsaugoti savo asmeninį vyksmo suvokimą, susikurtą erdvę, pastebėjimą.“ Viktoras Borovskichas (Viktor Borovskikh) (g. 1981 m.

Sibire, Novosibirske) baigė Teatro institutą, teatro ir kino aktorius.

Aštuonerius metus dirbo įvairiuose Rusijos teatruose, domėjosi dokumentine fotografija. Pirmąsias fotografijų serijas sukūrė apie teatro gyvenimą scenoje ir užkulisiuose. Vėliau atsisakė aktoriaus profesijos, grįžo į Novosibirską ir tapo laisvai samdomu fotokorespondentu. Šiuo metu fotografuoja reportažus Sibiro regiono Ypatingųjų situacijų ministerijai. Daug keliavo ir fotografavo Pietryčių Azijoje. Pagrindinė fotografijų tema, kurią įvardijo terminu fotoantropologija, – žmonės. Tai bandymas su objektyvu išsiaiškinti sąvoką Žmogus. Tad dėmesio centre – dabartinė žmonių karta, religija ir darbas. „Fotografuodamas šiuolaikinius žmones stengiuosi pabrėžti metamorfozes ir laikmečio ženklus. Man fotografija – tai būdas aprašyti erdvę ir pajausti jos egzistavimą, tai mano vidinio pasaulio monologas ar esė.“ Rusijos fotomenininkų sąjungos narys, konkurso „Jaunieji Rusijos fotografai 2013“ laureatas. Dalyvavo parodose Rusijoje ir Slovakijoje. Rusijos Federacijos kultūros ministerijos stipendininkas.

19.00

RUGSĖJO 8 d. ANTRADIENIS Vakarinės paskaitos

Royal Geographical Society, apie 1900 m.

Virginijus Kinčinaitis

FOTOGRAFINĖ KOLONIALIZMO ROMANTIKA IR KOLEKCIONAVIMO PRADŽIA Fotografijos atsiradimas ir plėtra sutapo su daugeliu svarbių socialinių, politinių, ekonomių, mokslinių ir kultūrinių permainų, vykusių nuo 1830-ųjų metų iki Pirmojo pasaulinio karo. Dokumentiškai objektyvus fotografinis vaizdas tapo svarbiausiu tuometinių antropologijos, etnografijos ir geografijos mokslų įrankiu. Šios disciplinos buvo neatsiejamos nuo imperialistinių ideologijų ir pasaulinės Vakarų Europos bei Jungtinių Amerikos Valstijų kolonializmo plėtros.

Todėl yra tikslinga pasitelkti šias disciplinas nagrinėjant pirmuosius fotografijos rinkinius ir jų vaidmenį vakarietiškos kolonializmo ideologijos diegimo ir perdavimo praktikose. Šiuose rinkiniuose dramatiškai persipina prievarta ir pramoga, verslas ir ideologijos. Būtent šių fantasmagoriškų fotografinių vaizdų aptarimas ir bus pagrindinė šio pranešimo tema.

Virginijus Kinčinaitis (g. 1965 m.) baigė menotyrą Vilniaus dailės akademijoje (1990 m.). Nuo 1992 m. Šiaulių dailės galerijos direktoriaus pavaduotojas. 1995–1996 m. Vilniaus dailės akademijos Menotyros katedros asistentas, nuo 1999 m. Šiaulių universiteto Filosofijos katedros asistentas, nuo 2000 m. lektorius. Tyrinėja postmoderniąją dailę, vizualinę kultūrą, analizuoja ją plačiame šiuolaikinės kultūrologijos ir filosofijos kontekste. Gilinasi į XX a. pab.–XXI a. pr. Lietuvos vaizduojamojo meno raidą, siekia įtvirtinti jo postmodernią interpretaciją. Parodų, meninių projektų kuratorius (medijos meno festivalis „Enter“, šiuolaikinio meno festivalis „Virus“) ir dalyvis. Nuo 2004 m. Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) narys, nuo 2005 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Knygų „Interpretacijos. Postmodernizmas. Vizualinė kultūra, dailė“ (2001 m.), „Audiovizualinės kultūros kon/tekstai“ (2007 m.) ir „Fotoregos pratimai“ (2014 m.)bei daugelio straipsnių meno ir kultūros tema autorius.

20.00

RUGSĖJO 8 d. ANTRADIENIS Vakarinės paskaitos

Mindaugas KavaliauskaS

SEPTYNIASDEŠIMT KETVIRTŲJŲ KARTA (Generation ‘74)

„Ar tai tėra skaičių sutapimas? O kas dar sieja tuos 11 fotografų, be jų gimimo metų? Išties nemažai kas. Šiandien kiekvienas jų žinomas savo šalyje ir už jos ribų. Kai kurie yra tarptautinio masto fotografijos asmenybės.

Tačiau prieš jomis tapdami, jie išgyveno svarbius įvykius. Jiems sukako penkiolika, kai griuvo Berlyno siena; vaikinams iš Rytų bloko buvo tarp šešiolikos ir aštuoniolikos, kai jų šalys tapo nepriklausomos. Būdami trisdešimtmečiai, jie sutiko Europos plėtrą ir skaitmenos įsitvirtinimą fotografijoje, tačiau neatsisakė fundamentalaus požiūrio į fotografiją. Jie visi kūrė ilgalaikius projektus, liudydami, kad pasaulis juda nuo analogiškai unikalaus link monotoniškai globalaus. Jų požiūryje į fotografavimą yra socialinė, pilietinė, asmeninė atsakomybė ir pareiga kelti sąžiningus teiginius apie jų kilmės šalis,taip pat apie tas šalis, kuriose gyvena arba lankosi.

Jų darbai nesiekia būti madingi, efektingi ir jokiu būdu – paviršutiniški ar blizgūs. Jie humaniški, mąslūs, kartūs, ironiški, humoristiški, kritiški ir rezonuoja su tuo, ką žmonės labiau jaučia viduje nei sako balsu.“

Vitus Saloshanka. “Dreamland” Country house 1. 2010

Mindaugas Kavaliauskas, iš knygos „Generation ’74“ įžangos

Mindaugas Kavaliauskas (g. 1974 m.) – fotografas, fotografijos knygų leidėjas, kuratorius, kasmetinio festivalio KAUNAS PHOTO steigėjas ir vadovas (nuo 2004). Dažnas tarptautinių festivalių kviestinis kuratorius, konkursų žiuri narys, portfolio peržiūrų ekspertas – Central Bank Annual Photography award (Frankfurtas), Fotofest (Hiustonas), Photo Espana (Madridas), Rencontres d’Arles (Arlis, Prancūzija) ir kt. Yra surengęs kelias dešimtis individualių parodų ir dalyvavęs dešimtyse kolektyvinių projektų Lietuvoje, Europos šalyse, JAV, Kinijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1993 m. www.kavaliauskas.eu

NIDA OFF Jau penktus metus seminaro metu vyks „Nida OFF“. Šiemet kuratoriai nebe seminaro organizatoriai, o naujas kolektyvas, kuris parengė programą dviem – antradienio ir ketvirtadienio (rugsėjo 8 ir 10 d.) „Nida OFF“ vakarams. Šio renginio pagrindinis tikslas pristatyti tiek jaunus, tiek kūrybinę patirtį turinčius fotomenininkus, aktualizuojant naujas tendencijas Lietuvos fotografijoje. Tai pasivaikščiojimas fotografijos paribiais, pokalbiai, diskusijos neformalioje aplinkoje. „Nida OFF“ vyks bare „Tarp kitko“, Taikos g. 18, Nida.

Konkursas FOTOGRAFUOJAME NIDOJE 2015 Kaip ir buvusių, taip ir šio seminaro metu vyks konkursas „Fotografuojame Nidoje 2015“. Konkurse gali dalyvauti tik seminare akredituoti fotografai. Konkurso dalyviai turi pateikti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 5 nuotraukas, sukurtas tik šio seminaro metu – 2015 m. rugsėjo 6–11 d.

Fotografijos priimamos iki 2015 m. rugsėjo 11 d. 13 val.

Konkursui pateiktas fotografijas vertins Lietuvos fotomenininkų sąjungos sudaryta tarptautinė vertinimo komisija. Geriausios nuotraukos bus paskelbtos 2015 m. rugsėjo 11-osios vakarą, jų autoriai bus apdovanoti specialiais prizais.

Generalinis seminaro rėmėjas SONY pagrindiniam konkurso „Fotografuojame Nidoje 2015“ laimėtojui įsteigė prizą – fotoaparatą RX100IV.

Konkursas NIDA 2015 – FOTOMENININKŲ AKIMIS Seminaro metu vyks mūsų partnerio lrytas.lt konkursas „Nida 2015 – fotomenininkų akimis“.

Visi dalyviai kviečiami pateikti savo Neringos fotografijų dienoraštį lrytas. lt skaitytojų vertinimui. Kiekvienas dalyvis galės įkelti į konkurso polapį portale lrytas.lt neribotą skaičių nuotraukų sukurtų seminaro metu.

Daugiausiai lrytas.lt skaitytojų balsų surinkusių nuotraukų arba vienos nuotraukos autorius taps konkurso „Nida 2015 – fotomenininkų akimis“ laimėtoju ir bus apdovanotas vertingu lrytas.lt prizu.

KLAIPĖDOS SKYRIUS LFS Klaipėdos skyrius 38-ąjame tarptautiniame fotomenininkų seminare „Fotografų susitikimai“ Nidoje dalyvauja pristatydamas savo programą: rugsėjo 8 d. Dariaus Vaičekausko parodos „Dekonstrukcijos/Lietuvos fotografijos sąsiuvinis“ atidarymas; rugsėjo 9 d. fotografijos projekto „Fotofobija“ parodos „Menamieji atvaizdai“ atidarymas. Parodos dalyviai: Juozapas Kalnius ir Agnė Jonkutė; rugsėjo 8, 9, 10 d. vyks vakarinės filmų apie fotografiją peržiūros.

Vieta: viešbutis „Jūratė“, konferencijų salė.

Apie konkrečius „Nida OFF“ laikus, parodų atidarymus, portfolio peržiūras ir kita aktuali informacija kasdien (rugsėjo 7–11 d.) bus skelbiama Nidos kultūros ir turizmo centre „Agila“ (Taikos g. 4).

10.00

RUGSĖJO 9 d. TREČIADIENIS Rytinės paskaitos

Gintaras Česonis

VITAS LUCKUS. KŪRYBA.BIOGRAFIJA Les Rencontres d’Arles apdovanojimas

2015 liepos 12 d., Arlis, Prancūzija

Svarbiausiame Europos fotografijos festivalyje Les Rencontres d’Arles, Prancūzijoje, 2015 m. liepos 8 d. Vito Luckaus monografija „Vitas Luckus.

Kūryba. Biografija“ (sudarė Margarita Matulytė ir Tatjana Luckienė-Aldag, leidėjai – Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius ir Lietuvos dailės muziejus) buvo paskelbta geriausia metų istorinės fotografijos knyga. Vitas Luckus (1943–1987) – vienas reikšmingiausių XX a. II p.

Lietuvos fotografijos meno kūrėjų. Pasataruosius keletą metų galima būtų vadinti V. Luckaus atgimimu: surengta retrospektyvinė paroda Nacionalinėje dailės galerijoje, Fotografijos muziejuje, Klaipėdos KKC parodų rūmuose, vyko konferencijos, išleista aukščiausius įvertinimus pelniusi monografija, sukurtas dokumentinis filmas „Meistras ir Tatjana“, įsteigtas Vito Luckaus fotografijos centras. Tikėtina, kad Vito Luckaus kūryba artimiausiu metu bus pristatyta didžiuosiuose pasaulio fotografijos centruose ir muziejuose.

Gintaras Česonis (g. 1974 m.) 1992–1999 studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Menų fakultete. 1997–1998 studijavo fotografiją Prancūzijos nacionalinėje fotografijos mokykloje Arlyje. Nuo 1999 iki dabar Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto lektorius, docentas, tarpdisciplininių menų studijos vadovas (2002–2008).

Nuo 1993 Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, nuo 2009 – Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas. Daugelio parodų Lietuvoje bei užsienyje dalyvis ir kuratorius, fotografijos leidinių autorius ir sudarytojas.

11.00

Danas Macijauskas

FOTOGRAFIJOS PROJEKTAS „Kažkur į nežinią“

Projektas „Kažkur į nežinią“ (“Off To Somewhere”) pasakoja apie du žmones, kuriems patinka fotografija, sportas ir kelionės, bet jų potraukiai vien tuo neapsiriboja. „Mes aptinkame nuostabių dalykų vietose, kurias kai kurie palieka taip jų ir nepamatę. Mes susitikome keliaudami ir tik trumpai pabendravome užjūryje, bet tai, kas mus suvedė bendram pasaulio tyrinėjimui, yra kažkas daugiau. Tikslas � keliauti labai nuo vandens nenutolstant, bet mes abu žinome, kad galime atsirasti bet kur. Mums patinka nežinoti, koks bus kitas mūsų būstas. Mes žinome, kad keliaudami sutiksime daugybę įdomių žmonių, ir mes to nekantriai laukiame, kad galėtume juokauti kartu su savo bendrakeleiviais ir sužinoti įdomių dalykų iš vietinių gyventojų.“ Danas Macijauskas – sporto bei kelionių fotografas, nuolat migruojantis po pasaulį ir ieškantis naujų idėjų. Kelionėse jam dažnai tenka perlipti komforto zonos ribas, tačiau žinojimas, kad tai daugelį įkvepia, jį veda tolyn. D. Macijauskas savo mintimis ir fotografija dalinasi projekte „Kažkur į nežinią“. Jėgos aitvarai, banglentės, nardymas, laipiojimas po kalnus – tai dažniausia jo pasakojimų tema. Trejus metus iš eilės fotografas naudojasi sisteminių Sony fotoaparatų privalumais – keliavimas lengvai, išlaikant aukščiausią fotokokybę.

11.30

RUGSĖJO 9 d. TREČIADIENIS Rytinės paskaitos

Vincas Kisarauskas. „Eskizai-mintys teatriniam apipavidalinimui „Edipas karalius“. 1974

Agnė Narušytė

FOTOGRAFIJOS TEORIJA VINCO KISARAUSKO KŪRYBOJE

Kartais žvilgsnis į senus ir tarsi labai gerai pažįstamus dalykus atveria naują praeities klodą. Regis, jau viskas aišku apie sovietmečio Lietuvos fotografiją.

Tačiau šiemet Nacionalinėje dailės galerijoje vykusi Vinco Kisarausko retrospektyva parodė, kad mūsų žinios buvo ribotos. Atrodė, kad Vilemo Flusserio, Walterio Benjamino, Guy Debord’o teorijos apie fotoaparato keičiamą ir užvaldytą visuomenę yra jaunosios kartos atradimas, nuvedęs į postfotografinę vaizdo kritiką ir netgi nihilizmą. Bet visa tai buvo 7-ojo – 9ojo dešimtmečių Kisarausko tekstuose ir kūryboje – atpažįstama ir giliai interpretuota. Iš tiesų sovietinėje Lietuvoje Vincas Kisarauskas buvo labiausiai apsiskaitęs ir įžvalgiausias mąstytojas apie fotografiją. Jei iki šiol svarstoma, kada šie aparato gaminiai tampa menu, tai Kisarauskas aiškiai skyrė taikomąją ir meninę fotografiją. Pastaroji jam buvo retas blyksnis vaizdų sraute, trikdantis netikėtai atskleistu gyvenimo komplikuotumu.

Taikomąją jis vadino „fotografija-kasdienybe“, ir būtent ši rūšis atsiranda jo kūriniuose – kaip tikrovės įklija, gatavas artefaktas, medžiaga, ruošinys.

Kita vertus, Kisarauskui fotografija buvo pažinimo įrankis, raktas į laiko suvokimą – kontrapunktas tapybai ir buičiai, mintis apie būtį, kurios nei tapyba, nei buitis negali išreikšti.

Agnė Narušytė (g. 1970 m.) yra dailės kritikė ir kuratorė, tyrinėjanti šiuolaikinę fotografiją ir jos sąsajas su filosofija, istorija, daile. Vytauto Didžiojo universitete (Kaunas), Vidurio Europos universitete (Praha) ir Vilniaus dailės akademijoje studijavo dailės istoriją ir teoriją, о Niukaslo universitete ( Jungtinė Karalystė) – kino teoriją. 1997–2006 m. dirbo Lietuvos dailės muziejaus moderniosios fotografijos fondo saugotoja ir tyrinėtoja. Dėstė Edinburgo Napierio universitete ( Jungtinė Karalystė).

Kūrė kultūros laidas Lietuvos nacionalinėje televizijoje. 2008 m. išleido disertacijos pagrindu parengtą knygą „Nuobodulio estetika Lietuvos fotografijoje“, o 2011 m. – knygą „Lietuvos fotografija: 1990–2010“. Šiuo metu dėsto Vilniaus dailės akademijoje ir yra savaitraščio „7 meno dienos“ redaktorė.

17.30 Vakarinės paskaitos

Iñaki Domingo

(Ispanija)

PRISTATYMAS

Inaki Domingas yra vaizduojamojo meno kūrėjas, kuris fotografijos srityje dirba daugiau nei 15 metų ir kuris savo praktiką supranta holistiniu* būdu; būtent dėl šios priežasties jis užsiima ne tik savo paties kūrybiniais projektais, bet taip pat ir kuratoriniu darbu, leidyba ar švietimo programomis turėdamas tikslą, viena vertus, propaguoti kitų menininkų darbus ir suteikti jiems matomumą ir, antra vertus, aktyviai prisidėti prie pačios medijos evoliucijos.

Jo paskaita apima vizualinį pristatymą ir paaiškinimus apie kai kuriuos svarbiausius jo projektus, kuriuose jis dalyvauja nuo pat savo profesinės karjeros pradžios siekdamas pasidalinti su auditorija savo požiūriu į šiuolaikinio meno kūrybą. * holizm’as [gr. holos — visas]: 1. pažiūra, reikalaujanti suvokti reiškinį kaip tam tikrą vientisą visumą, netolygią jos elementų sumai; 2. vystymosi teorija, skelbianti, kad nepažinus pasaulio vientisumas lemia jo kūrybinę evoliuciją; ~ą propagavo kai kurie XX a. pradžios filosofai ir biologai.

Inakis domingas (Iñaki Domingo) (g. 1978 m.) yra vaizduojamojo meno kūrėjas. Jo kūrybai buvo skirtos kelios stipendijos. Apdovanojimai: „Injuve Photography Prize“, „PhotoEspaña Revelation Prize“ (kaip Nophoto narys), „DA&D Award on Editorial Design“ už neseniai išleistą jo knygą „Ser Sangre“. Taip pat fondas „World Press Photo Foundation“ jam skyrė stipendiją mokytis meistriškumo kursuose „Joop Swart Masterclass“. Jis individualiai ir kaip grupės narys dalyvavo įvairiose parodose, užsienio šalyse: Hubei (Kinija) meno muziejuje; Lodzės (Lenkija) meno centre, taip pat Madride: „Museo Nacional Centro de Arte Reina Sofía“, „Fundación Lázaro Galdiano“, „Tabacalera Promoción del Arte“, „CentroCentro“ meno centre, „Matadero Madrid“ ir kitur.

Vadovavo „Ivorypress“ leidybos skyriui, kur buvo „C“ fotografijos žurnalo kūrybinis redaktorius. Šiuo metu yra vienas iš internetinės platformos „30y3.com“, kuri specializuojasi šiuolaikinėje Ispanijos fotografijoje, direktorių bei „RM“ leidyklos kūrybinis direktorius.

Jis kuravo tarptautines parodas: „Limits of Fashion“, „Krokuvos fotografijos mėnuo 2013“ ir „P2P. Šiuolaikinės Ispanijos grafijos patirtis”, festivalį „PhotoEspaña 2014“. Šiuo metu yra „CentroCentro“ meno centro rezidencijų kuratorius, kur rūpinasi „Lanzadera“ metų programa.

18.45

RUGSĖJO 9 d. TREČIADIENIS Vakarinės paskaitos

Marco Paltrinieri

(JK/Italija)

VAIZDAI KAIP STRATEGIJOS: VIZUALINIS LEIDYKLOS „DISCIPULA“ TYRIMAS

Leidykla „Discipula“ (steigėjai – MFG Paltrinieri, Mirko Smerdel, Tommaso Tanini) – tai kolektyvas žmonių, dirbančių fotografijos, leidybos ir šiuolaikinio vizualiojo meno tyrinėjimo srityje. Vienas jos įkūrėjų ir narių MFG Paltrinieri pristato kai kuriuos „Discipula“ sukurtus darbus, akcentuojančius santykį tarp dokumentikos ir fikcijos bei įvairių vizualiųjų kalbų ir medijos panaudojimo kaip kolektyvinės praktikos pagrindą.

Markas Paltrinieris (Marco Francesco Giuseppe Paltrinieri) (g. 1978 m.) yra vaizduojamojo meno kūrėjas ir leidėjas.

Jis studijavo socialinę psichologiją ir sociologiją Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje. 2013 m. įkūrė „Discipula“– kolektyvą, dirbantį vizualiojo tyrimo ir leidybos srityje. „Discipula“ darbai buvo eksponuojami įvairiose Europos ir pasaulio galerijose, institucijose ir festivaliuose.

2015 m. „Discipula“ gavo fotografijos festivalio „Les Rencontres d’Arles“ 2015 metų autorinio albumo apdovanojimą.

20.00 Tradicijos, tendencijos, perspektyvos.

• Charkovo fotografijos mokyklos atsiradimo prielaidos ir socialinės sąlygos • Grupė „Laikas“ ir jos „Smūgio teorija“. Michailovskio sąvoka „skausmo vėduoklė“ • Fotografija, kaip neestetinis dokumentas • „Sukonstruotos realybės“ fenomenas ir Charkovo fotografijos mokykla • „Bloga kokybė“, kaip estetinė kategorija, ir nuogas kūnas, kaip socialinis protestas

Paskaita skirta naujo meninio mastymo ir estetinių principų fotografijos mokyklos, kuri susiformavo 1970-ųjų metų pradžioje kaip mene dominuojančios socialistinio realizmo doktrinos alternatyva, istorijai.

Bus atlikta iliustruota šiai krypčiai būdingų vizualinės kalbos ypatybių ir meninės praktikos analizė.

Romanas Piatkovka (Roman Pyatkovka) – fotografas, dėstytojas, kūrybinio susivienijimo Ukrainos fotografinė alternatyva koordinatorius, Nacionalinės Ukrainos dailininkų sąjungos narys. Jo kūrybinėje biografijoje daugiau kaip šimtas parodų: individualių ir grupinių, tiek Ukrainoje, tiek užsienyje. Dalyvavo tarptautiniuose fotografijos festivaliuose: „Les Rencontres d’Arles“, Prancūzijoje; Pingjao, Kinijoje; „FotoFest“, Hiustone, JAV; tarptautinėje bienalėje Roterdame, Nyderlanduose, ir kt. 2013 m. pelnė Sony World Photography Awards prizą ir Geriausio metų konceptualaus fotografo vardą.

Romano Piatkovkos kūrybai skirta daugybė publikacijų fotografijos leidiniuose.

Fotografijos saugomos Rusijos, Italijos, Vokietijos ir JAV muziejuose.

Soviet Photo

CHARKOVO FOTOGRAFIJOS MOKYKLA. Roman Pyatkovka NONKONFORMIZMAS (Ukraina) AR SKANDALAS?

10.00

RUGSĖJO 10 d. KETVIRTADIENIS Rytinės paskaitos

Laima Kreivytė

Kas sieja amerikiečių fotografės Lee Miller (1907–1977) ir lietuvių fotomenininkės Irenos Giedraitienės (g.1935) kūrybą? Iš pirmo žvilgsnio jos turi nedaug bendra – „Vogue“ žurnalams pozavusi, su siurrealistais bendravusi Man Ray’aus mokinė ir mūza Lee Miller laisvai judėjo po pasaulį, fotografavo po karo išlaisvintas Buchenvaldo ir Dachau koncentracijos stovyklas. Irena Giedraitienė gimė ir gyveno už „geležinės uždangos“– sovietmečiu darytose jos fotografijose įtaigiai atskleidžiama totalitarinė „gyvosios architektūros“ estetika bei masinės sportiškų kūnų choreografijos. Tačiau įdomios paralelės atsiranda tarpkadrinėje ir užkadrinėje erdvėje: abi fotografės nevengė ir pačios atsidurti priešais objektyvą, taip pabrėždamos fotografijos performatyvumą. Gerai žinomi kadrai, kur Lee Miller pozuoja Hitlerio vonioje ar jo meilužės Evos Braun miegamajame. Irena Giedraitienė „Tautų spartakiados“ fotografijose pati tampa savotiška skrydžio alegorine figūra, atskleidžiančia maksimalią kūno ir dvasios įtampą. Bet ar fotografių žvilgsniai į save ir aplinką jas suartina, ar nutolina?

Kokios egzistencinės prarajos veriasi žvelgiant į masiškai naikintų ir masiškai muštruotų kūnų grupes? Kaip reportažo autentika atsiveria pro lyčių studijų prizmę?

Laima Kreivytė (g. 1972 m.) – dailės ir kino kritikė, kuratorė, Vilniaus dailės akademijos bei Europos humanitarinio universiteto dėstytoja.

Bendradarbiauja su menininkių grupe Cooltūristės, spausdina tekstus apie šiuolaikinį meną ir kultūrą Lietuvos ir užsienio leidiniuose. Yra sudariusi knygas-albumus apie dailininkus Mariją Teresę Rožanskaitę ir Kęstutį Zapkų, kuravusi parodas Nacionalinėje dailės galerijoje, Šiuolaikinio meno centre, Lietuvos paviljone Venecijos bienalėje ir užsienio galerijose.

Lee Miller. Adolfo Hitlerio vonioje. Miunchenas. 1945

Irena Giedraitienė. Autoportretas su Vytautu. 1956

TARP KADRŲ: LEE MILLER IR IRENA GIEDRAITIENĖ

11.00

Liutauras Degėsys

KŪRYBIŠKUMAS KAIP FIKCIJA IR GYVENIMAS KAIP SAVIŽUDYBĖ

Kūrybiškumas kaip mitas ir kaip standartas.

Kūrybiškumas, kaip sugebėjimas perinterpretuoti teorines ir kultūrines konstantas, kaip sugebėjimas susikurti unikalią nuostatą ir distanciją ir jos dėka pamatyti pasaulį kitaip.

Kūrybiškumas – kaip neapibrėžtumas, netradiciškumas, nestandartiškumas ir nefunkcionalumas – kaip sugebėjimas išsivaduoti iš kasdienio, praktiško santykio su pasauliu.

Kūrybiškumas, kaip laisvo, nepriklausomo mąstymo ir disponavimo savimi idėja – tai kelios temos, kurias pasvarstyti kviečia šios refleksijos autorius.

Liutauras Degėsys (g. 1953 m. Vilniuje) baigė psichologijos ir filosofijos studijas Vilniaus universitete, yra psichologijos magistras ir filosofijos mokslų daktaras. Stažavosi ir dėstė Prahos ir Budapešto universitetuose, tobulinosi ir dėstė Švedijoje ir JAV. Yra aštuonių poezijos knygų, trijų filosofinių esė ir vienos prozos knygos autorius. Kultūrinėje spaudoje paskelbė daugiau nei 50 straipsnių.

2006�2012 m. Lietuvos radijo Pirmojoje programoje skaitė autorines kultūros apžvalgas laidoje “Kultūros savaitė”. Monografijų, mokslinių straipsnių ir vadovėlių autorius, žinomas kaip vadovėlių ir poezijos vertėjas. Šiuo metu jis yra Lietuvos edukologijos universiteto Filosofijos katedros vedėjas. Jo mokslinių tyrimų kryptis – socialinė filosofija, meno filosofija ir ugdymo filosofija.

L. Degėsys yra Lietuvos rašytojų sąjungos Valdybos narys, LATGA Tarybos narys, Europos Tarybos Pestalozzi programos ekspertas. Įvertintas Kultūros ministerijos premija už publicistiką (2010) ir Vyriausybės kultūros ir meno premija už poeziją ir filosofinių esė knygas (2013).

12.00

RUGSĖJO 10 d. KETVIRTADIENIS Rytinės paskaitos

Tomas Pabedinskas

JAUNŲJŲ FOTOGRAFIJA: AKADEMINĖ LAISVĖ IR RELIATYVUMO SPĄSTAI

Lietuvoje vykdomos studijų programos, kuriose fotografija studijuojama kaip neatskiriama platesnio, tarpdisciplininio meno lauko dalis, priklauso postmodernizmo ir vėlesnių šiuolaikinio meno procesų suformuotam kūrybos diskursui. Tokiu požiūriu į fotografijos naudojimą kūrybai vadovaujamasi ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto studijų programoje “Naujųjų medijų menas”.

Fotografijoje Povilo Viržinto kurinys. R.Požerskio nuotr.

Tačiau studijų metu, dar tik formuodami savo asmeninį požiūrį į kūrybą, jaunieji menininkai rizikuoja patekti į vertinimo kriterijų reliatyvumo spąstus: vėlesnę jų kūrybinę veiklą neretai apibrėžia meno institucijos ir rinka, o aukštojoje mokykloje studentai dažniau skatinami laisvai eksperimentuoti, klausti ir ieškoti atsakymų savarankiškai. Todėl ir jauniesiems autoriams, ir jų dėstytojams šiandien neretai tenka spręsti prieš keletą dešimtmečių iškeltus teorinius ir praktinius kūrinio vertės klausimus. Ar būtinas technologiniu požiūriu tobulas atlikimas? Kaip išmatuoti kūrinio aktualumą šiandienos kultūriniame lauke? Ar šiandien dar įmanoma kalbėti apie kūrinio originalumą ir kokiame kontekste? Kaip vertinti studentų darbus, tęsiančius ankstesnių dešimtmečių Lietuvos fotografijos tradicijas? Į šiuos klausimus mėgins atsakyti Tomas Pabedinskas, komentuodamas VDU Menų fakulteto Naujųjų medijų meno studijų programos studentų diplominius fotografijos darbus.

Tomas Pabedinskas (g. 1980 m.) Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 2007 m. Baigė Vytauto Didžiojo universitetą, Menų fakultetą, menotyros bakalauras (2003 m.), menotyros magistras (2005 m.), humanitarinių mokslų daktaras (2009 m.). Išleido dvi monografijas apie šiuolaikinę Lietuvos fotografiją, nuolat bendradarbiauja su kultūrine žiniasklaida. Dėsto fotografiją Vytauto Didžiojo universiteto Šiuolaikinių menų katedroje ir Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultete.

18.00

RUGSĖJO 10 d. KETVIRTADIENIS Vakarinės paskaitos

Andrew Bruce (JK)

PRISILIEČIANT PRIE FOTOGRAFIJOS IR VIZUALIZUOJANT GYVŪNĄ

Tender. 2010

„Per visą istoriją žmonės žvelgė į gamtą ieškodami prasmės pasaulyje. Gyvūnai, ko gero, mūsų žvilgsniui yra ir labai įprasti, ir kartu vieni paslaptingiausių subjektų. Aš aptarsiu mūsų troškimo turėti, liesti ir žiūrėti tiek į fotografiją, tiek į gyvūną bendrumus ir takoskyras, remdamasis savo fotografija, mėgėjiška fotografija ir kitų darbais.“

Endriu Briusas (Andrew Bruce) – menininkas, kurio kūryba pirmiausia susijusi su fotografija. Jis yra Karališkojo meno koledžo absolventas. E. Briuso fotografijos nagrinėja gyvūnus tiek per juos natūraliai supantį pasaulį, tiek per alegoriją. Jis dalyvavo grupinėse parodose Europoje, taip pat surengė individualias parodas Londone ir Gioteburge. Šiuo metu jo darbus galima pamatyti Jungtinėje Karalystėje keliaujančioje parodoje „Vizualizuojant gyvūną“.

E. Briusas dėsto fotografiją Kenterberio Kristaus bažnyčios universitete, be to, jis nuolat veda seminarus ir pokalbius kituose universitetuose ir institucijose. Šiemet tarptautinėje vasaros fotografijos mokykloje Latvijoje jis bendradarbiavo su fotografe Anna Fox organizuojant meistriškumo klasę „Žmogiškoji prigimtis“. Neseniai E. Briusas parašė du naujus šiais metais išeisiančio vadovėlio „Langford’s Basic Photography“ skyrius dešimtajam jo leidimui.

19.00

Natasha Caruana NUO VIRTUALAUS PENO (JK)

IKI ŽAIDIMO REALYBE

Kasdienybės tyrinėjimas ir analizavimas vaidina svarbų vaidmenį Natašos Karuanos fotografinėje veikloje. Savo pranešime autorė pasidalins, kaip jos kūrybą suformavo šiandieninės technologijos ir informacija. Surengiant netikrus pasimatymus, jai pavyko asmenines meilės, išdavystės ir fantazijos patirtis paversti universaliais pasakojimais. Veikdama ir virtualiame, ir realiame pasaulyje, ji keliauja po pilkųjų zonų įtrūkimus ir paslydimus tarp tiesos ir blogio.

Nataša Karuana (Natasha Caruana) – fotomenininkė, gyvenanti ir dirbanti Londone. Praėjusiais metais Nicéphore Niépce muziejuje, Prancūzijoje, ji laimėjo „BMW Artist in Residence Award 2014“ apdovanojimą. Rezidentinis darbas buvo eksponuojamas 2015 m. individualiose parodose Arlyje „Les Rencontres d’Arles“ ir Paryžiuje „Paris Photo“. N. Karuanos meninė veikla pagrįsta tyrimais, susijusiais su meilės, išdavystės ir fantazijos naratyvais. Jos darbams būdinga analizuoti, kaip šiandienos technologijos veikia tarpusavio santykius.

Ji kuria remdamasi archyvais, internetu ir asmeniniais pasakojimais.

N. Karuanos darbai plačiai žinomi tarptautiniu mastu, nemažai jų įtraukta į daugybę šiuolaikinės fotografijos katalogų. Eksponuoti darbai parodose: „Užgrobimas III“ – „Šiuolaikinė Australijos ir Jungtinės Karalystės fotografija“; „Naratyvai ir naratyvų formos“ – Tarptautinis Lianzhou fotofestivalis Kinijoje; „Socialinis veiksnys“ – „Susidūrimas su fotografija“, Sunderlando muziejus. N. Karuana buvo nominuota 2014 metų Foam Paul Huf apdovanojimui Amsterdame, be to, žurnalo „Royal Photographic Society Journal“ buvo įvardyta kaip išskirtinio dėmesio verta menininkė, taip pat Humble Arts fondo išrinkta viena iš aštuoniolikos moterų fotomenininkių, šiuo metu geriausiai dirbančių Jungtinėje Karalystėje. Ji turi Londono Karališkojo meno koledžo meno magistro laipsnį ir yra vyresnioji lektorė Farnhamo Kūrybinių menų universitete.

Aš ją mačiau. Iš pirmo žvilgsnio/Coup de Foudre. 2014

10.00

RUGSĖJO 11 d. PENKTADIENIS Rytinės paskaitos

Aleksandras Macijauskas. Ratas. 1965

Aleksandras Macijauskas

VETERANO VALANDA Ar fotomenininkai buvo kolaborantai ar patriotai? Aleksandras Macijauskas papasakos, kokiais būdais sovietiniais laikais kovojo, kad fotomenininkai gautų galeriją, būtų leidžiami leidiniai, vyktų parodinė bei edukacinė veikla. Kitos pokalbio temos bei vaizdai: „Mūsų mažosios istorijos“ ir „Modernizmas vakar, supratimas šiandien“.

Aleksandras Macijauskas (g. 1938 m.) 1967–1973 laikraščio „Vakarinės naujienos“ fotokorespondentas. 1969 su kitais kolegomis įsteigė Lietuvos fotografijos meno draugiją (nuo 1989 Lietuvos fotomenininkų sąjunga), narys nuo 1970, garbės narys (1997). 1973 Lietuvos fotografijos meno draugijos atsakingasis sekretorius, 1980–1989 Draugijos meno tarybos pirmininkas. Nuo 1964 Kauno fotoklubo valdybos narys, meno tarybos pirmininkas. 1974–1978 Lietuvos fotografijos meno draugijos Kauno skyriaus atsakingasis sekretorius, 1978–2009 Kauno skyriaus pirmininkas, 1985 įkūrė Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno moksleivių fotografijos mokyklą.

Parodos: dalyvauja nuo 1965. Surengė 90 parodų Lietuvoje ir užsienyje.

Apdovanojimai: pelnė 95 apdovanojimus. Tarptautinės meninės fotografijos federacijos menininkas fotografas (AFIAP, 1976), nusipelnęs menininkas fotografas (EFIAP, 1994). LR nacionalinė kultūros ir meno premija (1995), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius (1998), Kauno meno kūrėjų asociacijos premija (2003), Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija (2004), Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija (2004), Lenkijos Respublikos prezidento Auksinis kryžius (2006), B. Buračo premija (2006), Kauno miesto kultūros ir meno premija (2008), Antrojo laipsnio Santakos garbės ženklas (2011).

Leidiniai: My Lithuania (1991), Kaimo turgūs (1992), Gyventi (1997), The Avant-Garde Document (2002), Fotografijų rinktinė (2003), Atmintis: kelias į tylą (2006), Paskutinė knyga: Fotografijų rinktinė 2 (2007), Ratas: Fotografijų rinktinė 3 (2010), Lietuvos kaimo turguose 1968�1980 (2013).

11.00

Romualdas Požerskis

„PASKUTINIEJI NAMAI“ – HUMANISTINĖS FOTOGRAFIJOS TRADICIJOS

Romualdas Požerskis pristatydamas savo fotografijų albumą „Paskutinieji namai“ aptars humanistinės fotografijos požiūrį į žmogų bei gyvenimą. Autorius visus kviečia dalyvauti diskusijoje.

R. Požerskį su vyresniaisiais kolegomis siejo ne tik bendros kūrybinės tendencijos, bet taip pat tiesioginis bendravimas ir humanistinis požiūris į žmogų bei gyvenimą. Humanistinis santykis su žmogumi akivaizdus ir Požerskio fotografijų serijoje „Paskutinieji namai“, kurią autorius kūrė nuo 1983 iki 1990 metų: jis išraiškingai ir emociškai įprasmino daugiaplanius gyvenimo senelių namuose vaizdus.

R. Požerskio darbuose žmogaus išgyvenimų paletė išsilieja be galo plačiai, nors buvo fotografuojama ribotoje fizinėje ir socialinėje erdvėje.

Linksmybės, draugystė, liūdesys, vienatvė ar tiesiog tylus susitaikymas su likimu – viskas atsispindi šioje fotografijų serijoje, o kartais ir viename kadre. Talpus fotografijų emocingumas padeda senelių veiduose atpažinti ir patirtį, ir naivumą, kurie skatina juos džiaugtis gyvenimu nepaisant išorinių aplinkybių. Todėl nenuostabu, kad ir visa serija, ir atskiri jos darbai – tai apibendrintos žmogaus egzistencijos metaforos, nuo seno pamėgtos tiek Vakarų, tiek ir Lietuvos humanistinės fotografijos meistrų. „Paskutinieji namai“ – tai pasakojimas ne vien apie žmogaus dvasią ir jos pasirengimą palikti šį pasaulį, bet ir apie besitęsiantį žemiškąjį gyvenimą; „nepatogią“ pastarojo tiesą dalis fotografijų parodo nesušvelnintą nei menine forma, nei filosofiniu turiniu. Tokios fotografijos žiūrovą suveda į akistatą su tikru, nors ir ne visada maloniu akiai gyvenimu, kurį patiria fotografijų herojai.—Tomas Pabedinskas Romualdas Požerskis (g. 1951 m.) 1975 m., baigęs tuomečio Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, pradėjo dirbti Lietuvos fotografijos meno draugijos Kauno skyriuje. Nuo 1976 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Nuo 1980 m. buvo laisvas fotografas ir rengė fotografijas Lietuvos bei užsienio spaudai. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1990). 2004 m. už indėlį į Europos kultūros paveldo puoselėjimą ir saugojimą Vienos universitete Austrijoje įteikta mecenato iš Hamburgo Alfredo Toepferio premija. Nuo 1993 m.

Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Menotyros katedros lektorius. Nuo 2011 m. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros profesorius.

12.00

RUGSĖJO 11 d. PENKTADIENIS Rytinės paskaitos

Povilas Sigitas Krivickas

HUMORAS FOTOGRAFIJOJE: VAKAR IR ŠIANDIEN

Povilas Sigitas Krivickas. Pliažo „pakasynos“

Humoro jausmas – gebėjimas pastebėti juokingus, keistus tikrovės reiškinius. Tai – linksmumas, polinkis juokauti. Estetikoje humoras laikomas viena komiškumo rūšių (greta satyros). Pakantus, nepiktas gyvenimo keistenybių, juokingų situacijų, žmonių ydų pašiepimas, susijęs su optimistiniu ar pesimistiniu, filosofiniu požiūriu į tikrovę. Humoro veikėjai aptinkami ne tik prozoje, poezijoje, bet itin paplitę vaizduojamajame mene – teatre, fotografijoje, kine, televizijoje, šou srityje. Kartais humoras būna ne vien tiesmukiškas, jį galima greičiau vadinti sąmoju.

Visais laikais socialiniai ir politiniai įvykiai sukelia daugybę pokyčių visuomenėje. Tai atsispindi ir per jos humoristinę reakciją – per pačias įvairiausias apraiškas, įskaitant ir fotografiją. Nuo pat dagerotipinių pradmenų iki skaitmeninės dabarties optiniame mene galima pastebėti įvairiai perteikiamo humoro apraiškų. Neretai žiūrovai humoristinėje fotografijoje gali netiesiogiai atpažinti save, savo įpročius ir gauti tam tikrą gyvenimo pamoką. Iš tiesų humoras savitai reiškiasi ir per šiuolaikinę fotografiją – pradedant žanriniais monosiužetais ir baigiant „fotošopo“ ekvilibristikomis.

Povilas Sigitas Krivickas (g. 1938 m.) 1961 m. baigė Vilniaus universitetą (žurnalistiką), dirbo korespondentu, redaktoriumi Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1969 iki 2009 m. dėstė fotožurnalistiką ir kitas disciplinas Vilniaus bei Klaipėdos universitetuose. 1969 m. su kitais kolegomis įsteigė Lietuvos fotomenininkų sąjungą (garbės narys); priklauso žurnalistų ir fotomenininkų Nacionalinėms kūrėjų asociacijoms. Dalyvavo parengiant pirmąjį almanachą Lietuvos fotografija (1967). Parašė ir išleido 20 publicistikos, beletristikos ir kritikos knygų. Iš jų fotografijai skirtos: Trys rakursai (1981), Šviesoraščio takais (2010).

38-ojo fotomenininkų seminaro

fotografų susitikimai. Nida 2015 rėmėjai ir partneriai

Nidos KTIC „AGILA“

17.00

RUGSĖJO 11 d. PENKTADIENIS Vakarinės paskaitos

Jurij Baturin

(Rusija)

KOSMINĖS FOTOGRAFIJOS APYBRAIŽA

Paskaita apie pirmuosius kosminės fotografijos žingsnius pilotuojamuose skrydžiuose į kosmosą. Demonstruojama fotoaparatūra, pasakojama apie kosmonautų rengimą fotografavimui. Rodomos fotografijos – nuo pirmosios, datuojamos 1961 m, iki Tarptautinės kosminės stoties kosmonautų padarytų fotografijų. Be to, autorius analizuoja kosminės fotografijos ypatumus ir, remdamasis asmenine patirtimi, paaiškina, kaip ir kodėl jis sukūrė savo kosmines nuotraukas.

JURIJUS BATURINAS (Jurij Baturin) (g. 1949 m.) – Rusijos lakūnas kosmonautas. Atliko du kosminius skrydžius (1998, kompleksas „Mir“; 2001, Tarptautinė kosminė stotis). Eilės numeris: Sovietų Sąjungoje ir Rusijoje – 90; pasaulio kosmonautikoje – 382. 1997–2009 m. Rusijos kosmonautų būrio narys, 2000–2009 m. būrio vado pavaduotojas. Rusijos didvyris. Rusijos mokslų akademijos narys korespondentas, Rusijos mokslų akademijos prezidento pavaduotojas. Maskvos valstybinio universiteto profesorius, Rusijos žurnalistų sąjungos sekretorius, „Novaja gazeta“ apžvalgininkas. Rusijos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1999 m., sąjungos pirmininkas nuo 2014 m.

Trys pasauli, 1998

Individualios parodos: Rusija, Ispanija, Vokietija, Armėnija, Turkija, Tadžikistanas, Slovėnija, Kinija; dalyvavo tarptautinėse fotoparodose Prancūzijoje, Lietuvoje ir Australijoje. SSRS žurnalistų sąjungos premijos, premijos „Už žymų indėlį vystant masinės informacijos teisę“, Rusijos vyriausybės premijos masinės informacijos spaudos priemonių srityje, juridinės premijos „Temidė“ ir daugelio literatūrinių premijų laureatas.

Fotografija „Trys pasauliai“ (juosta, 1998) „Mėginu sukurti fotografiją Ešero „Trys pasauliai“ motyvais. Joje vandens veidrodyje (paviršiaus pasaulis) atsispindi du kiti – antžeminis ir povandeninis. Ant iliuminatoriaus dangtelio pritvirtintame mažame, fotografijos dydžio veidrodėlyje matosi ir kosmosas, ir saulėlydis žemėje; kosmosas ir stotis, jos saulės baterijos, kuriose vėlgi atsispindi saulės spinduliai. Tačiau šis veidrodinis paviršius dirbtinis, jis – technikos simbolis. O kaip žvilgtelėti į visatos veidrodį? Borchesas yra pasakęs, kad asmenybė tampa asmenybe tik atminties dėka, taip pat ir visata: amžinybė – tai veidrodis, kuriame atsispindi ir žmonių likimai, ir istorija. Kai užfiksuoti amžinybę?“

(Iš skrydžio dienoraščio, 1998)

Fotografija „Kosminis impresionizmas“ (juosta, 2001) „Kosminis impresionizmas – bandymas išsaugoti ir perteikti įspūdį.

Kas impresionizmas yra kosmose? Pisaro tvirtino, kad impresionistai piešė atmosferą. Šiam tikslui jiems prireikė techninio perversmo – „šoktelėjimo“ į suvokimą: padaryti pirmąjį planą (žmonių, daiktų) fonu atmosferai. Šiuo atveju viskas natūralu, viskas, išskyrus stotį ir kosminį laivą, sukuria atmosferos foną.“

Kosminis impresionizmas, 2001

(Iš skrydžio dienoraščio, 2001)

Programa

Pirmadienis (09.07)

14.00 Alvydas Lukys „Žvilgsnio geometrija“ 15.00 Vitus Saloshanka (Baltarusija/Vokietija) „Kelionė Nemunu“ 16.30 Peter Konschake (Vokietija)„Zingsto festivalis – fotografijos sėkmės istorija tarp meno ir komercijos“ 18.00 Aleksandras Ostašenkovas „Kitas krantas“ Antradienis (09.08) Rytinės paskaitos: 10.00 Stanislovas Žvirgždas „Kuršių nerija fotografijose ir atvirukuose“ 11.00 Calin Kruse (Vokietija) „Nuo zino iki žurnalo ir iki knygos“ 12.30 Aurelija Maknytė „Fotografijos studija dailės mokykloje. Tikslai ir problemos“ Vakarinės paskaitos: 18.00 Viktor Borovskih (Rusija) „Idealų vakuume“ 19.00 Virginijus Kinčinaitis „Fotografinė kolonializmo romantika ir kolekcionavimo pradžia“ 20.00 Mindaugas Kavaliauskas „Generation ‘74“ Trečiadienis (09.09) Rytinės paskaitos: 10.00 Gintaras Česonis „Vitas Luckus. Kūryba. Biografija“ – Les Rencontres d’Arles apdovanojimas“ 11.00 Danas Macijauskas „Fotografijos projektas „Kažkur į nežinią“ 11.30 Agnė Narušytė „Fotografijos teorija Vinco Kisarausko kūryboje“ 13.00-16.00 Fotografijos leidinių mugė (savo ledinius pristato autoriai) Vakarinės paskaitos: 17.30 Iñaki Domingo (Ispanija) „Pristatymas“ 18.45 Marco Paltrinieri ( JK/Italija) „Vaizdai kaip strategijos: vizualinis leidyklos „Discipula“ tyrimas“ 20.00 Roman Pyatkovka (Ukraina)„Charkovo fotografijos mokykla.

Nonkonformizmas ar skandalas?“ Rytinės paskaitos: 10.00 Laima Kreivytė „Tarp kadrų: Lee Miller ir Irena Giedraitienė“ 11.00 Liutauras Degėsys „Kūrybiškumas kaip fikcija ir gyvenimas kaip savižudybė“ 12.00 Tomas Pabedinskas „Jaunųjų fotografija: akademinė laisvė ir reliatyvumo spąstai“ Vakarinės paskaitos: 18.00 Andrew Bruce ( JK) „Prisiliečiant prie fotografijos ir vizualizuojant gyvūną“ 19.00 Natasha Caruana ( JK) „Nuo virtualaus peno iki žaidimo realybe“ Penktadienis (09.11) Rytinės paskaitos: 10.00 ALEKSANDRAS MACIJAUSKAS „Veterano valanda“ 11.00 Romualdas Požerskis „Paskutinieji namai“ – humanistinės fotografijos tradicijos“ 12.00 Povilas Sigitas Krivickas „Humoras fotografijoje: vakar ir šiandien“ 13.00 Festivalis Circulation(s) Vakarinės paskaitos: 17.00 Jurij Baturin (Rusija) „Kosminės fotografijos apybraiža“ 18.30 Konkurso „Fotografuojame Nidoje 2015“ rezultatų paskelbimas.

Uždarymo vakaras.

(Organizatoriai pasilieka teisę keisti ir/ar papildyti programą)

© Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 2015 | www.photography.lt

Ketvirtadienis (09.10)