Smulkaus verslo finansavimas

SMULKAUS VERSLO FINANSAVIMAS • Bankai • Kredito unijos • ES investicijos • Rizikos kapitalo fondai • Nuosavos ir skolintos lėšos

Kaip pRaDĖti iR plĖsti smUlKųJĮ vERslĄ?

Gauti finansavimą smulkiojo verslo pradžiai ir jo plėtrai yra atsakingas žingsnis ir nemenkas iššūkis. Siekdami išspręsti šias verslininkų problemas, pateikiame finansavimo šaltinių atmintinę, kuri padės ieškoti geriausio sprendimo verslo pradžiai arba jo plėtrai besiruošiantiems verslininkams.

Atmintinėje rasite: Tyrimo rezultatus – kaip lietuviai dažniausiai finansuoja verslo pradžią ir jo plėtrą (2 psl.).

Palyginimą – pateikiami kiekvieno finansavimo šaltinio - bankų, kredito unijų, ES investicijų, rizikos kapitalo fondų ir nuosavų bei skolintų lėšų – privalumai ir trūkumai (4 psl.).

Detalesnę informacija apie kiekvieną iš šių šaltinių (5-9 psl.).

Kur kreiptis? Koks finansavimas įmanomas technologijų „startuoliui“, o koks – tradicinės pramonės verslo atstovui?

1

vERslo pRaDŽia – iš asmEninių santaUpų 2015 m. rugpjūčio mėn. kredito unijos „Amber“ atliktos apklausos rezultatai rodo, kad verslo pradžia dažniausiai finansuojama iš asmeninių santaupų.

Verslo finansavimas asmeninėmis lėšomis arba iš draugų ar giminaičių skolintais pinigais ne visada yra efektyviausias sprendimas. Asmeninės lėšos dažnai yra ribotos, o verslo nesėkmės atveju kyla tikimybė pabloginti santykius su artimaisiais.

Verslo pradžią finansavote...

60 % Santaupomis

13 % Paskola iš kreditus teikiančios įmonės

19 % Lėšomis iš giminaičių ar draugų

2 % ES struktūrinių fondų lėšomis 6 % Kita

2

vERslo plĖtRa Nors verslo pradžia dažniausiai finansuojama iš asmeninių santaupų, tačiau jo plėtrai ieškoma alternatyvių šaltinių.

Du trečdaliai apklaustųjų mano, kad per artimiausius dvejus metus įmonė plėsis – „Tikrai taip“ atsakė 36 %, „Greičiausiai taip“ – 30 %.

Kur ketinama ieškoti papildomų lėšų? Dažniausiai įvardyti verslininkų pasirinkimai – bankų ir kredito unijų paskolos, taip pat populiariu variantu išlieka asmeninės santaupos, šeimos narių ar draugų lėšos. Dalis apklaustųjų ateityje siekia savo verslui rasti investuotojų.

Kokius finansavimo šaltinius ketinate svarstyti?

15 % Investuotojų lėšos

27 % Asmeninės lėšos

6 % Kita

11 % Šeimos narių ar draugų lėšos

31 % Bankų paskolos

10 % Kredito unijų paskolos

3

Finansavimo šaltinių palyginimas Bankai

Galimybė pasiskolinti didelę sumą.

Paskolos dažniausiai suteikiamos tradicinio verslo atstovams.

Palūkanų normų ir paskolų sąlygų įvairovė.

Vengiama finansuoti rizikingus, jaunus verslus.

Verslininkui būtina įnešti bent dalį projekto sumos.

Griežtos sutarties sąlygos, baudos ir apribojimai.

Dažnai reikalaujama įkeisti turtą arba pateikti valstybės garantiją.

Kredito unijos

Finansuojami rizikingesni verslo pradžios ir investiciniai projektai.

Suteikiamos ir nedidelės paskolos.

Būtinas turto įkeitimas.

Galimos sąlyginai didesnės palūkanos (palyginus su bankais).

Lanksčios sutarties išdavimo sąlygos, operatyvus paskolos sąlygų keitimas.

Nėra „biurokratinio“ požiūrio į klientą.

Paskolos teikiamos su garantijomis (ŽŪPGF, NAM, Invega, LVPA ir kt.), yra galimybė gauti palūkanų normų kompensaciją.

ES finansavimas

Finansavimas iki 100 %.

Griežti finansavimo reikalavimai.

Įgyvendinamas per vieną centralizuotą valdymo struktūrą.

Finansinio pajėgumo patikra, auditas.

Principas „iš apačios į viršų“.

Nuolat galiojantys kvietimai.

Rizikos kapitalo fondai

Skirta finansuoti pradedančiajam verslui ir jo plėtrai.

Nuosavos ir skolintos lėšos

Jei tai nuosavos lėšos - nėra atskaitomybės prieš kitus.

Dažnai riboti finansiniai ištekliai.

Pinigai skolinami geromis sąlygomis – dažniausiai be jokių palūkanų.

Tikimybė prarasti visas asmenines santaupas.

Draugai ir artimieji yra supratingesni ir kantresni skolintojai.

Tikimybė pabloginti asmeninius santykius.

Verslininkai turi atiduoti dalį verslo (akcijų).

Fondai suteikia investicijas, praktinę patirtį, savo kontaktus.

4

Lėšų trūkumas susidūrus su nenumatytomis išlaidomis.

BanKų siŪlomos galimyBĖs Patirtis Bankai paskolas paprastai suteikia patyrusiems verslams, atlikusiems išsamius skaičiavimus ir įvertinusiems kylančias grėsmes. Paskolos suteikiamos tiek investavimui, tiek apyvartinėms lėšoms.

Konservatyvumas Bankai yra konservatyvios skolinimo institucijos. Jie mieliau suteikia ilgalaikes paskolas, bet kartais gali pasiūlyti mažesnę palūkanų normą. Paskolos įprastai suteikiamos tik pelningoms įmonėms, turinčioms gerą kredito istoriją. Paprastai reikalaujama, kad įmonės veiklą vykdytų daugiau nei vienerius metus.

Bankai taip pat netoleruoja aukštos rizikos projektų, todėl labiau tinka tradicinėms verslo šakoms plėtoti.

Daugiau informacijos

5

KREDito UniJų siŪlomos galimyBĖs Operatyvumas Pradedančiajam verslui ar jo plėtrai kredito unijos suteikia paskolas nekilnojamojo turto, įrenginių, technikos įsigijimui, verslo finansavimui (apyvartinėms lėšoms ir kt. poreikiams) bei esamų paskolų refinansavimui. Paprastai paskolos suteikiamos su garantijomis. Kredito unijos, atsižvelgdamos į verslo poreikius, sprendimą dėl paskolos išdavimo priima itin operatyviai ir gali suteikti finansavimą rizikingesniems projektams.

Daugiau informacijos

6

EURopos sĄJUngos Finansavimas „Horizontas 2020“

INVEGA

Tai didžiausia Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa. Programa sprendžia visuomenės iššūkius, padėdama įveikti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir rinkos, skatindama technologinių sprendimų pritaikymą kuriant perspektyvius produktus, turinčius realų komercinį potencialą inovatyviose įmonėse. Programoje gali dalyvauti tarptautiniai konsorciumai (mažiausiai trys nepriklausomos organizacijos iš skirtingų ES valstybių narių ar asocijuotų šalių), individualūs tyrėjai, jų grupė ar pavienė organizacija.

„Invega“ administruoja finansines priemones, skirtas pradėti ar plėsti smulkųjį ir vidutinį verslą – lengvatines paskolas (Verslumo skatinimo fondas, Atviras kreditų fondas, Mažų kreditų teikimas), garantijas už paskolas, dalinį palūkanų kompensavimą, paramą pirmajam darbui. INVEGA, būdama aktyviu verslo finansavimo partneriu, siekia skatinti verslo augimą ir konkurencingumą.

Daugiau informacijos

Daugiau informacijos

7

Ūkio ministerijos finansinės priemonės 2014-2020 m. ES finansiniu laikotarpiu smulkaus verslo atstovai gali pasinaudoti finansavimu 5 srityse: moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms MTEPI (priemonės Inogeb LT, Technostartas LT, Inovaciniai čekiai ir kt.), priemonėmis smulkiajam ir vidutiniam verslui (Verslo konsultantas LT, Inkubatoriai LT+, E-verslas LT ir kt.), energijos efektyvumo priemonėmis (Auditas pramonei LT, Pramonės įmonių energetinis efektyvumas LT ir kt.), kultūros ir gamtos paveldo priemonėmis (Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara ir kt.), žmogiškųjų išteklių priemonėmis (Kompetencijų vaučeris; Invest LT+ ir kt.).

Daugiau informacijos

RiZiKos Kapitalo FonDai Augimo potencialas Rizikos kapitalo fondų valdytojai investuoja į didelį augimo potencialą turinčias įmones. Už kapitalo paskolinimą fondų valdytojams verslininkai turi perleisti dalį įmonės akcijų. Šiuo metu Lietuvoje į pradedančiuosius verslus investuoja „Nextury Ventures“, „Litcapital“, „BaltCap“, „Practica Capital“, „Verslo Angelų Fondas I“.

Daugiau informacijos

8

asmEninĖs iR sKolintos lĖšos Nuosavos lėšos Nuosavomis lėšomis gali būti vadinamos santaupos, nuosavas kapitalas ir t. t. Verslininkui svarbu nusimatyti ne tik lėšų verslo pradžiai ar plėtrai, bet ir finansinių išteklių nenumatytiems atvejams, detaliai suplanuoti veiklas, kad panaudotos santaupos atneštų didžiausią naudą.

Skolinimasis iš draugų ar šeimos narių Kartais nedidelio verslo pradžiai ar plėtrai verslininkai pinigų skolinasi iš draugų, šeimos narių. Artimieji finansiškai padėti paprastai sutinka nesitikėdami iš to uždirbti, yra lankstūs ir sutinka pakoreguoti pinigų grąžinimo terminą. Verta pažymėti, kad skolinti pinigai įpareigoja, todėl jausite atsakomybę juos sėkmingai „įdarbinti“.

9