PANEVĖŽIO „ĄŽUOLAS“ – PIRMASIS VIRVĖS TRAUKIMO KLUBAS LIETUVOJE. ĮSTEIGTAS 2002 M. LAPKRIČIO 23 D., JIS IKI ŠIOL SVARIOMIS PERGALĖMIS GARSINA SAVO MIESTĄ.
Šiemet panevėžiečiai sėkmingai startavo Lietuvos čempionate ir per pirmojo etapo varžybas Gargžduose įgavo pagreitį – pirmąsias vietas užėmė „Ąžuolo“ moterys, vyrai iki 680 kg ir su mišrios kategorijos varžovais kovoję sportininkai. Čempionatas finišuos rugpjūtį trečiojo etapo varžybomis Panevėžio rajono Šilagalio kaime.
„Virvės traukimas Aukštaitijos sostinėje atsirado šiek tiek ankstėliau, apie 2001-uosius, bendradarbiaujant su tuomete Panevėžio šaulių apskrities rinktine bei jos vadu Vytautu Indreliūnu.
Lietuvoje kultivuoti šią įdomią ir emocingą sporto šaką prikalbino latviai iš Ventspilio klubo „Velkonis“, kuris buvo įkurtas 1993 m. ir turėjo nemažos virvės traukimo varžybų patirties. Kai pradėjome bendradarbiauti su latviais, Aukštaitijos regione susibūrė draugiškas virvės traukikų kolektyvas, kuriam priklauso daug įvairių sričių žmonių.
Padėjus pirmuosius pamatus netrukus oficialiai buvo įkurtas Panevėžio virvės traukimo klubas „Ąžuolas“, kurio pirmininku tapo V.Indreliūnas“, – klubo istoriją prisiminė dabartinis klubo pirmininkas Mantas Stankevičius.
Panevėžiečiai ėmė dalyvauti įvairiose varžybose Lietuvoje ir per šventes su šia sporto šaka supažindinti žmones. Pirmieji Panevėžio virvės traukimo pradininkai ir švyturiai buvo Tomas Danyla, Virginijus Sadauskas, Henrikas Mazaliauskas, Raimondas Glinskis, Ernestas Liubinas, Audrius Mordasas, Dainius Jutelis. Pastarieji du entuziastai ir šiandien nenutolo nuo virvės traukimo.
Sėkmingi „Ąžuolui“ buvo 2003–2005 metai. Klubas pradėjo kurti savo tradicijas, viena jų – Kovo 11-osios varžybos, kuriose dalyvauja geriausi Lietuvos virvės traukimo klubai.
„Ąžuolo“ komanda
Daugkartinių Lietuvos čempionų Kuršėnų sporto klubo „Kristalas“ treneris Antanas Gricius dėkingas panevėžiečiams, kad jie pradėjo kultivuoti virvės traukimą ir kuršėniškius prikalbino sekti jų pavyzdžiu.
„Jau po metų mes irgi subūrėme komandą, save vadiname jaunesniais panevėžiečių broliais. Iš pradžių jie mus skriausdavo, negalėjome prilygti meistriškumu, bet po trejų metų tapome konkurencingi“, – prisimena A.Gricius.
Pamažu virvės traukimas užkabino žmones ir iš kitų regionų. Atsirado 4–5 stabilūs klubai. Virvės traukimą pradėjo kultivuoti Panevėžio rajono moterų klubas „Šėlsmas“, su kuriuo kartu treniravosi ir patirtimi dalijosi „Ąžuolo“ vyrai.
„Nuo pat klubo įkūrimo rūpinomės suaugusiais ir jaunimu, kad jie tęstų tradicijas. 2003-iaisiais Lietuvos virvės traukimo komandos pirmą kartą oficialiai dalyvavo Europos jaunimo čempionate. Mūsų „Ąžuolo“ jaunimas svorio kategorijoje iki 560 kg tarp 44 komandų užėmė aštuntą vietą.
Per dvidešimt metų pavyko išugdyti kelias jaunimo komandas, jos ne kartą tapo Lietuvos jaunimo čempionėmis ir prizininkėmis. O mūsų suaugusiųjų komanda – daugkartinė Lietuvos uždarų patalpų bei lauko čempionė, dalyvauja pasaulio čempionatuose, sėkmingai pasirodo įvairiose varžybose Latvijoje“, – džiaugiasi M.Stankevičius.
Jis į „Ąžuolo“ kolektyvą įsiliejo 2008 m., kai perėmė klu-
bo vadovo vairą iš H.Mazaliausko. Iki šios dienos klubo strategas mėgėjiškai treniruojasi, praėjusiais metais atstovavo savo klubui įvairiose varžybose, o šiemet buvo išrinktas Lietuvos virvės traukimo federacijos generaliniu sekretoriumi.
Jis 2008-uosius prisimena ne vien dėl to, kad tapo „Ąžuolo“ klubo pirmininku, bet ir todėl, kad Švedijoje jo vadovaujamas klubas bei Panevėžio rajono moterų komanda „Šėlsmas“ dalyvavo pasaulio virvės traukimo čempionate ir svorio kategorijoje iki 520 kg moterys užėmė ketvirtą vietą. Tąkart kovoje dėl bronzos pralaimėta šveicarėms.
M.Stankevičius, su keliais klubo sportininkais atstovaudamas Lietuvos rinktinei, irgi dalyvavo pasaulio čempionatuose: 2011 m. Anglijoje, 2012 m. Šiaurės Airijoje, 2015 m. Nyderlanduose, o 2023 m. buvo Lietuvos virvės traukimo rinktinės vadovas čempionate Šveicarijoje.
„Baigiau tuometę Panevėžio internatinę sporto mokyklą, visą laiką buvau fiziškai aktyvus, išbandžiau daugybę sporto šakų: krepšinį, futbolą, boksą, lengvąją atletiką. Į klubą atėjau iš prekybos srities. Pastaruosius trylika metų darbuojuosi suomių kompanijoje „Ruukki“, kuri užsiima gyvenamųjų pastatų šlaitiniais stogais. Esu Šiaurės Lietuvos regiono pardavimo vadovas“, – apie save papasakojo M.Stankevičius.
Šiuo metu „Ąžuolo“ klubas jau turi stiprią moterų virvės traukimo komandą, kuri susibūrė prieš pora metų ir dabar joje treniruojasi 7–8 sportininkės. Per varžybas jau galima sudaryti įvairių svorio kategorijų mišrias koman-
Klubas yra subūręs ir moterų komandą
Virvę tenka traukti ant įvairios dangos
das, kurioms atstovautų ir po dvi moteris.
Kasmet panevėžiečių vyrų komandą papildo jaunesnės kartos virvės traukimo entuziastai. Klubas turi savo valdybą.
„Virvės traukimas – rimtas sportas, kuriame galioja griežtos taisyklės, o teisėjauja kvalifikuoti teisėjai. Tai nėra lengva sporto šaka ir ne visiems sportininkams ji tinka, nes ne visi fiziškai pajėgūs ja užsiimti. Ypač reikia lavinti ištvermę ir jėgą, nors kai kurie entuziastai fiziškai tvirtai sudėti, tačiau jiems pritrūksta kantrybės daug treniruotis“, – sporto šaką apibūdina M.Stankevičius.
„Ąžuolas“ pajėgus iki šių dienų, neužleidžia išsikovotų pozicijų. Savo stiprybę panevėžiečiai pademonstravo ir praėjusiais metais Šveicarijoje per pasaulio klubų čempionatą. Grupės varžybose jie įveikė keturis varžovus, su dviem akistatas baigė lygiosiomis ir patyrė vos vieną pralaimėjimą.
Ir nors grupės varžybose panevėžiečiai buvo treti, o į finalą pateko tik dvi komandos, tačiau tai iki šiol geriausias lietuvių rezultatas.
„Tokie pasiekimai rodo, kad Lietuvoje virvės traukimo lygis kyla, ir ką gali žinoti – gal ir podiumas ne už kalnų.
Klubo narius vienija bendras pomėgis
„Ąžuolo“ komanda skina pergales ir Lietuvoje, ir užsienyje
Varžovai mūsų šalyje perprato virvės traukimą, įvaldė techniką ir dabar sudaro konkurenciją panevėžiečiams. Ypač stiprus Kuršėnų „Kristalas“, su kuriuo kasmet vyksta itin atkaklios dvikovos. Užaugo Vilniaus „Vilkas“, su kuriuo varžytis kasmet vis sunkiau, kyla Gargždų „Kuršio“ meistriškumas“, – pasakoja M.Stankevičius.
Klubas plėtoja savo veiklą, turi dar vieną atsakingą žmogų Daną Kukutį, kuris padeda treniruoti komandą ir rūpinasi varžybų tvarkaraščiais. Panevėžiečiai sėkmingai
kovoja salės, lauko ir nuo 2019 m. pradėto kultivuoti paplūdimio virvės traukimo varžybose. Kovos ant smėlio reikalauja ypač didelės fizinės jėgos ir ištvermės, nes tai visai kita technika ir paprastai būna sunku prognozuoti, kas nugalės.
„Nusiauname specialius batus ir traukiame basi. Jausmas žiauriai įdomus: minkštas smėlis, visiškai jokios atramos, atrodo, net ilgesnis nagas padėtų įsispirti“, –šypteli „Ąžuolo“ strategas.
Virvės traukimas buvo ir olimpinė sporto šaka
INVESTICIJOS Į SVEIKATĄ –NE IŠLAIDOS
LIETUVA KASMET SVEIKATAI SKIRIA 5,5 PROC. BENDROJO VIDAUS PRODUKTO (BVP). DAR 2,3 PROC. SUDARO PRIVAČIOS GYVENTOJŲ ĮMOKOS. BENDRAI SUDĖJUS – 7,8 PROC., O TAI GEROKAI MAŽIAU NEI ES ŠALIŲ VIDURKIS (11 PROC.).
Investicijas į sveikatos priežiūrą vis dar dažnai vadiname išlaidomis ir tebesilaikome požiūrio, kad už sveikatą atsakingas tik sveikatos sektorius, o ne kiekvienas iš mūsų, nors kiekvienas į sveikatą investuotas doleris duoda 2–4 dolerių grąžą per BVP.
Prognozuojama, kad 2050 m. Lietuvoje 65-erių ir vyresnio amžiaus gyventojų dalis perkops 30 proc. Be to, tuo pat metu dramatiškai mažėja naujagimių skaičius. Ilgėjant gyvenimo trukmei itin svarbu, kad kuo daugiau gyvenimo metų žmogus būtų sveikas. Dėl šių priežasčių gyventojų sveikata nebegali būti laikoma tik sveikatos sektoriaus atsakomybe. Prarasta sveikata dėl išvengiamų ar netinkamai kontroliuojamų ligų ir nutrūkę gyvenimai dėl priešlaikinių mirčių nėra tik asmeninė bei šeimos tragedija, tačiau ir ekonominis praradimas.
Ekonominė našta
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, kurios yra pagrindinė Lietuvos gyventojų mirčių priežastis, reiškia ne tik prarastus gyvenimo, darbo metus, produktyvumą, bet ir didžiulę žalą šalies ekonomikai. Oksfordo universitete atliktas visų Europos Sąjungos šalių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ekonominės naštos tyrimas atskleidė, kad Lietuvai šios ligos kasmet kainuoja 1,4 mlrd. eurų, arba daugiau nei 2,5 proc. BVP. Tai trečias didžiausias rodiklis visoje ES, kurioje dėl šių ligų kasmet prarandama net 282 mlrd. eurų, arba 2 proc. viso ES BVP.
„2021-aisiais širdies ir kraujagyslių ligų našta Lietuvoje buvo didesnė, nei tais metais šalis skyrė gynybai“, –Amerikos verslo rūmų „Local American Working Group“ organizuotame forume „Sveikata ir turtas: ekonomikos stiprinimas per sveikatą“ sakė Oksfordo universiteto Nacionalinio perinatalinės epidemiologijos skyriaus profesorius Ramonas Luengo-Fernandezas.
Didžioji šios naštos dalis tenka prarastam produktyvumui dėl priešlaikinių mirčių. Ši problema tampa ypač aktuali, esant dabartinei demografinei padėčiai – Lietuvos gyventojų mažėja, o visuomenė sensta.
Naštą sumažinti įmanoma
Didžiausia finansinė našta Lietuvai susidaro dėl prarasto darbingumo ir priešlaikinių mirčių, o tai rodo, kad taikant tikslingas sveikatos intervencijas ją būtų galima sumažinti.
Tarptautinės bendrovės IQVIA, teikiančios paslaugas sveikatos priežiūros informacinių technologijų ir klinikinių tyrimų pramonės šakoms, Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos regiono „Thought Leadership“ viceprezidentė Sarah Rickwood pabrėžė, kad inovatyvūs vaistai akivaizdžiai prisideda prie mirtingumo ir ligų naštos mažinimo ne tik kalbant apie infekcines ligas, pavyzdžiui, visame pasaulyje beveik panaikinto poliomielito arba ŽIV ir COVID-19 protrūkius, su kuriais irgi sėkmingai kovojama. Reikšmingas proveržis stebimas ir kalbant apie lėtines
neinfekcines ligas, tokias kaip išeminė širdies liga ar krūties ir plaučių vėžys, – čia išgyvenamumo rodikliai šoktelėjo būtent dėl inovacijų medicinos srityje. Tačiau valstybių, įskaitant Lietuvą, išlaidos vaistams stabiliai sudaro mažiau nei 20 proc. visų sveikatos priežiūrai tenkančių išlaidų.
Įmonės „Novartis Baltics“ Lietuvos filialo verslo vadovas Danielis Jesseras forume akcentavo, kad, remiantis „McKinsey“ kompanijos ekonominiu tyrimu, kiekvienas į sveikatą investuotas doleris duoda nuo 2 iki 4 dolerių grąžą per BVP. Todėl būtina siekti didesnio sveikatos sektoriaus finansavimo, kuris pagerins inovatyvių vaistų prieinamumą. Siekiant parodyti investicijų į sveikatą vertę, taip pat būtina geriau naudoti sveikatos sistemoje sukauptus duomenis ir, jais remiantis, nustatyti kokybiško lėtinių ligų valdymo tikslus.
„Investuojame į sveikatos profilaktikos programas, bet vėliau nėra aiškaus mechanizmo, kokiomis paskatomis, pavyzdžiui, šeimos gydytojas ar slaugytoja galėtų pacientą raginti siekti, kad jo kraujospūdis, mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, diabetas, rūkymas – pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai – būtų tinkamai kontroliuojami“, – atkreipė dėmesį D.Jesseras. Sveikatos ekonomistė Barbora Butkutė teigė, kad efektyviausios priemonės, kurios leistų atsikovoti prarandamus gyvenimo metus, būtų orientuotos į paciento elgesio pokyčius: daugiausia mirčių įvyksta dėl rūkymo, menko fizinio aktyvumo ir nesubalansuotos mitybos.
„Svarbiausias sveikatos ekonomikos principas yra tas, kad gydytojai, kaip ir kiti sveikatos priežiūros specia-
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvai kasmet kainuoja 1,4 mlrd. eurų
listai, reaguoja į finansines paskatas. Konstruodami sveikatos priežiūros sistemą neretai pamirštame, jog svarbu ne tik tai, kiek mokėsime gydytojui, bet ir kaip mokėsime: už paciento apsilankymą ar už „išgydymą“. Tinkamai sudėlioję sveikatos priežiūros finansavimo mechanizmus, papildomai galėtume pasitelkti šiuolaikines technologijas, kurios padėtų ugdyti sveiko gyvenimo įgūdžius“, – mintimis dalijosi ekonomistė.
Lietuvos atotrūkis – per didelis Suskaičiuota, kad širdies ir kraujagyslių ligų kaina vienam Lietuvos gyventojui siekia 745 eurus per metus ir yra trečia didžiausia ES (pirmoje vietoje Vokietija – 903 eurai, antroje Austrija – 831 euras), ES vidurkis – 630 eurų.
Pagal širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva išlieka ES užribyje, tai pagrindinė ir dažniausia mirties priežastis: 2023 m. nuo šių ligų mirė daugiau kaip pusė, t.y. 52,1 proc.,
visų žmonių (45,6 proc. vyrų ir 58,3 proc. moterų). ES šis skaičius siekia 37 proc. visų mirusiųjų.
Deja, tai turi didelės įtakos ir pagrindiniams epidemiologiniams rodikliams: Lietuvos atotrūkis nuo ES šalių vidurkio yra per didelis. Pagal vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę Lietuva užima penktą vietą nuo galo ES ir kartu su kitomis Baltijos šalimis pasižymi didžiausiu atotrūkiu (9–10 metų) tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės. Vyresnio amžiaus lietuvių sveiko gyvenimo metų skaičius yra mažesnis, palyginti su bendraamžiais daugumoje ES šalių. Beveik pusę visų mirties atvejų Lietuvoje lemia su gyvensena ir aplinka susiję rizikos veiksniai. Lietuvos gyventojų mirtingumo, kurio galima išvengti (prevencinėmis ir sveikatos priežiūros priemonėmis), rodiklis yra antras pagal dydį ES ir beveik dusyk viršija ES vidurkį.
Jei pavyktų šį rodiklį priartinti prie ES vidurkio, kasmet būtų galima išsaugoti apie 7 tūkst. gyvybių.
Didelė problema mūsų šalyje – per mažas fizinis aktyvumas
KAS SVARBIAUSIA RENKANTIS DVIRATĮ
VASARĄ VIS DAUGIAU LAIKO NORIME PRALEISTI GRYNAME ORE, GAMTOJE, ESANT GALIMYBEI KELIONĘ Į DARBĄ AUTOMOBILIU AR AUTOBUSU KEISTI Į PASIVAIKŠČIOJIMĄ PĖSTUTE, VAŽIAVIMĄ DVIRAČIU. DVIRAČIŲ IR JŲ DALIŲ BEI AKSESUARŲ PARDUOTUVĖS „BIKKO“ ATSTOVAI TIKINA, KAD ŠILTUOJU SEZONU TIEK FIZINĖSE, TIEK ELEKTRONINĖJE PARDUOTUVĖJE SUSIDOMĖJIMAS DVIRAČIAIS SPARČIAI ŠOKTELI.
Platus dviračių pasirinkimas naujos transporto priemonės paieškas dažnai apsunkina, todėl išsirinkti dviratį sau arba vaikui neretai gana sunku. Norėdami dviračio paieškas palengvinti, „Bikko“ parduotuvės ekspertai dalijasi naudingomis įžvalgomis, į ką atkreipti dėmesį renkantis.
Kur važiuosite?
Renkantis dviratį labai svarbu išsiaiškinti, kam jis bus skirtas, kaip dažnai ir kokiam tikslui bus naudojamas. Sportui,
važinėti miško, žvyro, smėlio danga skirtas dviratis nebus geriausias pasirinkimas, jei ieškote miesto dviračio ar trumpoms savaitgalio išvykoms su šeima.
Būtų sunku įsivaizduoti profesionalų dviratininką, dalyvaujantį plento dviračių varžybose su turistiniu, laisvalaikiu važinėtis skirtu dviračiu.
Kokio tipo dviratį rinktis?
Įsivertinę, kam būtent dviratis bus skirtas, galėsite papras-
Dviračių pasirinkimas – labai didelis
čiau pasirinkti tinkamiausią dviračio tipą.
Sportiniai dviračiai (triatlono, treko, plento ir t.t.) skirti sportininkams ir yra pritaikyti specifinėms sporto šakoms, tačiau dėl komfortiškam važiavimui nepritaikytos sėdėsenos ir siaurų padangų tokio tipo dviračiai nėra patogūs kasdieniam naudojimui ar laisvalaikiui.
Miesto dviračiai (klasikiniai arba sulankstomi, dažniausiai vienos, trijų ar septynių pavarų) puikiai tinka važinėti mieste, parke ir nedideliems atstumams įveikti. Palyginti su kito tipo dviračiais, dėl atitinkamos miesto komplektacijos jie yra sunkesni.
Hibridiniai dviračiai – bene universaliausi ir vieni populiariausių Lietuvoje. Jais galima važiuoti įvairios dangos keliais, vingiuojančiais miško keliukais, žvyrkeliu ar asfaltu. Tačiau jie netinkami ypač sunkiose bekelėse.
Kalnų dviračiai (dar kitaip žinomi kaip MTB) tinka važiuoti sunkaus pravažumo keliais, miško takeliais arba ten, kur nėra kelių.
Turistiniai dviračiai geriausiai tinka keliams su tvirta danga bei suplūktiems takams įveikti, tačiau nesudaro jokių keblumų važinėjantis parkais ar miško takais.
Kokio dydžio dviratį rinktis?
Tinkamai parinktas dviračio dydis ne mažiau svarbus nei kitos savybės, nes užtikrina patogų, stabilų ir saugų važiavimą.
Važinėjant netinkamo dydžio dviračiu galima jausti nuovargį ar pasididinti susižeidimų riziką. Kad taip nenutiktų, labai svarbu, jog dydis būtų parinktas tinkamai, atsižvelgiant į dviračio tipą, dviratininko ūgį, kojų, rankų ilgį.
Dviračio dydį nurodo rėmo ir ratų matmenys. Įprastai dvi-
račių dydžių nustatymo lenteles galima rasti gamintojų puslapyje arba išsirinkti tinkamiausią tikrai padės dviračių parduotuvėje dirbantis specialistas.
Kokio biudžeto reikia?
Važinėti dviračiu populiaru visame pasaulyje, todėl įvairios paskirties ir kainų lygio dviračių paklausa tik didėja. Tačiau nuspręsti, kokį dviratį įsigyti, gali būti iššūkis, ypač kai reikia įsivertinti ne vieną, o kelis aspektus. Pirmiausia derėtų apgalvoti asmeninius poreikius ir tikslus, o dar prieš renkantis dviratį svarbu įsivertinti, kokią pinigų sumą jam planuojate skirti. Taip sumažinsite galimo pasirinkimo lauką ir apsvarstysite savo galimybes.
Kiek pigesnis dviratis gali būti puiki alternatyva tiems, kurie nori mėgautis važiavimu dviračiu laisvalaikiu, tačiau neskiria tam daug laiko. Jei planuojate dviratį naudoti dažnai, važiuoti ilgus ar ekstremalius maršrutus, jums aktualu kokybė ir ilgaamžiškumas – per daug netaupykite.
Kur pirkti dviratį?
Įprastai tikimasi, kad dviratis tarnaus ilgai. Dėl šios priežasties išmintinga dviratį pirkti iš patikimų pardavėjų.
Kad pardavėjas patikimas, išduoda geri klientų atsiliepimai, kokybiškas aptarnavimas. Patikimi pardavėjai dviračiui suteikia garantiją, esant poreikiui teikia priežiūros paslaugas. Pirkdami iš patikimo pardavėjo, galite būti tikri, kad gausite kokybišką dviratį, kuris džiugins ilgai. Būtent dėl šios priežasties, dar prieš įsigydami dviratį, pasidomėkite pardavėju, pabendraukite, nebijokite klausti ar konkrečiu dviračiu domėtis, perskaityti klientų atsiliepimus.
Ir pabaigai. Atminkite: norint, kad dviratis džiugintų ir tarnautų ilgai, svarbu ne tik tinkamai jį išsirinkti, bet ir vėliau prižiūrėti, laiku atlikti techninę apžiūrą.
Geriausia dviratį rinktis padedant specialistui
Būtina laiku atlikti techninę apžiūrą
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas“ – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto
rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
Svarbu pasirinkti tinkamą dviračio tipą
KOKIE PAVOJAI TYKO
VANDENYJE IR KAIP JŲ IŠVENGTI
ATĖJUSI VASARA VILIOJA GALIMYBE ATSIVĖSINTI EŽERE, JŪROJE AR UPĖJE. TAČIAU PLAUKIMO EKSPERTAI SAKO, KAD ATVIRUOSE VANDENS TELKINIUOSE GYVENTOJŲ NERETAI TYKO PAVOJAI.
Buvęs Lietuvos plaukimo rinktinės narys, o dabar triatlonininkas ir plaukikas atviruose vandenyse Povilas Strazdas pasakoja, kuo atviri telkiniai skiriasi nuo uždarų baseinų, išskiria pagrindines pirmųjų maudynių rizikas ir dalijasi patarimais, kaip tam tinkamai pasiruošti.
„Atviri vandenys nuo uždarų skiriasi nepastoviomis sąlygomis. Ežerai, upės ir jūros yra nenuspėjami – srovės, bangos, vėjas ir temperatūra gali nuolat keistis. Kitaip nei baseinuose, juose gylis nepastovus, o dugnas gali būti klampus ar akmenuotas. Be to, dažname telkinyje vanduo nebūna skaidrus, dėl to sunkiau pastebėti ten esančias kliūtis“, – vardija P.Strazdas.
Šaltas vanduo – pavojus organizmui
Pasak eksperto, vis dar vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad prie šalto vandens keliamo diskomforto kūnas pripranta greičiau, kai į jį įšokama arba įbėgama. Priešingai – įšokus į po žiemos neįšilusį ežerą ar upę kyla labai didelė hipotermijos rizika.
„Šaltas vanduo mūsų organizmui gali sukelti šoką, jei kūno temperatūra nukrinta iki žemesnės, nei reikia normaliai mūsų organizmo veiklai palaikyti. Tuomet paveikiamas kvėpavimas ir širdies veikla, vėliau gali kilti stresas dėl gresiančio skendimo pavojaus, nes tampa sunku išsilaikyti vandens paviršiuje ar grįžti į krantą“, – teigia triatlonininkas.
Pasak P.Strazdo, siekiant sumažinti šalto vandens poveikį organizmui, labai svarbu tinkamai pasiruošti ir jokiais būdais nešokti į vandenį: „Geriausia pamažu pratinti kūną prie šalto vandens. Jei planuojate užsiimti vandens
sportu, apsivilkite hidrokostiumą, kuris neleis jums sušalti. Ir svarbiausia – visada stebėkite savo organizmo reakciją ir nedelsdami lipkite iš vandens, jeigu jaučiate šaltį ar diskomfortą. Šąlantį kūną pirmiausia išduoda drebulys, pasidaro sunku judėti, o sustingus žandikauliui – ir kalbėti. Be to, sušalus ima šviesėti ar net mėlti oda. Apie kūno diskomfortą signalizuoja ir kvėpavimo sutrikimai, žmogui ima trūkti oro arba kvėpavimas tampa labai greitas ir paviršutiniškas. Galvos svaigimas irgi gali būti dehidratacijos ar pervargimo ženklas. O pajutus širdies ritmo sutrikimus ar skausmą krūtinės srityje būtina nedelsiant lipti iš vandens.“
Raumenis reikia paruošti
Jei per žiemą nelankome plaukimo treniruočių, kūno raumenys susilpnėja. P.Strazdo teigimu, tai irgi kelia pavojų, ypač maudynių sezono pradžioje: „Jei mūsų kūnas nėra tinkamai paruoštas, galime patirti raumenų spazmus, mėšlungį. Rizika ypač padidėja, maudantis šaltame vandenyje, o tai apsunkina plaukimą ir padidina skendimo pavojų.“
Ekspertas rekomenduoja keletą tempimo pratimų, kurie padeda sušildyti raumenis, padidinti lankstumą ir sumažinti traumų riziką. Tiesa, juos būtina atlikti švelniai, vengiant staigių judesių.
Kaklas. Atsistokite arba atsisėskite tiesiai. Švelniai palenkite galvą į vieną pusę, lyg bandydami ausį priglausti prie peties. Tuo pat metu priešingą ranką pridėkite prie liemens ir spauskite žemyn. Laikykite 20–30 sek., tada pakeiskite puses.
P.Strazdas
Oskaro Šulskio nuotr.
Pečiai. Atsistokite tiesiai, rankas nuleiskite prie šonų. Lėtai sukite pečius pirmyn, tada atgal. Koordinacijai pagerinti pabandykite sukti abi rankas skirtingomis kryptimis.
Krūtinė. Atsistokite šalia sienos, medžio ar stulpo, sulenktą ranką padėkite ant pasirinkto objekto pečių aukštyje. Lėtai sukite kūną sulenktai rankai priešinga kryptimi, kol pajusite tempimą krūtinėje. Laikykite 20–30 sek., vėliau pakartokite su kita ranka.
Kojos. Atsistokite tiesiai, vieną koją sulenkite per kelį ir kelkite už savęs. Prilaikykite koją ranka ir švelniai tempkite link sėdmenų. Laikykite 20–30 sek., po to pakartokite su kita koja.
Jeigu jaučiate, kad trūksta plaukimo įgūdžių, P.Strazdas rekomenduoja kreiptis pagalbos į kvalifikuotus specialistus. Šiuo metu įgyvendinama nacionalinės reikšmės programa „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“, jos dalyviai Lietuvos moksleiviai jau įgauna plaukimo įgūdžių, kad vasarą pasitiktų saugesni. Šiemet jos didžiuoju partneriu tapus bendrovei „Vivus Finance“ siekiama, kad ne tik vaikai, bet ir kuo daugiau Lietuvos gyventojų įgytų žinių apie plaukimą ir saugų elgesį vandenyje.
Pažinti vandens telkinį – būtina
Norint saugiai mėgautis maudynėmis, svarbu ne tik paruošti kūną. P.Strazdas atkreipia dėmesį į paslaptingą dugną.
Nesušalti vandenyje padės hidrokostiumas
Prieš maudynes būtinas geras apšilimas
„Kai maudomės nepažįstamame vandens telkinyje, didėja rizika susižeisti arba nuskęsti, mat dugne gali būti paliktų šiukšlių ar kitų daiktų liekanų. Grėsmę gali kelti ir srovės ar augmenija“, – perspėja pašnekovas.
Jo tikinimu, prieš maudynes labai svarbu apžiūrėti vietovę, jeigu yra galimybė – pasikalbėti su vietiniais, kurie gali suteikti naudingos informacijos apie konkretų telkinį.
„Pirmiausia ieškokite ženklų, koks gylis, kur srovės, kur pavojingos vietos, kokia temperatūra, apsidairykite, ar yra gelbėtojų stotis. Nepažįstamose vietovėse geriausia nesimaudyti vieniems – kartu pasikvieskite draugą ar kitą artimąjį. Taip pat svarbu visada su savimi turėti pakankamai geriamojo vandens ir jokiais būdais nesiartinti prie telkinio, jei vartojote alkoholio ar kitų kenks-
mingųjų medžiagų“, – perspėja P.Strazdas.
Jis taip pat pabrėžia, kad nors visi šie pavojai gali kelti grėsmę įvairaus amžiaus žmonėms, bet kai kurios gyventojų grupės yra labiau pažeidžiamos.
„Vaikai, kurie nebuvo tinkamai supažindinti su saugaus elgesio vandenyje ir prie jo taisyklėmis, gali negebėti tinkamai sureaguoti nutikus nelaimei. Jie dažnai panikuoja, nežino, kaip elgtis ir į ką kreiptis. Vyresnio amžiaus žmonės gali būti mažiau fiziškai pajėgūs greitai reaguoti į pavojingas situacijas. O gyventojai, sergantys, pavyzdžiui, širdies ligomis, yra gerokai jautresni staigiems temperatūros pokyčiams. Todėl šioms trims žmonių grupėms itin svarbu atsargumas, tinkamas pasiruošimas ir gebėjimas atkreipti dėmesį į aplinkos ir savo kūno siunčiamus pavojaus signalus“, – atkreipia dėmesį profesionalas.
Ypač svarbu prižiūrėti besimaudančius vaikus
PATARIMAI BĖGIKAMS: KAIP IŠSIRINKTI AVALYNĘ?
BĖGIMO NAUDA SVEIKATAI DIDŽIULĖ, TAI VIENA GERIAUSIŲ KARDIOTRENIRUOČIŲ. BĖGANT DIRBA ĮVAIRIOS RAUMENŲ GRUPĖS, TVIRTĖJA RAUMENYS, DIDĖJA IŠTVERMĖ. DAUG ŽMONIŲ BĖGIOJA SAVO MALONUMUI, NES NORI PASIJUSTI GERIAU, PASIGERINTI NUOTAIKĄ.
Pasak žinomo Lietuvos ilgųjų nuotolių bėgiko vilniečio Petro Pranckūno, kuris treniruojasi savarankiškai ir aktyviai dalyvauja įvairiose mėgėjų varžybose, labai svarbu, kokią avalynę bėgikai pasirenka.
„Ji pati svarbiausia ir reikalingiausia. Matyt, ne veltui kasmet pasaulinėse rinkose parduodama maždaug milijardas porų bėgimo batų. Kitaip tariant, kas septintas planetos gyventojas per metus nuperka bent vieną porą naujų sportbačių. Šis faktas liudija, kad mūsų, bėgikų, sportas populiariausias Saulės sistemoje.
Įdomu ir tai, kad sportinių batelių parduodama daugiau nei moteriškų aukštakulnių. Prieš kelerius metus amerikiečių atlikta apklausa parodė, kad sportbačiai sudaro 39 proc., o aukštakulniai – vos 19 proc. namų batų spintos turinio. Nuo apavo priklauso bėgiko sveikata, savijauta, pasiekti rezultatai ar traumos. Dėl to bėgimo bateliams skiriama daug dėmesio“, – pasakoja P.Pranckūnas.
Bėgimo avalynė ir jos gamybos technologijos ėmė sparčiai tobulėti prieš kelis dešimtmečius. Šioje srityje atlikta nemažai mokslinių tyrimų, bėgimo bateliams pradėtos naudoti naujos medžiagos, jie tapo patogesni, geriau pritaikyti įvairioms pėdoms.
Pradėti gaminti bateliai, skirti įvairiems atstumams visokiomis trasomis bėgti: plentu, bekele, minkšta danga, mišku, per sniegą, kalnais, stadione, taip pat atsirado tinkamų krosui, vasarai ir žiemai, treniruotėms ir varžyboms bei daugybė kitokių.
„Tik patys spręskite, ar visi šie bateliai jums tikrai reikalingi. Gal užteks vienos universalios poros? Kai kurie bėgimo naujokai turi vos vieną ar dvi poras batų, ir jiems visiškai to pakanka. O kiti turi dešimtis porų ir vis žvalgosi, ką dar naujo įsigyti.
Šiais laikais informacijos apie bėgimo batelius ir jų pasirinkimą daugybė: interneto svetainėse, forumuose, diskusijose, spaudoje, specializuotose parduotuvėse. Patarti gali ir labiau patyrę kolegos. Kuo daugiau žinių, tuo sunkiau suprasti ir atsirinkti, kas reikalinga, o kas tik rinkodaros triukas. Atsivertę dvidešimto amžiaus pabaigos literatūrą patarimų bėgikams, kaip rinktis avalynę, rastume mažai. Tuo metu labiausiai akcentuota, kad svarbu turėti avalynę storesniu padu“, – lygina P.Pranckūnas.
Jis atkreipia dėmesį, kad apavas nepadės ištaisyti netaisyklingos bėgimo technikos, bet iš dalies apsaugos nuo traumų, kurių patirtumėte bėgiodami netaisyklingai. Svarbiausias požymis, kad bėgimo batai jums tinka, – nepatiriate traumų ir nieko neskauda.
Kad geriau suprastume, ko tikrai reikia, o be ko galima apsieiti, P.Pranckūnas pasigilina į keletą dalykų.
Kam reikalingi bėgimo bateliai?
Nuomonių apie sportinę avalynę išgirsime įvairiausių. Kartais rekomenduojama sportuoti basiems ar apsiavus batus
kuo plonesniu padu, kartais primygtinai patariama rinktis tik storapadžius. Kas teisus ir kokie batai kam reikalingi?
Mūsų laikais įsigyti bėgimo avalynę – jokių problemų. Tačiau kaip ir kokią rinktis, kad tarnautų ilgai ir būtų maksimaliai naudinga? Gal ir galėtume sportuoti basi – namie ant kilimo, specialiame sporto klube ar vasarą ant nupjautos žolytės. Bet jei esate bėgimo mėgėjas, nors ir kuklus, be specialių batų išsiversti greičiausiai nepavyks.
Žinoma, turint galimybių bėgimą basomis galima periodiškai taikyti kaip treniruočių sudedamąją dalį – toks procesas stiprina pėdą, veikia raminamai ir net padeda nervų sistemai. Jį praktikuoja daugybė profesionalių bėgikų, bet čia jau kita tema.
Lietuvoje net rengiamos bėgimo basomis varžybos, o bėgimo žinovai galėtų pateikti pavyzdžių, kaip 1960 m., bėgdamas basas, etiopas Abebe‘as Bikila laimėjo Romos olimpinį maratoną, o anglas Bruce‘as Tulloh 1962 m. Europos čempionate Belgrade irgi basas iškovojo pergalę bėgdamas 5000 m.
Tačiau A.Bikila į olimpinę delegaciją pateko paskutinę akimirką ir neturėjo kokybiškų batų. Jam buvo pasiūlytos kelios poros išsirinkti, bet netiko dydis, tad nusprendė bėgti basas. Treniruotėse jis taip bėgiodavo gan dažnai, todėl ir tąkart nekilo problemų – net pasiekė olimpinį rekordą.
B.Tulloh požiūris į treniruotes ir varžybas taip pat buvo savitas. Žinoma, šie pavyzdžiai – išimtys, o sprendimui bėgioti basomis turėjo įtakos ir kokybiškos sportinės avalynės trūkumas. Dabar daugelis sunkiai suvoktų tokį dalyką, kaip bėgimo batelių deficitas.
Avalynė – tarsi kūno ir paviršiaus, kuriuo bėgate, jungtis. Galima įvardyti kelis reikšmingiausius bėgimo batelių naudos aspektus. Svarbiausias – bėgiko kūno apsauga.
Bėgimo bateliai atlieka amortizavimo funkciją. Padeda sušvelninti smūgius, patiriamus kas žingsnį. Taip saugomos ne tik pėdos, bet ir kitos kūno dalys – keliai, sąnariai, sausgyslės, kaulai ir kt.
Jie saugo bėgiko pėdas nuo sužalojimų – stiklų ir kitų aštrių daiktų, akmenų, įkaitusio asfalto. Žiemą – nuo šalčio, kitų nepalankių oro sąlygų. Bėgant nelygia trasa, padeda pėdai išlikti stabilesnei.
Pagerina sukibimą ir atsispyrimą. Geras kūno sukibimas su paviršiumi reikalingas bėgant ne tik slidžia danga, bet ir asfaltu. Taip sumažinama traumų rizika, išvengiama patempimų, jei atsispiriant paslystų koja.
Be to, su bateliais bėgti patogu, jie padeda siekti geresnių rezultatų treniruotėse ir varžybose įvairiomis gamtos ir klimato sąlygomis. Žinoma, kitoms sporto šakoms skirta avalynė bėgioti netinka. Bėgiodami netinkamais bateliais jausite diskomfortą, kentėsite nuo pritrintų pūslių, gali pamėlti nagai ar kitaip būti žalojamas organizmas.
Jei patiriate traumų – kažką darote ne taip. Bandydami jas
ignoruoti, galite sulaukti dar blogesnių padarinių. Todėl nusprendę bėgioti tai darykite avėdami tinkamą avalynę ir jai išsirinkti skirkite užtektinai laiko.
Kaip ir kokius bėgimo batelius rinktis?
Išsirinkti tinkamus bėgimo batelius nelengva ir patyrusiems sportininkams, o pradedantiesiems tampa tikru iššūkiu. Daugybė firmų, modelių ir reklamų – galva sukasi. Bėgikai mėgėjai, prieš įsigydami avalynę, dažnai nežino, ko konkrečiai norėtų, tiesiog ieško gerų ir greitų batų.
Kartais klausia: kurio gamintojo bateliai geriausi ir kokio modelio pirkti. Vienareikšmiško atsakymo nėra. Dažniausiai toks klausinėtojas dar neapsisprendęs, kokius atstumus, kokiomis sąlygomis, kokiu greičiu, kokia danga ir kur bėgios.
Populiarus prekės ženklas nėra blogai, bet šis kriterijus negali būti pagrindinis, vaikytis naujausių modelių ir be reikalo išlaidauti neverta, nebent norite pasipuikuoti prieš aplinkinius. Svarbiausia, kad bateliai būtų skirti bėgimui, tinkamai parinkti, funkcionalūs ir tausotų jūsų sveikatą.
Kad nepaskęstumėte informacijos sraute ir būtų paprasčiau išsirinkti, apžvelkime populiariausius batelius, skirtus bėgti kieta danga – plentu, plytelėmis, betonu ar gruntu.
Treniruočių (sunkūs). Jei dar tik pradėjote sportuoti ar tiesiog bėgiojate lėtai, be šių batų nė iš vietos. Tai svarbiausi batai ne tik pradedantiesiems ar pažengusiems. Jais avėdami bėgioja ir patyrę atletai.
Bėgikai renkasi įvairių gamintojų batus
Tokie batai atrodo masyvesni nei varžybų, storesniu padu, sunkesni. Sveria 300–350 gramų. Gali būti pagaminti naudojant įvairiausias apsaugos technologijas, gelio pagalves, kulną stabilizuojančias sistemas ar kitaip patobulinti.
Nors sunkesni, jie labiau saugo kojas nuo traumų. Gaminami iš kokybiškesnių ir patvaresnių medžiagų nei kiti, todėl tarnauja ilgiau. Treniruočių batai nepritaikyti greitam bėgimui, tad varžyboms nepatogūs. Bėgikai tokius dažniausiai avi per ilgus treniruočių bėgimus.
Pusiau varžybų (lengvesni). Tarpinis treniruočių ir varžybų batelių variantas. Jie lengvesni – sveria apie 250 gramų. Padas plonesnis, tad ir amortizacija blogesnė. Dažniausiai naudojamos technologijos kulnui stabilizuoti.
Tokie batai puikiai tiks pažengusiems bėgikams varžybose įveikti 10 km, pusmaratonį ar maratoną, atlikti įvairias greičio treniruotes. Nuolat avėti treniruotėse jų nepatartina –neapsaugos kojų taip gerai, kaip tikri treniruočių batai.
Varžybų (lengvi). Bėgikai šiuos batelius vadina maratonkėmis. Taigi jie skirti varžyboms, siekti rezultato. „Maratonkes“ avi aukšto meistriškumo sportininkai, siekdami kuo geresnių rezultatų arba atlikdami tam tikras greičio treniruotes. Šie bateliai lengvi, gerai sukimba su kelio danga. Padas dažniausiai plonas, tad išskirtinėmis amortizacinėmis savybėmis nepasižymi, nėra labai įmantrus. Sveria mažiau kaip 200 gramų. Šie bateliai gaminami naudojant kuo lengvesnes medžiagas, dėl to tarnauja trumpiau. Gal skambės keistokai, tačiau mėgėjui, dar neturinčiam reikiamo pasirengimo, kai kūnas dar nėra tinkamai paruoštas, su
tokiais bateliais bėgti maratono ar pusės maratono nerekomenduojama, juo labiau avėti treniruotėse. „Maratonkes“ rinktis bėgimui galima tik atitinkamai pasirengusiems sportininkams. Net ruošiantis bėgti 10 kilometrų distanciją, reikėtų pagalvoti, ar verta. Jei tokį nuotolį įveikiate lėčiau nei per 50 min., geriau autis kitą avalynę – tausoti sveikatą, saugoti kojas. „Maratonkės“ nerekomenduojamos ir turintiems didesnį svorį – dėl plono pado šie batai tinkamai neatliks amortizavimo funkcijos. Net didelio sportinio meistriškumo bėgikai, kurių svoris itin mažas, treniruojasi avėdami batus storesniu padu, o skirtus varžyboms apsiauna tik prieš greitas treniruotes ar varžybas.
Minimalistiniai. Šie bateliai lengvi, kaip ir varžybų, tad daugelis juos painioja. Įvairiose apžvalgose tokie atskirai aptariami retokai. Tinka varžyboms ar greitoms treniruotėms, tačiau pagrindinė funkcija – treniruoti pėdą. Avėdami minimalistinius batus, bėgame lyg basomis, gerai jaučiame paviršių. Jų padai lankstosi į visas puses, dažnai suskirstyti į daugybę dalių, kulnas nefiksuojamas stabiliai. Pradėjus bėgioti su tokiais bateliais, reikia būti atsargiems – jie treniruoja pėdą ir gerina bėgimo techniką, tačiau lengvai galima patirti traumų. Ypač į tai turėtų atkreipti dėmesį pradedantys bėgikai – jų pėdos dar silpnos. Minimalistinius batelius galima rinktis jau nemažai pasitreniravus.
Aptarėme batus, skirtus bėgti kieta danga. Kiek ir kokių turėti – spręskite patys. Batelių skaičius dažniausiai priklauso nuo nubėgamų kilometrų, tikslų, bėgiojimo sąlygų ir, aišku, finansinių galimybių.
P.Pranckūnas
EINAME Į SALĘ – KAS SVARBIAUSIA
JEI NUTARĖTE EITI Į SPORTO SALĘ, SVARBU NEPAMIRŠTI KELIŲ PATARIMŲ, KAD BŪTŲ SAUGU IR EFEKTYVU SPORTUOTI.
Apšilimas. Prieš pradedant intensyviau sportuoti, svarbu sušildyti kūną. Tai gali būti dinaminiai pratimai, tokie kaip bėgimas ar šuoliukai, kurie padeda sušildyti raumenis ir juos paruošti tolesniam intensyviam fiziniam krūviui.
Tinkama apranga. Pasirinkite tinkamą ir patogią sportinę aprangą, kuri leistų laisvai judėti. Taip pat svarbu išsirinkti tinkamus sportinius batelius, kad būtų užtikrintas pėdų stabilumas.
Hidratacija. Nepamirškite gerti vandens, ypač jei intensyviai mankštinatės. Įsitikinkite, kad netoliese bus šalto vandens, kurio galėsite tarp pratimų atsigerti.
Technika ir sauga. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip atliekate pratimus, ir įsitikinkite, kad laikotės tinkamos technikos, todėl pavyks išvengti traumų. Taip pat svarbu nepervertinti savo gebėjimų ir pradėti nuo tinkamo lygio, nes per-
krovų kūnui tikrai nereikia.
Nepamirškite atsigauti. Po treniruotės svarbu atsigauti.
Tai reiškia tinkamą poilsį, maistą ir skysčius bei pagalbą organizmui po fizinio krūvio atsitiesti.
Įvairovė. Nepamirškite paįvairinti savo treniruočių programos. Bandykite įtraukti kuo įvairesnių pratimų ir intensyvumo lygių, kad palaikytumėte motyvaciją ir išvengtumėte nuobodulio.
Klausykite savo kūno. Svarbu klausytis savo kūno signalų. Jeigu jaučiate skausmą ar diskomfortą, nepersistenkite toliau treniruodamiesi. Taip pat svarbu žinoti, kada reikia daryti pertrauką ir pailsėti.
Saugumas ir efektyvumas – tai pagrindiniai dalykai, kai einame į sporto salę. Laikydamiesi šių patarimų, galite pasiekti gerų rezultatų ir išvengti traumų.
